Byla e2A-2403-803/2015
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bertschi Lietuva“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Varanauskaitės, Liudos Uckienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Bertschi Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. N. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bertschi Lietuva“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas teismo prašė: 1) pripažinti 2014-05-28 ieškovo E. N. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bertschi Lietuva“ sandorį dėl darbo sutarties Nr. 13/04 nutraukimo šalių susitarimu negaliojančiu, 2) pripažinti darbo sutarties Nr. 13/04 nutraukimą nuo 2014-05-29 neteisėtu, 3) grąžinti ieškovą į vairuotojo-mechaniko pareigas UAB „Bertschi Lietuva“, 4) priteisti iš atsakovo UAB „Bertschi Lietuva“ ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-05-29 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5) priteisti iš atsakovo 1477,50 Lt dienpinigių, 6) priteisti iš atsakovo 9228 Lt darbo užmokestį už 2013-04-29 - 2014-05-29 laikotarpiu faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą, 7) priteisti iš atsakovo 256 Lt darbo užmokestį už liepos mėnesį atidirbtas darbo valandas poilsio dienomis, 8) priteisti iš atsakovo 0,07 procento dydžio delspinigius nuo neišmokėtų dienpinigių bei darbo užmokesčio: nuo neišmokėto 166 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. gegužės mėnesį, nuo 615 Lt sumos, t.y. neišmokėtų 197 Lt dienpinigių ir 418 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. birželio mėnesį faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą; nuo 1362,50 Lt sumos, t.y. neišmokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 1264 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. liepos mėnesį faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą bei faktiškai atidirbtas darbo valandas poilsio dienomis; nuo 474,50 Lt sumos, t.y. neišmokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 376 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. rugpjūčio mėnesį faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą; nuo 598,50 Lt sumos, t.y. neišmokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 500 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. rugsėjo mėnesį faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą; c) nuo 482,50 Lt sumos, t.y. neišmokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 384 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. spalio mėnesį faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą; nuo 773 Lt sumos, t.y. neišmokėtų 197 Lt dienpinigių ir 576 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. lapkričio mėnesį faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą nuo 988,50 Lt sumos, t.y. neišmokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 890 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. gruodžio mėnesį faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą; nuo 1144,50 Lt sumos, t.y. neišmokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 1046 Lt darbo užmokesčio už 2014 m. sausio mėnesį faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą; g) nuo 1262 Lt sumos, t.y. neišmokėtų 197 Lt dienpinigių ir 1065 Lt darbo užmokesčio už 2014 m. vasario mėnesį faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą; nuo 914 Lt darbo užmokesčio už 2014 m. kovo mėnesį faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą; nuo 1266,50 Lt sumos, t.y. neišmokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 1168 Lt darbo užmokesčio už 2014 m. balandžio mėnesį faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą; nuo 851 Lt sumos, t.y. neišmokėtų 197 Lt dienpinigių ir 654 Lt darbo užmokesčio už 2014 m. gegužės mėnesį faktiškai atliktą neapskaitytą viršvalandinį darbą; 3000 Lt dydžio neturtinę žalą, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2013-04-29 – 2014-05-29 laikotarpiu dirbo UAB „Bertschi Lietuva“ pagal neterminuotą darbo sutartį vairuotojo - mechaniko pareigose. Atsakovas priklauso Šveicarijos bendrovei Bertschi AG, kuri turi 52 filialus 32-jose valstybėse. Darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti valandinį tarifinį atlygį, kuris sudarė 8 Lt/1h, mokant atlyginimą vieną kartą per mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos už praėjusio mėnesio laikotarpį. 2014 balandžio mėn. kreipėsi į atsakovo garažo mechanikus dėl jam priskirtame DAF vilkike, valst. nr. ( - ) esančio blogai veikiančio audiogrotuvo pakeitimo/sutaisymo, tačiau audiogrotuvas pakeistas/sutaisytas nebuvo. 2014 m. gegužės 24 d. (šeštadienį), apie 18 val., „STR Tank-Comtainer-Reinicfurig GMbH“ teritorijoje (adresu ( - ), Vokietija) ieškovas kitam atsakovo savininko Bertschi AG filialui (Bertschi Estonia) priklausančiame DAF vilkike (neužrakintame ir be valstybinių numerių) esantį veikiantį audiogrotuvą apkeitė su jam priskirtame DAF vilkike, valst. nr. ( - ) esančiu blogai veikiančiu audiogrotuvu. Pažymėjo, kad atsakovas nepaėmė jokio kito Bertschi AG filialui (Bertschi Estonia) priklausančiame DAF vilkike esančio turto. Apie atliktą audiogrotuvų apkeitimą nusprendė atsakovą informuoti grįžęs iš komandiruotės, nes apkeisti audiogrotuvai priklauso filialams, kurių savininkas yra tas pats juridinis asmuo - Bertschi AG. Jam priskirto blogai veikiančio audiogrotuvo neprarado, o paliko kitame Bertschi AG DAF vilkike, apie atliktą apkeitimą informavęs kitus vairuotojus - L. B. ir M. J.. Teigė, jog audiogrotuvas buvo nebrangus, kaina siekė apie 250 Lt. Atsakovas jį išsikvietė 2014-05-28 ir pateikė tarnybinį pranešimą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Įrodinėjo, kad jam nebuvo suteikta galimybė raštu pasiaiškinti dėl 2014-05-24 įvykio per pranešime nurodytą vieną darbo dienos terminą , atsakovas pareikalavo, kad jis pasirašytų iš anksto parengtus dokumentus: prašymą ir susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2014-05-29 šalių susitarimu. Atsakovas jam paaiškino, kad jam atsisakius pasirašyti šios dokumentus, ieškovas bus atleistas iš darbo dėl padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, taip pat bus pasikreipta į teisėsaugos institucijas dėl 2014-05-24 įvykio ištyrimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovas, paveiktas atsakovo psichologinio spaudimo ir grasinimo baudžiamąja atsakomybe, tą pačią dieną pasirašė prašymą ir susitarimą, kurių pagrindu darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2014-05-29, neišmokant jokios išeitinės išmokos. Įrodinėjo, kad darbo sutarties nutraukimo iniciatorius buvo atsakovas, nes iki 2014-05-28 ieškovas neturėjo jokių ketinimų išeiti iš darbo, vykdė darbo sutartimi prisiimtas pareigas tiek darbo, tiek poilsio dienomis, dirbo viršvalandinį darbą, nuolat gaudavo iš atsakovo paskatinimus už gerą darbą premijų forma, nei karto nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis. 2014-05-24 atlikti veiksmai nepažeidė atsakovo turtinių interesų, todėl, ieškovo teigimu, akivaizdu, kad atsakovas, 2014-05-28 pateikdamas tarnybinį pranešimą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, siekė priversti jį nedelsiant pasirašyti atsakovo parengtą prašymą. Ieškovo paaiškinimais, atsakovas pavertė jį fiktyviu derybų dėl darbo sutarties nutraukimo iniciatoriumi, atimdamas teisę gauti pasiūlymą, jį svarstyti laisvai pasirinktomis sąlygomis bei priimti ar atmesti per protingą septynių dienų terminą. Aplinkybę, kad prašyme yra išreikšta atsakovo, o ne jo tikroji valia, patvirtina šios aplinkybės: prašymas buvo iš anksto parengtas atsakovo, prašyme neužsimenama apie tai, kokiomis sąlygomis darbuotojas pageidauja sudaryti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Teigė, jog nebuvo jokių abipusių derybų ir suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, atsakovas pateikė iš anksto parengtą, iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą išverstą susitarimą, tokiu būdu, pasak ieškovo, parodydamas, kad jis, kaip darbuotojas, neturi jokios teisės atsakovo, kaip darbdavio, parengto susitarimo nei svarstyti, nei derėtis dėl jo sąlygų. Dėl atsakovo neteisėto poveikio jis įvykdė ne savo, o atsakovo valią nutraukti darbo sutartį ir ne sau, o atsakovui naudingomis sąlygomis – darbo sutartį nutraukus atsakovo iniciatyva, ieškovui būtų buvę taikomi DK nustatyti įspėjimo terminai, garantijos ir išmokėta išeitinė išmoka. Paaiškino, kad darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo jam mokėti valandinį tarifinį atlygį - 8 Lt už vieną valandą, taip pat atlygį už viršvalandinį darbą, darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis, dienpinigius už komandiruotes, kompensacijas dėl komandiruotėse patirtų išlaidų, premijas, priedus. Ieškovo teigimu, jis per 2013-04-29 – 2014-05-29 laikotarpį faktiškai dirbo daugiau viršvalandžių nei atsakovo buvo apskaityta. Tachografo duomenimis bei vairuotojo kortelės duomenimis jis 2013 m. liepos mėnesį yra pradirbęs atsakovo neapmokėtų darbo valandų poilsio dienomis. Ieškovo skaičiavimais atsakovas neapskaitė daugiau nei 600 pradirbtų viršvalandžių, nes 2013-04-29 – 2014-05-29 laikotarpiu dirbo 44 savaites, atsakovas jam už viršvalandinį darbą darbo dienomis mokėjo valandinį tarifinį atlygį - 12 Lt už vieną valandą, o už viršvalandinį darbą poilsio dienomis -24 Lt už vieną valandą. Be to, atsakovas už darbą poilsio dienomis mokėjo valandinį tarifinį atlygį - 16 Lt už vieną valandą. Ieškovo paskaičiavimais, atsakovas jam nesumokėjo 256 Lt darbo užmokesčio už darbo valandas poilsio dienomis bei 9 228 Lt darbo užmokesčio už neapskaitytą viršvalandinį darbą: 6 016 Lt darbo užmokesčio už faktiškai išdirbtą neapskaitytą viršvalandinį darbą darbo dienomis; 3 212 Lt darbo užmokesčio už faktiškai išdirbtą neapskaitytą viršvalandinį darbą poilsio dienomis. Teigė, jog atsakovas neteisėtai, neturėdamas ieškovo sutikimo, tam tikrais mėnesiais mokėjo dienpinigius mažesnius už „Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje“ nustatyto dydžio dienpinigius, tokiu būdu, pažeisdamas darbo sutarties 5.2 punktą. Ieškovo paskaičiavimais, atsakovas jam nesumokėjo 1 477,5 Lt dienpinigių. Ieškovas rėmėsi Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalimi, Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, įstatymu ir prašė teismo inter alia pripažinti, kad darbo teisiniai santykiai su atsakovu nenutrūkę, pripažinti susitarimą negaliojančiu, grąžinant jį į darbą bei priteisiant iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką bei delspinigius už pavėluotą su darbo santykiais susijusių sumų mokėjimą, kurių dydis 0,07 proc., baigiant skaičiuoti jų išmokėjimo dieną. Dėl neteisėto atleidimo kilusius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pasitikėjimo savimi sumažėjimą įvertino 3 000 Lt neturtine žala.

6Atsakovas UAB „Bertschi Lietuva“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, ieškinio reikalavimui, dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, taikyti ieškinio senatį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal 2013-03-19 darbo sutartį Nr. 13/04 dirbo UAB „Bertschi Lietuva“ vairuotoju-mechaniku, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovas savo darbo funkcijas atlikdavo komandiruotėse pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais Vokietijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, buvo vilkiko DAF, val. Nr. ( - ) vairuotojas. 2014-05-26, vienas iš UAB „Bertschi Lietuva“ vairuotojų, telefonu bei Lenkijos vairuotojas M. J. informavo UAB „Bertschi Lietuva“ vadovus, kad ieškovas 2014-09-24 „STR Tank-Container-Reinigung“ GmbH teritorijoje (( - ), Vokietija) savavališkai išplėšė audiogrotuvą ir garso kolonėles iš „Bertschi Estonia“ OŪ nuosavybės teise priklausančio vilkiko DAF 064TFC. Pasak atsakovo, visos minėtos Bendrovės yra atskiri juridiniai asmenys, nors ir priklauso tam pačiam akcininkui Bertschi AG. Bertschi Lietuva turi sudariusi bendradarbiavimo sutartis su STR Tank-Container-Reinigung dėl transporto priemonių parkingo ir techninio aptarnavimo. Bertschi Lietuva darbuotojai turi teisę naudotis STR-Tank- Container-Reinigung teritorija asmeniniams poreikiams (daiktų saugyklos, poilsio, asmeninės higienos patalpos, kt). Audiogrotuvas nėra standartiškai Bertschi Lietuva vilkikuose montuojamas įrenginys ir nėra reikalingas vairuotojo darbo funkcijoms vykdyti, todėl ieškovas galėjo tiesiogines savo pareigas atlikti nepriklausomai nuo audiogrotuvo techninės būklės. Gavus šią informaciją Bertschi Lietuva vadovai ir STR Tank-Container-Reinigung vadovas ėmėsi aiškintis įvykio aplinkybes. Nedelsiant buvo apžiūrėta Estijos bendrovei priklausančio vilkiko 064TFC kabina, vykdoma STR Tank-Container-Reinigung serviso vadovo, serviso meistrų ir STR Tank-Container-Reinigung teritorijoje buvusių vairuotojų, prieš tai transporto priemonę DAF 064TFC vairavusio vairuotojo V. G. apklausa. Apžiūrėtame vilkike 064TFC audiogrotuvo ir garso kolonėlių nebebuvo, o įrenginių vietoje buvo tuščios angos. Remiantis apklaustųjų duomenimis buvo nustatyta, kad 2014-05-24, neturėdamas jokių įgaliojimų vairuoti ar aptarnauti šią transporto priemonę, joje buvo pastebėtas ieškovas. Ieškovas prisipažino, kad jis išmontavo audiogrotuvą. Atsakovo nuomone, ieškovo elgesys buvo akivaizdus savo įgaliojimų peržengimas, savavališka veikla, pasikėsinimas į svetimą turtą. Bertschi Lietuva vairuotojai turi įgaliojimus vairuoti ir prižiūrėti tik jiems priskirtą transporto priemonę, tokie patys standartai taikomi visose „Bertschi“ grupės įmonėse. Kitų „Bertschi“ įmonių (Bertschi Estonia, Bertschi Poland ir t.t.) transporto priemones gali prižiūrėti tik jų vairuotojai ir specializuotų autoservisų meistrai. Transporto priemonėse bet kokius įrenginius gali sumontuoti ar išmontuoti tik serviso darbuotojai. Darbuotojams yra draudžiama savavališkai, nesuderinus su atsakingais asmenimis, montuoti bet kokius įrenginius. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kas jam davė leidimą patekti į Bertschi Estonia priklausantį vilkiką ir pasiimti svetimą turtą, dėl to ieškovas tokiais savo veiksmais pažeidė: vairuotojų darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų UAB „Bertschi Lietuva“ 2005-06-01 direktoriaus įsakymu Nr. 6, IV dalyje nurodytas pareigas ir 2013-03-19 visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatas. Nustačius šias aplinkybes buvo priimtas sprendimas ieškovui pateikti tarnybinį pranešimą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir pareikalauti raštiško pasiaiškinimo. Bertschi Lietuva direktoriaus pavaduotoja D. K. susisiekė su ieškovu telefonu ir informavo jį apie nustatytą pažeidimą, taip pat apie galimybę nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, jeigu darbuotojas nepageidauja drausminės nuobaudos skyrimo procedūros. Telefoninio pokalbio metu ieškovas nurodė, kad pageidauja nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Atsakovas įrodinėjo, jog visi dokumentų projektai buvo pateikti ieškovui Vokietijoje, STR Tank-Container-Reinigung teritorijoje, kur tuo metu ieškovas buvo komandiruotas. Darbdaviui atstovavo Bertschi Lietuva prokuristas A. H., kurio nurodymu dokumentus parengė ir į Vokietiją persiuntė D. K., kad A. H. galėtų juos pateiktų darbuotojui pasirinktinai pasirašyti. A. H. ieškovui įteikė tiek tarnybinį pranešimą, tiek ir susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektus. Schvvarzheide, Vokietijoje, ieškovas pasirašė visus dokumentus (įskaitant ir tarnybinį pranešimą) ir grąžino bendrovės atstovui, jokių pastabų nenurodė. Teigė, kad vien tik ta aplinkybė, jog atsakovas parengė darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu dokumentus neįrodo, jog ieškovui buvo daromas spaudimas. Įrodinėjo, jog bendrovėje yra įprasta praktika, kad, atsižvelgiant į vairuotojų darbo pobūdį, dokumentai rengiami bendrovės buveinėje Lietuvoje ir persiunčiami elektroniniu paštu darbuotojui tiesiogiai ar per jų disponentus. Paaiškino, kad dokumentai ieškovui dėl darbo sutarties nutraukimo buvo parengti Lietuvoje (prieš tai su juo suderinus telefonu) lietuvių, lietuvių/anglų kalba, nes surašyti juos Vokietijoje nebuvo jokių galimybių. Ieškovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su įteiktų dokumentų turiniu, juos apsvarstyti ir nuspręsti, kurį dokumentą pasirašyti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas, nors ir turėjo galimybę rinktis, t. y. teikti paaiškinimą į tarnybinį pranešimą ar pasirašyti susitarimą, jis paaiškinimo neteikė, o pasirašė sutarties nutraukimą šalių susitarimu. Kadangi darbo santykiai buvo nutraukti, darbdavys neturėjo pagrindo skirti drausminės nuobaudos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas dėl savo poelgio nesigailėjo, nesiūlė materialinės žalos atlyginimo ir sąmoningai pasirinko nutraukti sutartį šalių susitarimu. papildomai nurodė, kad, kad atsakovas ieškovui sumokėjo už visas jo dirbtas valandas, įskaitant ir viršvalandžius, todėl ieškovo pateikti skaičiavimai dėl dirbtų viršvalandžių neturi jokio pagrindo. Pažymėjo, kad vykdydamas tolimųjų reisų vairuotojo-mechaniko pareigas pagal darbo sutartį jis yra taip pat atsakingas už tinkamo darbo ir poilsio režimo laikymąsi pagal Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo konvenciją, pagal Bertschi Lietuva direktoriaus patvirtintas vairuotojų darbo tvarkos taisykles ir negali dirbti daugiau, negu leistina norma. Ieškovas pats kiekvieną mėnesį siuntė darbdaviui darbo užmokesčio ir komandiruočių ataskaitas elektroniniu paštu, pagal kurias buvo sudaryti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, ir per visą savo darbo pas atsakovą laikotarpį nesikreipė nei į įmonės vyr. buhalterę, nei į įmonės vadovus ar darbo ginčų komisiją dėl neteisingai paskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nuo 2013-04-29 iki 2014-05-29, pagal tachografo parodymus, iš viso dirbo 1950 val., o atsakovas jam yra apmokėjęs 2376 val., t.y. 426 val. daugiau. Atsakovo teigimu, reikalavimas dėl neišmokėtų sumų, pažeidžia DK 35 straipsnio nuostatas, dėl ko ieškovas yra praleidęs terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, nes, pasak atsakovo, darbo santykiai nutruko 2014-05-29, todėl nuo šios dienos ieškovas neteko teisės vadovaujantis Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis reikalauti priteisti delspinigius. Teigė, kad ieškovo nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo neįrodė, kad ieškovas ją realiai patyrė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies. Konstatavo, jog šalių susitarimo, t.y. ieškovui nutraukti darbo sutartį savo noru, iniciatorius buvo darbdavys, kuris tinkamai nepateikė siūlymo darbuotojui. Sprendė, kad darbdavio neleistinas poveikis darbuotojui nutraukiant darbo sutartį byloje yra įrodytas. Atsižvelgęs į tai, kad iniciatyva dėl darbo santykių pabaigos priklausė darbdaviui ir, kad reikalaudamas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, darbdavys tikėtinai siekė išvengti galimo pažeidimo ištyrimo ir neteisėtai atleisti ieškovą iš darbo dėl nesusijusių su darbu priežasčių, teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad darbdavio poveikis dėl darbo sutarties nutraukimo pagal pareiškimo formą ir turinį buvo neleistinas ir esminis, dėl to ieškovo E. N. bei darbdavio UAB „Bertschi Lietuva“ 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą dėl 2013 m. kovo 19 d. darbo sutarties nutraukimo nuo 2014 m. gegužės 29 d. pagal DK 125 straipsnį panaikino. Teismas konstatavo, jog tai, kad ieškovas galimai pažeidė darbo instrukcijas, susijusias su transporto priemonių techniniu aptarnavimu, negali būti laikoma esminiu pažeidimu, trukdančiu jam toliau eiti vairuotojo mechaniko pareigas atsakovo įmonėje, todėl grąžino E. N. į eitas pareigas pagal 2013 m. kovo 19 d. darbo sutartį UAB „Bertschi Lietuva“.

9Pagal Sodros duomenų bazės informaciją (2015-02-18 dienai) teismas nustatė, jog ieškovas nuo 2014 m. birželio 6 d. dirba UAB „Limeira“ ir iki 2015 m. sausio 31 d. yra gavęs 11409,09 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, todėl iš priteisiamos sumos (25336,63 Lt) atėmė šioje darbovietėje gautas pajamos, priteisdamas ieškovui 13927,54 Lt (4033,69 EUR) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo priteisiama po 135,49 Lt (39,24 EUR) vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną laikant, kad yra penkių dienų darbo savaitė. Taip pat teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 1477,50 Lt (427,91 EUR) dienpinigių, nes nepripažino, jog sutarties tekstas vokiečių kalba labiau atitiko darbuotojo valią ir jog iš tikrųjų buvo susitarta dėl 50 proc. dienpinigių. Nustatė, kad tachografo duomenys nesutampa su darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytu ieškovo darbo laiku, t.y. iš tachografo duomenų matyti, kad ieškovo nurodytomis dienomis jis dirbo daugiau nei 9 valandas, nors darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra nurodytos nei vienos tokios dienos. Tačiau pagal Taisyklių 6 punktą normali vairuotojo darbo diena trunka 8 valandas, darbo laikas virš šios ribos laikomas viršvalandiniu ir apmokamas pagal vairuotojų darbo apmokėjimo nuostatų IV skyrių, todėl tenkino ieškovo reikalavimą apmokėti už viršvalandinį darbą. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti už darbą poilsio ir švenčių dienomis, teismas nustatė, kad jo darbo laikas 2013 m. liepos 6 d. ir 2013 liepos 27 d. yra fiksuotas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tačiau neapmokėtas, todėl remdamasis ieškovo paaiškinimais sprendė, jog jis 2013 m. liepos mėnesį 16 val. dirbo poilsio dienomis, todėl priteisė 74,14 EUR. Atsižvelgdamas į nustatytą darbo užmokesčio skolos dydį, teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 900,52 EUR su darbo santykiais susijusių delspinigių priteisimo, tačiau atmetė ieškovo reikalavimą dėl jų priteisimo į ateitį. Teismas šioje byloje įvertino tai, kad ieškovas po darbo sutarties nutraukimo iš karto susirado kitą darbą, todėl iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas 500 Lt (144,81 EUR).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, išskyrus dalyje dėl dienpinigių priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimus. Taip pat prašo priimti bei prijungti prie bylos pažymą už ieškovui priskaičiuotas išmokėtinas kompensacijas ir pavedimo kopiją. Nurodė, kad ieškovas suprato savo neteisėtų veiksmų pasekmes, todėl norėdamas pasinaudoti jam palankesne darbo sutarties nutraukimo galimybe pageidavo darbo sutartį nutraukti savo noru. Apeliantas jokio neleistino spaudimo ieškovui nedarė. Darbdavys įvykdė visus įsipareigojimus pagal susitarimą, 2015-05-30 išmokėjo ieškovui 1 377,32 Eur sumą, o ieškovas sugrąžino dokumentus ir daiktus. Įrodinėja, kad ieškovo veiksmai, susiję su prašymu nutraukti darbo sutartį, atitiko ieškovo valią, t.y. ieškovas valią nutraukti darbo santykius išreiškė anksčiau, nei D. K. paruošė dokumentų projektus. Nurodė, kad ieškovas be darbdavio sutikimo pasisavino jam nepriklausantį daiktą ir apie tai jam nepranešė. Ieškovo tyčinius veiksmus ir kaltę įrodinėja M. J. elektroniniu laišku, V. G. rašytiniu liudijimu, prokuristo A. H. rašytiniu paaiškinimu. Pažymėjo, kad ginčo dėl ieškovo atliktų savavališkų veiksmų byloje nėra. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė DK 235 straipsnio 1 dalį, DK 35, 228 straipsnius, DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, o ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012 suformuotos praktikos. Teigia, jog ieškovo tyčinių veiksmų tiesioginė pasekmė – prarastas ne tik darbdavio pasitikėjimas darbuotoju, bet ir kolegų. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas dėl savo veiksmų nesigailėjo, nesiekė atlyginti žalos. Apeliantas mano, jog teismas turėjo taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį ir negrąžinti ieškovo į darbą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista 4 033,69 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2014-05-29 iki teismo sprendimo priėmimo ir nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo vykdymo – po 39,24 Eur už kiekvieną dieną, turi būti panaikinta, nes apeliantas darbo sutartį nutraukė teisėtai. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 2 672,61 Er už viršvalandžius, nes: 1) darbo tvarkos taisyklės turi būti aiškinamos kartu su sumine darbo laiko apskaita, t.y. viršvalandžiai bus tik tuo atveju, kai viršijama 640 valandų per savaitę, 2) ieškovo išdirbti 120 valandų viršvalandžiai neapskaityti tachografo duomenyse, t.y. faktiškai išdirbtas laikas nesutampa su ieškovo deklaruojamu darbo laiku, 3) teismas nepagrįstai ignoravo apelianto pateiktą pažymą dėl skirtumo tarp ieškovo faktiškai išdirbto ir apmokėto darbo laiko. Nurodė, kad ieškovas 2013 m. liepos 6, 13, 20 ir 27 dienomis nedirbo (darbas tachografe neapskaitytas), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam priteisė 74,14 Eur darbo užmokesčio. Teigia, jog 900,52 Eur delspinigių suma priteista taip pat nepagrįstai, nes darbuotojui jokios išmokos nepriklauso, o nutraukiant darbo sutartį, jokių apelianto neteisėtų veiksmų nebuvo, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas.

12Ieškovas E. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas siekia suklaidinti teismą, teigdamas, kad ieškovas laisva valia sutiko darbo sutartį nutraukti. Apeliantas siūlė išeiti iš darbo savo noru ir dėl jokių susitarimo sąlygų nesitarė. Pažymėjo, jog darbdaviui nebuvo pateikęs prašymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, o apelianto argumentai dėl kolegų prarasto pasitikėjimo ieškovu nėra įrodyti. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad išmontavo garso kolonėles, nes ieškovo vairuojamajame vilkike buvo surastos paties ieškovo nupirktos garso kolonėlės. Įrodinėja, jog tiesiog apkeitė audiogrotuvus dėl asmeninių neturtinių poreikių patenkinimo, todėl apeliantas nepagrįstai jį kaltina padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Paaiškino, jo apie jo ketinimą apkeisti audiogrotuvus kalbėjosi su kitais tuo metu terminale buvusiais vairuotojais, o audiogrotuvų pakeitimu jokios žalos apeliantui nepadarė. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įmonėje vestą suminę darbo laiko apskaitą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. kovo 19 d. sudarė darbo sutartį Nr. 13/04, kurios pagrindu ieškovas nuo 2013 m. balandžio 29 d. priimtas į vairuotojo-mechaniko pareigas (el.bylos priedo T.1,b.l. 13-17;69-73). Ši darbo sutartis buvo nutraukta 2014 m. gegužės 28 d. šalių susitarimu nuo 2014 m. gegužės 29 d. (el.bylos priedo T.1,b.l. 21,22). Ieškovas įrodinėja, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnį neatitiko tikrosios jo valios. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo atliktas sutarties nutraukimo šalių susitarimu vertinimas, materialinės ir proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas.

16Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnio 1 dalį

17Iš atsiliepime į ieškinį išdėstytų faktinių aplinkybių nustatyta, jog 2014 m. gegužės 24 d. ieškovas, būdamas komandiruotėje Vokietijoje, STR Tank-Container-Reinigung GMbH teritorijoje, esančioje Vokietijoje, (duomenys neskebtini), kurioje atliekamas atsakovo UAB „Bertschi Lietuva“ ir kitų akcininkui Bertschi AG priklausančių įmonių („Bertschi Estonia“, Bertschi Poland“ ir kt.) transporto priemonių techninis aptarnavimas ir parkingas, išmontavo iš Estijos įmonei „Bertschi Estonia“ OÜ priklausančio vilkiko audiomagnetolą ir ją sumontavo savo vairuojamame vilkike, t.y. sukeitė su neveikiančia. Šie faktai buvo nustatyti 2014 m. gegužės 28 d., ieškovui grįžus iš komandiruotės į STR Tank-Container-Reinigung GMbH parkingo teritoriją. Audiomagnetola buvo rasta ieškovo vilkike. Automoagnetolų sukeitimą apeliantas vertina kaip vagystę, t.y. šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teigia, kad ieškovas suprato savo veiksmų pasekmes, todėl pageidavo darbo sutartį nutraukti savo noru, o darbdavys įspėjo darbuotoją apie jo padarytą darbo drausmės pažeidimą ir dėl parasto pasitikėjimo darbuotoju ketinimą jį atleisti (el.bylos priedo T.2,b.l.90).

18Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybės dėl įrodinėjamo darbo drausmės pažeidimo nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamos, nes šalių darbo santykiai pasibaigė kitu pagrindu. Tik tuo atveju, jei darbo sutarties nutraukimas yra pagal drausminę nuobaudą, teismas sprendžia dėl jos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija ,,Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008; kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo ir prarasto pasitikėjimo darbuotoju, sudariusio pagrindą nutraukti su juo darbo santykius (el.bylos priedo T.2,b.l.90-93). Kita vertus, aplinkybės dėl darbuotojo veiksmų gali būti tiriamos tiek, kiek jos reikšmingos nustatant valią dėl darbo santykių pabaigos šalių susitarimu. Kaip nustatyta iš į bylą pateiktų įrodymų, apeliantas 2014 m. gegužės 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo paprašė ieškovą pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl audiogrotuvo ir garso kolonėlės paėmimo iš stovinčio vilkiko DAF, nuosavybės teise priklausančio Bertschi Estonia OÜ (el.bylos priedo T.1,b.l.19). Kiekvienas protingas ir atsakingas asmuo, gavęs reikalavimą per vieną darbo dieną pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, patirtų stresą ir suprastų tolimesnes galimas darbo santykių perspektyvas. Toks apelianto veiksmas vienareikšmiškai patvirtina darbdavio iniciatyvą dėl darbo santykių pabaigos, nes reikalavime labai aiškiai suformuluota, jog jau reiškiamas ne įtarimas, o konstatuojamas faktas, „išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes“. Tą pačią dieną ieškovas parengia prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo (el.bylos priedo T.1,b.l.90) pagal pasirašytą sutartį dėl darbo sutarties Nr. 13/04 nutraukimo šalių susitarimu, kurio tekastas ir išdėstymas aiškiai parodo, jog visų jo nuostatų rengėjas yra darbdavys. Taigi chronologinis faktų išdėstymas leidžia padaryti išvadą, jog ieškovui per tokį laiko tarpą negalėjo susiformuoti suvokta valia dėl darbo santykių pabaigos. Tuo tarpu DK 125 straipsnio 1 dalis numato, jog norint nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu turi būti pasiektas šalių susitarimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.181 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sutarties sudarymo momentą. Nagrinėjamoje byloje būtent ir kyla ginčas dėl to, ar akceptas atitiko ieškovo tikrąją valią. Apelianto argumentas, kad darbo sutartis nutraukta ieškovui palankiomis sąlygomis (el.bylos priedo T.1,b.l.91), tėra jo nuomonė, kaip darbdavio. Dėl to, kas palanku darbuotojui (ieškovui), gali pasakyti tik jis pats. Nagrinėjamoje byloje prasidėjęs teisminis ginčas aiškiai parodo, kad susitarimo jis nevertina kaip jam palankaus, todėl tokie apelianto argumentai parodo, kad jis visais atvejais, net ir po darbo santykių pabaigos yra siekiantis nuspręsti už kitą šalį, jai nurodinėjant sąlygas. Tai yra CK 1.137 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų kitų asmenų teisių ribojimas bei lygiateisiškumo principo pažeidimas.

19Kaip minėta, ieškovas ginčija 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą. Susitarimas nutraukti darbo sutartį gali būti nuginčytas kaip ir bet kuris sandoris įvairiais teisiniais pagrindais, numatytais CK. Tačiau DK yra specialus teisės aktas, nustatantis papildomus procedūrinius reikalavimus šalių susitarimui dėl darbo sutarties nutraukimo, kurių nesilaikymas sukelia teisnius padarinius. Apeliantas neginčija ir neįrodinėja, jog jis nesilaikė DK 125 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, yra geriausiai atitinkantis ieškovo valią, nes: 1) kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, darbdavio įtaka, pareiškiant, jog jis bus atleidžiamas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, buvo neleistina; 2) ieškovas niekur neišreiškė aktyvaus pritarimo, o vien tik darbdavio (apelianto) parengtų dokumentų pasirašymas, per vieną darbo dieną, negali būti laikoma, jog buvo išreikšta abiejų sutarties šalių tikroji valia, 3) kompleksiškai įvertinus aplinkybę dėl audiomagnetolos sumontavimo kitame apelianto valdomame vilkike su ieškovo turimu išsilavinimu, galima spręsti, jog ieškovas neįsisąmonino savo pasirašyto susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo su savo veikos teisėtumo vertinimu. Tokiu atveju galima spręsti, jog įstatymo leidėjo numatytas 7 dienų terminas yra objektyviai pagrįstas, kaip būtinas suvokimui susiformuoti dėl darbo santykių pabaigos pagal DK 125 straipsnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje įstatyme numatytų procedūrinių veiksmų ir terminų neišlaikymas paveikė ieškovo valią, todėl darbo santykių nutraukimas šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas neteisėtu, todėl atmeta apelianto argumentus dėl nepagrįsto formalumų sureikšminimo (CPK 178,185 straipsniai). Apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008, kaip tik parodo, kad teismas privalo įvertinti sutarties šalių valią. Minėtoje byloje buvo aiškus sutikdamas su nurodytu pasiūlymu, padarant darbuotojui įrašą „sutinku“. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra. Be to, civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008 darbdavys įteikė darbuotojui (kasatoriui) raštišką pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, o darbuotojas gavo kompensaciją. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nėra. Taigi paties apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartis tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą.

20Dėl neteisėtai atleisto darbuotojo teisių gynimo būdo

21DK 300 straipsnio 4 dalis numato pagrindus, kai darbuotojas negali būti grąžinamas į pirmesnį darbą, t.y. dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Taigi sąrašas nėra baigtinis, o teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko (CPK 418 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė darbuotojas, o ne darbdavys, prašydamas apginti jo teises (CPK 13 straipsnis). Tai reiškia, kad teismo sprendimas dėl to, kad darbuotojas negali būti grąžinamas į darbą, paneigiant jo valią, turi būti objektyviai pagrindžiamas byloje esančių įrodymų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012 suformuotos praktikos, kadangi darbdavys ir kiti ieškovo kolegos prarado juo pasitikėjimą. Atkreiptas dėmesys, jog apelianto nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje ieškovas prašė pripažinti jam skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiukštų darbo drausmės pažeidimą (sandėlio durų užrakto sugadinimą) neteisėtu bei priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas, kadangi nepadarė drausmės pažeidimo, t.y. nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytosios faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl negali būti taikomos kaip analogija nagrinėjamojoje byloje.

22Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo argumentai, kad ieškovas yra padaręs šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (vagystės požymių turinčią veiką) ir, kad dėl to yra praradęs darbdavio pasitikėjimą, yra nepagrįsti ir neįrodyti, o darbdavio pateikti įrodymai (rašytiniai liudytojų paaiškinimai) tokių aplinkybių nepatvirtino. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl apelianto ir ieškovo bendradarbių prarasto pasitikėjimo ieškovu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

23Apeliantas teigia, jog po įvykio prarado pasitikėjimą darbuotoju, todėl darbas ateityje neįmanomas, ir yra pagrindas taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį bei atsisakyti grąžinti ieškovą į darbą. Prarastą pasitikėjimą darbuotoju įrodinėja M. J. elektroniniu laišku bei jo paaiškinimais, liudytojo V. G. parodymais (T.2,b.l.94). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašė jį grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei vertinant tai, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo ne dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, t.y. ne dėl priežasčių, susijusių su netinkamu darbo pareigų vykdymu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino, jog ieškovo darbo teisių gynimui, atkuriant darbo santykius, turi būti teikiamas prioritetas (CPK 185 straipsnis).

24Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį

25DK 300 straipsnyje įtvirtintas darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdas, skirtas kompensuoti darbuotojui kylančius neigiamus padarinius dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad ši kompensacija atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo teisėtas lūkestis gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė (sankcija) darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje M. G. v. UAB „Inspectorate Klaipėda“, bylos Nr. 3K-3-5/2012).

26Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priverstinės pravaikštos laikotarpis yra 187 darbo dienos (nuo 2014 m. gegužės 29 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y 2015 m. vasario 25 d.). Pagal apelianto į bylą pateiktą pažymą ieškovo vidutinis darbo užmokestis – 135,49 Lt (T.1,b.l.160). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės informaciją (2015-02-18 dienai), ieškovas nuo 2014 m. birželio 6 d. dirba UAB „Limeira“ ir iki 2015 m. sausio 31 d. gavo 11 409,09 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų. Kadangi darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto ieškovo naudai priteisė 4 033,69 € (187 d. d. x 135,49 Lt = 25 336,63 Lt - 11 409,09 Lt = 13 927,54 Lt arba 4 033,69 €) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo priteisiama po 39,24 € vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną laikant, kad yra penkių dienų darbo savaitė.

27Dėl viršvalandinio darbo ir darbo poilsio dieną

28Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš apelianto 2 672,61 € darbo užmokesčio už neapskaitytą viršvalandinį darbą per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. Apeliantas įrodinėja, jog iš tachografų kortelės akivaizdu, jog ieškovui buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita su 16 savaičių apskaitos laikotarpiu, t.y. ieškovas turėjo dirbti 8 valandas per 5 darbo dienas, neviršijant 40 valandų, o tai per 16 savaičių ataskaitinį laikotarpį sudaro 640 valandų. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo darbo laiko apskaitos nuostatas.

29Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja DK 149 straipsnis. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai (DK 149 straipsnio 1 dalis). Iš 2012 m kovo 19 d. darbo sutarties Nr. 13/04, 3.2. punkto nustatyta, jog darbuotojo darbo ir poilsio laikas nustatomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) 561/2006, AETR susitarimą (Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais) aktualia redakcija ir galiojančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais teisės aktais (T.1,b.l.14-15). Pagal Vairuotojų darbo tvarkos taisyklių Nr. 1, patvirtintų UAB „Bertschi Lietuva“ direktoriaus 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 6, II skyriaus 1 punktą kasdienis vairavimo laikotarpis (per 24 h) negali viršyti 9 valandų. Dienos vairavimo laikas gali būti 2 kartus per savaitę praligintas iki 10 valandų (T.1,b.l.79).

30Pagal 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą 2135/98/EB, iš dalies pakeitusį Tarybos reglamentą 3821/85/EEB, buvo pradėtas naudoti skaitmeninis tachografas, t.y. transporto priemonėse įrengta įranga, registruojanti informaciją apie šių transporto priemonių judėjimą, vairuotojų vairavimo ir poilsio laikotarpius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog viršvalandinio darbo laiko trukmę ir nepriemokos dydį ieškovas apskaičiuoja pagal savo pateiktas darbo laiko ataskaitas ir tachografo parodymus. Apeliantas pateikė lentelę apie ieškovo dirbtą laiką (elektroninės bylos priedo T.2,b.l.96). Šios pažymos 2 stulpelis parodo, kiek ieškovas per mėnesį valandų dirbo pagal tachografo duomenis (1829 val.59 min.), 3 stulpelis parodo darbuotojo ataskaitas apie kelionėje dirbtą laiką (120 val. 00 min.), 3 stulpelis atskleidžia, kiek iš viso dirbta pagal rodmenis (1949 val. 59 min.), 4 stulpelis – kiek ieškovas pateikė ataskaitose dirbtų valandų (2425 val.) ir 5 stulpelis – už kiek darbo valandų apeliantas ieškovui yra sumokėjęs (- 425 val. 59 min.). Pripažįsta, jog 2013-08 mėnesį buvo sumokėta mažiau nei ieškovas deklaravo, bet vis tiek mano, jog buvo permokėta už 425.59 val. Pateiktoje lentelėje matyti, kad apeliantas minėtas valandas parodo kaip nesumokėtas, tačiau įrodinėja, jog turėjo prievolę mokėti tik pagal tahografo parodymus, nors prieš tai ieškovo darbo laiką fiksavo tiek pagal šį įrenginį, tiek pagal pateiktas darbo laiko ataskaitas, bei pagal tai mokėjo už darbą. Kita vertus, pats apeliantas nurodė, jog būtent vairuotojas buvo atsakingas už darbo laiko fiksavimą, nes tik jis geriausiai žinojo faktiškai išdirbtą laiką (elektroninės bylos priedo T.2,b.l. 95). Bet kuriuo atveju, pagal įstatymą ne tachografo duomenys yra pagrindas suminio darbo laiko apskaitai, o darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuris pildomas pagal pavyzdinę formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78. Jame turi būti užfiksuotas faktiškai dirbtas laikas. Nagrinėjamoje byloje iš apeliaciniame skunde esančios lentelės matyti, jog ieškovas deklaravo 120 val., sugaištų kelionėje, be užfiksuotų tachografo. Tokiu atveju apeliantui pripažįstant aplinkybę, jog ne darbdavys, o darbuotojas (ieškovas) buvo atsakingas už savo darbo laiko fiksavimą, nėra pagrindo nesivadovauti jo pateiktais duomenimis, kurie yra nuosekliai pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. P.-G. v. valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, bylos Nr. 3K-3-107/2013, išaiškino, jog paaiškinimai gali būti pagrindiniu įrodymų šaltiniu. Tokiu atveju atmestinas apeliacino skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo kaip faktiškai dirbtas 120 valandas virš įprasto darbo laiko, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

31Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovo nurodytas darbo laikas 2013 m. liepos 6, 13, 20 ir 27 dienomis nesutapo su tachografo parodymais. Pagal tachografo parodymus ieškovas dirbo 11 valandų (neįskaitant viršvalandžių), t.y. 8 valandas 2013 m. liepos 13 d. ir 3 valandas 2013 m. liepos 20 d. (elektroninės bylos priedo T.1,b.l.96-97). Ieškovo darbo laikas 2013 m. liepos 6 ir 27 d. techninėmis priemonėmis nefiksuotas, tačiau teisme ieškovas nurodė, kad darbo metu jis vairavo ir kitas transporto priemones, kurios nefiksuoja vairavimo laiko techninėmis priemonėmis. Be to, ieškovo darbo laikas 2013 m. liepos 6 d. ir 2013 liepos 27 d. yra nurodytas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (elektroninės bylos priedo T.1,b.l.143 lapas). Pagal Vairuotojų darbo tvarkos taisyklių Nr. 1, patvirtintų UAB „Bertschi Lietuva“ direktoriaus 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 6, II skyriaus 7 punktą darbdavys įsipareigojo aiškiai nustatyti vairuotojo darbo laiką, atsižvelgdamas į viršvalandinį darbą, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, tiksliai fiksuoti dienos, savaitės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (elektroninės bylos priedo T.1,b.l.80). Teisėjų kolegija, jau nurodytų motyvų pagrindu, atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis tachografo duomenimis, o ne darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, jų nekartodama.

32Dėl delspinigių

33Apeliantas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteista 900,52 € su darbo santykiais susijusių delspinigių.

34Kadangi apeliantas konkrečių nesutikimo motyvų nenurodė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-50 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ patvirtintu 0,07 procento delspinigių dydžiu, dėl šio apeliacinio skundo argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

35Dėl neturtinės žalos

36Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

37Apelianto manymu nėra pagrindo priteisti ieškovui iš apelianto 144,81 € neturtinės žalos, kadangi ieškovas atliko neteisėtą veiklą ir apeliantas neatliko jokių veiksmų, sukėlusių ieškovui dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (elektroninės bylos priedo T.2,b.l.97). DK 35 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavius, darbuotojus ir jų atstovus įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, numato draudimą piktnaudžiauti savo teise. Tačiau, šiuo atveju ,darbdavys savo teises įgyvendino nesilaikydamas šių nuostatų ir be teisėto pagrindo atliko veiksmus (atleido ieškovą iš darbo) ir dėl to laikytina, kad darbuotojui padaryta neturtinė žala, darbuotojas turi teisę reikalauti iš darbdavio neturtinės žalos atlyginimo.

38Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas DK teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39Dėl naujai pateiktų įrodymų

40CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).

41Apeliantas prie apeliacinio skundo priėjo papildomus įrodymus – ieškovui išmokėtų kompensacijų pažymą bei pavedimo kopiją. Paaiškino, jog šių įrodymų poreikis pateikti apeliacinės instancijos teisme kilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kuris nėra palankus apeliantui. Patiktais dokumentais įrodinės, kad apeliantas laikėsi susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, tinkamai išmokėjo ieškovui 1 377,33 € kompensacinių išmokų.

42CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui išmokėtų kompensacijų pažymą bei pavedimo kopija galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme bei šie dokumentai neturi esminės reikšmės šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų vertinimui, teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (nauja redakcija nuo 2015-03-20), 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

45Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 714,50 € (2 467 Lt). Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas koeficientas 1,3 (1,5 × 714,50 € = 549,61 €).

46Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinio skundo surašymą 2015 m. kovo 31 d. advokatui sumokėjo 521,30 € (T.2,b.l.124).

47Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sumokėta užmokesčio už advokato suteiktą teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme suma neviršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, spręstina, atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš apelianto priteisti 521,30 € bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis; CPK 98 straipsnis).

48Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą nepakeistą.

50Priteisti iš apelianto UAB „Bertschi Lietuva“, j.a.k. 300056710, ieškovo E. N. (a.k. duomenys neskelbtini) naudai 521,30 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas teismo prašė: 1) pripažinti 2014-05-28 ieškovo E. N. ir atsakovo... 5. Nurodė, kad 2013-04-29 – 2014-05-29 laikotarpiu dirbo UAB „Bertschi... 6. Atsakovas UAB „Bertschi Lietuva“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį su... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą ir... 9. Pagal Sodros duomenų bazės informaciją (2015-02-18 dienai) teismas nustatė,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas skundžiamą... 12. Ieškovas E. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas... 13. Teisėjų kolegija... 14. VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu... 16. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnio 1... 17. Iš atsiliepime į ieškinį išdėstytų faktinių aplinkybių nustatyta, jog... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybės dėl įrodinėjamo darbo... 19. Kaip minėta, ieškovas ginčija 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą.... 20. Dėl neteisėtai atleisto darbuotojo teisių gynimo būdo... 21. DK 300 straipsnio 4 dalis numato pagrindus, kai darbuotojas... 22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo argumentai, kad ieškovas... 23. Apeliantas teigia, jog po įvykio prarado pasitikėjimą darbuotoju, todėl... 24. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį ... 25. DK 300 straipsnyje įtvirtintas darbuotojo pažeistų... 26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priverstinės... 27. Dėl viršvalandinio darbo ir darbo poilsio dieną... 28. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš apelianto 2 672,61 €... 29. Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja DK 149... 30. Pagal 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą 2135/98/EB, iš dalies... 31. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovo nurodytas darbo... 32. Dėl delspinigių... 33. Apeliantas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 34. Kadangi apeliantas konkrečių nesutikimo motyvų nenurodė, o pirmosios... 35. Dėl neturtinės žalos... 36. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos... 37. Apelianto manymu nėra pagrindo priteisti ieškovui iš apelianto 144,81 €... 38. Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 39. Dėl naujai pateiktų įrodymų... 40. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu... 41. Apeliantas prie apeliacinio skundo priėjo papildomus įrodymus – ieškovui... 42. CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 patvirtintose... 45. Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis... 46. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinio skundo surašymą 2015 m. kovo 31 d.... 47. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sumokėta užmokesčio už advokato... 48. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą... 50. Priteisti iš apelianto UAB „Bertschi Lietuva“, j.a.k. 300056710, ieškovo...