Byla e2-23519-934/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Ingai Beiner, dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovei Ilonai Skaisgirienei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Linai Grėbliauskaitei, trečio asmens UAB „Grinda“ atstovui Dariui Kasinskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“, UAB „Kerista“, dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

51. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 3094,43 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-6):

61.1. UAB „Krasta Auto“ su ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 710-850-150223. Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis Fiat 500, v/n ( - ). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 19 d. 2016 m. sausio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba gavo pranešimą, kad Eišiškių pl., Vilniuje įvyko eismo įvykis. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado apgadintą transporto priemonę Fiat 500, v/n ( - ), kurį vairavo O. D.. Minėtos transporto priemonės vairuotojas, važiuodama Eišiškių pl., Vilniuje, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią nepažymėtą duobę, kelio ruožas neapšviestas. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 2 d. nutarime Nr. AV2-555 dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodoma, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra. Kadangi automobilis Fiat 500, v/n ( - ) įvykio dieną buvo apdraustas ieškovo transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėja teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkei dėl šio įvykio padaryti nuostoliai sudarė 327,78 Eur, todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo 327,78 EUR draudimo išmoką ir CK 6.263, 6.266, 6.1015 straipsnių pagrindu, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę;

71.2. UAB Nordea Finance Lithuania su ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851 – 0521814. Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis Toyota Auris, valst. Nr. ( - ). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 11 d. 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba gavo pranešimą, kad Santariškių-Žaliųjų Ežerų g., Vilniuje įvyko eismo įvykis. į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado apgadintą transporto priemonę Toyota Auris, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo K. V.. Minėtos transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas Santariškių-Žaliųjų Ežerų g. žiedu, Vilniuje įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 15 d. nutarime Nr. AV2-613 dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodoma, kad duobė sunkiai pastebima, nepažymėta, todėl nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kadangi automobilis Toyota Auris, valst. Nr. ( - ) įvykio dieną buvo apdraustas ieškovo transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėjas teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio Toyota Auris, valst. Nr. ( - ) padaryti nuostoliai sudarė 934,30 Eur, todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo draudėjui 934,30 Eur draudimo išmoką ir CK 6.263, 6.266, 6.1015 straipsnių pagrindu, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę;

81.3. L. M. su ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851 - 0494047. Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis MB ( - ) v/n ( - ). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2016 m. birželio 3 d. 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba gavo pranešimą, kad Nemenčinės pl., Vilniuje įvyko eismo įvykis. į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado apgadintą transporto priemonę MB ( - ) v/n ( - ), kurį vairavo V. M.. Minėtos transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas Nemenčinės pl., Vilniuje įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 07-16-9424210 dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodoma, kad nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kadangi automobilis MB ( - ) v/n ( - ) įvykio dieną buvo apdraustas ieškovo transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėjas teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio MB ( - ) v/n ( - ) padaryti nuostoliai sudarė 1.683,79 Eur, todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo draudėjui 1.683,79 Eur draudimo išmoką ir CK 6.263, 6.266, 6.1015 straipsnių pagrindu, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę;

91.4. D. L. su ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851 - 0520191. Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2017 m. sausio 17 d. 2016 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba gavo pranešimą, kad Rygos g., Vilniuje įvyko eismo įvykis. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado apgadintą transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo D. L.. Minėtos transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas Rygos g. link Taikos g., Vilniuje, lyjant smarkiam lietui, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje, antrojoje eismo juostoje buvusią duobę. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. AV2-1769 dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodoma, kad duobė sunkiai pastebima, nepažymėta, užlieta vandeniu, todėl nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kadangi automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ) įvykio dieną buvo apdraustas ieškovo transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėjas teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio VW Passat, valst. Nr. ( - ) padaryti nuostoliai sudarė 148,56 Eur, todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo draudėjui 148,56 Eur draudimo išmoką ir CK 6.263, 6.266, 6.1015 straipsnių pagrindu, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę;

101.5. Vadovaujantis Kelių įstatymo, Vietos savivaldos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Aprašo nuostatomis bei nurodyta kasacinio teismo praktika, Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, o neatlikus teisės aktais nustatytų reikalavimų – atsakovei taikytina civilinė atsakomybė.

112. Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmė grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 85-98):

122.1. Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra šio kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga dėl kelio trūkumų kilusią žalą;

132.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, 2011 m. gruodžio 29 d. su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72- 2191(3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus; 2014 m. balandžio 7 d. su UAB „Gatvių statyba” sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A62-11/14(3.10.21-UK), kuria UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus; 2014 m. kovo 10 d. su UAB „Kerista“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A62- 8/14(3.10.21-UK), kuria UAB „Kerista“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Sutartys buvo sudarytos vykdant Vilniaus miesto savivaldybei, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Sutartimis gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesti atlikti UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ bei UAB „Kerista“;

142.3. CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Iš šios įstatymo nuostatos galima daryti išvadą, kad jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas;

152.4. 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“. Šiuo susitarimu į 2011 m. gruodžio 29 d. Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog Rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant <...>. Taip pat Susitarimu nustatyta, jog Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Taigi, minėta 2011 m. gruodžio 29 d. Sutartimi bei 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Vilniaus miesto gatves, tarp jų ir Eišiškių pl., valdyti UAB „Grinda“. Vadinasi, būtent UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo Sutarties galiojimo metu (t. y. nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki Sutarties galiojimo pabaigos 2018 m. gruodžio 29 d.) turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl būtent UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme;

162.5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 7 d. su UAB „Gatvių statyba” sudarytos Sutarties 4.3.5 punkte numatyta, kad Rangovas (UAB „Gatvių statyba“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamu eksploatuoti gatvių ir kiemu dangos stebėsena. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsme eismo dalyviu, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti)”. Minėtame sutarties punkte taip pat nustatyta, jog Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK straipsnį ir privalo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. 2014-04-07 Sutarties 4.3.6 p. numato, kad rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti Užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir nurodytus kiekius, tik tais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan, saugumui. Taigi 2014-04-07 Sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatves, tarp jų ir Santariškių – Žaliųjų Ežerų g. žiedą bei Nemenčinės pl., valdyti UAB „Gatvių statyba“. Vadinasi, būtent UAB „Gatvių statyba“ minėtos darbų atlikimo Sutarties galiojimo metu (t. y. nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki Sutarties galiojimo pabaigos po 36 mėnesių , t. y. iki 2017 m. balandžio 7 d.) turėjo visas galimybes šioms Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl būtent UAB „Gatvių statyba“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme;

172.6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 10 d. su UAB „Kerista“ sudarytos darbų atlikimo sutarties 4.3.5 punktas numato, kad Rangovas (UAB „Kerista“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti). Minėtame sutarties punkte taip pat nustatyta, jog rangovas UAB „Kerista“ nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemo dangos būklės. 2014 m. kovo 10 d. Sutarties 4.3.1 punkte yra aiškiai nurodoma, kad Užsakovo raštiškas užsakymas nebūtinas taisant grėsme keliančius defektus eismo dalyviu, transporto priemonių ir pan. saugumui, o 4.3.6 p. numato, kad rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti Užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir nurodytus kiekius, tik tais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan., saugumui;

182.7. Tuo metu, kai 2016 m. balandžio 25 d. automobilis Rygos g. įvažiavo į duobę, galiojo aukščiau nurodyta Sutartis ir būtent UAB „Kerista“ atliko Rygos g., Vilniuje, priežiūrą bei remonto darbus (Sutarties 1 punktas). Kaip ir aukščiau aptartų Sutarčių atvejais, taip ir šia Sutartimi buvo perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai ir priežiūros paslaugos, priskirtini gatvių ir kiemų dangų priežiūrai, kuri teisės aktuose yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą. Taigi, UAB „Kerista”, vadovaujantis 2014 m. kovo 10 d. Sutartimi, laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnio statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės, todėl šiuo atveju UAB „Kerista“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti. Iš Sutarties nuostatų visumos matyti, jog UAB „Kerista“ įsipareigojo ne išimtinai laukti Savivaldybės nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę;

192.8. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, atsakovas nurodė, jog būtent UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal Sutarčių, jų priedų bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl UAB „Grinda“ kaip Eišiškių pl., kuriame 2016-01-28 įvyko eismo įvykis, UAB „Gatvių statyba“ kaip Santariškių – Žaliųjų Ežerų g. žiedo, kuriame 2016-02-01 įvyko eismo įvykis ir Nemenčinės pl., kuriame eismo įvykis įvyko 2016-03-08, bei UAB „Kerista“ kaip Rygos g., kurioje 2016-04-25 įvyko eismo įvykis, valdytojos yra atsakingos pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas;

202.9. Sudarytos darbų atlikimo Sutartys ir Susitarimai įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą, ginčo Automobiliams įvažiavus į duobes Eišiškių pl., Santariškių – Žaliųjų Ežerų g. žiede, Nemenčinės pl. bei Rygos g.;

212.10. Pasisakydamas dėl 327,78 Eur draudimo išmokos, nurodė, įvykio vietoje automobilis policijos pareigūnų laukė su pakeista padanga (vairuotojas nurodo, kad sugadintą padangą pakeitė nauja atvykęs į darbą). Atsižvelgiant į tai, nėra jokių įrodymų, kad automobilis įvažiavo į duobę, t. y., kad toks eismo įvykis apskritai įvyko ir kad jo metu neva buvo sugadinta padanga. Policijos pareigūnai nepagrįstai vertino, kad automobilis įvažiavo į Eišiškių pl., buvusią duobę, dėl ko buvo sugadintas automobilio dešinės pusės ratas, nes šias aplinkybes nustatė vadovaudamiesi tik automobilio vairuotojo paaiškinimu, kuris nėra paremtas jokiais įrodymais. Automobilio ratą galima sugadinti ir kitais būdais, ne tik automobiliui įvažiavus į duobę, pažymėtina, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti po 3 val. nuo neva įvykusio įvykio, automobilis tuo metu buvo su sveikomis padangomis, pareigūnams parodyta nuimta sugadinta padanga, jokiu būdu nepatvirtina, kad buvo įvykęs eismo įvykis, kurio metu automobilis įvažiavo į konkrečią duobę ir buvo sugadintas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atsakovei siųstoje pretenzijoje yra nurodytas žalos numeris – Nr. 1502223-0851-2-001. Iš ieškovo UAB “Krasta auto” siųsto pranešimo, matyti, kad tas pats Fiat 500 automobilis buvo pakliuvęs ne į vieną, o į kelis eismo įvykius, nurodyti žalos Nr. 1502223-0851-2-001, Nr. 1502223-0851-2-002. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškovui siųstame 2016 m. vasario 19 d. rašte, nurodoma, kad automobiliui sugadintas galinis dešinysis ratas, o ne sparnas kaip nurodyta schemoje. Vėl gi, žiūrint ieškovo pateiktą PVM Sąskaitą faktūrą Nr. 1602496, matyti, kad be ratlankio ir padangos keitimo, automobiliui buvo atliekami priekinio dešinės pusės sparno remonto darbai. Atsižvelgiant į tai, kas pateikta, darytina išvada, kad 2016-01-28 automobilis jau buvo po kito eismo įvykio, ką matė ir policijos pareigūnai, klaidingai nurodydami, kad apgadintas automobilio sparnas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad automobilio ratas galėjo būti apgadintas būtent prieš tai įvykusio eismo įvykio metu, o ne neva automobiliui įvažiavus į duobę;

222.11. Pasisakydamas dėl 934,30 Eur draudimo išmokos, nurodė, iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 080926 bei Nr. 093298, matyti, kad ratlankiams ir svareliams buvo taikyta 15 proc. nuolaida, padangoms nebuvo taikyta nei nuolaida, nei nusidėvėjimas kaip tą nustato teisės aktų reikalavimai;

232.12. Pasisakydamas dėl 1683,79 Eur, 148,56 Eur draudimo išmokų, nurodė, kad 2016 m. kovo 8 d., Nemenčinės pi, Vilniuje, automobiliui MB ( - ) valst. Nr. ( - ), įvažiavus į duobę, buvo apgadintas automobilis. Draudikas (Ieškovas), draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjui 1683,79 Eur dydžio draudimo išmoką. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-03-30 nutarime Nr. 07- 16-9424210, nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilio priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Ieškovas draudikui išmokėtą draudimo išmoką grindžia į bylą pateikta PVM Sąskaita faktūra Nr. 00003831, išrašyta UAB „MBAUTO GROUP“, kurioje nurodyta eilutė automobilio remonto darbai, suma 1898,56 Eur. Pažymėtina, kad nepateikta jokia automobilio remonto sąmata, kurioje būtų matyti, kokios detalės buvo keičiamos, kokie darbai atlikti ir kiek kiekviena paslauga ir detalė kainavo. Taip pat, nėra pateikta eismo įvykio vietos ir apgadinto automobilio foto nuotraukų. Iš pateiktos minėtos PVM Sąskaitos faktūros šių sumų nesimato. Be to, neaišku, kuo vadovaujantis buvo įvertinta automobilio žala, ir ar tikrai ratų apgadinimas atsirado šio eismo įvykio metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ieškovas, atlikdamas žalos vertinimą ir nustatydamas žalos dydį, nesivadovavo aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimais;

242.13. Pasisakydamas dėl 148,56 Eur draudimo išmokos, nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d., Rygos g., Vilniuje, automobiliui VW Passat, valst. Nr. ( - ), įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilis. Draudikas (Ieškovas), draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjui 148,56 Eur dydžio draudimo išmoką. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-05-23 nutarime Nr. AV2-1769 nurodyta, kad eismo įvykio metu sugadintas dešinysis priekinis automobilio ratas. Iš ieškovo pateiktos žalos sąmatos Nr. 520191-085, nėra aišku, kokios dalys buvo naudotos, naujos ar dėvėtos. Jei buvo naudojamos naujos dalys, joms vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, keičiamoms dalims turėjo būti taikomas nusidėvėjimas pagal minėtų Taisyklių nuostatas, tačiau jokių panašių skaičiavimų pagal bylos medžiagą nebuvo atlikta. Tuo atveju, jei detalių kaina pateikta įvertinus ir atskaičiavus nusidėvėjimą, taip pat neaišku pagal kokius paskaičiavimas tai buvo atlikta. Taip pat, kaip ir aukščiau minėtais atvejais, ieškovas nepateikė jokių apgadinto automobilio foto nuotraukų;

252.14. Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos;

262.15. Automobilių vairuotojų veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilius. Todėl jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.

273. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „Grinda“, pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmė grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 85-98):

283.1. Pasisakydamas dėl automobilio Fiat 500, valstybinis Nr. ( - ) (toliau – Automobilis), apgadinimo nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad konkreti kelio duobė tuo momentu nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei, kadangi iš bendrovės negalima objektyviai reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie kiekvieną savaiminį duobės atsiradimą, o savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus bei šalinti kelio trūkumus bendrovė vykdė ir vykdo pagal visas objektyviai įmanomas išgales, taigi, vien tokios aplinkybės neteisėtiems UAB „Grinda“ veiksmams konstatuoti nepakanka;

293.2. Ieškovas nurodė, jog Automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę ir kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, nors pagal bylos medžiagą ir į bylą pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdybos 2016 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. AV2-555, bei iš vairuotojo O. D. paaiškinimo, eismo įvykis neva įvyko 2017 m. sausio 28 d. 7:00 val., o Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje pranešimas gautas 10:05 val., t. y., po 3 val. po neva įvykusio eismo įvykio. Po įvykio automobilis policijos pareigūnų laukė su pakeista padanga. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių įrodymų, kad automobilis įvažiavo į duobę, t. y., kad toks eismo įvykis apskritai įvyko ir kad jo metu neva buvo sugadinta padanga;

303.3. Policijos pareigūnai nepagrįstai vertino, kad automobilis įvažiavo į Eišiškių pl. Vilniuje buvusią duobę, dėl ko buvo sugadintas automobilio dešinės pusės ratas, nes šias aplinkybes nustatė vadovaudamiesi tik automobilio vairuotojo paaiškinimu, kuris nėra paremtas jokiais įrodymais. Automobilio ratą galima sugadinti ir kitais būdais, ne tik automobiliui įvažiavus į duobę, pažymėtina, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti po 3 val. nuo neva įvykusio įvykio, automobilis tuo metu buvo su sveikomis padangomis, pareigūnams parodyta nuimta sugadinta padangą jokiu būdu nepatvirtina, kad buvo įvykęs eismo įvykis, kurio metu automobilis įvažiavo į konkrečią duobę ir buvo sugadintas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškovui siųstame 2016 m. vasario 19 d. rašte, nurodoma, kad automobiliui sugadintas galinis dešinysis ratas, o ne priekinis dešinys sparnas kaip nurodyta schemoje. Tačiau, žiūrint ieškovo pateiktą PVM Sąskaitą faktūrą Nr. 1602496, matyti, kad be galinio ratlankio ir padangos keitimo, automobiliui buvo atliekami priekinio dešinės pusės sparno remonto darbai. Atsižvelgiant į tai, kas pateikta, darytina išvada, kad 2016-01-28 automobilis jau buvo po kito eismo įvykio, ką matė ir policijos pareigūnai, klaidingai nurodydami, kad apgadintas automobilio sparnas. Automobilio ratas galėjo būti apgadintas būtent prieš tai įvykusio eismo įvykio metu, o ne neva automobiliui įvažiavus į duobę;

313.4. Trečio asmens įsitikinimu, ieškovas nepateikė įrodymų nei pagrindžiančių, kad eismo įvykis Eišiškių pl. apskritai įvyko, nei įrodančių, kad automobilio padanga buvo sugadinta;

323.5. Nėra nustatyta, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar Savivaldybės, ar UAB „Grinda“ kaltės. Negalima sutikti su tuo, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, o su pretenzija įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent auto įvykio pasekmė, net ir nebuvo pateikti. Vairuotojas nekvietė UAB „Grinda“ atstovų apžiūrėti automobilio, dėl ko nurodoma, kad žala kelia pagrįstų abejonių, nes šiuo metu, kai automobilis jau suremontuotas, jo pažeidimų nebeįmanoma identifikuoti. Šiuo atveju, žalos, kaip ir bendrovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, dėl ko nesant nei vieno konkretaus įrodymo apie žalos aplinkybę, pretenzija negali būti tenkinama. A liktas padangos ir sparno remontas galbūt patvirtina tik automobilio remontą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad šis remontas yra ne eilinis remontas, o nurodomo autoįvykio pasekmė, kad būtent dėl autoįvykio sąskaitoje nurodytas dalis teko keisti ir atlikti joje nustatytus darbus ir pan., dėl ko, teigtina, žalos dydis yra neįrodytas;

333.6. Vairuotojas, nepriklausomai nuo oro sąlygų, turi stebėti kelio dangą, jos būklę ir nepažeisdamas nurodytų kelių eismo taisyklių, elgtis atidžiai ir rūpestingai. Būtent dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Atitinkamai, UAB „Grinda“ ir Savivaldybė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi;

343.7. UAB „Grinda“ ir Savivaldybė taip pat atleistina nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis;

353.8. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio kaltės, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, šiuo atveju duobės. Tai lemia, jog patirta žala turi būti dalinama perpus;

363.9. UAB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka tik Sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako savivaldybė. Šiuo atveju, savivaldybė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama savivaldybės skiriamo biudžeto. Būtent dėl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas savivaldybės užsakymas, kadangi savivaldybė neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus UAB „Grinda“ nuožiūra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus buvo būtina atlikti;

373.10. UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas pažymėjo, jog sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.

384. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti (2 t., b. l. 69-70).

395. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti (2 t., b. l. 69-70).

406. Trečio asmens UAB „Grinda“ atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti (2 t., b. l. 69-70).

41Ieškinys tenkintinas iš dalies.

42II. Ginčo esmė

437. Ginčas tarp šalių kilo dėl draudimo išmokų priteisimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog draudikui, išmokėjus draudimo išmoką, jam perėjo reikalavimo teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo, už eismo įvykio metu padarytus transporto priemonių apgadinimus, asmens – Vilniaus miesto savivaldybės. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog ji nėra atsakinga už transporto priemonių apgadinimus, kadangi sutarčių bei teisės aktų pagrindu tretieji asmenys įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus gatvių priežiūrą, taip pat įrodinėjo, jog ieškovas nepagrindė išmokėtų draudimo išmokų dydžio bei tai, kad patys vairuotojai buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi.

44III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

45Dėl asmens atsakingo už transporto priemonės, įvažiavusios į gatvėje esančią duobę, apgadinimą

468. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog jis nėra atsakingas už transporto priemonėms padarytą žalą, kadangi sutarčių bei teisės aktų pagrindu tretieji asmenys įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus gatvių priežiūrą. Teismas su šiais argumentais nesutinka.

479. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

4810. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudaryta darbų atlikimo sutartį Nr. A72- 2191(3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. 2012 m. gegužės 7 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ (toliau – Papildomas susitarimas) , kuriame numatė, jog rangovas (UAB „Grinda“) nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (toliau – Grindos sutartis) (1 t., b. l. 101-110). Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gatvių statyba” 2014 m. balandžio 7 d. sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-11/14(3.10.21-UK), kuria UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (toliau – Gatvių statybos sutartis) (1 t. b. l. 117-122). Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kerista“ 2014 m. kovo 10 d. sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-8/14(3.10.21-UK), kuria UAB „Kerista“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (toliau – Kerista sutartis) (1 t., b. l. 111-116).

4911. Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovo pateiktas sutartis su trečiaisiais asmenimis bei papildomą susitarimą, sudaryta su UAB „Grinda“, teismas neturi pagrindo spręsti, jog nurodytose sutartyse rangovams priskirtos gatvės būtų perduotos savarankiškai valdyti UAB „Grinda“, UAB „Kerista“, UAB „Gatvių statyba“. Priešingai, tiek Grindos sutartyje (1 ir 3.3. punktai), tiek Gatvių statybos sutartyje (1.1. ir 4.3.1. punktai), tiek ir Keristos sutartyje (1.1. ir 4.3.1. punktai), numatyta, jog jų pagrindu tretieji asmenys įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų dangos priežiūros darbus, esant savivaldybės užsakymui. Vien ta aplinkybė, jog Gatvių statybos sutartyje (4.3.1. punktas) ir Keristos sutartyje (4.3.1. punktas) numatyta, jog užsakovo raštiškas užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo, transporto saugumui, taip pat savaime neįrodo, jog gatvės būtų perduotos savarankiškai valdyti tretiesiems asmenims bei savivaldybė neišliko gatvių savininke (valdytoja), o įsipareigojimų, kylančių iš darbų atlikimo sutarčių, apimtis bei prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jeigu atsakovas turi pagrindo manyti, jog tretieji asmenys netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, numatytus Grindos sutartyje (Papildomo susitarimo 1 punktas), Gatvių statybos sutartyje (4.3.6. punktai) ir Keristos sutartyje (4.3.6. punktai), atitinkamai savo tariamai pažeistas teises gali ginti sutartyse bei teisės aktų nustatyta tvarka.

5012. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas, kuriose aplinkybės yra panašios į šios bylos, analizuojant atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties sąlygas bei vertinant 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) pakeitimo, priėjo tos pačios išvados, kad nurodytos sutartis neįrodo, jog Vilniaus miesto gatvių valdytoja yra UAB „Grinda“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1155-661/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017).

5113. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, savivaldybė yra gatvės valdytoja, todėl ji atsako dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos, todėl atsakovės argumentai, kad atsakyti turi tretieji asmenys, kaip gatvės valdytojai, pripažintini nepagrįstais.

52Dėl reikalavimo priteisti 327,78 Eur draudimo išmoką

5314. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

5415. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog UAB „Krasta Auto“ su ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 710-850-150223, kurios pagrindu laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 19 d. buvo apdrausta transporto priemonė Fiat 500, v/n ( - ) (1 t., b. l. 8-9). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2016 m. sausio 28 d. apie 10:05 val. gavo pranešimą, kad Eišiškių pl., Vilniuje įvyko eismo įvykis (1 t., b. l. 11). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykę į įvykio vietą rado transporto priemonę Fiat 500, v/n ( - ), kurią vairavo O. D. ir kuris paaiškino, jog važiuodama Eišiškių pl., Vilniuje, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią nepažymėtą duobę ir apgadino transporto priemonės dešinės pusės dalinį ratą (1 t., b. l. 13). O. D. paaiškino, jog eismo įvykis įvyko 2016-01-28 (nurodyta 2015 m., tačiau tai vertintinas kaip rašymo apsirikimas) apie 7:00 val. bei tai, kad privažiavęs darbovietę pastebėjo subliuškusią padangą. Pakeistus ją atsarginiu, pasimatė tikrosios pasekmės. Sugadinta padanga ir sulankstytas ratlankis (1 t., b. l. 15). 2016 m. vasario mėn. surašytas Transporto priemonės apžiūros – defektų aktas, kuriame nurodyta, jog keičiamos dalys – galinis dešinys ratlankis ir padanga bei pastabose nurodyta, jog pateiktas pagal nuotraukas (1 t., b. l. 26-27). Draudikas nustatė, jog transporto priemonės savininkei, atskaičius įskaitą, padaryta 327,78 Eur žala (1 t. b. l. 19-27). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. AV2-555 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (1 t., b. l. 11).

5516. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms (žr. 15 punktą), teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo daryti patikimų išvadų, jog užfiksuoti transporto priemonės Fiat 500, v/n ( - ) sugadinimai atsirado važiuojant Eišiškių pl., Vilniuje, dėl šių byloje nustatytų aplinkybių prieštaringumo: pirma, aplinkybę, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas dešinės pusės galinis ratas, policijos pareigūnai nustatė remiantis vairuotojo paaiškinimais, kuomet jau buvo pakeistas ratas; antra, vairuotojas, duodamas paaiškinimus nurodė, jog į duobę įvažiavo apie 7:00 val. ryto, nors apie įvykį pranešta apie 10:05 val., t. y. praėjus 3 valandoms; trečia, eismo įvykio schemoje nėra duobės gylį bei eismo įvykio vietą konkretizuojančios informacijos; ketvirta, PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 1602496 nurodyta, jog be galinio ratlankio ir padangos keitimo, automobiliui buvo atliekami priekinio dešinės pusės sparno remonto darbai (1 t. b. l. 22).

5617. Taigi, nesant patikimų duomenų dėl eismo įvykio aplinkybių, teismas neturi pagrindo spręsti, jog dėl transporto priemonės sugadinimų atsiradimą sąlygojo atsakovo neteisėti veiksmai bei tai, kad yra priežastinis ryšys tarp nurodytų sugadinimų ir atsakovo veiksmų (CK 6.246 – 6.247 straipsniai). Todėl reikalavimas dėl 327,78 Eur žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

57Dėl reikalavimo priteisti 934,30 Eur draudimo išmoką

5818. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2016 m. vasario 1 d., Santariškių – Žaliųjų Ežerų g. žiede, Vilniuje, automobiliui Toyota Auris, valst. Nr. ( - ), įvažiavus į duobę, buvo apgadintas automobilis (1 t., b. l. 31-33). Automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu (1 t., b. l. 29-30). Ieškovas išmokėjo draudėjui 934,30 Eur dydžio draudimo išmoką (1 t. b. l. 35). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. AV2-613 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (1 t., b. l. 32). Padarytiems sugadinimams pagrįsti ieškovas pateikė foto nuotraukas bei padangų vertės nustatymo pažymą (2 t., b. l. 15-45).

5919. Atsakovas nesutikdamas su prašomos priteisti žalos dydžiu iš esmės įrodinėjo, jog nebuvo taikytas nusidėvėjimas, tačiau teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka. Ginčo dėl įvykusio eismo įvykio ir sugadinimo aplinkybių tarp šalių iš esmės nekilo.

6020. Priešingai nei nurodė atsakovas, ieškovas pateikė duomenis apie paskaičiuotą nusidėvėjimą, kuris sudarė 6.76 proc. ir kurį pritaikė apskaičiuodamas draudimo išmoką (827,96 + 106,34 = 934,30) (1 t., b. l. 38, 40; 2 t., b. l. 36), o ir nurodžius šiuos duomenis, teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės jų neneigė bei nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog paskaičiuotas nusidėvėjimas yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai dėl 15 proc. nuolaidos netaikymo. Sąskaitoje faktūroje nurodyta suma su pritaikyta 15 proc. nuolaida (2x451,67 – 15 proc.) (1 t., b. l. 39).

6121. Taigi, teismui konstatavus, jog nagrinėjamu atveju žalą privalo atlyginti atsakovas – objektų savininkas (valdytojas), atsakovui neginčijant eismo įvykio aplinkybių bei ieškovui pagrindus žalos dydį, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 934,30 Eur žalos atlyginimo (CK 6.266 straipsnis).

62Dėl reikalavimo priteisti 1683,79 Eur draudimo išmoką

6322. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2016 m. kovo 8 d., Nemenčinės pl., Vilniuje, automobiliui MB ( - ) valst. Nr. ( - ), įvažiavus į duobę, buvo apgadintas automobilis (1 t., b. l. 46-49). Automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu (1 t., b. l. 45). Ieškovas išmokėjo draudėjui 1683,79 Eur dydžio draudimo išmoką (1 t., b. l. 52-53). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 07-16-9424210 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (1 t., b. l. 47).

6423. Atsakovas nesutikdamas su prašomos priteisti žalos dydžiu iš esmės įrodinėjo, jog nebuvo pateikta sąmata, atliktus darbus konkretizuojantys duomenys.

6524. Ieškovas papildomai pateikė darbų sąmatą (2 t., b. l. 46-49), transporto priemonės apžiūros-defektų aktą, o ir nurodžius šiuos duomenis, teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog patirtos žalos dydis yra nepagrįstas. Be to, aplinkybę, jog buvo apgadintas transporto priemonės ratas, įrodo eismo įvykio vietos schema (1 t., b. l., 49), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (1 t. b. l. 48), vairuotojo paaiškinimai (1 t., b. l. 51). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

6625. Taigi, teismui konstatavus, jog nagrinėjamu atveju žalą privalo atlyginti atsakovas – objektų savininkas (valdytojas), atsakovui neginčijant eismo įvykio aplinkybių bei ieškovui pagrindus žalos dydį, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 1683,79 Eur žalos atlyginimo (CK 6.266 straipsnis).

67Dėl reikalavimo priteisti 148,56 draudimo išmoką

6826. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2016 m. balandžio 25 d., Rygos g., Vilniuje, automobiliui VW Passat, valst. Nr. ( - ), įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilis (1 t., b. l. 58-60). Automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu (1 t., b. l. 57). Ieškovas išmokėjo draudėjui 148,56 Eur dydžio draudimo išmoką (1 t., b. l. 63). ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Vadovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. AV2-1769 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (1 t., b. l. 59).

6927. Atsakovas nesutikdamas su prašomos priteisti žalos dydžiu iš esmės įrodinėjo, jog neaišku, ar buvo taikytas nusidėvėjimas, nepateiktos foto nuotraukos.

7028. Ieškovas papildomai pateikė nusidėvėjimo apskaičiavimo pagrindimą (2 t., b. l. 55-56), o ir nurodžius šiuos duomenis, teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atliktas nusidėvėjimo paskaičiavimas yra neteisingas. Aplinkybę, jog buvo apgadintas transporto priemonės ratas, įrodo eismo įvykio vietos schema (1 t., b. l., 60), pranešimas apie eismo įvykį (1 t. b. l. 58), darbų atlikimo sąmata (1 t., b. l. 66-68), vairuotojo paaiškinimai (1 t., b. l. 69). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė, vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo atmesti ieškovo nurodytas aplinkybes dėl žalos dydžio (CPK 178 straipsnis).

7129. Taigi, teismui konstatavus, jog nagrinėjamu atveju žalą privalo atlyginti atsakovas – objektų savininkas (valdytojas), ieškovui pagrindus žalos dydį, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 148,56 Eur žalos atlyginimo (CK 6.266 straipsnis).

72Dėl tariamo vairuotojų neatidumo ir neatsargumo

7330. Atsakovas taip pat nurodė, jog turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą. Remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvados dėl vairuotojų neatidumo ar neatsargumo. Priešingai, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog duobės, į kurias įvažiavo transporto priemonės, nebuvo pažymėtos įspėjamais ženklais, sunkiai pastebimos, užpiltos vandeniu bei nurauktos administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos, nustačius, jog vairuotojai Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (b. l. 32, 47, 59). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė, o iš esmės apsiribojo kasacinio teismo praktikos bei teisės aktų pacitavimu. Todėl nėra pagrindo spręsti dėl priteistos sumos sumažinimo.

7431. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

75Dėl procesinių palūkanų priteisimo

7632. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti šešių procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014).

7733. Ieškovas prašė priteisti 5,00 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7834. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 5 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovo prašymą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 2766,65 Eur (1683,79 + 934,30 + 148,56) dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-05-08 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

79Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

8035. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnis).

8136. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma sudaro 3094,43 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 2766,65 Eur, atmestų – 327,78 Eur. Taigi, patenkintų reikalavimų dalis sudaro 89,40 proc., atmestų – 10,60 proc.

8237. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas sumokėjo 70,00 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 7). Žyminio mokesčio dalis, atitinkanti patenkintų reikalavimų dalį sudaro 62,58 Eur, kuri priteistina ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

83Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

84Ieškinį tenkinti iš dalies.

85Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188710061, 2766,65 Eur žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 2766,65 Eur dydžio sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-05-08 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 62,58 Eur žyminio mokesčio, ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai.

86Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

87Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal... 3. Teismas... 4.
  1. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir... 5. 1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo... 6. 1.1. UAB „Krasta Auto“ su ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos... 7. 1.2. UAB Nordea Finance Lithuania su ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos... 8. 1.3. L. M. su ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą sudarė... 9. 1.4. D. L. su ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, sudarė... 10. 1.5. Vadovaujantis Kelių įstatymo, Vietos savivaldos, Saugaus eismo... 11. 2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš... 12. 2.1. Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra šio kelio... 13. 2.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi teisės aktų... 14. 2.3. CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl... 15. 2.4. 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB... 16. 2.5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 7 d. su... 17. 2.6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 10 d. su UAB... 18. 2.7. Tuo metu, kai 2016 m. balandžio 25 d. automobilis Rygos g. įvažiavo į... 19. 2.8. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, atsakovas nurodė, jog būtent UAB... 20. 2.9. Sudarytos darbų atlikimo Sutartys ir Susitarimai įrodo, kad Vilniaus... 21. 2.10. Pasisakydamas dėl 327,78 Eur draudimo išmokos, nurodė, įvykio vietoje... 22. 2.11. Pasisakydamas dėl 934,30 Eur draudimo išmokos, nurodė, iš ieškovo... 23. 2.12. Pasisakydamas dėl 1683,79 Eur, 148,56 Eur draudimo išmokų, nurodė,... 24. 2.13. Pasisakydamas dėl 148,56 Eur draudimo išmokos, nurodė, kad 2016 m.... 25. 2.14. Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių... 26. 2.15. Automobilių vairuotojų veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė... 27. 3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB... 28. 3.1. Pasisakydamas dėl automobilio Fiat 500, valstybinis Nr. ( - ) (toliau –... 29. 3.2. Ieškovas nurodė, jog Automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į... 30. 3.3. Policijos pareigūnai nepagrįstai vertino, kad automobilis įvažiavo į... 31. 3.4. Trečio asmens įsitikinimu, ieškovas nepateikė įrodymų nei... 32. 3.5. Nėra nustatyta, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala... 33. 3.6. Vairuotojas, nepriklausomai nuo oro sąlygų, turi stebėti kelio dangą,... 34. 3.7. UAB „Grinda“ ir Savivaldybė taip pat atleistina nuo civilinės... 35. 3.8. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek... 36. 3.9. UAB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka tik Sutartyje numatyta... 37. 3.10. UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių... 38. 4. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje... 39. 5. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime... 40. 6. Trečio asmens UAB „Grinda“ atstovas teismo posėdžio metu iš esmės... 41. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 42. II. Ginčo esmė ... 43. 7. Ginčas tarp šalių kilo dėl draudimo išmokų priteisimo. Ieškovas iš... 44. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 45. Dėl asmens atsakingo už transporto priemonės, įvažiavusios į gatvėje... 46. 8. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog jis nėra atsakingas už transporto... 47. 9. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų,... 48. 10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tarp Vilniaus... 49. 11. Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovo pateiktas sutartis su trečiaisiais... 50. 12. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas, kuriose aplinkybės yra panašios... 51. 13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, savivaldybė yra... 52. Dėl reikalavimo priteisti 327,78 Eur draudimo išmoką... 53. 14. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato... 54. 15. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog UAB „Krasta... 55. 16. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms (žr. 15 punktą), teismo... 56. 17. Taigi, nesant patikimų duomenų dėl eismo įvykio aplinkybių, teismas... 57. Dėl reikalavimo priteisti 934,30 Eur draudimo išmoką... 58. 18. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2016 m. vasario 1... 59. 19. Atsakovas nesutikdamas su prašomos priteisti žalos dydžiu iš esmės... 60. 20. Priešingai nei nurodė atsakovas, ieškovas pateikė duomenis apie... 61. 21. Taigi, teismui konstatavus, jog nagrinėjamu atveju žalą privalo... 62. Dėl reikalavimo priteisti 1683,79 Eur draudimo išmoką... 63. 22. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2016 m. kovo 8 d.,... 64. 23. Atsakovas nesutikdamas su prašomos priteisti žalos dydžiu iš esmės... 65. 24. Ieškovas papildomai pateikė darbų sąmatą (2 t., b. l. 46-49),... 66. 25. Taigi, teismui konstatavus, jog nagrinėjamu atveju žalą privalo... 67. Dėl reikalavimo priteisti 148,56 draudimo išmoką... 68. 26. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2016 m. balandžio... 69. 27. Atsakovas nesutikdamas su prašomos priteisti žalos dydžiu iš esmės... 70. 28. Ieškovas papildomai pateikė nusidėvėjimo apskaičiavimo pagrindimą (2... 71. 29. Taigi, teismui konstatavus, jog nagrinėjamu atveju žalą privalo... 72. Dėl tariamo vairuotojų neatidumo ir neatsargumo... 73. 30. Atsakovas taip pat nurodė, jog turėtų būti svarstoma dėl patirtos... 74. 31. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės... 75. Dėl procesinių palūkanų priteisimo ... 76. 32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog savivaldybė nėra tinkamas... 77. 33. Ieškovas prašė priteisti 5,00 procentų palūkanas už priteistą sumą... 78. 34. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti... 79. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 80. 35. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos... 81. 36. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma sudaro 3094,43 Eur. Patenkintų... 82. 37. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas... 83. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi,... 84. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 85. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas... 86. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 87. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...