Byla 2A-705-611/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Verslo media” ieškinį atsakovui S. V. dėl prievolių įvykdymo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 8867,70 Lt įsiskolinimo, 3227,84 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalavimą reiškia 2005-07-14 tarp šalių sudarytos sutarties Nr. VL12-394094, 2005-10-13 atsakovo rašto Dėl skelbimo pavyzdžio kataloge „Visa Lietuva“ ir 2005-10-25 atsakovo patvirtinimo, kuris logotipas atsakovui tinka, pagrindu. Pabrėžė, kad ieškiniu reikalaujamų delspinigių dydis nėra neprotingai didelis, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

6Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą iš ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu ieškinį pripažino iš dalies, prašė jį iš dalies tenkinti, sumažinant delspinigių dydį iki 0,02 proc. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje bylų nagrinėjimo praktikoje ieškovo reikalaujami delspinigiai pripažintini neprotingai dideliais, todėl jų dydis mažintinas iki tokiais atvejais įprasto, 0,02 proc. per dieną.

7Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 8867,70 Lt skolos, 3227,84 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12095,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 913 Lt ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 50,79 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad iš 2005-07-14 sutarties Nr.VL12-3974094, 2005-10-13 atsakovo rašto, 2005-10-25 atsakovo patvirtinimo, PVM sąskaitos-faktūros E04 Nr.4347328 10000,50 Lt sumai už informacijos ir (arba) reklamos paskelbimą produkte „Visa Lietuva 2006 (telefonų katalogas, CD, www.eniro.lt/imones), 1132,80 Lt atsakovo pervestos sumos – dalinio apmokėjimo, išrašo iš produkto „Visa Lietuva 2006“, prie bylos prijungto katalogo ,,Visa Lietuva 2006‘‘, kompaktinės plokštelės ,,Visa Lietuva Plius 2006‘‘, Lietuvos advokatūros 2006-04-07 rašto Nr.172 dėl teisės verstis advokato veikla ir praktikuojančių advokatų sąrašo, Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojo registro 2006-04-07 duomenų, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-06-27 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-533-599/2006 matyti, kad atsakovas nepilnai ir netinkamai vykdė 2005-07-14 sutartimi Nr.VL12-394094 prisiimtus įsipareigojimus, nesumokėjo ieškovui 8867,70 Lt už suteiktas sutartines paslaugas. Teismas nurodė, kad skolos fakto bei dydžio atsakovas neginčijo.

8Teismas nustatė, kad sutarties 3.2.1 punktu šalys numatė atsakovo pareigą mokėti 0,2 proc. per dieną dydžio delspinigius už pradelstą atsiskaityti terminą, kurie sudaro 3227,84 Lt sumą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008), laikė, kad atsakovo argumentas dėl įprastai taikytinų 0,02 pro. dydžio delspinigių yra neteisingas. Nurodė, kad sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), ieškovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė pilnai, be to, sutartimi nebuvo numatyta papildomų ar alternatyvių netesybų sąlygos. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių sutartos netesybos nėra per didelės, todėl jas mažinti nėra pagrindo.

9Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą dalyje dėl 3227,84 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo ir priimti naują sprendimą - priteistus delspinigius sumažinti ir ieškovui priteisti 1000 Lt delspinigių. Nurodo, kad ieškovas aiškiai pažeidė LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., kuris nustato, kad ieškiniams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, tačiau ieškovas taikė didesnį kaip 6 mėnesių senaties terminą.

10Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsisakyti tenkinti apelianto apeliacinį skundą ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad sutartimi šalys abipusiškai išreikšta valia susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio, sutartyje nėra susitarta dėl nuostatų, remiantis kuriomis galėtų būti mažinamas delspinigių dydis, todėl iš sutarties kylančio pagrindo mažinti delspinigių dydį nėra. Prisiėmusi įsipareigojimus sutarties šalis (skolininkas) negali remtis tų įsipareigojimų nevykdymu vien tuo, kad tų įsipareigojimų vykdymas yra skolininkui nenaudingas, nes toks skolininko rėmimasis prieštarautų sąžiningam sutarčių vykdymo principui, kurį numato LR CK 6.200 str. 1 d. Šalys yra laisvos susitarti dėl kitokių, nei nurodytų įstatyme, delspinigių dydžio, tokia šalių teisė kyla iš sutarčių laisvės principo ir nurodytos teisės normos. Delspinigių dydžiai a priori laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais, remiantis LR CK 6.261 str., 6.210 str.. Delspinigiai savo paskirtimi skirti užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų pasekmės būtų tokios, kurios neskatintų skolininką praleidinėti prievolių vykdymo terminus. Ieškovo teigimu, apeliantas netinkamai taiko teisės normas, aiškindamas delspinigių skaičiavimo terminą. Apeliantas remiasi tik LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., tačiau, ieškovo įsitikinimu, reikia vadovautis ir LR CK 1.119 str. 2 d., kuri numato, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. 2009-04-23 ieškinyje delspinigiai buvo tinkamai paskaičiuoti už terminą nuo 2008-10-23 iki 2009-04-23, t.y. už šešis mėnesius, vadovaujantis tiek LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., tiek LR CK 1.119 str. 2 d.

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

13Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylos šalys 2005-07-14 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo informacijos ir telefonų knygoje „Visa Lietuva 2006“ ir jos prieduose – kompaktinėje plokštelėje „Visa Lietuva 2006 Plius“ ir interneto tinklalapyje www.eniro.lt/imones - pateikti atsakovo informaciją bei reklamą pagal atsakovo pateiktą užsakymą (b.l.13), o atsakovas įsipareigojo apmokėti sutartyje nurodytą kainą už suteiktas paslaugas. Šalys suderino atsakovo veiklos reklamą, ieškovas paskelbė minėtame leidinyje atsakovo reklamą, t.y. suteikė sutartyje numatytas paslaugas. Tačiau dėl atsakovo pateiktų neteisingų ir klaidinančių duomenų, reikalaujant Lietuvos Advokatų tarybai, o atsakovui nepatikslinus ir nepataisius pateiktų neteisingų duomenų, pašalino atsakovo reklamą interneto tinklalapyje. Ieškovas už pastarąsias paslaugas apmokėti atsakovo nereikalauja. Tačiau ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą dėl 10000,50 Lt apmokėjimo už reklamos paskelbimą kataloge „Visa Lietuva 2006“ (b.l.16), atsakovas sumokėjo tik dalį užmokesčio - 1132,80 Lt, likdamas skolingas 8867,70 Lt. Pirmosios instancijos teismas šią skolą ieškovui iš atsakovo priteisė, atsakovas teismo sprendimo šioje dalyje neskundžia, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino šią skolą.

14Tačiau atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 3227,84 Lt delspinigių priteisimo, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli, o ieškovas nepagrindė tokių delspinigių priteisimą. Be to, anot atsakovo, ieškovas pažeidė CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytą ieškinio senaties terminą netesyboms. Pagal CK 1.125 str. 5 d. 1 p. sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, tačiau pagal LR CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja, priešingu atveju reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar senaties terminas pasibaigęs. Kaip matyti iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas ir jo atstovas nereikalavo taikyti ieškinio senatį netesyboms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo nesvarstė. Atsakovas reikalavimą dėl senaties taikymo turėjo teisę pareikšti pirmosios instancijos teisme, o to nepadaręs, jis prarado teisę reikalauti taikyti ieškinio senatį delspinigiams apeliacinės instancijos teisme. Antra vertus, ieškovas reikalauja netesybų už 182 dienas, kas neviršija LR CK 1.125 str. 5 d. nustatyto 6 mėnesių senaties termino, nes pagal CK 1.127 str. 5 d., esant tęstiniam pažeidimui kaip nagrinėjamu atveju, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, t.y. ieškovas turi teisę reikalauti netesybų už 6 mėnesių terminą, einantį prieš kreipimosi į teismą dieną, kas ir sudaro 182 kalendorines dienas.

15Pagal tarp šalių sudarytos sutarties 3.1 p. atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos arba apmokėti 20 procentų kainos iki 2006-01-31, o likusią kainos dalį - iki 2006-11-30. Laiku neatsiskaitęs, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas pasibaigė 2006-11-30, ieškovas į teismą kreipėsi 2009-05-11, atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs ieškovui visos kainos, t.y. pažeidžia sutartimi prisiimtą prievolę labai ilgą laiko tarpą. Tuo tarpu ieškovas reikalauja netesybų (delspinigių) tik už 6 mėnesių terminą. Pagal LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ar netesybos aiškiai per didelės, vertinama kiekvienoje byloje kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, atsižvelgiant į šalis, šalių santykių specifiką, tarp šalių sudarytą sutartį ir sutarties kainą, priskaičiuotų delspinigių ir laikų neįvykdytos prievolės sumas ir jų santykį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, atmeta atsakovo argumentą, kad delspinigiai turi būti mažinami kaip aiškiai per dideli, nes šis argumentas nepagrįstas dėl aukščiau nurodytų motyvų bei įvertinus tai, jog atsakovas apmokėjo tik apie 10 procentų sutarties kainos ir prievolę įvykdyti vėluoja beveik ketverius metus. Todėl, atsižvelgdama į nurodytus motyvus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovo prašomų priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelės netesybos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti LR CK 6.73 str. 2 d., todėl teismas pagrįstai ir teisingai atmetė atsakovo prašymą mažinti ieškovo priskaičiuotus delspinigius. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, kaip nepagrįstą, kadangi teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.73 str. 2 d., atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir delspinigių mažinimo kriterijus ir šios bylos kontekste tinkamai įvertino visas faktines ir delspinigių dydžiui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-460/2009, 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008, 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-503/2007).

16Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinę atsakomybę ir netesybas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl netesybų, teisingai įvertino byloje esamus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai