Byla e2A-579-258/2017
Dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – K. V

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – K. V..

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 2318,62 Eur žalos, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodoma, kad automobilis „Audi A8“ (valst. Nr. ( - ) 2014 m. sausio 13 d. įvažiavo į duobę Vilniuje, Geologų gatvėje. Sugadintas automobilio galinis dešinės pusės ratas. Nurodyto automobilio vairuotoja Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Ieškovė buvo apdraudusi nurodytą automobilį ir, atlygindama padarytą žalą, išmokėjo 2318,62 Eur draudimo išmoką. Gatvė, kurioje buvo duobė, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pastaroji sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ prižiūrėti, taisyti, tiesti nurodytą gatvę ir organizuoti joje saugų eismą. Ieškinyje teigiama, kad savivaldybė atsakinga kaip gatvės savininkė, o UAB „Grinda“ – kaip gatvės valdytoja. Ieškovė prašė priteisti nuostolius solidariai iš abiejų atsakovių, nes UAB „Grinda“ teikia paslaugas Vilniaus miesto savivaldybei.
  3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „UAB Grinda“ prašė atmesti ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad konkreti kelio duobė eismo įvykio metu nepažymėta atitinkamais kelio ženklais, nėra pagrindas atsakovės UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, nes iš atsakovės negalima objektyviai reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie duobės atsiradimą. Dėl to UAB „Grinda“ neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovių atstovai nepakviesti apžiūrėti įvykio vietos. Vairuotojos elgesys neatitiko keliamų reikalavimų, žala atsirado dėl didelio pačios vairuotojos neatsargumo, nes ji nepastebėjo duobės, vairavo neatidžiai. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėja priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Grinda“ veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl ieškinys atmestinas. Nagrinėjamoje byloje tinkama atsakovė yra Vilniaus miesto savivaldybė, bet ne UAB „Grinda“, nes pastaroji teikė paslaugas 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytos sutarties turinį, UAB „Grinda“ prievolių pagal sutartį apimtį, ši atsakovė nelaikytina gatvių ir kelių valdytoja.
  4. Atsiliepime į ieškinį Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad kai objekto savininkas perduoda jį valdyti kitam asmeniui, savininkas neatsako pagal CK 6.266 straipsnį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi, sudaryta su UAB „Grinda“, perdavė pastarajai vykdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Taigi UAB „Grinda“ laikytina faktine nurodytos gatvės valdytoja, todėl atsako pagal CK 6.266 straipsnį. Ieškovė netinkamai paskaičiavo žalos dydį, atsakovės atstovai nedalyvavo vertinant automobiliui padarytą žalą. Neatlikta objektyvi ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. Ieškovė nepateikė automobilio apžiūros akto ir kitų dokumentų, tinkamų sugadinimams nustatyti. Atsakovės teigimu, nėra priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos, nes savivaldybė neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš Vilniaus miesto savivaldybės padidintų 6 proc. palūkanų, nes savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, o nurodyto dydžio palūkanos taikomos tik verslininkams – privatiems juridiniams asmenims (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2318,62 Eur žalos atlyginimo, 52,15 Eur žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2318,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą tiek, kiek jis pareikštas atsakovei UAB „Grinda“.
  2. Teismas konstatavo, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsakovių 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė – pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „Grinda“ atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą (sutarties 1.1, 3.3 punktai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi atsakovei UAB „Grinda“ nurodymus dėl Vilniuje esančios Geologų gatvės remonto. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Geologų gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė.
  3. Pasisakydamas dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad automobilio techninės apžiūros akte užfiksuotas padangos sugadinimas. Jį patvirtinta taip pat ir į bylą pateiktos nuotraukos. Sąskaitomis įrodyta tai, kad remonto darbai atlikti. Sugadinta padanga buvo tik laikinai suremontuota. Po to pakeistos abi galinės padangos. Pagal pirmiau aptartus dokumentus, įvertinusi padangų nusidėvėjimą, ieškovė nustatė nuostolių dydį ir išmokėjo 2318,62 Eur draudimo išmoką. Įvertinęs išvardytų įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ginčo eismo įvykio metu padarytiems automobilio apgadinimams pašalinti pagrįstas išlaidų dydis yra 2318,62 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
  4. Teismas konstatavo, kad pareiga atlyginti žalą Vilniaus miesto savivaldybei kilo iš delikto (CK 6.266 straipsnis). Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Jai deliktinė civilinė atsakomybė kilo ne iš sutartinių santykių. Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti 5, bet ne 6 proc. procesinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Apeliantė (atsakovė) Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-20 sprendimą, atmetant ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

49.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-29 Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pavedė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą. Taip pat 2012-05-07 Susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) buvo papildytas 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties 4.2 p., įtraukiant 4.2.10 p., kuris išdėstomas taip: „Rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. UAB „Grinda“ privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti „Užsakovą“ (Vilniaus miesto savivaldybę). UAB „Grinda“ nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos (2012-05-07) iki sutarties (Darbų atlikimo sutarties) galiojimo pabaigos (2018-12-29) yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarymą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

59.2. Teismas sprendime savaip interpretuoja sutartis (Darbų atlikimo sutartį ir Susitarimą) iškraipydamas tikruosius šalių ketinimus, teigdamas, kad šioje byloje nagrinėjamų sutarčių punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, taip pat, jog UAB „Grinda“ veikia tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. Sutartyje išreiškiama šalių suderinta valia, kuri iš esmės reiškia abipusę sutarties šalių interesų pusiausvyrą, būtent tai šalys ir įgyvendino, nustatydamos sau teises ir pareigas, tačiau teismas tokiu sprendimu paneigia šalių teisę apsispręsti dėl taikomos teisių ir pareigų apimties sutarties šalių atžvilgiu.

69.3. Vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Pagal šią įstatymo nuostatą darytina išvada - jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (šiuo atveju UAB „Grinda“), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas.

79.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-20 priimtu sprendimu vadovavosi LAT civiline byla Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje analizavo 2011-01-25 darbų atlikimo sutartį, tuo tarpu šiai bylai aktuali 2011-12-29 Sutartis. Ši Darbų atlikimo sutartis 2012-05-07 papildomu susitarimu buvo papildyta nuostatomis, kuriomis UAB „Grinda“ laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Priešingai nei nagrinėtoje LAT civilinėje byloje Nr. e3K-7-l05-687/2016, šiuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne pagal užsakovės nurodymus, bet reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo savo iniciatyva juos šalinti. Ta aplinkybė, kad UAB „Grinda“ privalėjo daugelį įsipareigojimų vykdyti informuodama apie tai užsakovą, nepaneigia fakto, kad UAB „Grinda“ prisiėmė įsipareigojimus veikti savo iniciatyva.

810. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi naujausia Lietuvos Aukščiausia Teismo praktika tokio pobūdžio bylose.

911. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti apelianto Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo ir sprendimą palikti nepakeistą, išskyrus dalyje dėl žalos dydžio nustatymo. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

1011.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 15 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, kurioje detaliai išnagrinėjo ir pasisakė dėl 2011 m. sausio 25 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-50 (3.1.36.UK) (toliau – Sutartis), kuri yra bemaž analogiška byloje aktualiai 2011-12-29 darbų atlikimo sutarčiai Nr. A72-2191(3.1.36.UK) (toliau – Sutartis Nr. 2). Sutartyje Nr. 2 nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad Vilniaus miesto gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti. Sutartyje Nr. 2, analogiškai kaip Sutartyje, yra kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t.y., gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė UAB „Grinda“ atlieka ne savo nuožiūra, o tik gavusi Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo taisyklę, jog sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Šiuo atveju, nepaisant to, jog buvo pasirašytas papildomas 2012-05-07 susitarimas, Sutarties Nr. 2 3.3 punktas išliko nepakitęs – UAB „Grinda“ atlieka darbus tik tuomet, kai gauna užsakovo (apelianto) nurodymus. Taigi atsakovas negali būti laikomas Vilniaus miesto gatvių valdytoju.

1111.2. Apeliantas siekia pasilikti teisę kontroliuoti darbų užsakymus, o atsakomybę už vairuotojų patirtą žalą perkelti UAB „Grinda“ net ir tais atvejais, kai darbai neužsakyti. Atsakovo nuomone, tokia Sutarties Nr. 2 vykdymo tvarka būtų nesąžininga, kadangi apeliantas pasiliktų tik teises, o visas pareigas perkeltų ant atsakovo. Nustačius tokias UAB „Grinda“ atsakomybės ribas būtų paneigta pati daikto valdymo sąvoka, turint omenyje, kad UAB „Grinda“ gatvių remonto darbų savo nuožiūra neatlieka. Jei atsakovas gatvių remonto darbus vykdytų savo nuožiūra, tai visas avarinės būklės gatves pakeistų naujomis, tačiau to padaryti neįmanoma, kadangi UAB „Grinda“ yra nuolat ribojama apelianto skiriamo biudžeto.

1211.3. Su ieškiniu nebuvo pateiktas nė vienas tiesioginis įrodymas, patvirtinantis atsakovų neteisėtus veiksmus. Nei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, nei UAB „Grinda“ nebuvo kviečiami į eismo įvykio vietos apžiūrą, nors ieškovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo, galėjo ir privalėjo kviesti UAB „Grinda“ arba Vilniaus miesto savivaldybės atstovus užfiksuoti įvykio vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimą (pvz. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu). Tokiu būdu, atsakovų neteisėti veiksmai šioje byloje buvo įrodinėjami iš esmės remiantis vien tik žalą patyrusio asmens, kuris buvo suinteresuotas gauti draudiminę išmoką, liudijimu.

1311.4. UAB „Grinda“ pateikė eilę įrodymų, patvirtinančių, jog Ieškovo pateikta UAB „Matsuda“ sąskaita-faktūra yra neprotingai didelė, o ieškovo sudaryta sąmata yra nepagrįsta, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Ieškovui atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra nurodyta, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.
  3. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-2653-661/2016, kurios aplinkybės yra analogiškos į šios bylos, nes buvo sprendžiamas ginčas dėl sprendžiami civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos žalos tretiesiems asmenims atlyginimo, taip pat subjekto, kuriam taikytina atsakomybė už netinkamą kelių priežiūrą, klausimai. Byloje buvo analizuojamos atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties sąlygos bei vertinamas 2012 m. gegužės 7 d. susitarimas dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) pakeitimo. Taip pat šiai bylai aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai civilinėse bylose Nr. e3K-7-105-687/2016 bei e3K-3-27-701/2017, nes buvo analizuojami atsakovų civilinės atsakomybės klausimai jiems atsikirtinėjant, kad nėra atsakingi dėl kelio defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnio pagrindu. Dėl to, teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, remsis šiame punkte nurodyta teismų praktika.
  4. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo suteikusi draudimo apsaugą lengvajam automobiliui „Audi A8“ (valst. Nr. ( - ) Draudimo laikotarpiu 2014 m. sausio 13 d., vairuodamas nurodytą automobilį trečiasis asmuo Vilniuje, Geologų gatvėje, įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę. Sugadinta automobilio dešinės pusės galinė padanga. Ieškovė paskaičiavo ir išmokėjo 2318,62 Eur draudimo išmoką. Ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei Viliaus miesto savivaldybei. Gatvė, kurioje buvo duobė, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pastaroji sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ prižiūrėti, taisyti, tiesti nurodytą gatvę ir organizuoti joje saugų eismą.
  5. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).
  6. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).
  7. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovės 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė darbų sutartį, kuria atsakovas UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1 punktas). Pagal sutarties nuostatas UAB „Grinda“ atlieka darbus pagal užsakovo (apelianto) pateiktą rangovui UAB „Grinda“ užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (3.3 punktas). Užsakovas (Vilniaus miesto savivaldybė) sumoka rangovui (UAB „Grinda“) darbų kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (3.5 punktas). Atsakovai 2012 m. gegužės 7 d. sudarė susitarimą ir papildė 2011 m. gruodžio 29 sutartį 4.2.10 punktu, kuriame įtvirtinta, kad atsakovas UAB „Grinda“ nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (2012-05-07) iki sutarties (Darbų atlikimo sutarties) galiojimo pabaigos (2018-12-29) yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarymą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.
  8. Atsižvelgiant į atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties nuostatas, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, o priešingai sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovas atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie Geologų g. perdavimą atsakovui UAB „Grinda“ savarankiškam valdymui. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovė savivaldybė būtų teikusi atsakovui UAB „Grinda“ nurodymus dėl Vilniuje esančios Geologų gatvės remonto. Todėl sistemiškai aiškinant atsakovų sudarytą 2011-12-29 sutartį kartu su 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu, spręstina, jog atsakovas pagal šį susitarimą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus jai skiriant tam finansavimą. Šiame kontekste atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad UAB „Grinda“ prisiėmė įsipareigojimus veikti savo iniciatyva ir darbus turėjo atlikti net nesant apelianto nurodymų, nes toks apelianto aiškinimas yra prieštaraujantis sutarties esminėms sąlygoms, kad darbus rangovas gali atlikti tik pagal užsakovo nurodymus (sutarties 1 ir 3.3 punktas). Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas atsakovų sutarties nuostatas aiškino tinkamai ir pagrįstai padarė išvadą, kad savarankiškas Geologų gatvės valdymas rangovui UAB „Grinda“ neperėjo, todėl ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako ne UAB „Grinda“, o jos savininkė savivaldybė.
  1. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apelianto Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo ir sprendimą palikti nepakeistą, išskyrus dalyje dėl žalos dydžio nustatymo. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo iš atsakovo savivaldybės priteistu žalos dydžiu bei nurodo savo argumentus šiuo klausimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Pažymėtina, kad CPK nenumato galimybės šalims ar byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimu į apeliacinį skundą reikšti reikalavimų pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei atsiliepimą grįsti argumentais dėl kurių ginčo nekėlė pats apeliantas. Byloje dalyvaujantys asmenys, nesutinkantys su priimtu teismo sprendimu, gali paduoti apeliacinį skundą, kuris turi atitikti CPK 306 straipsnyje numatytus reikalavimus. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, susijusių su žalos dydžiu, todėl ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai nevertinami ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 320 str.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai