Byla e2A-623-302/2019
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo A. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo A. P..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 2007 m. balandžio 17 d. tarp AB SEB banko ir A. P. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 04/07113 negaliojančia bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad 2007 m. balandžio 17 d. ieškovas A. P. su atsakove AB SEB banku, sudarė Laidavimo sutartį Nr. 04/07113 (toliau – Laidavimo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo laiduoti už kredito gavėją – trečiąjį asmenį A. P. dėl jos įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. 0460718070950-38 (toliau – Kredito sutartis).

103.

11Kredito sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens A. P. buvo sudaryta 2007 m. vasario 26 d., kuria A. P. buvo suteiktas ne didesnis nei 900 000 Lt (260 658,02 Eur) kreditas komercinių patalpų pirkimui ir jų įrengimui. Atsakovė sudarydama Laidavimo sutartį, tačiau neįvertinusi laiduotojo mokumo, pažeidė imperatyvią Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą finansų įstaigos pareigą, prieš priimant sprendimą skolinti, įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, todėl sudaryta Laidavimo sutartis yra niekinė Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

124.

13Nurodė, kad pasirašydamas Laidavimo sutartį iš esmės suklydo, nes nebuvo supažindintas su laidavimo sutarties pasekmėmis. Be to, buvo skubiai iškviestas pasirašyti sutartį, nesuteikiant laiko susipažinti su jos turiniu bei apsvarstyti joje išdėstytų sąlygų ir ją pasirašė tik dėl pasitikėjimo tiek savo motina, tiek banko darbuotojais. Taigi, Laidavimo sutartis galėtų būti pripažįstama negaliojančia ir Civilinio Kodekso 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

176.

18Spręsdamas ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas Laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neteisingai aiškina Finansų įstaigų įstatymą, todėl padarė neteisingą išvadą, jog Laidavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Finansų įstaigų įstatymą.

197.

20Teismas pažymėjo, kad tiek vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymu, tiek aktualia teismų praktika, laiduotojas nėra laikomas banko klientu, kurio atžvilgiu galiotų banko pareiga įvertinti mokumą ar įsitikinti, jog laiduotojas turi pakankamai turto įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimams. Atsižvelgdamas į tai, kad laiduotojas nėra laikomas banko klientu, teismas konstatavo, jog atsakovas neturėjo imperatyviose įstatymo normose nustatytos pareigos tikrinti atsakovo turtinę padėtį. Nenustatęs ieškovo nurodomų Finansų įstaigų įstatymo pažeidimų, konstatavo, kad nėra ir jokių geros moralės ar viešos tvarkos pažeidimų, todėl nėra pagrindo Civilinio kodekso 1.80 straipsnio taikymui.

218.

22Spręsdamas ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas Laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia Civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu, teismas pažymėjo, kad jokie įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginių, jog pasirašydamas Laidavimo sutartį su atsakove, ieškovas nesuprato ką daro ir pasirašė šią sutartį tik dėl to, kad kreditas buvo suteiktas ieškovo motinai.

239.

24Teismo vertinimu, ieškovas galėjo ir privalėjo suprasti kokią riziką prisiima pasirašydamas Laidavimo sutartį, o jei ne, tai privalėjo sutartimi ir jos pasekmėmis pasidomėti. Kadangi ieškovas to nepadarė, teismo vertinimu, jam pačiam tenka tokio aplaidumo ir nerūpestingumo rizika.

2510.

26Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas yra sudaręs ne vieną sutartį su kredito įstaigomis, todėl konstatavo, kad jis nepagrįstai teigia, jog Laidavimo sutartis jam buvo neaiški ir nesuprantama arba, kad jis nežinojo, kaip elgtis, prisiimdamas įsipareigojimus.

2711.

28Dėl išdėstyto, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis Laidavimo sutartį sudarė dėl suklydimo, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ir Civilinio kodekso 1.90 straipsnį.

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3012.

31Apeliaciniame skunde ieškovas A. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3212.1.

33Apeliantas byloje įrodinėjo, jog ginčo situacijoje pasirašydamas Laidavimo sutartį iš esmės suklydo, nes nebuvo supažindintas su laidavimo sutarties pasekmėmis. Be to, buvo skubiai iškviestas pasirašyti sutartį, nesuteikiant laiko susipažinti su jos turiniu bei apsvarstyti joje išdėstytų sąlygų ir ją pasirašė tik dėl pasitikėjimo tiek savo motina, tiek banko darbuotojais. Jam nebuvo nurodyta pateikti kokius nors turtinę padėtį atskleidžiančius įrodymus, todėl apeliantas manė, kad Laidavimo sutarties pasirašymas yra formalus reikalavimas, jo motinai (skolininkei) siekiant gauti kreditą.

3412.2.

35Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad Laidavimo sutartys nėra specifinės ir yra civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Laidavimo sandoriai, atsižvelgiant į jų prigimtį, šalis bei sudarymo aplinkybes, laikytini rizikingais. Laidavimo sutartys, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas civilinėje apyvartoje, yra itin retas reiškinys, lyginant su kitomis sutarčių rūšimis.

3612.3.

37Nagrinėjamu atveju teismas net nevertino aplinkybės, kad šalis sieja vartojimo santykiai, nors akivaizdu, kad viena sandorio šalis yra verslininkas, o kita – fizinis asmuo. Be to, Laidavimo sutartis buvo sudaryta išimtinai asmeninių ryšių pagrindu.

3812.4.

39Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino aplinkybės, kad atsakovė nesupažindino ieškovo su pasirašomomis Laidavimo sutarties sudarymo pasekmėmis. Be to, nevertino ieškovo turtinės padėties, kas sukėlė ieškovo įsitikinimą, kad pasirašoma Laidavimo sutartis nesukels jam jokių turtinių pasekmių.

4012.5.

41Teismas taip pat neįvertino itin reikšmingos aplinkybės, kad ieškovas sudarydamas Laidavimo sutartį, neturėjo absoliučiai jokio ekonominio suinteresuotumo, kad trečiajam asmeniui būtų suteiktas kreditas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas buvo skubiai iškviestas pasirašyti Laidavimo sutartį tik dėl to, kad jį su motina siejo šeimos ryšiai, tačiau jam net nebuvo išaiškintos aplinkybės dėl trečiajam asmeniui suteikiamo kredito ir taikomų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių.

4212.6.

43Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas absoliučiai negaliojančiu, nes sprendimas dalyje dėl pirmojo ieškinio reikalavimo pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančia Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu, iš esmės yra be motyvų.

4412.7.

45Pažymi, kad nors ieškovas nėra laikomas banko klientu Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu, tačiau jis patenka į susijusių klientų grupės kategoriją, kadangi apeliantas ir trečiasis asmuo yra susiję tokiais ryšiais, kai, jeigu trečiasis asmuo negalėtų įvykdyti įsipareigojimų šiai finansų įstaigai, tai šiuos įsipareigojimus privalėtų vykdyti apeliantas.

4613.

47Atsakovė AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:

4813.1.

49Apeliantas nebuvo aktyvus procese ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, per kurį byla ir buvo išnagrinėta iš esmės, nedalyvavo, nors prieš tai teismo posėdis byloje net kelis kartus buvo atidėtas, taip sudarant sąlygas ieškovui kaip įmanoma geriau ginti savo tariamai pažeistas teises. Todėl teiginiai, kad teismas privalėjo aiškintis kažkokias aplinkybes, kurių neįrodė ieškovas, pasirinkdamas labai pasyvų ir atmestiną dalyvavimą teismo procese, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir netgi nelogiški.

5013.2.

51Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas, būdamas laiduotoju, nėra ir negali būti laikomas banko klientu Finansų įstaigų įstatymo prasme, todėl nevertindamas laiduotojo turtinės būklės banko klientas jokių imperatyvių Finansų įstaigų įstatymo nuostatų nepažeidė.

5213.3.

53Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai įvardijo, o tai atitinka ir aktualią teismų praktiką, jog Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnis numato pareigą bankui tikrinti banko kliento finansinę būklę, tačiau laiduotojas nei pagal teisės aktus, nei pagal teismų praktiką nėra laikomas banko klientu Finansų įstaigų įstatymo prasme.

5413.4.

55Pabrėžia, kad tiek vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymo, tiek aktualia teismų praktika, laiduotojas nėra ir negali būti laikomas banko klientu, kurio atžvilgiu galiotų banko pareiga įvertinti mokumą ar įsitikinti, jog laiduotojas turi pakankamai turto įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimams.

5613.5.

57Atsakovė nurodo, kad ieškovas neteisingai interpretuoja teismų praktiką. Ieškovo nurodomoje 2014 m. balandžio 16 d. LAT nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014, pasakyta priešingai, nei teigia ieškovas, ten, kaip ir kitose analogiškose bylose, aiškiai konstatuota, jog „<...> atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad laiduotojai, kurie laiduoja už finansų įstaigos kliento (lizingo paslaugos gavėjo) prievoles, nėra finansinių paslaugų gavėjai (nėra finansų įstaigos klientai), todėl, gindamiesi nuo jiems pareikštų reikalavimų pagal sudarytus laidavimo sandorius, neturi teisinio pagrindo remtis aplinkybe, jog finansų įstaiga neįvykdė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų“.

5813.6.

59Vadovaujantis nurodytais argumentais, atmestini apelianto teiginiai, susiję su tariama banko pareiga vertinti laiduotojo mokumą ar jo turtinę padėtį. Nesant ieškovo vardinamų Finansų įstaigų įstatymo pažeidimų, nėra ir jokių geros moralės ar viešos tvarkos pažeidimų, todėl šioje konkrečioje situacijoje nėra pagrindų ir Civilinio kodekso 1.81 straipsnio taikymui.

6013.7.

61Atsakovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė Civilinio kodekso 1.90 straipsnio taikymo pagrindų, todėl jo ieškinys šiuo aspektu buvo pagrįstai atmestas. Tiek iš apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų, tiek iš apeliacinio skundo vis dėlto neaišku, dėl ko jis suklydo, ar dėl to, kad nesuprato, ką pasirašo, ar kad jam trūko informacijos apie pasirašomus dokumentus. Net jei apeliantui ir trūko informacijos apie pasirašomas sutartis ar jų galimas pasekmes, jis nepateikė jokių įrodymų, kad prieš sutarties sudarymą, ar bet kuriuo metu po sutarties sudarymo, būtų kreipęsis į banką ir prašęs paaiškinti, ar pakeisti tam tikras Laidavimo sutarties nuostatas. Priešingai, apeliantas Laidavimo sutartį pradėjo ginčyti tik tada, kai gavo banko reikalavimą vykdyti įsipareigojimus pagal Laidavimo sutartį.

6213.8.

63Be to, Laidavimo sutartis niekaip negali būti laikoma vartojimo sutartimi, kadangi ji yra akcesorinė kreditavimo sutarčiai, o kredito paskirtis – verslo (komercinė) – komercinių patalpų pirkimui ir jų įrengimui. Taigi, kadangi kreditavimo sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi, Laidavimo sutartis taip pat negali būti laikoma vartojimo sutartimi, todėl argumentai, susiję su apelianto, kaip vartotojo teisėmis, šioje byloje atmestini.

6414.

65Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

66Teisėjų kolegija

konstatuoja:

67IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6815.

69Pagal Civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Dėl faktinių bylos aplinkybių

7016.

71Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2007 m. vasario 26 d. buvo sudaryta Kredito sutartis, kuria trečiajam asmeniui buvo suteiktas 260 658,02 Eur kreditas komercinių patalpų pirkimui ir jų įrengimui. 2007 m. balandžio 17 d. ieškovas su atsakove sudarė Laidavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo laiduoti už kredito gavėją – trečiąjį asmenį A. P. dėl jos įsipareigojimų pagal Kredito sutartį.

7217.

73Pateikęs ieškinį, ieškovas prašė pripažinti 2007 m. balandžio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą Laidavimo sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis) bei, kaip sudarytą dėl suklydimo (Civilinio kodekso 1.90 straipsnis).

7418.

75Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmesdamas ieškovo ieškininius reikalavimus, nenustatė jo nurodomų Finansų įstaigų įstatymo pažeidimų bei konstatavo, kad nėra ir jokių geros moralės ar viešosios tvarkos pažeidimų, todėl nėra pagrindo Civilinio kodekso 1.80 ar 1.81 straipsnių taikymui, nes teismas nenustatė, kad ieškovas pasirašydamas Laidavimo sutartį su atsakove, nesuprato ką daro ir pasirašė sutartį tik dėl to, kad kreditas buvo suteiktas ieškovo motinai, kas turėjo įtakos suklydimui. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą jo suklydimą, todėl nėra pagrindo taikyti ir Civilinio kodekso 1.90 straipsnį.

7619.

77Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, tvirtina, kad byloje išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina faktą, jog Laidavimo sutarties sudarymo metu egzistavo esminis suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui (ieškovui) aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas, jis sandorio nebūtų sudaręs, todėl ginčo sutartis pripažintina negaliojančia Civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu. Be to, apelianto teigimu, nors jis nėra laikomas banko klientu Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu, tačiau apeliantas patenka į susijusių klientų grupės kategoriją, kadangi apeliantas ir trečiasis asmuo yra susiję tokiais ryšiais, kai jeigu trečiasis asmuo negalėtų įvykdyti įsipareigojimų šiai finansų įstaigai, tai šiuos įsipareigojimus privalėtų vykdyti apeliantas. Dėl to, apelianto vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu ir Civilinio kodekso 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kaip prieštaraujančia imperatyvioms teisės normoms

7820.

79Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir, jog šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma Civilinio kodekso 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

8021.

81Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik Civilinio kodekso 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012).

8222.

83Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas ar yra pagrindas pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančia kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, konstatavo, kad apeliantas neteisingai aiškina Finansų įstaigų įstatymą, todėl daro neteisingą išvadą, kad Laidavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant minėto įstatymo nuostatas. Teismas taip pat pažymėjo, kad laiduotojas nėra laikomas banko klientu, todėl atsakovė neturėjo imperatyviose įstatymo normose nustatytos pareigos tikrinti atsakovo turtinės padėties. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

8423.

85Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas visgi pripažįsta aplinkybę, kad jis nėra laikomas banko klientu Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu, tačiau jo manymu, jis patenka į susijusių klientų grupės kategoriją, kadangi apeliantas ir trečiasis asmuo yra susiję tokiais ryšiais, kai jeigu trečiasis asmuo negalėtų įvykdyti įsipareigojimų šiai finansų įstaigai, tai šiuos įsipareigojimus privalėtų vykdyti apeliantas. Atsižvelgiant į tai, apeliantas remiasi Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatose įtvirtintu atsakingo skolinimo principu, t. y., kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Taip pat, kad finansų įstaiga, sudariusi sandorį privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui. Be kita ko nurodo ir Finansų įstaigų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris reglamentuoja, kad finansų įstaiga privalo įvertinti ir riboti riziką, atsirandančią dėl finansinių paslaugų teikimo vienam klientui arba tarpusavyje susijusių klientų grupei.

8624.

87Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad sistemiškai ir lingvistiškai vertinant apelianto skunde nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad jos iš tikrųjų yra imperatyvios, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nurodytos nuostatos taikomos tais atvejais, kai kredito įstaigos ruošiasi skolinti pinigines lėšas kredito gavėjui ir tokiu atveju turi būti atliekamas tik kliento (paskolos gavėjo) finansinis vertinimas, o ne ir laiduotojo.

8825.

89Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra konstatavęs, kad Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas finansų įstaigai įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus; finansų įstaigos kliento sąvoka atskleista Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje – tai asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas, todėl, anot kasacinio teismo, asmenys, laiduojantys už finansų įstaigos klientą, nėra finansinių paslaugų gavėjai, taigi nėra finansų įstaigos klientai, todėl jiems netaikytinos Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014).

9026.

91Kasacinis teismas, analizuodamas laidavimo institutą, taip pat išaiškino, kad Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Civilinio kodekso 6.76 straipsnio 1 dalis); laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Skirtingai negu prievolių įvykdymą užtikrinant daiktinių teisių suvaržymu, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne su konkrečiu daiktu, todėl laiduotojas įsipareigoja ne turėti tam tikrą turtą prievolės įvykdymui, bet įvykdyti prievolę iš savo nuožiūra pasirinkto turto. Laiduotojui neįvykdžius Laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės, teismo sprendimo pagrindu išieškojimas gali būti nukreiptas į bet kokį laiduotojo turtą, išskyrus turtą, iš kurio išieškojimą riboja įstatymas; laiduotojui neįkeičiant jokio savo turto prievolės įvykdymui užtikrinti, be to, turint teisę bet kokį savo turtą bet kada be apribojimų perleisti, netenka prasmės laiduotojo turtinės padėties nustatinėjimas prieš sudarant Laidavimo sutartį, todėl dėl šios priežasties (Laidavimo sutartimi nuosavybės teisės į laiduotojams priklausantį turtą nesuvaržomos ir dėl to nėra užtikrinama, kad šis turtas laiduotojams priklausys prievolių pagal Laidavimo sutartį vykdymo metu) kreditoriui nėra prasmės Laidavimo sutarties sudarymo metu įsitikinti laiduotojų turto, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas kreditoriaus reikalavimas, egzistavimu, sudėtimi, dydžiu, suvaržymais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014).

9227.

93Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepažeidė apelianto nurodytų teisės aktų reikalavimų (Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 bei 3 punktų nuostatų), nes ginčijamu atveju minėtos teisės aktų nuostatos apelianto atžvilgiu netaikytinos, todėl apelianto reikalavimas pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančia Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

9428.

95Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nesivadovavo apelianto ieškinyje nurodyta kasacinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, kaip teismo precedentu.

9629.

97Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019 ir kt.).

9830.

99Pastebėtina, kad minėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus reikalavimo pareiškimo laiduotojui tvarką ir laiduotojo atsakomybės apimtį, kai pagrindiniam skolininkui iškeliama bankroto byla, Laidavimo sutarčių, kaip sudarytų dėl suklydimo ir apgaulės, pripažinimą negaliojančiomis, suinteresuotų bylos baigtimi asmenų įtraukimą į bylą, aiškinimo bei taikymo klausimai. Teisėjų kolegija susipažinusi su apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartimi, pažymi, kad apeliantas neteisingai interpretuoja joje pateiktus išaiškinimus. Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodoma priešingai, nei tvirtina apeliantas. Šioje nutartyje kasacinis teismas padarė išvadą, kad laiduotojai už finansų įstaigos kliento (lizingo paslaugos gavėjo) prievoles nėra finansinių paslaugų gavėjai (nėra finansų įstaigos klientai), todėl gindamiesi nuo jiems pareikštų reikalavimų pagal sudarytus Laidavimo sandorius, neturi teisinio pagrindo remtis aplinkybe, jog finansų įstaiga neįvykdė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Be to, kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad laiduotojų turėjimas ir jų turtinė padėtis (reali galimybė atsakyti pagrindinio skolininko kreditoriui už pagrindinio skolininko prievoles) yra vertinami pagal Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnį, sprendžiant dėl pagrindinio skolininko mokumo. Nei minėtoje, nei šioje byloje nebuvo įrodinėjama, kad atsakovė būtų netinkamai įvertinusi kliento – trečiojo asmens – galimybes vykdyti Kredito sutartį. Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo Laidavimo sandorio galiojimo, nepagrįstai netaikė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio. Dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kaip sudaryta dėl suklydimo

10031.

101Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių pripažįstama, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

10232.

103Pagal Civilinio kodekso 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

10433.

105Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad Civilinio kodekso 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktus ir juose nurodomą kasacinio teismo praktiką).

10634.

107Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, jog jis Laidavimo sutartį sudarė dėl suklydimo, taip pat neįrodytas ir atsakovės siekis apeliantą kaip nors suklaidinti ar apgauti. Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliantas turėjo į pasirašomą sutartį įsigilinti, o to nepadaręs, jis elgėsi ypatingai neapdairiai ir nerūpestingai, dėl ko jam ir tenka tokio elgesio pasekmės.

10835.

109Pažymėtina, kad vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti galimus teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016).

11036.

111Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad pasirašydamas Laidavimo sutartį iš esmės suklydo, nes nebuvo supažindintas su Laidavimo sutarties pasekmėmis, be to buvo skubiai iškviestas pasirašyti sutartį, nesuteikiant laiko susipažinti su jos turiniu bei apsvarstyti joje išdėstytų sąlygų ir ją pasirašė tik dėl pasitikėjimo tiek savo motina, tiek banko darbuotojais. Apeliantas tvirtina galvojęs, kad Laidavimo sutarties pasirašymas yra formalus reikalavimas jo motinai (skolininkei) siekiant gauti kreditą. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

11237.

113Visų pirma pastebėtina tai, kad apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog jo motinai (trečiajam asmeniui – skolininkei) tokią sąlygą dėl laidavimo pasirašymo, iškėlė atsakovė – Bankas ir ji ją vykdė, o ieškovas pasitikėjo trečiuoju asmeniu – savo motina, todėl tikėtina nenorėdamas daryti kliūčių jos verslui (tokia išvada darytina dėl to, kad kreditas buvo suteiktas komercinių patalpų pirkimui ir jų įrengimui) ir negalvodamas, kad jam gali kilti teisinių pasekmių, pasirašė Laidavimo sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, paties apelianto nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis pripažino, jog Laidavimo sutartį pasirašė sąmoningai, tačiau aplaidžiai ir visiškai negalvodamas, kad tokio sandorio pasirašymas gali jam sukelti kokias nors teisines pasekmes.

11438.

115Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog trečiasis asmuo A. P. ar atsakovas kėlė reikalavimus apeliantui kuo greičiau pasirašyti Laidavimo sutartį ar, kad apeliantas negalėjo (neturėjo galimybės) susipažinti su Laidavimo sutartimi, įvertinti ketinamą pasirašyti sandorį ir su juo susijusias rizikas, konsultuotis su profesionalais, jeigu jo turimų žinių nepakako sudaromam sandoriui (jo rizikai) įvertinti. Pažymėtina, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, iškilus poreikiui konsultuotis su profesionalais dėl prisiimamų įsipareigojimų arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo, juo labiau, kai apeliantas teigia neturėjęs nei patirties, nei žinių sudarant tokius sandorius. Priešingu atveju, jei asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai bei neatidžiai ir taip veikdamas pats prisiima galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

11639.

117Be to, pastebėtina ir tai, kad vien tikėjimasis, sudarant rizikingą sandorį, kad jo vykdymo metu neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui, teikiančiam teisinį pagrindą spręsti dėl tokio sandorio negaliojimo.

11840.

119Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris netgi vidutiniškai išsilavinęs ir tiek pat rūpestingas asmuo pasidomėtų, kokia yra sandorio, kuris, pasak apelianto tebuvo laikomas „formalumu“, sudarymo prasmė ir tikslas apskritai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad apeliantas dėl savo amžiaus, išsilavinimo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalėjo suvokti sudaromo sandorio esmės ar galėjo suvokti tik ribotai. Apeliantas neginčijo aplinkybių, kad Laidavimo sutartyje yra jo parašas, o iš ginčijamos sutarties teksto matyti, kad ji nėra didelės apimties (4 lapai), sąlygos yra konkrečios ir aiškios, t. y. aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas, laiduotojo įsipareigojimai, atsakovės reikalavimo patenkinimas iš laiduotojo turto, laiduotojo pareiškimai ir garantijos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, susipažinęs su ginčo sutartimi, kiekvienas atidus asmuo sutarties nuostatas būtų supratęs vienareikšmiškai – kaip prievolę atsakyti savo turtu už kito asmens prievoles, jei pastarasis jų neįvykdys.

12041.

121Apelianto argumentai, kad pasirašyti Laidavimo sutartį jis buvo veikiamas savo motinos, taip pat nesudaro pakankamo teisinio pagrindo išvadai, jog apeliantas nesuprato sudaromo sandorio esmės, galimų pasekmių ar juo nebuvo išreikšta tikroji jo valia. Pasitikėjimas artimu žmogumi neatleidžia nuo pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, tinkamai įvertinti sudaromo sandorio reikšmę bei prisiimamą riziką, o teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas bet kuriuo atveju negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, argumentų, kurie leistų manyti buvus esminį suklydimą sudarant Laidavimo sutartį (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad jis pasirašydamas Laidavimo sutartį pasitikėjo trečiuoju asmeniu ir tikėjosi, kad tai tik formalumas, nesukelsiantis jokių teisinių pasekmių bei, jog jam nebuvo suteiktas laikas susipažinti su jos turiniu bei apsvarstyti joje išdėstytų sąlygų, atmestini, kaip nepagrįsti.

12242.

123Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo silpnesniąja sutarties šalimi, taip pat nevertino, kad apeliantas neturėjo absoliučiai jokio ekonominio suinteresuotumo, jog trečiajam asmeniui būtų suteiktas kreditas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad jis šiuo atveju laikytinas silpnesniąja sutarties šalimi, tačiau pastebėtina, jog tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Laidavimo sutartis buvo pasirašyta dėl suklydimo. Kaip minėta, sandoris gali būti pripažintas sudarytas dėl suklydimo tuomet, kai asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantui nebuvo žinomos kažkokios aplinkybės, kurias jis žinodamas, nebūtų sudaręs sutarties. Todėl tai, kad apeliantas yra silpnesnioji sutarties šalis, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo šią sutartį, būtent dėl to pripažinti negaliojančia.

12443.

125Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo (apelianto motina) siekė gauti kreditą tikslu nusipirkti komercines patalpas ir jas įrengti, tačiau iš byloje esančių duomenų, nėra galimybės nustatyti kokiu tikslu trečiasis asmuo norėjo įsigyti ir įrengti minėtas patalpas, t. y. ar tai patalpose galimai vykdytų veiklą pats, ar patalpas pavyzdžiui nuomotų kitiems asmenims, tačiau manytina, kad bet kokiu atveju vėliau trečiasis asmuo turėjo išpirkti patalpas. Tai teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina, jog Laidavimo sutartis sudaryta tikslingai, siekiant netiesioginio asmeninio suinteresuotumo. Dėl to, atmestinas apelianto argumentas, kad jis neturėjo intereso laiduoti už trečiąjį asmenį.

12644.

127Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad apeliantas dėl savo amžiaus, sveikatos ar kitų savybių galėjo suklysti dėl sudaromo sandorio esmės. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi kokius nors jos veiklai keliamus reikalavimus, o apeliantas, susijęs artimais šeiminiais ryšiais su trečiuoju asmeniu, turėjo galimybę įvertinti, ar bus įvykdytos visos sąlygos bei apsvarstyti Laidavimo sutarties sudarymo neigiamas pasekmes savo turtinei padėčiai ir esant abejonėms dėl tokio sandorio tikslingumo, sandorio atsisakyti. Be to, pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Dėl to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, spręsti, jog ieškovas sudarydamas Laidavimo sutartį suklydo, nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo ginčijama su atsakove sudaryta Laidavimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia Civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu. Dėl procesinės bylos baigties

12845.

129Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl bylinėjimosi išlaidų

13046.

131Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo A. P. apeliacinis skundas atmestas, jam jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

13247.

133Atsakovė akcinė bendrovė SEB bankas pateikė prašymą priteisti jai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas bei pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus, sąžiningumo principą, taip pat įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą ir parengto procesinio dokumento turinį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas sumažinti iš apelianto atsakovei priteistinas išlaidas iki 1 000 Eur.

13448.

135Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 2 698 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, 2 698 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš apelianto valstybei (Civilinio proceso kodekso 84 straipsnis, 96 straipsnis).

136Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

137Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

138Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. ( - ) atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui, j. a. k. 112021238, 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

139Priteisti valstybei iš ieškovo A. P., a. k. ( - ) 2 698 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai) žyminį mokestį, mokėtiną už apeliacinį skundą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 2007... 8. 2.... 9. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 17 d. ieškovas A. P. su atsakove AB SEB banku,... 10. 3.... 11. Kredito sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens A. P. buvo sudaryta 2007... 12. 4.... 13. Nurodė, kad pasirašydamas Laidavimo sutartį iš esmės suklydo, nes nebuvo... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį... 17. 6.... 18. Spręsdamas ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas Laidavimo sutartį pripažinti... 19. 7.... 20. Teismas pažymėjo, kad tiek vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymu, tiek... 21. 8.... 22. Spręsdamas ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas Laidavimo sutartį pripažinti... 23. 9.... 24. Teismo vertinimu, ieškovas galėjo ir privalėjo suprasti kokią riziką... 25. 10.... 26. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas yra sudaręs ne vieną sutartį su... 27. 11.... 28. Dėl išdėstyto, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 30. 12.... 31. Apeliaciniame skunde ieškovas A. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 32. 12.1.... 33. Apeliantas byloje įrodinėjo, jog ginčo situacijoje pasirašydamas Laidavimo... 34. 12.2.... 35. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad Laidavimo sutartys nėra... 36. 12.3.... 37. Nagrinėjamu atveju teismas net nevertino aplinkybės, kad šalis sieja... 38. 12.4.... 39. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino aplinkybės, kad... 40. 12.5.... 41. Teismas taip pat neįvertino itin reikšmingos aplinkybės, kad ieškovas... 42. 12.6.... 43. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas... 44. 12.7.... 45. Pažymi, kad nors ieškovas nėra laikomas banko klientu Finansų įstaigų... 46. 13.... 47. Atsakovė AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 48. 13.1.... 49. Apeliantas nebuvo aktyvus procese ir pirmosios instancijos teismo posėdyje,... 50. 13.2.... 51. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas,... 52. 13.3.... 53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai įvardijo, o tai... 54. 13.4.... 55. Pabrėžia, kad tiek vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymo, tiek aktualia... 56. 13.5.... 57. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neteisingai interpretuoja teismų praktiką.... 58. 13.6.... 59. Vadovaujantis nurodytais argumentais, atmestini apelianto teiginiai, susiję su... 60. 13.7.... 61. Atsakovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 62. 13.8.... 63. Be to, Laidavimo sutartis niekaip negali būti laikoma vartojimo sutartimi,... 64. 14.... 65. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą... 66. Teisėjų kolegija... 67. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 68. 15.... 69. Pagal Civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas –... 70. 16.... 71. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens... 72. 17.... 73. Pateikęs ieškinį, ieškovas prašė pripažinti 2007 m. balandžio 17 d.... 74. 18.... 75. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmesdamas ieškovo ieškininius... 76. 19.... 77. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu,... 78. 20.... 79. Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms... 80. 21.... 81. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, pripažindami sandorius... 82. 22.... 83. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas ar yra pagrindas... 84. 23.... 85. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas visgi pripažįsta... 86. 24.... 87. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad... 88. 25.... 89. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra konstatavęs,... 90. 26.... 91. Kasacinis teismas, analizuodamas laidavimo institutą, taip pat išaiškino,... 92. 27.... 93. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir... 94. 28.... 95. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių... 96. 29.... 97. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos... 98. 30.... 99. Pastebėtina, kad minėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiami teisės... 100. 31.... 101. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam... 102. 32.... 103. Pagal Civilinio kodekso 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris... 104. 33.... 105. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad Civilinio kodekso 1.90... 106. 34.... 107. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju apeliantas... 108. 35.... 109. Pažymėtina, kad vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus,... 110. 36.... 111. Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad pasirašydamas Laidavimo sutartį... 112. 37.... 113. Visų pirma pastebėtina tai, kad apeliantas savo procesiniuose dokumentuose... 114. 38.... 115. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog trečiasis... 116. 39.... 117. Be to, pastebėtina ir tai, kad vien tikėjimasis, sudarant rizikingą... 118. 40.... 119. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris netgi vidutiniškai išsilavinęs ir... 120. 41.... 121. Apelianto argumentai, kad pasirašyti Laidavimo sutartį jis buvo veikiamas... 122. 42.... 123. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 124. 43.... 125. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo (apelianto... 126. 44.... 127. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai,... 128. 45.... 129. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 130. 46.... 131. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 132. 47.... 133. Atsakovė akcinė bendrovė SEB bankas pateikė prašymą priteisti jai 1 500... 134. 48.... 135. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovui... 136. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 137. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti... 138. Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. ( - ) atsakovei akcinei bendrovei SEB... 139. Priteisti valstybei iš ieškovo A. P., a. k. ( - ) 2 698 Eur (du tūkstančiai...