Byla 2-1189-820/2016
Dėl palikimo priėmimo pradedant jį valdyti juridinio fakto nustatymo, išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu dalyje ir paveldėjimo dalių nustatymo, trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja: R. Š., R. T., D. M., J. S. (ankstesnė pavardė M.)

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovei L. M. ir jos atstovei advokatei Aldonai Birutei Jankevičienei, atsakovui J. T. ir jo atstovei advokatei Virginijai Kondratienei, tretiesiems asmenims: R. Š. ir R. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui J. T. dėl palikimo priėmimo pradedant jį valdyti juridinio fakto nustatymo, išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu dalyje ir paveldėjimo dalių nustatymo, trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja: R. Š., R. T., D. M., J. S. (ankstesnė pavardė M.).

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovei jos senelės mirties momentu buvo reikalingas išlaikymas;
    2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. faktišku valdymu priėmė po senelės mirties atsiradusį palikimą;
    3. Pripažinti iš dalies negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės D. M. 2002 m. liepos 19 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą registro Nr. 3-10663 dalyje dėl J. T., po V. T. mirties pagal įstatymą paveldėto turto.
    4. Nustatyti, kad atsakovas paveldėjo ½ palikimo.
    5. Nustatyti, kad ieškovė paveldėjo ½ palikimo.
    6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, jog 2002 m. balandžio 15 d. mirė ieškovės senelė V. T., kuri turėjo du vaikus – atsakovą ir ieškovės motiną, mirusią 1982 m. gegužės 24 d. Ieškovė neturėjo tėvo, todėl liko našlaite ir gyveno vaikų namuose. Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 47 ieškovės senelė V. T. buvo paskirta mažametės ieškovės globėja. Pagal Vystymosi sutrikimų diagnostikos tarnybos išvadą 1992 m. lapkričio 26 d. Nr. 71 nustatyta, jog ieškovė turi neurologinio, psichologinio pobūdžio vystymosi sutrikimų, todėl buvo patalpinta į Vilniaus Verkių specialiąją mokyklą, kurioje ugdomi sutrikusio intelekto, turintys specialiųjų poreikių, kompleksinę negalią vaikai nuo 7 metų iki 21 metų amžiaus. Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadomis įvertinti ieškovės poreikiai ir paskirtas specialusis ugdymas. Nuo pilnametystės ieškovė grįžo gyventi pas senelę V. T.. Kuri turėjo 64/100 dalis gyvenamojo namo ( - ), Vilniuje su kitais statiniais. Pagal nusistovėjusią tvarką V. T. minėtame name užėmė du kambarius bei naudojosi veranda, likusioje dalyje gyveno atsakovas. Šiame name ieškovė gyveno nepertraukiamai iki šiol. Sudarius santuoką, kartu su ieškove apsigyveno ir jos sutuoktinis ir jiems gimė trys vaikai, kurie taip pat gyvena ginčo name – ( - ), Vilniuje. Kadangi ieškovė faktiškai gyveno name tiek iki senelės mirties, tiek po jos mirties, laikytina, jog ji faktiniu valdymu priėmė palikimą. Iki 2015 metų pavasario atsakovas pretenzijų ieškovei dėl jo gyvenimo ginčo name nekėlė, tačiau 2015 metais pareikalavo išsikraustyti, nurodydamas, jog jis yra paveldėtojas, o ieškovė neturi jokių teisių į ginčo namą. Atsakovas, kreipdamasis į notarą nenurodė, jog yra daugiau paveldėtojų, nors tą privalėjo padaryti. Todėl ieškovė, kuriai nuo vaikystės konstatuotas vystymosi ir intelekto sutrikimas, be pašalinės pagalbos nesuvokė, kad dėl paveldėjimo turi kreiptis į notarą. Atsakovui nuslėpus šį faktą, atsakovas vienas priėmė palikimą. Pažymėtina, jog ieškovei, kaip neįgaliai išlaikytinei, priklauso ir privalomoji paveldimo turto dalis.
  3. Kadangi ieškovė nepertraukiamai gyveno tiek iki palikėjos mirties, tiek po jos mirties, todėl mirus palikėjai priėmė palikimą faktiniu valdymu, kurį ir prašo nustatyti teismo.
  4. Ieškovė, netekusi globėjos nesuvokė, kad dėl savo sveikatos būklės turi teisę kreiptis dėl neįgalumo nustatymo, todėl tik 2007 m. gruodžio 03 d. ieškovei neterminuotai buvo nustatytas neįgalumas, kuriuo nustatyta, jog ieškovė yra darbinga tik 35 procentais. Ieškovė nėra pripažinta neveiksnia, tačiau neįgalumas jai yra nustatytas dėl psichinės sveikatos būklės ir sutrikusio intelekto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovė palikimo atsiradimo metu negalėjo pilnai suvokti palikimo atsiradimo metu susidariusių aplinkybių ir nežinojo, kaip turi įgyvendinti savo teises, tačiau elgėsi teisingai ir priėmė palikimą faktiniu valdymu.
  5. Ieškovė turėjo teisę į privalomą palikimo dalį, nes ji buvo palikėjos globotinė, kuriai palikėja visą laiką teikė išlaikymą, nes dėl savo sveikatos būklės ieškovė niekur nedirbo ir jos vienintelės pajamos buvo maitintojo netekimo pensija, kuri buvo mokama ieškovės globėjai – senelei. Ieškovė gavo 267,12 LTL pašalpą, kuri mažesnė, nei minimalus atlyginimas, reikalingas žmogui išgyventi per mėnesį. Kadangi dėl sveikatos dirbti negalėjo, jos darbingumas tik 35 procentai, todėl akivaizdu, kad ieškovę išlaikydavo senelė ir jai nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovei buvo reikalingas išlaikymas.
  6. Kadangi ieškovei buvo konstatuotas intelekto ir suvokimo sutrikimas, ji savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo paveldėjimo teisių. Apie pažeistas teises sužinojo tik 2015 metų gegužės mėnesį, todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo pažeidimo sužinojimo dienos ir nėra praleistas.
  7. Atsakovas J. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė nepaveldėjo turto, nes nuo 2001 metų pavasario iki 2002 metų rudens gyveno pas K. B., savo būsimą vyrą ir vaikų tėvą, su kuriuo 2001 m. spalio 04 d. susituokė, adresu ( - ), Vilniuje. Po senelės mirties 2002 metų rudenį ieškovė paprašė atsakovo leisti jai grįžti gyventi į buvusius senelės namus dėl nuolatinio ieškovės vyro tėvo girtavimo bei keliamo triukšmo. Prašydama leidimo gyventi ieškovė suvokė, jog šios patalpos jai nepriklauso.
  8. Palikėja, būdama gyva, visiems nurodė, jog po jos mirties namas liks atsakovui, todėl kiti paveldėtojai nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir palikimą paveldėjo atsakovas. Atsakovas grąžino palikėjos skolą už dalį turto, kurį palikėja išpirko. Be to, atsakovas savo lėšomis pastatė naują priestatą. Jei palikėja būtų norėjusi palikti turtą ieškovei, ji būtų palikusi testamentą, tačiau to nepadarė. Palikėja tikėjosi, jog ieškovė gyvens pas savo sutuoktinį, jo tėvų namuose. Mirus ieškovės sutuoktinio tėvui, ieškovės sutuoktinis atsisakė palikimo savo motinos naudai, nors galėjo turėti gyvenamąją vietą savo šeimai, t. y. ieškovei ir jų vaikams.
  9. Ieškovė nuolat negyveno pas mirusią močiutę, nes gyveno vaikų globos namuose. Vėliau iki santuokos gyveno pas močiutę, po santuokos – pas sutuoktinio tėvus ir nuo 2002 metų rudens, leidus atsakovui, gyveno atsakovo name, kurį jis paveldėjo iš močiutės. Ieškovė negyvendama tris mėnesius po močiutės mirties, nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, todėl jos reikalavimas yra atmestinas.
  10. Nors ieškovę senelė savaitgaliais paimdavo į savo namus, tačiau ji gyveno ir buvo išlaikoma valstybės.
  11. Ieškovei sudarius santuoką, pareigą ją išlaikyti turėjo sutuoktinis, o nebe senelė.
  12. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį teisę į privalomą palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems reikalingas išlaikymas, bet ne vaikaičiai (anūkai). Todėl ieškovės reikalavimas patvirtinti, jog jai buvo reikalingas išlaikymas yra atmestini.
  13. Ieškovė praleido terminą ginčyti palikimo priėmimo faktą, nes nuo palikimo atsiradimo praėjo 13 metų. Ieškovė nėra neveiksni, be to, sudarė santuoką, todėl laikytina veiksnia, taip pat ieškovė nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.
  14. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog senaties termino nepraleido, nes apie atsakovo paveldėtą turtą sužinojo tik 2015 metų pavasarį, kai atsakovas pareiškė jai pretenzijas dėl gyvenimo paveldėtame name.
  15. Atsakovas neteisingai teigia, jog ieškovė buvo išvykusi gyventi pas sutuoktinį, nes ji su sutuoktiniu tik lankydavosi jo tėvų namuose, kurie yra netoliese, tačiau faktiškai gyveno senelės name. Be to, ieškovė su sutuoktiniu rūpinosi turtu, kaip savo, nes sutvarkė krosnį, pakeitė langus, atliko patalpų remontą.
  16. Atsižvelgiant į ieškovės darbingumą, pajamas ir galimybes jas gauti, turimą turtą, gaunamą socialinę pašalpą, ieškovei buvo reikalingas išlaikymas.
  17. Atsakovas, priimdamas palikimą elgėsi nesąžiningai, nes nenurodė atsakovės kaip įpėdinės notarui, nors privalėjo tą padaryti.
  18. Atsakovas neteisingai nurodo, jog jis išpirko žemės sklypą, nes V. T. pati sumokėjo už žemės sklypą, o atsakovas mokėjo galimai tik už plano korektūrą.
  19. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog ieškovė nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo ir neginčijo atsakovo paveldėjimo liudijimo. Be to, pats namas buvo senas, neremontuotas, todėl buvo mažavertis, reikalaujantis didelių investicijų, todėl ieškovė nesiekė jo paveldėti.
  20. Ieškovei kilo noras paveldėti turtą, kai atsakovas atliko kapitalinį namo remontą, investuodamas daugiau nei pusę namo vertės.
  21. Atsakovas neturėjo pareigos informuoti apie kitus paveldėtojus, nes asmenys, turintys šią teisę, įgyvendina ją savarankiškai.
  22. Nagrinėjant bylą, ieškovė pateikė prašymą pripažinti, jog senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašė jį atnaujinti, teismui nustačius, jog jis yra praleistas. Nurodė, jog ieškovei nuo vaikystės yra konstatuotas intelekto ir suvokimo sutrikimas, todėl be pašalinių asmenų pagalbos ji negali suvokti teisės aktų reikalavimų paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Nors ieškovė nėra pripažinta neveiksnia, tačiau medicininiai dokumentai, neįgalumo pažymėjimas, baigtos mokyklos profilis, gyvenimiška patirtis, našlaitės statusas patvirtina, kad ji negalėjo suvokti teisinių veiksmų esmės, nors faktiniu valdymu priėmė palikimą ir iki atsakovas pareikalavo išsikraustyti, nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą ir galimybę jas ginti.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė šias aplinkybes.
  3. Ieškovė L. M. gimė 1979 m. rugsėjo 09 d. (1 t., p. 37), nuo 1996 metų rugpjūčio 29 d. jos deklaruota gyvenamoji vieta – ( - ), Vilniuje. Buto kortelėje nurodyta, jog ieškovė yra buto savininkės anūkė (1 t., p. 30, 42-43).
  4. Ieškovės motina V. M. mirė 1982 m. gegužės 24 d. (1 t., p. 39), išsituokusi (1 t., p. 141).
  5. Ieškovė 1983 m. vasario 09 d. buvo pasiųsta į vaikų namus (1 t., p. 44).
  6. Ieškovei globa paskirta 1986 m. vasario 05 d., globėja paskirta senelė – V. T. (1 t., p. 45).
  7. Iš Vilniaus 3-osios specialiosios internatinės mokyklos 2000 m. rugpjūčio 10 d. rašto Nr 168 matyti, kad ieškovė nuo 1986 m. rugsėjo 01 d. iki 2000 m. birželio 13 d. gyveno ir mokėsi specialiojoje internatinėje mokykloje ir buvo pilnai išlaikoma valstybės, kaip našlaitė (1 t., p. 46).
  8. Iš Vystymosi sutrikimų diagnostikos tarnybos 1992 m. lapkričio 26 d. išvados Nr. 71 (1 t., p. 48) matyti, jog ieškovei yra nustatyta vystymosi diagnozė – lengvo laipsnio protinis atsilikimas.
  9. Ieškovė 2001 m. spalio 04 d. susituokė su K. B. (1 t., p. 35) ir susilaukė trijų vaikų (1 t., p. 32-34).
  10. Ieškovei pagimdžius pirmąjį vaiką, jos, gimdyvės, adresas nurodytas ( - ) (2 t., p. 60-61). Iš medicinos dokumentų išrašo (2 t., p. 120) matyti, jog ieškovės vaikas V. B. buvo lankomas adresu ( - ), Vilniuje.
  11. V. T. mirė 2002 m. balandžio 16 d. (1 t., p. 36), išsituokusi (1 t., p. 142).
  12. Ieškovės naujagimį V. B. gydytoja apžiūrėjo 2002 m. balandžio 16 d. Asmens sveikatos istorijoje nurodytas adresas ( - ), ( - )(2 t., p. 58-59).
  13. Iš Gyventojų registro ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos tarnybos rašto (2 t., p. 93, 94) matyti, jog ieškovės pirmasis vaikas V. B. nuo 2005 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 26 d. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu ( - ), Vilniuje, o nuo 2015 m. liepos 27 d. – ( - ), Vilniuje.
  14. Iš gimimo įrašo (1 t., p. 27) matyti, kad V. T. yra V. T. motina.
  15. Iš Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 20 d. rašto Nr. 2548-01 (1 t., p. 73-74) matyti, kad nuspręsta atsakovui grąžinti 179,48 LTL valstybės vienkartinių išmokų, permokėtų už žemės sklypą ir sudaryti žemės, esančios ( - ), Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas sumokėjo už namų valdos plano korektūrą (1 t., p. 75-76).
  16. Atsakovas 2002 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, paveldėjo savo motinos V. T. turtą: 64/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje kartu su priklausiniais: kiemo statiniais (tvora, kiemo aikštele, 2 lauko tualetais), ½ ūkinio pastato, ½ kito ūkinio pastato. Taip pat paveldėjo įmokas už žemės sklypą (1 t., p. 19).
  17. Ieškovei nuo 2003 m. gruodžio 04 d. nustatytas 35 procentų darbingumas neterminuotai dėl invalidumo nuo vaikystės, diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas (1 t., p. 20-24).
  18. Iš namo nuotraukų matyti, kad atsakovo paveldėtam gyvenamajam namui buvo atliktas kapitalinis remontas ir jis išplėstas (2 t., p. 117-118). Atsakovas pateikė savo išlaidų paskaičiavimą, kurios buvo patirtos remontuojant namą – 11 802,75 EUR (1 t., p. 78-79).
  19. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., p. 110-112) matyti, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, vertė iki jo remonto buvo 55 609 LTL.
  20. Iš VSDFV 2015 m. liepos 13 d. rašto matyti, kad ieškovei nuo 1995 m. lapkričio 25 d. buvo paskirta mitintojo netekimo pensija, kuri buvo mokama globėjai V. T. iki 2002 m. balandžio 30 d. (1 t., p. 25). Vėliau maitintojo netekimo pensija mokėta ieškovei asmeniškai (1 t., p. 40-41).
  21. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymos apie pajamas (1 t., p. 26) matyti, kad ieškovė per 2014 metus gavo 1 092,50 EUR pajamas.
  22. V. T. mirė nepalikusi testamento, todėl atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai.
  23. Ieškovė yra paveldėtoja CK 5.12 straipsnio pagrindu, nes jos motina, kuri buvo palikėjos dukra, palikimo atsiradimo metu buvo mirusi. Ieškovė turi teisę paveldėti kartu su atsakovu lygiomis dalimis pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir CK 5.12 straipsnį.

4Dėl reikalavimo nustatyti, jog V. T. mirties dieną ieškovei buvo reikalingas išlaikymas ir privalomosios palikimo dalies išskyrimo

  1. Ieškovė įrodinėja, jog jai buvo reikalingas senelės V. T. išlaikymas, todėl pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį jai priklauso privaloma palikimo dalis.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog „CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad „paveldėjimas pagal įstatymą yra paveldimų teisių perėmimo būdas, kurio įgyvendinimą lemia ne palikėjo valia, bet paveldėjimo teisės normų nuostatos. Šios nuostatos grindžiamos konstituciniais privačios nuosavybės, šeimos, kaip valstybės pagrindo, interesų apsaugos, teisingumo principais. Tokios nuostatos atitinka nusistovėjusią paveldimo turto socialiai teisingo paskirstymo sampratą, pagrįstą šeimos, giminystės ir palikėjo artimųjų materialinio aprūpinimo užtikrinimo idėjomis. Paveldėjimo pagal įstatymą atveju įpėdinių teisė pretenduoti į palikimą susieta su CK 5.11 straipsnyje imperatyviai nustatytomis įpėdinių eilėmis. Šios paveldėjimo tvarkos negali pakeisti nei įpėdiniai, nei teismas. Pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (įvaikiai), o palikėjo tėvai (įtėviai) - antros eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių ar jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Paveldėjimo pagal įstatymą institute neįtvirtinta palikėjo tėvų teisė į privalomąją palikimo dalį, analogiška nustatytajai CK 5.20 straipsnyje, kurią palikėjo tėvai turi paveldėjimo pagal testamentą atveju. Toks reglamentavimas iš esmės atitinka nustatytą kitose Europos šalyse, kurių paveldėjimo teisei taip pat didelę įtaką turėjo romėnų teisė (pavyzdžiui, Vokietijos civilinio kodekso §§ 1922-2063, Prancūzijos civilinio kodekso 734-740 straipsniai). Paveldėjimo pagal įstatymą santykiams negalimas CK 5.20 straipsnio 1 dalies taikymas pagal analogiją, nes ši norma yra specialioji teisės norma, nustatanti bendrosios normos išimtį, taikytina paveldėjimo pagal testamentą atveju, kai palikėjas testamente išreikšta valia nesuteikė paveldėjimo teisės asmeniui, turinčiam teisę į privalomą palikimo dalį. Specialiųjų teisės normų taikymas pagal analogiją CK 1.8 straipsnio 3 dalyje draudžiamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Taigi CK 5.20 straipsnio 1 dalies teisės norma taikoma, kai paveldima pagal testamentą ir negalima jos taikyti, kai paveldima pagal įstatymą.
  3. Šioje byloje nenagrinėjami paveldėjimo pagal testamentą santykiai, o nagrinėjami paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, todėl ieškovės teiginiai, jog ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį yra atmestini, kaip pagrįsti.
  4. Kadangi byloje nėra sprendžiamas paveldėjimo pagal testamentą klausimas, todėl klausimas dėl išlaikymo nustatymo siekiant gauti privalomąją palikimo dalį neturi teisinės reikšmės šioje byloje ir teismas plačiau dėl to nepasisako.
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovė priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti
  1. Ieškovė teigia, jog turtą paveldėjo pradėdama faktiškai jį valdyti, nes nuolat gyveno palikėjos name tiek prieš palikėjos mirtį, tiek po jos.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.).
  3. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
  4. Remiantis įstatymo nuostatomis ir minėta teismų praktika - sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, esminę reikšmę turi laikotarpis – trys mėnesiai po palikėjo mirties, kai įpėdinis turi išreikšti valią dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 12-3 d., CK 5.51 str. 1 d.).
  5. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. (...) Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Aplinkybė, jog asmuo gyvena palikėjo name, savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog palikimą priėmė, jei nėra nustatoma aplinkybė, kad asmuo valdo ir turtu rūpinasi kaip savu (CK 5.51 str. 1 d.). Juridiniam faktui būtina nustatyti abi aplinkybes, jog asmuo pradėjo valdyti turtą bei juo rūpintis kaip savo turtu.
  6. Pareigą įrodyti, jog palikimą priėmė faktiniu valdymu turi asmuo, teigiantis, jog palikimą priėmė, šiuo atveju – ieškovė (CPK 178 str.).
  7. Ieškovės ir atsakovo liudytojų parodymai yra visiškai priešingi, liudytojai yra subjektyvūs, nes susiję giminystės ryšiais arba artimi tarpusavyje asmenys, todėl teismas nevertina priešpriešinių liudytojų parodymų ir vertina ne priešpriešinius parodymus.
  8. Ieškovė teigia, jog ji nuolat gyveno palikėjos name tiek iki santuokos sudarymo, tiek po santuokos sudarymo iki palikėjos mirties, tiek po palikėjos mirties iki šiol. Atsakovas teigia, jog ieškovė po santuokos sudarymo išsikraustė gyventi pas sutuoktinį, kuris gyvena tėvų namuose apie 1 kilometro atstumu ir ten gyveno iki 2002 metų rudens, kuomet ieškovė paprašiusi ieškovo leisti grįžti gyventi į palikėjos namus ir atsakovas tokį sutikimą davė.
  9. Ieškovė nepateikė objektyvių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog ji nuolat gyveno pas palikėją. Atsakovas nepateikė objektyvių tiesioginių įrodymų, jog ieškovė tris mėnesius po palikėjos mirties negyveno palikėjos name. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia apie gyvenimo aplinkybę remdamasis netiesioginiais įrodymais ir minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota didesnio tikėtinumo taisykle.
  10. Ieškovės pateikti įrodymai, jog ji 2015 metais perduodavo pinigus už vandenį ir elektrą atsakovui (2 t., p. 53-57) neįrodo, jog per tris mėnesius po palikėjos mirties ji namą prižiūrėjo kaip savo, nes mokėjimai atliekami po trylikos metų neįrodo turto išlaikymo per tris mėnesius po turto priėmimo. Be to, šiuos mokesčius ieškovė perduodavo atsakovui, kuris sumokėdavo komunalinius mokesčiu. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, jog ieškovė nelaikė savęs namo dalies savininke, nes nemokėjo komunalinių mokesčių ir jų nemoka iki šiol, kaip turto savininkė. Tokie veiksmai atitinka ir panaudos teisinius santykius (CK 6.584 str., 6.629 str.).
  11. Ieškovė teigia, jog ji remontavo turtą – tapetavo sienas, suremontavo krosnį, langus, įėjimo laiptus, langus užtepė silikonu. Šie veiksmai priskirtini, prie einamojo namo remonto. Tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad šiuos veiksmus ieškovė atliko per tris mėnesius po palikėjos mirties. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nuolat su šeima gyveno name, ji privalėjo atlikti einamąjį remontą (CK 6.636 str.). Todėl ieškovės nurodyti veiksmai nelaikytini įrodančiai, kad ji priėmė palikimą per tris mėnesius po palikėjos mirties, pradėdama faktiškai turtą valdyti.
  12. Ieškovės teiginiai, jog jos vaikus apžiūrėdavo gydytoja palikėjos namo adresu rodo, jog ieškovė gydytojo apsilankymo metu buvo palikėjos name su vaiku, tačiau nepatvirtina, jog jame nuolat gyveno, tuo labiau, kad vaikų gyvenamoji vieta yra įregistruota pas sutuoktinio tėvą.
  13. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas savo lėšomis atliko namo kapitalinį remontą: padidino plotą, pakeitė stogą, langus, apšiltino ir t. t. šią aplinkybę patvirtina fotonuotraukos (2 t., p. 117-118). Ieškovė, teigdama, jog yra turto bedrasavininkė, privalėjo prisidėti prie turto pagerinimo, tačiau to nedarė (CK 4.82 str.). Ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovui dėl sutikimo nebuvimo namo pagerinimui – padidinimui (CK 4.77 str.). Taigi, netiesioginiai įrodymai patvirtina, jog atsakovė nesielgia kaip namo bendrasavininkė, t. y. savo veiksmais (šiuo atveju neveikimu) ji patvirtina, jog nelaiko savęs namo savininke. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė po palikimo priėmimo termino pabaigos ir iki šiol nesielgia ir nesirūpina namu kaip savo turtu (kapitaliai neremontuoja, atliko nežymų einamąjį remontą, tiesiogiai nemoka mokesčių komunalinių paslaugų tiekėjams, vaikų neregistravo kartu su savimi ir pan.), darytina labiau tikėtina išvada, jog ieškovė po palikėjos mirties nepriėmė palikimo pradėdama faktiškai jį valdyti.
  14. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovė pradėjo turtu naudotis ne vėliau, kaip nuo 2002 metų rudens, tačiau ne pradėjo jo valdyti ir rūpintis, kaip savu. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, yra atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str., CK 5.51 str. 1 d.).
  15. Nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, jog palikimą ieškovė priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, atmestini ir ieškovės reikalavimas dėl paveldėjimo liudijimo pripažinimo negaliojančiu iš dalies.
Dėl reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą
  1. Ieškinys teismui pateiktas 2015 m. liepos 16 d. (1 t., p. 1).
  2. Ieškovės sutuoktinis, teikdamas parodymus teismui 2016 m. liepos 12 d. teismo posėdyje (nuo 1 val. 16 min. 16 s.) nurodė, jog su buvo nuvykęs kartu su ieškove pas notarą 2002 metų vasarą (liepą ar rugpjūtį) ir klausė ar ieškovė paveldėjo senelės turtą. Jiems notaras paaiškino, jog viską paveldėjo atsakovas, o ieškovė nieko nepaveldėjo. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo ne vėliau kaip 2002 m. rugpjūčio 31 d., todėl ieškinio senaties terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą baigėsi 2003 m. rugpjūčio 31 d. (CK 5.8 str.). Ieškovė, pareikšdama ieškinį 2015 m. liepos 16 d., praleido ieškinio senaties terminą beveik 12 metų, t. y. labai ilgą laiko tarpą.
  3. Ieškovė pateikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, aiškindama tuo, jog dėl savo apsunkinto suvokimo nesuprato, jog nežinojo ir nesuvokė savo teisių įgyvendinimo ir gynimo tvarkos iki 2015 metais jos atsakovas paprašė išsikraustyti. Su šiais teiginiais negalima sutikti. Byloje nustatyta, jog ieškovė kartu su savo sutuoktiniu buvo pas notarą dėl palikimo priėmimo galimybės savo vardu ir sužinojo, jog palikimą priėmė atsakovas. Taigi ieškovės veiksmai patvirtina, jog ji žinojo ir suvokė jog palikimo ji nėra priėmusi ir palikimą priėmė atsakovas, todėl galėjo ginti savo teises, tačiau 13 metų to nedarė ir senaties terminas yra praleistas beveik 12 metų, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino.
  4. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties terminas taikytinas ir ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 5.8 str., 1.131 str. 1 d.).
  5. Kiti šalių argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

5Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str.).
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi atidėjo 20 EUR žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ir atleido ieškovę nuo 344,53 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo (1 t., p. 50-51).
  3. Ieškovė patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 200 EUR (2 t., p. 52). Ieškinį atmetus šios išlaidos nepriteistinos.
  4. Atsakovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 1 000 EUR (1 t., p. 129-130), 450 EUR (1 t., p. 131-132), 450 EUR (1 t., p. 133-134), 600 EUR (2 t., p. 65-66), 450 EUR (2 t., p. 96-97), 450 EUR (2 t., p. 137-138), 450 EUR (2 t., p. 139-140), 150 EUR (2 t., p. 149-150), iš viso 4 000 EUR. Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų bei sąskaitų už teisines paslaugas nustatyta, kad 2016 m. sausio 14 d. sąskaita ir 2016 m. gegužės 17 d. išrašyta sąskaita yra už tas pačias suteiktas paslaugas, tačiau iš kitų byloje esančių duomenų matyti, jog tai rašymo apsirikimas ir 2016 m. gegužės 17 d. sąskaita iš tikrųjų išrašyta už dalyvavimą 2016 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje. Iš viso nagrinėjant bylą įvyko 6 teismo posėdžiai, kurių suminis laikas 14 valandų ir 30 minučių. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro įsakymu „DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL CIVILINĖSE BYLOSE PRITEISTINO UŽMOKESČIO UŽ ADVOKATO AR ADVOKATO PADĖJĖJO TEIKIAMĄ PAGALBĄ MAKSIMALAUS DYDŽIO PATVIRTINIMO“ patvirtintais maksimaliais dydžiais už suteiktas teisines paslaugas, atsakovui atlygintinos šios patirtos bylinėjimosi išlaidos: už atsiliepimą į ieškinį – 1 000 EUR, už tripliką – 450 EUR, už dalyvavimą teismo posėdžiuose ir pasirengimą jiems - 1 100 EUR, viso – 2 550 EUR. Kitos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos neprotingomis, nepagrįstomis ir todėl nepriteistinos.
  5. Teismas patyrė 22,60 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis).
  6. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

6atmesti ieškinį. Priteisti atsakovui J. T. (a. k. ( - ) iš ieškovės L. M. (a. k. ( - ) 2 550 EUR (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt euro) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš ieškovės L. M. (a. k. ( - ) 42,60 EUR (keturiasdešimt du euro ir 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai