Byla e2-2874-656/2017
Dėl sumokėtų lėšų ir nuostolių priteisimo dokumentinio proceso tvarka

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriausiant Vildai Pamerneckytei, dalyvaujant ieškovės UAB „Prime Alloys“ atstovui advokatui R. J., atsakovės UAB „Baltic Industry“ vadovui T. L. bei atstovui advokatui J. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Prime Alloys“ ieškinį atsakovei UAB „Baltic Industry“ dėl sumokėtų lėšų ir nuostolių priteisimo dokumentinio proceso tvarka,

Nustatė

2

  1. Ieškovė padavė ieškinį, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Prime Alloys“ 100 000 Eur sumokėtų lėšų, 72 065 Eur kompensaciją, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino pilnai: priteisė ieškovei UAB „Prime Alloys“ iš atsakovės UAB „Baltic Industry“ 100 000 Eur sumokėtų lėšų, 72 065 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (172 065 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo (2017 m. sausio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 1080 Eur žyminį mokestį ir 900 Eur atstovavimo išlaidų.
  3. Atsakovė padavė prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo ir prašo teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
  4. Prieštaravimuose nurodė, kad atsakovė visas iš ieškovės gautas lėšas panaudojo pagal sutartyje numatytas sąlygas, tačiau dėl darbo jėgos ir statybinių medžiagų padidėjusios kainos, nepakankamo finansavimo, per trumpo statybos termino nustatymo, baigti statybos projekto nepavyko. Apie tai buvo informuota ieškovė. Ieškovė daug kartų lankėsi statybos objekte, kartu rūpinosi dėl papildomų investicijų, darbo jėgos ir kitais su sutartimi susijusiais klausimais.
  5. Atsakovė tvirtina, kad pasirašant sutartį ir sutarties priedą (kurie sudaryti ne valstybine kalba), sutarties šalis - ieškovė, matomai elgdamasi nesąžiningai, suklaidino atsakovę, nurodant 2 d. 2.12 punkte bei sutarties priedo 4 p. 90 dienų kotedžo statybos terminą, o nebaigus statybos, sumokėtos piniginės lėšos ne tik turi būti nedelsiant grąžintos, o be to, atsakovė įsipareigoja papildomai sumokėti delspinigius, sudarančius 56 procentus metinių palūkanų, kaip kompensaciją už netikslinį piniginių lėšų panaudojimą. Nurodytas kotedžo statybos terminas 90 dienų ir 56 procentų metinių palūkanų mokėjimas yra neprotingas ir nerealus. Ieškovė šias sąlygas į sutartį įrašė apgaulės būdu, elgdamasi nesąžiningai, suklaidino atsakovę, nepagrįstai suteikė sau perdėtą pranašumą, nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovė pasitikėjo ir pasirašant sutartį, veikė neapdairiai, nepatikrinusi įrašytų skaičių, o tikėdama, kad už termino praleidimą, kaip privatiems juridiniams asmenims tenka mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnis). Iš investicijų ir statybos sutarties turinio aišku, kad sutartis sudaryta neapibrėžtam laikui, abi Šalys turėjo pareigą rūpintis statybos eiga. Sutartis nenutraukta ir 9.3 p. nurodyta, kad sutartis įsiteisėja nuo jos pasirašymo laiko ir galioja tol, kol šalys visiškai įvykdys savo įsipareigojimus. Sutartis gali būti nutraukta abipusiu šalių susitarimu (9.5 p.).
  6. Ieškovė nurodo, kad savo įsipareigojimus įvykdė, o atsakovė objekto nepastatė, todėl atsakovei 2016-01-08 pateikė pretenziją, tačiau atsakovė pretenzijos negavo.
  7. Dėl 100 000 Eur sumokėjimo atsakovė neprieštarauja ir ši suma panaudota sutartyje nurodytai statybai. Vienok, nurodytos sumos žemės sklypo išpirkimui ir kotedžo statybai bei įrengimui aiškiai nepakako. Tai buvo žinoma ieškovei, nes abi šalys ieškojo papildomų investicijų. Kad atsakovė kartu su ieškove rūpinosi statybos eiga, įrodoma ne tik 2015-06-01 sutartimi Nr. 0106/2015-1, bet ir 2015-06-29 sutartimi Nr. 2906/2015-1 „Apie bendrą komercinę veiklą, vykdant statybą ir parduodant gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą“, šios sutarties priedu Nr. 1, kur nurodyta, kad abi šalys bendrai dalyvauja objekto „Simas“ bei „Greta“ statyboje, investuoja į statybą, o pardavus gauna pelną. Atsakovė, ieškovė ir UAB „Kerista“ (rangovas) 2015-08-27 sudarė šalių susitarimą - rangos sutartį Nr. 14-08-73 dėl finansavimo lauko inžinerinių tinklų klojimui bei žemės darbams tame pačiame statybos objekte. Visos sutartys nenutrauktos, jos vykdomos. Atsakovė su ieškove pagal visas investicijų ir statybos sutartis bei jų priedus veikė bendradarbiaudami ir tikėdamiesi pelno. Tik dėl nepakankamo finansavimo, kitų objektyvių priežasčių baigti projektą, priduoti valstybinei komisijai, parduoti ir gauti pelną nepavyko. Statybos procesas nenutrauktas.
  8. Ieškovė nesiekia sutarčių nutraukimo, ieškinį pateikė tik pagal vieną sutartį, atsietai nuo kitų tarpusavyje susijusių sutarčių, numatančių bendrus veiksmus, siekiant galutinių rezultatų.
  9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad ginčo šalių sudaryta sutartis laikytina jungtinės veiklos sutartimi, dėl ko ir ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl sutarties neįvykdymo.
  10. Ieškovė padavė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė atsakovės teiginiai, kad pasirašant 2015-06-01 sutartį Nr.0106/2015-1 ji galimai buvo suklaidinta yra pramanyti, nes abiejų šalių vadovai nėra lietuvių tautybės, o ieškovės vadovas lietuvių kalbos nemoka, todėl tarpusavyje bendraudavo tik rusų kalba. Civilinėje teisėje galioja dispozityvumo principas, kurį 2015-06-01 sutartimi ir realizavo atsakovė. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė sutarties sąlygas įrašė apgaulės būdu, tačiau iki šiol į ieškovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė. Be rašytinės pretenzijos, atsakovė dešimtis kartų žodžiu buvo raginama vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovės į bylą pateiktos sutartys nieko bendra su šios bylos dalyku neturi. Pagal šiuos susitarimus ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, o atsakovė - ne. Atsakovė nesąžiningai elgiasi ne tik su ieškove - antstolių duomenimis prieš atsakovę šiai dienai yra pradėta 18 vykdomųjų bylų.

3Preliminarus sprendimas keistinas.

  1. Teismas 2017 m. sausio 11 d. preliminariame sprendime nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2015-06-01 sudarė Investicijų ir statybos sutartį Nr.0106/2015-1 (toliau – Sutartis), kuria sutarė, kad ieškovė, dalinio dalyvavimo tikslu, investuos pinigines lėšas į statybą kotedžų, esančių gyvenamajame komplekse (kotedžų gyvenvietėje), adresu: ( - ), unikalus Nr.: ( - ), o atsakovė statybos pabaigoje perduos ieškovės nuosavybėn pastatytą kotedžą su žemės sklypu, kurių duomenys (buvimo vieta, plotas, atitinkamo žemės sklypo dydis) nurodomos sutarties prieduose, kurie yra neatskiriama jos dalis (sutarties 1.1 p.). 2015-06-01 sutarties Nr.0106/2015-1 priede Nr. 1 šalys sutarė, kad sutarties objektas - 2 aukštų sublokuotas kotedžas, kurio bendras plotas 92 ir 106 kv. m. (viso ne mažiau kaip 198 kv. m.), statomas pagal projektą „SIMAS“ ir „GRETA“. Pagal priedo Nr.l.2 p., ieškovė įsipareigojo projektą finansuoti 100 000,00 Eur suma, ir ją sumokėti atsakovei iki 2015-06-15 (priedo Nr.l.3 p.).
  2. Tarp šalių sudaryta sutartis nurodyta kaip Investicijų ir statybos sutartis. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad ši sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis, dėl ko abiems sutarties šalims turėtų būti taikomos CK 6.969-6.982 straipsnių normos, o atsakomybę dėl sutarties neįvykdymo turi prisiimti ne tik atsakovė, bet ir ieškovė.
  3. Ginčo santykių teisinis kvalifikavimas yra priskirtas teismo diskrecijai. Jį lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai Civiliniame kodekse reglamentuojamai sutarčių rūšiai. Sutartis pagal jos turinį gali turėti kelių sutarčių rūšių požymių (mišrios sutartys) arba šalys gali sudaryti ir kitokias, CK neišvardytas sutartis, jeigu jos pagal savo pobūdį neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2015). Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).
  4. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
  5. Iš Sutarties turinio spręstina, kad ieškovė įsipareigojo finansuoti kotedžų statybas, o atsakovė - organizuoti objektų statybas. Šalys sutarė, kad, ieškovei pervedus visą sutartą pinigų sumą, ieškovė įgytų objektų (kotedžų) ir žemės sklypų nuosavybės teisę (Sutarties 2.8 p.), o atsakovė įgytų pirmumo teisę išpirkti objektus už sumas, numatytas Sutarties priede (Sutarties 2.10 p.). Už tarpusavio įsipareigojimų neįvykdymą, šalys nustatė sankcijas.
  6. Vertinant Sutarties turinį bei ja keliamus tikslus, negalima sutikti su atsakovės pozicija, kad Sutartyje yra aiškiai išreikšta šalių valia sudaryti susitarimą dėl jungtinės veiklos, dėl ko Sutartis laikytina jungtinės veiklos sutartimi. Nors Sutartis ir turi jungtinės veiklos sutarties požymių, tačiau ji turi ir rangos sutarties požymių, nustatytų 6.681 straipsnio 1 dalyje (atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pastatus, ieškovė – apmokėti statybas, priimti darbų rezultatą, t.y. vykdyti priešpriešinius įsipareigojimus) bei kitų Civiliame kodekse neaptartų, bet nedraudžiamų sudaryti sutarčių požymių (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Todėl, kaip jau konstatuota preliminariame sprendime, Sutartis laikytina mišria.
  7. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, taikomas civiliniame procese, įrodinėjimo pareiga apie tam tikrų aplinkybių buvimą tenka bylos šaliai, besiremiančiai tomis aplinkybėmis. Taigi atsakovė, teigdama buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos, šį teiginį turėjo pagrįsti jį patvirtinančiais įrodymais. Atsakovė tvirtina, kad ji su ieškove vykdė bendrą veiklą, kartu rūpinosi verslo reikalais bei mano, kad šią aplinkybę patvirtina vėlesni šalių susitarimai. Byloje pateiktas 2015 m. rugpjūčio 27 d. šalių susitarimas prie 2014 m. rugpjūčio 6 d. rangos sutarties, pagal kurį ieškovė įsipareigojo apmokėti UAB „Kerista“ (rangovui) už statybos darbus už atsakovę. Iš šio susitarimo negalima daryti išvados apie ieškovės ir atsakovės bendrą jungtinę veiklą, kartu siekiant pelno. Kita atsakovės pateikta 2015-06-29 sutartis Nr.2906/2015-1, kuria remiasi atsakovė prieštaravimuose, neišversta į lietuvių kalbą, todėl byloje nevertintina. Atsakovė nepateikė kitų duomenų jungtinei veiklai pagrįsti, nors teismas atsakovei siūlė pateikti papildomus įrodymus. Todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, kuria ji remiasi prieštaravimuose, kad ginčijamos sutarties pagrindu šalis siejo jungtinės veikos santykiai (CPK 178 straipsnis).
  8. Sutartis kaip sandorių rūšis saisto jos šalis ir turi jiems privalomą įstatymo galią. Atsakovė neginčija, kad ieškovė įvykdė sutartinę prievolę pervesti Sutartyje numatytą 100 000,00 Eur sumą bei neneigia, kad atsakovė per sutartyje nustatytą terminą (iki 2015-09-15) nepastatė ir neperdavė ieškovei statybos objekto, t.y. neįvykdė sutarties sąlygų. Sutarties 2.13 punkte nustatyta, kad atsakovei per Sutartyje nustatytą terminą nepabaigus statybos darbų, ji privalo nedelsiant grąžinti ieškovės sumokėtus 100 000,00 Eur, taip pat sumokėti ieškovei kompensaciją, kurios dydis - 56 proc. metinių palūkanų. Nenustačius, kad šalys vykdė jungtinę veiklą kaip teisiškai reikšmingo fakto nagrinėjamam ginčui, ieškovė pagal Sutarties 2.13 punktą įgijo teisę reikalauti iš atsakovės jos sumokėtų 100 000,00 Eur lėšų grąžinimo bei palūkanų (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
  9. Sutartis yra galiojanti. Atsakovė nepateikė priešieškinio, tačiau prieštaravimuose ginčija Sutarties sąlygas, kuriomis nustatytas 90 dienų statybos darbų terminas bei 56 procentų metinės palūkanos už darbų laiku neįvykdymą. Atsakovė mano, kad šios Sutarties sąlygos yra nesąžiningos, atsakovės pasirašytos dėl suklydimo. Nors atsakovė neteikė ieškinio (priešieškinio) dėl Sutarties sąlygų teisėtumo, o Sutarties sąlygų teisėtumą ginčija prieštaravimuose, tačiau, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, tai neužkerta kelio teismui pasisakyti dėl Sutarties sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-406-2014; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).
  10. Taigi atsakovė ginčija sandorio sąlygas, kaip sudarytas dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis) ir dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).
  11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).
  12. Pagal CK 1.91 straipsnį, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti vertinama, ar šalis atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių kita šalis buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013).
  13. Atsakovė neįrodinėja ieškovės tyčios suklaidinti atsakovę. Sutartis su priedais sudaryti tarp verslo subjektų, dėl ko jiems taikytini padidinti atidumo ir rūpestingumo kriterijai. Todėl atsakovės argumentai, kad sandoris sudarytas ne valstybine kalba, kad atsakovės vadovas pasitikėjo ieškovės vadovu, dėl ko pasirašė sutartį nepatikrinęs esminių sutarties sąlygų dėl statybos pabaigos termino ir palūkanų dydžio, laikytini nesudarančiais pagrindo sandorio sąlygas pripažinti neatitinkančiomis sandorio šalies (atsakovės) valios ar sudarytą dėl apgaulės. Toks atsakovės atstovo elgesys pripažintinas neatitinkančiu atidaus ir rūpestingo asmens kriterijų, dėl ko atsakovė turi priimti dėl tokio elgesio kylančias pasekmes. Atsižvelgiant į aptartą, atmestini atsakovės argumentai, kad sandoris sudarytas apgaulės būdu, siekiant suklaidinti atsakovę.
  14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 72 065 Eur kompensaciją, skaičiuotiną remiantis Sutarties 2.13 punkte nustatyta palūkanų norma (56 proc. metinių palūkanų) nuo atsakovės prievolės neįvykdymo (2015-09-16) iki 2017-01-01.
  15. Taigi ieškovė prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kuriomis kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kompensuojamųjų palūkanų dydį šalys nustatė Sutartimi (CK 6.37 straipsnis). Teismas gali sumažinti sutartines palūkanas tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Atsakovė ginčija Sutartimi nustatytų palūkanų dydį, tvirtindama, kad jos yra neprotingai didelės.
  16. Nors palūkanas šalys nustatė sutartimi, o sutarčių šalys yra verslo subjektai, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju Sutartimi nustatytos palūkanos (56 proc. metinių palūkanų) prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisės principams, dėl ko mažintinos nuo 56 procentų (72 065,00 Eur) iki šešių procentų metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2015-09-16 iki 2017-01-01, kas sudarytų 7 726,20 Eur (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.228 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės prievolės neįvykdymo ieškovė būtų patyrusi žymiai didesnius nuostolius nei priteisiamos 7 726,20 Eur. Teismo vertinimu, sumažinus kompensuojamąsias palūkanas bus išlaikytas kreditoriaus ir skolininko interesų balansas. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. preliminarus sprendimas keistinas priteistų kompensuojamųjų palūkanų dalyje.
  17. Ieškovė taip pat prašo remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalies norma iš atsakovės priteisti 6 procentų procesines palūkanas. Teismas ieškovės prašymą pripažįsta pagrįstu, todėl ieškovei priteistina 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (107 726,00 Eur) nuo 2017 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
  18. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju preliminarų sprendimą pakeitus, ieškinys tenkintinas iš dalies (63 procentais), todėl perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).
  19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai sumokėti. Ieškovės teiktais duomenimis ji sumokėjo 1080 Eur žyminį mokestį bei 900 Eur išlaidas advokato pagalbai, viso 1980 Eur. Išlaidos advokato pagalbai atitinka teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytus dydžius. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 63 procentais, iš atsakovės ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1247,40 Eur (1980/100×63). Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

4Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

Nutarė

5Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

6Ieškovės UAB „Prime Alloys“ ieškinį tenkinti iš dalies.

7Priteisti ieškovei UAB „Prime Alloys“ (į.k. 302778978) iš atsakovės UAB „Baltic Industry“ (į.k. 301249744) 100 000 Eur sumokėtų lėšų, 7 726,20 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (107 726,00 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2017 m. sausio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1247,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai