Byla e2-1902-750/2017
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė,

2sekretoriaujant Eglei Šeputienei,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

4Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. S. 1500,00 Eur negrąžintos kredito dalies; 1323,12 Eur kredito mokesčio;6,15 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2017-01-02 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. x5kd3nv9 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 1500,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 1323,12 Eur kredito mokestį iki 2020-01-02. Suteiktas 1500,00 Eur vartojimo kreditas ir 1323,12 Eur kredito mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei 36 mėnesinėmis įmokomis, pagal Sutarties sudarymo momentu nustatytus ir Sutartyje įtvirtintus terminus. Kadangi atsakovas iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, ieškovė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 str. bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2016-12-17 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

5Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai bei apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėtina, šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2017-01-02 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. x5kd3nv9 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 1500,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn., metinė palūkanų norma – 47 proc. (el. b.l. 9-10). Kreditas turėjo būti grąžintas ir kredito mokestis sumokėtas 2020-01-02 (el. b.l. 9-10). Ieškovė 2017 m. balandžio 3 d. raginimu Nr. 2014-04-03/11 informavo atsakovą, kad nesumokėjus skolos per 14 kalendorinių dienų nuo šio laiško gavimo dienos, nedelsiant nutrauks sudarytą vartojimo kredito sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimo procesą (el.b.l. 6). 2017-04-19 pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2017-04-19/2 nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu nuo 2017-05-05 (el. b.l. 30).

8Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 str. 1 d., 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str.). Atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš atsakovo priteistinas 1500,00 Eur negrąžintas kreditas ieškovės naudai (CK 6.63 str. 1 d. 1 ir 2 p., 6.256 str. 2 d.).

9Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ir Europos Sąjungos, ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos, kurias įvardija kaip kredito mokestį, laikytinos neprotingai didelėmis. Šiuo atveju palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į vartojimo kredito sutarties sudarymo datą, į kredito negrąžinimo trukmę, palūkanų susidarymo laikotarpį, ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę mažinti sutartimi nustatytas palūkanas (šiuo atveju vadinamas kredito mokesčiu), todėl apskaičiuotos reikalaujamos palūkanos – kredito mokestis - mažintinas trečdaliu iki 441,04 Eur. Taip pat priteistinos 6,15 Eur palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo.

10Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

11Iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: 49 Eur žyminio mokesčio ir 92,71 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t. y. iš viso 141,71 Eur ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str.).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

13Ieškinį patenkinti iš dalies.

14Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas ( - )

15- 1500,00 Eur skolos,

16- 441,04 Eur kredito mokesčio,

17- 6,15 Eur palūkanų,

18- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1947,19 Eur sumą nuo 2017-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

19- 141,71 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BnP Finance, AB, juridinio asmens kodas 302447985.

20Kitą ieškinio dalį atmesti.

21Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai