Byla e2S-1295-324/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6443-836/2018 pagal ieškovės Ž. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Lexuna“, akcinei bendrovei „Citadelė“ bankui, akcinei bendrovei „Nordea“ bank Lietuvos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, „Loyds TSB bank Pls“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Kelių policijos valdybai, antstoliams R. S., L. U. D., N. A., R. B., R. M., M. L., G. K., fiziniam asmeniui A. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Lexuna“, akcinei bendrovei „Citadelė“ bankui, akcinei bendrovei „Nordea“ bank Lietuvos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, „Loyds TSB bank Pls“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Kelių policijos valdybai, antstoliams R. S., L. U. D., N. A., R. B., R. M., M. L., G. K., fiziniam asmeniui A. Ž..
2. 2018 m. balandžio 27 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6443-836/2018 sustabdyti buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), varžytynių procedūras (varžytynių Nr. 152312) ir atlikti įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teises į minėtą atsakovo vardu registruotą butą.
3. Ieškovė nurodė, kad, be kitų reikalavimų, ieškiniu prašo šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; butą, esantį ( - ), pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį šio buto. Iškėlus civilinę bylą ieškovei tapo žinoma, kad 2018 m. balandžio 4 d. pranešimu atsakovo bankroto administratorė UAB „Lexuna“ paskelbė minėto buto varžytynes laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas negalės išspręsti ieškovės reikalavimų dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šios buto dalies priteisimo asmeninėn ieškovės nuosavybėn. Be to, ieškovė prašo su ja nustatyti šalių dukrų gyvenamąsias vietas nurodydama, kad nepilnamečių vaikų vienintelė ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra šiame bute, todėl būsimo teismo procesinio sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovui M. R. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtino mokumo atkūrimo planą, 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi patikslino mokumo atkūrimo planą, 2017 m. birželio 27 d. nutartimi patenkino M. R. bankroto administratorės prašymą leisdamas parduoti butą, esantį ( - ). Ieškovė atsakovo bankroto byloje buvo suinteresuotu asmeniu, jai apie bankroto administratoriaus ketinimus parduoti butą buvo žinoma, 2017 m. birželio 27 d. nutarties ji neskundė. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi konstatavo, kad buto pardavimas iš varžytynių nepažeis nepilnamečių vaikų interesų. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vien tik ieškovės kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendė, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti kreditorių teisėti interesai vykdant mokumo atkūrimo planą ir paneigtas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo nutarties privalomumo principas.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškiniu prašo sutuoktinio vardu registruotą butą, santuokos metu iš esmės pagerintą bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, pripažinti bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe ir padalinti natūra, kiekvienam po ½ dalį. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių (nesustabdžius buto varžytynių procedūros), išnagrinėjus bylą teismas negalės išspręsti reikalavimų dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo natūra, turtas jau bus realizuotas. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. sausio 26 d. Nesant teismine tvarka pareikštų reikalavimų dėl santuokos metu įgyto turto, ji neturėjo teisinio pagrindo ginčyti 2017 m. birželio 27 d. nutarties. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 376 str. įtvirtintais principais, nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais. Teismas neįvertino, kad butas yra vienintelė ir nuolatinė nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta.
7. Atsakovo bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtino M. R. patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriame buvo nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, 2017 m. birželio 27 d. nutartimi patenkino bankroto administratorės prašymą leisti parduoti M. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą). Šios nutartys įsiteisėjusios. CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus taip pat nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto.

7Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas santuokos nutraukimo byloje pagrįstai nesustabdė atsakovui asmenine nuosavybe priklausančio buto, dėl kurio pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ieškovė pareiškė ieškinį, varžytynių procedūrų ir neatliko įrašo viešame Nekilnojamojo turto registre, draudžiančio perleisti nuosavybės teises į atsakovo vardu registruotą butą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Specializuotas transportas“ v. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 2-1868/2010). Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-251-330/2017; 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-221-178/2017 ir kt.). Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-120-464/2015). Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, pirma, įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą prašomomis priemonėmis.
10. Pirmosios instancijos teismas iš dalies teisingai nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių teisėtus interesus vykdant patvirtintą mokumo atkūrimo planą ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų privalomumo principą (CPK 18 straipsnis). Visgi atsižvelgiant į tai, kad prašoma taikyti laikinoji apsauga susijusi su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymu, kas savaime nepaneigia sprendimo privalomumo principo, su pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka dėl to, kad egzistuoja dar viena esminė CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aplinkybė, sudaranti pagrindą netaikyti apeliantės pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės.
11. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį ( - ). Šiame bute gyvena šalys su vaikais. Ieškovė pastaruosius keletą metų nuolat mokėjo už komunalines paslaugas, dukros darželį, taip pat mokėjo už įvairius gyvenimui įsigytus buities daiktus: pakeista vonia, šviestuvai, miegamasis, sumontuota nauja virtuvė, atnaujinta buitinė technika; buto būklę gerindavo ir savo darbais prižiūrėdama bei, kiek pati fiziškai pajėgė, atliko buto kosmetinius remontus. Tuo ji didele dalimi prisidėjo prie šio nekilnojamojo turto gerinimo, todėl turi teisę į buto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe. Reikalavimą grindžia CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
12. Minėta, jog ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia teismo prerogatyvą iš ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nuspręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės nurodomi darbai neleidžia preliminariai spręsti apie santuokos metu iš esmės pagerintą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kurio pagrindu jai galėtų priklausyti dalis atsakovo asmeninės nuosavybės. Ieškovės reikalavimas yra grindžiamas investicijomis į buto išlaikymą tam, kad juo būtų galima naudotis (komunalinių mokesčių mokėjimu, buities daiktų įsigijimu, atliktu kosmetiniu remontu). Jei ieškovė manytų, jog naudodamasi butu neturėjo pareigos rūpintis buto mokesčiais, jo valymu ir kosmetiniu remontu, tokios investicijos, išskyrus kilnojamųjų daiktų įsigijimą, galėtų būti pagrindu reikalauti piniginės kompensacijos iš buto savininko už jam priklausančio išlaikymą, tačiau jos preliminariai nepagrindžia buto esminio pagerinimo santuokos metu taip, kad jis tapo bendrąja jungtine nuosavybe. Šias aplinkybes preliminariai patvirtina ir ieškovės veiksmai jos sutuoktinio M. R. fizinio asmens bankroto byloje Nr. e2FB-989-192/2016.
13. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjui M. R. (atsakovui) iškėlė fizinio asmens bankroto bylą. 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi teismas patvirtino atsakovo mokumo atkūrimo planą, pagal kurį, be kita ko, pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas butas, esantis ( - ), bus parduodamas praėjus šešiems mėnesiams po plano patvirtinimo dienos, nes planuojamame parduoti būste gyvena pareiškėjo šeima. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi patikslino mokumo atkūrimo planą. M. R. bankroto administratorė 2017 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą leisti parduoti M. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. ( - ), pagal kreditorių susirinkime nustatytą turto pardavimo tvarką. Suinteresuotas asmuo Ž. R. (ieškovė) 2017 m. birželio 9 d. pateikė atsiliepimą dėl gyvenamojo būsto pardavimo, kuriame su buto pardavimu sutiko, prašė jį pardavinėti pagal FABĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatą ir terminą skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo patikslintas mokumo atkūrimo planas. Tada Ž. R. teismui nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių butas pagal įstatymą priklausytų jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi tenkino pareiškėjo bankroto administratorės prašymą ir leido parduoti butą, esantį ( - ). Nutarties Ž. R. neskundė, yra įsiteisėjusi.
14. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad neturėjo teisinio pagrindo ginčyti 2017 m. birželio 27 d. nutarties, nes nebuvo pareiškusi ieškinio reikalavimo dėl sutuoktinio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Manydama, kad jai jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas parduodamas nepagrįstai, ieškovė turėjo teisę reikšti nesutikimą, siekdama nustatyti jai priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau to nepadarė, su turto pardavimu sutiko. Priešingas apeliantės veiksmų aiškinimas neatitiktų jos pačios nurodomos pareigos užtikrinti geriausių vaiko interesų principo vykdymo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 7 punktai).
15. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei šeimos santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos pirmiausia nustato tėvų pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Taigi ir vaiko teises į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, gyvenamąjį būstą visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. <...> Kauno apylinkės teismas 2017-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-989-192/2016 išdavęs leidimą parduoti minėtą butą, detaliai pasisakė dėl tėvų pareigų ir vaikų teisių. Teismas konstatavo, kad buto pardavimas iš varžytynių nepažeis nepilnamečių vaikų interesų. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, tėvai turi vykdyti kiek įmanoma patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012)“.
16. Išvardinti argumentai rodo, kad šioje bylos proceso stadijoje negalima daryti išvados apie ieškovės preliminariai pagrįstą teisę į atsakovui priklausantį turtą. Pažymėtina, jog tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neriboja pirmosios instancijos teisės priimti kitokį sprendimą dėl ieškovės pareikšto materialinio teisinio reikalavimo taikant CK 3.90, 3.98, 3.109, 3.116 straipsnių nuostatas ar kitas ginčo sprendimą reglamentuojančias normas, jei byloje bus konstatuotos tą reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės, tačiau vien ieškovės kreipimasis į teismą savaime nesuponuoja teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybės, tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10Apeliacinės instancijos teismo išvados

17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė dėl ieškovės pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygų nebuvimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.