Byla 2A-16-622/2012
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Fishlita“ atstovei advokatei Dianai Kaunienei, atsakovo RAB „Suzorje“ direktoriui Aleksandrui Volkovui, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo RAB „Suzorje“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Fishlita“ ieškinį atsakovui RAB „Suzorje“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo RAB „Suzorje“ 19407,13 Lt skolą, 706,42 Lt delspinigius, 8,28 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas 2006-03-01 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 06-03/01-27 (toliau - sutartis), pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui 19000 kg užšaldytos strimelės. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – pateikė atsakovui kokybišką prekę, kurią atsakovas 2006-03-30 priėmė ir savo transportu išsivežė. Prekę atsakovas priėmė, jokių pretenzijų dėl žuvies kokybės nepateikė, todėl privalėjo su ieškovu atsiskaityti pagal 2006-03-20 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 8400132, t.y. turėjo sumokėti ieškovui 6840 JAV dolerių arba atitinkamai 19407,13 Lt per 10 dienų nuo sąskaitos gavimo. Skolos atsakovas nesumokėjo iki šiol. Ieškovas tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į atsakovą, ragindamas sumokėti skolą, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo (t. 1, b. l. 3-5).

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo RAB „Suzorje“ 19407,13 Lt skolą, 706,42 Lt delspinigius, 8,28 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20113,55 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2309,99 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui

5UAB „Fishlita“.

6Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad 2006-03-01 UAB „Fishlita“ ir ČPKUP „Suzorje“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 06-03/01-27. Pagal 2006-03-20 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 8400132 ieškovas pardavė atsakovui PGKUĮ „Suzorje“ (dabartinis pavadinimas - RAB „Suzorje“) 19000 kg užšaldytos strimelės už 19407,13 Lt arba atitinkamai 6840,00 JAV dolerių. Atsakovas privalėjo apmokėti ieškovui už prekes per 10 dienų nuo prekių gavimo. Tarptautinio krovinių transportavimo CMR važtaraštis 0016055, surašytas 2006-03-20, patvirtina, kad krovinio - 19000 kg užšaldytos strimelės siuntėjas buvo UAB „Fishlita“, krovinio gavėju nurodytas PGKUĮ „Suzorje“. Atsakovas patvirtina, kad minėtą krovinį pagal 2006-03-20 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 8400132 gavo. Atsakovas turėjo tinkamai vykdyti pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį ir gavęs prekes privalėjo sumokėti ieškovui 19407,13 Lt arba atitinkamai 6840,00 JAV dolerių, tačiau atsakovas PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos ieškovui nesumokėjo. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už pirktą iš ieškovo prekę pagal 2006-03-20 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 8400132 turėjo prievolę sumokėti įmonei „MAINLINE SALES LTD“, o ne ieškovui. Nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš pirkta žuvis nuosavybės teise priklausė „MAINLINE SALES LTD“. Taip pat nepateikė jokio kito 19000 kg užšaldytos strimelės įsigijimo dokumento. Byloje nėra kito prekių įsigijimą patvirtinančio dokumento, išskyrus prieš tai minėtą ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (t. 2, b. l. 16-20).

7Atsakovas RAB „Suzorje“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad prekės buvo pristatytos pagal sutartį Nr. 66, sudarytą tarp „MAINLINE SALES LTD“ ir atsakovo. CMR važtaraštyje Nr. 0016055 krovinio siuntėju įrašytas ieškovas UAB „Fishlita“, tačiau tai nereiškia, kad tai neatitinka minėtos sutarties Nr. 66 sąlygų. Ieškovas dėl CMR važtaraščio Nr. 0016055 informacijos prieštaravimų nereiškė. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus dokumentus, kuriuose krovinio siuntėjais nurodomos kitos įmonės, o apmokėjimas už prekes atliekamas pagal sutartį su „MAINLINE SALES LTD“. CMR važtaraštyje yra padaryta spausdinimo klaida. Tarp ginčo šalių sudaryta prikimo-pardavimo sutartis nėra nurodyta nei CMR važtaraštyje Nr. 0016055, nei 2006-03-24 krovinio muitinės deklaracijoje, nei 2006-03-20 komercinėje sąskaitoje faktūroje Nr. 1 (t. 2, b. l. 51-52, 53-54).

8Byloje gautas ieškovo UAB „Fishlita“ atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 64-65).

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

11Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigą mokėti, o ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti ginčo skolą.

12Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

13Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2006-03-01 ieškovas UAB „Fishlita“ ir atsakovas ČPKUP „Suzorje“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 06-03/01-27 (t. 1, b. l. 10-12).

14Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už įsigytą prekę, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą.

15Ieškovas pateikė pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau atsakovas tvirtina, kad minėta sutartis patvirtina tik bendradarbiavimo ateityje galimybę tarp ginčo šalių. Tačiau tokie teiginiai atmestini. Sutarties 1.1. punktas nurodo, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti ir perduoti, o pirkėjas nupirkti ir priimti prekes pagal kiekį, asortimentą, kainas už atskirai šalių suderintą kainą. Prekė yra žuvis, žuvies produktai. 2.1. punktas numato, kad už kiekvieną prekių partiją kaina nurodoma sąskaitoje. Tokios sutarties sąlygos paneigia atsakovo skundo teiginius, kad tarp ginčo šalių buvo bendradarbiavimo ateityje, o ne pirkimo-pardavimo sutartis.

16Sutartis (tiek žodinės, tiek rašytinės formos) ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai yra sutartis ir viena jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę.

17Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2004; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

182006-03-20 PVM sąskaita faktūra LEB Nr. 8400132 patvirtina, kad ieškovas pardavė atsakovui RAB „Suzorje“ 19000 kg užšaldytos strimelės už 19407,13 Lt arba atitinkamai 6840 JAV dolerių ir atsakovas privalėjo apmokėti už prekes per 10 dienų nuo prekių gavimo (t. 1, b. l. 14, 15). CMR važtaraštis 0016055 patvirtina, kad krovinio siuntėjas yra ieškovas, o krovinio gavėjas atsakovas (t 1, b. l. 14, 15-16). Europos Bendrijos muitinės deklaracija Nr. LT142114851 patvirtina, kad siuntėjas taip pat yra ieškovas, o gavėjas atsakovas (t. 1, b. l. 17). Atsakovas neneigia, kad gavo žuvies krovinį, tačiau teigia, kad žuvį pirko ne iš ieškovo ir pateikia mokėjimo pavedimą, kad už žuvį atsiskaitė su „MAINLINE SALES LTD“, nes iš jo pirko žuvį pagal sutartį Nr. 66. Tačiau tokie įrodymai nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių, kad gauta prekė pagal CMR važtaraštį 0016055 nuosavybės teise priklausė ieškovui, ir už ją atsakovas neatsiskaitė. Kartu pažymėtina, kad atsakovo nurodytas 2006-08-24 mokestinis pavedimas Nr. 155 nepaneigia, kad tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir, kad ieškovas nepardavė PVM sąskaitoje faktūroje ir CMR važtaraštyje 0016055 nurodytų prekių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktais įrodymais, kad ieškovas pardavė PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes, todėl atsakovas turi pareigą atsiskaityti su pardavėju (ieškovu). Taip pat nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pagal 2006-03-20 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 8400132 atsakovas turėjo prievolę sumokėti įmonei „MAINLINE SALES LTD“, o ne ieškovui. Byloje nėra įrodymų, kad pagal CMR važtaraštyje 0016055 nurodyta prekė nuosavybės teisė priklausė „MAINLINE SALES LTD“. Be to, CMR važtaraščio 0016055 5 punkte nurodyti pridedami dokumentai, tarp kurių minima ir 2006-03-20 sąskaita Nr. 8400132, kurioje, kaip minėta pardavėjas nurodomas ieškovas, o ne „MAINLINE SALES LTD“.

19Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo pareikšto reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą tinkamai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieškovui priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas patyrė 598,01 Lt išlaidų (t. 2, b. l. 77-80), todėl priteistinos iš atsakovo.

21Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš atsakovo RAB „Suzorje“ ieškovui UAB „Fishlita“ 598,01 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą,... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu... 5. UAB „Fishlita“.... 6. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad 2006-03-01 UAB... 7. Atsakovas RAB „Suzorje“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 8. Byloje gautas ieškovo UAB „Fishlita“ atsiliepimas į apeliacinį skundą,... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 11. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigą mokėti, o ieškovas turi... 12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 13. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2006-03-01 ieškovas UAB... 14. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi... 15. Ieškovas pateikė pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau atsakovas tvirtina, kad... 16. Sutartis (tiek žodinės, tiek rašytinės formos) ir iš jos kylančios... 17. Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad... 18. 2006-03-20 PVM sąskaita faktūra LEB Nr. 8400132 patvirtina, kad ieškovas... 19. Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo... 20. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieškovui priteistinos jo apeliacinės... 21. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti... 23. Priteisti iš atsakovo RAB „Suzorje“ ieškovui UAB „Fishlita“ 598,01 Lt...