Byla 1A-137-149/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams ir šešiems mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Leonardos Gurevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nuteistojo gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui, nuteistajam V. K., nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir nukentėjusiojo A. V. įstatyminio atstovo A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams ir šešiems mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

2Taip pat šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo A. V. įstatyminio atstovo A. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

51. V. K. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent :

6jis 2016-05-19, apie 20.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Touareg“, valstybinis Nr. ( - ) Karaliaus Mindaugo tilto antra eismo juosta iš dviejų nuo Rinktinės gatvės, degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Arsenalo – Žygimantų – T. Vrublevskio gatvėmis ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių V skyriaus nurodomojo kelio ženklu Nr. 508 „Eismo kryptis sankryžoje tiesiai“ nustatytą eismo minėta sankryža tvarką, pagal kurią Karaliaus Mindaugo tilto antra eismo juosta skirta važiuoti per sankryžą tik tiesiai, suko į kairę, į Arsenalo gatvę, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sankryžose sukdamas į kairę, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, t. y. sankryžoje, sukdamas į kairę ir įvažinėdamas į Arsenalo gatvę, nesustojo prieš ties važiuojamųjų dalių sankirta esančia pėsčiųjų perėja, kad praleistų jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, degant žaliam šviesoforo signalui, perėja per Arsenalo gatvės važiuojamąją dalį ėjusį, paspirtuką besivedusį, pėsčiąjį A. V., gimusį 2012 m., ir vairuojamo automobilio kairiojo šono priekine dalimi jį partrenkė. Eismo įvykio metu pėsčiajam A. V. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

72. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

8II. Apeliacinių skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

93. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemonę – terminą bei sumažinti jam paskirtą baudą. Taip pat prašo atlikti byloje įrodymų tyrimą ir paskirti autotechninę ekspertizę, siekiant nustatyti įvykio mechanizmą.

103.1 Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas. Teigia, kad apylinkės teismas nevertino, kad šioje byloje jis savo kaltę prisipažino iš dalies ir nurodė, kad 2016-05-19 važiavo Karaliaus Mindaugo tiltu antra eismo juosta link Katedros aikštės, nes jam reikėjo važiuoti į Antakalnį, todėl, likus maždaug 5 metrams iki pėsčiųjų perėjos, sustojo. Nepastebėjo ženklo, kad negalima sukti į kairę, todėl, praleidęs iš priekio atvažiuojantį automobilį, paspaudė akseleratoriaus pedalą ir pasuko į kairę. Matė, kad pėsčiųjų perėjoje nebuvo žmonių, todėl pradėjo judėti link pirmosios eismo juostos arčiau bordiūro. Tuomet, jau būdamas įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, pamatė, kad kažkas blykstelėjo, išgirdo garsą ir per veidrodėlį pamatė gulintį nukentėjusįjį. Jis nukrito, atsitrenkęs į kairę automobilio pusę maždaug ties viduriu. Mano, kad vaikas paspirtuku įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kadangi, sukdamas į kairę jo pėsčiųjų perėjoje nematė, be to, ten yra apie 30 procentų nuolydis, todėl vaiko greitis buvo pakankamai didelis. Teigia, kad šiuo atveju yra ir nukentėjusiojo, ir jo tėvo kaltė, kadangi įvykio nebūtų įvykęs, jei vaikas būtų stūmęsis paspirtuką arba jį būtų vedęs, nes tokiu atveju jie būtų spėję sustoti. Nuteistojo manymu, šiame eismo įvykyje nėra jo kaltės, eismo įvykis kilo dėl to, jog nukentėjusysis, būdamas neatidus ir pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiavo su paspirtuku ir nestabdydamas, atsitrenkė į jo (V. K.) vairuojamą automobilį.

113.2. Pažymi, kad autotechninė ekspertizė byloje nebuvo atliekama, nors buvo svarbu nustatyti, ar pagal automobilio sužalojimus, vaikas galėjo atsitrenkti į automobilį, eidamas pėsčiomis, ar ne. Be to, apelianto teigimu, turėjo būti nustatyta, ar jis turėjo techninę galimybę (ar jam užteko laiko) sustabdyti automobilį. Teigia, kad tokio pobūdžio tyrimas net nebuvo atliktas, nors yra privalomas.

123.3 Mano, kad, siekiant nustatyti byloje tiesą, buvo būtina skirti autotechninį tyrimą. Tik gavus išvadą dėl aukščiau nurodytų abejonių, galima būtų atsakyti, ar dėl autoįvykio yra kaltas tik jis, ar nukentėjusysis, ar yra mišri abiejų kaltė. Teigia, kad, neištyrus šių aplinkybių, yra akivaizdžiai pažeista jo teisė į gynybą bei teisingą ir nešališką teismą. Apelianto manymu, neatlikus autotechninio tyrimo, teismas negalėjo tinkamai įvertinti situacijos ir priimti teisingą sprendimą, kadangi net nėra aiškus įvykio mechanizmas. Tik ištyrus įvykio mechanizmą, bus aišku, ar jo veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis ar administracinis pažeidimas.

133.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas vadovavosi išimtinai nukentėjusiojo tėvo A. V. prieštaringais parodymais apie tai, kad sūnus ėjo pėsčiomis, o ne važiavo paspirtuku.

143.5. Be to, nurodo, kad įstatymas numato paskirtos jam baudžiamojo poveikio priemonės trukmę – nuo vienerių iki trejų metų, tačiau teismas paskyrė beveik vidurkį – 1,6 metų baudžiamojo poveikio priemonę, nors, atsižvelgus į visas aplinkybes, apelianto manymu, buvo galima paskirti švelnesnę bausmę. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai atsižvelgė į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo duomenis apie praeityje padarytus pažeidimus. Pažymi, kad registre nurodyti pažeidimai buvo padaryti praeityje ir per visą jo vairavimo stažą, nuobaudos jau yra įvykdytos, tačiau teismas nevertino, kad pagal ATPK 36 straipsnį, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

154. Nukentėjusiojo A. V. įstatyminis atstovas A. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam V. K. paskirta 60 MGL, t.y. 2259,60 EUR, bauda bei atmestas nukentėjusiojo A. V. atstovo A. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir paskirti nuteistajam V. K. 90 parų arešto bausmę bei patenkinti civilinio ieškovo A. V. atstovo A. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

164.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, nes juo neteisingai paskirta bausmė ir netinkamai išspręstas civilinis ieškinys, todėl yra keistinas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nevertino, kad nei viena iš 18-kos administracinių nuobaudų (baudų), paskirtų nuteistajam už įvairius KET pažeidimus, nėra įvykdyta. Daugeliu atvejų paskirtų baudų priverstinis išieškojimas iš nuteistojo nutrauktas suėjus vykdymo senaties terminui. Apelianto teigimu, visa tai aiškiai ir nenuginčijamai patvirtina, kad nuolat už KET pažeidimus V. K. skiriamomis baudomis nuobaudų tikslai nėra pasiekiami. Nors pirmos instancijos teismo dėmesys į šiuos įrodymus buvo atkreiptas, motyvuotai prašant paskirti nuteistajam griežtesnę iš BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių, t.y. arešto bausmę, kaip matyti iš nuosprendžio, apylinkės teismas dėl paminėtų reikšmingų įrodymų niekaip nepasisakė ir nepateikė jokių su tuo susijusių motyvų, tai yra tuo pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.

174.2. Nurodo, kad V. K., būdamas teistas už kitų nusikalstamų veikų padarymą, apelianto manymu, siekdamas, kad nebūtų įvykdyti ir jo atžvilgiu priimti nuosprendžiai, t.y. iš jo nebūtų priverstinai išieškotas kitais nuosprendžiais jo atžvilgiu paskirtas turto konfiskavimas bei nebūtų įvykdytos kitos jam paskirtos turtinės prievolės, yra nutraukęs savo santuoką. Tokiu būdu sudaryta faktinė situaciją, kurioje jokios turtinės prievolės (baudos, turto konfiskavimas ir kt.) negali būti net ir priverstinai išieškomos iš nuteistojo. Esant tokiai situacijai, apelianto teigimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta jam bausmė – eilinė bauda net nebus įvykdyta. Atitinkamai šiuo atveju neįmanoma net tikėtis ir bausmės tikslų pasiekimo. Nuosprendžiu skyrimas aiškiai neįvykdytinos bausmės, kaip šiuo atveju, nesuderinamas ir su teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Visa tai, apelianto manymu, patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu aiškiai netinkamai paskirta bausmė, o dėl to nuosprendis keistinas.

184.3 Taip pat apeliantas teigia, kad, parinkdamas bausmės rūšį, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į nuteistojo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis V. K. į kairę, į Arsenalo gatvę, byloje aptariamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį suko pažeisdamas ne tik kelio ženklo Nr. 508 „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimus, bet ir analogiškus horizontalaus kelio ženklinimo KET 3-čio priedo 1.16 punkto reikalavimus, ignoruodamas ir kitų eismo dalyvių garsiniu signalu jam reiškiamas pastabas dėl jo daromą aptariamo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Mano, kad nuteistojo teisiamojo posėdžio metu išsakyti argumentai, jog jis nepastebėjo kelio ženklo draudžiančio jam sukti į kairę, yra tik jo gynybinė versija, kadangi nuteistasis negalėjo nematyti ir ant važiuojamosios kelio dalies esančio minėto horizontalaus kelio ženklinimo, draudžiančio jam sukti į kairę, nes važiuojamą kelio dalį jis neabejotinai matė ir stebėjo. Priešingu atveju neįsitektų važiuojamojoje dalyje ir pan. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis taip pat patvirtino, jog girdėjo kitų eismo dalyvių garsinius signalus. Visa tai, apelianto teigimu, patvirtina, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius aptariamoje sankryžoje sukti į kairę, nuteistasis pažeidė ne tik tyčia, bet ir ignoruodamas kitų eismo dalyvių jam dėl to reiškiamas pastabas, tokiu būdu demonstruodamas absoliutų Kelių eismo taisyklių reikalavimų negerbimą bei ignoravimą, todėl į šias nuteistojo elgesio reikšmingas aplinkybes taip pat privalėjo būti atsižvelgta, sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio jam parinkimo.

194.4. Taip pat, apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nurodo, kad BK 60 str. 1 d. 5 p. nustatyta, jog veikos padarymas mažamečiui, t.y. nesulaukusiam keturiolikos metų, kaip šiuo atveju, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kurią privalo būti atsižvelgiama parenkant bausmės rūšį ir dydį (BK 54 str. 2 d. 7 p.), visa tai vėl gi patvirtina, kad bausmė nuteistajam paskirta netinkamai.

204.5. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog draudimo bendrovė įmokėjo 3000 EUR neturtinei žalai atlyginti, kas yra daugiau nei įprastai priteisiama tokio pobūdžio bylose, o vien tos aplinkybės, kad nukentėjusysis yra mažametis ir ateityje, galimai, atsiras kitos jo sveikatos sutrikdymo pasekmės nėra pagrindas priteisti didesnes sumas. Apelianto teigimu, be civiliniame ieškinyje nurodytų argumentų ir juos patvirtinančių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu buvo kalbama ir apie tai, kad dėl galimo nukentėjusiojo dešinės kojos prailgėjimo, dėl dešinės blauzdos kaulo lūžio, visą kaulo augimo laikotarpį privaloma reguliari gydytojų priežiūra, kurią atliekant pastoviai patiriamas stresas dėl būsimų tyrimų rezultatų. Dėl šių argumentų pirmos instancijos teismas nepasisakė, o tai, apelianto manymu, patvirtina, kad civilinis ieškinys šioje byloje išspręstas netinkamai (BPK 328 str. 4 p.). Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas 3000 EUR dydžio neturtinės žalos priteisimu, nutolo nuo teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose.

215. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė, nukentėjusiojo įstatyminio atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, priteisiant iš draudiko nukentėjusiojo mažamečio A. V. naudai 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo įstatyminis atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

226. Nuteistojo V. K. ir nukentėjusio įstatyminio atstovo A. V. apeliaciniai skundai atmestini.

237. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

248. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

259. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nagrinėjamo skundo kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

2610. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Formuojamojoje teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

27III. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo

2811. Pažymėtina, jog nuteistasis pirmosios instancijos teisme V. K. savo kaltę pripažino iš dalies, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose neneigė padaręs autoįvykį, kurio metu nukentėjo mažametis A. V., tačiau nesutiko su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu ir tuo pagrindu ginčija nukentėjusiojo įstatyminio atstovo A. V. apeliacinio skundo argumentus dėl siekio prisiteisti papildomai iš draudiko ir nuteistojo solidariai 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta mažamečio A. V. sveikata, kilo dėl nukentėjusiojo ir jo (V. K.) abipusės kaltės.

2912. Nuteistojo V. K. veika kvalifikuota tinkamai.

3013. Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

3114. 2017-02-23 vykusio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas paneigė turįs parengęs klausimus ekspertams, todėl kolegija nutarė suteikti gynėjui tokią galimybę ir pateikti teismui parengtus ekspertui klausimus iki 2017-02-28, kad teismas galėtų spręsti, ar yra pagrindas skirti autotechninę ekspertizę. 2017-03-01 vykusio teismo posėdžio metu, kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 253 str., 439 str. 2 d., protokoline nutartimi, V. K. gynėjo advokato Sigito Mikliušo 2017-02-28 prašymą dėl autotechninės ekspertizės skyrimo pagal pastarojo suformuluotus klausimus atmetė, savo sprendimą motyvuodama tuo, kad pagal BPK 208 str. ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Kolegijos vertinimu, iš V. K. gynėjo advokato Sigito Mikliušo suformuluoti ekspertui klausimai nesudaro jokio pagrindo šioje byloje atlikti specialų tyrimą, kadangi į juos atsakyti nėra būtinos specialios žinios. Esminės eismo įvykio aplinkybės šioje byloje yra nustatytos, byloje esančių įrodymų pakanka, kad būtų galima jas patvirtinti arba paneigti.

3215. Viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina faktinę aplinkybę, kad V. K. 2016-05-19, apie 20.00 val., Vilniuje, pavojingai vairuodamas automobilį „VW Touareg“, valstybinis Nr. ( - ) – nepaisydamas Kelių eismo taisyklių V skyriaus nurodomojo kelio ženklo Nr. 508 „Eismo kryptis sankryžoje tiesiai“, Karaliaus Mindaugo tilto antra eismo juosta nuo Rinktinės gatvės įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Arsenalo – Žygimantų – T. Vrublevskio gatvėmis ir, pažeisdamas nustatytą eismo minėta sankryža tvarką, suko į kairę, į Arsenalo gatvę, nesustojo prieš ties važiuojamųjų dalių sankirta esančia pėsčiųjų perėja, kad praleistų jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, degant žaliam šviesoforo signalui, perėja per Arsenalo gatvės važiuojamąją dalį ėjusį, paspirtuką besivedusį, pėsčiąjį mažametį A. V., gimusį 2012 m., tuo pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sankryžose sukdamas į kairę, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, ir vairuojamo automobilio kairiojo šono priekine dalimi jį partrenkė, padarydamas pėsčiajam mažamečiui A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3316. Apklaustas teisme kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną važiavo Karaliaus Mindaugo tiltu antra eismo juosta link katedros aikštės, jam reikėjo į Antakalnį, todėl likus maždaug 5 metrams iki pėsčiųjų perėjos sustojo. Jis nepastebėjo ženklo, kad negalima sukti į kairę, todėl, praleidęs iš priekio atvažiuojantį automobilį, paspaudė akseleratorių ir pasuko į kairę. Matė, kad pėsčiųjų perėjoje nebuvo žmonių, todėl pradėjo judėti link pirmosios eismo juostos arčiau bordiūro. Jau būdamas įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, pamatė, kad kažkas blykstelėjo, išgirdo garsą ir per veidrodėlį pamatė gulintį nukentėjusįjį. Jis nukrito atsitrenkęs į kairę automobilio pusę maždaug ties viduriu. Mano, kad vaikas paspirtuku įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kadangi jis sukdamas į kairę jo pėsčiųjų perėjoje nematė, be to, ten yra apie 30 procentų nuolydis, todėl vaiko greitis buvo pakankamai didelis. Mano, kad šiuo atveju yra ir nukentėjusiojo, ir jo tėvo kaltės, kadangi įvykio nebūtų, jei vaikas būtų stūmęsis paspirtuką arba A. V. jį būtų vedęsis, nes tokiu atveju jie būtų spėję sustoti. Pripažįsta, kad tą dieną buvo išgėręs taurę vyno, tačiau ji jo veiksmų įtakoti negalėjo, kadangi jis sveria apie 90 kg, jo ūgis 180 cm. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi automobilis buvo draustas ir draudimo kompanija atlygino nukentėjusiajam patirtą žalą.

3417. Nuteistojo argumentus, kad vaikas paspirtuku įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kadangi jis sukdamas į kairę jo pėsčiųjų perėjoje nematė, be to, ten yra apie 30 procentų nuolydis, todėl vaiko greitis buvo pakankamai didelis, paneigia nukentėjusiojo įstatyminio atstovo A. V. parodymai, kuris apklaustas teisme liudytoju parodė, kad byloje aptariamu laiku ir vietoje su sūnumi atėjo Mindaugo tiltu prie sankryžos, sustojo prie perėjos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo eiti. Jo sūnus ėjo dviem žingsniais priekyje jo ir stūmėsi paspirtuką. Nuo katedros pusės ėjo didelis žmonių srautas, o jie vieni ėjo į kitą pusę. Kadangi jis su vaiku ėjo lėčiau, todėl žmonių srautas iš priekio juos pasitiko dar būnant važiuojamojoje dalyje ties Antakalniu ir baigėsi antroje eismo juostoje. Praėjus maždaug pusę sankryžos jis išgirdo garsinius automobilių signalus, pasisukęs į dešinę pamatė kaltinamojo visureigį ir, kad jis ketina sukti į kairę, o kiti vairuotojai bandė atkreipti V. K. dėmesį signalizuodami, kad į tą pusę negalima sukti. Toliau einant nuo Mindaugo tilto jis išgirdo akseleruojamą garsą, kai pamatė, kad kaltinamasis suka į kairę. Tuomet jis riktelėjo sūnui, kad jis sustotų. Tuo metu visureigis jau buvo prie nukentėjusiojo, visureigio galas sukdamas kontaktavo su paspirtuku, kuris nuo smūgio krito į kairę pusę versdamas jo sūnų. Kontaktas įvyko tarp pirmos ir antros juostos judant Kosciuškos gatve į Antakalnį. Mano, kad kaltinamasis matė pėsčiųjų srautą einantį nuo katedros ir kai tik jis pasibaigė, jis pradėjo akseleruoti nematydamas mažo ūgio vaiko. Jo sūnus negalėjo važiuoti paspirtuku, kadangi ten važiuojamoji dalis grįsta akmenimis, tarp kurių dideli tarpai, o jo sūnaus paspirtukas mažas, jo ratai maži, todėl juo tokiu grindiniu neįmanoma važiuoti, nes ratai įstrigtų akmenų tarpuose. Jo sūnui buvo diagnozuotas kaulų lūžis, šiuo metu jam tęsiamas gydymas masažais ir medikamentais. Esant aktyviam judėjimui matosi, kad vaikas šlubuoja, kadangi jis dar mažas, jo kaulai nėra iki galo sukaulėję, todėl kaip bus ateityje dar nėra aišku. Be to, sūnus iki šiol jaučia nerimą dėl šios situacijos, kiekvieną kartą jiems kažkur einant klausinėja, ar reiks eiti per gatvę ir pan.

3518. Be to, nuteistojo argumentus taip pat paneigia byloje esančios fotolentelės, iš kurių matyti, kad Arsenalo gatvės atkarpa, kurioje užfiksuotas eismo įvykis, yra grįsta nelygiais akmenimis, tarp kurių yra nevienodo gylio ir pločio tarpai (t.1, b.l.11-12). Taip pat iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad paspirtuko ratukai – maži, telpantys į tarp akmenų esančius tarpus (t.1, b.l. 170-174), todėl nuteistojo argumentai apie mažamečio galimai greitą važiavimą tokiu grindiniu, dėl ko jis galėjo jo nepastebėti ir laiku nesustabdyti automobilio, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

3619. Šiame kontekste kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog teismo neįtikino kaltinamojo pateikta versija, kad A. V. jis negalėjo pastebėti, nes nukentėjusysis įvažiavo į perėją paspirtuku ir kadangi ten nuokalnė sugebėjo išvystyti pakankamai didelį greitį, dėl kurio nebegalėjo sustabdyti paspirtuko ir atsitrenkė į jo automobilį. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad važiuojamosios kelio dalies plotas yra 17 metrų, kontaktas įvyko Arsenalo gatvėje ties antros ir pirmos juostos sankirta, taigi A. V. iki susidūrimo jau buvo perėjęs apie 13 metrų pėsčiųjų perėjos. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis tuo metu buvo 4 metų amžiaus, jo paspirtukas yra vaikiškas, kelio danga grįsta akmenimis, tarp kurių pakankamai dideli tarpai, todėl sunkiai įtikinama, kad nukentėjusysis galėjo išvystyti tokį greitį, kad kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs jo pastebėti. Be to, šią kaltinamojo versiją paneigia ir A. V., kuris nurodė, kad tuo metu, kai išgirdo kitus vairuotojus signalizuojant V. K., jis ir nukentėjusysis jau buvo perėję maždaug pusę pėsčiųjų perėjos, taigi tuo metu, kai kaltinamasis pradėjo sukti į kairę A. V. jau buvo perėjoje ir V. K. galėjo ir turėjo jį pastebėti.

3720. Kita vertus, aplinkybė, ar A. V. paspirtuku važiavo ar jį vedėsi nagrinėjamoje byloje esminės reikšmės neturi. KET nėra nustatyta, kad asmuo, kirsdamas pėsčiųjų perėją, privalo vestis paspirtuką, o ne juo važiuoti, kaip antai, toks draudimas aiškiai nurodytas dviračių vairuotojams (KET 64.9 punktas). Todėl net ir nustačius, kad A. V. paspirtuku važiavo nepaneigtų V. K. iš KET 27 punkto kylančios pareigos, kertant pėsčiųjų perėją, praleisti į jo važiavimo juostą bet kuria kryptimi įėjusius pėsčiuosius, nes KET pėstiesiems suteikia prioritetą eiti važiuojamąja kelio dalimi, todėl vairuotojai privalo sustoti ir praleisti pėsčiųjų perėja einančius pėsčiuosius.

3820.1. Nukentėjusysis A. V. ir kartu su juo buvęs jo tėvas A. V., nepažeisdami KET reikalavimų, eidami per reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui ir tokiu būdu elgdamiesi atsakingai, tokio pat elgesio tikėjosi ir iš kitų eismo dalyvių, todėl neturėjo ir negalėjo numatyti, kad V. K., grubiai pažeisdamas KET taisykles, neleistinai suks į kairę bei nepraleis per pėsčiųjų perėją einančio mažamečio A. V.. Nuteistojo argumentai, kad mažametis pėsčiųjų perėją kirto neatsakingai ir eismo įvykis kilo dėl apibusės kaltės atmestini.

3921. Kolegijos vertinimu, tarp padarytų mažamečiui A. V. sužalojimų ir pavojingo V. K. vairavimo – nurodomojo kelio ženklo Nr. 508 „Eismo kryptis sankryžoje tiesiai“ ir KET 27 punkto reikalavimų nepaisymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jeigu V. K. būtų laikęsis KET reikalavimų, eismo įvykis, kurio metu nekentėjo mažametis A. V., nebūtų įvykęs. Nuteistojo ir jo gynėjo argumentai, kad V. K., neleistinai sukdamas į kairę, nematė ne tik kelio ženklo, bet ir pėsčiojo, bei nuteistojo prielaida, kad, nors mažametis A. V. sankryžą kirto degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau galimai paspirtuko per sankryžą nesivarė, o važiavo paspirtuku per reguliuojamą pėsčiųjų perėją tokiu greičiu, kad jis (V. K.) jo tiesiog galėjo nepastebėti, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti, juos paneigia byloje esantys neginčijami įrodymai, kurių pagrindu padarytos išsamios pirmosios instancijos teismo išvados, ir vertintini, kaip nuteistojo siekis išvengti griežtesnės atsakomybės.

4022. Dėl nuteistojo prašymo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones – terminą bei sumažinti jam paskirtą baudą – pažymėtina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

4123. Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad V. K. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

4223.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. K. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir lengvinančių aplinkybių bei V. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis – bent 2 kartus teistas (b.l. 47-60), naują neatsargų nusikalstamą padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b.l. 61-74), dirba, nuo 2011-02-16 iki 2016-02-18 gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l. 78), pagrįstai paskyrė V. K. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

4323.2. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad V. K. šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę, būdamas daugelį kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nedaro teisingų išvadų, jo pavojingas vairavimas kelią grėsmę kitų žmonių sveikatai ir gyvybei – buvo sužalotas mažametis vaikas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 68 str., pagrįstai vieneriems metams ir šešiems mėnesiams uždraudė V. K. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus tikslus. Kolegijos vertinimu, paskirta V. K. bausmė – 60 MGL ( 2259 eurų) dydžio bauda su baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams – yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, švelninti ją nėra įstatyminio pagrindo, kadangi ji yra loginė išdava tos nusikalstamos veikos, kurią padarė V. K., ir nėra jokio pagrindo teigti, kad pastarajam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Šiuo konkrečiu atveju, V. K. ir jo gynėjo interesas, pasireiškiantis per jų siekį panaikinti ar sušvelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą nuteistajam bausmę, negali būti iškeliamas aukščiau viešojo intereso, siekiant apsaugoti visuomenę nuo v. Kuliešiaus galimai naujų pavojingų nusikalstamų veikų padarymo.

44IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nukentėjusio įstatyminio atstovo A. V. apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo

4524. Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su paskirtos V. K. bausmės rūšimi ir jos dydžiu, mano, kad pastarajam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni. Taip pat ginčija teismo sprendimą atsisakyti tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, kuriame jis prašė papildomai solidariai iš nuteistojo V. K. ir draudiko AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiojo A. V. naudai priteisti 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

4625. Kadangi kolegija, nagrinėdama nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, jau pasisakė, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos V. K. bausmės teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra, kad teismas, paskirdamas Vytautui K. V. K. bausmę – 60 MGL ( 2259 eurų) dydžio baudą su baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams – BK Bendrosios ir Specialiosios dalies nuostatų nepažeidė, pakartotinai tuo pačiu klausimu nepasisakys.

4726. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistinos neturtinės žalos dyžiu, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė priteistinos nukentėjusiajam A. V. neturtinės žalos dydį ir pagrįstai atmetė nukentėjusio įstatyminio atstovo A. V. pareikštą civilinį ieškinį.

4827. Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

4927.1. Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

5027.2. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

5127.3 Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

5227.4 Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

5327.5. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

5427.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

5527.7. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 Lt (579,24 eurų) iki 10 000 Lt (2896,2 eurų)(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), taip pat pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama 15 000 Lt (4344,30) eurų neturtinės žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

5628. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, taip pat įvertinęs tai, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiajam A. V. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, pagristai atmetė nukentėjusiojo įstatyminio atstovo A. V. civilinį ieškinį.

5729. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.

Nutarė

58Nuteistojo V. K. ir nukentėjusiojo A. V. įstatyminio atstovo A. V. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo A. V.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 5. 1. V. K. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių... 6. jis 2016-05-19, apie 20.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW... 7. 2. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą... 8. II. Apeliacinių skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 9. 3. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. 3.1 Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 11. 3.2. Pažymi, kad autotechninė ekspertizė byloje nebuvo atliekama, nors buvo... 12. 3.3 Mano, kad, siekiant nustatyti byloje tiesą, buvo būtina skirti... 13. 3.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas vadovavosi išimtinai... 14. 3.5. Be to, nurodo, kad įstatymas numato paskirtos jam baudžiamojo poveikio... 15. 4. Nukentėjusiojo A. V. įstatyminis atstovas 16. 4.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra... 17. 4.2. Nurodo, kad V. K., būdamas teistas už kitų... 18. 4.3 Taip pat apeliantas teigia, kad, parinkdamas bausmės rūšį, pirmos... 19. 4.4. Taip pat, apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai... 20. 4.5. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais,... 21. 5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį... 22. 6. Nuteistojo V. K. ir nukentėjusio įstatyminio atstovo... 23. 7. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 24. 8. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 25. 9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina... 26. 10. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra... 27. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistojo 28. 11. Pažymėtina, jog nuteistasis pirmosios instancijos teisme 29. 12. Nuteistojo V. K. veika kvalifikuota tinkamai.... 30. 13. Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas... 31. 14. 2017-02-23 vykusio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo... 32. 15. Viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma... 33. 16. Apklaustas teisme kaltinamasis V. K. teismo posėdžio... 34. 17. Nuteistojo argumentus, kad vaikas paspirtuku įvažiavo į pėsčiųjų... 35. 18. Be to, nuteistojo argumentus taip pat paneigia byloje esančios... 36. 19. Šiame kontekste kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 37. 20. Kita vertus, aplinkybė, ar A. V. paspirtuku važiavo... 38. 20.1. Nukentėjusysis A. V. ir kartu su juo buvęs jo... 39. 21. Kolegijos vertinimu, tarp padarytų mažamečiui A. V.... 40. 22. Dėl nuteistojo prašymo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės –... 41. 23. Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2... 42. 23.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visas... 43. 23.2. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nukentėjusio įstatyminio... 45. 24. Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su... 46. 25. Kadangi kolegija, nagrinėdama nuteistojo V. K.... 47. 26. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistinos neturtinės... 48. 27. Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos... 49. 27.1. Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio... 50. 27.2. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 51. 27.3 Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų... 52. 27.4 Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje... 53. 27.5. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 54. 27.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra... 55. 27.7. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 56. 28. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios... 57. 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 58. Nuteistojo V. K. ir nukentėjusiojo