Byla e2A-1155-661/2017
Dėl žalos atlyginimo, atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Gatvių statyba“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Gatvių statyba“, ir

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovas prašė priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“, solidariai 937,78 Eur dydžio turtinę žalą, 6 procentų metinių palūkanų už teismo priteistą sumą, 21 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 7 d. Baldžio g. Vilnius, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis įvažiavo į duobę ir buvo apgadintas. Dėl automobilio sugadinimo ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 3855,94 Lt (1116,76 EUR) dydžio draudimo išmoką apgadinto automobilio savininkui ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis.
  2. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškovo reikalavimais nesutiko. Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakinga už automobiliui aptariamo eismo įvykio metu kilusią žalą, atsakovė pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Baldžio gatvę, ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją yra perdavusi UAB „Gatvių statyba“. 2011-05-27 tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis.
  3. Sutarties 16.5. p. įtvirtinta, jog rangovas (t. y. UAB „Gatvių statyba“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas (t. y. UAB „Gatvių statyba“) privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą (t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administraciją).
  4. Atsakovas UAB „Gatvių statyba“ taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimais, nurodydamas, kad draudiminis įvykį lėmė vairuotojos didelis neatsargumas, kadangi ji nesilaikė paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 617,90Eur dydžio turtinę žalą, 6 procentų metinių palūkanų už teismo priteistą sumą, 13,92 Eur žyminį mokestį ir į Valstybės biudžetą 3,92 Eur. pašto išlaidų.
  2. Teismas konstatavo, kad ginčo sutartyje nėra nustatyta, kad atsakovas UAB „Gatvių statyba“ (Rangovas) privalo tiesiogiai atlyginti žalą tretiesiems asmenims už jo kaip „Rangovo“ pagal šią sutartį blogai atliktą darbą dėl ko atsirado žala tretiesiems asmenims. Teismas sprendė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsako už padarytą žalą, o vėliau pagal minėtos sutarties, sudarytos su atsakovu UAB „Gatvių statyba“, sąlygas turi teisę reikalauti iš jo atlyginti patirtus nuostolius, t.y. sumažinti mokėjimus „Rangovui“ už pagal šią sutartį atliktus darbus suma lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti kompensacijos kaip yra numatyta darbų atlikimo sutarties Nr. A62-37- (3.10.21 -UK) 16.5. p.
  3. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Grinda“ (pirmiau nurodytoje sutartyje įvardijama rangove) įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas); darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (Sutarties 2.3 punktas). Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje ir ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Apeliantas nurodė, kad šiam ginčui taikytina Darbų atlikimo sutartis numato papildomas nuostatas, patvirtinančias, jog Darbų atlikimo sutartimi UAB „Gatvių statyba“ yra perduodamas Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų valdymas (16.5, 16.6 p.). Teismas, remdamasis precedentu, sistemiškai neanalizavo kitų nagrinėjamai bylai aktualios Darbų atlikimo sutarties nuostatų, kas sąlygojo netinkamą precedento taikymą. Pažymėjo, jog priimant skundžiamą sprendimą vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 pagrindo nebuvo.
  3. Priešingai nei skundžiamu sprendimu nustatė teismas, Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. gegužės 27 d. Darbų atlikimo sutartimi UAB „Gatvių statyba“ perdavė ne tik statinių techninę priežiūrą, bet ir šių objektų valdymą. UAB „Gatvių statyba“ Darbų atlikimo sutartimi įsipareigojo „pagal Užsakovo nurodymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus “ (1 p.).
  4. Teismas taip pat netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, tenkindamas teisiškai nepagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  5. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo atsakomybės subjekto žalos, padarytos dėl statinio (kelio) trūkumo, atlyginimo atveju, taip pat jo civilinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų sumažinti žalą.

5Dėl tinkamo atsakovo byloje

6

  1. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybės už statinį subjektas yra ne tik statinio savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.). Kasacinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (LAT 2014 03 31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 04 03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).
  3. Išplėstinė teisėjų kolegija, 2016 04 15 nutartyje civilinėje byloje Civilinė byla Nr. e3K-7-105-687/2016 suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (LAT 2015 04 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
  4. Ginčo sutarčių nuostatų analizė patvirtina, kad 2011 m. gegužės 27 d. Darbų atlikimo sutartyje Nr. A62-37-(3.10.21-UK) (toliau - Darbų atlikimo sutartis) nėra nustatyta, kad atsakovas UAB „Gatvių statyba“ (Rangovas) privalo tiesiogiai atlyginti žalą tretiesiems asmenims už jo kaip „Rangovo“ pagal šią sutartį blogai atliktą darbą dėl ko atsirado žala tretiesiems asmenims. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsako už padarytą žalą, o vėliau pagal minėtos sutarties, sudarytos su atsakovu UAB „Gatvių statyba“, sąlygas turi teisę reikalauti iš jo atlyginti patirtus nuostolius, t.y. sumažinti mokėjimus „Rangovui“ už pagal šią sutartį atliktus darbus suma lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti kompensacijos kaip yra numatyta darbų atlikimo sutarties Nr. A62-37- (3.10.21 -UK) 16.5. p.
  5. Be to, minėtos šalių Darbų atlikimo sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Gatvių statyba“ nėra Baldžio gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė dėl apelianto atsakomybės.

7Dėl procesinių palūkanų

8

  1. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, kad savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti šešių procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014; kt.), ieškovo prašymas dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš šio atsakovo 5 proc. metinių palūkanų.

9Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teismas

Nutarė

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti, sumažinti priteistas procesines 6 proc. palūkanas ir priteisti 5 proc. dydžio palūkanas, rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

11ieškinį tenkinti iš dalies.

12Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 188710061 dalį 617,90 Eur (šešis šimtus septyniolika Eur 90 ct) dydžio turtinę žalą, 5 procentų metinių palūkanų už teismo priteistą sumą, 13,92 Eur (trylikos Eur 92 ct) žyminį mokestį ir į Valstybės biudžetą 3,92 Eur. pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai