Byla e2-5-1010/2019
Dėl įpareigojimo pašalinti statybinį laužą ir savavališkai iškastą kanalą

1Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė, sekretoriaujant Rimai Jašinskienei, dalyvaujant ieškovei A. R., jos atstovui advokatui Andriui Bambalui, atsakovų J. J., UAB „Jozita“, Z. J. atstovui advokatui Laurynui Kasiulynui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams J. J., Z. J., UAB „Jozita“, tretiesiems asmenims V. Ž., UAB „Šilalės vandenys“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Apsaugos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, B. U. dėl įpareigojimo pašalinti statybinį laužą ir savavališkai iškastą kanalą.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė A. R. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas J. J. servituto teise naudojasi vandens telkiniu, esančiu ieškovei A. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), priteisti ieškovės naudai iš atsakovo J. J. 5 000 Eur piniginę kompensaciją; įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos pašalinti įvairų statybinį laužą bei sutvarkyti šio statybinio laužo sugadintą ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį; įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės nurodytame plane pavaizduotą savavališkai iškąstą upelį, einantį nuo degalinės UAB „Jozita“ nuotekų įrengimo iki Lokystos upelio; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Jozita“ 17232,56 Eur piniginę kompensaciją dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), užteršimo naftos produktais.

5Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo apeliacinio skundo reikalavimo nustatyti servitutą, tenkino ir apeliacinio proceso dalį dėl ieškovės A. R. reikalavimo: nustatyti, kad J. J. servituto teise naudojasi vandens telkiniu, esančiu ieškovei A. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), priteisti ieškovės naudai iš atsakovo J. J. 5000 Eur piniginę kompensaciją, nutraukė. Panaikino Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos pašalinti įvairų statybinį laužą bei sutvarkyti šio statybinio laužo sugadintą ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį; įpareigojimo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės nurodytame plane pavaizduotą savavališkai iškastą upelį, einantį nuo degalinės UAB „Jozita“ nuotekų įrengimo iki Lokystos upelio; priteisimo ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Jozita“ 17232,56 Eur piniginę kompensaciją dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), užteršimo naftos produktais ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Priteisė iš ieškovės A. R. 431 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

7Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. liepos 31 d., 2017 m.

8rugsėjo 19 d. nutartimis nustatė ieškovei terminą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis - UAB „Šilalės vandenys“, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Apsaugos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą.

9Ieškovė A. R. pateikė patikslintą ieškinį prašydama: 1) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos pašalinti įvairų statybinį laužą - atliekas; 2) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užkasti kanalą, einantį nuo degalinės „Jozita“ nuotekų įrengimo iki Lokystos upelio; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Jozita“ 17232,56 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )užteršimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Šilalės rajono apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovė per Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodytą terminą nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų, todėl ieškovės ieškinio dalį dėl kompensacijos už žemės sklypo ribų pažeidimą, kuria ji prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Jozita“ 17232,56 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )., užteršimą, paliko nenagrinėtą.

11Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo: 1) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )., ribos pašalinti statybinį laužą - atliekas; 2) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užkasti kanalą, einantį nuo degalinės „Jozita“ nuotekų įrengimo iki Lokystos upelio; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Dėl statybinio laužo tiek patikslintame ieškinyje, tiek paaiškinime ieškovė nurodo, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškoji seniūnija 2017 m. liepos 14 d. raštu patvirtino, kad atsakovų žemės sklype stovi statybinis laužas – atliekos. Šis statybinis laužas – atliekos po įvykusio 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo yra patrauktas nuo ieškovės žemės sklypo ribos 0,72 cm. Taip pat nurodo, kad nežiūrint kokiu atstumu yra statybinis laužas nuo ieškovei priklausančio sklypo, jis turėtų būti išvežtas nuo atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadangi jis daro neigiamą poveikį aplinkai. Statybinis laužas yra priskiriamas prie atliekų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 yra patvirtintos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės, kurioje nurodyta, kad nepavojingos statybinės atliekos gali būti saugomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos. Pavojingos statybinės atliekos turi būti saugomos pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus reikalavimus ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jų susidarymo, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos, taip, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Pagal taisyklių III skyriaus 11 punktą, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242, pripažįstant statinį tinkamu naudoti, statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad statybinės atliekos buvo perduotos atliekų tvarkytojui, arba pateikta statytojo (užsakovo) pažyma apie neapdorotų statybinių atliekų sunaudojimą šių taisyklių 4 punkte nurodytuose dokumentuose numatytais būdais. Šie įstatymo reiklavimai patvirtina, kad jokios statybinės atliekos negali būti laikomos jokiame žemės sklype, juo labiau, kad atsakovų sklype nebuvo vykdomos jokios statybos, o šis statybinis laužas laikomas jau keleri metai. Atsakovams nuo 2009 m. kovo 6 d. priklausančiame ir su ieškovės žemės sklypu besiribojančiame žemės sklype unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), yra sukrautos betoninės atliekos ir kuro cisternos. Kadangi tokios statybinės atliekos yra atvirame ore laikomos jau ne vienerius metus, tai nėra naujos statybinės medžiagos ir atsakovai nėra pateikę ir neturi jų atitikties ar kokybės sertifikatų, nėra pateikę įrodymų apie tai, kad tokias atliekas yra įtraukę į buhalterinę apskaitą kaip atsargas ar žaliavas, nesiima net elementariausių priemonių tokių atliekų išsaugojimui (jos nėra sukrautos tvarkingi, nėra apsaugotos nuo neigiamų oro sąlygų) tai rodo, kad patys atsakovai tokių medžiagų neplanuoja naudoti kitiems poreikiams, t. y. jas laiko atliekomis. Kaip nurodyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo c. b. Nr. e2A-69-163/2017 32 pastraipoje, atsižvelgiant į viešąjį interesą teismas turi įpareigoti atsakovą pašalinti statybines atliekas ne tik iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, bet pašalinti jas iš atsakovų žemės sklypo taip pat, kadangi jis daro neigiamą poveikį aplinkai.

13Dėl kanalo pašalinimo patikslintame ieškinyje bei paaiškinimuose nurodė, jog UAB „Jozita“ iškastas kanalas yra priskiriamas prie inžinerinių statinių ir tai numatyta Statybos įstatymo 1 straipsnio 9 punkte. Pagal STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai 11 priedo 3 punkte numatyta, kad yra būtini gretimo sklypo savininkų sutikimai, jeigu inžineriniai statiniai yra arčiau nei 1 metras nuo gretimo sklypo ribos. Pagal pateiktą UAB „Rolvita“ rengusio matininko žemės sklypo planą yra pažymėta kurioje vietoje yra iškastas kanalas ir kokią ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį užima atsakovų vandens telkinys. Teisinės reikšmės kokią dalį užteršto ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį tai sudaro, neturi, nes padaryta žala skaičiuojama nuo užteršimo kiekio, bet ne nuo ploto. UAB „Jozita“ verčiasi naftos produktų prekyba ir šis kanalas buvo iškastas tam, kad nuotekos iš UAB „Jozita“ patektų į Lokystos upelį ir tai konstatuota Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimu. Tai, jog kanalą iškasė atsakovas, patvirtins ir liudytojai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.98 straipsnis ir 4.99 straipsniai nustato, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu bei kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui. Ieškovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad dėl atsakovų žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) esančių lietaus kanalizacijos įrengimų, kuriuos įrengė (gilino) J. J. (kaip UAB „Jozita“ direktoriui) dirbantis asmuo ir UAB „Jozitos“ leidžiamų paviršinių (lietaus) nuotekų, tokios nuotekos nesutelpa tik atsakovams J. ir Z. J. priklausančiame žemės sklype ir išsiveržia (pasklinda) į ieškovės žemės sklypą. Cheminių mėginių protokolai patvirtina, kad tokiu būdu yra teršiamas ir ieškovės žemės sklype esantis dirvožemis, t. y. daromas neleistinas neigiamas poveikis ieškovės žemės sklypui. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog kanalas iškastas toliau nei 1 metru atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, tačiau jis turėtų būti pašalintas dėl neleistino poveikio ieškovės žemės sklypui darymui.

14Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovai prašo jį atmesti. Nurodo, kad iš ieškinio neaišku kokį reikalavimą teikia ieškovė dėl statybinio laužo. Ieškinyje nurodo, jog statybinis laužas turi būti pašalintas nepaisant atstumo nuo ieškovės sklypo, o ieškinio rezoliucinėje dalyje prašo įpareigoti atsakovus pašalinti statybinį laužą trijų metrų atstumu nuo ieškovės sklypo ribos. Nepaisant šio neaiškumo, atsakovai pasisakė dėl šių reikalavimų. Jei ieškovė prašo pašalinti statybinį laužą 3 metrų atstumu nuo jos žemės sklypo (dabar statybinis laužas yra 0,72 m. atstumu nuo jos sklypo ribos, ką patvirtina 2015 m. rugsėjo 29 d. situacijos schema), tai šis reikalavimas nepagrįstas, nes pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktą statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 2 dalį nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Vadinasi, statybinis laužas nėra statinys, tai kilnojamųjų daiktų krūva, todėl statybiniam laužui nėra taikomas 3 metrų atstumo iki kaimyninio žemės sklypo reikalavimas. Jei ieškovė prašo teismo įpareigoti pašalinti statybini laužą ne 3 metrų atstumu nuo jos sklypo, o apskritai nuo atsakovų žemės sklypo, tai tektų konstatuoti, kad ieškovė neturi teisės pareikšti šio reikalavimo, kadangi ji neturi teisės ginti viešojo intereso. Viešąjį interesą gali ginti prokuroras ar valstybė institucijos, o ne privatus asmuo. Nors atsakovė nurodo, kad statybinis laužas daro neigiamą poveikį aplinkai, tačiau tai tik jos deklaratyvus teiginys jokių įrodymų apie neigiamą poveikį jos žemės sklypui ieškovė nepateikia. Ieškovė pateikė 2017 m. liepos 14 d. seniūno raštą, kad statybinis laužas yra atliekos, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad seniūnas turi kvalifikaciją nustatyti, ar tai yra atliekos. Be to, nėra nurodyta kur konkrečiai yra tos atliekos, kadangi nurodytas tik ( - ) kaimas, o ne pvz., degalinė, todėl pateiktas raštas neįrodo, kad atsakovų sklype esantis statybinis laužas yra statybinės atliekos. Dėl kanalo pašalinimo nurodo, jog ieškovė nurodo, kad atsakovai yra iškasę kanalą, kuris yra arčiau nei 1 m nuo ieškovės žemės sklypo ribos, nesant jos sutikimo, todėl prašo pašalinti savavališkos statybos pasekmes. Kaip matyti iš matininko – geodezininko J. Ž. 2015 m. rugsėjo 29 d. situacijos schemos, kanalas yra 2.04 m atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad neva kanalas yra arčiau nei 1 m iki jos sklypo ribos (t. 3, b. l. 128-131).

15Teismas

konstatuoja:

16Ieškinys netenkintinas

17Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė A. R., 2011 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš motinos N. G., įgijo nuosavybės teisę į 2,8385 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ). Atsakovui J. J. priklausantis, šalia esantis, žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), buvo įsigytas 2002 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Kitas su ieškovės žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2009 m. kovo 6 d. priklauso atsakovams J. J. ir Z. J.. Prie šios bylos prijungta civilinė byla Nr. 2-20-439/2012.

18Dėl įpareigojimo pašalinti įvairų statybinį laužą - atliekas

19Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus J. J. ir Z. J. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ribos pašalinti statybinį laužą – atliekas. Taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į viešąjį interesą teismas turi įpareigoti atsakovus pašalinti statybines atliekas, kadangi jos daro neigiamą poveikį aplinkai. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiais.

20Byloje nustatyta, kad Klapėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi, bylos dalį dėl statybinio laužo pašalinimo grąžindamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nutarties 33 punkte nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl statybinio laužo pašalinimo iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, visų pirma nesiaiškino, ar ieškovės nurodomos atliekos yra laikytinos statybiniu laužu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis. Minėtų taisyklių 3 straipsnis numato, kad statybinės atliekos – atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Taigi teismas nenustatinėjo faktinių aplinkybių, ar ieškovės nurodomas statybinis laužas yra atliekos, likusios po statybos darbų ir kurios turi būti tvarkomos Taisyklėse nurodyta tvarka.

21Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi įpareigojo trečiąjį asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Apsaugos ministerijos pateikti teismui įrodymus bei paaiškinimus apie ieškovės nurodomą statybinį laužą atsakovų žemės sklype, ar buvo atliekami patikrinimai, kokie priimti sprendimai (t. 3, b. l. 174-176).

22Teisme gautas trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Apsaugos ministerijos raštas, kuriame nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nėra gavusi skundų dėl statybinio laužo, adresu ( - ), ir nėra atlikusi patikrinimų (t. 3, b. l. 193-194).

23Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi įpareigojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Apsaugos ministerijos patikrinti bei pateikti tikrinimo aktą apie ieškovės nurodomą statybinį laužą atsakovų žemės sklype (t. 4, b. l. 1-2).

24Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Apsaugos ministerijos, vykdydama Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. patikrino ieškovės nurodomą statybinį laužą atsakovų žemės sklypuose ( - ), ir surašė 2017 m. spalio 11 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2845(16.31) (t. 4, b. l. 11-24).

25Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, veikiančios per Klaipėdos teritorijų planavimo departamentą atstovas E. M. paaiškino, kad pateiktas 2017 m. spalio 11 d. aktas, kuriuo nebuvo nustatyta, kad tai statybinės atliekos, statybinio laužo nėra. Tai statybiniai gaminiai ir jų nuomone jos gali būti sudėtos sklype. Tai gelžbetoniai gaminiai, metalinės talpos. Šiuo atveju tai nėra statybvietė, todėl Statybų inspekcija nevertina kas tai per medžiagos.

26Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškoji seniūnija 2017 m. liepos 14 d. raštu nurodė, kad ( - ), randasi statybinės atliekos – laužas, žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) (t. 4, b. l. 152).

27Teismo posėdžio metu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas V. D. paaiškino, kad negali vertinti ar tai atliekos ar statybinės medžiagos, kadangi jos yra nuosavoje žemėje. Jei medžiagos būtų gamtoje – jie vertintų ar tai atliekos. Teismas įpareigojo Institucijos atstovą patikrinti visas sudėtas medžiagas ir įvertinti ar tai laužas. Tikrinti nurodytas atliekas, jas įvertinti, pateikti visus skundus ir atsakymus dėl galimai užterštų teritorijų tikrinimo, pateiktus ieškovės A. R..

28Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilalės rajono agentūra pateikė A. R. skundų tyrimo medžiagą ir UAB „Jozita“ valstybinius nuotekų tyrimų rezultatų protokolus (t. 5, b. l. 76-193).

29Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilalės rajono agentūra pateikė 2018 m. gegužės 10 d. patikrinimo aktą, kuriame padaryta išvada, jog aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta (t. 6, b. l. 70-90).

30Į bylą pateiktas žemės sklypo planas, fotonuotraukos, fotonuotraukos ginčo medžiagų, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (t. 1, b. l. 29-40, 76-91, 164-165).

31Teisme pateiktas atsakovų atstovo raštas dėl statybinių medžiagų panaudojimo.

32Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja nuosavybės teisės apsaugą bei tam tikras savininko pareigas. Bendrosios nuosavybės teisės apsaugos poreikis yra gan plačiai pabrėžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) jurisprudencijoje. Šis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

33Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Civilinio kodekso 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

34Pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktą).

35Ieškovė nurodo, jog atsižvelgiant į viešąjį interesą teismas turi įpareigoti atsakovą pašalinti statybines atliekas ne tik iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, bet pašalinti jas iš atsakovo žemės sklypo taip pat, kadangi jis daro neigiamą poveikį aplinkai. Atsakovų atstovas nurodė, jog ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )., ribos pašalinti statybinį laužą – atliekas, nurodydama, jog statybinės atliekos teršia aplinką, kadangi aplinkos teršimas yra viešas interesas, o ieškovė nėra ta šalis, galinti teikti tokį ieškinio reikalavimą.

36Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Kiekvienas asmuo turi teisę teisme ginti savo teises ir teisėtus interesus; o teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą turi tik įstatyme konkrečiai nurodyti asmenys.

37Privatus asmuo nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, inter alia, kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo, tačiau viešosios teisės pažeidimas gali sutapti su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, tokiu atveju privačiam asmeniui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio prasme.

38Civilinėje teisėje itin svarbūs asmenų interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie yra vieni iš kriterijų teismui sprendžiant civilinius teisinius ginčus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, naudodamasis įstatymų (Civilinio kodekso ir kt.) nustatytais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad savininko pasirinktas teisių gynimo būdas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (Civilinio kodekso 1.2 straipsnis), nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis), savininko reikalavimas turi būti atmestas net ir pripažinus jo teisių pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. UAB „Bitė Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-374/2013).

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog privataus asmens, reiškiančio reikalavimą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių pašalinimo, ieškinys gali būti patenkintas tik bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad viešosios teisės pažeidimais buvo padaryta žala jo privačioms teisėms ar teisėtiems interesams, o jo reikalaujamas teisių gynimo būdas neprieštarauja civilinių santykių subjektų interesų derinimo, inter alia, proporcingumo bei teisinio apibrėžtumo principams.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008 dėl atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo nurodyta, kad atliekų tvarkymą reglamentuoja 1975 m. liepos 15 d. Europos Tarybos direktyva 75/442/EEB dėl atliekų, iš dalies pakeista 1991 m. kovo 18 d. Direktyva 91/156/EEB. Direktyvos 1 straipsnio a punkte apibrėžta sąvoka „atliekos”, kuri reiškia medžiagą ar daiktą, patenkantį į priedo kategorijas, kurias atliekų turėtojas šalina, ketina ar privalo šalinti. Europos Teisingumo Teismo praktika patvirtina, kad, aiškinantis, ar tam tikra medžiaga yra atlieka ar daiktas, kyla nemažai neaiškumų. Kad nustatytų, ar medžiaga yra atliekos, šis teismas išskiria tam tikrus kriterijus. Konkrečiose bylose Teisingumo Teismas buvo nusprendęs, kad medžiaga gali būti nelaikoma atlieka Direktyvos 75/442/EEB prasme, jeigu ji tikrai panaudojama kitų ūkio subjektų, kurie jos nepagamino, poreikiams (pvz., 2004 m. sausio 15 d. Nutarties Saetti ir Frediani, C-235/02, Rink. p. I-1005).

41Nacionalinėje teisėje bendruosius atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas (1 straipsnis). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 punktas atliekas apibrėžia kaip bet kokias medžiagas ar daiktus, kuriomis atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Įstatymo 1 priede ir patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą. Atliekų tvarkymą, kaip ir jų kategorijas ir medžiagų priskirtinumą atliekoms, reglamentuoja 1999 m. liepos 14 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (su vėlesniais pakeitimais). Pagal šių taisyklių (Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 722 redakcija) 5.2 punktą atliekos yra bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms taisyklių 1 priede ir patenka į Atliekų sąrašą, nurodytą taisyklių 2 priede. Pagal priedo 17 punktą statybinės ir griovimo atliekos, priskiriamos prie atliekų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad priedo įvadinėje dalyje nurodyta, jog jeigu medžiaga ar daiktas įrašytas į Atliekų sąrašą, tai dar nereiškia, kad jis bet kokiomis sąlygomis yra atliekos; medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka atliekų apibrėžimą pirmiau nurodytų taisyklių 5 punkte. Teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, kad bet kurios medžiagos ar daiktai, įtraukti į atliekų sąrašą, gali būti laikomi atliekomis tik tada, jeigu šių medžiagų turėtojas jais atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti.

42Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Apsaugos ministerijos, vykdydama Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. patikrino ieškovės nurodomą statybinį laužą atsakovų žemės sklypuose ( - )., ir surašė 2017 m. spalio 11 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2845(16.31). Patikrinimo metu nustatė, kad statybinės atliekos - gelžbetoniniai gaminiai, metalinės talpos, sandėliuojamos tik žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausančiam J. J. ir Z. J.. Nuo žemės sklypo ribos, skiriančios ieškovės ir atsakovų sklypus, sandėliuojamos metalinės talpos 1,28 m ir 1,02 m atstumu, o gelžbetonių gaminių atliekos - 2,6 m atstumu, atsakovo sklypo pietinėje pusėje bei 0,72 m atstumu atsakovo sklypo vakarinėje pusėje. Informavo, kad statomiems pastatams ir statiniams yra taikomas Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 7 priedas, kuris reglamentuoja kada privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), tai: „3. Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. 4. Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.“ Nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad statybinės atliekos ir metalinės talpos nėra nei pastatas, nei statinys, todėl cituoto reglamento nuostatos joms negali būti taikomos. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, Inspekcija nevykdo statybinių atliekų kontrolės. Pagal nuostatų 11.2.13 p. Inspekcija, užtikrindama tai, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, atlieka pirmines patikras statybos aikštelėje dėl statybinių atliekų tvarkymo atitikties teisės aktų reikalavimams, o nustačiusi pažeidimų, susirinktą informaciją perduoda aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms. Inspekcijos pareigūnai statybinių atliekų tvarkymo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) pildo atlikdami planinius ir neplaninius naujų ypatingų statinių statybos, jų rekonstravimo ir atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų patikrinimus pagal Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53) 216-12-27 įsakymo Nr. 1V-180 redakcija), kitais atvejais – pagal atskirus vadovybės pavedimus. Nustačius pažeidimų, patikrinimo aktas persiunčiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai. Faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyta, kad sklype statybinio laužo nėra.

43Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilalės rajono agentūra pateikė A. R. skundų tyrimo medžiagą ir UAB „Jozita“ valstybinius nuotekų tyrimų rezultatų protokolus (t. 5, b. l. 76-193), iš kurių matyti, kad 2016 metais agentūra atliko tyrimą ir 2016 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte nurodė, kad įvertinus tai, kad žemės sklype laikomos tokios statybinės medžiagos, kurios pasižymi inertinėmis savybėmis ir fizinių savybių nekeičia, todėl aplinkos teršimo fakto ar galimo neigiamo poveikio aplinkai, nenustatė.

44Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilalės rajono agentūra pateikė 2018 m. gegužės 10 d. patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad tikrinamas sklypas, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso savininkams J. J. ir Z. J.. Sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: paviršinio vandens apsaugos juostos ir zonos bei kelių apsaugos zonos. Patikrinimas atliekamas antrą kartą, ankstesnio patikrinimo metu, t. y. 2016 m. gruodžio 12 d. surašytas patikrinimo aktas Nr.(16)-LT1-173 aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatė. Nustatė, kad sklypas ribojasi su A. R. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ). Tikrinamame sklype sandėliuojamos statybinės medžiagos: gelžbetonio sijos, perdengimo plokštės, pamatų blokai, gelžbetonio vamzdžiai, skalda, gruntas, žvyras, naudotos suskystintų dujų cisternos (toliau -medžiagos), kurios. J. J. žodiniu paaiškinimu, priklauso jam ir ateityje numatoma jas panaudoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai yra atliekos, kurių vadovaujantis Lietuvos Respublikos Atlieku tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikta atliekų sąvoka J. J. atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Medžiagos sandėliuojamos vandens apsaugos zonoje nepažeidžiant vandens apsaugos juostos ribų, kas nėra draudžiama pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Sklype laikomos medžiagos pasižymi inertinėmis savybėmis, todėl negali teigti kad dabar teršiama ar ateityje bus užteršta aplinka. Atlikus matavimus nustatė, kad medžiagos sandėliuojamos nepažeidžiant sklypo ribų, t. y. pietinėje sklypo dalyje nuo geodeziniais ženklais paženklintos A. R. sklypo ribos iki artimiausių sandėliuojamų cisternų taškų 1,22 m. ir 0,98 m. atstumu, vakarinėje sklypo dalyje nuo geodeziniais ženklais paženklintos A. R. sklypo ribos iki artimiausių sandėliuojamų gelžbetonio blokų taškų 3,25 m. ir 2,44 m. atstumu. Padarė išvadą, jog aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta (t. 6, b. l. 70-90).

45Teisme pateiktas atsakovų atstovo raštas dėl statybinių medžiagų panaudojimo. Jame nurodyta, kad statybinės medžiagos yra sudėtos likusios po UAB „Jozita“ degalinės statybos 2003-2004 metais, kurios bus naudojamos pagal poreikį įvairiuose UAB „Jozita“ padaliniuose. Didelė dalis jų jau panaudota rekonstruojant degalinę ( - ), o likusios statybinės medžiagos planuojamos panaudoti rekonstruojant degalinę, esančią ( - ). Pateikta suskystintų naftos dujų rezervuarų įsigyjimo PVM sąskaita faktūra bei Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimas statyti naują kuro kolonėlę Kaune. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad visos esančios medžiagos bus panaudotos statant minėtą naują kuro kolonėlę bei dalis medžiagų bus panaudota jau esamos kolonėlės Šilalės mieste veiklos plėtimui – aikštelių įrengimui, kurie šiuo metu vyksta.

46Teismas konstatuoja, jog byloje esant šiems įrodymams nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai atsikratė, norėjo ar privalėjo atsikratyti ginčo medžiagomis, o nesant šių sąlygų ginčo medžiagos negali būti laikomas atliekomis pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 punktą ir Atliekų tvarkymo taisyklių 5 punktą. Atsakovų atlikti veiksmai negali būti laikomi atliekų tvarkymu pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 punktą, nes nenustatytos visos pirmiau išvardytos sąlygos tam, kad atsakovų sandėliuojamas medžiagas būtų galima pripažinti atliekomis. Todėl atmestini ieškovės argumentai dėl atliekų saugojimo ir laikymo.

47Taip pat byloje nustatyta bei konstatuotina, kad ginčo medžiagos sandėliuojamos nepažeidžiant sklypo ribų, t. y. pietinėje sklypo dalyje nuo geodeziniais ženklais paženklintos A. R. sklypo ribos iki artimiausių sandėliuojamų cisternų taškų 1,22 m. ir 0,98 m. atstumu, vakarinėje sklypo dalyje nuo geodeziniais ženklais paženklintos A. R. sklypo ribos iki artimiausių sandėliuojamų gelžbetonio blokų taškų 3,25 m. ir 2,44 m. atstumu. Tai reiškia, jog nei statybą, nei aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, nenustatytas ginčo medžiagų daromas neigiamas poveikis aplinkai bei nėra pagrindo pripažinti, jog nurodytų medžiagų laikymas atsakovų žemės sklype, pažeidžia ieškovės, kaip sklypo savininkės, teises. Teismas siūlės pagalvoti apie ekspertizės skyrimą, siekiant įrodyti, jog ginčo medžiagos daro neigiamą poveikį aplinkai, tačiau ieškovė neprašė skirti ekspertizės bei nurodė, kad neprašys. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilalės rajono agentūra atlikusi tyrimą, įvertinus tai, kad žemės sklype laikomos tokios statybinės medžiagos, kurios pasižymi inertinėmis savybėmis ir fizinių savybių nekeičia, todėl aplinkos teršimo fakto ar galimo neigiamo poveikio aplinkai, nenustatė, todėl atmestinas ir ieškovės teiginys, kad ginčo medžiagos daro neigiamą poveikį aplinkai (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

48Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniams reglamentavimui, netinkintinas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ribos pašalinti statybinį laužą – atliekas.

49Dėl įpareigojimo užkasti kanalą

50Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti atsakovus J. J. ir Z. J. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užkasti kanalą, einantį nuo degalinės „Jozita“ nuotekų įrengimo iki Lokystos upelio.

51Ieškovė tvirtino, kad atsakovas J. J. nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype iškasė vandens telkinį, kuris pažeidžia ieškovės nuosavybės teise priklausančio sklypo ribą, dėl ko yra varžoma ieškovės teisė valdyti ir naudoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovas teigia, jog tvenkinys jau egzistavo iki jam 2002 metais įsigyjant minėtą žemės sklypą nuosavybės teise.

52Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi bylos dalį dėl kanalo pašalinimo grąžindamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nurodė, jog ieškovė turi įrodyti savo teisių pažeidimo faktą. Teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovė, siekdama įrodyti, jog atsakovas pažeidė jos teises, pažeisdamas įstatymo nustatytus atstumus tarp inžinerinių tinklų ir ieškovės žemės sklypo, pateikė rašytinius įrodymus – nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad nedideliu kanalu vanduo įteka į Lokystos upelį. Tačiau nėra užfiksuotas ieškovės teigiamas kanalo (upelio) atstumas – mažiau nei 1 m. nuo jos sklypo ribos. Priešingai, nuotraukoje Nr. 11 (priedas Nr. 3), ties ta vieta kur upelis įteka į Lokystos upelį, padarytas užrašas „Riba 2 metrai“. Taigi ieškovė į bylą pateikė prieštaringus įrodymus. Be to pateikta žemės sklypo situacijos schema, yra abejotinos įrodomosios galios, kadangi nėra patvirtinta, kompetenciją tokius matavimus atlikti asmens, todėl minėtas įrodymas vertintinas kaip nepakankamas. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovė, prašanti teismo įpareigoti atsakovą pašalinti kanalą, nepateikė įrodymų apie tai, kas šį kanalą iškasė.

53Šilalės rajono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovę teismui pateikti įrodymus apie tai, jog ginčo kanalas pažeidžia jos teises, koks atstumas yra nuo kanalo iki ieškovės žemės sklypo ribos; pateikti įrodymus apie tai, kas iškasė ginčo kanalą.

54Teismas atsakovus įpareigojo pateikti ginčo kanalo brėžinius bei jo gilinimo projektus, nes atsakovas J. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog tokius turi. Atsakovų atstovas pateikė raštą, kuriame patikslino, kad J. J., duodamas paaiškinimus teismui, suklydo, kadangi jokių ginčo kanalo brėžinių bei jo gilinimo projektų nėra. Atkreipė dėmesį, kad kanalas (lietaus kanalizacija) neturi laikančiųjų konstrukcijų, todėl atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 punktą, 84 punktą, kanalas nėra statinys ir jam nėra taikomi jokie atstumo apribojimai iki kaimyninio žemės sklypo.

55Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad sutinka, jog kanalas iškastas toliau nei 1 metru atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, tačiau jis turėtų būti pašalintas dėl neleistino poveikio ieškovės žemės sklypui, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.99 straipsniu. Taip pat nurodė, kad ieškovės sklypas yra užterštas teršalais, daroma tarša, neigiamas poveikis. Atsakovas buvo įpareigotas panaikinti nuotekų liniją, bet nuvedė lietaus nuotekas vamzdžiais į tvenkinį. Taip pat daug vandens teka į ieškovei priklausantį žemės sklypą.

56Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atstovas V. D. teismo posėdyje paaiškino, kad Šilalės miestas neturėjo valymo įrenginių ir visos nuotekos buvo leidžiamos į baseinus ir nutekėdavo į Lokystos upę. Užterštumas buvo ir ieškovės sklype. Ten yra nuotekos po valymo, UAB „Jozita“ turi valymo įrengimus, turtėjo leidimą. kad būtų galima išleisti į gamtinę aplinką. Vykdoma valstybinė ir žinybinė kontrolė. Imami mėginiai. Buvo planiniai tyrimai, buvo mokami mokesčiai už viršijamus virš normatyvinę taršą. Tiria visus skundus ir į juos atsakyta, pažeidimų nebuvo. 1996 m. pastatyti valymo įrenginiai.

57Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi įpareigojo trečiąjį asmenį UAB „Šilalės vandenys“ pateikti teismui įrodymus bei paaiškinimus kokias konkrečiai nuotekas UAB „Šilalės vandenys“ valė tvenkiniuose, koks sklypų užterštumas buvo prieš ieškovės mamai N. G. tampant žemės sklypo savininke. Įpareigojo trečiąjį asmenį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą pateikti teismui įrodymus bei paaiškinimus kas jiems žinoma apie tai, kokias konkrečiai nuotekas UAB „Šilalės vandenys“ valė tvenkiniuose, koks sklypų užterštumas buvo prieš ieškovės mamai N. G. tampant žemės sklypo savininke bei kas jiems žinoma apie užterštumą ieškovei tapus savininke iki dabar.

58UAB „Šilalės vandenys“ nurodė, kad ( - )., iki 1996 metų jie valė gyventojų buitines nuotekas. Po 1996 metų buvo pastatyti nauji buitinių nuotekų valymo įrenginiai ( - ), jokia veikla nebebuvo vykdoma. Grunto tyrimai N. G. priklausančiame sklype nebuvo nustatinėjami ir užterštumas kokiais nors cheminiais elementais netirtas.

59UAB „Šilalės vandenys“ pateikė paaiškinimą, jog šiuo metu ieškovei A. R. priklausantis žemės sklypas Nr. ( - )niekuomet nebuvo UAB „Šilalės vandenys“ nuosavybė, taip pat nebuvo sudarytos šio žemės sklypo nuomos ar panaudos sutartys. Tai buvo valstybinė žemė. Šiame žemės sklype iki 1996 metų buvo susidarę trys tvenkiniai, į kuriuos savitakiniais nuotekų tinklais atitekėdavo Šilalės miesto gyventojų buitinės nuotekos. (t.4, b. l. 5).

60Trečiasis asmuo B. U. teismo posėdžo metu paaiškino, kad tą sklypą prisimena nuo vaikystės, buvo pievos, ten ganė karves. Toje vietoje visada buvo pelkė, į kurią buvo pristatomos nuotekos, vežama su mašinomis ir pilamos atliekos. Kas iškasė ginčo kanalą jai nežinoma.

61Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. Ž. nurodė, jog jam nėra žinoma kas iškasė ginčo kanalą.

62Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutarties 46 punkte nurodė, jog tiek ieškovė byloje teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme patvirtinto, kad vanduo tiek Lokystos upelyje, tiek kanale, priklausomai nuo sezono, svyruoja, o matininko J. Ž. situacijos schemoje, rengtoje 2015 m. rugsėjo 29 d., nurodyta, kad riba nuo kanalo iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, yra 2,04 m, tačiau schemoje nėra duomenų, koks atstumas nuo kanalo iki ieškovei priklausančios žemės sklypo ribos yra vandeniui kanale pakilus ir nuslūgus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo. Nors ieškovė, teikdama reikalavimą teismui, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o šiuo atveju byla nagrinėjama ginčo teisenoje ir teismas neturi pareigos reikalauti įrodymų iš šalių, tačiau teismas, žinodamas teisę ir įvertinęs byloje esantį ginčą tarp šalių, turi pareigą pasiūlyti šalims pateikti papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius jų įrodinėjamas aplinkybes.

63Siekiant išsiaiškinti Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, liudytoju teismo posėdyje buvo apklaustas matininkas, sudaręs 2015 m. rugsėjo 29 d. situacijos schemą J. Ž., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, jog sudarė schemą, nustatė ribas, atstumus. Rado iškastą tvenkinį, yra parodytos ribos to šlaito. Gali pakilti vandens lygis ir užsemti iki Šilalės, tačiau ginčo kanalo ribai tai neturi įtakos. Pakilus ar nusileidus vandens lygiui kanalo kraštai nesikeičia. Kada iškastas kanalas jam nežinoma.

64Liudytoja I. A. teismo posėdyje nurodė, kad 2013 m. birželio mėnesį UAB „Jozitos“ traktorius kasė kanalą, tačiau ar konkrečiai ginčo kanalą, nurodyti negalėjo.

65Į bylą pateiktos 2011 metų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išvados (t.1, b. l. 92-95, t. 3, b. l. 158-159, 168-169), cheminių mikrobiologinių tyrimų protokolai (t. 1, b. l. 96-106).

66Į bylą pateikti nuotekų tyrimo rezultatai, fotonuotraukos (t. 1, b. l. 158-163, 166-175, 179-181, t. 2, b. l. 21-22, 30, 144, 168-174).

67Į bylą pateiktos matininko schemos (t. 1, b. l. 177-178, t. 2., b. l. 29, 136, 154, 157, 160-167).

68Į bylą patikti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl mėginių ėmimo ir tyrimo rezultatai (t. 3, b. l. 98-101, 103-107, 132-156).

69Atsakovų atstovas pateikė išleidžiamo vandens mėginių tyrimo protokolus nuo 2014 iki 2017 metų (t. 5, b. l. 53-67).

70Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilalės rajono agentūra pateikė A. R. skundų tyrimo medžiagą ir UAB „Jozita“ valstybinius nuotekų tyrimų rezultatų protokolus (t. 5, b. l. 76-193).

71Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi paskirta naftos produktų, medžiagų ir gaminių tyrimo chromatografiniais analizės metodais ekspertizė. Lietuvos Ekspertizės centras 2018 m. spalio 16 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1389 (18) padarė išvadą, kad tirti pateiktuose dumblio mėginiuose Nr. 1-7 naftos produktų pėdsakų nėra (t. 6, b. l. 140-141).

72Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme ieškovė nurodė, jog ginčo kanalas yra netinkamu atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, todėl jis turi būti pašalintas. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nagrinėjant bylą teikė paaiškinimus bei teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog kanalas iškastas toliau nei 1 metru atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, tačiau jis turėtų būti pašalintas dėl neleistino poveikio ieškovės žemės sklypui darymo.

73CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

74Apklausus teismo posėdyje trečiuosius asmenis, liudytojus, atsižvelgiant į pridėtą civilinę bylą darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad ginčo kanalas jau buvo iškastas atsakovams įsigyjant žemę nuosavybės teise.

75Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 3 punkto nuostatomis, ginčo kanalas turėtų būti statomas ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Teismas aiškinosi ir ar ginčo kanale išsiliejantis vanduo keičia jo atstumą iki ieškovės sklypo ribos bei kvietėsi matininką, atlikusį matavimus bei nustatė, jog vandens išsiliejimas ar nusekimas neturi įtakos ginčo kanalo riboms. Tačiau nesant ginčo, jog atstumas nuo ginčo kanalo iki ieškovės žemės sklypo yra didesnis nei 1 metras, teismas dėl šių įrodymų detaliau nebepasisako.

76Kaip minėta, ieškovė nagrinėjant bylą teikė teismui paaiškinimus ir nurodė naują teisinį pagrindą dėl ko turėtų būti patenkintas ieškinio reikalavimas. Nurodo, jog ginčo kanalas turėtų būti pašalintas dėl neleistino poveikio ieškovės žemės sklypui darymo.

77Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę Civilinio kodekso 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010; teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Paribys“ v. UAB „Lit-Invest”, bylos Nr. 3K-3-86/2014; kt.).

78Siekiant apginti daiktinę teisę Civilinio kodekso 4.99 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad savininkas neturi įrodinėti, jog jo teisę pažeidžiantis subjektas elgėsi neteisėtai, savininkui įrodžius savo nuosavybės teisę į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-7-230/2010). Nesant ginčo dėl ieškovei priklausančios nuosavybės, ieškovė turėjo įrodyti, jog ginčo kanalas pažeidžia jos teises.

79Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilalės rajono agentūra pateikė A. R. skundų tyrimo medžiagą ir UAB „Jozita“ valstybinius nuotekų tyrimų rezultatų protokolus (t. 5, b. l. 76-193), iš kurių nustatyta, kad 2016, 2014 metais UAB „Jozita“ išleidžiamos paviršinės – gamybinės nuotekos nedaro neigiamo poveikio Lokystos upeipašalinių organinių teršalų nuotekų nėra.

802011 metais spalio mėnesį buvo nustatytas pavojingas dirvožemio užteršimas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministrerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurių vienas iš reikalavimų buvo - nugriauti buitinių nuotekų išleidėjo dalį pastatytą šiuo metu ieškovei priklausančiame žemės sklype (pridėta civilinė byla 2-20-439/2012). Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-20-439/2012 nustatyta, kad ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškinį atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai, UAB „Jozita“ dėl statybą leidžiančio dokumento bei pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius; tretieji asmenys: N. G. (nagrinėjamos bylos ieškovės mama), UAB „Šilalės vandenys“. Ieškovas šioje minėtoje civilinėje byloje į teismą kreipėsi Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalies pagrindu (2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1544 redakcija, Žin., 2011, Nr. 91-4321) ir prašė panaikinti: 1) Šilalės rajono vyriausiojo architekto 2003 m. spalio 7 d. raštišką suderinimą (toliau – ir Suderinimas), kuriuo pritarta UAB „Jozita“ degalinės projekto pakeitimui, atliekant avarinio ūkio nuotekų išleistuvo linijos ir žiočių vietos korekciją; 2) 2004 m. balandžio 21 d. statinio (degalinės „Jozita“, autoserviso ir buitinių balionų užpildymo posto) pripažinimo tinkamu naudoti akto (toliau – ir Akto) aštuntos dalies „Techniniai rodikliai“ trečią punktą (ūkio kanalizacija); 3) pripažinti savavališka statyba buitinių nuotekų išleistuvo dalį (apie 12 m PVC vamzdžio), pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) ( - ), įpareigojant atsakovą UAB „Jozita“ savo lėšomis juos nugriauti ir sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigojimo atsakovui teismo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikti teisę ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, patirtas išlaidas išieškant iš UAB „Jozita“. Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; panaikino Suderinimą ir Akto dalį dėl kanalizacijos, atmetė reikalavimą į valstybinę žemę patenkančią dalį ginčo inžinerinių statinių pripažinti savavališka statyba ir įpareigojo UAB „Jozita“ savo lėšomis nugriauti buitinių nuotekų išleistuvo dalį, esančią šiuo metu N. G. priklausančiame žemės sklype bei sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, ieškovui suteikta teisė įvykdyti UAB „Jozita“ nustatytą įpareigojimą ir iš jo išieškoti išlaidas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Jozita“ apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 4 d. nutartimi pakeitė Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą; ieškinį tenkino; panaikino Šilalės rajono vyriausiojo architekto 2003 m. spalio 7 d. Suderinimą; 2004 m. balandžio 21 d. Akto 8 dalies „Techniniai rodikliai“ 3 punktą (ūkio kanalizacija); pripažino savavališka statyba buitinių nuotekų išleistuvo dalį (apie 12 metrų PVC vamzdžio), pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), ( - ); įpareigojo UAB „Jozita“ savo lėšomis nugriauti šią buitinių nuotekų išleistuvo dalį ir sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; UAB „Jozita“ neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, suteikė teisę ieškovui nugriauti buitinių nuotekų išleistuvo dalį, išieškant patirtas išlaidas iš UAB „Jozita“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylū skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

81Iš šios civilinės bylos akivaidu, jog tuo metu buvo daroma žala šiuo metu ieškovei priklausančiam žemės sklypui bei UAB „Jozita“ buvo įpareigota pašalinti pažeidimus ir sutvarkyti statybietę. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. liepos 9 d. aktu patvirtino, kad įpareigojimas pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį yra įvykdytas (t. 1, b. l. 111-112).

82Į bylą pateiktoje 2014 m. sausio 13 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus rašte nurodyta, kad vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. cheminių tyrimų protokolo Nr. Ch 8161 duomenimis, žemės sklypo ( - ), (unikalus Nr. ( - )) ir žemės sklypo ( - ). (unikalus Nr. ( - )), jungtiniame dirvožemio mėginyje nustatyta naftos produktų koncentracija viršijo naftos produktų lengvųjų angliavandenių ir naftos produktų sunkiųjų angliavandenių didžiausias leidžiamas koncentracijas dirvožemyje, vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. cheminių tyrimų protokolo Nr. Ch 8379 duomenimis – neviršija. Iš šios ataskaitos nėra aišku iš kurios vietos buvo imti mėginiai, be to šie mėginiai imti 2013 metais. Į bylą pateikti taip pat 2007-2012 metų dirvožemio tyrimai, kurie imti dar nesant ginčo kanale įrengtam išleistuvui. Be to, nepateiktos šių tyrimų vertinimo išvados.

83Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atstovas V. D. teismo posėdyje paaiškino, kad Šilalės miestas neturėjo valymo įrenginių ir visos nuotekos buvo leidžiamos į baseinus ir nutekėdavo į Lokystos upę. Užterštumas buvo ir ieškovės sklype. Ten yra nuotekos po valymo, UAB „Jozita“ turi valymo įrengimus, turėjo leidimą, kad būtų galima išleisti į gamtinę aplinką. Vykdoma valstybinė ir žinybinė kontrolė. Imami mėginiai. Buvo planiniai tyrimai, buvo mokami mokesčiai už viršijamus virš normatyvinę taršą. Tiria visus skundus ir į juos atsakyta, pažeidimų nebuvo. 2016 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento rašte ieškovei nurodyta, kad nenustatė, jog UAB „Jozita“ išleidžiamos paviršinės – gamybinės nuotekos darytų reikšmingą neigiamą poveikį vandens telkinio ar Lokystos upės vandens kokybei (t. 2, b. l. 173-174).

84Ieškovė teismui teikė 2017 metų atviro telkinio vandens tyrimų rezultatus, kuriame nurodyta, kad angliavandelinilis rodiklis viršija naftos produktų gaires, kitame 2017 m. rugpjūčio 4 d. , 2017 m. lapkričio 11 d. pateiktuose cheminių tyrimų protokoluose nurodyta, jog angliavandelinilių nuo C10 iki C40 kiekis viršija Lietuvos higienos normoje HN:60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ nurodytą didžiausią leidžiamą konscentraciją, tačiau iš pateiktų dokumentų nėra aišku iš kur buvo imti mėginiai (t. 3, b. l. 103-107, t. 4, b. l. 63).

85Esant tokiems įrodymams, darytina išvada, jog tuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-20-439/2012 nuotekų kanalas ėjo ir per šiuo metu ieškovei priklausantį žemės sklypą bei iki UAB „Jozita“ panaikinus nuotekų kanalą 2013 metų liepos mėnesį, tiek ieškovės, tiek atsakovų sklypuose buvo randamas užterštumas. Tačiau 2013 metų liepos mėnesį panaikinus nuotekų kanalą, iš pateiktų A. R. skundų tyrimo medžiagos ir UAB „Jozita“ valstybinių nuotekų tyrimo rezultatų protokolų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilalės rajono agentūra jokių pažeidimų nenustatė. Todėl ieškovės pateikti mėginių tyrimai po nuotekų kanalo pašalinimo vertintini kritiškai, kadangi, kaip minėta, nėra aišku iš kur buvo imti mėginiai bei jie prieštarauja atsakingų institucijų padarytoms išvadoms (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

86Siekiant nustatyti ieškovės nurodyto reikalavimo pagrįstumą, teismas ne kartą siūlė skirti byloje ekspertizę bei Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi paskirta naftos produktų, medžiagų ir gaminių tyrimo chromatografiniais analizės metodais ekspertizė, nustatyta bandinių ėmimo tvarka bei ekspertui užduoti klausimai: 1) ar mėginių pavyzdžiuose yra naftos produktų pėdsakų?; Kuriuose?; 2) jeigu yra naftos produktų pėdsakų yra, kokie tai naftos produktai ir kokia jų koncentracija? 3) jei ieškovės sklype imtuose mėginiuose rasta naftos produktų pėdsakų, ar jie atitinka rastus atsakovų imtuose mėginiuose?; 4) ar galima teigti, kad ieškovės sklypas yra teršiamas iš atsakovų ginčo dalyko – kanalo?; 5) Jei rasta naftos produktų pėdsakų ar galima nustatyti kada jie atsirado?; 6) Jei rasta naftos produktų pėdsakų, ar gali būti jie likę dėl to, jog šiuose sklypuose yra buvę nuotekų valymo įrenginiai?; 7) Jei yra rastas mėginių užterštumas – kokios priežastys jį lėmė? Patvirtinta tokią mėginių, skirtų ekspertizei, paėmimo tvarka: 1) Ekspertui pateikiamus dumblo pavyzdžius turi paimti ieškovė (jos atstovas), atsižvelgiant į ekspertų nurodymus, dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui bei atsakovams (jų atstovui), filmuojant mėginių ėmimo tvarką, bei užplombuojant paimtus mėginius ir pateikiant juos ekspertinei įstaigai; 2) Už mėginių paėmimą, filmavimą bei plombavimą atsakinga ieškovė, kuri apmoka visas mėginių paėmimo, filmavimo, plombavimo ir pristatymo ekspertinei įstaigai išlaidas; 3) Mėginiai yra imami į ne mažesnės talpos nei 1 litras talpyklas vienam mėginiui, ant kiekvieno indo pažymint jo paėmimo vietą ir atstumas tarp mėginių ėmimo vietų, kuri turi būti ne mažesnis nei 5 m. Mėginio pavyzdžiai turi būti supakuoti hermetiškose, transportavimui tinkamose talpyklose. 4) Mėginiai imami iš tokių vietų, konkrečią mėginio ėmimo lokaciją fiksuojant nuotraukomis, ir pažymint jas 2015 m. rugsėjo 29 d. matininko – geodezininko J. Ž. situacijos schemoje (tomas 4, b. l. 20): 4.1.) tris mėginius – iš ginčo dalyko – kanalo, schemoje pažymėtu atkarpa tarp Lokystos upės ir „Lietaus kanalizacijos“, esančio žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ),, žiočių; 4.2.) keturis mėginius – iš buvusio nuotekų valymo įrenginio – tvenkinio, schemoje pažymėtame „Senas tvenkinys“ ir esančio prie žemės sklypo kad. Nr. ( - ), kuris yra ieškovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuo arčiau šalių bendros ribos.

87Lietuvos Ekspertizės centras 2018 m. spalio 16 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1389 (18) padarė išvadą, kad tirti pateiktuose dumblio mėginiuose Nr. 1-7 naftos produktų pėdsakų nėra (t. 6, b. l. 140-141). Tai reiškia, jog šiai dienai jokio užterštumo tiek ieškovės, tiek atsakovų žemės sklypuose nenustatyta.

88Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė bei teismas nenustatė, kad atsakovų ginčo kanalas daro neigiamą neleistiną poveikį ieškovės žemės sklypui. Iš byloje esnčių įrodymų darytina išvada, jog ginčo kanalas nedaro neigiamo neleistino poveikio ieškovės žemės sklypui, todėl netenkintinas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užkasti kanalą, einantį nuo degalinės „Jozita“ nuotekų įrengimo iki Lokystos upelio (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

89Dėl bylinėjimosi išlaidų

90Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis už ieškinį sudaro 562 €. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 50 € žyminį mokestį. Likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 512 € mokėjimas ieškovei 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos. Kadangi ieškinys atmestinas, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi iš ieškovės A. R. valstybės naudai priteistinas 512 € dydžio žyminis mokestis, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

91Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė UAB „Jozita“ turėjo 1490 € išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 184-185, t. 2, b. l. 180, 191, t. 3, b. l. 32, t. 4, b. l. 67, t. 6, b. l. 189), o atsakovas J. J. – 300 € (t. 2, b. l. 20, 45, 142) atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš ieškovės atsakovės UAB „Jozita“ naudai priteistina 1490 €, o atsakovo J. J. naudai – 300 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

92Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

93ieškinio netenkinti.

94Priteisti iš ieškovės A. R., a. k. ( - ) gyv. ( - ), valstybės naudai 512 € (penkių šimtų dvylikos eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

95Priteisti iš ieškovės A. R., a. k. ( - ) atsakovės UAB „Jozita“, kodas 176618114, adresas Šilalės r. sav., Šolių k., Pietinio kelio g. 9, naudai 1490 € (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

96Priteisti iš ieškovės A. R., a. k. ( - ) atsakovo J. J., a. k. ( - ) gyv. Šilalės m., Medvėgalio g. 3, naudai 300 € (trijų šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

97Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė A. R. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad... 5. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi priėmė... 7. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. liepos 31... 8. rugsėjo 19 d. nutartimis nustatė ieškovei terminą Klaipėdos apygardos... 9. Ieškovė A. R. pateikė patikslintą ieškinį prašydama: 1) įpareigoti... 10. Šilalės rajono apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi konstatavo,... 11. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo: 1) įpareigoti atsakovus per vieną... 12. Dėl statybinio laužo tiek patikslintame ieškinyje, tiek paaiškinime... 13. Dėl kanalo pašalinimo patikslintame ieškinyje bei paaiškinimuose nurodė,... 14. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovai prašo jį atmesti. Nurodo, kad... 15. Teismas... 16. Ieškinys netenkintinas... 17. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė A. R., 2011 m. gruodžio 23... 18. Dėl įpareigojimo pašalinti įvairų statybinį laužą - atliekas... 19. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus J. J. ir Z. J. per vieną mėnesį nuo... 20. Byloje nustatyta, kad Klapėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d.... 21. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi... 22. Teisme gautas trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 23. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi įpareigojo... 24. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Apsaugos... 25. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir... 26. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškoji seniūnija... 27. Teismo posėdžio metu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prie... 28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos... 29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos... 30. Į bylą pateiktas žemės sklypo planas, fotonuotraukos, fotonuotraukos ginčo... 31. Teisme pateiktas atsakovų atstovo raštas dėl statybinių medžiagų... 32. Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja nuosavybės teisės apsaugą bei... 33. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Civilinio kodekso... 34. Pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos... 35. Ieškovė nurodo, jog atsižvelgiant į viešąjį interesą teismas turi... 36. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas... 37. Privatus asmuo nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, inter alia,... 38. Civilinėje teisėje itin svarbūs asmenų interesų derinimo ir proporcingumo... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog privataus asmens,... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30... 41. Nacionalinėje teisėje bendruosius atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo,... 42. Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 43. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos... 44. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos... 45. Teisme pateiktas atsakovų atstovo raštas dėl statybinių medžiagų... 46. Teismas konstatuoja, jog byloje esant šiems įrodymams nėra pagrindo... 47. Taip pat byloje nustatyta bei konstatuotina, kad ginčo medžiagos... 48. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniams reglamentavimui, netinkintinas... 49. Dėl įpareigojimo užkasti kanalą... 50. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti atsakovus J. J. ir Z. J. per... 51. Ieškovė tvirtino, kad atsakovas J. J. nesilaikydamas teisės aktų... 52. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi bylos dalį dėl... 53. Šilalės rajono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi... 54. Teismas atsakovus įpareigojo pateikti ginčo kanalo brėžinius bei jo... 55. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad sutinka, jog kanalas... 56. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos... 57. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi... 58. UAB „Šilalės vandenys“ nurodė, kad ( - )., iki 1996 metų jie valė... 59. UAB „Šilalės vandenys“ pateikė paaiškinimą, jog šiuo metu ieškovei... 60. Trečiasis asmuo B. U. teismo posėdžo metu paaiškino, kad tą sklypą... 61. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. Ž. nurodė, jog jam nėra žinoma... 62. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutarties 46 punkte... 63. Siekiant išsiaiškinti Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytas... 64. Liudytoja I. A. teismo posėdyje nurodė, kad 2013 m. birželio mėnesį UAB... 65. Į bylą pateiktos 2011 metų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos... 66. Į bylą pateikti nuotekų tyrimo rezultatai, fotonuotraukos (t. 1, b. l.... 67. Į bylą pateiktos matininko schemos (t. 1, b. l. 177-178, t. 2., b. l. 29,... 68. Į bylą patikti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl... 69. Atsakovų atstovas pateikė išleidžiamo vandens mėginių tyrimo protokolus... 70. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos... 71. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi... 72. Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės... 73. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo... 74. Apklausus teismo posėdyje trečiuosius asmenis, liudytojus, atsižvelgiant į... 75. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą... 76. Kaip minėta, ieškovė nagrinėjant bylą teikė teismui paaiškinimus ir... 77. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant apginti žemės sklypo... 78. Siekiant apginti daiktinę teisę Civilinio kodekso 4.99 straipsnio pagrindu,... 79. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos... 80. 2011 metais spalio mėnesį buvo nustatytas pavojingas dirvožemio užteršimas... 81. Iš šios civilinės bylos akivaidu, jog tuo metu buvo daroma žala šiuo metu... 82. Į bylą pateiktoje 2014 m. sausio 13 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos... 83. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos... 84. Ieškovė teismui teikė 2017 metų atviro telkinio vandens tyrimų rezultatus,... 85. Esant tokiems įrodymams, darytina išvada, jog tuo metu nagrinėjamoje... 86. Siekiant nustatyti ieškovės nurodyto reikalavimo pagrįstumą, teismas ne... 87. Lietuvos Ekspertizės centras 2018 m. spalio 16 d. ekspertizės aktu Nr.... 88. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė bei... 89. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 90. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 91. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos... 92. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270... 93. ieškinio netenkinti.... 94. Priteisti iš ieškovės A. R., a. k. ( - ) gyv. ( - ), valstybės naudai 512... 95. Priteisti iš ieškovės A. R., a. k. ( - ) atsakovės UAB „Jozita“, kodas... 96. Priteisti iš ieškovės A. R., a. k. ( - ) atsakovo J. J., a. k. ( - ) gyv.... 97. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...