Byla 2-1866/2013
Dėl indėlio sertifikato pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo išmokėti draudimo išmoką

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2418-611/2013 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl indėlio sertifikato pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo išmokėti draudimo išmoką.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama pripažinti negaliojančiu 2011 m. sausio 10 d. su AB banku SNORAS (toliau – Bankas) sudarytą Indėlių sertifikatą, prilyginant indėlio sertifikatą indėliui, ir įpareigoti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti indėlio sertifikate nurodytą sumą. Nurodė, kad, pasirašant indėlių sertifikato įsigijimo sutartį, ieškovei buvo paaiškinta, jog banko išduodami sertifikatai yra draustini ir ši priemonė yra lygiavertė terminuotiems indėliams. Tai, kad indėlio sertifikatas yra apdraustas, nurodyta ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje. Žinodama, kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas, ieškovė nebūtų pasirašiusi indėlio sertifikato. Pažymėjo, kad palūkanos, mokamos pagal indėlio sertifikato sutartį nebuvo žymiai didesnės už mokamas pagal indėlio sutartį. Teigė, kad Bankas nesuteikė ieškovei išsamios ir visos jai reikalingos informacijos apie indėlio sertifikatus, įskaitant ir būdingą riziką bei tai, jog produktas nėra draudžiamas indėlių draudimu. Nurodė, kad ieškovei nebuvo pateikti nei lankstinukai, nei dokumentai, kuriuose būtų nurodyta, jog indėlio sertifikatas nėra draudžiamas. Be to, Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingų rizikų aprašymo 10 punkto nuostata neprofesionaliai klientei nėra aiški. Pažymėjo, kad, remiantis CK 6.902 straipsniu, indėlio sertifikatas atitinka pagrindinį indėlio sutarties apibrėžimą, indėlio sertifikatas yra vardinis, todėl laikytina, jog ieškovė su banku sudarė indėlio sutartį, kurios patvirtinimą įstatymų nustatyta tvarka ir forma atskleidžia pasirašytas indėlių sertifikatas. Aplinkybę, kad indėlių sertifikatas turi būti prilygintas indėlio sutarčiai, atspindi ir Vertybinių popierių įstatymo bei Europos Parlamento ir Tarybos 2003/71/EB direktyvos nuostatos, numatančios, jog vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi tik po to, kai paskelbiamas prospektas. Tuo tarpu, ieškovės teigimu, bankas nebuvo parengęs indėlių sertifikatų prospekto. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) nuostatas, tarp ieškovės ir Banko sudarytas indėlio sertifikatas prilygintinas indėliui. Pažymėjo, kad indėlio sertifikato sutartį pasirašė dėl suklydimo, nes Banko darbuotoja primygtinai siūlė sudaryti minėtą sutartį, nurodydama, jog šis finansinis produktas niekuo nesiskiria nuo terminuoto indėlio, tik palūkanas galima pasiimti anksčiau.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prijungė prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikė šios bylos dalimi, ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 889,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė ir Bankas 2011 m. sausio 10 d. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, pagal kurią Bankas įsipareigojo teikti ieškovei paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovės pavedimus dėl vertybinių popierių operacijų. Vykdant šią sutartį šalys 2011 m. sausio 10 d. sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį dėl 7 000 EUR vertės indėlio sertifikato įsigijimo. Pažymėjo, kad plačiąja prasme, kaip indėlį apibrėžia IĮIDĮ nuostatos, 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų, indėlio sertifikatas gali būti laikomas indėliu, tačiau pagal IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalį, įgyvendinančią minėtos Direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje ir I priede numatytą išimtį, indėlio sertifikatai nėra draudžiami indėlių draudimu. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad nagrinėjamu atveju leidžiant indėlių sertifikatų emisiją prospektas neturėjo būti tvirtinamas. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalys siekė sudaryti indėlio sutartį, o ne indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, aukščiau nurodyti motyvai teismui nesudarė pagrindo ieškovės įsigytą indėlio sertifikatą prilyginti terminuotam indėliui.

7Teismas pažymėjo, kad Bankas yra kredito įstaiga, todėl jis yra finansų įmonė ir jo finansinių paslaugų teikimui taikomas Finansų įstaigų įstatymas (Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 7 d., 3 str. 1 d.). Ieškovė yra neprofesionalus rinkos dalyvis (Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 30 d.), o santykyje su Banku – neprofesionalus klientas (Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 3 str. 22 d.). Šią aplinkybę patvirtina ir tarp šalių sudaryta neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis. Bankas kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis įpareigoja Banką, veikiantį kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintoją ir finansų maklerį, aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o minėto straipsnio 5 dalis įpareigoja prieš pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis Bankas rinko informaciją apie ieškovės patirtį investuojant, jos finansinę padėtį, tačiau ieškovė atsisakė tokią informaciją pateikti.

8Teismas nurodė, kad indėlio sertifikatas pagal teisės aktus priskirtinas prie nesudėtingų finansinių priemonių. Kita vertus, CK 1.6 straipsnyje įtvirtinta visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpcija, todėl paprastai tokio teisės akto nežinojimas negali būti pagrindas pripažinti esant valios trūkumą dėl sandorio sudarymo, o IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalis aiškiai nurodo, kad indėlio sertifikatas nėra draudimo objektu pagal minėtą įstatymą. Ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi ieškovė patvirtino, kad ji yra susipažinusi su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu. Teismas, atsakydamas į ieškovės teiginius, kad jos parašas sutartyje patvirtina sutarties sudarymą, bet nėra pakankamas patvirtinti jos susipažinimą su Indėlių sertifikatų emisijos aprašu, pažymėjo, jog Bankas neįrodė, kad ieškovę tinkamai supažindino su aprašu, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pakankamas argumentas pripažinti ieškovės ginčijamą sutartį negaliojančia. Ieškovė nepateikė savo teiginį, kad atsakovo darbuotoja jai nurodžiusi, jog indėlio sertifikatas yra draudžiamas indėlio draudimu, patvirtinančių įrodymų, o Bankas tai neigia. Teismas atmetė liudytojo J. M. parodymus, kuriais jis patvirtino ieškovės nurodomas aplinkybes, kadangi jis turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Byloje esantys įrodymai, tarp jų ir šalių sudaryta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis bei jos priedai, teismui nesudarė pagrindo konstatuoti, kad Bankas ieškovei teigė, jog indėlio sertifikatui taikomas IĮIDĮ numatytas draudimas, ir kad Bankas tyčia ar nesąmoningai suklaidino ieškovę dėl sandorio esmės. Be to, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovė savo parašu patvirtino, kad gavo Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus. Nors ieškovė neigia gavusi tokius dokumentus, tačiau jos parašas minėtoje sutarties dalyje patvirtina šių dokumentų įteikimą, o šį faktą paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme aiškiai yra atskleidžiama su indėlio sertifikato įsigijimu susijusi emitento, t. y. Banko, nemokumo rizika. Šiame apraše aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad indėlio sertifikatui netaikomas indėlio draudimas. Nesant informacijos, jog indėlio sertifikatai yra draudžiami bei esant informacijai apie egzistuojančią Banko nemokumo riziką, ieškovė kaip vidutiniškai rūpestingas ir atidus asmuo galėjo ir turėjo pasidomėti dėl sutartyje minimo aprašo sąlygų bei ar indėlio sertifikatas yra draudžiamas pagal IĮIDĮ nuostatas. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui investicines ir kitokias paslaugas, kurių vienos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas, kitos – ne, todėl minėtos sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant ir į minėtos sąlygos turinį, nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir indėlio sertifikatus, yra apdrausti, o tik yra blanketinė norma, nukreipianti į IĮIDĮ nuostatas. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog Banko darbuotoja ją suklaidino, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė suklydo dėl sudaryto sandorio esmės (esminių sąlygų). Teismas pažymėjo, kad ne visais atvejais indėlio sertifikatą įsigyjančiam asmeniui indėlio sertifikato draudžiamumas yra esminė sutarties sąlyga. Ieškovė, teigdama, kad būtent jos tikėjimasis, kad indėlio sertifikatas yra draustas indėlio draudimu, lėmė jos valią įsigyti indėlio sertifikatą, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o bylos aplinkybės teismui neleido daryti tokios išvados. Byloje nėra duomenų, kad Bankas suklaidino ieškovę, o jos klaidingas tam tikrų sudaromos sutarties sąlygų supratimas negali būti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorių esmės (CK 1.90 str.). Byloje esantys duomenys teismui taip pat nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė buvo atsakovo apgauta.

9Kadangi pareikštas ieškinys iš esmės yra susijęs su kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eiliškumu bei galimybe gauti draudimo išmoką pagal IĮIDĮ, todėl teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas turi būti sprendžiamas atsakovo AB banko SNORAS bankroto byloje, ir nurodė, jog nagrinėjama byla prijungtina prie atsakovo AB banko SNORAS bankroto bylos ir išsprendžiama nutartimi bankroto byloje (ĮBĮ 10 str. 7 d., 15 str. 2 d., 21 str. 1 d., Bankų įstatymo 85 str., CPK 163 str. 5 p.).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį; apeliacinės instancijos teismui netenkinus šio reikalavimo, ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šių išlaidų nepriteisti arba jas sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Dėl apskundimo tvarkos. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ji per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Apeliantės nuomone, teismas negalėjo priimti nutarties ir nurodyti, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nagrinėjamu atveju turėjo būti priimtas sprendimas, kuris skundžiamas apeliaciniu skundu.

132. Dėl skundžiamos nutarties neaiškumo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės. Motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo ieškovės ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia, todėl ieškinys atmestinas. Toliau motyvuojamojoje dalyje teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinys iš esmės susijęs su kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eiliškumu ir galimybe gauti draudimo išmoką pagal IĮIDĮ, todėl šis reikalavimas turi būti sprendžiamas atsakovo BAB banko SNORAS bankroto byloje, dėl ko nagrinėjama byla prijungtina prie atsakovo BAB banko SNORAS bankroto bylos ir išsprendžiama nutartimi bankroto byloje. Kita vertus, teismas rezoliucinėje nutarties dalyje nurodė nagrinėjamą civilinę bylą prijungti prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikyti minėtos bylos dalimi, taip pat ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantei nėra aiški teismo valia, t. y. ar teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, ar ieškovės reikalavimo patenkinimo galimybė bus sprendžiama bankroto byloje.

143. Dėl netinkamai aiškintų ir taikytų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Teismas neįvertino, kad apeliantė yra neprofesionali investuotoja, todėl jai turi būti taikoma neprofesionalių investuotojų apsauga. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų turi būti laikomasi reikalavimo, kad asmeniui, neprofesionaliam klientui, suteikiama informacija būtų aiški, suprantama ir neklaidinanti. Iš esmės toks reguliavimas atsispingi ir FPRĮ. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui AB bankui SNORAS, kaip kredito įstaigai, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, jis turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad apeliantė yra neprofesionalus rinkos dalyvis, o santykyje su atsakovu – neprofesionalus klientas. Teismas, tinkamai įvertinęs tarp apeliantės ir Banko susiklosčiusius santykius, nepagrįstai konstatavo, kad Bankas rinko informaciją apie ieškovės patirtį investuojant, finansinę padėtį, tačiau apeliantė atsisakė tokią informaciją pateikti. Pirma, Banko darbuotoja apeliantei nurodė, kad šias vietas nėra būtina užpildyti. Antra, nepaisant to, kad apeliantės finansavimo patirtis nebuvo pažymėta, Bankas priskyrė apeliantei neprofesionalios investuotojos statusą, tai pripažino ir teismas. Ši aplinkybė nėra esminė, kadangi byloje nėra ginčo, kad apeliantė turi neprofesionalios investuotojos statusą. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, ar Bankas suteikė apeliantei tinkamą, neklaidinančią ir išsamią informaciją apie indėlio sertifikato nedraustumą. Apeliantės vyras patvirtino, kad apeliantė buvo suklaidinta, tačiau teismas nepagrįstai jo parodymais nesirėmė.

15Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad vadovaujantis CK 1.6 straipsnyje įtvirtinta visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpcija apeliantei turėjo būti žinoma, jog pagal IĮIDĮ indėlio sertifikatui draudimo apsauga netaikoma. Teismas nurodė, kad kredito įstaigai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Bankui pažeidus Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytas pareigas, negalima vertinti, kad apeliantė turėjo skaityti įstatymus ir domėtis, ar jai pateikiama informacija yra teisinga ir kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi prezumpcija, jog apeliantei turi būti žinomi visų teisės aktų reikalavimai. Tokiu būdu aiškinant teisinį reguliavimą yra paneigiama neprofesionalių investuotojų apsauga, vartotojų teisės, paneigiamos FPRĮ įtvirtintos Banko pareigos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų tikslai.

16Teismas nurodė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio sutartis, pagal kurią Bankas įsipareigojo teikti ieškovui investicines ir kitokias paslaugas, kurių vienos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ, o kitos – ne. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada, nes su apeliante pasirašytos aptarnavimo sutarties dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ apeliantei buvo suteikta aiški informacija, kad, siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai klientui (apeliantei) yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nėra profesionali investuotoja, Banko darbuotojos paaiškinimai apie indėlio sertifikato draustumą, kad jis patogesnė priemonė, sudaromas vieneriems metams, kad palūkanas galima pasiimti prieš terminą, sudarė pagrindą apeliantei manyti, jog siūlomam indėlio sertifikatui taikoma indėlių ir(ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo apsauga. Tokią nuostatą nurodžius minėtoje sutartyje ir Banko darbuotojai ją nurodžius, apeliantė manė, kad indėlio sertifikato draustumas reguliuojamas įstatymu numatant išmokos dydį, terminus, o ne tai, ar ji apskritai bus mokama arba ne. Tokia nuostata pripažintina klaidinanti ir vertinant ją iš vidutinio, atidaus rūpestingo asmens, vartotojų pozicijų. Būtų logiška, kad, indėlio sertifikatams nesant draustiems ir nesiekiant klaidinti neprofesionalių investuotojų, tokios nuorodos neturėtų būti arba turėtų būti aiškiai parašyta, kad jie nėra draudimo objektai.

17Teismas nepagrįstai teigė, kad Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme aiškiai atskleidžiama su indėlio sertifikato įsigijimu susijusi emitento, t. y. Banko, nemokumo rizika. Šiame aprašyme, kuris sudarant indėlio sertifikatą apeliante nebuvo pateiktas, neatskleidžiama indėlio sertifikatų, kaip savarankiškos finansinės priemonės, rizika. Iš minėto aprašo 9 ir 10 punktų nuostatų apeliantei, kaip neprofesionaliai klientei, nėra aišku būtent apie indėlių sertifikatų draustumą ir kas su jais nutinka Banko nemokumo atveju. Be to, Bankas, kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis (paslaugų tiekėjas), turėdamas pareigą suteikti klientui išsamią informaciją apie paslaugą (CK 6.719 str. 1 d.), o kaip finansų maklerio įmonė – laikytis jo veiklai keliamų FPRĮ nustatytų reikalavimų, privalo pateikti įrodymus apie tinkamą savo pareigų, susijusių su informacijos apeliantei apie indėlio sertifikatui būdingą riziką suteikimu, atlikimą.

184. Dėl nepasisakymo apie palūkanų normą, kuri buvo numatyta indėlio sertifikato sutartyje. Teismas nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad indėlio sertifikato sutartyje numatytos palūkanos nebuvo žymiai didesnės nei palūkanas, kurias apeliantė būtų gavusi sudarius indėlio sutartį. Negalima teigti, kad aplinkybė dėl palūkanų dydžio nėra svarbi, nes atsakovai įrodinėjo, jog ginčo indėlio sertifikato sutartis buvo sudaryta vien tik siekiant didesnių palūkanų, lyginant su paprastu indėliu. Ginčo indėlio sertifikate numatytos 2,5 proc. palūkanos, o pasirinkus indėlį – 2,2 proc. Todėl apeliantės sprendimui prisiimti didesnę riziką nedarė įtakos didesnės palūkanos už indėlio sertifikatą.

195. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepateikus prašymo priteisti išlaidas už advokato pagalbą ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki baigiamųjų kalbų, šios išlaidos negali būti priteisiamos. Pažymėtina, kad atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė ne prašymų stadijoje, o per savo baigiamąją kalbą. Teismas, pastebėjęs, kad atstovas tokiu būdu pateikdamas prašymą elgiasi nesąžiningai, vis tiek šias išlaidas priteisė. Buvo apribotos apeliantės teisės pasisakyti dėl šio atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pateikti jų vertinimą.

20Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BAB bankas SNORAS prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė neįrodė indėlio sertifikato įsigijimo sutarties negaliojimo pagrindų. Kadangi ieškovė ginčo indėlio sertifikato negaliojimo pagrindu laiko savo suklydimą (CK 1.90 str.), ji turėjo įrodyti, kad suklydo iš esmės, t. y. neteisingai suvokė sutarties turinį: sutarties esmę, kitą sutarties šalį, sutarties dalyką, jo kokybę, esmines sutarties sąlygas, arba neteisingai išreiškė savo valią dėl sutarties sudarymo. Banko teigimu, nei vienos iš šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Bankas savo poziciją pagrindė byloje esančiais įrodymais, iš kurių matyti, kad ieškovė buvo supažindinta su indėlio sertifikato įsigijimu susijusiomis rizikomis. Indėlio sertifikatas laikomas nesudėtinga finansine priemone. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės fizinių ar kitų sugebėjimų sumažėjimą, todėl manytina, kad tokio amžiaus (47 metai) ieškovei turėjo būti suprantamos indėlio sertifikato įsigijimo sutarties esminės sąlygos. Banko teigimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad Bankas pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš FPRĮ nuostatų akivaizdu, kad indėlio sertifikato pardavimas neatitinka nė vieno investavimo paslaugų rūšių apibrėžimo. Byloje nėra nustatyta, kad Bankas savo nuožiūra valdytų apeliantės finansines priemones ar teiktų asmeninio pobūdžio rekomendacijas dėl sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis. Bankas pažymi, kad ieškovė niekada neįrodinėjo ir ieškinio pagrindu nenurodė tos aplinkybės, kad Bankas pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Bylos duomenimis, ieškovė su AB banku SNORAS (toliau – Bankas) 2011 m. sausio 10 d. pasirašė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S006822, pagal kurią įsigijo 7 000 EUR vertės indėlio sertifikatą su 2,5 proc. fiksuota metine palūkanų norma (b. l. 5). Ieškovė ginčiją šią sutartį, kaip sudarytą iš esmės suklydus (CK 1.90 str.). Reikalavimą grindžia tuo, kad sudarydama indėlio sertifikato įsigijimo sutartį nežinojo, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių ir/ar įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas.

23Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba ji būtų sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

24Byloje nėra ginčo, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ieškovei nuėjus į Banką pratęsti terminuotojo indėlio sutarties, pagal kurią indėlio termino pabaiga – 2011 m. sausio 10 d. (b. l. 86). Ieškovės teigimu, Banko darbuotoja jai primygtinai siūlė pasirašyti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, nes, pasak darbuotojos, norint pratęsti indėlio sutartį metams geriau ir patogiau yra pasirašyti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, tačiau apie tai, kad indėlio sertifikatai nėra apdrausti, banko darbuotoja ieškovės neinformavo. Byloje nustatyta, kad 2011 m. sausio 10 d. ieškovė su Banku sudarė Kliento aptarnavimo sutartį, reglamentuojančią šalių santykius, atsirandančius Bankui kliento vardu atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, klientui pateikiant pavedimus Bankui ir Bankui kliento pavedimu atliekant vertybinių popierių operacijas (b. l. 7-9). Pagal šią sutartį ieškovei buvo suteikta neprofesionalaus kliento kategorija (b. l. 6). Ieškovės pasirašytame priede prie Kliento aptarnavimo sutarties dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte nurodyta, kad, siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (b. l. 6). Vykdant šią sutartį 2011 m. sausio 10 d. ieškovė su Banku sudarė ginčijamą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį.

25Kadangi ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudaryta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.719 straipsnio 1 dalis, nustatanti Bankui, kaip paslaugų teikėjui, pareigą prieš sudarant sutartį suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Bankas, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, taip pat, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Bankas, kaip finansų maklerio įmonė (FPRĮ 3 str. 7 d.), suteikęs ieškovei neprofesionalaus kliento kategoriją, prisiėmė prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu ji galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str. 3 d.), taip pat Bankas prisiėmė prievolę pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad būtent Bankui įstatymai nustato minėtą informavimo pareigą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 1.6 straipsnyje įtvirtinta visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpcija kartu su IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog indėlio sertifikatas nėra draudimo objektu pagal IĮIDĮ.

26Ieškovei neigiant, kad Bankas tinkamai atliko kliento informavimo pareigą apie siūlomai finansinei priemonei (indėlio sertifikatui) būdingą riziką, pareiga įrodyti, jog jis šią prievolę atliko tinkamai, teko atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 2-2098/2012).

27Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi ieškovė patvirtino, kad yra susipažinusi su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 71 (toliau – Aprašas). Apraše pažymėta, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas (b. l. 31-37). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis ieškovės patvirtinimas į ginčijamą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį įtrauktas kaip standartinė jos sąlyga, o ieškovė neigia, jog sudarant ginčijamą sutartį jai buvo pateiktas Aprašas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Ieškovės teigimu, ginčijamo indėlio sertifikato įsigijimo sutarties sudarymo procedūra banko skyriuje truko apie 10 minučių (b. l. 139). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo susipažinti ir su ginčijama indėlio sertifikato sutartimi bei Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartimi, kurias ieškovė turėjo pasirašyti ir atitinkamai susipažinimui su jomis skirti daugiau laiko, darytina išvada, jog per tokį trumpą laiko tarpą ieškovė negalėjo būti tinkamai supažindinta dar ir su Aprašu, kurio ieškovei net nereikėjo pasirašyti. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Bankas neįrodė, jog ieškovę tinkamai supažindino su Aprašu, padarė nepagrįstą išvadą, kad ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia.

28Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialioje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovė savo parašu patvirtino, jog gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą (toliau – Aprašymas), kuriame aiškiai atskleidžiama su indėlio sertifikato įsigijimu susijusi emitento, t. y. Banko, nemokumo rizika. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Aprašymo turinio matyti, kad juo ieškovė nėra tiesiogiai, aiškiai informuojama, jog indėlių sertifikatai, kaip pinigų rinkos priemonė, nėra apdrausta indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu (b. l. 78-79). Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl to, ar bankas tinkamai suteikė klientui visą reikalingą informaciją apie siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Taigi, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė realiai gavo Aprašymą, jo turinys nepatvirtina banko pareigų, susijusių su ieškovės informavimu apie galimas indėlio sertifikato rizikas, tinkamo atlikimo.

29Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės atsisakymas (kliento aptarnavimo sutarties priedas Nr. 1-F; b. l. 10) suteikti informaciją apie savo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, atleidžia Banką nuo pareigos įvertinti finansinių priemonių ir siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovei, tačiau neturi įtakos Banko informavimo pareigai, numatytai FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 2 punkte (FPRĮ 22 str. 7, 9 d.).

30Byloje pateikti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad Bankas minėtą informavimo pareigą vykdė tinkamai. Nei ginčijamoje indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje, nei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra nuostatos, kad indėlio sertifikatai nėra draudžiami. Priešingai, Kliento aptarnavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, pačioje indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje ir Aprašyme konkreti indėlių sertifikatų rizika nenurodyta, o Bankas neįrodė, jog su Aprašu, kuriame tiesiogiai nurodoma apie tai, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas, ieškovė buvo supažindinta. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą ieškovei, kaip neprofesionaliam klientui, manyti, kad indėlio sertifikatai yra apdrausti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu (CPK 185 str.).

31Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ginčijamą indėlių sertifikato draudimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl esminio ieškovės suklydimo (CK 1.90 str. 1, 4 d., 185 str.).

32Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

33Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

34Pažymėtina, kad atsakovas BAB bankas „Snoras“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis negali būti įpareigotas grąžinti ieškovui lėšas, nes tai prieštarautų ĮBĮ nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str., Bankų įstatymo 87 str.). Be to, jeigu ieškovas nebūtų sudaręs ginčijamos sutarties, jo teisinis statusas būtų analogiškas banko sąskaitos turėtojo statusui, o tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos laikytinos apdraustomis IĮIDĮ nustatyta tvarka, todėl joms būtų taikoma draudimo apsauga (IĮIDĮ 3 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, pripažinus negaliojančia ginčo sutartį, yra pagrindas konstatuoti, kad, taikant restituciją, ieškovės už ginčo indėlio sertifikatą sumokėtos lėšos – 7 000 EUR grąžintinos į ieškovės banko sąskaitą Nr. ( - ) (CK 6.145, 6.147 str.).

35Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismui pažeidus proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, skundžiama nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškinys tenkintinas, atsižvelgiant į minėtus restitucijos ypatumus (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 2 p.).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

37panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės R. M. ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančia ieškovės R. M. ir atsakovo AB banko SNORAS 2011 m. sausio 10 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S006822, taikyti restituciją ir grąžinti 7 000 (septynis tūkstančius) EUR į ieškovės R. M. (asmens kodas ( - )) banko sąskaitą Nr. ( - ).

38Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinę bylą... 7. Teismas pažymėjo, kad Bankas yra kredito įstaiga, todėl jis yra finansų... 8. Teismas nurodė, kad indėlio sertifikatas pagal teisės aktus priskirtinas... 9. Kadangi pareikštas ieškinys iš esmės yra susijęs su kreditoriaus... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 12. 1. Dėl apskundimo tvarkos. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ji per 7... 13. 2. Dėl skundžiamos nutarties neaiškumo. Iš skundžiamos nutarties turinio... 14. 3. Dėl netinkamai aiškintų ir taikytų ginčo teisinius santykius... 15. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad vadovaujantis CK 1.6 straipsnyje... 16. Teismas nurodė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro... 17. Teismas nepagrįstai teigė, kad Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio... 18. 4. Dėl nepasisakymo apie palūkanų normą, kuri buvo numatyta indėlio... 19. 5. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies... 20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BAB bankas SNORAS prašo... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. Bylos duomenimis, ieškovė su AB banku SNORAS (toliau – Bankas) 2011 m.... 23. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie... 24. Byloje nėra ginčo, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ieškovei nuėjus į... 25. Kadangi ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudaryta... 26. Ieškovei neigiant, kad Bankas tinkamai atliko kliento informavimo pareigą... 27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijama indėlio sertifikato... 28. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Neprofesionalaus kliento... 29. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės atsisakymas (kliento aptarnavimo... 30. Byloje pateikti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad... 31. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ginčijamą indėlių sertifikato... 32. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie... 33. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 34. Pažymėtina, kad atsakovas BAB bankas „Snoras“ pripažintas bankrutavusiu... 35. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties dalį,... 38. Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį....