Byla 2-530-180/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-4195-781/2014 patvirtintas akcinės bendrovės SEB bankas finansinis reikalavimas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje (tretieji asmenys restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Vicus“, uždaroji akcinė bendrovė „VKK Kaunas“, uždaroji akcinė bendrovė „Upynalė“)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-4195-781/2014 patvirtintas akcinės bendrovės SEB bankas finansinis reikalavimas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje (tretieji asmenys restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Vicus“, uždaroji akcinė bendrovė „VKK Kaunas“, uždaroji akcinė bendrovė „Upynalė“), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3AB SEB bankas (AB „SEB lizingas“ teisių perėmėjas, pareiškėjas) 2014 m. kovo 20 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą pateikti kreditorinius reikalavimus ir RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti 13 324 215, 70 Lt finansinį reikalavimą.

4Finansinis reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis, kad 2007 m. kovo 28 d. tarp atsakovo ir pareiškėjo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 2007-030436 (toliau – Sutartis), kuria pareiškėjas išsimokėtinai pardavė atsakovui žemės sklypus, esančius Klaipėdos mieste (unikalūs Nr. ( - ). Pareiškėjas 2009 m. kovo 6 d. pranešimu informavo atsakovą, kad pastarasis netinkamai vykdo Sutartį ir ragino padengti įsiskolinimą. Atsakovui to nepadarius, Sutartis buvo nutraukta ir jos (Sutarties) pagrindu atsakovo valdytas turtas buvo vienašališkai perimtas 2009 m. birželio 18 d. pasirašytu perdavimo-priėmimo aktu. Realizavus šį turtą, patirtas 2 468 980,83 Lt nuostolis. Atsakovo skolą, nutraukus Sutartį, sudaro: neapmokėtos palūkanos – 99 167,36 Lt, delspinigiai – 18 052,87 Lt, kitos išlaidos – 1 180,00 Lt. Ši skola jau priteista 2011 m. sausio 24 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-450/2011. Ši kartu su nuostoliais reikalaujama suma yra 2 587 381,05 Lt.

5Kita finansinio reikalavimo dalis kyla iš atsakovo turto įkeitimo už trečiųjų asmenų (UAB „VKK Kaunas“, UAB „Upynalė“, UAB „Vicus“) įsipareigojimų įvykdymą.

6Atsakovas 2008 m. spalio 17 d. įregistravo sutartinę hipoteką 03/1/2008/0012963 sklypams Klaipėdos mieste (unikalūs Nr. ( - )), kuria užtikrino UAB „VKK Kaunas“ įsipareigojimų pagal 2007 m. liepos 10 d. tarp jo (pareiškėjo) ir UAB „VKK Kaunas“ pasirašytą išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2007-070174 vykdymą. UAB „VKK Kaunas“ skola pagal šią išperkamosios nuomos sutartį yra: nesumokėtos palūkanos – 300 097,51 Lt, delspinigiai – 54 137,94 Lt, kitos išlaidos – 948,00 Lt, bei nuostolis iš parduoto atsiimto turto – 4 372 556,29 Lt. Iš viso – 4 727 739,74 Lt.

72009 m. gegužės 11 d. atsakovas įregistravo sutartinę hipoteką 02/1/2009/0004847 žemės sklypams, esantiems Kaišiadorių rajone (unikalūs Nr. ( - )). Šia hipoteka atsakovas užtikrino UAB „Upynalė“ įsipareigojimų pagal 2007 m. birželio 14 d. tarp UAB „Upynalė“ ir pareiškėjo pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-060171 įvykdymą.

82008 m. gruodžio 4 d. atsakovas įregistravo sutartinę hipoteką 03/1/2008/0014586 šiam nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės sklypams, esantiems Klaipėdoje (unikalūs Nr. ( - )), kuria užtikrino UAB „Upynalė“ įsipareigojimų pagal 2007 m. birželio 14 d. tarp pareiškėjo ir UAB „Upynalė“ pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-060171 įvykdymą. UAB „Upynalė“ skola pagal šią sutartį sudaro: neapmokėtos palūkanos – 303 481,51 Lt, delspinigiai – 55 556,80 Lt, kitos išlaidos – 7 324,00 Lt bei nuostolis iš parduoto atsiimto turto – 4 271 699,76 Lt. Iš viso – 4 638 062,07 Lt.

92007 m. lapkričio 14 d. atsakovas įregistravo hipoteką 03/1/2007/0016313 turtui, esančiam Klaipėdos mieste, (unikalūs Nr. ( - )), kuria užtikrino UAB „Vicus“ įsipareigojimų pagal 2007 m. lapkričio 7 d. tarp pareiškėjo ir UAB „Vicus“ pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-100628 įvykdymą. UAB „Vicus“ skola pagal 2007 m. lapkričio 7 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-100628 yra: neapmokėtos palūkanos – 17 299,22 Lt, delspinigiai – 3 113,86 Lt bei nuostolis iš parduoto atsiimto turto – 1 350 619,76 Lt. Iš viso – 1 371 032,84 Lt.

10Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo ginčijo sandorius, esančius pareiškėjo reikalavimo pagrindu; prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2007 m. kovo 28 d. pareiškėjo ir atsakovo sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-030436, 2007 m. lapkričio 7 d. sudarytą hipotekos sandorį, įregistruotą hipotekos lakštu Nr. 03/1/2007/0016313, 2008 m. spalio 9 d. sudarytą hipotekos sandorį, įregistruotą hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/0012963, 2008 m. gruodžio 1 d. sudarytą hipotekos sandorį, įregistruotą hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/0014586, 2009 m. balandžio 30 d. sudarytą hipotekos sandorį, įregistruotą hipotekos lakštu Nr. 03/1/2009/0004847, taikyti restituciją – priteisti atsakovui 613 748,22 Lt, 6 proc. procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

11Priešieškinis grindžiamas tui, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2212-464/2013 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutartis perkvalifikuota į pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį. Sutartis notariškai įforminta nebuvo, todėl, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi bei CK 6.393 straipsnio 1 ir 2 dalimis Sutartis dėl notarinės formos nesilaikymo turi būti pripažinta negaliojančia.

12Sutarties objektai – žemės sklypai. Jų paskirtis, sudarant pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, buvo žemės ūkio. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties mokėjimų grafikuose – sąskaitose nurodyta žemės sklypų kaina yra su PVM, prieinama išvada, kad Sutartis prieštarauja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 32 straipsnio 2 daliai.

13Be to, Sutartis yra nepagrįstai didelė našta jam (atsakovui), ji prieštarauja jo (atsakovo) veiklos tikslams (atsakovo įstatų 2.1.2 p., CK 1.82 str. 1 d.). Sudarant Sutartį ir ja prisiimant 6 907 906,10 Lt finansinius įsipareigojimus, įmonės finansinė būklė buvo ypač sunki. Sutartimi atsakovas sutiko, kad iki sandorio sumokėti mokėjimai yra pareiškėjo nuosavybe, kaip ir žemės sklypai. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui, sudarant Sutartį, turėjo būti žinoma apie jos prieštaravimus atsakovo veiklos tikslams, yra rizikinga, akivaizdžiai nenaudinga ir nuostolinga. Dėl šio sandorio atsakovas prarado nuosavybės teises į 770 198,89 Lt vertės turtą, o dėl esminės šalių nelygybės pagal sandorį pareiškėjas dideliu mastu praturtėjo atsakovo sąskaita. Sutarties 16.6., 16.6.3 ir 16.6.4 punktų sąlygos neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.80 str.).

14Sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikytina restitucija ir iš pareiškėjo atsakovo naudai priteistina 613 748,22 Lt jo sumokėtų įmokų.

15Ginčijami hipotekos sandoriai taip pat prieštarauja atsakovo įstatų 2.1.2 punkte nurodytam esminiam tikslui – siekti pelno. Pareiškėjas tai žinojo. Hipotekos sandoriai akivaizdžiai nenaudingi atsakovui, rizikingi, apsunkinantys jo padėtį, todėl gali būti pripažinti negaliojančiais (CK 1.82 str. 1 d.).

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi atnaujino terminą AB SEB bankas finansiniam reikalavimui UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje pareikšti, patvirtino AB SEB banko 13 324 215,70 Lt finansinį reikalavimą UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje, priteisė iš atsakovo RUAB „VKK Investicija“ 32,77 Lt (9,49 Eur) pašto išlaidų valstybės naudai, o RUAB ,,VKK Investicija“ priešieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė.

18Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra įrodymų apie kreditoriaus gautą atsakovo restruktūrizavimo administratoriaus pranešimą apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą (ĮRĮ 7 str. 12 d. 1 p.) sprendė, jog pareiškėjas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) nustatytą terminą pareikšti finansinį reikalavimą UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas terminą atnaujinti (ĮRĮ 7 str. 8 d. 3 p., 23 str. 1, 3 d.).

19Dėl 2007 m. kovo 28 d. Sutarties teismas pažymėjo, kad ji Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2212-464/2013 buvo perkvalifikuota į žemės sklypų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį (Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo išvadą paliko nepakeistą), todėl Sutartis, kaip nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, turi būti notarinės formos (CK 6.393 str. 1 d.). Reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties notarinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.393 str. 2 d.), tačiau teismas įvertino tai, kad ginčo šalys 2007 m. kovo 28 d. sudarė žemės sklypų išperkamosios nuomos sutartį (žemės sklypų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį), bei tą pačią dieną – tų pačių žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. Šių abiejų sutarčių objektas yra tas pats, taigi šios sutartys glaudžiai tarpusavyje susijusios ir vertintinos kartu. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyje šalys sutarė, kad pareiškėjas perka žemės sklypą iš atsakovo, turėdamas tikslą įsigytą žemės sklypą perduoti išperkamosios nuomos sąlygomis atsakovui (Sutarties 3.8 p.). Atsakovui įvykdžius visas išperkamosios nuomos sutartyje nurodytas sąlygas, žemės sklypai bus perduoti atsakovo nuosavybėn, šalims pasirašant žemės sklypų priėmimo – perdavimo dokumentą (aktą), kuris turės būti patvirtintas notaro (Sutarties 3.10 p.). Ši žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis 2007 m. kovo 28 d. buvo patvirtinta notariškai. Kadangi 2007 m. kovo 28 d. žemės sklypų išperkamosios nuomos sutartis (žemės sklypų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis) ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis yra tarpusavyje susijusios, galioti viena be kitos negali, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį 2007 m. kovo 28 d. patvirtinus notariškai, teismas sprendė, jog CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas nepažeistas ir Sutarties notarinės formos nebuvimas nedaro Sutarties negaliojančia.

20PVMĮ 32 straipsnio 2 dalies galimus pažeidimus (dėl jų vyksta ginčas su mokesčių administratoriumi) teismas vertino kaip argumentus, nesudarančius pagrindo Sutartį pripažinti negaliojančia dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad lemiamą reikšmę turi pasekmės, kurias sukeltų PVMĮ pažeidimas, jei jis ir būtų neginčytinai nustatytas. CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymui būtina nustatyti ar pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Aplinkybė, ar sudarius ginčo sandorį, buvo teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, turi įtakos tik valstybės interesams. Net nustačius, kad šalys sudarydamos sandorį pažeidė valstybės interesus, šį pažeidimą galima ištaisyti mokesčių administratoriui reiškiant pretenzijas pažeidimą padariusiam asmeniui, tačiau neginčijant Sutarties galiojimo. Sutartis kaip sandoris savo esme (žemės sklypų išpirkimas) neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Ne pats ginčo sandoris, o tik iš jo kylanti aplinkybė (privaloma ar neprivaloma mokėti PVM už sandorio objektą), gali pažeisti PVMĮ.

21Tesimas nenustatė pagrindo 2007 m. kovo 28 d. Sutartį pripažinti prieštaraujančia atsakovo veiklos tikslams (CK 1.82 str.). Aplinkybės, kad sudarant Sutartį įmonės finansinė padėtis neleido jai prisiimti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, taip pat, kad bendrovei buvo nenaudingos ir veiklos tikslams prieštaravo sutarties sąlygos, o būtent tos sąlygos, kurios numatė, kad visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui negrąžinami (16.6.2 p.), per vieną savaitę nuo sutarties nutraukimo dienos atsakovas privalo sumokėti pareiškėjui visus sutarties nutraukimo dienai atsakovo turėtus sumokėti mokėjimus (16.6.3. p.), atsakovas privalo grąžinti turtą pareiškėjui ir atlyginti jo nuostolius, kurie pareiškėją atstatytų į tokią padėtį, kurioje pareiškėjas būtų buvęs, jei jeigu atsakovas sutartį būtų tinkamai įvykdęs (16.6.4. p.), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo Sutartį pripažinti negaliojančia, kaip prieštaraujančią juridinio asmens tikslams siekti pelno.

22Teismas pažymėjo, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda, tačiau, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Nagrinėjamu atveju 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutartis buvo skirta pagerinti atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas pagal balansą 2006 metais turėjo turto už 9 733 Lt, o įsipareigojimų neturėjo. Sudarius 2007 metų kovą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį bei ginčijamą išperkamosios nuomos Sutartį, atsakovas iš pareiškėjo gavo finansavimą (4 780 000 Lt), kurį turėjo grąžinti vykdydamas Sutartį ir nuomodamasis iš pareiškėjo žemės sklypus. Taigi Sutartis neprieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir yra sudaryta, siekiant pagerinti atsakovo finansinę būklę, suteikiant jam lėšas įmonės veiklai. Tai, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo sudarytos ginčo sutartys, - atsakovo situacija, kai jam pritrūko apyvartinių lėšų, reikalingų įmonės veiklai ir pelnui gauti, nustatė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2212-464/2013 (2013 m. balandžio 11 d. sprendimas). Aplinkybė, kad atsakovui po 2007 m. kovo 28 d. sutarčių sudarymo nepavyko gauti finansinės naudos, nereiškia, kad šie sandoriai prieštarauja bendrovės tikslams.

23Byloje nėra įrodymų apie pareiškėjo nesąžiningumą, t.y. kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog su atsakovu sudaromas sandoris prieštarauja atsakovo veiklos tikslams.

24Atsakovas iš dalies ginčijamą Sutartį įvykdė, atlikdamas pareiškėjui pavedimus pagal Sutartį, teismas preziumavo, kad atsakovas sandorį patvirtino (CK 1.79 str. 2 d. 1 p.) ir neteko teisės jį ginčyti.

25Tuo pačiu pagrindu, t. y. prieštaravimu įmonės tikslui – pelno siekimui, atsakovas ginčijo ir hipotekos sandorius Nr. 03/1/2007/0016313, Nr. 03/1/2008/0012963, Nr. 03/1/2008/0014586, Nr. 03/1/2009/0004847. Jų pagrindu tiesioginę naudą gavo UAB „Vicus“, UAB „VKK Kaunas“, UAB „Upynalė“, nes jis (atsakovas), įkeisdamas jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, užtikrino tarp šių subjektų ir pareiškėjo pasirašytų išperkamosios nuomos sutarčių įvykdymą. Kadangi jau aptarta bei prieita išvada, kad nėra pagrindo sandorių pripažinti negaliojančiais dėl jų prieštaravimo juridinio asmens tikslams, paminėtus argumentus teismas taikė ir ginčo hipotekos sandoriams.

26Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad pareiškėjas, suteikęs finansavimą UAB „Vicus“, UAB „VKK Kaunas“, UAB „Upynalė“ ir sudaręs hipotekos sandorius su atsakovu, atliko neteisėtus veiksmus, buvo nesąžiningas ar darė įtaką dėl neteisėtų sprendimų priėmimo, kad tuo būtų padaręs atsakovui žalą, pablogino atsakovo finansinę padėtį. Nesant įrodymų apie pareiškėjo nesąžiningumą, teismas neturėjo pagrindo remtis CK 1.82 straipsniu ir hipotekos sandorius pripažinti negaliojančiais. Šalys laisvos susitarti dėl prievolės užtikrinimo būdo, taip pat ir dėl hipotekos sandorių sudarymo.

27Byloje atsakovas neįrodė ir ginčo sandorių prieštaravimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Atsakovas - verslo juridinis asmuo, turėjo įvertinti savo finansines galimybes bei riziką prisiimant įsipareigojimus pareiškėjui.

28Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad išperkamosios nuomos sutartys nutrauktos nevykdant prisiimtų įsipareigojimų. Neginčijant atsakovo ir trečiųjų asmenų kaltės dėl sutarčių nutraukimo ir nuostolių dėl turto realizavimo atsiradimo fakto, kreditoriaus reikalavimą patvirtinti 13 324 215,70 Lt dydžio finansinį reikalavimą teismas tenkino, remiantis pažymomis apie atsakovo, trečiųjų asmenų įsiskolinimą (I t., 11, 54, 93, 107 b. l.), parduoto turto vertes (I t., b.l. 7-8, 170-237). Perimtų žemės sklypų patirtų nuostolių dydį įrodo byloje esančios šių sklypų 2013 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartys. Žemės sklypai parduoti viešo aukciono būdu. Byloje nėra duomenų apie aukciono procedūros neteisėtumą ar per mažos jo metu parduoto nekilnojamojo turto vertes. Atsakovas be pagrindo perkelia pareiškėjui aplinkybės, jog buvo imtasi visų priemonių kuo brangesniam turto pardavimui, įrodinėjimo naštą.

29III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

30Atsakovas RUAB „VKK Investicija“ atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o jeigu byla nebus perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują – patenkinti priešieškinis bei priteisiamos bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos argumentus:

311. AB SEB bankas kreditinį reikalavimą dėl 2 468 980, 82 Lt ir 1 350 619.76 Lt dydžio nuostolių UAB „VKK Investicija“ kildina iš AB „SEB lizingas“ ir UAB „Litectus II“ 2013 m. birželio 13 d. sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių (reg. Nr. RJ 1868,ž ir reg. Nr. RJ 1869). Šiomis sutartimis parduotas UAB „VKK Investicija” pagal 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutartį ir UAB „Vicus” pagal 2007 m. lapkričio 7 d. išperkamosios nuomos sutartį valdytas turtas (žemės sklypai). Iki ginčas dėl šių sutarčių bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5374-781/2014, kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas negali būti sprendžiamas. Esant nagrinėjamai bylai dėl sutarčių, kurių pagrindu kreditorius AB SEB bankas kildina finansinį reikalavimą, nuginčijimo, kartu yra kilęs ginčas dėl paties finansinio reikalavimo pagrįstumo. Analogiškos pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3-188/2011), tačiau pirmosios instancijos teismas, nepasišalinęs iš teismo posėdžio salės, nemotyvuodamas, netenkino atsakovo į bylą pateikto prašymo sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5374-781/1014.

322. AB SEB banko reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš reikalavimo tvirtinimą, yra reikšminga ne tik AB SEB bankui, bet ir kitiems RUAB „VKK Investicija“ kreditoriams, yra būtina AB SEB Banko reikalavimo patvirtinimo sąlyga, o reikalavimo tvirtinimo klausimai turi viešąjį interesą.

333. Skundžiama nutartimi buvo patvirtintas AB SEB bankas finansinis reikalavimas, nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, o būtent – sandorių, kurių pagrindu atsirado kreditinis reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

344. CK nustato imperatyvų reikalavimą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties formai. Ši sutartis turi būti notarinės formos, o šio reikalavimo sandorio formai nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su sutarties registravimu viešajame registre ar su notaro patvirtintu nekilnojamojo daikto perdavimo priėmimo aktu (sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo). todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad notarine forma patvirtinus nekilnojamojo turto perdavimo priėmimo aktą, laikytina, kad ir pati nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra notarinės formos. Be to, teismas nepagrįstai tapatino dvi atskiras sutartis (išperkamosios nuomos ir tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri notariškai patvirtinta). Ta aplinkybė, jog pirkimo-pardavimo (pirkėjas - AB SEB lizingas) sutartis buvo įforminta notariškai, ta aplinkybė, kad ši pirkimo - pardavimo sutartis yra ir žemės sklypų priėmimo - perdavimo pirkėjui aktas, nesudaro pagrindo teigti, kad 2007 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis (pirkėjas - UAB „VKK Investicija“, pardavėjas - AB SEB lizingas) taip pat buvo patvirtinta notaro.

355. Kai notariškai tvirtintiną (bet nepatvirtintą) rašytinės formos sutartį viena iš šalių bent iš dalies įvykdo, teismas turi teisę pripažinti šį sandorį galiojančiu (CK 1.93 str. 4 d., 6.393 str. 1, 2 d.), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008 atsisakė pripažinti notariškai neįformintą nekilnojamojo turto (buto) pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį galiojančia, nes bylos faktinės aplinkybės neatitiko CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytų išimčių taikymui būtinų sąlygų.

366. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu konstatuota, kad AB SEB lizingas ir UAB „VKK Investicija“ 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutartis iš tikrųjų yra pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis (CK 6.411 str.). Ši sutartis notariškai nebuvo įforminta, todėl yra negaliojanti (CK 1.93 str. 1.80 str., Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Tokios nuomonės (žemės sklypų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sandoriai privalo būti sudaromi notarine forma) laikosi ir notarų rūmai.

377. 2007 m. kovo 28 d. tarp AB SEB lizingas ir UAB „VKK Investicija” sudarytos pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties objektai – žemės sklypai, kurių paskirtis pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sandorio metu – žemės ūkio. Kadangi sutarties mokėjimų grafikuose, sąskaitose nurodyta kaina su PVM, sutartis prieštarauja PVMĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui - PVM neapmokestinamas žemės pardavimas (išskyrus išimtis, kurios šioje byloje neaktualios). Taigi sutartis negalioja dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 str.).

388. Pareiškėjas nesąžiningas. Netoleruotinas pareiškėjo vienašališkas sprendimas nepriimti UAB „VKK investicija“ išrašytos 2010 m. balandžio 14 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros KVKK Nr. 2010/04-01 ir 2010 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros VKK Nr. 000023 (šiomis sąskaitomis atsakovas ištaisė klaidą, padarytą 2007-03-28 Sutartyje, kur buvo nepagrįstai apmokestinta PVM žemės ūkio paskirties žemė), kurių pagrindu AB SEB lizingas atsirado pareiga patikslinti PVM atskaita (sugrąžinti į valstybės biudžetą 715 281 Lt PVM), tai nurodė ir Valstybinės mokesčių inspekcija 2014 m. vasario 28 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-160. Teismas šių aplinkybių (ar Sutartis prieštarauja PVMĮ) net nevertino, dėl šių argumentų nepasisakė, tuo pažeisdamas įrodinėjimo taisykles, įpareigojančias pasisakyti dėl ieškovo patektų argumentų ir įrodymų. Be to, teismas nepagrįstai atskyrė sandorio prieštaravimą PVMĮ nuo iš sandorio kylančių aplinkybių, pažeidžiančių PVMĮ teisės normas.

399. 2007 m. kovo 28 d. tarp AB SEB lizingas ir UAB „VKK Investicija“ sudaryta pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis prieštarauja UAB „VKK Investicija“ įstatų 2.1.2 punkte nurodytam esminiam tikslui – siekti pelno. UAB „VKK Investicija“ įsteigta tik 2006 m. gruodžio 19 d. Ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. 2007 m. kovo 28 d. UAB „VKK Investicija“ veikė nuostolingai, nes, pirma, tuo metu neturėjo jokių pajamų, antra, turėjo 78 213 Lt nuostolio, trečia, buvo skolinga UAB „Vicus“ 6 788 000 Lt. Be to, UAB „VKK Investicija“, sudarydama ginčijamą sandorį, neturėjo nekilnojamojo ar kitokio turto. Taigi UAB „VKK Investicija“ padėtis akivaizdžiai neleido prisiimti 2007 m. kovo 28 d. Sutarties įsipareigojimų. Įstatymas draudžia priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, kurie yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, rizikingi, akivaizdžiai nenaudingi ar nuostolingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2008).

40Juridinio asmens veiklos tikslui prieštarauja ir atsakovui per didelė naštą užkraunantys Sutarties punktai: 16.6.2 punktas (iki Sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai negrąžinami), 16.6.3 punktas (klientas per vieną savaitę nuo sutarties nutraukimo privalo sumokėti SEB lizingas visus Sutarties nutraukimo dienai mokėtinas sumas), 16.6.4 punktas (pareiga grąžinti turtą SEB lizingas ir atlyginti nuostolius, kurie SEB lizingą atstatytų į padėtį, kuri būtų buvus klientui sutartį tinkamai vykdant). Atsakovas nuo 2007 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. liepos 14 d. sumokėjo 594 548,22 Lt įmokų ir 19 200 Lt administravimo mokesčio, kuriuos minėtų Sutarties nuostatų pagrindu prarado.

4110. AB SEB lizingas nebuvo sąžininga sandorio šalis, nes kaip kredito institucija, kuriai keliami aukšti rūpestingumo reikalavimai, nesidomėjo UAB „VKK Investija“ turtine padėtimi, žinojo, kad sudaromi sandoriai atsakovui UAB „VKK Investicija” yra rizikingi, ekonomiškai nenaudingi ir prieštarauja veiklos tikslams.

4211. UAB „VKK Investicija” niekada ginčijamų sandorių nepatvirtino.

4312. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad ginčijami sandoriai prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

4413. Teismas išsamiai nepasisakė dėl argumentų, kad ginčijami hipotekos sandoriai taip pat prieštarauja UAB „VKK Investicija“ veiklos tikslams, yra nenaudingi.

4514. Kai sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas daikto gavėjui ir šio mokamų įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos, nustatyta, jog nutraukus sutartį įmokėtos įmokos negrąžinamos ir reikalaujama grąžinti daiktą, teismas, kilus ginčui, kad daikto gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, turi nustatyti turto davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį iš sutarties nutraukimo, bei grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu. Nustačius šias aplinkybes, turto davėjo nuostolių dydis mažintinas grąžinto turto verte bei turto gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu. Tuo atveju, jeigu grąžinto turto vertė atitinka turto davėjo nuostolius, nėra pagrindo taikyti sutartyje nustatytą turto gavėjo atsakomybę, negrąžinti jam mokėtų turto išpirkimo įmokų. Priešingu veju, t. y. kai nepakanka grąžintino turto vertės, teismas taiko tokią sutarties nuostatą tiek, kiek reikia turto gavėjui sugrąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu sutartis būtų tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

46Trečiasis asmuo – UAB „VKK Vilnius”, atsiliepime į atskirąjį skundą palaiko apelianto poziciją, atkartodamas atskirojo skundo argumentus.

47Trečiasis asmuo – UAB „VKK Kaunas”, atsiliepime į atskirąjį skundą palaiko apelianto poziciją. Atsiliepimą iš esmės grindžia atskirojo skundo argumentais.

48Trečiasis asmuo – UAB „Upynalė”, atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat palaiko apelianto poziciją. Atsiliepimą iš esmės grindžia atskirojo skundo argumentais.

49Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Pateikia šiuos argumentus:

501. RUAB „VKK Investicija“ ieškinys dėl 2013 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5374-781/2014 yra atmestas, tačiau dar neįsiteisėjęs.

512. RUAB „VKK Investicija“ nuolat teikia ieškinius, kuriais siekia eliminuoti AB SEB banką iš kreditorių sąrašo (Vilniaus apygardos teismas 2013-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2212-464/2013 jau atmetė kitu pagrindu pareikštą UAB „VKK Investicija“ ieškinį dėl išperkamosios nuomos sutarties panaikinimo), įvairiais nepagrįstais prašymais siekia vilkinti bylų nagrinėjimą.

523. Ginčas dėl 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutarties galiojimo jau buvo sprendžiamas teisme, ir pasisakyta dėl argumento, jog Sutartis sudaryta nesilaikant CK 1.74 straipsnyje numatyto notarinės formos reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-687/2014). Taigi šioje dalyje priešieškinio nagrinėjimas apskritai turėjo būti nutrauktas (CPK 293 str. 1 d. 3 p.).

534. Kaip precedentu turėtų būti remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013.

545. Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą notarine tvarka turi būti sudaromi tokie sandoriai, kuriais perleidžiamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties (CK 6.411 str. 1 d.) sudarymo metu nuosavybės teisė į daiktą pirkėjui dar nėra perduodama, todėl CK 1.74 straipsnio 1 dalies reikalavimas patvirtinti tokį sandorį notarine tvarka netaikytinas. CK 6.413 straipsnio 1 dalis numato, kad daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis gali būti sudaryta ir rašytine forma. Be to, Sutarties šalys buvo numatę, kad atsakovui sumokėjus visą žemės sklypų kainą, nuosavybės teisė jam bus perduota priėmimo-perdavimo aktu, tvirtinamu notarine tvarka.

556. PVMĮ 32 straipsnio 2 dalis nėra imperatyvi (joje nenumatytas draudimas apmokestinti ne statyboms skirtus žemės sklypus), todėl nepriklausomai nuo to, ar PVM buvo įtrauktas į ginčo žemės sklypų kainą, sandoris vis tiek galioja. Be to, pats atsakovas manė, kad ginčo žemės sklypai bus skirti statyboms, todėl juos pardavė apmokestindamas PVM, kaip to reikalaujama PVMĮ.

567. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl to, jog atsakovui trūko apyvartinių lėšų, reikalingų vykdyti veiklą ir gauti pelno, todėl jo veiklos tikslams sandoriai neprieštarauja. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda.

578. AB SEB bankas iš atsakovo perimtus sklypus pardavė viešame aukcione. Ta pačia pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduoti ir žemės sklypai, kuriuos turėjo išsipirkti trečiasis asmuo UAB „Vicus“. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-757/2014 pasisakė dėl iš tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties kylančio AB SEB banko reikalavimo trečiajam asmeniui RUAB „Vicus“, o būtent, kad RUAB „Vicus“ neįrodė, kokia buvo žemės sklypų rinkos vertė juos grąžinant AB „SEB lizingas“ (2009-06-18) ir realizavimo (2013-06-13)metu, bei to, kad realizuojamo turto (žemės sklypų) pardavimo kaina neatitiko tuo metu jo (turto) buvusios rinkos vertės (CPK 178 str.). Nors restruktūrizavimo bylose teismui skirtas aktyvus vaidmuo, tačiau tai nereiškia, jog teismas privalo rinkti įrodymus už dalyvaujančius byloje asmenis.

58Atsakovo RUAB „VKK Investicija“ pozicija šioje byloje identiška, t. y. atsakovas neįrodinėjo, kad žemės sklypus buvo galima pardavinėti didesne kaina.

59IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

60Atskirasis skundas netenkintinas

61Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

62Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir atsakovas 2007 m. kovo 28 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-030436. 2007 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas iš atsakovo už 4 800 000 Lt (kaina su PVM) įsigijo žemės sklypus, nurodytus paminėtoje Sutartyje (II t., 158-171 b. l.), ir perdavė juos valdyti bei naudotis atsakovui (2007-03-28 pirkimo-pardavimo sutarties 3.8 p.). Šalys susitarė, kad atsakovui (pardavėjui) įvykdžius visas Sutartyje nurodytas sąlygas, žemės sklypai bus perduoti atsakovo nuosavybėn (2007 -03-28 pirkimo-pardavimo sutarties 3.9 p.). Atsakovui tinkamai nevykdant Sutarties, pareiškėjas ją vienašališkai nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-450/2011 priteisė iš atsakovo pareiškėjui 152 402,62 Lt skolą ir kitas iš Sutarties vykdymo kylančias sumas. Pareiškėjas 2013 m. birželio 13 d. pardavęs turtą patyrė 2 468 980,82 Lt nuostolio.

63Dėl bylos sustabdymo

64Atsakovas teigia, kad bylos negalima nagrinėti, kol nebus išnagrinėta kita, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjame civilinė byla Nr. 2-5374-781/2014. Joje ieškovai RUAB „Vicus“ ir UAB „VKK Investicija“ prašo pripažinti AB SEB banko ir UAB „Litectus II“ 2013 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto 32 notarų biure sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. RJ 1868 ir reg. Nr. RJ 1869) niekinėmis ir negaliojančiomis. Jomis (sutartimis) AB SEB lizingas pardavė turtą, kurį atsakovas būtų įgijęs, visiškai įvykdęs 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-030436, taip pat UAB „Vicus” pagal 2007 m. lapkričio 7 d. išperkamosios nuomos sutartį (šios UAB „Vicus” sutarties vykdymą hipoteka užtikino UAB „VKK Investicija”) valdytas turtas (žemės sklypai). Kadangi pardavimo sutartys minėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje ginčijamos ir tuo pagrindu, kaip sudarytos už per mažą kainą, nuo bylos baigties priklauso ir SEB banko nuostolių, atsiradusių UAB „VKK Investicija“ neįvykdžius 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutarties, dydis, o nuo nuostolių dydžio priklauso nagrinėjamoje byloje tvirtinamo SEB bankas finansinio reikalavimo dydis, todėl sutiktina, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. 2-5374-781/2014 gali būti reikšminga nagrinėjamai bylai.

65Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5374-781/2014 ieškinys 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu buvo atmestas, tačiau teismo sprendimas yra apskųstas ir neįsiteisėjęs. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme data dar nėra nustatyta.

66CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu sustabdyti civilinę bylą galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010, 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

67Galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5374-781/2014 gali būti reikšmingas šioje byloje dėl tvirtintino AB SEB banko finansinio reikalavimo, jo dydžio (AB SEB banko finansinis reikalavimas apskaičiuotas, atsižvelgus į Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5374-781/2014 ginčijamomis pirkimo-pardavimo sutartimis gautą parduotų žemės sklypų kainą), tačiau ne kiekvienu atveju teismas privalo stabdyti bylą, kai ji susijusi su kita, o tik tuomet, kai bylos negalima išnagrinėti iki nebus išnagrinėta kita. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad, pirma, finansinio reikalavimo dydis apskaičiuotas pagal nenuginčytus sandorius, antra, pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl sandorių nuginčijimo atmetė, taigi galima daryti prielaidą, kad ieškinys Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5374-781/2014 nepagrįstas, trečia, galiojantys teisės aktai nedraudžia, taip pat ir dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tikslinti patvirtintą finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, todėl, prireikus (jeigu būtų nuginčyti 2013-06-13 pirkimo-pardavimo sandoriai ir atsirastų pagrindas perskaičiuoti SEB lizingas finansinio reikalavimo dydį), SEB lizingas finansinis reikalavimas RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje taip pat galės būti patikslintas.

68Pažymėtina, kad, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tik priėjęs išvadą, kad nagrinėjamos bylos negalima išspręsti, kol nebus išnagrinėta kita byla, teismas privalo sustabdyti bylą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, tačiau kartu šio Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, no. 20027/02, 11 January 2007,§ 78; Stork v. Germany, no. 38033/02, 13 July 2006, § 44; kt.). Svarbu įvertinti ir faktą, jog, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti.

69Nagrinėjamu atveju SEB banko finansinio reikalavimo netvirtinimas dėl tebevykstančio bylinėjimosi dėl reikalavimo dydžiui galinčių turėti įtakos sandorių teisėtumo, kai bylinėjimasis gali būti reikšmingas (turėti įtakos) tik finansinio reikalavimo dydžiui, bet ne reikalavimo egzistavimui apskritai, taip pat atsižvelgus į kreditoriaus AB SEB banko pagal nenuginčytus sandorius šiuo metu turimo reikalavimo dydį (per 13 milijonų litų), akivaizdu, jog šio didžiojo kreditoriaus reikalavimo netvirtinimas apskritai, jį (kreditorių) nepagrįstai eliminuotų iš UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo proceso, būtų užkirstas kelias šiam kreditoriui RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo procese įgyvendinti kreditoriaus, teises. Tai neatitiktų ginčo šalių interesų balanso. Netoleruotina situacija, kai bet koks bylinėjimasis (galimybė kelti vieną po kito sandorių nuginčijimo ieškinius) neribotam laikui iš restruktūrizavimo proceso eliminuotų didžiausius kreditorius, paneigtų jų, kaip kreditorių, teisę ĮRĮ numatytomis formomis dalyvauti restruktūrizavimo procese.

70Paminėta, kad nuo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-5374-781/2014 baigties gali skirtis tik finansinio reikalavimo dydis, bet ne reikalavimas apskritai. Jeigu bus pagrindas SEB banko finansinį reikalavimo dydį pakeisti, jis galės būti tikslinamas. Šiuo metu pareiškėjo AB SEB banko finansinis reikalavimas yra pagrįstas nenuginčytais įrodymais, kurių atsakovas šioje byloje taip pat nepaneigė. Remtis kaip precedentu apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 nėra pagrindo, nes byloje nagrinėti kitokie (lizingo) teisiniai santykiai, todėl AB SEB banko finansinis reikalavimas gali būti tvirtinamas.

71LITEKO duomenimis UAB „VKK Investicija” restruktūrizavimo byla iškelta dar Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-5166-781/2013, dabartinis Nr. B2-1940-781/2015). 2014 m. vasario 27 d. nutartimi buvo patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „VKK Investicija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris keletą kartų buvo tikslintas, o 2014 m. rugsėjo 12 d. patvirtintas restruktūrizavimo planas nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 dienos. Pareiškėjas iki šiol nėra įtrauktas į RUAB „VKK Investicija“ kreditorių sąrašą ir RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje negali įgyvendinti savo, kaip didžiojo kreditoriaus, teisių.

72Teisėjų kolegija sprendžia, kad stabdyti nagrinėjamą bylą nėra pagrindo.

73Dėl notarinės sandorio formos

74UAB „VKK Investicija“ ginčija 2007 m. kovo 28 d. pirkimo išsimokėtinai sutartį, nes ji, teigia, sudarytą nesilaikant privalomos notarinės formos, ir prašo taikyti privalomos notarinės formos nesilaikymo pasekmes (CK 1.93 str. 3 d.), t. y. Sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

75Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas UAB „VKK Investicija“ 2007 m. kovo 28 d. pirkimo išsimokėtinai sutartį prašė pripažinti negaliojančia kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2013-04-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2212-464/213, kurį Lietuvos apeliacinio teismas 2014-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-687/2014 paliko nepakeistą). Paminėtoje byloje sutartis buvo ginčijama keliais pagrindais – dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms, nes ieškovo teigimu sutartis savo esme yra lizingo sutartis, kurios dalykas negali būti žemė, taip pat ir dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo. Šios ir nagrinėjamos bylos dalykas ir pagrindas iš dalies sutampa, t. y. sutampa ta apimti, kiek 2007 m. kovo 28 d. pirkimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2007-030436 UAB „VKK Investicija“ prašo pripažinti negaliojančia dėl notarinės formos nesilaikymo.

76Pažymėtina, kad paminėtoje civilinėje byloje teismai atmetė argumentus dėl privalomos sandorio nutarinės formos nesilaikymo ir pasisakė, kad 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutarčiai buvo privaloma tik paprasta rašytinė forma, o 2007 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta notarine forma. Šios sutarties 3.9 punkte (ginčo sutarties 5.1 p.) nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis tuo pat metu yra ir ginčo sutartyje numatytas žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktas. Taigi teismai jau pasisakė dėl to, kad 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutarties atveju (teismai ją kvalifikavo, kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį) CK 1.74 straipsnio reikalavimai, pagal kuriuos daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaroma notarine forma, nepažeisti.

77Pažymėtina, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu (CPK 279 str. 4 d.). Taigi įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A-687/2014 ieškovas RUAB „VKK Investicija“ nebegali reikšti tapataus ieškinio (kai sutampa ieškinio dalykas ir pagrindas). Atitinkamai teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių ginčas dėl 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutarties formos (ar būtina notarinė forma) jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, šio ginčo pakartotinai nenagrinėja ir toliau pasisakys tik dėl reikalavimų pripažinti 2007 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį negaliojančia kitais pagrindais.

78Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms

79RUAB „VKK Investicija“ ginčija 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutartį kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymų nuostatoms tuo pagrindu, kad sutartimi žemės kaina buvo numatyta su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau-PVM), nors sutarties dalyku buvęs žemės sklypai nėra apmokestinami (PVMĮ 32 str. 2 d.).

80Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sutarto dėl tam tikrų sutarties sąlygų, nekeičiant, neapribojant ar panaikinant savo susitarimu imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.154, 6.156, 6.157 str.). Sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str.). Ginčui aktuali PVMĮ 2006 m. lapkričio 28 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. PVMĮ 32 straipsnis, reglamentuojantis nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimą ar kitokį perdavimą, patenka į PVMĮ IV skyrių, kuriame apibrėžti atvejai, kai priekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės PVM neapmokestinamas. Ginčo sutarties objektas – žemės sklypai, esantys Lietuvos teritorijoje, ir jie nėra įgyti iš kitos valstybės narės, todėl, įvertinus paminėtos teisės normos turinį bei jos vietą PVMĮ, t. y. konkretų skyrių, jo reglamentuojamą sritį, teisėjų kolegiją turi pagrindą prielaidai, kad paminėta teisės norma nagrinėjamam ginčui netaikytina. Ar ginčo žemės sklypai turėjo būti apmokestinti PVM – tai nuspręsti mokesčio administratoriaus kompetencija. Nors Sutarties šalys susitarė dėl žemės sklypų kainos, išskirdamos PVM mokestį, tačiau šio mokesčio nurodymas nedaro sutarties niekine, nes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto nurodyta teisės norma savo turiniu nėra imperatyvi – joje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, nėra suformuluotas draudimas ar įpareigojimas. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ginčo sandorio šalys nevienodai supranta ir aiškina ginčo žemės sklypų apmokestinimą PVM. Ar PVM mokėtinas ir kas jį turi mokėti, sprendžiama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tačiau iš esmės PVM sietinas su mokestine prievole valstybei.

81Dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens tikslams

82RUAB „VKK Investicija“ ginčija sandorius (2007-03-207 išperkamosios nuomos sutartį bei hipotekos, užtikrinant trečiųjų asmenų prievoles, sandorius) kaip prieštaraujančius juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str.), o būtent juridinio asmens tikslui – siekti pelno. Teigia, kad sandoriais juridinis asmuo prisiėmė neproporcingus realioms galimybėms įsipareigojimus, kurių nebuvo pajėgus vykdyti, kad sandoriai buvo žalingi.

83Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu dėl prieštaravimo juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.) nesiejama su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Įmonės paprastai siekia pelno, tačiau vykdoma veikla savaime negarantuoja, kad pelnas bus visada, nes veikla gali būti nuostolinga, o sudaromi sandoriai gali būti ir rizikingi, ne visuomet verslo rizika pasiteisina. Aplinkybė, jog sandoris nenaudingas, galėtų turėti reikšmės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada, jei juridinio asmens teisnumą ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose būtų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius. Priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nebūtų pasiektas svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

84Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutarties sudarymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad šis sandoris UAB „VKK Investicija“ buvo naudingas – juo įmonė gavo reikalingų apyvartinių lėšų. Taigi sandoris įmonei yra naudingas ir atitikimo įmonės įstatuose numatytus tikslus, tarp kurių – pelno siekis.

85Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., teikiant pernelyg daug nuolaidų) savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). RUAB „VKK Investicija“, turėdama tikslą sudaryti 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutartį tam, kad gauti apyvartinių lėšų, darė nuolaidas, ir į sutartį jos šalių bendru sutarimu buvo įtraukta atsakovui ne vien naudingų nuostatų, tačiau jos savaime nereiškia, kad sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams. Pats sandoris, kurio dėka RUAB „VKK investicija“ gavo lėšų veiklai, apeliantui jo sudarymo metu buvo naudingas ir patrauklus. Nors apeliantas siekia įrodyti, kad pareiškėjas (kreditorius) buvo nesąžiningas, tačiau toks faktas byloje neįrodytas, grindžiamas prielaidomis (CPK 177, 178 str.).

86Dėl hipotekos sandorių

87Atsakovas RUAB „VKK Investicija“ ginčijamais hipotekos sandoriais (pareiškėjas kreditinį reikalavimą kildina iš šių sutarčių), įkeisdamas savo turtą, užtikrino trečiųjų asmenų prievolių, prisiimtų išperkamosios nuomos sutartimis, sudarytomis su pareiškėju, įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino ginčijamų hipotekos sandorių sudarymo aplinkybes ir priėjo pagrįstą išvadą, kad pripažinti juos negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, nėra pagrindo. Teismas šią išvadą grindė tais pačiais argumentais kaip ir vertindamas 2007 m. kovo 28 d. Sutartį. Teismas priėjo apgrįstą išvadą, kad iš ginčijamų hipotekos sandorių tiesioginę naudą gavo tretieji asmenys, o atsakovas užtikrino šių subjektų prievoles pareiškėjui.

88Iš bylos duomenų akivaizdu, kad tretieji asmenys ir apeliantas glaudžiai bendradarbiauja, siekdami bendrų tikslų. Tai įrodo ir trečiųjų asmenų procesiniai dokumentai, kurie yra beveik identiški savo turiniu. Esant akivaizdžiam apelianto ir trečiųjų asmenų verslo ryšiui, sprendžiama, kad ši juridinių asmenų grupė turėjo ir tebeturi bendrų tikslų. Tokiais atvejais teismų praktikoje pripažįstama, kad ir neatlygintinės hipotekos sandoriai gali būti sudėtinė ir nedraudžiama bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos įvairiomis formomis dalis. Hipotekos už kito asmens prievoles sandoriai, atsižvelgus į kelių juridinių asmenų bendradarbiavimu siekiamus tikslus, gali būti nelaikytini pažeidžiančiais juridinio asmens tikslus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-324/2014; čia prieštaraujančiai juridinio asmens tikslams nepripažinti hipotekos sandoriai, kuriais užtikrintos asociacijos narių prievolės.

89Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas, sudarydamas su trečiaisiais asmenimis ginčo hipotekos sandorius, buvo nesąžiningas, mes pažeidė Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas – neįsitikino kliento finansine bei ekonomine būkle, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino CK 1.82 straipsnio nuostatą ir teisingai nusprendė, kad kitos sandorio šalies nesąžiningumą privalo įrodyti tai teigiantis juridinis asmuo (CPK 177, 178 str.), tačiau apeliantas šių aplinkybių neįrodė, savo teiginius grindė prielaidomis. Teismas taip pat priėjo apgrįstą išvadą, kad atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, verslininkas, prieš sudarydamas ginčo sandorius, prisiimdamas turtinius įsipareigojimus pareiškėjui, privalėjo įvertinti savo finansines galimybes bei veiklos riziką. Dėl to, kad po kurio laiko dėl patirtų nuostolių apeliantas negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pareiškėjui, pripažinti sandorius prieštaraujančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams nėra pagrindo (CPK 1.5 str.).

90Į esminius apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nekartoja. Nei apeliantas, nei jo poziciją palaikantys tretieji asmenys nepateikė naujų įrodymų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų pagrindą vertinti nagrinėjamą situaciją kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

91Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

92Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. AB SEB bankas (AB „SEB lizingas“ teisių perėmėjas, pareiškėjas) 2014... 4. Finansinis reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis, kad 2007 m. kovo 28 d. tarp... 5. Kita finansinio reikalavimo dalis kyla iš atsakovo turto įkeitimo už... 6. Atsakovas 2008 m. spalio 17 d. įregistravo sutartinę hipoteką... 7. 2009 m. gegužės 11 d. atsakovas įregistravo sutartinę hipoteką... 8. 2008 m. gruodžio 4 d. atsakovas įregistravo sutartinę hipoteką... 9. 2007 m. lapkričio 14 d. atsakovas įregistravo hipoteką 03/1/2007/0016313... 10. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo ginčijo sandorius, esančius... 11. Priešieškinis grindžiamas tui, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 12. Sutarties objektai – žemės sklypai. Jų paskirtis, sudarant... 13. Be to, Sutartis yra nepagrįstai didelė našta jam (atsakovui), ji... 14. Sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento,... 15. Ginčijami hipotekos sandoriai taip pat prieštarauja atsakovo įstatų 2.1.2... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi atnaujino terminą... 18. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra įrodymų apie kreditoriaus gautą... 19. Dėl 2007 m. kovo 28 d. Sutarties teismas pažymėjo, kad ji Vilniaus apygardos... 20. PVMĮ 32 straipsnio 2 dalies galimus pažeidimus (dėl jų vyksta ginčas su... 21. Tesimas nenustatė pagrindo 2007 m. kovo 28 d. Sutartį pripažinti... 22. Teismas pažymėjo, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams... 23. Byloje nėra įrodymų apie pareiškėjo nesąžiningumą, t.y. kad jis žinojo... 24. Atsakovas iš dalies ginčijamą Sutartį įvykdė, atlikdamas pareiškėjui... 25. Tuo pačiu pagrindu, t. y. prieštaravimu įmonės tikslui – pelno siekimui,... 26. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad pareiškėjas, suteikęs finansavimą... 27. Byloje atsakovas neįrodė ir ginčo sandorių prieštaravimo teisingumo,... 28. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad išperkamosios nuomos sutartys... 29. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 30. Atsakovas RUAB „VKK Investicija“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 31. 1. AB SEB bankas kreditinį reikalavimą dėl 2 468 980, 82 Lt ir 1 350 619.76... 32. 2. AB SEB banko reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš reikalavimo... 33. 3. Skundžiama nutartimi buvo patvirtintas AB SEB bankas finansinis... 34. 4. CK nustato imperatyvų reikalavimą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo... 35. 5. Kai notariškai tvirtintiną (bet nepatvirtintą) rašytinės formos... 36. 6. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu konstatuota,... 37. 7. 2007 m. kovo 28 d. tarp AB SEB lizingas ir UAB „VKK Investicija”... 38. 8. Pareiškėjas nesąžiningas. Netoleruotinas pareiškėjo vienašališkas... 39. 9. 2007 m. kovo 28 d. tarp AB SEB lizingas ir UAB „VKK Investicija“... 40. Juridinio asmens veiklos tikslui prieštarauja ir atsakovui per didelė naštą... 41. 10. AB SEB lizingas nebuvo sąžininga sandorio šalis, nes kaip kredito... 42. 11. UAB „VKK Investicija” niekada ginčijamų sandorių nepatvirtino.... 43. 12. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad ginčijami sandoriai... 44. 13. Teismas išsamiai nepasisakė dėl argumentų, kad ginčijami hipotekos... 45. 14. Kai sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas daikto... 46. Trečiasis asmuo – UAB „VKK Vilnius”, atsiliepime į atskirąjį skundą... 47. Trečiasis asmuo – UAB „VKK Kaunas”, atsiliepime į atskirąjį skundą... 48. Trečiasis asmuo – UAB „Upynalė”, atsiliepime į atskirąjį skundą... 49. Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo... 50. 1. RUAB „VKK Investicija“ ieškinys dėl 2013 m. birželio 13 d.... 51. 2. RUAB „VKK Investicija“ nuolat teikia ieškinius, kuriais siekia... 52. 3. Ginčas dėl 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutarties galiojimo... 53. 4. Kaip precedentu turėtų būti remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 54. 5. Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą notarine tvarka turi būti... 55. 6. PVMĮ 32 straipsnio 2 dalis nėra imperatyvi (joje nenumatytas draudimas... 56. 7. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl to, jog atsakovui trūko... 57. 8. AB SEB bankas iš atsakovo perimtus sklypus pardavė viešame aukcione. Ta... 58. Atsakovo RUAB „VKK Investicija“ pozicija šioje byloje identiška, t. y.... 59. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 60. Atskirasis skundas netenkintinas... 61. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 62. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir atsakovas 2007 m. kovo 28 d. sudarė... 63. Dėl bylos sustabdymo... 64. Atsakovas teigia, kad bylos negalima nagrinėti, kol nebus išnagrinėta kita,... 65. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO)... 66. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą,... 67. Galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje... 68. Pažymėtina, kad, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti... 69. Nagrinėjamu atveju SEB banko finansinio reikalavimo netvirtinimas dėl... 70. Paminėta, kad nuo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr.... 71. LITEKO duomenimis UAB „VKK Investicija” restruktūrizavimo byla iškelta... 72. Teisėjų kolegija sprendžia, kad stabdyti nagrinėjamą bylą nėra pagrindo.... 73. Dėl notarinės sandorio formos... 74. UAB „VKK Investicija“ ginčija 2007 m. kovo 28 d. pirkimo išsimokėtinai... 75. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas UAB „VKK Investicija“ 2007 m.... 76. Pažymėtina, kad paminėtoje civilinėje byloje teismai atmetė argumentus... 77. Pažymėtina, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus,... 78. Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms... 79. RUAB „VKK Investicija“ ginčija 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos... 80. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti... 81. Dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens tikslams... 82. RUAB „VKK Investicija“ ginčija sandorius (2007-03-207 išperkamosios... 83. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje galimybė pripažinti... 84. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino 2007 m. kovo 28... 85. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sandorių, kurie nepakankamai... 86. Dėl hipotekos sandorių ... 87. Atsakovas RUAB „VKK Investicija“ ginčijamais hipotekos sandoriais... 88. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad tretieji asmenys ir apeliantas glaudžiai... 89. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas, sudarydamas su trečiaisiais asmenimis... 90. Į esminius apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Iš... 91. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 92. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą....