Byla 2A-625-513/2020
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. civilinėje byloje pagal ieškovės Šilutės kredito unijos ieškinį atsakovams D. L. ir G. B. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei D. L. priešieškinį Šilutės kredito unijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė Šilutės kredito unija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų D. L. ir G. B. solidariai 6 004,29 Eur skolą, kurią sudaro 5 373,82 Eur negrąžintas kreditas, 447,06 Eur palūkanos ir 183,41 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Atsakovė D. L. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 25 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 201611-00039 bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad laidavimo sutartį sudarė dėl suklydimo ir pasitikėjimo atsakovo G. B. tuometine sugyventine V. L. bei įtikinta pažįstamo Šilutės kredito unijos darbuotojo R. M., kuris ją įtikino, kad laidavimo sutartis yra tik būtinas formalumas, ateityje nesukelsiantis nepageidautinų padarinių, todėl pasitikėdama jo sąžiningumu pasirašė ieškovės paskolų vadybininkės L. Š. iš anksto parengtą ir pasirašytą laidavimo sutartį su sąlygomis, kurių tuo metu ji nesuprato, su jomis nesutiko, ir šios sąlygos neišreiškė jos tikrosios valios (CK 1.90–1.91 straipsniai).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas.

124.

13Teismas nustatė, kad ieškovė Šilutės kredito unija atsakovui G. B. 2016 m. lapkričio 25 d. kredito sutartimi Nr. VER201611-000016 suteikė 5 500 Eur kreditą su 7,3 proc. metinių palūkanų norma, paskolos grąžinimo terminas iki 2021 m. lapkričio 10 d. Tinkamas atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymas pagal kredito sutartį buvo užtikrintas atsakovės (laiduotojos) D. L. 2016 m. lapkričio 25 d. laidavimo sutartimi Nr. 201611-00039, kuria ji laidavo už kredito sutarties tinkamą įvykdymą ir įsipareigojo atsakyti kreditoriui solidariai visu savo turtu, jeigu paskolos gavėjas G. B. neįvykdys kreditoriui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Atsakovui G. B. ilgą laiką nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2019 m. sausio 8 d. išsiuntė atsakovams pranešimą, kuriame suteikė papildomą terminą kredito sutarčiai įvykdyti, ir įspėjo, kad, neįvykdžius kredito sutarties per papildomą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Prievolė nebuvo įvykdyta ir įsiskolinimas nesumokėtas, todėl ieškovė nuo 2019 m. vasario 26 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį prieš terminą.

145.

15Teismas nurodė, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnis), o laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškinys pagrįstas.

166.

17Spręsdamas klausimą dėl priešieškinio pagrįstumo teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad pasirašė laidavimo sutartį suklaidinta R. M., V. L. ar G. B.. Priešingai, teismas nustatė, kad atsakovė savo valia ir iniciatyva kreipėsi į Šilutės kredito uniją siekdama laiduoti už G. B.. Teismas vertino atsakovės amžių, išsilavinimą, darbo patirtį bankuose, darbo patirtį Seimo nario padėjėja ir konstatavo, kad atsakovė turėjo ir galėjo suvokti galimas savo veiksmo pasekmes, todėl pripažino nepagrįstais jos teiginius, kad nesuprato sutarties esmės, nežinojo, kokias teisines pasekmes jai gali sukelti laidavimo sutarties sudarymas.

187.

19Teismas pažymėjo, kad liudytojų R. M. ir L. Š. parodymus apie laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o atsakovė neįrodė savo teiginių, kad buvo suklaidinta ir pasirašė laidavimo sutartį dėl suklydimo, taip pat, kad ją apgavo R. M.. Teismas nurodė, jog atsakovės teiginiai apie Šilutės kredito unijos darbuotojų darbo trūkumus nesusiję su laidavimo sutarties sudarymo teisėtumu, ir pažymėjo, jog nekvalifikuoti kredito davėjos darbuotojų veiksmai gali padidinti riziką susigrąžinti išduotą paskolą, tačiau nedaro laidavimo sutarties negaliojančia. Priešingai, iš atsakovės išdėstytų aplinkybių teismas nusprendė, jog ji neabejotinai suprato laidavimo sutarties pasekmes, tačiau draugės V. L. įkalbinta lengvabūdiškai tikėjosi, jog G. B. ir pati V. L. visus privalomus mokėjimus tvarkingai mokės ir paskolą grąžins.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

218.

22Atsakovė D. L. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš jos priteista 6 004,29 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, bei priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 25 d. Laidavimo sutartį Nr. 201611-00039 bei atmesti ieškovės Šilutės kredito unijos ieškinį dėl skolos ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos.

239.

24Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė materialines teisės normas ir neteisingai pritaikė procesines teisės normas, 2016 m. lapkričio 25 d. Laidavimo sutartis Nr. 201611-00039 turėjo būti pripažinta negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) bei kaip sudaryta dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis).

2510.

26Teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti laidavimo sutarties atitiktį Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatoms. Teigia, jog tam, kad galėtų būti laiduotoja, Šilutės kredito unijoje 2016 m. lapkričio 25 d. jai turėjo būti atidaryta asmeninė sąskaita, nes tapo unijos kliente Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu. Nurodo, jog skirtingai nei banko klientai, unijos klientai tampa pajininkais, t. y. unijos gali teikti paslaugas tik savo nariams, o nariais gali būti asmenys, išsipirkę bent minimalų pajų. Argumentuoja, jog, atsižvelgiant į tai, kad ji tapo Šilutės kredito unijos kliente, ieškovė turėjo vadovautis Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatose įtvirtintu atsakingo skolinimo principu ir prieš priimdama sprendimą patvirtinti ją laiduotoja, privalėjo įsitikinti, jos, kaip klientės, finansine bei ekonomine būkle, taip pat, sudariusi sandorį, privalėjo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Be to, Finansų įstaigų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad finansų įstaiga privalo įvertinti ir riboti riziką, atsirandančią dėl finansinių paslaugų teikimo vienam klientui arba tarpusavyje susijusių klientų grupei. Teigia, jog aptartos nuostatos yra imperatyvios, taikomos tais atvejais, kai kredito įstaigos ruošiasi skolinti pinigines lėšas kredito gavėjui ir tokiu atveju turi būti atliekamas tiek kliento (paskolos gavėjo), tiek ir laiduotojo finansinio pajėgumo vertinimas.

2711.

28Argumentuoja, kad pagal CK 6.77 straipsnio 4 dalį skolininkas privalo laiduotoju pasiūlyti pakankamai turto turintį asmenį. Teigia, jog paskolos gavėjas G. B. pasiūlė ją laiduotoja, ieškovės darbuotojai domėjosi jos turtine padėtimi, paraiškoje nurodė, kad ji dirba Seimo nario padėjėja, nors iš tikrųjų ji nebedirbo nuo 2016 m. lapkričio 14 d., ir nurodė, kad gaunamas 505 Eur darbo užmokestis pakankamas pragyvenimui ir paskolai (kreditui), už kurią laiduoja, grąžinti ir palūkanoms mokėti. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji turi 32 000 Eur vertės butą Šilutėje su 15 000 Eur vertės baldais ir buitine technika. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ne ieškovė (kredito davėja) pasirinko laiduotoją, o pats kredito gavėjas ją pasiūlė laiduotoja, turėjo būti taikomos CK 6.77 straipsnio 4 dalies nuostatos ir kredito gavėjas privalėjo ieškovei laiduotoju pasiūlyti pakankamai turto turintį asmenį, o ieškovė turėjo tikrinti jos šeimos pajamas ir išlaidas, nuosavybę. Mano, kad ieškovė Šilutės kredito unija pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 bei 3 punktų ir CK 6.77 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl Laidavimo sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.

2912.

30Nurodo, jog pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Nurodo, kad iki laidavimo sutarties sudarymo jos su G. B. nesiejo jokie asmeniniai santykiai, laiduoti ją įtikino pažįstama atsakovo tuometinė sugyventinė V. L. ir pažįstamas ieškovės Šilutės kredito unijos darbuotojas R. M.. Teigia, kad V. L. paaiškino negalinti pati laiduoti, nes neturi oficialaus darbo ir pajamų, o tai, kad apeliantė tuo metu taip pat buvo bedarbė, nesvarbu, nes, pasak V. L., viską sutvarkys pažįstamas unijos darbuotojas R. M., kuris tvarko dokumentus, laidavimas bus tik formalumas, kurio reikalauja kreditorės taisyklės, kredito grąžinimui kliūčių nebus, nes pats G. B. visą kredito sumą sumokės laiku. Teigia, jog R. M. pažinojo ir juo pasitikėjo, todėl manė, kad jis patikrins duomenis apie jos turtinę padėtį ir įsitikins, kad ji negalinti laiduoti. Teigia, jog neturėjo noro laiduoti už svetimą žmogų ir prisiimti riziką, tačiau neišdrįso apie tai iš karto pasakyti V. L., manė, kad klausimas bus išspręstas, kai unijos darbuotojai patikrins duomenis ir nustatys, kad ji tuo metu neturėjo darbo. Neigia R. M. duotus parodymus pirmosios instancijos teisme apie tai, kad ji neva paklaususi, į kurį unijos darbuotoją kreiptis, nes jai buvo pasakyta eiti ir ji atėjo būtent pas R. M., kuris tvarkė visus dokumentus.

3113.

32Taip pat teigia, kad ieškovė meluoja, jog ji buvo atvykusi du kartus: 2016 m. lapkričio 23 d. pateikti paraišką ir 2016 m. lapkričio 25 d. pasirašyti laidavimo sutartį. Nurodo, kad į Šilutės kredito uniją buvo atėjusi tik vieną kartą 2016 m. lapkričio 25 d. pas R. M., kuris kabinete buvo vienas, kitos darbuotojos nebuvo, norėjo pasiteirauti, ar G. B. mokus, taip pat pasakyti, kad ji pati nėra moki, nes yra atleista iš darbo, R. M. jai nepasakė, kad G. B. paskolos dokumentus tvarko kita darbuotoja, jis turėjo G. B. paskolos dokumentus, todėl iš tokio unijos darbuotojo elgesio ji suprato, kad būtent R. M. tvarko dokumentus, manė, kad jis bus sąžiningas, jis patikino, kad laidavimas tik būtinas formalumas, nėra jokios grėsmės, kad pati gali tapti skolininke, nes paskolą mokės jos gavėjas, visaip įkalbinėjo ją laiduoti ir teigė, kad sutvarkys dokumentus atgaline data, kai ji dar dirbo, o L. Š. pirmą kartą pamatė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Teigia, jog būtent dėl to R. M. ir surašė dokumentus 2016 m. lapkričio 23 d. data ir jai atėjus jau buvo parengęs visus dokumentus, viskas vyko labai greitai, jai tik buvo parodyta, kur pasirašyti, be galimybės paskaityti sutartį ir nesuteikus pakankamai laiko apsvarstyti ir įvertinti sandorio sudarymo pasekmes arba jo atsisakyti. Pažymi, jog lygiai tokiomis pačiomis aplinkybėmis G. B. buvo suteikta ir kita paskola, laiduotoja buvo L. D., kurią laiduoti taip pat įkalbėjo V. L., o paskolos dokumentus taip pat atgaline data sutvarkė R. M., pagal tokią pačią schemą padedantis G. B. gauti vis naujas paskolas.

3314.

34Argumentuoja, jog nebuvo suinteresuota laidavimo sutarties sudarymu, atsakovui G. B. suteiktu kreditu nepasinaudojo, o laidavimo sutartį pasirašė dėl suklydimo, kuris pasireiškė tuo, kad jai nebuvo išaiškintos laidavimo sutarties sąlygos, nebuvo suteiktas laikas apsispręsti, ji nesuprato sutarties teisinės reikšmės ir jos turinio bei nesiekė tų padarinių, kurie atsirado. Pasirašyti laidavimo sutartį buvo veikiama suinteresuoto ieškovės darbuotojo R. M., kuris tyčia pranešė tikrovės neatitinkančią žinią arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas ją suklaidinti, dėl to ji buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Tokiu būdu ieškovė veikė nesąžiningai ir jos apgaulė sąlygojo ydingos laidavimo sutarties pasirašymą. Be to, ieškovė veikė aplaidžiai, nes prieš priimdama sprendimą skolinti G. B. ir įtraukti ją laiduotoja, privalėjo patikrinti duomenis ir įsitikinti, ar jos finansinė bei turtinė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad ji sugebės įvykdyti įsipareigojimus, jeigu atsakovas nevykdys savo finansinių įsipareigojimų. Pačios ieškovės veiksmai sudarant su ja laidavimo sutartį, kai ji neturėjo darbo ir pajamų, sudaro pagrindą visiškai atleisti ją nuo prievolės vykdymo.

3515.

36Pripažįsta, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, iškilus poreikiui konsultuotis su profesionalais dėl prisiimamų įsipareigojimų arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo, tačiau teigia, jog šiuo atveju ieškovės darbuotojas į dokumentus įtraukė aiškiai neteisingus duomenis, skubino ją kuo greičiau sudaryti sutartį, nors laidavimo sutarties tekstas nėra didelės apimties, sąlygos yra painios, net ir labiau išsilavinęs atidus asmuo sutarties nuostatų nebūtų iki galo supratęs, jos, kaip laiduotojos, įsipareigojimai nebuvo išaiškinti.

3716.

38Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jos silpnesniąja šalimi, nevertino, kad ji neturėjo jokio ekonominio suinteresuotumo, kad G. B. būtų suteiktas kreditas, nežino, kokią veiklą jis vykdė, jo gerai nepažįsta. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad ji neturėjo intereso laiduoti už svetimą asmenį. Pažymi, jog unijos darbuotoja L. Š. parodė, jog kiekvieną kartą išduodant paskolą turi dalyvauti tiek paskolos gavėjas, tiek laiduotojas, tačiau šiuo atveju paskolos gavėjas pasirašyti paskolos sutarties buvo atėjęs be jos, atskirai.

3917.

40Teigia, jog teisingam bylos išsprendimui esmines aplinkybes žino atsakovas G. B. ir liudytoja V. L., kurie turėjo būti apklausti pirmosios instancijos teisme, jų asmens duomenis ir gyvenamąją vietą teismas galėjo nustatyti Gyventojų registro duomenimis, G. B. duomenys yra ir paskolos sutartyje, be to, ji ir pati yra išsiaiškinusi šio asmens kontaktinius duomenis. Teigia, jog buvo labai nustebinta nepalankaus teismo sprendimo, kad teismas ja nepatikėjo, todėl po teismo sprendimo priėmimo susirašinėjo su G. B. apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes. Taip pat nurodo, jog turi telefoninio pokalbio su L. D. įrašą, kurio metu ji patvirtino, jog paskolos dokumentus tvarkė R. M., esant reikalui gali jį pateikti ir mano, kad reikalinga apklausti liudytoją L. D.

4118.

42Argumentuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistavo akivaizdus pagrindas nusišalinti pirmosios instancijos teismo teisėjui, nes jo ilgametė sekretorė R. M. yra pagrindinio šios bylos dalyvio – Šilutės kredito unijos darbuotojo R. M. – sutuoktinė. Būdama įtikinta ir suklaidinta teisėjo sekretorės sutuoktinio, šiam surašius aiškiai neteisingus duomenis į laidavimo paraišką ir laidavimo sutartį, ji pasirašė sutartį, nesuprasdama jo esmės ir galimų pasekmių, nebuvo išreikšta tikroji jos valia. Mano, kad toks teisėjas, kuris kasdien dirba ir bendrauja su ginčijamos laidavimo sutarties dokumentus tvarkiusio ieškovės darbuotojo sutuoktine, turėjo nusišalinti nuo pat tokių aplinkybių paaiškėjimo momento.

4319.

44Ieškovė Šilutės kredito unija atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

4520.

46Argumentuoja, jog Finansų įstaigų įstatymas ir jo 31 straipsnis šiuo atveju netaikomas, pagal formuojamą teismų praktiką, atsakovė (laiduotoja) nebuvo finansinių paslaugų gavėja (klientė) Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio požiūriu. Laidavimo sutartimi užtikrinamas tokios įstaigos ir jos kliento sudarytos sutarties tinkamas įvykdymas, taigi laidavimo tikslas yra tik palengvinti išieškojimo galimybes, jeigu pagrindinis skolininkas nevykdo prisiimtų prievolių. Pažymi, jog toks Finansų įstaigų įstatymo nuostatų aiškinimas dėl atsakingo skolinimo principo atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014).

4721.

48Ieškovė nurodo, jog laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio, dėl to laidavimas, skirtingai nuo įkeitimo, sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu. Nurodo, jog civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, ar jiems sudaryti konkrečią sutartį ir kokiomis sąlygomis (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o kadangi laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.76 straipsnis), laiduotojas turi įvertinti savo atsakomybės riziką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas būtų kuo labiau apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduota, šiam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent būtų susitarta kitaip. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (CK 6.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014). Pažymi, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ir CK 6.77 straipsnio 4 dalis, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė reikalavo, kad laiduotojas būtų konkretus jos nurodomas asmuo. Priešingai, atsakovė pati atvyko į kredito uniją ir pati sutiko laiduoti už G. B. paskolą, o ieškovė, įvertinusi atsakovės asmenį, turimą turtą, pajamas sutiko, kad ji būtų laiduotoja.

4922.

50Argumentuoja, jog neegzistuoja ir CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas, nes atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga, prieš pasirašydama ginčo laidavimo sutartį, turėjo pareigą ir galimybę atidžiai perskaityti sutarties sąlygas, susipažinti su savo, kaip laiduotojos, teisėmis ir pareigomis ir apsvarstyti galimas sutarties sudarymo teisines pasekmes, o kilus neaiškumams dėl atliekamo veiksmo teisinės reikšmės, prieš pasirašydama sutartį turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo laidavimo sutarties sudarymo. Priešingai, atsakovė elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, prieš pasirašydama laidavimo sutartį nesidomėjo savo teisių apsauga, pati pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino faktą, kad pasirašant laidavimo sutartį jokios prievartos nebuvo, galėjo ir turėjo galimybę laidavimo sutarties nepasirašyti, tačiau nesidomėjo, už ką pasirašo, neprašė laidavimo sutarties kopijos. Pažymi, kad atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą, yra dirbusi keliuose komerciniuose bankuose, taip pat Seimo nario padėjėja, taigi visos šios aplinkybės, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai ir kurias nustatė ir pirmosios instancijos teismas, apklausęs liudytojus, patvirtina, jog atsakovės veiksmai (laidavimo sutarties pasirašymas, laidavimo paraiškos užpildymas ir pasirašymas ir kt.) turėtų būti vertinami kaip neapdairaus ir neatsakingo asmens veiksmai. Atsakovė nepaisė elementariausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių, nebuvo dėmesinga, atsargi ir apdairi, kiek tai buvo reikalinga atitinkamomis veikimo sąlygomis, nors normaliai atidus ir protingas asmuo panašioje situacijoje turėjo suvokti, jog asmens dokumento pateikimas, laidavimo paraiškos bei laidavimo sutarties pasirašymas gali lemti jį pasirašiusiam asmeniui atitinkamus padarinius. Atsakovei teigiant, jog ji pasitikėjo R. M., kad laidavimo sutartis buvo tik formalumas ir pan., tokio manymo ar suklydimo rizika tenka pačiai atsakovei, nes ginčijamos laidavimo sutarties tekstas yra trumpas, aiškus, lengvai suprantamas. Juo labiau, kad vertinant atsakovės amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, buvo galima numanyti ir suprasti, jog laidavimo sutarties pasirašymas sukels teisines pasekmes.

5123.

52Teigia, jog nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ieškovė skubino sudaryti laidavimo sutartį, nesudarė galimybių susipažinti su laidavimo sutartimi, nes atsakovė pati teismui parodė, jog turėjo teisę nesirašyti laidavimo sutarties, nebuvo jokios prievartos, be to, pati atvyko į kredito uniją su tikslu laiduoti už konkretų asmenį. Byloje nenustatyta faktų, jog nuo atsakovės buvo bandoma nuslėpti kokias nors aplinkybes. Taigi nenustatyta jokio suklydimo dėl esminių aplinkybių, dėl kurių laidavimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia. Pažymi, jog atidus žmogus, jei būtų sudaręs sandorį dėl suklydimo, jį ginčytų iš karto, tuo tarpu atsakovė laidavimo sutartį pradėjo ginčyti tik ieškovei iškėlus civilinę bylą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, nors iki kreipimosi į teismą Šilutės kredito unija 2018 m. liepos 27 d. ir 2019 m. sausio 8 d. buvo siuntusi tiek paskolos gavėjui, tiek laiduotojai (atsakovei) pranešimą dėl paskolos sutarties nutraukimo, pati atsakovė dar 2017 m. spalio 6 d. teikė prašymą dėl laidavimo sutarties nutraukimo, tačiau ji nebuvo nutraukta ir atsakovė šio sprendimo neginčijo. Pažymi, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškinį pripažino iš dalies, t. y. nurodė, jog prisiima ir sutinka su trečdaliu reikalaujamos sumos. Mano, kad išdėstytos aplinkybės įrodo, jog atsakovė suprato, kad yra pasirašiusi laidavimo sutartį, suprato, kokie įsipareigojimai ją sieja, todėl atsakovės teiginiai dėl suklydimo laikytini gynybine pozicija siekiant išvengti prievolės.

5324.

54Taip pat teigia, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė G. B. ir V. L.. Pažymi, kad šalys civiliniame procese turi ne tik teises, bet ir pareigas. Atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, turėjo teisę teikti teismui prašymus dėl liudytojų apklausos, teikti įrodymus, tačiau šiomis teisėmis nesinaudojo. Nurodo, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė prašė teismo apklausti kaip liudytoją V. L., tačiau teismas tuo metu prašymo netenkino, vėliau atsakovė prašymo nebereiškė, t. y. pati pasirinko tokią gynybinę poziciją ir pati nusprendė, kaip įgyvendins savo procesines teises. Teigia, kad apeliaciniame skunde kelti klausimus dėl liudytojų apklausos, papildomų įrodymų pateikimo negalima. Pažymi, jog liudytojai, sudarant laidavimo sutartį, nedalyvavo, todėl jie negalės parodyti jokių reikšmingų aplinkybių.

5525.

56Pažymi, jog nepagrįsti ir apeliantės teiginiai dėl teisėjo šališkumo. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą, tačiau bet koks asmens naudojimasis teisėmis turi atitikti įstatymų reikalavimus. Atsakovė prašymo nušalinti pirmosios instancijos teismo teisėją pagal CPK įtvirtintas normas nereiškė, nors buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato. Priešingai, atsakovė teismu (teisėju) pasitikėjo, pareiškė nušalinimą tik teismo posėdžių sekretorei, kuri nutartimi buvo nušalinta. Kelti klausimą dėl teisėjo nešališkumo apeliaciname procese, neteikus prašymo dėl teisėjo nušalinimo pirmosios instancijos teisme, iš viso negalima ir tokie apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo vertintini itin kritiškai.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58Apeliacinis skundas netenkintinas.

59IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6026.

61Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

6227.

63CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Dėl atsakovės argumentų, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas

6428.

65CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teismo sudėtis yra laikoma neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sudaro absoliutų ir besąlygišką pagrindą panaikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016).

6629.

67Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad egzistavo akivaizdus pagrindas nusišalinti pirmosios instancijos teismo teisėjui, nes jo ilgametė sekretorė R. M. yra pagrindinio šios bylos dalyvio – Šilutės kredito unijos darbuotojo R. M. – sutuoktinė. Būdama įtikinta ir suklaidinta teisėjo sekretorės sutuoktinio, ji pasirašė ginčijamą sutartį nesuprasdama jo esmės ir galimų pasekmių. Mano, kad teisėjas, kuris kasdien dirba ir bendrauja su ginčijamos laidavimo sutarties dokumentus tvarkiusio ieškovės darbuotojo sutuoktine, turėjo nusišalinti nuo pat tokių aplinkybių paaiškėjimo momento.

6830.

69Teisėjų kolegija, vertindama šiuos atsakovės argumentus, visų pirma pažymi, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

7031.

71Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du teismo nešališkumo aspektai. Visų pirma teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą, peticijos Nr. 42095/98, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas, peticijos Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas, peticijos Nr. 33958/96).

7232.

73Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

7433.

75Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y., nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

7634.

77Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pasinaudojusi savo procesine teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Priešingai, išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad atsakovė nei jokiame parengiamajame posėdyje, nei nagrinėjant bylą iš esmės nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiam teisėjui, nurodė juo pasitikinti. Pačiame pirmame parengiamajame posėdyje 2019 m. liepos 25 d. bylą nagrinėjantis teisėjas išviešino aplinkybę, kad teismo posėdžių sekretorė R. M. yra ieškovės Šilutės kredito unijos darbuotojo – administracijos vadovo pavaduotojo ir paskolų vadybininko R. M. – sutuoktinė. Atsakovė nurodė nušalinimo nei teismui, nei posėdžių sekretorei nereiškianti, nes R. M. su ginčo paskola nedirbo, ir tik 2019 m. spalio 21 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas pareiškė nušalinimą teismo posėdžių sekretorei R. M., bet ne bylą nagrinėjančiam teisėjui. Teismo posėdžių sekretorė buvo nušalinta tos pačios dienos nutartimi.

7835.

79Taigi, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovei buvo žinoma aplinkybė, kad šią civilinę bylą nagrinėja teisėjas, kurio, kaip teigia apeliantė, ilgametė sekretorė yra ieškovės darbuotojo sutuoktinė, tačiau atsakovė neįrodinėjo ir nemanė, kad dėl to bylą nagrinėjantis teismas gali būti šališkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo posėdžių sekretorės nušalinimo klausimas byloje yra išspręstas tinkamai. Tuo tarpu aplinkybė, kad nušalintos posėdžių sekretorės sutuoktinis yra ieškovės darbuotojas, nesant jokių kitų duomenų ar pagrįstų abejonių dėl galimo teismo suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra pagrindas nušalinti ar nusišalinti bylą nagrinėjusiam teisėjui.

8036.

81Priešingai nei teigia apeliantė, R. M. nėra pagrindinis šios bylos dalyvis, jis nėra bylos šalis ar dalyvaujantis byloje asmuo. R. M. procese apklaustas kaip liudytojas, įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį (b. l. 128) ir CPK 191–192 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog liudytojas kviestas pačios atsakovės prašymu, o liudytojo parodymai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių byloje ir nagrinėjamu atveju ne šio liudytojo parodymai, o visų byloje esančių įrodymų visuma, lėmė apeliantei nepalankų teismo sprendimą.

8237.

