Byla e2-461-798/2018

Dėl AB SEB bankas finansinio reikalavimo netvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (kreditoriaus) V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3634-640/2017 pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) V. Z. pareiškimą dėl AB SEB bankas finansinio reikalavimo netvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

1. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VKK Investicija“, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto centras“; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „VKK Investicija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat ir įkaito turėtojos AB SEB bankas 3 887 409,25 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Suinteresuotas asmuo V. Z. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas kreditorės AB SEB bankas finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens V. Z. atskirojo skundo dalį ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas bei pareiškėjos AB SEB bankas finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2. Suinteresuotas asmuo V. Z. atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės AB SEB bankas finansinis reikalavimas, panaikinti.
3. Nurodė, jog AB SEB bankas finansinio reikalavimo pagrindas yra AB „SEB lizingas“ sudarytos žemės ūkio paskirties žemės sklypų išperkamosios nuomos sutartys, kurias teismai civilinėse bylose Nr. 2-2212-464/2013, Nr. 2-1087640/2013, 2-375-577/2013 Nr. 2-2481-104/2013 įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis. Ginčijamos išperkamosios nuomos sutartys nebuvo patvirtintos notaro, šalys sandorius patvirtino rašytine forma, todėl, suinteresuoto asmens nuomone, AB SEB bankas finansinį reikalavimą sudarančios žemės sklypų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartys buvo sudarytos nesilaikant notarinės formos reikalavimų, dėl to minėti sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str. 1 d.), atitinkamai AB SEB banko 3 887 409,25 Eur dydžio finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas. Taip pat AB SEB bankas finansinį reikalavimą grindžia hipotekos sandoriais (sutartinė hipoteka 03/1/2008/0012963, 03/1/2008/0014586 ir 02/1/2009/0004847), kuriais UAB ,,VKK Investicija“ įkeitė įmonei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pasak suinteresuoto asmens, ginčijami hipotekos sandoriai neatitiko teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų, nes CK reglamentuojamos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sandorių nuostatos nesiejamos su papildoma hipoteka.
4. Pareiškėja AB SEB bankas atsiliepimu su kreditoriaus V. Z. skundu nesutiko. Teigė, kad actio Pauliana ieškinys pareikštas neturinčio teisės šį ieškinį reikšti asmens. Šiuo atveju BUAB „VKK Investicija“ kreditorius reiškia reikalavimą ne tik dėl skolininkės UAB „VKK investicija“ sudarytų sandorių, bet ir dėl kitų susijusių asmenų (UAB „VKK Kaunas“, UAB Upynalė“) sudarytų sandorių. Be to suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja actio Pauliana sąlygos, kurių reikia siekiant pareikšti šį reikalavimą. Ginčai dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Šioje byloje teismas sprendžia ginčą tik dėl teisės, todėl teismas negali vertinti ginčijamų hipotekos sandorių ekonominio tikslingumo, t. y. ar ginčo žemės sklypų, kurie buvo išperkamosios nuomos sutarties dalyku, vertės pakako galimiems AB SEB bankas nuostoliams padengti. CK nuostatos, reglamentuojančios hipoteką, nenumato konkrečių sandorių, kuriems ji taikoma, sąrašo, todėl reikalavimas pripažinti hipotekos sandorius negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, neturi jokio teisinio pagrindo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino kreditorės (įkaito turėtojos) AB SEB bankas 3 887 409,25 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „VKK investicija“ bankroto byloje.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla UAB „VKK Investicija“. Restruktūrizavimo byloje kreditorė AB SEB bankas buvo pareiškusi finansinį reikalavimą, kurį grindė išperkamosiomis nuomos sutartimis bei sutartine hipoteka. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino AB SEB banko kreditorinį reikalavimą įmonės restruktūrizavimo byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
7. Teismas suinteresuoto asmens skundą atmetė kaip pareikštą neturinčio šios teisės asmens. Taip pat pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo reiškia reikalavimą ne tik dėl skolininkės UAB „VKK investicija“ sudarytų sandorių, bet ir dėl kitų susijusių asmenų (UAB „VKK Kaunas“, UAB Upynalė“) sudarytų sandorių, tačiau nepateikė jokių argumentą, jog tokį reikalavimą gali reikšti, t. y., kad V. Z. yra visų asmenų kreditorius, turintis galiojančią reikalavimo teisę sandorį sudariusiems asmenims ir pan. Suinteresuotas asmuo reikalavimus grindžia actio Pauliana nuostatomis, tačiau neįrodinėja nei vienos iš šių actio Pauliana sąlygų.
8. Teismas konstatavo, jog ginčai dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sandorių įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl turi res judicata galią. Esant suformuotai teismų praktikai, jog lizingo sutartims nebuvo privaloma notarinė forma, joms užteko paprastos rašytinės formos, teismas suinteresuoto asmens argumentus dėl įstatymų reikalaujamos formos tariamo nesilaikymo atmetė kaip nepagrįstus.
9. Taip pat teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentus dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip nepagrįstus, nes suinteresuotas asmuo nenurodė ir nepagrindė kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis turi būti panaikinti ginčijami hipotekos sandoriai. Be to, CK normos, reglamentuojančios hipotekos ar prievolių vykdymo užtikrinimo priemonių institutus, nenumato, kad šie užtikrinimo būdai galioja tik atskiroms sutarčių rūšims. CK nuostatos, reglamentuojančios hipoteką, taip pat nenumato konkrečių sandorių, kuriems ji taikoma, sąrašo. Todėl kreditoriaus reikalavimas pripažinti hipotekos sandorius negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms neturi jokio teisinio pagrindo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

10. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 9 d. nutartį, kuria patvirtintas kreditorės AB SEB bankas 3 887 409,25 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB „VKK Investicija“ bankroto byloje ir perduoti klausimą dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo pagrįstumo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl apelianto teisės reikšti actio Pauliana ieškinį, pažymi, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 3 punktu apeliantui, kaip BUAB ,,VKK Investicija“ kreditoriui, suteikta teisė ginčyti įmonės sudarytus sandorius. Apeliantas yra BUAB ,,VKK Investicija“ kreditorius nuo 2017 m. lapkričio 2 d., todėl šioje byloje pagrįstai pareiškė actio Pauliana ieškinį.
2. Apeliantas actio Pauliana ieškiniu ginčija 2007-03-28 sutartį Nr. 2007-030436, sudarytą tarp AB SEB banko ir UAB ,,VKK Investicija“. Teigia, kad ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 32 straipsnio 2 daliai. Taip pat actio Pauliana ieškiniu ginčija 2008-10-09 hipotekos sandorį, sudarytą tarp AB SEB bankas, UAB ,,VKK Investicija“ ir UAB ,,VKK Kaunas“, 2008-12-01 hipotekos sandorį, sudarytą tarp AB SEB bankas, UAB ,,VKK Investicija“ ir UAB ,,Upynalė“, 2009-05-30 hipotekos sandorį, sudarytą tarp AB SEB bankas, UAB ,,VKK Investicija“ ir UAB ,,Upynalė“, 2007-11-07 hipotekos sandorį, sudarytą tarp AB SEB bankas ir UAB ,,VKK Investicija“, Teigia, jog hipotekos sandoriai prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams.
3. Dėl 2007-03-28 UAB „VKK Investicija“ ir AB „SEB lizingas“ sudarytos sutarties Nr. 2007-030436 pripažinimo niekine ir negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.), paaiškino, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu teismo perkvalifikuota sutartis į pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį nebuvo notariškai įforminta, todėl, apelianto vertinimu, ginčijama pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis buvo sudaryta nesilaikant notarinės formos reikalavimų, įtvirtintų CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir CK 6.393 straipsnio 1 dalyje.
4. Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, pažymi, kad ginčijama sutartimi Nr. 2007-030436 UAB ,,VKK Investicija“ iš AB „SEB lizingas“ pirko išsimokėtinai 6 žemės sklypus, esančius Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m., unikalūs numeriai: 2101-0039-0371, 2101-0039-0372, 2101-0039-0528, 2101-0039-0460, 4400-0181-9372, 21010039-0562. Minėtos sutarties mokėjimų grafikuose–sąskaitose (2007-030436-01–2007-030436-02, 2007-030436-03, 2007-030436-04, 2007-030436-05, 2007-030436-06) nurodyta žemės sklypų kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Atkreipia dėmesį, jog minėtų šešių žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Mano, jog byloje turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A-602-200/2012 suformuota praktika dėl PVM 32 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo AB SEB lizingas ir UAB ,,VKK Investicija“ sudarytos 2007 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties objektai – žemės sklypai, kurių paskirtis sandorio metu – žemės ūkio. Kadangi ginčijamos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties mokėjimų grafikuose–sąskaitose buvo nurodyta žemės ūkio paskirties žemės sklypų kaina su PVM, todėl ginčijama sutartis prieštarauja PVMĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui – PVM neapmokestinamas žemės pardavimas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Todėl ginčijama pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. 2007-030436 pripažintina negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.).
5. Dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, nurodo, jog AB SEB bankas finansinį reikalavimo pagrindą sudarantys hipotekos sandoriai, kuriais UAB ,,VKK Investicija“ įkeitė įmonei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neatitiko teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų, kadangi CK reglamentuojamos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sandorių nuostatos nesiejamos su papildoma hipoteka.
6. Dėl asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo ir dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, netinkamo taikymo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 185str., 270 str. 4 d. 2, 3 p., 331 str. 4 d. 2,3 p.), kadangi visiškai nevertino aplinkybių ir dokumentų, patvirtinančių faktines aplinkybes, neargumentavo kodėl nesivadovavo byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas nepatikrino paaiškinimų ir įrodymų tikrumo, sąsajumo bei visų įrodymų tarpusavio ryšio. Kadangi skundžiama nutartimi nebuvo atskleista bylos esmė, klausimas dėl AB SEB bankas finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „VKK Investicija“ bankroto byloje turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja AB SEB bankas prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:
1. Atskirajame skunde nurodyti nauji argumentai dėl sutarčių prieštaravimo mokesčius reglamentuojančioms teisės normoms, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų pasisakyti dėl sandorių prieštaravimo PVMĮ normoms, pažymi, jog PVMĮ 32 straipsnio 2 dalis neimperatyvi, kadangi nėra numatyta konkretaus draudimo apmokestinti PVM žemės sklypus. Šiuo atveju UAB „VKK investicija“ bankui buvo nurodžiusi, kad ketina ginčo žemės sklypus naudoti statyboms, ginčo žemės sklypus bankas įsigijo iš UAB „VKK investicija“ su PVM, nes UAB „VKK investicija“ teigė, kad ginčo žemės sklypai bus skirti statyboms.
2. Apeliantas nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nepagrindė aplinkybės, kad turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį. Taip pat apeliantas neįrodinėjo nei vienos iš actio Pauliana sąlygų. Apelianto reiškiamas reikalavimas, susijęs su įstatymų nustatytos formos nesilaikymu, jau yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-687/2014. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-154/2013, kurios faktinės aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos t. y. ieškovė BUAB „Remivilas“ ginčijo išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą su AB „SEB lizingas“, kurią teismas taip pat kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį bei pasisakė ir dėl šios sutarties atitikimo CK 1.74 straipsniui.
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ginčijamų hipotekos sandorių ekonominio tikslingumo, t. y. ar ginčo žemės sklypų, kurie buvo išperkamosios nuomos sutarties dalyku, vertės pakako galimiems banko nuostoliams padengti; nes teismas sprendė ginčą dėl teisės, o ne dėl ekonominių sandorių sąlygų. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad CK nuostatos, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sandorius, nenumato hipotekos kaip prievolės užtikrinimo būdo. Priešingai, CK normos, reglamentuojančios hipotekos ar prievolių vykdymo užtikrinimo priemonių institutus, nenumato, kad šie užtikrinimo būdai galioja tik atskiroms sutarčių rūšims (toks aiškinimas prieštarauja ir CK 6.156 str.). CK 4.170–4.197 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios hipoteką, taip pat nenumato konkrečių sandorių, kuriems ji taikoma, sąrašo. Todėl apelianto reikalavimas pripažinti hipotekos sandorius negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, neturi jokio teisinio pagrindo.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės (įkaito turėtojos) AB SEB bankas 3 887 409,25 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB „VKK investicija“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 301 str.).

12Dėl faktinių aplinkybių

16. Pareiškėja AB SEB bankas finansinį reikalavimą kildina iš: 1) UAB „VKK Investicija“ ir AB „SEB lizingas“ (teisių perėmėja AB SEB bankas) sudarytos 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2007-030436 (toliau – ir ginčijama išperkamosios nuomos sutartis) Nr. 2007-030436 – 28 720,85 Eur nesumokėtų palūkanų, 5 169,75 Eur delspinigių, 341,75 Eur kitų išlaidų bei 715 066,28 Eur nuostolių iš atsiimto parduoto turto (šioje dalyje pareiškėja reiškia teisę į iš viso 749 298,63 Eur dydžio finansinį reikalavimą); 2) 2008 m. spalio 9 d. sutartinės hipotekos 03/1/2008/0012963 nuosavybės teise priklausančiam turtui, kuria užtikrintas UAB ,,VKK Kaunas“ įsipareigojimų pagal 2007 m. liepos 10 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-070174 vykdymas – 86 914,26 Eur nesumokėtų palūkanų, 15 644,56 Eur delspinigių, 274,56 Eur kitų išlaidų bei 1 266 379,83 Eur dydžio nuostolių iš atsiimto parduoto turto (šioje dalyje reiškia teisę į iš viso 1 369 213,21 Eur dydžio finansinį reikalavimą); 3) 2008 m. gruodžio 1 d. sutartinės hipotekos 03/1/2008/0014586 ir 2009 m. gegužės 30 d. sutartinės hipotekos 02/1/2009/0004847 nuosavybės teise priklausančiam turtui, kuria užtikrintas UAB ,,Upynalė“ įsipareigojimų pagal 2007 m. birželio 14 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-060171 vykdymas – 87 894,34 Eur nesumokėtų palūkanų, 15 820,97 Eur delspinigių, 2 121,18 Eur kitų išlaidų bei 1 237 170,04 Eur dydžio nuostolių iš parduoto atsiimto turto (šioje dalyje pareiškėja reiškia teisę į iš viso 1 343 006,53 Eur dydžio finansinį reikalavimą); 4) 2007 m. lapkričio 7 d. sutartinės hipotekos 03/1/2007/0016313 nuosavybės teise priklausančiam turtui, kuria užtikrintas UAB ,,VKK Investicija“ įsipareigojimų pagal 2007m. lapkričio 7 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-100628 vykdymas – 5010,18 Eur nesumokėtų palūkanų, 901,84 Eur delspinigių, 419 978,86 Eur dydžio nuostolių iš atsiimto parduoto turto (šioje dalyje pareiškėja reiškia teisę į iš viso 425 890,88 Eur dydžio finansinį reikalavimą).
17. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad UAB „VKK investicija“ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 18 d. Šioje restruktūrizavimo byloje AB SEB bankas buvo pareiškęs kreditorinį reikalavimą UAB „VVK Investicija“ tuo pačiu pagrindu, t.y. išperkamųjų nuomos sutarčių bei sutartinės hipotekos pagrindu. AB SEB banko kreditorinio reikalavimo tvirtinimas buvo nagrinėjamas atskiroje byloje Nr.2-4195-781/2014, kurioje UAB „VKK Investicija“ buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2007 m. kovo 28 d. tarp AB SEB banko ir UAB „VKK investicija“ sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-030436, 2007 m. lapkričio 7 d. sudarytą hipotekos sandorį, įregistruotą hipotekos lakštu Nr. 03/1/2007/0016313, 2008 m. spalio 9 d. sudarytą hipotekos sandorį, įregistruotą hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/0012963, 2008 m. gruodžio 1 d. sudarytą hipotekos sandorį, įregistruotą hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/0014586, 2009 m. balandžio 30 d. sudarytą hipotekos sandorį, įregistruotą hipotekos lakštu Nr. 03/1/2009/0004847, taikyti restituciją – priteisti atsakovui 613 748,22 Lt iš atsakovo, 6 proc. procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje buvo nurodyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu sutartis yra perkvalifikuota į pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį. Sutartis notariškai įforminta nebuvo. Todėl, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi bei CK 6.393 straipsnio 1 ir 2 dalimis Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia. UAB „VKK investicija“ buvo nurodžiusi, jog tarp šalių sudaryta 2007 m. kovo 28 d. sutartis yra negaliojanti, kadangi buvo sudaryta pažeidžiant CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t.y. ji buvo tik rašytinės, bet ne notarinės formos. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad notarine forma turi būti sudaromi sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai (straipsnio redakcija, galiojusi ginčo sandorio sudarymo metu). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4195-781/2014 byloje patvirtino AB SEB banko 13 324 215, 70 Lt kreditorinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, o RUAB „VKK Investicija“ priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-530-180/2015 paliko pirmosios instancijos teismo nutartį galioti nepakeistą.
18. Taigi BUAB „VKK Investicija“ ginčai dėl 2007 m. kovo 28 d. sudarytos tarp UAB „VKK Investicija“ ir AB „SEB lizingas“ sutarties Nr.2007-030436 pripažinimo negaliojančia dėl įstatymo reikalaujamos formos (notarinės) nesilaikymo, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms bei dėl hipotekos sandorių sudarančių AB SEB banko finansinį reikalavimą, pripažinimo negaliojančiais jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl turi res judicata galią tvirtinant AB SEB bankas kreditorinį reikalavimą BUAB „VKK Investicija“ bankroto byloje.

13Dėl apelianto teisės reikšti actio Pauliana ieškinį

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas actio Pauliana ieškiniu ginčija išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-030436, sudarytą tarp AB SEB bankas ir UAB ,,VKK Investicija“ bei hipotekos sandorius: 2008 m. spalio 9 d. (sutartinės hipotekos lakštas Nr. 03/1/2008/0012963), sudarytą tarp AB SEB bankas, UAB ,,VKK Investicija“ ir UAB ,,VKK Kaunas“; 2008 m. gruodžio 1 d. (sutartinės hipotekos lakštas Nr. 03/1/2008/0014586), sudarytą tarp AB SEB bankas, UAB ,,VKK Investicija“ ir UAB ,,Upynalė“, 2009 m. gegužės 30 d. (sutartinės hipotekos lakštas Nr. 02/1/2009/0004847), sudarytą tarp AB SEB bankas, UAB ,,VKK Investicija“ ir UAB ,,Upynalė“, 2007 m. lapkričio 7 d. (sutartinės hipotekos lakštas Nr. 03/1/2007/0016313), sudarytą tarp AB SEB bankas ir UAB ,,VKK Investicija“.
20. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana). Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2161-640/2018 buvo patvirtintas bankrutuojančios BUAB „VKK Investicija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtrauktas ir pirmos eilės kreditorius V. Z. su 1 140,79 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis dalyje dėl kreditoriaus V. Z. finansinio reikalavimo patvirtinimo yra įsiteisėjusi.
21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-991-390/2018 (buvęs Nr. eB2-2406-390/2017) iškėlė bankroto bylą UAB „VKK Kaunas“, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto centras“. Šioje byloje teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtino BUAB „VKK Kaunas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, taip pat ir pirmos eilės kreditoriaus V. Z. 1 122,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą; ši nutartis yra įsiteisėjusi. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1747-866/2018 (buvęs Nr. B2-6446-866/2016) iškelta bankroto byla UAB „Upynalė“, administratoriumi paskirtas R. J.. Šioje byloje teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Upynalė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas: 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi, 2017 m. liepos 27 d. nutartimi (į kreditorių sąrašą įtrauktas pirmos eilės kreditorius V. Z. su 474,28 Eur dydžio finansiniu reikalavimu), 2018 m. sausio 16 d. nutartimi (patvirtintas pirmos eilės kreditoriaus V. Z. sumažintas 9,10 Eur dydžio finansinis reikalavimas); ši nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, apeliantas yra BUAB „VKK Investicija“, BUAB „VKK Kaunas“ ir BUAB „Upynalė“ kreditorius.
22. Apeliantas nurodo, kad dėl sandorių iš kurių kildinamas AB SEB banko kreditorinis reikalavimas pripažinimo negaliojančiomis, civilinėje byloje eB2-3634-640/2017 pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančius nuo jų sudarymo momento AB SEB banko ir BUAB „VKK Investicija“ sudarytus sandorius ir kol vyksta teisminis ginčas bei ginčas nėra išspręstas, kreditoriaus AB SEB banko finansinis reikalavimas BUAB „VKK Investicija“ bankroto byloje negali būti tvirtinamas.
23. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-6005-640/2017 išsprendė kreditoriaus V. Z. ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais priėmimo klausimą ir atsisakė priimti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 22 d. Šioje byloje apygardos teismas konstatavo, jog ieškovo V. Z. ieškinys pareikštas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, yra tapatus, t.y. reiškiamas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu bei dėl to paties dalyko, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Todėl apelianto argumentas dėl negalimumo nagrinėti kreditoriaus AB SEB banko finansinio reikalavimo BUAB „VKK Investicija“ bankroto byloje patvirtinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

14Dėl 2007 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties pripažinimo negaliojančia dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo

24. Apeliantas teigia, kad AB SEB bankas finansinį reikalavimą sudarančios ginčijamos žemės sklypų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartys: 1) AB „SEB lizingas“ ir UAB „VKK Investicija“ 2007 m. kovo 28 d. Nr. 2007-030436, 2) AB „SEB lizingas“ ir UAB „Upynalė 2007 m. birželio 14 d. Nr. 2007-060171, 3) AB „SEB lizingas“ ir UAB „VKK Kaunas“ 2007 m. liepos 10 d. Nr. 2007-070174, 4) AB „SEB lizingas“ ir UAB „VKK Investicija“2007 m. lapkričio 7 d. Nr. 2007-100628 buvo sudarytos nesilaikant notarinės formos reikalavimų.
25. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-2212-464/2013, Nr. 2-2481-104/2013, Nr. 2-375-577/2013 ir Nr. 2-1087-640/2013 konstatuota, jog ginčijamos išperkamosios nuomos sutartys atitinka pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius ir turi būti kvalifikuojamos kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartys. Minėtose bylose išaiškinta, kad ginčijamoms pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartims buvo privaloma tik paprasta rašytinė forma, todėl CK 1.74 straipsnio reikalavimai, pagal kuriuos daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaroma notarine forma, nepažeisti.
26. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.
27. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių formos kaip jau buvo minėta yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl teisėjų kolegija pakartotinai nenagrinėja atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčijamų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių formos reikalavimais ir toliau pasisakys tik dėl reikalavimų pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais kitais pagrindais. Pažymėtina, jog analogiškas ginčas pakartotinai taip pat buvo nagrinėjamas ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-530-180/2015 pagal atsakovės RUAB „VKK Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4195-781/2014, kuria buvo patvirtintas AB SEB bankas finansinis reikalavimas RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, RUAB „Vicus“, UAB „VKK Kaunas“, UAB „Upynalė.

15Dėl 2007 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties pripažinimo negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (PVMĮ 32 str. 2 d., CK 1.80 str. 1 d.).

28. Apeliantas teigia, jog 2007 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties objektai – žemės sklypai, kurių paskirtis sandorio sudarymo metu – žemės ūkio. Kadangi ginčijamos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties mokėjimo grafikuose–sąskaitose nurodyta žemės ūkio paskirties sklypų kaina su PVM, todėl ginčijama sutartis prieštarauja PVMĮ 32 straipsnio 2 dalies imperatyvui (CK 1.80 str.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, kad PVM direktyvos 12 straipsnio 1 dalimi valstybėms narėms suteikiama galimybė apmokestinamuoju asmeniu laikyti bet kurį asmenį, kuris retkarčiais vykdo sandorius, priskirtus PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytai veiklai (t. y. ekonominei veiklai), ir net vienkartinį žemės statybai tiekimą. Todėl, jeigu šalis narė pasinaudojo PVM direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise (ta teise pasinaudojo ir Lietuva), žemės statybai tiekimas turi būti laikomas apmokestinamu PVM, neatsižvelgiant į tai, ar sandoris yra nuolatinio pobūdžio ir ar asmuo, atlikęs tiekimą, vykdo gamintojo, prekybininko ar paslaugas teikiančio asmens veiklą, jeigu šis sandoris nėra tik savininko nuosavybės teisės įgyvendinimas. Būtent dėl šios priežasties, PVMĮ 32 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad PVM neapmokestinamas žemės pardavimas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Žeme statyboms šiame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne.
29. Pagal PVMĮ 32 straipsnio 3 dalį apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris PVM neapmokestinamas pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, PVM skaičiuoti šio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu daiktas parduodamas ar kitaip perduodamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, taip pat šio įstatymo 47 straipsnyje nurodytiems asmenims (išskyrus fizinius asmenis), ir šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo deklaravimo dienos visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja paaiškino, jog iš UAB „VKK investicija“ ginčo žemės sklypus įsigijo su PVM, kadangi UAB „VKK investicija“ bankui nurodė, jog ginčo žemės sklypai bus skirti statyboms, atitinkamai bankas mokėjimo grafikuose–sąskaitose žemės ūkio paskirties sklypų kainą nurodė su PVM.
30. Akcentuotina, kad PVMĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos imperatyvumo vertinimas ir nagrinėjamojoje byloje ginčijamos 2007 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties atitikimas šiai normai buvo Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-530-180/2015 teisminio nagrinėjimo dalyku (RUAB „VKK Investicija“ ginčijo 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutartį kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymų nuostatoms tuo pagrindu, kad sutartimi žemės kaina buvo numatyta su PVM, kai sutarties dalyku buvęs žemės sklypai nėra apmokestinami (PVMĮ 32 str. 2 d.)). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-530-180/2015 konstatuota, jog ginčui aktuali PVMĮ 2006 m. lapkričio 28 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. PVMĮ 32 straipsnis, reglamentuojantis nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimą ar kitokį perdavimą, patenka į PVMĮ IV skyrių, kuriame apibrėžti atvejai, kai priekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės PVM neapmokestinamas. Ginčo sutarties objektas – žemės sklypai, esantys Lietuvos teritorijoje, ir jie nėra įgyti iš kitos valstybės narės, todėl, teismas, įvertinęs paminėtos teisės normos turinį bei jos vietą PVMĮ, t. y. konkretų skyrių, jo reglamentuojamą sritį, turėjo pagrindą prielaidai, kad paminėta teisės norma nagrinėjamam ginčui netaikytina. Ar ginčo žemės sklypai turėjo būti apmokestinti PVM – tai nuspręsti mokesčio administratoriaus kompetencija. Nors ginčijamos sutarties šalys susitarė dėl žemės sklypų kainos, išskirdamos PVM mokestį, tačiau šio mokesčio nurodymas nedaro sutarties niekine, nes PVMĮ 32 straipsnio 2 dalis savo turiniu nėra imperatyvi – joje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, nėra suformuluotas draudimas ar įpareigojimas. Ar PVM mokėtinas ir kas jį turi mokėti, sprendžiama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, nes PVM sietinas su mokestine prievole valstybei. Taigi, BUAB „VKK Investicija“ kreditorius (apeliantas) nebegali reikšti tapataus ieškinio, kadangi šalių ginčas dėl ginčijamos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties mokėjimo grafikuose–sąskaitose nurodytos žemės ūkio paskirties sklypų kainos su PVM jau yra išspręstas ir šio ginčo pakartotinai teisėjų kolegija taip pat nenagrinėja.

16Dėl ginčijamų hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais

31. AB SEB bankas finansinį reikalavimą grindžia: 1) 2008 m. spalio 9 d. sutartine hipoteka 03/1/2008/0012963 (nuosavybės teise priklausančiam turtui, kuria užtikrintas UAB ,,VKK Kaunas“ įsipareigojimų pagal 2007 m. liepos 10 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-070174 vykdymas), 2) 2008 m. gruodžio 1 d. sutartines hipoteka 03/1/2008/0014586 ir 2009 m. gegužės 30 d. sutartine hipoteka 02/1/2009/0004847 (nuosavybės teise priklausančiam turtui, kuria užtikrintas UAB ,,Upynalė“ įsipareigojimų pagal 2007 m. birželio 14 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-060171 vykdymas), 3) 2007 m. lapkričio 7 d. sutartine hipoteka 03/1/2007/0016313 (nuosavybės teise priklausančiam turtui, kuria užtikrintas UAB ,,VKK Investicija“ įsipareigojimų pagal 2007 m. lapkričio 7 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-100628 vykdymas).
32. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 str. 3 d.). Hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė (CK 4.175 str. 1 d.). Priverstinė hipoteka – tai įstatymo nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais (CK 4.175 str. 3 d.). Vadovaujantis CK 6.414 straipsnio 2 dalimi, kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. Ginčo žemės sklypus AB „SEB lizingas“ iš BUAB ,,VKK Investicija“ įsigijo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių pagrindu ir nuo šios sutarties sudarymo momento AB „SEB lizingas“ atsirado teisė į priverstinę hipoteką CK 6.414 straipsnio 2 dalies (įstatymo) pagrindu. Taigi, nuosavybės teisių į turtą, įsigytą pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, perėjimas pirkėjui iki visos turto kainos sumokėjimo buvo pagrindas priverstinei hipotekai registruoti (CK 4.175 str. 3 d. 3 p., CK 6.414 str. 2 d.).

33. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.