Byla e2-311-755/2018
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant ieškovės UAB“Būsto paskolų draudimas“ atstovei I. L. , atsakovės L. J. M. ir trečiųjų asmenų V. M., D. M. atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, civilinėje byloje pagal UAB“ Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei L. J. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2ieškovė ieškinyje nurodė, atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, jog prašo priteisti iš L. J. M. 48232,17 Eur įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio 7 d. tarp „Swedbank“, AB (buvęs - AB bankas „Hansabankas“) (toliau tekste - bankas) ir V. M. bei D. M. (toliau tekste - kredito gavėjai, pagrindiniai skolininkai) buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. 07-083726-FA (toliau - kredito sutartis) , pagal kurią bankas kredito gavėjams suteikė 75.301 EUR būsto kreditą būstui, esančiam ( - ), įsigyti. Būsto kredito pagal sutartį grąžinimo terminas - 2037 m. rugpjūčio 7 d. Įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį įvykdymui užtikrinti 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 07-083726-LA1 (toliau - laidavimo sutartis) su L. J. M. (toliau - laiduotoja, atsakovė). Laidavimo sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad laiduotojas laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Laidavimo sutarties 3.1.,3.2., 3.3. punktuose nustatyta, kad laiduotojas ir kredito gavėjas atsako kaip solidarūs skolininkai, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą bankui, o taip pat laiduotojas už prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą bankui atsako visus savo turtu. Laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo (10.1.p.). Kredito grąžinimą bankui kredito gavėjai 2007 m. rugpjūčio 13 d. apdraudė tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir kredito gavėjų V. ir D. M. sudarius būsto kredito draudimo sutartį

3pagal Būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004. Būsto kredito draudimo sutarties terminas - 2024 m. balandžio 30 d.

4Kredito gavėjai nevykdė pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų bankui, tuo pažeisdamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl bankas 2010 m. gegužės 11 d. kreditavimo sutartį nutraukė ir kreipėsi į bendrovę, pateikdamas pranešimą apie draudžiamąjį įvykį ir paraišką draudimo išmokai gauti. Bendrovė 2010 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą dėl 74.467,47 EUR draudimo išmokos išmokėjimo ir pagal 2010 m. liepos 12 d. draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką išmokėjo bankui draudimo išmoką.

52013 m. liepos 12 d. tarp banko ir bendrovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Šia sutartimi bankas perleido visas jo turėtas reikalavimo teises kredito gavėjo atžvilgiu, kylančias pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. būsto kredito sutartį Nr. 07-083726-FA, t. y. teises pagal 2007 m. rugpjūčio 27 d. hipotekos lakštą (kodas 04/1/2007/0003915) ir teises pagal laidavimo sutartį. Faktą, kad reikalavimo teisės buvo perleistos ir pagal laidavimo sutartį patvirtina 2013 m. liepos 12 d. dokumentų perdavimo - priėmimo aktas, kuriuo buvo perduoti visi dokumentai pagal laidavimo sutartį. Bendra reikalavimo perleidimo sutartimi banko bendrovei perleistų reikalavimų suma yra 75.744,63 EUR, t. y. 73.313,73 EUR negrąžinto kredito suma, 1.153,74 EUR nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį, kas sudaro bendrovės išmokėtą 74.467,47 EUR draudimo išmokos sumą, o taip pat kredito gavėjų skola bankui, kurią sudaro 1.143,11 EUR negrąžintų palūkanų, 134,05 EUR nesumokėto turto draudimo mokesčio - reikalavimo perleidimo1 sutarties 1.5 punktas.

6Bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto 20-ąjį notarų biurą su prašymu išieškoti iš skolininkų ir įkaito davėjų V. M. ir D. M. nesumokėtą skolos dalį, kurią sudaro 74.467,47 bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos, o taip pat 1.277,16 EUR. 2013 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto 20-asis notarų biuras išdavė Vykdomąjį įrašą , kuriuo notaras siūlo išieškoti iš skolininkų ir įkaito davėjų 74.467,47 EUR skolą ir 5 proc. priklausančių palūkanų, skolą bankui, kurią sudaro 1.277,16 EUR, o taip pat su dokumentų susijusias išlaidas. 2013 m. lapkričio 19 d. bendrovė dėl vykdomojo įrašo pateikimo vykdymui ir įkeisto turto realizavimo būdo kreipėsi į antstolio kontorą su prašymu hipoteka įkeistą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant iš varžytynių.

7Priverstinio skolos išieškojimo metu hipoteka įkeistas turtas-butas ( - ), buvo perimtas ieškovės už 26.413,35 EUR. Pardavus hipoteka įkeistą turtą, išieškota suma yra mažesnė nei skolininko skola bendrovei, todėl likęs įsiskolinimas sudaro 48.054,12 EUR ir 5 proc. priklausančios palūkanos, 5,79 EUR atlyginimas už prašymo atlikti vykdomąjį įrašą priėmimą, 12,97 EUR už pranešimų siuntimą, 152,63 EUR už vykdomojo įrašo atlikimą, 6,66 EUR už vykdomojo įrašo kopijų patvirtinimą ir išsiuntimą. Nuo 2014 m. sausio 4 d. antstolis S. R. tęsia tolimesnį skolos išieškojimą skolininkų V.ir D. M. atžvilgiu, ieškinio pateikimo dienai papildomai nėra išieškojęs jokių sumų.

82014 m. birželio 19 d. bendrovė ir bankas pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį dėl 2013 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro vykdomajame įraše (registracijos Nr. 4619) nurodytos bankui skolos dalies - 1.277,16 EUR, todėl bankas įgijo teisę kreiptis dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese šioje skolos dalyje.

9Ieškovė 2013 m. sausio 21 d. atsakovei išsiuntė raginimą dėl 2007 m. rugpjūčio 7 d. laidavimo sutarties Nr. 07-083726-LA1 įvykdymo, kuriame nustatė 35 kalendorinių dienų terminą kreipimuisi į bendrovę dėl skolos grąžinimo sąlygų nustatymo bei informavo apie banko reikalavimo teisių perleidimą pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. būsto kredito sutartį Nr. 07-083726-FA bendrovei. Per nurodytą terminą atsakovė į ieškovą dėl skolos grąžinimo nesikreipė ir skolos nesumokėjo. 2017 m. liepos 12 d. ieškovė atsakovei L. J. M. pakartotinai išsiuntė raginimą dėl 2007 m. rugpjūčio 7 d. laidavimo sutarties Nr. 07-083726-LA1 įvykdymo , nustatė 35 kalendorinių dienų terminą kreipimuisi į bendrovę dėl skolos grąžinimo sąlygų nustatymo bei informavo apie banko reikalavimo teisių perleidimą pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. būsto kredito sutartį Nr. 07-083726-FA bendrovei. 2017 m. liepos 21 d. atsakovė pateikė ieškovui atsakymą į 2017 m. liepos 12 d. raginimą, kuriuo informavo ieškovą, kad jis nėra nurodęs teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis atsakovė turėtų sumokėti ieškovo nurodytą skolą ir su raginimu pateiktų dokumentų kopijos tokios prievolės nepatvirtina. Ieškovė, atsakydama į atsakovės raštą, 2017 m. liepos 27 d. raštu pakartotinai informavo atsakovę apie jos prievoles bendrovei, tačiau atsakovė į ieškovę dėl skolos grąžinimo nesikreipė, skolos nesumokėjo.

10Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis). Bendrai laidavę asmenys taip pat atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 3 dalis).

11Pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. laidavimo sutartį laiduotoja laiduoja už kredito gavėjus ir įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjai tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (laidavimo sutarties 2.1. p.). Kredito gavėjams tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjai atsako kaip solidarūs skolininkai (laidavimo sutarties 3.1. p.) ir laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjai už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą (laidavimo sutarties 3.2. p.).

12Atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovas procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdyje paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės.Esant laidavimui, teisiniai santykiai sukuriami ne tarp skolininko ir laiduotojo, bet tarp laiduotojo ir kreditoriaus. Laidavimo sutartis yra laiduotojo įsipareigojimas konkrečiam kreditoriui nurodytam laidavimo sutartyje, įvykdyti pagrindinę prievolę jam, jeigu skolininkas pažeis laidavimu užtikrintą pagrindinę prievolę (ginčo atveju būsto kreditavimo sutartį). Tą jis privalo padaryti kartu su skolininku arba vienas, jeigu taip numatyta sutartyje. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mąstu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Laidavimo prievolės akcesoriškumas reiškia, kad kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Laidavimas baigiasi ir tuomet, kai skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti už naują skolininką (CK 6.87 straipsnio 5 dalis, 6. 120 straipsnio 2 dalis).

132007 m. rugpjūčio 7 d. Laidavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir banko 10.1 punktas nustatė, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių Bankui pagal Kredito sutartį įvykdymo. Akcentuoja, kad laidavimo sutartis pasibaigia ne apskritai skolininkams įvykdžius prievolę bet kam, o visiškai įvykdžius prievolę kitos sutarties-Banko „Hansabankas“ naudai ( sutarties 7.1 p.). Jokio susitarimo tarp jos ir banko, kad galimas prievolės pagal laidavimo sutartį perkėlimas kitiems asmenims nebuvo. Nebuvo net ir svarstymo, kad galimos situacijos, jog ji liks įsipareigojusi pagal laidavimo sutartį naujam kreditoriui tuomet, jeigu būtų susitarta jį keisti .Ji įsipareigojo tik bankui atsakyti visu savo turtu, jeigu kredito gavėjai tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, bet ne ieškovei, jeigu ši pakeis pirminį kreditorių-banką .Skolininkai, už kuriuos ji laidavo, tinkamai įvykdė savo prievolę, nes ją įvykdė įstatymo numatyta civilinės prievolės užtikrinimo priemone-būsto paskolos apdraudimu su ieškove. Įvykus draudiminiam įvykiui ir ieškovei pilnai atsiskaičius su banku, jos prievolė bankui pagal laidavimo prievolę pasibaigė, ji negalėjo būti perleista ieškovei, nes apie tokį perleidimą su banku, sudarydami aptariamą laidavimo sutartį, nebuvo sutarę. Skolininkė draudimo sutarties sudarymo procese nedalyvavo, pagal minėtą draudimo sutartį jokių įsipareigojimų ieškovei neprisiėmė. Laidavimo sutartis pasibaigė ieškovei grąžinus būsto paskolą, todėl ji negalėjo būti perleista 2013-07-12.

14Ieškovė vengia kvalifikuoti teisinių santykių-nurodyti, reikalavimus ji kildina iš subrogacijos teisinių santykių (CK 6.1015 straipsnis), ar laiko tai regreso teisiniais santykiais (CK 6.111 ir kt. straipsniai). Dėl laidavimo yra nustatyti įvairūs senaties terminai, esant regreso atvejui, taikintinas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), esant subrogacijai (kreditoriaus pakeitimas kitu kreditoriumi ir teisinių santykių tęstinumas), taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Kadangi ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie teisės pažeidimo momentą, o toks sužinojimas įvyko dar 2010 m. gegužės 21d., kuomet bankas nutraukė sutartį ir ieškovei pranešė apie draudiminį įvykį, todėl nepriklausomai nuo civilinių teisinių santykių kvalifikavimo-regresas ar tai subrogacija, šie terminai yra po kelis kartus praleisti. Tokios pat pasekmės būtų ir tuo atveju, jeigu ieškinio senaties termino eiga būtų skaičiuojama nuo ieškovės draudimo pinigų sumokėjimo ieškovei momento. Tai yra antras savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Atsakovė ieškinio senaties termino praleidimo faktu remiasi ir prašo taikyti ieškinio senatį.

15Atsikirsdama į šiuo argumentus ieškovė papildomai nurodė, jog Laiduotoja su Banku pasirašydama Laidavimo sutartį ir užtikrindama Kredito sutarties tinkamą vykdymą, žinojo, kad Kredito sutarties tinkamas vykdymas taip pat užtikrinamas ir kitomis priemonėmis, t.y. nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) ir Būsto kredito draudimo sutartimi, kadangi visos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo numatytos Kredito sutartyje, o taip pat apie egzistuojančias kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones buvo įtraukta sąlyga ir Laidavimo sutartyje (7.1. p.). Laiduotoja pasirašiusi Laidavimo sutartį tapo solidari Kredito gavėjų bendraskolė, pagal Kredito sutartį atsakanti visu savo turtu ir ta pačia apimtimi kaip ir Kredito gavėjai. Laidavimo sutartis nenumatė draudimų ar būtinybės gauti Laiduotojos sutikima Bankui perleisti savo reikalavimo teise trečiajam asmeniui, tinkamai Bankui už Kredito gavėjus, įvykdžiusiam prievoles pagal sutartį.

16Draudimo sutartimi Bendrovė apdraudė naudos gavėjo teisėtus turtinius interesus, susijusius su draudėjo prievole grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka . Naudos gavėju buvo Bankas. Draudimo taisyklių 64 p. nustatyta, kad Draudikui, išmokėjus draudimo išmoka, pereina visos naudos gavėjo turimos reikalavimo teisės į nekilnojamąjį /ar kitą turtą, įkeistą pagal kredįtavimo sutartį, ir kitos papildomos teisės. Taisyklių 64 punkte nustatytas reikalavimo teises Draudikas regreso tvarka įgyja nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo momento (Draudimo taisyklių 67 p.). Draudimo sutartyje pasirašė būtent Kredito gavėjai, ne Bankas, jiems buvo žinomos sąlygos, kuriomis ji sutartis yra pasirašoma, t.y. Kredito gavėjai žinojo, kad Draudikui išmokėjus draudimo išmoką Bankui, Bendrovei pereis Banko, kaip hipotekos kreditoriaus, reikalavimo teisės į Kredito gavėjus bei Laiduotoją, kuri su Kredito gavėjais solidariai atsakinga tokia pačia apimtimi kaip ir jie. Baigus mokėti draudimo išmoką, 2013 m. liepos 12 d. tarp Banko ir Bendrovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis , kuria Bankas, kaip Pradinis kreditorius, perleido Bendrovei, kaip Naujajam kreditoriui, visas reikalavimo teises kylančias pagal Kredito sutartį (1.1. p.), pagal 2007 m. rugpjūčio 27 d. hipotekos lakštą bei kitos įstatymu ir Kredito sutartyje nustatytos teisės (RPS 1.2. p.) ir kt. Taigi, Bankas perdavė Bendrovei reikalavimo teises kylančias pagal Laidavimo sutartį, tai patvirtina sutarties 1.1. p., 1.2. p., 2.1. p. ir kt.

17Ieškovės teisę perimti reikalavimą užtikrina ir įstatyminis reglamentavimas. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai Šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Iš Kredito sutarties kylančios prievolės nėra asmeninio pobūdžio, todėl jas gali įvykdyti tretieji asmenys. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, Ieškovei Draudimo sutarties ir Draudimo taisyklių pagrindu įvykdžius prievolę Bankui už Kredito gavėjus ir Laiduotoją, kurie savo įsipareigojimų nevykdė, Ieškovei perėjo visos kreditoriaus reikalavimo teisės į Kredito gavėjus ir Laiduotoją. CK 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės ivykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Šios CK normos patvirtina, kad Bankas turėjo teisę perleisti reikalavimo teises Ieškovei, įvykdžiusiai prievolę už Kredito gavėjus ir Laiduotoją, nei Kredito sutartis, nei Laidavimo sutartis nenumatė tokio draudimo, taigi Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymas nepažeidė nei įstatyminio reglamentavimo nei sutarčių. Pabrėžia, kad Bankui perleidus reikalavimo teises, nei Kredito gavėjų, nei Laiduotojos teisinė padėtis nepasikeitė, jų teisės nebuvo papildomai suvaržytos, po Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo Kredito gavėjai ir Laiduotoja liko atsakingi ta pačia apimtimi ir už tuos pačius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė pasirašydami Kredito ir Laidavimo sutartis.

18Atkreipia dėmesį, kad Ieškovės, kaip kreditoriaus, reikalavimai kyla ne iš draudimo teisinių santykių, o iš Kredito, Laidavimo ir Reikalavimo perleidimo sutarčių, kadangi, perėmusi visas Banko teises pagal minėtas sutartis, ji yra Naujasis kreditorius. Reikalavimo perleidimo pagrindas atsirado Ieškovei išmokėjus visą draudimo išmoką Bankui, taip padengiant skolą Bankui už Kredito gavėjus ir Laiduotoją. Draudimo taisyklių 64 p. nurodyta, kad Draudikui, išmokėjus draudimo išmoką, pereina visos naudos gavėjo turimos reikalavimo teisės i nekilnojamąjį ir/ar kita turtą, įkeistą pagal būsto kreditavimo sutartį ir kitos papildomos teisės. Draudimo taisyklėse nurodyta kokiu pagrindu ir kokia tvarka Bendrovei atsiranda teisė perimti Banko reikalavimo teises skolininkų atžvilgiu. CK 6.1015 straipsnis netaikomas, kadangi žala kilo ne draudėjui dėl trečiojo asmens veiksmų, o būtent patys draudėjai sukėlė žalą savo veiksmais.

19Atsakovė dėsto nuomonę, kad skolininkai, už kuriuos ji laidavo,bendrovei išmokėjus draudimo išmoką, tinkamai įvykdė savo prievolę Bankui, todėl baigėsi ir laidavimas. Tokie teiginiai nepagrįsti . Atsakovė nurodo, kad „laidavimas baigiasi ir tuomet, kai skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti už naują skolininką“. Atsakovė vadovaudamasi šiomis įstatyminėmis normomis painioja skolos perkėlimą naujam skolininkui ir reikalavimo perleidimo naujam kreditoriui. Šiuo konkrečiu atveju skola nebuvo perkelta naujam skolininkui, skolininkais kaip buvo taip ir liko Kredito gavėjai bei Laiduotoja.

20Pagal Atsakovės ir Trečiųjų asmenų logiką, Draudėjams, pasirašius Draudimo sutartį su Bendrove ir įvykus draudžiamajam įvykiui, Bendrovė privalo išmokėti draudimo išmoką, tačiau neįgyja teisės regreso tvarka (CK 6.111 straipsnis) perimti reikalavimo teisių iš Banko ir atgauti išmokėtą išmoką, t.y. asmenys gauna paskolą, už ją įsigyja nekilnojamąjį turtą, nemoka paskolos, tada Draudikas išmoka draudimo išmoką, o Draudėjai lieka už nieką neatsakingi, nekilnojamojo turto nepraranda ir skolos nebelieka. Toks situacijos aiškinimas prieštarauja logikai. Jei Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, neturėtų teisės iš skolininkų ir su jais solidariai atsakingų asmenų reikalauti grąžinti draudimo išmokos ir neperimtų reikalavimo teisių iš kreditoriaus, kurio teisėti interesai buvo patenkinti išmokėjus draudimo išmoką, toks draudimas apskritai negalėtų funkcionuoti arba draudimo įmoka turėtų prilygti kredito sumai.

21Draudimo sutartį sudarė Kredito gavėjai ir Bendrovė, o naudos gavėjas pagal Draudimo sutartį yra Bankas, taigi Draudimo sutartimi buvo užtikrinti ne Kredito gavėjų, o Banko turtiniai interesai, susiję su draudėjų prievole grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Draudimo sutartis Kredito gavėjų, o tuo pačiu ir Laiduotojos, prievolių grąžinti skolą neeliminavo.

22Atsakovė prašo taikyti sutrumpintą 1 metų ar 3 metų (CK 1.125 straipsnio 7 ir 8 dalys) ieškinio senaties terminą. CK nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, kadangi Ieškovo reikalavimo teisės kildinamos ne iš draudimo teisinių santykių, bet iš pagal Kredito sutartį prisiimtų teisių ir pareigų. Ieškovės, kaip kreditoriaus, reikalavimai kyla ne iš draudimo teisinių santykiu, o iš Kredito, Laidavimo ir Reikalavimo perleidimo sutarčių, perėmus Banko teises pagal minėtas sutartis. Ieškovė yra Naujasis kreditorius, jam taikomos tokios pačios teisės ir pareigos, kokios buvo taikomas Pradiniam kreditoriui - Bankui. Teikiant ieškinį Laiduotojai, Ieškovė gina savo kaip kreditoriaus teises,ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas susijęs su draudimo teisiniais santykiais ar žalos atlyginimu, Ieškinys yra teikiamas dėl skolos priteisimo iš Laiduotojos Ieškovės (kreditoriaus) naudai, pagal Kredito ir Laidavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.

23Ieškinys atmetamas.

24Ištyrus bylos dokumentus, įvertinus šalių atstovų paaiškinimus nustatyta, jog 2008 m. rugpjūčio 7 d. tarp „Swedbank“, AB ir V. M. bei D. M. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. 07-083726-FA , pagal kurią bankas kredito gavėjams suteikė 75301 EUR būsto kreditą būstui, esančiam ( - ), įsigyti. Galutinis būsto kredito pagal sutartį grąžinimo terminas - 2037 m. rugpjūčio 7 d. (ieškinio priedas Nr.1). Įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį įvykdymui užtikrinti 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 07-083726-LA1 tarp banko ir L.J. M. (ieškinio priedas Nr.2). Laidavimo sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad laiduotojas laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Tos pačios sutarties 3.1., 3.2., 3.3. punktuose nustatyta, kad laiduotojas ir kredito gavėjas atsako kaip solidarūs skolininkai, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą bankui, laiduotojas už prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą bankui atsako visus savo turtu. Laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo (10.1. p.). Kredito grąžinimą bankui kredito gavėjai-tretieji asmenys 2007 m. rugpjūčio 13 d. apdraudė, t.y.tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir kredito gavėjų V. M. ir D. M. buvo sudaryta būsto kredito draudimo sutartis (draudimo liudijimo serija Nr. BPD 036809). Būsto kredito draudimo sutarties terminas - 2024 m. balandžio 30 d. ( ieškinio priedas Nr.3). Būsto kredito draudimo sutartis sudaryta pagal Būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004 (ieškinio priedas Nr.4), pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. kredito gavėjų prašymą sudaryti draudimo sutartį (ieškinio priedas Nr.5). Atsakovė nebuvo ir nėra būsto kredito draudimo sutartis šalimi , jokių įsipareigojimų pagal ją ji neprisiėmė.

25Kredito gavėjai nevykdė visų pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl bankas 2010 m. gegužės 11 d. kreditavimo sutartį nutraukė ir 2010 m. gegužės 21 d. kreipėsi į ieškovę, pateikdamas pranešimą apie draudžiamąjį įvykį ir paraišką draudimo išmokai gauti (ieškinio priedas Nr.6). Bendrovė 2010 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą dėl 74.467,47 EUR draudimo išmokos išmokėjimo ir pagal 2010 m. liepos 12 d. draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką ( iki 2013 m. birželio 15 d.) išmokėjo bankui draudimo išmoką (ieškinio priedas Nr.7-8).

262013 m. liepos 12 d. tarp banko ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Šia sutartimi bankas perleido jo turėtas reikalavimo teises kredito gavėjo V. ir D. M. atžvilgiu, kylančias pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. būsto kredito sutartį Nr. 07-083726-FA, tarp jų ir teises pagal 2007 m. rugpjūčio 27 d. hipotekos lakštą (hipotekos lakšto kodas 04/1/2007/0003915), įsipareigojimus tarp banko ir ieškovės pagal būsto draudimo sutartį. Teisių pagal laidavimo sutartį perdavimas ieškovei tiesiogiai neįvardytas( sutarties 1 skyriuje) , bet nurodoma, jog ieškovei tarp kitų dokumentų perduota laidavimo sutartis ( 2.2.c.).( 2013 m. liepos 12 d. dokumentų perdavimo - priėmimo aktas (ieškinio priedas Nr.9-11). Reikalavimo perleidimo sutartimi banko bendrovei perleistų reikalavimų suma yra 75.744,63 EUR, t. y. 73.313,73 EUR negrąžinto kredito suma, 1.153,74 EUR nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį, kas sudaro išmokėtą 74.467,47 EUR draudimo išmokos sumą, o taip pat kredito gavėjų skola bankui, kurią sudaro 1143,11 EUR negrąžintų palūkanų, 134,05 EUR nesumokėto turto draudimo mokesčio - reikalavimo perleidimo 1 sutarties 1.5 punktas.

27Bendrovė 2013 m. spalio 16 d. kreipėsi į notarų biurą su prašymu išieškoti iš skolininkų ir įkaito davėjų V. ir D. M. nesumokėtą skolos dalį, kurią sudaro 74.467,47 Eur bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos, taip pat 1.277,16 EUR. 2013 m. lapkričio 13 d. notarų biuras išdavė Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 4619), kuriuo notaras siūlo išieškoti iš skolininkų ir įkaito davėjų 74.467,47 EUR skolą ir 5 proc. priklausančių palūkanų, skolą bankui, kurią sudaro 1.277,16 EUR, o taip pat 5,79 EUR atlyginimą už prašymo atlikti vykdomąjį įrašą priėmimą, 12,97 EUR už pranešimų siuntimą, 152,63 EUR už vykdomojo įrašo atlikimą, 6,66 EUR už vykdomojo įrašo kopijų patvirtinimą ir išsiuntimą. Pagal minėtą vykdomąjį įrašą siūloma išieškoti 74.467,47 EUR skolą ir 5 proc. priklausančių palūkanų, o taip pat 1.143,11 EUR ir 312,11 EUR (ieškinio priedas Nr.12-13). 2013 m. lapkričio 19 d. bendrovė raštu Dėl vykdomojo įrašo pateikimo vykdymui ir įkeisto turto realizavimo būdo (Nr. SB - 5426) bendrovė kreipėsi į antstolio kontorą su prašymu hipoteka įkeistą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant iš varžytynių (ieškinio priedas Nr. 14). Priverstinio skolos išieškojimo metu hipoteka įkeistas butas ( - ), buvo perimtas ieškovės už 26.413,35 EUR ( 2014 m. birželio 6 d. turto perdavimo išieškotojui aktas (ieškinio priedas Nr.15). Perdavus hipoteka įkeistą turtą išieškota suma yra mažesnė nei skolininko skola bendrovei, likęs įsiskolinimas sudaro 48.054,12 EUR ir 5 proc. palūkanos, 5,79 EUR atlyginimą už prašymo atlikti vykdomąjį įrašą priėmimą, 12,97 EUR už pranešimų siuntimą, 152,63 EUR už vykdomojo įrašo atlikimą, 6,66 EUR už vykdomojo įrašo kopijų patvirtinimą ir išsiuntimą. Nuo 2014 m. sausio 4 d. antstolis S. R. tęsia skolos išieškojimą skolininkų V. ir D. M. atžvilgiu, nepateikta duomenų, jog kokios nors sumos būtų buvę papildomai išieškotos.

282014 m. birželio 19 d. bendrovė ir bankas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį dėl 2013 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro vykdomajame įraše (registracijos Nr. 4619) nurodytos bankui skolos dalies - 1.277,16 EUR (ieškinio priedas Nr.17).

29Byloje nei atsakovė, nei tretieji asmenys neginčija, kad atsakovės atsakomybė prieš banką dėl paskolos grąžinimo ir kitų įsipareigojimų pagal sutartį yra solidari, kad atsakovė trečiųjų asmenų kaip paskolos gavėjų įsipareigojimų neįvykdė, kad jos atsakomybė laike buvo apibrėžta iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo (laidavimo sutarties 10.1. p.), todėl šios aplinkybės papildomai nebeanalizuojamos.

30Atsakovė, neigdama savo atsakomybę, remiasi šiai pagrindiniais argumentais: ji prieš ieškovę ar trečiuosius asmenis pagal draudimo sutartį neprisiėmė jokių įsipareigojimų, nelaidavo, todėl nėra teisinio pagrindo iš jos reikalauti prievolės vykdymo; prievolė bankui buvo visiškai įvykdyta, kai ieškovė išmokėjo bankui draudimo išmoką, todėl laidavimas, kurio galiojimas apibrėžtas įsipareigojimų bankui įvykdymu , pasibaigė; ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminus tiek subrogacijos ( CK 6.1015 straipsnis), tiek regreso ( CK 6.111 straipsnis) atvejais.

31Minėta, atsakovės kaip solidarios laiduotojos įsipareigojimai pagal kredito būstui suteikimo sutartį prieš banką laiko požiūriu apibrėžti visišku jų įvykdymu. Nepagrįstu teismas vertina atsakovės argumentą, jog draudimo bendrovei-ieškovei išmokėjus draudimo išmoką jos kaip laiduotojos įsipareigojimai prieš banką apskritai pasibaigė. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principus, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5dalys). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012).

32Tačiau šiuo atveju atsakovės atsakomybė kildinama ne tiesiogiai prieš paskolos davėją iš jos įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį, kai neįvykdoma kreditavimo sutartis, bet sprendžiama dėl laiduotojos pagal paskolos sutartį atsakomybės prieš paskolos gavėjų draudiką, kuris išmokėjo naudos gavėjui( bankui) draudimo išmoką. Todėl reikalinga nustatyti ar atsakovė gali būti atsakinga ir jeigu taip, kokiomis sąlygomis, už tai, kad draudikė išmokėjo draudimo išmoką ir tokiu būdu įvykdė prieš banką trečiųjų asmenų ir atsakovės prievolę sugrąžinti paskolą,sumokėti palūkanas .

33Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, tokiu įvykdymu yra ir kreditoriaus priimtas kitos rūšies įvykdymas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį prievolei pasibaigus tinkamu įvykdymu, pasibaigia ir visos iš šios prievolės atsirandančios papildomos teisės ir pareigos. Ieškovei išmokėjus draudimo išmoką, kuri buvo lygi nesugrąžintos paskolos , nebesumokėtų palūkanų dydžiui , trečiųjų asmenų ir atsakovės prievolė prieš banką buvo įvykdyta. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu įvykdė trečiųjų asmenų pareigą sugrąžinti paskolą, todėl ieškovei siekiant susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, atsižvelgtina į to teisinį reglamentavimą.

34CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

35Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu.

36Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo praktikoje ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009)).

37Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), išmokėjęs pagal kredito draudimo sutartį draudimo išmoką dėl laiku nesugrąžintos paskolos, perėmė iš naudos gavėjo ( banko) teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, šiuo atveju reikalaujama iš atsakovės kaip neįvydžiusios laidavimo pareigos.

38Minėta, CK 6.1015 straipsnio 2 dalis nustatė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Tai, jog šiuo atveju ieškovė ir bankas sudarė reikalavimų teisių perleidimo sutartis neturi teisinės svarbos. Atsakovės kaip atsakingos dėl žalos atsiradimo prieš žalą atlyginusi draudiką atsirado įstatymo, o ne sutarties, kurios dalyviu ji nėra , pagrindu ( CK 6.111-6.114 straipsniai). Nebūdama sutarties dalyviu, neprisiėmusi dėl šios sutarties vykdymo įsipareigojimų, ji jų ir neįgijo. Bankas negalėjo perleisti ieškovei tokių įsipareigojimų ( į paskolos sugrąžinimą) , kurių pats iš atsakovės po draudimo išmokos gavimo gauti nebegalėjo. 2013 m. liepos 12 d. tarp banko ir bendrovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis ,teismo vertinimu, kurios paskirtis buvo ne reikalavimų į paskolos grąžinimą, palūkanų sumokėjimą pagal būsto paskolos sutartį perleidimas, nes šios sumos buvo sumokėtos išmokant draudimo išmoką, o subrogacijos teisės pagal paskolos būsto draudimo sutartį atsiradimo įforminimas.

39Tokiu būdu, V.ir D. M. draudikas UAB“Būsto paskolų draudimas“ , išmokėjęs draudimo išmoką, perėmė visas banko teises ir pareigas, susijusias su jam padaryta žala( nesugrąžintu kreditu, nesumokėtomis palūkanomis) .

40Dėl ieškinio senaties

41Kadangi ieškovės reikalavimas kildinamas iš subrogacijos ( žalos atlyginimo) prievolės, jam taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas( CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

42Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista.Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015).

43Draudimo išmoka baigta mokėti 2013 m. birželio 15 d., reikalavimo teisių perleidimo sutartys sudarytos 2013 m. liepos 12 d. ir 2014 m. birželio 19 d. Dar 2013 m. sausio 21 d. ieškovė informavo atsakovę apie ketinimą sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Tiek iki jos sudarymo, tiek po to atsakovė nėra atlikusi veiksmų , kuriuos ieškovė būtų galėjusi vertinti kaip skolos jai pripažinimą. Taigi, ieškovei ,išmokėjusiai draudimo išmoką ir taip patyrusiai išlaidų , tapo akivaizdu, jog jos turtinės teisės pažeistos. Ieškinio senaties termino pradžią skaičiuojant nuo bet kurios iš šių datų, matyti, jog ieškinį teismui pateikus 2017 m. lapkričio 17 d., tas atlikta jau praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą.

44Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino iki ieškinio pareiškimo pabaiga yra pagrindas ieškinį atmesti, bet pagal 2 dalį jį praleidus dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o senaties terminas atnaujinamas. Teismo vertinimu, nėra prielaidų senaties terminui atnaujinti. Ieškinys pateiktas praleidus senaties terminą nuo 1,5 metų iki 5 mėnesių

45( priklausomai nuo to , kurį įvykį laikyti senaties termino pradžia). Ieškovė-juridinis asmuo, turi žinių turinčius specialistus( tarnybas),kurios turi ir gali įvertinti ieškinio senaties termino svarbą, nenustatyta aplinkybių, kurias galima būtų vertinti kaip objektyviai kliudžiusias ieškinio senaties termino laikotarpiu pateikti ieškinį ir leistų jo praleidimo priežastis pripažinti pateisinančiomis, terminą atnaujinti.

46Bylinėjimosi išlaidos

47Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 96 straipsnio 1 dalis,80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Atsakovės atstovas pateikė įrodymus apie atsakovės patirtas 450 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Šis dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), dydžių, todėl jos atsakovei priteistinos.

49Procese valstybė patyrė 9,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovės.

50Remdamasis pasakytu ir CPK 259,260 straipsniais, teismas

Nutarė

51ieškinį atmesti.

52Priteisti iš UAB “Būsto paskolų draudimas“, kodas 110076079, L. J. M. naudai 450 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

53Priteisti valstybei 9,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš UAB“Būsto paskolų draudimas“, kodas 110076079.

54Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas teismo 2017 m. lapkričio 20 dienos nutartimi, panaikinti.

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas... 2. ieškovė ieškinyje nurodė, atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, jog... 3. pagal Būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004. Būsto kredito draudimo... 4. Kredito gavėjai nevykdė pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų... 5. 2013 m. liepos 12 d. tarp banko ir bendrovės buvo sudaryta reikalavimo... 6. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto 20-ąjį notarų biurą su prašymu... 7. Priverstinio skolos išieškojimo metu hipoteka įkeistas turtas-butas ( - ),... 8. 2014 m. birželio 19 d. bendrovė ir bankas pasirašė reikalavimo perleidimo... 9. Ieškovė 2013 m. sausio 21 d. atsakovei išsiuntė raginimą dėl 2007 m.... 10. Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70... 11. Pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. laidavimo sutartį laiduotoja laiduoja už... 12. Atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovas procesiniuose dokumentuose nurodė,... 13. 2007 m. rugpjūčio 7 d. Laidavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir... 14. Ieškovė vengia kvalifikuoti teisinių santykių-nurodyti, reikalavimus ji... 15. Atsikirsdama į šiuo argumentus ieškovė papildomai nurodė, jog Laiduotoja... 16. Draudimo sutartimi Bendrovė apdraudė naudos gavėjo teisėtus turtinius... 17. Ieškovės teisę perimti reikalavimą užtikrina ir įstatyminis... 18. Atkreipia dėmesį, kad Ieškovės, kaip kreditoriaus, reikalavimai kyla ne iš... 19. Atsakovė dėsto nuomonę, kad skolininkai, už kuriuos ji laidavo,bendrovei... 20. Pagal Atsakovės ir Trečiųjų asmenų logiką, Draudėjams, pasirašius... 21. Draudimo sutartį sudarė Kredito gavėjai ir Bendrovė, o naudos gavėjas... 22. Atsakovė prašo taikyti sutrumpintą 1 metų ar 3 metų (CK 1.125 straipsnio 7... 23. Ieškinys atmetamas.... 24. Ištyrus bylos dokumentus, įvertinus šalių atstovų paaiškinimus nustatyta,... 25. Kredito gavėjai nevykdė visų pagal kredito sutartį prisiimtų... 26. 2013 m. liepos 12 d. tarp banko ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo... 27. Bendrovė 2013 m. spalio 16 d. kreipėsi į notarų biurą su prašymu... 28. 2014 m. birželio 19 d. bendrovė ir bankas sudarė reikalavimo perleidimo... 29. Byloje nei atsakovė, nei tretieji asmenys neginčija, kad atsakovės... 30. Atsakovė, neigdama savo atsakomybę, remiasi šiai pagrindiniais argumentais:... 31. Minėta, atsakovės kaip solidarios laiduotojos įsipareigojimai pagal kredito... 32. Tačiau šiuo atveju atsakovės atsakomybė kildinama ne tiesiogiai prieš... 33. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma,... 34. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato... 35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog subrogacijos esmė – asmenų... 36. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina... 37. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), išmokėjęs pagal kredito draudimo... 38. Minėta, CK 6.1015 straipsnio 2 dalis nustatė, kad reikalavimo teisė,... 39. Tokiu būdu, V.ir D. M. draudikas UAB“Būsto paskolų draudimas“ ,... 40. Dėl ieškinio senaties ... 41. Kadangi ieškovės reikalavimas kildinamas iš subrogacijos ( žalos... 42. Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK... 43. Draudimo išmoka baigta mokėti 2013 m. birželio 15 d., reikalavimo teisių... 44. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino iki ieškinio... 45. ( priklausomai nuo to , kurį įvykį laikyti senaties termino pradžia).... 46. Bylinėjimosi išlaidos... 47. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 96... 48. Atsakovės atstovas pateikė įrodymus apie atsakovės patirtas 450 Eur dydžio... 49. Procese valstybė patyrė 9,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų,... 50. Remdamasis pasakytu ir CPK 259,260 straipsniais, teismas... 51. ieškinį atmesti.... 52. Priteisti iš UAB “Būsto paskolų draudimas“, kodas 110076079, L. J. M.... 53. Priteisti valstybei 9,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš... 54. Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...