83Pažymėtina ir aplinkybė, jog, kaip matyti iš kaip liudytojos apklaustos kitos Šilutės kredito unijos darbuotojos L. Š. parodymų, ne paskolų vadybininkai, bet Kredito unijos Paskolų komitetas priima sprendimus suteikti ar nesuteikti pareiškėjams paskolas, o paskolų vadybininkai tik parengia dokumentus, kuriuos teikia Paskolų komitetui. Taigi ir šiuo požiūriu nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad R. M. yra pagrindinis bylos dalyvis, juo labiau, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, liudytojų parodymai atitinka ir rašytinius byloje esančius įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, kaip minėta, 2019 m. liepos 25 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, jog R. M. su ginčo paskola iš viso nedirbo ir dokumentų netvarkė, tačiau jau 2019 m. rugpjūčio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje pakeitė savo poziciją ir tvirtino, kad reikia apklausti R. M., nes jam žinomos visos aplinkybės.

8438.

85Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės nepagrindžia apeliantės teiginių, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, kad teisėjui buvo pagrindas nusišalinti, o tai, kad teismas priėmė atsakovei nepalankų sprendimą, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Aplinkybė, kad teismo posėdžių sekretoriumi teisme dirba asmuo, kurio sutuoktinis yra liudytojas tame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, savaime nesudaro pagrindo abejoti to teismo teisėjo nešališkumu. Atsakovė, įrodinėdama galimą teismo šališkumą, nepateikė jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo.

8639.

87Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad egzistavo teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl atsakovės nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Dėl liudytojų ir atsakovo apklausos

8840.

89Kaip minėta, šalys savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, o teikti įrodymus yra šalių pareiga, susijusi su rungimosi principu (CPK 178, 12 straipsniai), todėl būtent atsakovė, manydama, kad reikia apklausti liudytojus, turėjo pirmosios instancijos teismui išreikšti tokį prašymą, o ne apeliaciniame skunde argumentuoti, kad pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje prašė iškviesti liudytoją V. L., nes, pasak atsakovės, kredito unijai buvo žinoma aplinkybė, kad visą atsakomybę už G. B. suteiktą paskolą prisiėmė V. L., o atsakovės parašas tik formalus. Teismas atsakovės prašymo netenkino nurodęs, jog šioje proceso stadijoje atsakovei nereiškiant priešieškinio ir neginčijant laidavimo sutarties nėra pagrindo kviesti liudytoją, nes atsakovės nurodytos aplinkybės nesusijusios su bylos nagrinėjimo dalyku (dėl skolos priteisimo). Teismas pažymėjo, jog prašymo netenkinimas šiuo metu nereiškia, kad vėliau negali iškilti poreikis kviesti atsakovės nurodytą liudytoją, tačiau pažymėtina, jog vėliau nei atsakovė, nei jos atstovas advokatas daugiau nereiškė prašymo iškviesti liudytoją V. L. ar kitus liudytojus. 2019 m. rugsėjo 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės advokatas nurodė, kad gal vėliau reikės apklausti liudytojus, bet daugiau jokių su tuo susijusių prašymų bereiškė. Taip pat nė viename teismo posėdyje ar procesiniame dokumente atsakovė ir jos atstovas advokatas neprašė pripažinti atsakovo G. B. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, neprašė jo apklausti, priešingai, atsakovui G. B. neatvykus nė į vieną teismo posėdį, atsakovė visų vykusių teismo posėdžių metu nurodė mananti, kad galima nagrinėti bylą be neatvykusio atsakovo, taip pat nurodė su juo bendraujanti, nurodė, kad atsakovas G. B. jai patvirtino žinantis apie teismo procesą ir teismo posėdžius, apie savo prievoles Šilutės kredito unijai ir jų neneigiantis. Apie L. D. pirmosios instancijos teismo proceso metu iš viso nebuvo užsiminta, juo labiau, atsakovė neprašė šio asmens kviesti liudyti. Priešieškiniu atsakovė prašė kaip liudytojus apklausti Šilutės kredito unijos darbuotojus R. M. ir L. Š., būtent tai ir padarė pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje. Jokių kitų liudytojų atsakovė ir jos atstovas advokatas iškviesti ir apklausti neprašė ir apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sukliudė tokius prašymus pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pirmosios instancijos teismui, juo labiau, kad pirmojoje instancijoje vyko net keturi parengiamieji teismo posėdžiai ir tik penktame parengiamajame teismo posėdyje pereita į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją. Atsakovė aktyviai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jų gynyba turėjo pirmosios instancijos teisme, nes bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo ir nėra skirta dar kartą pasibylinėti. Apeliacinė instancijos yra pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo kontrolės, o ne bylos pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės forma.

9041.

91Teisėjų kolegija, vertindama poreikį byloje kaip liudytojus apklausti apeliantės nurodytus asmenis, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręsta teisingai. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad V. L., o tuo labiau L. D. parodymai gali turėti esminę įrodomąją reikšmę teisingam bylos išsprendimui, kadangi teisiniai santykiai pagal laidavimo sutartį susiklostė tarp ieškovės ir apeliantės, o apeliantės bendravimas ir susitarimai su kitais asmenimis neturi esminės reikšmės nagrinėjamu atveju. Taigi nurodytų asmenų parodymų išklausymas apeliacinėje instancijoje laikytinas netikslingu ir sudarantis prielaidas proceso vilkinimui, o apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo, kokias naujas, jame neišdėstytas ir pirmosios instancijos teismo neišnagrinėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teisme galėtų paaiškinti prašomi apklausti liudytojai. Dėl ginčo esmės

9242.

93Nustatyta, kad ieškovė Šilutės kredito unija atsakovui G. B. 2016 m. lapkričio 25 d. kredito sutartimi Nr. VER201611-000016 suteikė 5 500 Eur kreditą su 7,3 proc. metinių palūkanų norma, paskolos grąžinimo terminas iki 2021 m. lapkričio 10 d. (b. l. 21–27). Tinkamas atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymas pagal kredito sutartį buvo užtikrintas atsakovės (laiduotojos) D. L. 2016 m. lapkričio 25 d. laidavimo sutartimi Nr. 201611-00039, kuria ji laidavo už kredito sutarties tinkamą įvykdymą ir įsipareigojo atsakyti kreditoriui solidariai visu savo turtu, jeigu paskolos gavėjas G. B. neįvykdys kreditoriui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (b. l. 28). Skolininkui ir laiduotojai siųstame Šilutės kredito unijos 2019 m. sausio 8 d. įspėjime nurodyta, kad įmokas pagal kredito sutartį vėluojama mokėti 727 dienas, todėl, nesumokėjus įsiskolinimo, sudarančio 2 453,25 Eur, iki 2019 m. sausio 30 d. be atskiro įspėjimo vienašališkai bus nutraukta su paskolos gavėju 2016 m. lapkričio 25 d. sudaryta kredito sutartis (b. l. 31).

9443.

95Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei Šilutės kredito unijai iš jos solidariai priteista 6 004,29 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, taip pat teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos priešieškinis dėl 2016 m. lapkričio 25 d. Laidavimo sutarties Nr. 201611-00039 pripažinimo negaliojančia.

9644.

97Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

9845.

99Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, jog pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; kt.). Pažymėtina, kad laidavimo sutartims, kaip ir kitoms, taikytinas sutarčių laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje, reiškiantis, be kita ko, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato įstatymai. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laidavimo sutartys nėra specifinės, vien tik su bankais ar kitomis kredito įstaigomis sudaromos; tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudaromos sutartys, kurių esmei suprasti nereikia specialių finansinių, investavimo ar panašių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).

10046.

101Apeliaciniu skundu apeliantė siekia nuginčyti laidavimo sutartį CK 1.80 straipsnio pagrindu, teigdama, kad ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. CK 6.77 straipsnio 4 daliai ir Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2–3 punktams, nes ieškovė neįvertino atsakovės (laiduotojos) mokumo, taip pat CK 1.90 straipsnio pagrindu, nes sutartis sudaryta dėl suklydimo. Apeliantė argumentuoja, jog buvo įkalbėta, įtikinta, kad tai tik formalumas, visą atsakomybę už paskolą prisiėmė jos gavėjas G. B. ir jo sugyventinė V. L., o jai nebuvo išaiškintos laidavimo sutarties teisinės pasekmės.

10247.

103Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

10448.

105Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme atsakovė akcentavo aplinkybę, kad, jos nuomone, ieškovė tinkamai nepatikrino jos mokumo ir pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2–3 punktus bei juose įtvirtintą atsakingo skolinimo pareigą, tačiau apeliaciniame skunde, argumentuodama šiomis teisės normomis, apeliantė įrodinėja laidavimo sutarties negaliojimą savarankišku CK 1.80 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog iš priešieškinio bei kitų atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog šiuo pagrindu laidavimo sutarties atsakovė neginčijo. Pažymėtina, jog suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo teisė ir pareiga. Pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės, ieškovas realizuoja savo teisę kreiptis į teismą, jo manymu, dėl pažeistų teisių gynybos. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Tokios pačios taisyklės taikomos ir priešieškiniui. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

10649.

107Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą ieškovo pareigą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, priešieškinio bei apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 302 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi procesinės teisės nuostatos įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t. y. naujų reikalavimų nagrinėjimas bei ginčo objekto išplėtimas, akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Teismas turi pareigą kvalifikuoti šalių santykius, o nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad jie būtų kvalifikuoti netinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo apeliacinėje instancijoje nagrinėti atsakovės reikalavimų pagrįstumą pirmosios instancijos teisme nenagrinėtu ir nenurodytu aspektu, t. y. laidavimo sutarties atitikimo CK 1.80 straipsnio požiūriu.

10850.

109Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra konstatavęs, kad Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas finansų įstaigai įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus; finansų įstaigos kliento sąvoka atskleista Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje – tai asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas, todėl asmenys, laiduojantys už finansų įstaigos klientą, nėra finansinių paslaugų gavėjai, taigi nėra finansų įstaigos klientai ir jiems iš viso netaikytinos Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-623-302/2019).

11051.

111Taip pat pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad pagal CK 6.77 straipsnio 4 dalies reikalavimus ieškovė nepatikrino jos mokumo. Iš rašytinių bylos įrodymų matyti, jog 2019 m. lapkričio 23 d. atsakovė davė sutikimą tvarkyti jos asmens duomenis (b. l. 58), todėl buvo įvertintas laiduotojos finansinis pajėgumas, t. y. tikrinta informacija „Creditinfo“, iš kurios matyti, jog apeliantė iki 2019 m. lapkričio 14 d. dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, nurodytas jos gautas darbo užmokestis, taip pat šioje informacijoje nurodyta, jog apeliantei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas (b. l. 55–56), apie apeliantę tikrinta informacija Paskolų rizikos duomenų bazėje, iš kurios matyti, jog apeliantė pagal šioje duomenų bazėje esančią informaciją nėra skolinga (b. l. 57), 2019 m. lapkričio 23 d. sudaryta laiduotojo būklės finansinio pajėgumo vertinimo forma, kurioje nurodyta, jog šeimos narių skaičius 2, ir surašyta išvada (b. l. 62, 59) bei surašyta asmens reputacijos vertinimo forma, kurioje rizikos veiksnių nenustatyta (b. l. 61). Taigi rašytiniais bylos įrodymais paneigti apeliantės teiginiai, kad dokumentai surašyti atgaline data, kai ji dar dirbo, kad neįvertinta, jog ji vieniša motina ir bedarbė. Priešingai, iš aptartų įrodymų ir liudytojos L. Š. parodymų nustatyta, kad patikrinusi informaciją apie laiduotoją ji žinojo, kad laiduotoja neturi darbo, tačiau turėjo nekilnojamojo turto, dėl to buvo įvertinta kaip finansiškai pajėgi įvykdyti įsipareigojimus, už kuriuos laiduoja.

11252.

113Pagal Civilinio kodekso 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes, t. y. vertinama aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2012, 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016).

11453.

115Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog laidavimo sutartį sudarė dėl suklydimo, taip pat neįrodė ir ieškovės Kredito unijos siekio apeliantę kaip nors suklaidinti ar apgauti. Teismas pažymėjo, kad apeliantė turėjo į pasirašomą sutartį įsigilinti, o to nepadariusi, ji elgėsi ypač neapdairiai ir nerūpestingai, dėl to jai ir tenka tokio elgesio neigiamos pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

11654.

117Apeliantė tvirtina, kad pasirašydama laidavimo sutartį iš esmės suklydo, nes nebuvo supažindinta su laidavimo sutarties pasekmėmis, buvo užtikrinta ir įtikinta, kad tai tik formalumas, kad kredito sutartį, už kurią laiduoja, tinkami vykdys kredito gavėjas G. B. ir jo tuometinė sugyventinė V. L., be to, viskas įvyko skubiai, jai nesuteikta laiko susipažinti su sutarties turiniu, apsvarstyti joje išdėstytų sąlygų, sąlygos painios ir nesuprantamos ir sutartį pasirašė tik dėl pasitikėjimo tiek savo pažįstama V. L., tiek Kredito unijos darbuotoju pažįstamu R. M. ir negalvodama, kad jai gali kilti teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, pačios apeliantės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ji pripažino, jog laidavimo sutartį pasirašė sąmoningai, tačiau aplaidžiai ir visiškai nesitikėdama, kad tokio sandorio pasirašymas gali jai sukelti kokias nors teisines pasekmes.

11855.

119Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Kredito unijos darbuotojai ar kiti asmenys kėlė reikalavimus apeliantei kuo greičiau pasirašyti laidavimo sutartį, būtų ją skubinę ar kad apeliantė negalėjo (neturėjo galimybės) susipažinti su laidavimo sutartimi, įvertinti ketinamą pasirašyti sandorį ir su juo susijusias rizikas, konsultuotis su profesionalais, jeigu jos turimų žinių nepakako sudaromam sandoriui (jo rizikai) įvertinti. Priešingai, pati atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino, kad pasielgė aplaidžiai ir nerūpestingai, kad jokios prievartos laiduoti nebuvo ir niekas jos nevertė, ji turėjo galimybę nesudaryti sutarties, pripažino, kad nesidomėjo nei už kokio dydžio paskolą laiduoja, nei kokios paskolos palūnos ir grąžinimo terminas, net neprašė sutarties egzemplioriaus. Aplinkybė, kad, kaip teigia apeliantė, paskolos gavėjo ji net nepažinojo, nebuvo su juo niekaip susijusi, tačiau vis tiek už jį laidavo, nedaro laidavimo sutarties negaliojančia, o liudija tik pačios apeliantės nerūpestingumą. Pažymėtina, jog kaip liudytojai apklausti Šilutės kredito unijos darbuotojai R. M. ir L. Š. parodė, jog atvykusi į Uniją atsakovė pasakė, kad atėjo laiduoti, R. M., kaip jos pažįstamas iš ankstesnio darbo banke, paklausęs, ar ji įsitikinusi, atsakovė atsakiusi: „be problemų“, nieko neklausinėjo apie sutartį, todėl jie supratę, kad atsakovei viskas yra žinoma ir aišku. Teisėjų kolegijos vertinimu, laidavimo sutarties galiojimui nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kuris iš Unijos darbuotojų – R. M. ar L. Š. – tvarkė paskolos dokumentus. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, visus G. B. suteikiamos paskolos ir laidavimo dokumentus rengė ir tvarkė L. Š., o R. M. parodė, jog, kolegei atostogaujant, jis rengė ir tvarkė anksčiau tam pačiam asmeniui suteiktos paskolos dokumentus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, šiuo požiūriu nėra jokio pagrindo manyti esant kokią nors R. M. ar Šilutės kredito unijos neteisėtą veiką. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu iš esmės kaltindama R. M. galbūt neteisėta veika, atsakovė nėra nuosekli, nes iš 2019 m. birželio 14 d. pareiškimo prokuratūrai turinio matyti, jog atsakovė kaltina sukčiavimu paskolos gavėją G. B. (b. l. 44), o pirmosios instancijos teismo posėdžiuose tvirtino, kad visą atsakomybę už paskolos sutarties vykdymą prisiėmė V. L.

12056.

121Pažymėtina, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, iškilus poreikiui konsultuotis su profesionalais dėl prisiimamų įsipareigojimų arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo, juo labiau, kai apeliantė teigia neturėjusi nei patirties, nei žinių sudarant tokius sandorius. Priešingu atveju, jei asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai bei neatidžiai ir taip veikdamas pats prisiima galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Pastebėtina ir tai, kad vien tikėjimasis sudarant rizikingą sandorį, kad jo vykdymo metu neatsiras rizikos veiksnių, nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui, sudarančiam teisinį pagrindą spręsti dėl tokio sandorio negaliojimo.

12257.

123Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris vidutiniškai išsilavinęs ir vidutiniškai rūpestingas asmuo pasidomėtų, kokia yra sandorio, kuris, pasak apeliantės tebuvo laikomas „formalumu“, sudarymo prasmė ir tikslas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad apeliantė dėl savo amžiaus, išsilavinimo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalėjo suvokti sudaromo sandorio esmės ar galėjo suvokti tik ribotai. Priešingai, apeliantė yra vidutinio amžiaus, nurodė turinti aukštąjį išsilavinimą, turinti didelę darbo patirtį dviejuose komerciniuose bankuose kasininke, taip pat Seimo nario padėjėja, turinti gyvenimiškos patirties. Apeliantė neginčijo aplinkybių, kad laidavimo sutartyje yra jos parašas, o iš ginčijamos sutarties teksto matyti, kad ji nėra didelės apimties (1 lapas), sąlygos yra konkrečios ir aiškios, t. y. aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas, ieškovės reikalavimo patenkinimas iš laiduotojo turto, šalių teisės ir įsipareigojimai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, susipažinęs su ginčo sutartimi, kiekvienas atidus asmuo sutarties nuostatas būtų supratęs vienareikšmiškai – kaip prievolę atsakyti savo turtu už kito asmens prievoles, jei pastarasis jų neįvykdys.

12458.

125Apeliantės argumentai, kad pasirašyti laidavimo sutartį ji buvo veikiama V. L. ir R. M., taip pat nesudaro pakankamo teisinio pagrindo išvadai, jog apeliantė nesuprato sudaromo sandorio esmės, galimų pasekmių ar juo nebuvo išreikšta tikroji jos valia. Pasitikėjimas artimu ar pažįstamu žmogumi neatleidžia nuo pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, tinkamai įvertinti sudaromo sandorio reikšmę bei prisiimamą riziką, o teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas bet kuriuo atveju negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Todėl teisėjų kolegija mano, kad apeliantė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų ir nenurodė argumentų, kurie leistų manyti buvus esminį suklydimą sudarant laidavimo sutartį (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad ji pasirašydama laidavimo sutartį pasitikėjo kitais asmenimis ir tikėjosi, kad tai tik formalumas, nesukelsiantis jokių teisinių pasekmių bei, jog jai nebuvo suteiktas laikas susipažinti su sutarties turiniu, apsvarstyti joje išdėstytų sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti.

12659.

127Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jos silpnesniąja sutarties šalimi, nevertino, kad apeliantė neturėjo jokio suinteresuotumo, jog G. B. būtų suteiktas kreditas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad ji šiuo atveju laikytina silpnesniąja sutarties šalimi, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta dėl suklydimo. Kaip minėta, sandoris gali būti pripažintas sudarytas dėl suklydimo tuomet, kai asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantei nebuvo žinomos kokios nors aplinkybės, kurias žinodama, nebūtų sudariusi sutarties. Todėl tai, kad apeliantė yra silpnesnioji sutarties šalis, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo būtent dėl to sutartį pripažinti negaliojančia.

12860.

129Vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo taip pat nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Dėl to, priešingai nei teigia apeliantė, kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas būtų maksimaliai apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduoja šiam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent būtų susitarta kitaip. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau. Kad skolininko prievolės vykdymas būtų efektyviai kontroliuojamas ir užtikrinama laiduotojo teisėtų interesų apsauga, įstatymų leidėjas neapsiribojo atitinkamas laidavimu užtikrintos prievolės vykdymo priežiūros teises suteikdamas kreditoriui, tačiau tokias teises suteikė ir laiduotojui, kartu įpareigodamas kreditorių laiduotojui suteikti apie skolininką informaciją, kurią laiduotojas turi teisę gauti (CK 6.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014). Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių ir liudytojų R. M. ir L. Š. parodymų, tuo metu, kai paskolos gavėjui atsakovui G. B. buvo suteikta paskola, prieš tai jam buvo suteikta dar viena paskola, einamieji mokėjimai vykdomi tvarkingai ir klientas buvo mokus.

13061.

131Kaip minėta, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė suklydo CK 1.90 straipsnio požiūriu. Priešingai, sandorį ji pradėjo ginčyti tik tada, kad kredito unija kreipėsi į teismą dėl skolos, t. y. siekdama išvengti iš laidavimo sutarties kilusių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas G. B., jos pažįstama V. L. ar Šilutės kredito unija atliko tokius tyčinius neteisėtus veiksmus, kurie lėmė apeliantės suklaidinimą dėl esminių laidavimu prisiimamų įsipareigojimų. Tik sulaukusi reikalavimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, apeliantė pradėjo kaltinti kitus asmenis, nors akivaizdu, kad pati elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai prisiimdama įsipareigojimus ir tikėdamasi, kad jų nereikės vykdyti. Nagrinėjamų pasekmių nenumatymas ar tikėjimasis jų išvengti negali būti pripažįstamas suklydimu dėl sudaromo sandorio esmės, t. y. apeliantė tikėjosi išvengti laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes manė, kad pagrindinė prievolė bus įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija neneigia galimybės, kad paskolos gavėjas ar V. L. galėjo atsakovę įtikinti, kad jai paskolos nereikės grąžinti, kad jie patys ją grąžins, bet tokie kitų asmenų veiksmai, galbūt susiję su apgaule dėl sutarties vėlesnių pasekmių, t. y. prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu, bet ne dėl sutartimi prisiimamų pačių įsipareigojimų esmės ir teisinės reikšmės, negali būti vertinami sutarties sudarymu dėl suklydimo ar apgaulės.

13262.

133Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, skundą, prašymą ir kt.

13463.

135Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

13664.

137Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

13865.

139Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės pakartotinai dėsto priešieškinyje nurodytus ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dėstytus argumentus, jog buvo suklaidinta, tačiau pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tokio fakto nenustatė, o apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14066.

141Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako

142Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14367.

144Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei priteistinas 360 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimas.

145Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

146Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

147Ieškovei Šilutės kredito unijai priteisti 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš atsakovės D. L..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė Šilutės kredito unija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų D.... 7. 2.... 8. Atsakovė D. L. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinys... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, kad ieškovė Šilutės kredito unija atsakovui G. B. 2016 m.... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai... 16. 6.... 17. Spręsdamas klausimą dėl priešieškinio pagrįstumo teismas konstatavo, jog... 18. 7.... 19. Teismas pažymėjo, kad liudytojų R. M. ir L. Š. parodymus apie laidavimo... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. 8.... 22. Atsakovė D. L. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės... 23. 9.... 24. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė... 25. 10.... 26. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti laidavimo... 27. 11.... 28. Argumentuoja, kad pagal CK 6.77 straipsnio 4 dalį skolininkas privalo... 29. 12.... 30. Nurodo, jog pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris... 31. 13.... 32. Taip pat teigia, kad ieškovė meluoja, jog ji buvo atvykusi du kartus: 2016 m.... 33. 14.... 34. Argumentuoja, jog nebuvo suinteresuota laidavimo sutarties sudarymu, atsakovui... 35. 15.... 36. Pripažįsta, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui,... 37. 16.... 38. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jos... 39. 17.... 40. Teigia, jog teisingam bylos išsprendimui esmines aplinkybes žino atsakovas G.... 41. 18.... 42. Argumentuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistavo akivaizdus pagrindas... 43. 19.... 44. Ieškovė Šilutės kredito unija atsiliepimu apeliacinį skundą prašo... 45. 20.... 46. Argumentuoja, jog Finansų įstaigų įstatymas ir jo 31 straipsnis šiuo... 47. 21.... 48. Ieškovė nurodo, jog laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už... 49. 22.... 50. Argumentuoja, jog neegzistuoja ir CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio... 51. 23.... 52. Teigia, jog nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ieškovė skubino sudaryti... 53. 24.... 54. Taip pat teigia, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios... 55. 25.... 56. Pažymi, jog nepagrįsti ir apeliantės teiginiai dėl teisėjo šališkumo.... 57. Teisėjų kolegija... 58. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 59. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 60. 26.... 61. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 62. 27.... 63. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 64. 28.... 65. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos... 66. 29.... 67. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad egzistavo akivaizdus pagrindas... 68. 30.... 69. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos atsakovės argumentus, visų pirma... 70. 31.... 71. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ir vadovaujantis... 72. 32.... 73. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir... 74. 33.... 75. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas... 76. 34.... 77. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų... 78. 35.... 79. Taigi, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovei buvo... 80. 36.... 81. Priešingai nei teigia apeliantė, R. M. nėra pagrindinis šios bylos dalyvis,... 82. 37.... 83. Pažymėtina ir aplinkybė, jog, kaip matyti iš kaip liudytojos apklaustos... 84. 38.... 85. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės nepagrindžia... 86. 39.... 87. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais,... 88. 40.... 89. Kaip minėta, šalys savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai ir... 90. 41.... 91. Teisėjų kolegija, vertindama poreikį byloje kaip liudytojus apklausti... 92. 42.... 93. Nustatyta, kad ieškovė Šilutės kredito unija atsakovui G. B. 2016 m.... 94. 43.... 95. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria... 96. 44.... 97. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 98. 45.... 99. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, jog pagrindiniam skolininkui... 100. 46.... 101. Apeliaciniu skundu apeliantė siekia nuginčyti laidavimo sutartį CK 1.80... 102. 47.... 103. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių... 104. 48.... 105. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme atsakovė akcentavo aplinkybę,... 106. 49.... 107. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą ieškovo pareigą suformuluoti ieškinio... 108. 50.... 109. Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo... 110. 51.... 111. Taip pat pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad pagal CK 6.77... 112. 52.... 113. Pagal Civilinio kodekso 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris... 114. 53.... 115. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju apeliantė... 116. 54.... 117. Apeliantė tvirtina, kad pasirašydama laidavimo sutartį iš esmės suklydo,... 118. 55.... 119. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Kredito... 120. 56.... 121. Pažymėtina, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui,... 122. 57.... 123. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris vidutiniškai išsilavinęs ir... 124. 58.... 125. Apeliantės argumentai, kad pasirašyti laidavimo sutartį ji buvo veikiama V.... 126. 59.... 127. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 128. 60.... 129. Vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo taip pat nelaiduotų už asmenį, su... 130. 61.... 131. Kaip minėta, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti... 132. 62.... 133. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 134. 63.... 135. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio... 136. 64.... 137. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi,... 138. 65.... 139. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės pakartotinai dėsto priešieškinyje... 140. 66.... 141. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo... 142. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 143. 67.... 144. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos... 145. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 146. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti... 147. Ieškovei Šilutės kredito unijai priteisti 360 Eur (tris šimtus...