Byla 2-361-984/2016
Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovei N. D. ir jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei, atsakovų Širvintų rajono savivaldybės ir Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovams Širvintų rajono savivaldybei, Viešajai įstaigai Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui, trečiajam asmeniui Širvintų rajono savivaldybės tarybai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

3Teismas,

Nustatė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti atšaukimą iš pareigų ir darbo sutarties su ieškove nutraukimą, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, neteisėtu; panaikinti 2016 m. vasario 9 d. Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės (toliau – ir merės) potvarkį Nr. 7-13 ir nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu; priteisti ieškovei iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 400 eurų neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 118 – 125).

5Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad nuo 1997 m. lapkričio 13 d. dirbo Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – Širvintų rajono PSPC) vyriausiąja gydytoja. Paskutinė darbo sutartis su ieškove buvo sudaryta 2013 m. liepos 1 d., penkerių metų terminui, Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1-161, laimėjus ieškovei konkursą į vyriausiosios gydytojos pareigas. 2016 m. vasario 9 d. ieškovei buvo įteikti du pasiūlymai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Ieškovei nesutikus, ieškovė, 2016 m. vasario 9 d. Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. 7-13, buvo atšaukta iš pareigų, o darbo sutartis su ja nutraukta pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nurodo, kad sprendimą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo priėmė netinkamas ir įgaliojimų tam neturintis subjektas – Širvintų rajono savivaldybės merė, nors tokį sprendimą, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ir SPPĮ) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) nuostatas, priimti turėjo teisę tik Širvintų rajono savivaldybės taryba, kaip įstaigos steigėjas. Steigėjų nepasitikėjimas vadovu gali būti pagrindas nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį tik tada, kai nepasitikėjimas, kaip sutarties nutraukimo pagrindas, ir jo konstatavimo kriterijai nustatyti įstatyme ir konkrečiu atveju nustatyti faktai šiuos kriterijus atitinka. Viešosios įstaigos vadovo priėmimas į darbą negali būti grindžiamas fiduciarinių pavedimo teisinių santykių atsiradimu, o atleidimas – jų nutrūkimu. Nagrinėjamu atveju, turėjo būti vadovaujamasi DK įtvirtintu darbo sutarties nutraukimo reglamentavimu, todėl nemotyvuotas ieškovės atšaukimas iš pareigų yra nepagrįstas. Ieškovė negalėjo būti atleista iš darbo DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes joks kitas įstatymas, reglamentuojantis sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, nenumato kitokių darbo sutarties su įstaigos vadovu nutraukimo pagrindų. Su ieškove darbo sutartis galėjo būti nutraukta tik DK 129 straipsnio 5 dalies pagrindu, sumokėjus jai už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Atsakovės nekorektiški, nesąžiningi ir neteisėti veiksmai ieškovei sukėlė stiprius neigiamus išgyvenimus ir šoką, dėl ko ji patyrė 4 000 eurų dydžio neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovų.

6Atsakovas Širvintų rajono savivaldybė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 144 – 152). Atsiliepime nurodė, kad sprendimą dėl darbo santykių su ieškove nutraukimo priėmė kompetentingas subjektas, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą (toliau – ir VŠĮĮ), SPĮĮ, VSĮ ir Širvintų rajono PSPC įstatus). Širvintų rajono savivaldybės meras yra vienintelis subjektas, turintis kompetenciją įgyvendinti funkcijas, susijusias su Širvintų rajono PSPC vadovo priėmimu į darbą ir atleidimu iš jo. Dabartiniu teisiniu reglamentavimu, viešosios įstaigos vadovo atšaukimo institutas buvo įteisintas siejant naują teisinį reguliavimą su fiduciariniais pasitikėjimo santykiais, tarp viešosios įstaigos dalininkų ir įstaigos vadovo. Įstatymų leidėjui suvienodinus teisinį reguliavimą su akcinės bendrovės vadovo atšaukimu, turėtų būti taikoma analogija su suformuota teismų praktika dėl akcinės bendrovės vadovo atšaukimo iš pareigų. Pagal kasacinio teismo praktiką, kompetentingas bendrovės organas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, nepaisant to, yra jo kaltė ar ne, todėl aplinkybė, kad merės potvarkyje, kuriuo ieškovė buvo atšaukta iš vyriausiosios gydytojos pareigų, nebuvo nurodyti konkretūs atšaukimo iš pareigų motyvai, nėra reikšmingi, nes vadovaujantis DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra taikomas specialus VŠĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nustatytas darbo sutarties nutraukimo reglamentavimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, darbuotojas negali reikalauti, kad darbo sutartis būtų nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu, nes sutarties nutraukimas pagal šį straipsnį siejamas būtent su subjektyvia darbdavio, o ne darbuotojo valia, todėl teismas, esant darbdavio valiai, nutraukti darbo sutartį būtent DK 124 straipsnio 1 dalies pagrindu, negali pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindo į DK 129 straipsnio 5 dalį. Ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką, kadangi DK tokios pažeistų darbuotojo teisių gynybos priemonės apskritai nenustato. Ieškovės atšaukimas iš pareigų buvo teisėtas, todėl nepagrįstas yra ir ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą. Net ir pripažinus darbo sutarties nutraukimą su ieškove neteisėtu, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti tenkintas, nes ieškovei jokios žalos nebuvo padaryta. Be to, ieškovė nenurodo, kuris jos reikalavimas kuriam iš atsakovų yra reiškiamas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, atsakovas darbdavys yra tas asmuo, kurio naudai dirba bendrovės vadovas, todėl Širvintų rajono savivaldybė, veikianti per Širvintų rajono savivaldybės tarybą ir merą, esanti Širvintų rajono PSPC steigėja ir vienintelė dalininkė, ieškovės darbiniuose santykiuose yra valdymo organas, įgaliotas sudaryti su ieškove darbo sutartį, tačiau darbo santykiai ieškovę sieja su Širvintų rajono PSPC, todėl net ir ieškinio (dalinio) patenkinimo atveju, jokie ieškovės reikalavimai atsakovui Širvintų rajono savivaldybei, negali būti tenkinami.

7Atsakovas Širvintų rajono PSPC su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 157 – 165) . Atsiliepime nurodė, kad ieškovės atleidimo iš darbo procedūra nebuvo pažeista ir sprendimą dėl darbo santykių su ieškove nutraukimo priėmė kompetentingas subjektas – Širvintų rajono savivaldybės meras. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, aplinkybė, kad mero potvarkyje, kuriuo ieškovė buvo atšaukta iš vyriausiosios gydytojos pareigų, nebuvo nurodyti konkretūs atšaukimo iš pareigų motyvai, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes vadovaujantis DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra taikomas specialus VŠĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nustatytas darbo sutarties nutraukimo reglamentavimas ir atšaukimo motyvai neturi būti nurodomi. Viešosios įstaigos vadovas, kurio santykiai su įstaiga grindžiami fiduciariniais pasitikėjimo santykiais, gali būti atšaukiamas iš pareigų praradus pasitikėjimą vadovu. Atsakovė prarado pasitikėjimą ieškove dėl neigiamų ieškovės, kaip Širvintų rajono PSPC vadovės, veiklos rezultatų, kuriuos patvirtina ir šios įstaigos 2015 m. veiklos audito ataskaita, iš kurios matyti, kad ieškovės vadovavimo įstaigai laikotarpiu, buvo nustatyta nemažai šios įstaigos vidaus kontrolės sistemos trūkumų. Be to, ieškovė nebendradarbiavo su steigėju, jam siekiant išsiaiškinti konkrečius su įstaigos veikla susijusius klausimus (neteikė informacijos, formaliai atrašinėjo raštus, vilkindama laiką), akivaizdžiai polizitavo situaciją ir siekė, kad įstaigos darbuotojai ją neadekvačiai vertintų, ragino (surinkdama parašus) įstaigos darbuotojus (medikus) prieš 2015 m. gruodžio 17 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos priimto sprendimo Nr. 1-229 „Dėl VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo prijungimo būdu prie VšĮ Širvintų ligoninės“ įgyvendinimui, bei sudarė sąlygas medikams pareikšti viešą nepritarimą savivaldybės tarybos sprendimams, darbo laiku jiems palikus savo darbo vietą, neužtikrinusi tinkamo medicininių paslaugų teikimo intensyvaus pacientų lankymosi pas gydytojus laiku, tuo grubiai pažeisdama pacientų teises į jiems valstybės garantuojamą medicininį aptarnavimą įstaigos darbo metu, neadekvačiai ir nevienodai vertino darbuotojus, dažnai neteisėtai ir neteisingai nustatinėjo darbo užmokestį bei premijas (tai patvirtina ir atlikto veiklos audito ataskaita) bei tam tikrais atvejais versdavo savo pavaldinius teikti klaidingą informaciją kitoms institucijoms. Toks ieškovės elgesys traktuotinas kaip visiškai neatitinkantis įstaigos vadovui taikytinų standartų ir profesinės etikos reikalavimų, neužtikrinantis tinkamo įstaigos veiklos organizavimo, todėl nekeliantis pasitikėjimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, darbuotojas negali reikalauti, kad darbo sutartis būtų nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu, nes sutarties nutraukimas pagal šį straipsnį siejamas būtent su subjektyvia darbdavio, o ne darbuotojo valia, todėl teismas, esant darbdavio valiai nutraukti darbo sutartį, būtent DK 124 straipsnio 1 dalies pagrindu, negali pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindo į DK 129 straipsnio 5 dalį. Ieškovės atšaukimas iš vyriausiosios gydytojos pareigų buvo teisėtas, todėl turi būti atmestas ir jos reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl patirtų dvasinių išgyvenimų. Ieškovė dėl teisėto darbo sutarties nutraukimo nepatyrė didesnių nei įprasta išgyvenimų, kurie pateisintų neturtinės žalos priteisimą. Ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką, kadangi DK tokios pažeistų darbuotojo teisių gynybos priemonės apskritai nenustato. Ieškovė, formuluodama ieškinio reikalavimus, nenurodo, kuris jos reikalavimas kuriam iš atsakovų yra reiškiamas.

8Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės taryba atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

9Posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė bei nurodė, jog prašo priteisti visas priteistinas sumas iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės.

10Atsakovai ieškinį prašė atmesti, kaip nepagrįstą, atsiliepimuose nurodytais argumentais.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies

12Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 1997 m. lapkričio 13 d. dirbo Širvintų rajono PSPC vyriausiąja gydytoja (1 t., 10, 11-12 b. l.). Paskutinė darbo sutartis su ieškove sudaryta po to, kai laimėjusi viešą konkursą Širvintų rajono PSPC vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti, 2013 m. birželio 27 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-161 „Dėl N. D. priėmimo į VšĮ Širvintų rajono PSPC vyriausiojo gydytojo pareigas“, buvo priimta penkeriems metams, nuo 2013 m. liepos 1 d. (1 t., b. l. 14). 2013 m. birželio 28 d. su ieškove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 617 (1 t., b. l. 15). 2016 m. vasario 9 d. ieškovei buvo įteikti du pasiūlymai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu – pirmuoju pasiūlymu buvo siūloma nutraukti darbo sutartį 2016 m. vasario 9 d. šalių susitarimu, išmokant atleidimo dieną dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (1 t., b. l. 17); antruoju pasiūlymu ieškovei buvo siūloma nutraukti su ja darbo sutartį 2016 m. vasario 9 d. šalių susitarimu, išmokant jai atleidimo dieną šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (1 t., b. l. 18). Ieškovei su pateiktais pasiūlymais nesutikus, 2016 m. vasario 9 d. Širvintų rajono savivaldybės merė potvarkiu Nr. 7-13 „Dėl N. D. atšaukimo iš pareigų“, ieškovė buvo atšaukta iš pareigų ir nutraukiant su ja darbo sutartį 2016 m. vasario 9 d., išmokant jai atleidimo dieną priklausantį darbo užmokestį, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (1 t., b. l. 16).

13Ieškovė atšaukimo iš darbo neteisėtumą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) sprendimą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo turėjo teisę priimti tik sveikatos priežiūros įstaigos steigėjas – savivaldybės taryba, o ne merė asmeniškai 2) ieškovė, kaip sveikatos priežiūros vadovė negalėjo būti atšaukta iš pareigų nemotyvuotai, vadovaujantis VŠĮĮ nuostatomis; jos teigimu, darbo sutartis su ja galėjo būti nutraukta tik remiantis DK nuostatomis; 3) ieškovės darbo sutartis nutraukta netinkamu, DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto, pagrindu. Ieškovės nuomone, visos priteistinos sumos turėtų būti priteistos iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės.

14Taigi, šioje byloje aktualus sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atleidimo iš darbo pagrindų teisinis reglamentavimas, todėl sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu. Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste būtina išanalizuoti sprendimo dėl ieškovės atleidimo iš darbo priėmimo metu, galiojusias teisės normas, reglamentuojančias vietos savivaldos subjektų kompetenciją, viešųjų įstaigų valdymą ir veiklą, sveikatos priežiūros įstaigų vadovo teisinį statusą ir pan. Nagrinėdamas šią bylą, teismas vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis 2016 m. vasario 9 d., ieškovės iš pareigų atšaukimo dieną.

15Dėl subjekto, turinčio teisę nutraukti darbo sutartį su sveikatos priežiūros įstaigos vadovu

16Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono PSPC steigėjas ir savininkas, pagal šios įstaigos įstatus, yra Širvintų rajono savivaldybės taryba (2012 m. gruodžio 29 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-246, 7 p.).

17Viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą ir pan., reglamentuoja VŠĮĮ. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, be kita ko ir vykdant sveikatos priežiūros teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį (VŠĮĮ 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 2.34 straipsnio 2 dalis). Viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta kolegialių organų, jei tokie organai sudaromi, kompetencija, jų sudarymo ir atšaukimo tvarka, taip pat viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka, jo kompetencija (VŠĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 10, 11 punktai). Pagal VŠĮĮ 9 straipsnio 5 dalį, visuotinis dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas.

18Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų tipus, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, LNSS įstaigų nomenklatūrą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir patarnavimų bei mokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo LNSS įstaigose tvarką, santykius tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus (SPĮĮ 1 straipsnis). Minėto įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 punktas taip pat, kaip ir VŠĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, numato įstaigos steigėjo kompetenciją organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus, sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodo ieškovė, SPĮĮ yra specialusis VŠĮĮ atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009), tačiau savivaldybės institucijų (savivaldybės tarybos ir mero, VSĮ 3 dalis) kompetenciją nustato ne VŠĮĮ, ar SPĮĮ, o Vietos savivaldos įstatymas.

19Pagal VSĮ 3 straipsnį, savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o meras yra savivaldybės vadovas. Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos VSĮ ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau – reglamentas) (VSĮ 11 straipsnio 3 dalis).

20VSĮ 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte, numatyta paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija – tai, savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad šis punktas netenka galios nuo tos dienos, kai 2015 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį. Pagal minėtą įstatymo nuostatą, nuo 2015 m. nebeliko įstatymo nuostatos, kad paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų. Pagal VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą, nuo 2015 m. padidinus mero įgaliojimus, meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl atsakovai teisingai nurodo, kad VSĮ pakeitimai lėmė, jog ieškovė į darbą buvo priimta vieno subjekto – savivaldybės tarybos sprendimu, tačiau iš darbo atleista savivaldybės mero potvarkiu. Teismo vertinimu, minėtas VSĮ pakeitimas nėra suderintas su VŠĮĮ ir VSĮ nuostatomis, numatančiomis subjektų ratą, kurie skiria ir atleidžia viešųjų (sveikatos priežiūros) įstaigų vadovus, tačiau ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog VŠĮĮ ir SPĮĮ normos, reglamentuojančios viešųjų (sveikatos priežiūros) įstaigų vadovų skyrimo ir atleidimo (atšaukimo) juos iš pareigų yra specialiosios VSĮ normoms, reglamentuojančioms savivaldos vykdomųjų institucijų kompetenciją.

21Atkreiptinas dėmesys, kad mero kompetencija, atleisti viešųjų įstaigų vadovus nustatyta ir Širvintų rajono savivaldybės tarybos reglamento 174.17 punkte, kuris patvirtintas Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1-7 (1 t., 71-102 b. l.). Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, 2015 m. rugpjūčio 25 d., Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti ir Širvintų rajono PSPC įstatai, kurių 33 punkte, taip pat nurodyta mero kompetencija, paskirti ir atleisti įstaigos vadovą – vyriausiąjį gydytoją į pareigas, nors tuo pačiu, minėtų įstatų 25.7 punkte ir paliko seną nuostatą, galiojusią iki 2015 m., numatančią savivaldybės tarybos kompetenciją – savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų (1 t., 19-20 b. l.). Taigi, tiek pagal galiojantį VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir pagal Širvintų rajono PSPC įstatų 33 punktą, savivaldybės merė buvo tinkamas subjektas ieškovę atleisti iš pareigų.

22VSĮ 2 straipsnio 21 punktas, numato savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją – steigti savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra savivaldybė. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos, pagal VSĮ įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1-7, patvirtinto veiklos reglamento 142.19 punktas, nustato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją steigti viešąsias įstaigas (kurių savininkė yra savivaldybė), todėl laikytina, kad ši viešoji įstaiga yra savivaldybės, nors jos įstatuose ir nurodyta savivaldybės taryba. Atitinkamai spręstina, kad būtent savivaldybės mere, o ne savivaldybės taryba turėjo kompetenciją atleisti LNSS įstaigos administracijos vadovą iš pareigų.

23

24Dėl sveikatos priežiūros įstaigos administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų

25Ieškovės kvestionuoja ir darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą. Jos įsitikinimu, ji negalėjo būti atšaukta iš pareigų, vadovaujantis VŠĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir DK 124 straipsnio 1 dalie pagrindu, kadangi sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantis įstatymas, nenumato administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų. Ieškovės nuomone, jos darbo sutartis galėjo būti nutraukta tik vadovaujantis SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalimi ir DK nustatyta tvarka ir pagrindais. Atsakovai, nesutikdami su šiais ieškovės argumentais teigia, jog bendrovės organas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą iš pareigų, nepaisant to, yra jo kaltė ar ne, todėl aplinkybė, kad merės potvarkyje nebuvo nurodyti konkretūs atšaukimo iš pareigų motyvai, nėra reikšmingi šiuo atveju, nes pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra taikomas specialus VŠĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nustatytas darbo sutarties nutraukimo reglamentavimas. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, darbuotojas negali reikalauti pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą (DK 129 straipsnis), nes sutarties nutraukimas pagal šį straipsnį siejamas būtent su subjektyvia darbdavio, o ne darbuotojo valia.

26Teismas atsakydamas į atsakovų pirmiau nurodytus argumentus, visų pirma pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo teismo pakeisti jos atleidimo iš darbo pagrindą į DK 129 straipsnio 5 dalį, o prašo taikyti DK 250 straipsnyje (neturtinės žalos) ir 300 straipsnio 4 dalyje, įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus (priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, kadangi darbo sutartis buvo terminuota) ir laikyti, jog darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, todėl atsakovų nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2014), kurioje buvo sprendžiamas ieškovo reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, kai darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojo pareiškimu, o ne darbdavio iniciatyva, nagrinėjamoje byloje nėra aktuali.

27Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja DK ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties pasibaigimo pagrindus. DK 124 straipsnio 1 punktas nukreipia į specialiuosius įstatymus, kuriuose gali būti nustatyti kitokie nei DK įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo pagrindai.

28Atsakovas remiasi VŠĮĮ 9 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia; kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama.

29Kasacinis teismas išaiškino, jog VŠĮĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra viešosios įstaigos steigėjas (steigėjai) arba dalininkas (dalininkai), taip pat pagal tai, kokiu būdu (pavyzdžiui, konkurso būdu) viešosios įstaigos vadovas buvo paskirtas į pareigas, o yra universalus. Įtvirtintas teisinis reglamentavimas taikytinas universaliai, nediskriminuojant subjektų dėl viešosios įstaigos dalininkų sudėties, savininko buvimo viešuoju ar privačiu asmeniu ir pan. Tačiau, kaip jau minėta, tuo pačiu išaiškino, kad LNSS viešųjų įstaigų veiklą, jų vadovų priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo tvarką reglamentuoja specialus SPĮĮ, kuriuo būtina vadovautis, kaip specialiojo teisės akto normomis (lex specialis derogat lex generalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

30SPĮĮ 15 straipsnis nustato LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą. SPĮĮ numatyta, kad viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu, su jais sudaromos darbo sutartys. Pagal SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalį, LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami DK nustatyta tvarka ir pagrindais. Pagal SPĮĮ yra galimas tik gydymo tarybos, slaugos tarybos narių arba laikino administratorius atšaukimas (SPĮĮ 34 straipsnio 5 dalis, 57 straipsnis), t. y. SPĮĮ nesuteikia teisės atšaukti LNSS administracijos vadovo iš pareigų (SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalis).

31Ieškovė teisingai nurodo, kad dar 2007 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Sveikatos reikalų komiteto rašte nurodyta, kad pagal SPĮĮ 28 straipsnio 1 dalies 6 punktą, LNSS viešųjų įstaigų vadovai nuo SPĮĮ priėmimo dienos galėjo būti priimami ir atleidžiami iš darbo tik laikantis DK nustatytų procedūrų ir pagrindų. 2007 m. birželio 26 d. įstatymu buvo pakeista SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalies redakcija, kuri įtvirtino nuostatą, jog LNSS įstaigos vadovas atleidžiamas DK nurodytais pagrindais. Šio įstatymo projekto Nr. XP-2162, 2007 m. balandžio 12 d. aiškinamajame rašte nurodyta iniciatyvos priežastis – teismų praktika, kai laikoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjas turi absoliučią teisę atleisti jos vadovą, komplikuoja LNSS viešųjų įstaigų vadovų teisinę padėtį. Kasacinis teismas pirmiau nurodytoje nutartyje yra nurodęs, kad SPĮĮ normos atskleidžia logišką įstatymų leidėjo valią griežčiau reglamentuoti tik valstybės ir savivaldybių finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimą ir darbo santykius, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir užkirsti kelią valstybės ar savivaldybės institucijų atstovų piktnaudžiavimui suteikta teise, spręsti sveikatos priežiūros įstaigų vadovo parinkimą. Šios teisės įgyvendinimas apribotas SPPĮ 15 straipsnio nuostatų, formalizuotas konkursų vadovo pareigoms eiti tvarkos reikalavimais. Teismas atkreipia dėmesį, kad ir šiuo metu yra nepakeista SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalies nuostata, kad LNSS su viešosios įstaigos vadovu darbo sutartis gali būti nutraukta tik vadovaujantis DK nustatyta tvarka ir pagrindais, nors nuo 2014 m. vasario 14 d. ir buvo įtvirtinta VŠĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija, numatanti viešosios įstaigos vadovo atšaukimo institutą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks LNSS viešųjų įstaigų vadovo teisinis statusas neužkerta kelio steigėjui kontroliuoti vadovo veiklą, atsižvelgiant į įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose jam nustatytas pareigas bei už jų nevykdymą taikyti DK ir kituose įstatymuose atsakomybę nustatančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).

32Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2416-803/2015, taip pat pasisakė dėl VŠĮĮ nuostatų taikymo ir galimybės atšaukti LNSS vadovą iš pareigų, konstatavęs, jog tokios galimybės nenumato SPĮĮ reglamentavimas. Minėta Vilniaus apygardos nutartis yra įsiteisėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Nors šioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje ir kitos, nei šios bylos faktinės aplinkybės, tačiau VŠĮĮ 9 straipsnio 5 dalies ir SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalies nuostatų santykio aiškinimas yra aktualus ir šioje byloje. Taigi, atsižvelgiant į SPĮĮ teisinį reglamentavimą bei pirmiau aptartą teismų praktiką, teismas sprendžia, jog ieškovė negalėjo nemotyvuotai būti atšaukta iš pareigų, remiantis be kita ko ir VŠĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nauja redakcija.

33Aplinkybė, kad ieškovė be motyvų buvo atleista iš pareigų, patvirtina ne tik 2016 m. vasario 9 d. Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkis, tačiau ir ieškovės pateiktas byloje 2016 m. birželio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, surašytas iš 2016 m. vasario 9 d. Širvintų rajono PSPC įvykusio susirinkimo, garso įrašo, kurio metu, įstaigos darbuotojams merė pranešė apie ieškovės atleidimą iš darbo ir naujos vadovės skyrimą, teigdama, jog <...kai meras atšaukia direktorių iš pareigų, motyvai nereikalingi...>; <... darbuotojams yra dar steigėjas, o steigėjui atstovauju aš (merė Živilė Pinskuvienė) šiandien dienai yra toks steigėjų sprendimas ir šitas sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka...>; <...patikrins atitinkamos institucijos ir tarnybos visą veiklą, pradedant ligonines ir poliklinikas...>; <...labai konkrečių dalykų vardinti aš negaliu, nes, manau čia yra baudžiamoji atsakomybė ir manau atitinkamos institucijos visus šituos dalykus išsiaiškins...>; ikiteisminis tyrimas, gerbiamas gydytojau, dar nėra pradėtas, šiuo metu yra renkama medžiaga, bent jau vietiniams teisininkams matant visą tą medžiagą, mes net neabejojam, kad toks dalykas bus...>. Teismas garso įrašą, kurio pagrindu konstatuotos faktinės aplinkybės, laiko tinkamu įrodymu, kadangi tai yra viešosios įstaigos susirinkimo, o ne asmeninio gyvenimo fiksuotos aplinkybės (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

34Bylos nagrinėjimo metu (2016-07-04) liudytoja N. O. (Širvintų rajono PSPC vyr. gydytojos pavaduotoja) nurodė, kad 2016 m. vasario 9 d. į Širvintų rajono PSPC atvykę Širvintų rajono savivaldybės atstovai – merė, merės pavaduotoja, būsima Širvintų rajono PSPC vadovė ir kiti darbuotojai, reikalavo ieškovei apleisti savo darbo kabinetą tuoj pat, grąžinti raktus nuo kabineto teigiant, jog merei nereikia jokių motyvų nurodyti, norint atleisti (atšaukti) ieškovę iš pareigų. Merė taip pat nurodė, kad jai bus iškelta baudžiamoji byla. Liudytoja iš pradžių manė, kad toks pasakymas reiškia, kad ne ieškovei, o jai bus iškelta baudžiamoji byla.

35Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovei iki darbo sutarties nutraukimo, nebuvo skirta drausminių nuobaudų, nors prašoma raštu pasiaiškinti dėl išvykimo 2015 m. gegužės 12 d. 12 val. į Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusį e. sveikatos projektą „E. sveikatos paslaugų plėtra Vilniaus regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, kuris tęsėsi nuo 2010 m. ir ieškovė iki 2015 m. gegužės 12 d., be jokių atskirų įgaliojimų buvo dalyvavusi visuose posėdžiuose (1 t., b. l. 30-34); dėl 2015 m. birželio 17 d. registratūros darbuotojų keliems pacientams tą dieną konsultacijai nurodyto neteisingo chirurgo darbo laiko (1 t., b. l. 36-38); dėl 2 pacientams Širvintų rajono PSPC gydytojų netinkamai išrašytų kompensuojamų vaistų (1 t., 40-41 b. l.). Nebuvus teisinio pagrindo ieškovei skirti drausminių nuobaudų, toliau Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. spalio 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių (toliau – ir Darbo inspekcija), dėl galimų ieškovės darbo drausmės pažeidimų – dėl galimo ieškovės pareigų (laiko) dubliavimosi Širvintų rajono PSPC ir VšĮ Širvintų ligoninėje, dėl Širvintų rajono PSPC teisininkės M. S. pareigų dubliavimosi Širvintų rajono PSPC ir deleguotų funkcijų Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijoje, rinkimų metu ir jos teisės dirbti Širvintų rajono PSPC bei VšĮ Širvintų ligoninėje, pagal nuotolinio darbo sutartis, bei pacientų Širvintų rajono PSPC priėmimo laiko. Darbo inspekcija dėl pirmiau nurodytų merės faktų, pažeidimų nenustatė (1 t., b. l. 127-128). Širvintų rajono PSPC 2015 m. veiklos audito ataskaita atlikta UAB „Main financial solutions“ auditoriaus tik 2016 m. gegužės 18 d., t. y. po ieškovės atleidimo iš darbo (2016-02-09) (1 t., b. l. 170 – 219 ), kurioje taip pat nenustatyta pažeidimų, o tik rekomendacijos, sprendžiant tam tikrus klausimus (1 t., b. l. 170 – 219). Ieškovės, kaip įstaigos vadovės prašymai dėl dalyvavimų seminare, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos posėdyje, buvo netenkinami, motyvuojant per vėlai pateiktais prašymais (iki renginio likus 5-6 d.), dėl kurių turi spręsti savivaldybės taryba (pasirašyti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės Ingridos Baltušytės Četrauskienės, nors adresuoti merei Živilei Pinskuvienei) (1 t., b. l. 42, 43, 43). Ieškovei 2016 m. vasario 9 d. Širvintų rajono savivaldybės merė du kartus raštiškai siūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant dviejų ir šešių mėnesių išeitines išmokas, tačiau ieškovei nusutikus, ieškovė 2016 m. vasario 9 d. merės potvarkiu, buvo atšaukta iš pareigų be motyvų. Visos šios aplinkybės patvirtiną faktą, jog buvo sąmoningai ieškoma ieškovės vadovavimo pažeidimų ir trūkumų bei teisinių įrankių ieškovę atleisti iš užimamų pareigų. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių nepasitikėti ieškove, kaip Širvintų rajono PSPC vadove ir atleisti ieškovę iš pareigų, praradus ja pasitikėjimą. Teismas atsakydamas į atsakovų argumentus dėl ieškovės politikavimo pažymi, kad byloje nėra tokių duomenų, o nepritarimas įstaigos reorganizacijai, ar vadovo nuomonės bei pozicijos turėjimas tam tikrais klausimais, nesuteikia pagrindo spręsti dėl ieškovės neetiško elgesio steigėjo atžvilgiu.

36Dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyto darbuotojo teisių gynimo būdo taikymo šioje byloje

37DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį, už priverstinės pravaikštos laiką, nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

38Kasacinis teismas aiškindamas vidutinio darbo užmokesčio nuostatas, už priverstinį pravaikštos laiką terminuotos sutarties atveju, yra nurodęs, jog darbuotojo teisėtas lūkestis gauti su darbo santykiais susijusias išmokas, kompensuojančias jo praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, yra už laiką iki terminuotos sutarties pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2009; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014).

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl šios išmokos priteisimo, yra taip pat ne kartą konstatavęs, kad ši išmoka yra kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui, jos tikslas – kompensuoti darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-701/2016).

40Nagrinėjamu atveju, ieškovės 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartis Nr. 617, buvo terminuota, nuo 2013 m. liepos 1 d. penkeriems metams, iki 2018 m. liepos 1 d. (1 t., b. l. 13). Ieškovė Širvintų rajono PSPC vyriausiosios gydytojos pareigas ėjo nuo 1997 m. lapkričio 13 d. (19 metų) (1 t., b. l. 10, 11 – 12, 13, 14, 15). Ieškovės atšaukimas iš pareigų pripažintinas neteisėtu. Dėl susiklosčiusių nepalankių santykių su naujai išrinkta Širvintų rajono savivaldybės atstovaujama institucija, kuriai vadovauja meras, ieškovė neprašo ieškiniu grąžinti jos į Širvintų rajono PSPC vyriausios gydytojos pareigas, o prašo taikyti 300 straipsnio 4 dalyje, įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą (priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki terminuotos darbo sutarties pabaigos) ir laikyti, jog darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu. Ieškovės reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinį pravaikštos laiką iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, atitinka DK 129 straipsnio 5 dalies ir 300 straipsnio 4 dalies, nuostatas bei pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimus šioje dalyje, laikydamas, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu.

41Teismas taip pat pažymi, kad į priteistinos sumos dydį įskaitytina ieškovei sumokėta 2 mėnesių išeitinė kompensacija, kadangi priešingu atveju ieškovei būtų kompensuojama didesniu mastu, nei ieškovė būtų uždirbusi, jeigu nebūtų pažeista jos teisė dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-296/2005).

42Sodros duomenimis, ieškovė nuo 1993 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. taip pat buvo susijusi darbo teisiniais santykiais ir su VšĮ Širvintų ligonine, kurios steigėjas taip pat yra Širvintų rajono savivaldybė. Akivaizdu, kad dėl susiklosčiusių ieškovės santykių su šių įstaigų steigėju, ieškovės darbo santykiai pasibaigė ir VšĮ Širvintų ligoninėje. Ieškovės teigimu, ji jautė naujai paskirtos vadovės spaudimą ir VšĮ Širvintų ligoninėje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad dėl šių darbo santykių pasibaigimo, ieškovė nekėlė reikalavimų. Sodros duomenimis, ieškovė nuo 2016 m. balandžio 20 d. dirba Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ieškovės teigimu ½ etato). Sodros duomenimis, nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., jos darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių buvo 87,90 eur, 2016 m. balandžio ir gegužės mėn. – po 392,28 eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laiko, kad būtent šiuo atveju, nėra teisinio pagrindo ieškovei priteistino vidutinio darbo užmokesčio dydį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, mažinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gaunamu darbo užmokesčiu, kadangi kaip jau minėta, ieškovė ir iki jos atšaukimo iš pareigų dirbo ne tik Širvintų rajono PSPC.

43Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, patvirtintu Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (2014-11-19 aprašo redakcija) ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 68,95 eur; vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 1 447,95 eur (neatskaičius mokesčių) (DK 204 straipsnis). Atleidimo dieną, ieškovei išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t. y. 2 896,11 eur (1 t., b. l. 168, 169).

44Taigi, ieškovei iš atsakovo Širvintų rajono PSPC priteistina: už 2016 m. vasario mėn. 14 darbo dienų ir 2016 m. 10 mėn. – 15 444,80 eur (68,95 eur x 14 d. d. ir 1 447,95 x 10 mėn.); už 2017 metus priteistina 17 375,40 eur (1 447,95 eur x 12 mėn.); už 2018 m. 6 mėnesius – 8 687,70 eur (1 447,95 x 6 mėn.); iš viso 41 507,90 eur.

45Kadangi ieškovei buvo išmokėta 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija, ieškovei iš priteistinos sumos atimama išmokėta kompensacijos suma 2 896,11 eur (pagal pateiktą pažymą; 1 t. b. l. 168), taip pat nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. kovo 4 d. už nedarbingumo laikotarpį priskaičiuota (išmokėta) 867,97 eur nedarbingumo išmoka (3 t., b. l. 78), ir tokiu būdu, ieškovei iš Širvintų rajono PSPC priteistina 37 743,82 eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinį pravaikštos laiką, nuo 2016 m. vasario 10 d. iki darbo sutarties pabaigos – 2018 m. liepos 1 d. (41 507,90 eur - 2 896,11 eur - 867,97 eur).

46Dėl neturtinės žalos atlyginimo

47DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK.

48Konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).

49Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011 ir kt.).

51Byloje nustatyta, kad ieškovė iš Širvintų rajono PSPC vyriausiosios gydytojos pareigų atšaukta neteisėtai. Pirmiau minėta, kad ieškovė Širvintų rajono PSPC vyriausiosios gydytojos pareigas ėjo 19 metų, t. y. nuo 1997 m. lapkričio 13 d. Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybės tinklapyje buvo platinami pranešimai apie galimą ieškovės neatsakingą požiūrį į savo darbą, dar iki pareikalavimų ieškovei pasiaiškinti dėl galimų drausmės pažeidimų (1 t., b. l. 35, 39). Bylos nagrinėjimo metu (2016-07-04) liudytoja N. O. (Širvintų rajono PSPC vyr. gydytojos pavaduotoja) nurodė, kad 2016 m. vasario 9 d. į Širvintų rajono PSPC atvykę Širvintų rajono savivaldybės atstovai – merė, merės pavaduotoja, būsima Širvintų rajono PSPC vadovė ir kiti darbuotojai, reikalavo ieškovės susirinkti daiktus ir apleisti savo darbo kabinetą tuoj pat, grąžinti raktus teigiant, jog merei nereikia jokių motyvų nurodyti, norint atleisti (atšaukti) ieškovę iš pareigų. Merė taip pat nurodė, kad jai bus iškelta baudžiamoji byla. Liudytoja iš pradžių manė, kad toks pasakymas reiškia, kad ne ieškovei, o jai bus iškelta baudžiamoji byla. Šie teiginiai buvo sakomi viešai, matant ir girdint įstaigos personalui, merės kalba buvo arogantiška ir nemandagi. Liudytojos teigimu, ieškovė buvo labai susijaudinusi, tokios būsenos jos nėra mačiusi niekada, nors šioje įstaigoje jos kartu dirba apie 20 metų. Byloje taip pat nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybės merei įstaigos darbuotojams pranešant apie ieškovės atšaukimą iš pareigų, buvo kalbama ir apie jai keltiną baudžiamąją bylą, medžiagos egzistavimą, kuri merės nuomone, teisininkams ir jai nekelia abejonių dėl ieškovės baudžiamosios atsakomybės. Tai buvo pranešta visam kolektyvui. Šias aplinkybes taip pat nurodė ieškovė bylos nagrinėjimo metu, o atsakovo Širvintų rajono savivaldybės atstovas jų neginčijo. Akivaizdu, jog toks atleidimo iš pareigų būdas ieškovei galėjo sukelti didelius neigiamus išgyvenimus, kadangi dėl tokių Širvintų rajono savivaldybės merės pareiškimų visam įstaigos kolektyvui, buvo sumenkinta jos reputacija.

52Bylos medžiaga liudija, kad po tokių pareiškimų ieškovei buvo nustatytas nedarbingumas nuo 2016 m. vasario 9 d. iki kovo 4 d. (už 23 kalendorines dienas) (3 t., b. l.78). Ieškovės teigimu, po atšaukimo iš pareigų sutriko miegas, atsirado ligų, kurių anksčiau nebuvo, sumažėjo savivertė, šeimoje kilo daugiau konfliktų, tapo nekantri, apleido namus, nekilo rankos nieko daryti, nes viskas atrodė beprasmiška, sumažėjo įsidarbinimo galimybės. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, apie ieškovei pradėtus ikiteisminiu tyrimus ir baudžiamąsias bylas dėl jos vadovavimo metu nustatytų pažeidimų. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir atsakovų atstovas. Pirmiau minėta, Širvintų rajono PSPC 2015 m. veiklos ataskaitoje nenustatyta ieškovės vadovavimo metu pažeidimų, o tik siūlomos rekomendacijos dėl įstaigos veiklos tobulinimo tam tikrais klausimais. Taigi, nustačius šias aplinkybes darytina išvada, jog ieškovės neteisėto atšaukimo iš pareigų pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti taip pat ir neturtinę žalą. Tačiau nustatant jos dydį, teismas taip pat pažymi, kad neteisėto ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimas jau yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, be to, ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką iki terminuotos darbo sutarties pabaigos. Ieškovė nuo 2016 m. balandžio 20 d. įsidarbino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl laikytina, jog 1 200 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus.

53Dėl subjekto iš kurio turi būti patenkinti materialiniai reikalavimai

54Ieškovė visas prašomas priteisti sumas – vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką iki darbo sutarties pabaigos (2018-07-01) ir neturtinę žalą, prašo priteisti iš atsakovo – Širvintų rajono savivaldybės, kadangi būtent Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu, ji buvo neteisėtai atšaukta iš pareigų. Atsakovų atstovo nuomone, tokiu atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, visos priteistinos sumos turėtų būti iš atsakovo Širvintų rajono PSPC. Teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovų argumentus šiuo klausimu sprendžia, jog patenkinus ieškinį, visos priteistinos sumos iš Širvintų rajono PSPC.

55Pagal DK 93 straipsnį, darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (DK 16 straipsnio 1 dalis). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento ( DK 14 straipsnio 1 dalis). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (DK 14 straipsnio 2 dalis). Taigi, darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio.

56Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu. Todėl byloje, kurioje darbuotojas ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą ir reiškia būtent su neteisėtu jo atleidimu iš darbo susijusius reikalavimus, tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan. Ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas, ginčijantis atleidimo iš darbo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

57Nagrinėjamu atveju, ieškovė ginčija atleidimo iš darbo Širvintų rajono PCPS teisėtumą ir prašo taikyti DK 129 straipsnio 5 dalyje, 250 straipsnyje ir 300 straipsnio 4 dalyje, nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą. Ginčas kilęs iš materialinių teisinių darbo santykių, todėl ieškinį tenkinant, būtent šiam atsakovui tenka pareiga atsakyti pagal visus ieškovės pareikštus reikalavimus. Širvintų rajono savivaldybė nagrinėjamo ginčo aspektu yra tik atsakovo Širvintų rajono PSPC organas, pagal savo kompetenciją priėmęs sprendimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, todėl pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, visos ieškovei priteistinos sumos yra iš Širvintų rajono PSPC.

58Dėl procesinių palūkanų darbo bylose (ne)priteisimo

59Ieškovė taip pat prašo priteisti jai procesines palūkanas už priteistą neturtinės žalos sumą.

60Kasacinis teismas pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo darbo bylose laikosi nuostatos, kad darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas taip pat netaikytinas ir nuo priteistos neturtinės žalos sumos, todėl teismas atmeta ieškovės reikalavimą šioje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-2015).

61Dėl bylinėjimosi išlaidų

62Teismas iš esmės tenkino visus ieškovės reikalavimus, sumažindamas tik priteistinos neturtinės žalos dydį, nuo prašomų 4 000 eurų iki 1 200 eurų.

63Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl patenkinus ieškinį iš dalies, valstybei iš atsakovo Širvintų rajono PSPC priteistinas 1109 eur žyminis mokestis (1068 eur už turtinius reikalavimus (37 743,82 eur + 1 200 eur) ir 41 eur už neturtinį reikalavimą) (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnio 1, 3 dalys).

64Ieškovė patyrė 1 348,40 eurų teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 73, 74,75,76). Ieškinys patenkintas 93 proc., todėl ieškovei iš atsakovo Širvintų rajono PSPC priteistina 1 254 eur atstovavimo išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

65Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, straipsniais, teismas

Nutarė

66Ieškinį patenkinti iš dalies.

67Pripažinti ieškovės N. D. (a. k. ( - ) atšaukimą iš Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos pareigų ir darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, neteisėtu.

68Panaikinti 2016 m. vasario 9 d. Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės potvarkį Nr. 7-13 ir laikyti, kad darbo sutartis su ieškove N. D. nutraukta teismo sprendimu, nuo jo įsiteisėjimo dienos.

69Priteisti ieškovei N. D. (a. k. ( - ) iš atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (į. k. 178298773) 37 743,82 eurų vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. vasario 10 d. iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, t. y. 2018 m. liepos 1 d., 1200 eurų neturtinę žalą bei 1 254 eurus bylinėjimosi išlaidų.

70Ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, atmesti.

71Valstybei iš atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (į. k. 178298773) priteisti 1109 eurų žyminį mokestį.

72Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas,... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti... 5. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad nuo 1997 m. lapkričio 13 d.... 6. Atsakovas Širvintų rajono savivaldybė su patikslintu ieškiniu nesutiko,... 7. Atsakovas Širvintų rajono PSPC su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį... 8. Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės taryba atsiliepimo į... 9. Posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė bei nurodė, jog prašo... 10. Atsakovai ieškinį prašė atmesti, kaip nepagrįstą, atsiliepimuose... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies ... 12. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 1997 m. lapkričio 13 d. dirbo Širvintų... 13. Ieškovė atšaukimo iš darbo neteisėtumą iš esmės grindžia šiais... 14. Taigi, šioje byloje aktualus sveikatos... 15. Dėl subjekto, turinčio teisę nutraukti darbo sutartį su sveikatos... 16. Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono PSPC steigėjas ir savininkas, pagal... 17. Viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą ir pan., reglamentuoja... 18. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, sveikatos priežiūros įstaigų... 19. Pagal VSĮ 3 straipsnį, savivaldybės atstovaujamoji institucija yra... 20. VSĮ 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte, numatyta paprastoji savivaldybės tarybos... 21. Atkreiptinas dėmesys, kad mero kompetencija, atleisti viešųjų įstaigų... 22. VSĮ 2 straipsnio 21 punktas, numato savivaldybės tarybos išimtinę... 23. ... 24. Dėl sveikatos priežiūros įstaigos administracijos vadovo atšaukimo iš... 25. Ieškovės kvestionuoja ir darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą. Jos... 26. Teismas atsakydamas į atsakovų pirmiau nurodytus argumentus, visų pirma... 27. Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja DK ketvirtasis skirsnis „Darbo... 28. Atsakovas remiasi VŠĮĮ 9 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad... 29. Kasacinis teismas išaiškino, jog VŠĮĮ įtvirtintas teisinis... 30. SPĮĮ 15 straipsnis nustato LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų... 31. Ieškovė teisingai nurodo, kad dar 2007 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos... 32. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje... 33. Aplinkybė, kad ieškovė be motyvų buvo atleista iš pareigų, patvirtina ne... 34. Bylos nagrinėjimo metu (2016-07-04) liudytoja N. O.... 35. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovei iki darbo sutarties nutraukimo,... 36. Dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyto darbuotojo teisių gynimo būdo... 37. DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs darbuotojo... 38. Kasacinis teismas aiškindamas vidutinio darbo užmokesčio nuostatas, už... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl šios... 40. Nagrinėjamu atveju, ieškovės 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartis Nr. 617,... 41. Teismas taip pat pažymi, kad į priteistinos sumos dydį įskaitytina... 42. Sodros duomenimis, ieškovė nuo 1993 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 8... 43. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d.... 44. Taigi, ieškovei iš atsakovo Širvintų rajono PSPC priteistina: už 2016 m.... 45. Kadangi ieškovei buvo išmokėta 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio... 46. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 47. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 48. Konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą,... 49. Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama... 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio... 51. Byloje nustatyta, kad ieškovė iš Širvintų rajono PSPC vyriausiosios... 52. Bylos medžiaga liudija, kad po tokių pareiškimų ieškovei buvo nustatytas... 53. Dėl subjekto iš kurio turi būti patenkinti materialiniai reikalavimai... 54. Ieškovė visas prašomas priteisti sumas – vidutinį darbo užmokestį už... 55. Pagal DK 93 straipsnį, darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys.... 56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbdavio organai, nepaisant to, kad... 57. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ginčija atleidimo iš darbo Širvintų rajono... 58. Dėl procesinių palūkanų darbo bylose (ne)priteisimo... 59. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai procesines palūkanas už priteistą... 60. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo darbo... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 62. Teismas iš esmės tenkino visus ieškovės reikalavimus, sumažindamas tik... 63. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies... 64. Ieškovė patyrė 1 348,40 eurų teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 73,... 65. Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 66. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 67. Pripažinti ieškovės N. D. (a. k. (... 68. Panaikinti 2016 m. vasario 9 d. Širvintų rajono savivaldybės merės 69. Priteisti ieškovei N. D. (a. k. ( - )... 70. Ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, atmesti.... 71. Valstybei iš atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės... 72. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo...