Byla e2-251-330/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilines bylas pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos montavimo darbai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir dėl 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-6321-653/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nord service“, uždarajai akcinei bendrovei „Binsera“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Statybos montavimo darbai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys P. M., uždaroji akcinė bendrovė „Lengvam verslui“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašo pripažinti negaliojančiomis: 1) 2010 m. vasario 24 d. tarp UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ ir UAB „Statybos montavimo darbai“ sudarytą 4210/20505 žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ); 2) 2010 m. spalio 29 d. tarp UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija ir UAB „Binsera“ sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ); 3) 2014 m. kovo 4 d. tarp UAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ ir UAB „Nord Service“ sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ). Ieškovė taip pat prašo taikyti restituciją – grąžinti ieškovei nuosavybės teises į žemės sklypus, kurių kadastriniai numeriai Nr. ( - ), o atsakovėms UAB „Binsera“, UAB „Statybos montavimo darbai“ grąžinti reikalavimo teises į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“; priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Nord Service“ sklypų, kurių kadastriniai numeriai Nr. ( - ), ekvivalentą pinigais – 268 086,77 Eur, o atsakovei UAB „Nord Service“ grąžinti reikalavimo teises į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti ir uždrausti atsakovėms UAB „Binsera“ ir UAB „Statybos montavimo darbai“ perleisti žemės sklypus Nr. ( - ); 2) areštuoti atsakovei UAB „Nord Service“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, įskaitant gautinas sumas, esančius pas atsakovę UAB „Nord Service“ arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovei UAB „Nord Service“ priklausančias lėšas – 268 086,77 Eur.
  3. Ieškovės teigimu, atsakovės savo veiksmais parodė, kad yra linkusios veikti nesąžiningai – iš faktiškai nemokios bendrovės perėmė jai nuosavybės teise priklausantį turtą tariamai perduodami reikalavimo teises į nemokią įmonę. Dėl tokių veiksmų dar labiau sumažėjo – praktiškai išnyko – ieškovės mokumas ir kreditorių galimybės gauti bet kokį savo reikalavimų patenkinimą. Nors kol kas žemės sklypai nuosavybės teisėmis priklauso atsakovėms, tačiau atsižvelgiant į atsakovių polinkį elgtis nesąžiningai, yra pagrindas tikėtis, jog siekdamos išvengti teismo sprendimo vykdymo, jos gali imtis aktyvių nesąžiningų veiksmų. Neabejotina, kad siekdamos išsaugoti ginčijamais sandoriais įgytą turtą, atsakovės, sužinojusios apie pareikštą ieškinį, perleis žemės sklypus sąžiningiems tretiesiems asmenims, taip užkirsdamos kelią restitucijos taikymui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – ieškovės BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – nurodė areštuoti ir uždrausti atsakovėms UAB „Binsera“ ir UAB „Statybos montavimo darbai“ perleisti šiuos žemės sklypus: Nr. ( - ), priklausantį 268 086,77 Eur vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, įskaitant gautinas sumas, esančius pas atsakovą UAB „Nord Service“ arba pas trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovui UAB „Nord Service“ priklausančias lėšas.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškinys preliminariai laikytinas pagrįstu.
  3. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi ieškinio suma yra didelė, o ieškovė yra bankrutuojanti įmonė.
  1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad lėšų areštas laikytinas viena labiausiai ekonominiu požiūriu varžančia laikinąja apsaugos priemone. Tokia priemonė, vadovaujantis proporcingumo bei ekonomiškumo principais, gali būti taikoma tik nesant galimybės taikyti atsakovo turto arešto. Todėl teismas nusprendė pirmiausiai areštuoti atsakovei UAB „Nord service“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o tik šių nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės lėšas.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovės BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino – pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad ieškovės BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ reikalavimams užtikrinti uždraudžiama atsakovėms UAB „Binsera“ ir UAB „Statybos montavimo darbai“ perleisti šį turtą: UAB „Statybos montavimo darbai“ priklausančius žemės sklypus, kurių registro ( - ), bei UAB „Binsera“ priklausančią 32897/200500 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. ( - ).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atsakovė UAB „Statybos montavimo darbai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 8 d. nutarčių dalis dėl atsakovės UAB „Statybos montavimo darbai“ atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
  1. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Statybos montavimo darbai“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones taikė neatsižvelgęs į teismų praktiką, įstatymų nuostatas ir teisės principus.
    2. Iš ieškovės pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar byloje pareikštam ieškiniui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo galima taikyti ieškinio senaties institutą. Jeigu tokia galimybė yra, atsakovė atsiliepime į ieškinį prašys taikyti ieškinio senatį. Į tai turėjo atsižvelgti pirmosios instancijos teismas.
    3. UAB „Statybos montavimo darbai“ yra gerai dirbanti, gerą vardą turinti, verslo projektuose dalyvaujanti įmonė, todėl visiškai nepagrįstas teisinės prievartos priemonių taikymas gali padaryti žalą įmonės reputacijai.
  1. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis palikti nepakeistas. Nurodo, kad apskųstos nutartys yra teisėtos ir pagrįstos. Ieškovės nuomone, atsakovė nepaneigė ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl žalos atsakovės reputacijai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutarčių dalys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Statybos montavimo darbai“ atžvilgiu, yra teisėtos ir pagrįstos (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitų atsakovių atžvilgiu atskirųjų skundų negauta.

10Dėl 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties

  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo takyti laikinąsias apsaugos priemones.
  1. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kuriais akcentuojamas ieškinio preliminarus nepagrįstumas. Apeliantės nuomone, ieškinio preliminarų pagrįstumą paneigia tai, kad iš ieškovės pateiktų duomenų nėra galimybės prašyti taikyti ieškinio senatį, t.y. atsakovė nežino, ar ieškovės reikalavimams iš esmės galima taikyti ieškinio senatį.
  2. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.).
  3. Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas, pakartotinai atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Tiek ieškovė, tiek atsakovės teismui pateikė ir tolimesniuose bylos nagrinėjimo etapuose turės galimybę teikti jų pozicijas pagrindžiančius argumentus, įrodymus, kitus faktinius duomenis. Apeliacinis teismas sprendžia, jog tiek ieškovės įrodinėjamos, tiek atsakovės neigiamos aplinkybės vertintinos nagrinėjant bylą iš esmės. Ta aplinkybė, jog, apeliantės nuomone, nebuvo pateikta pakankamai duomenų, iš kurių galima būtų įvertinti ieškinio senaties taikymui būtinus klausimus, analizuoto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste nepaneigia ieškinio prima facie pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad proceso įstatymas numato galimybę teikti įrodymus ir po ieškinio priėmimo (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
  4. Pastebėtina, kad apeliantė atskirajame skunde iškėlė tik hipotetinę galimybę byloje gintis ieškinio senaties taikymu. Aptariamu atveju nėra aiškių duomenų, kad ieškinio senaties terminas praleistas. Kita vertus, net ir pasitvirtinus apeliantės abejonei ir nustačius ieškinio senaties taikymui reikšmingus faktus, šios aplinkybės nedarys įtakos teisminio proceso pradžios teisėtumui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs.
  5. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1329/2014). Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014).
  6. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nevertino to, kad UAB „Statybos montavimo darbai“ yra sėkmingai veikianti dirbanti, gerą vardą turinti, verslo projektuose dalyvaujanti įmonė. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl būtinumo jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  7. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliantės atžvilgiu taikymo būtinumo, tikslinga įvertinti ieškovės ieškinyje atsakovei UAB „Statybos montavimo darbai“ pareikštus reikalavimus. Šioje byloje ieškovės BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ reikalavimo atsakovei UAB „Statybos montavimo darbai“ tikslas yra ginčo sandorio (žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties) pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas, sugrąžinant ieškovės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – ginčijamu sandoriu atsakovei perleistą žemės sklypą (sklypus). Kadangi ieškiniu ginčijamas konkretus turtinis sandoris, kurio objektas yra nekilnojamasis daiktas, bei prašoma taikyti restituciją natūra, pripažintina, jog ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio teisinio statuso pasikeitimu. Taigi konkrečiam turtui, kaip ginčo objektui, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja jo perleidimo tretiesiems asmenims (sąžiningiems įgijėjams) grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas taptų nebeįmanomas. Tokiu atveju apeliantės turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus.
  8. Teismo vertinimu, kilus ginčui dėl sandorio, susijusio su nekilnojamuoju turtu, teisėtumo bei restitucijos taikymo, laikinoji apsaugos priemonė – ginčo nekilnojamojo turto areštas, yra ta priemonė, kuri atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą. Todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog atsakovės UAB „Statybos montavimo darbai“ atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl jos (apeliantės) atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ar pakeisti.
  1. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė esminius argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo vertinimu, apeliantės pozicija, esą ji dėl laikinųjų apsaugos priemonių patyria nepatogumų, grindžiama vien deklaratyviais teiginiais.
  2. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantės atžvilgiu.

11Dėl 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pakeitė byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones šios (apeliacinės instancijos teismo) nutarties 8 punkte nurodytu būdu. Kaip matyti iš apskųstos nutarties turinio, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinumą lėmė tai, kad ieškovė pirminiame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė netikslius atsakovei UAB „Binsera“ priklausančio (areštuotino) žemės sklypo duomenis – atsakovei priklauso ne visas sklypas (kaip nurodyta 2016 m. lapkričio 3 d. nutartyje), o 30947/200500 dalys žemės sklypo. Todėl pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkindamas ieškovės prašymą, nors ir formaliai nurodė pakeičiantis laikinąsias apsaugos priemones, iš tiesų faktiškai atliko tik duomenų tikslinimo funkciją. Ši nutartis nėra susijusi su apeliantės atžvilgiu byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, ir apeliantė atskirajame skunde nenurodė savarankiškų 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties neteisėtumą pagrindžiančių argumentų. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties.
  2. Kiti apeliantės teiginiai taip pat neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o atskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarčių dalys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis jų dalyse dėl atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos montavimo darbai“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai