Byla e2A-125-232/2017
Dėl išmokėtų sumų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Grinda“ dėl išmokėtų sumų priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 513,96 Eur ieškovo išmokėtas draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims, bylinėjimosi išlaidas bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2013 m. vasario 8 d. Vilniuje, Filaretų gatvėje, T. L., vairuodamas automobilį Hondą, įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę, esančią važiuojamoje kelio dalyje ir apgadino ieškovo savanoriškuoju draudimu apdraustą automobilį. Dėl įvykio ieškovas išmokėjo 375,93 Eur draudimo išmoką. Taip pat nurodė, kad 2013 m. vasario 12 d. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., D. S., vairuodamas automobilį VW, įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę, buvusią važiuojamoje kelio dalyje, ir apgadino ieškovo apdraustą savanoriškuoju draudimu automobilį. Dėl įvykio ieškovas išmokėjo 138,03 Eur draudimo išmoką.
  2. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Nesutiko su nurodytu žalos dydžiu, kadangi ieškovas neįrodė būtinų išlaidų automobilio remontui. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas. Paaiškino, kad tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis, pagal kurią pavedė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. UAB „Grinda“ yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja, todėl privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų priežiūros, remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Padarė išvadą, jog automobiliams žala kilo ir dėl pačių vairuotojų kaltės bei nerūpestingumo kelyje. Nesutiko su prašomomis priteisti palūkanomis.
  3. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų įrodymų. Atsakovas nebuvo kviečiamas į įvykio vietos apžiūrą, įvertinti padarytos žalos mąstą. Pažymėjo, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, todėl vairuotojas, nepastebėdamas kliūties ant gatvės, elgėsi nepakankamai atidžiai, nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje buvo patirta žala, todėl civilinė atsakomybė UAB „Grinda“ netaikoma arba mažinama. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė reikalaujamos žalos dydžio. Paaiškino, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ susiklostė rangos teisiniai santykiai, pagal kuriuos UAB „Grinda“ atlieka Vilniaus miesto gatvių techninę priežiūrą. Gatvių valdymas UAB „Grinda“ nebuvo perduotas, todėl už žalą atsakinga Vilniaus miesto gatvių savininkė - Vilniaus miesto savivaldybė.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Grinda“ ieškovo naudai 325,99 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (325,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. Transporto priemonės savanoriškuoju draudimu buvo apdraudęs T. L. priklausančią transporto priemonę Honda Civik, valstybinis numeris ( - ), kuri 2013 m. vasario 8 d. pateko į eismo įvykį Vilniuje, Filaretų g., įvažiavus į nepažymėtą duobę, dėl ko buvo prakirsta priekinio dešinio rato padanga. Padangų keitimas kainavo 1 298 Lt. Taip pat nustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2014 m. sausio 28 d. Transporto priemonės savanoriškuoju draudimu buvo apdraudęs UAB „Hanse Trailer“ priklausančią transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris ( - ), kuri 2013 m. vasario 12 d. pateko į eismo įvykį Dariaus ir Girėno g. 81, Vilniuje, įvažiavus į duobę. Eismo įvykio metu sugadintas priekinis dešinės pusės ratas. Ieškovas dėl įvykio apskaičiavo ir išmokėjo 138,03 Eur draudimo išmoką.
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytą darbų atlikimo sutartį, UAB „Grinda“ atlieka Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių bei kiemų dangos remontą ir priežiūrą. Šalys susitarė, kad UAB „Grinda“ nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinėje, Pietinėje ir Centrinėje dalyse valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kelių dangos priežiūros ir remonto bei (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Teismas sprendė, kad prašomą priteisti žalos atlyginimą pagal CK 6.266 straipsnį privalo atlyginti atsakovas UAB „Grinda“, o ne atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė.
  4. Teismas nurodė, kad atsakovui teko pasirūpinti kelio ruožo, kurio važiuojamojoje dalyje buvo duobė, paženklinimu, kad būtų atkreiptas eismo dalyvių dėmesys į kliūčių kelyje egzistavimą. Padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, šalinančių jo atsakomybę. Pažymėjo, jog atsakovas turi pareigą nuolat stebėti prižiūrimų gatvių būklę. Nurodė, kad už žalą atsiradusią dėl kelio defektų, šio statinio valdytojas atsako be kaltės.
  5. Teismo vertinimu ieškovas į bylą nepateikė pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu jis prašė priteisti 375,93 Eur žalą už transporto priemonės Honda Civik, apgadinimą. Nustatė, kad įvykio metu buvo sugadinta priekinė dešinės pusės padanga. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad po įvykio buvo būtina keisti dvi padangas, teismas už transporto priemonės Honda Civik apgadinimą priteisė ieškovui 187,96 Eur. Už transporto priemonės VW Passat apgadinimą priteisė ieškovui 138,03 Eur.

4III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Grinda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pažymi, kad administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė (šiuo atveju kaltės už atsiradusią žalą dalis, tenkanti pačiam vairuotojui). Teigia, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo turi būti vertinama, ar vairuotojų veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą. Nurodo, kad teismas neįvertino to, kad tiek teisės aktai, tiek teisminė praktika nustato vairuotojo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, stebėti kelio dangą ir vengti kelyje esančių kliūčių, galinčių sukelti pavojų tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams bei važiuoti tokiu greičiu, kad tokias kliūtis galėtų saugiai apvažiuoti arba prieš jas pilnai sustoti. Atkreipė dėmesį, jog vairuotojai nesilaikė pareigos atidžiai stebėti kelio dangą bei atsižvelgiant į visas aplinkybes, meteorologines sąlygas, įvertinti ar kelyje nėra kliūčių bei laikytis saugaus greičio. Nukentėjusiųjų asmenų veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilius, kurie yra padidinto pavojaus šaltiniai.
  3. Mano, jog ieškovui atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad automobilių vairuotojai neatsargiai įvažiavo į duobes ir nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojai, veikdami tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančių duobių. Teigia, kad reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, kadangi patys nukentėję asmenys iš dalies yra atsakingi už žalą.
  4. Nurodo, kad byloje pateiktos sąskaitos patvirtina tik automobilių remonto faktą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, jog šis remontas yra ne eilinis remontas, o būtent ieškovo nurodomo autoįvykio pasekmė. Teigia, kad su ieškiniu nebuvo pateiktas nė vienas tiesioginis įrodymas, patvirtinantis apelianto neteisėtus veiksmus. Nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei UAB „Grinda“ atstovai nebuvo kviečiami į eismo įvykio vietų apžiūrą. UAB „Grinda“ neturėjo galimybių dėl paties ieškovo kaltės apginti savo interesų – t. y. nei apžiūrėti apgadintų automobilių po eismo įvykių, nei pareikšti pastabų dėl žalos dydžio ir sudarytų sąmatų prieš pradedant remonto darbus.
  5. Vien ta aplinkybė, kad galimai egzistavo kelio trūkumas (duobė) nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi iš bendrovės negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą bei tokius trūkumus laiku (iki atsirandant žalai) pašalintų.
  6. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog UAB „Grinda“ yra Vilniaus miesto gatvių valdytoja. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Vilniaus miesto kelių ir gatvių valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybė.
  7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nusprendus, jog atmesti ieškinį nėra teisinio pagrindo, prašo UAB „Grinda“ apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  8. Nurodo, kad administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė. Pažymi, kad turi būti vertinama ne tik tai, ar eismo įvykis įvyko pažeidus kelių eismo taisykles, o taip pat ir tai, kokios buvo eismo sąlygos kelyje ir ar atidus bei rūpestingas vairuotojas tokiomis eismo sąlygomis galėjo išvengti eismo įvykio arba maksimaliai sumažinti dėl tokio įvykio galinčią kilti žalą. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog kiti vairuotojai būtų patyrę žalą dėl įvažiavimo į tas pačias atsivėrusias duobes Filaretų bei Dariaus ir Girėno gatvėse, todėl daro išvadą, jog šios duobės buvo matomos, pastebimos, buvo visiškai įmanoma jas apvažiuoti vairuotojams esant atidiems ir pasirinkus saugų (o ne maksimaliai leistiną toje kelio atkarpoje) greitį.
  9. Nurodo, kad dėl eismo įvykio Filaretų g. išmokėtos draudimo išmokos, dydis pagrįstas tik pateikta sąskaita faktūra, tačiau iš ieškinio bei priėjo pridėtų dokumentų nėra aišku nei tai, kokios automobilio dalys buvo sugadintos eismo įvykio metu, nei kaip buvo apskaičiuota automobiliui padaryta žala, ieškovas nepateikė automobilio remonto sąmatų, apžiūros aktų, sąskaitų faktūrų ar kitų žalos apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų.
  10. Pažymi, jog UAB „Grinda“ objektą turėjo savo žinioje ir pilna apimtimi turėjo teisę daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, taigi UAB „Grinda“ realiai ir faktiškai valdė Filaretų bei Dariaus ir Girėno gatves eismo įvykių metu.

5IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo atsakomybės subjekto žalos, padarytos dėl statinio (kelio) trūkumo, atlyginimo atveju. Taip pat dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų sumažinti žalą.
  3. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. 2013 m. vasario 8 d. automobilio Honda Civik, valstybinis numeris ( - ) vairuotojas T. L. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę, esančia Filaretų g. 8, Vilniuje, dėl ko buvo sugadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas. Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo užfiksuotas. 2013 m. vasario 12 d. automobilio VW Passat, valstybinis numeris ( - ) vairuotojas D. S. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę, esančią Dariaus ir Girėno g. 81, Vilniuje, dėl ko buvo sugadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas. Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo užfiksuotas. Abi transporto priemonės buvo apdraustos savanoriškuoju draudimu AAS „Gjensidige Baltic“. Už automobilio Honda Civik remontą ieškovas paskaičiavo ir išmokėjo 375,93 Eur (2318,62 Lt) draudimo išmoką. Už automobilio VW Passat remontą ieškovas paskaičiavo ir išmokėjo 138,03 Eur (476,59 Lt) draudimo išmoką.
  4. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
  5. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016).
  6. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė darbų sutartį, pagal kurią rangovas UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (e. b. l. 102-104, 1 t.). Pagal sutarties nuostatas rangovas (UAB „Grinda“) atlieka darbus pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės) pateiktą užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (sutarties 3.3 punktas). Užsakovas sumoka rangovui darbų kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (sutarties 3.5 punktas). Atsakovai 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 sutartį 4.2.10 punktu (e. b. l. 105, 1 t.), kuriame įtvirtino, kad rangovas (UAB „Grinda“) nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (2012-05-07) iki sutarties galiojimo pabaigos (2018-12-29) yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.
  7. Išanalizavus atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį kartu su 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sutartyse nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad Filaretų g. ir Dariaus ir Girėno g. esančios Vilniuje būtų perduotos savarankiškai valdyti UAB „Grinda“. Sutarties punktuose kalbama apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovas atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą (sutarties 1 ir 3.3 punktas). Byloje nėra įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų teikusi UAB „Grinda“ nurodymus (užsakymus) dėl Filaretų g. ir Dariaus ir Girėno g. remonto. Tai, kad sutarties šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, iš esmės nekeičia fakto jog savivaldybė išliko gatvių savininke, O UAB Grinda tik savivaldybės užsakymų gatvių ir kelių priežiūros darbams vykdytoja (rangove), byloje neįrodyta, kad savivaldybė būtų perdavusi šių objektų valdymą.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai nagrinėjant bylas, kuriose aplinkybės yra analogiškos į šios bylos, analizuojant atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties sąlygas bei vertinant 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) pakeitimo, priėjo tos pačios išvados, kad nurodytos sutartis neįrodo, jog Vilniaus miesto gatvių valdytoja yra UAB „Grinda“ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1155-661/2017).
  9. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsakovų sutarties nuostatas aiškino netinkamai bei padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo prašomą priteisti dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos žalos atlyginimą privalo atlyginti atsakovas UAB „Grinda“. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo UAB „Grinda“ keičiamas, ieškinys atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu atmetamas.
  10. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ tvirtina, kad žala galėjo atsirasti ir dėl vairuotojų kaltės. Nurodo, kad teismas, priteisdami žalos atlyginimą, turėjo įvertinti vairuotojo atidumą, vairavimo greitį, jo galimybę pastebėti kelio trūkumus. Taip pat nurodo, kad kiti vairuotojai sugebėjo apvažiuoti duobės Dariaus ir Girėno g. 81, Vilniuje ir Filaretų g. 8, Vilniuje, o nagrinėjamu atveju automobilio vairuotojai to nepadarė.
  11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojų atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojos kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Vien eismo įvykio faktas neįrodo vairuotojų kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojų tyčios ar didelio neatsargumo, kas yra reikšminga pagal CK 6.266 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad abu atsakovai vairuotojų kaltę grindžia iš esmės tik prielaidomis, kad vairuotojai buvo neatidus, pasirinko nesaugų greitį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Aplinkybė, kad tokių aplinkybių įrodinėjimas atsakovams galimai buvo apsunkintas, taip pat nėra pagrindas atleisti juos nuo šios pareigos vykdymo, nes pagal įstatymą būtent kelio savininkui (valdytojui) tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę. Teismas taip pat pažymi, kad nėra jokių kitų pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu galėtų būti mažinama žala. Atsakovai nenurodo, kuriais įrodymais remiantis teismas turėjo prieiti išvados, kad žalos dydis yra kitoks, nei nurodė ieškovas. Byloje nenustačius vairuotojos kaltės dėl eismo įvykio, nėra taip pat pagrindo spręsti žalos sumažinimo klausimo.
  12. Abu atsakovai taip pat kėlė abejones dėl byloje nustatyto žalos dydžio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis automobilių remonto sąmatomis ir draudiko išmokėtomis sumomis už automobilių remontus. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti ieškovo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, teismas neturi pagrindo.
  13. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, žalos dydį, tačiau nepagrįstai civilinės atsakomybės subjektu laikė UAB „Grinda“.
  14. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nuostolių atlyginimą priteisti solidariai iš atsakovų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nuostolių atlyginimą priteisė iš atsakovo UAB „Grinda“ o savivaldybės atžvilgiu ieškinį atmetė, tačiau šioje dalyje, kurioje ieškinys atmestas, sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė tik atsakovas UAB „Grinda“, prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės klausimu teismas šioje apeliacinėje byloje nepasisako, neperžengdamas už apeliacinio skundo ribų.
  15. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą tenkinus, atsakovo UAB „Grinda“ naudai iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, priteisiamas jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą, kuris sudaro 15 Eur.

6Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje ieškinys patenkintas priteisiant iš atsakovo UAB „Grinda“ ieškovo naudai 325,99 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (325,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškinį atmesti.

8Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

9Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, j. a. k. 300633222, atsakovui UAB „Grinda“, j. a. k. 120153047, 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai