Byla 2-8-824/2014
Dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, servituto nustatymo ir pinigų priteisimo

1Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjui Karoliui Gerbauskui, atsakovui R. M., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovui R. M., dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, servituto nustatymo ir pinigų priteisimo.

2Teismas išnagrinėjęs bylą

Nustatė

3ieškovas V. M. patikslintame ieškinyje (b. l. 89-97) prašo teismo nustatyti, kad 1) ieškovui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 34/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ( - ); 2) padalinti ieškovui V. M. ir atsakovui R. M. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), ( - ), nustatant, kad: a) ieškovui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 ir 1-16; b) atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastato patalpos, pažymėtos indeksais R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8 ir 1-9. 3) nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ( - ), patalpoms R-l, R-2, R-4 ir R-5 servitutą, suteikiantį teisę prieiti prie pastato patalpose R-l, R-2 ir R-4 esančių inžinerinių pastato įrenginių ieškovui V. M. asmeninės nuosavybės teise atidalinamos pastato dalies tinkamam naudojimui pagal paskirtį; 4) pripažinti, kad ieškovas V. M. kompensavo atsakovui R. M. už jo turtui nustatomą servitutą, perduodamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise neatlygintinai ieškovui priklausančią gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ), ( - ), patalpos 1-8 1/2 dalį, kurios vidutinė rinkos vertė - 1.605,45 Lt; 5) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )), tvarką pagal 2013-02-19 UAB "Geovitara" parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad: a) ieškovas V. M. naudojasi A indeksu pažymėtomis žemės sklypo dalimis, kurių bendras plotas 160 m2; b) atsakovas R. M. naudojasi B indeksu pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios bendras plotas 160 m2; c) ieškovas V. M. ir atsakovas R. M. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu C, kurių bendras plotas 326 m2. 6) priteisti iš atsakovo R. M. ieškovo V. M. naudai 3.901,70 Lt atlyginti stogo remontui patirtas išlaidas; priteisti iš atsako ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4A. R. M. atsiliepimu (b. l. 108-111) su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko su ieškovo reikalavimu nustatyti servitutą, todėl nepasisakė dėl kompensavimo už jį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovas naudojimosi žemės sklypu tvarką prašo nustatyti pagal atsakovo pateiktą projektą (b. l. 128): a) ieškovas V. M. naudojasi „1“ indeksu pažymėtomis žemės sklypo dalimis, kurių bendras plotas 166 m2; b) atsakovas R. M. naudojasi „2“ indeksu pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios bendras plotas 166 m2; c) ieškovas V. M. ir atsakovas R. M. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „3“, kurių bendras plotas 157 m2. Teismo posėdyje, baigiamųjų kalbų metu, atsakovo atstovas advokatas nurodė, kad atsakovas pripažįsta ieškovo reikalavimus dėl to, kad būtų nustatyta, jog ieškovui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 34/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ( - ) ir padalintas gyvenamasis namas, pagal ieškovo pateiktą pastato planą. Taip pat nurodė, kad netenkintinas ieškovo reikalavimas pripažinti, jog ieškovas V. M. kompensavo atsakovui R. M. už jo turtui nustatomą servitutą, perduodamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise neatlygintinai ieškovui priklausančią gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ( - ), patalpos 1-8 1/2 dalį, kurios vidutinė rinkos vertė - 1.605,45 Lt. Nurodė, kad V. M. ir V. M. prieš sudarant 2001-07-30 dovanojimo sutartį (b. l. 17-20) sudarė žodinį susitarimą, kad ieškovas, įsirengęs gyvenamojo namo antrą aukštą, sugrąžins patalpos 1-8 1/2 dalį neatlygintinai. Nesutinka su prašoma priteisti 3901,70 Lt suma, atlikto gyvenamojo namo stogo remonto išlaidoms padengti. Nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad stogo remontas buvo būtinas. Nurodė, kad atsakovas padėjo ieškovui savo darbu įsirengti namo mansardoje gyvenamąsias patalpas už nedidelį atlygis, šalių mama, V. M., prisidėjo valgio gaminimu ieškovui, todėl mano, kad atsakovas savo darbu yra atlyginęs už ieškovo patirtas stogo rekonstrukcijos išlaidas.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui V. M. 2001-07-30 žemės sklypo dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 1/2 žemės sklypo adresu ( - ) (unik. Nr. ( - )), 14/100 pastato - gyvenamojo namo (unik. Nr. ( - )), 1/2 pastato - tvarto (unik. Nr. ( - )) ir 14/100 kitų statinių (inžinerinių kiemo statinių, unik. Nr. ( - )). A. R. M. 2012-06-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu priklauso 1/2 žemės sklypo adresu ( - ) (unik. Nr. ( - )) bei 86/100 dalis pastato - gyvenamojo namo (unik. Nr. ( - )), 1/2 pastato-tvarto (unik. Nr. ( - )) ir 86/100 kitų statinių inžinerinių kiemo statinių, unik. Nr. ( - )) (b. l. 8-9, 10-12, 17-20).

7Iš nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko 2012-08-21 išrašo seka, kad po mansardos rekonstrukcijos, kurią atliko ieškovas V. M., 2010-04-29 mansardos pripažinimo tinkama naudoti akto pagrindu, įregistruotas papildomas gyvenamojo namo plotas - 47,90 m2. ir "pastato lAlp nuosavybės dalys paskaičiuotos nuo 156,94 m2 (b. l. 47-48). Atlikus pastato lAlp rekonstrukciją, susitarimas dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo nepateiktas" (b. l. 10-12).

8Gyvenamojo namo bendro naudojimo įranga (kieto kuro krosnis, vandentiekio sistema, centrinio vandentiekio ir nuotekų tinklai, inžinierinių tinklų mazgas (ryšių komunikacijos, vandens siurblys) yra rūsio patalpose R-1 (15,55 kv. m), R-2 (15,98 kv. m), R-4 (14,94 kv. m) kurios pagal namo dalies išlaikymo iki gyvos galvos sutartį priklauso atsakovui R. M.. Į rūsyje, esančias patalpas R-1, R-2, R-4 galima patekti tik per patalpą R-5 (b. l. 63)

9CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š.; bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

10Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

11Dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo

12Idealiųjų bendrosios nuosavybės teisės dalių nustatymas reiškia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį, t.y. dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymą.

13Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas. Nagrinėjamu atveju, šalių turto dalys yra nustatytos 2001-07-30 dovanojimo sutartimi (b. l. 17), 2012-06-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi (b. l. 10-12). Pagal nurodytus dokumentus ieškovui nuosavybės teise priklauso po 14/100 gyvenamojo namo dalių, o atsakovui 86/100. Šių dalių šalys neginčija, tačiau ieškovas nurodo, kad 2003-03-04 gavęs buvusios statinio bendrasavininkės V. M. sutikimą namo rekonstrukcijai, atliko mansardos rekonstrukciją ir 2010-04-29 mansardos pripažinimo tinkama naudoti akto pagrindu buvo įregistruotas papildomas gyvenamojo namo plotas - 47,90 m2 ir pastato nuosavybės dalys paskaičiuotos nuo 156,94 m2 (b. l. 47-48). Atlikus pastato rekonstrukciją, susitarimas dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo nepateiktas (b. l. 10-12).

14Pagal CK 4.77 str. 1 d. bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali būti padidinama ir atitinkamai pakeičiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis.

15Ginčo šioje ieškinio dalyje tarp šalių nėra, nes atsakovas teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu sutiko su šiuo ieškovo reikalavimu.

16Ieškovas nurodė, kad 2013-03-27 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išspręsti nuosavybės teisės dalių perskaičiavimą (b. l. 13-14). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad iš atsakovo tokio sutikimo negavo, todėl ieškiniu kreipėsi į teismą. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškovo reikalavimu, kad ieškovui V. M. asmeninės nuosavybės teise, po rekonstrukcijos, priklauso 34/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )). Ieškovas nurodė, kad daikto padidinimą atliko laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, atsakovas tų aplinkybių neginčijo. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė aplinkybes, kad jis gyvenamojo namo mansardos rekonstrukcijos darbus atliko turėdamas buvusios bendraturtės sutikimą, įrodė ir aplinkybes, kad statyboms panaudojo savo lėšas ir laikantis įstatymų nustatytų taisyklių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas nagrinėjamu atveju įgijo teises į reikalavimo padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje patenkinimą (CK 4.77 str. 1 d.). Nustatyta, kad po rekonstrukcijos pastato plotas padidėjo iki 204,84 m2 (156,53 m2 + 48,31 m2), o ieškovui priklausanti absoliuti statinio dalis - iki 70,41 m2 (22,10 m2 + 48,31 m2). Taigi ieškovo nuosavybės teisės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėjo iki 0,34 (70,41 m2/204,84 m2) arba 34/100 dalių viso pasato.

17Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, servituto nustatymo ir kompensavimo

18Iš šalių procesinių dokumentų ir jų paaiškinimų akivaizdžiai matyti, kad jų santykiai yra konfliktiniai, todėl šalys siekia visiško atsidalijimo, o tai reiškia, kad turtas, kuris priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, negali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama ieškovo ir atsakovo bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, bendraturčiai gali ginčyti jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą.

19Byloje esantis gyvenamojo namo atidalinimo planas bei nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad šalims nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra dalus ir gali būti padalintas natūra. Pripažinus, kad ginčo objektai iš principo yra dalūs, atidalijimo atveju esminę reikšmę turi Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas kriterijus - daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

20Ieškovas, įgyvendindamas savo teisę atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašo padalinti jam priklausantį gyvenamąjį namą pagal jo teismui pateiktą padalinimo projektą, su kuriuo atsakovas sutinka, todėl ginčo tarp šalių šioje dalyje nėra: ieškovas prašo, o atsakovas sutinka ieškovo nuosavybėn priskirti gyvenamojo namo mansardos patalpas, pažymėtas indeksais 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 ir 1-16, o atsakovo R. M. nuosavybėn paskiriant pastato pirmo aukšto ir rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8 ir 1-9 (b. l. 49-60).

21Ginčas tarp šalių kilo tik dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-8, kurią ieškovas prašo nustatyti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį ieškovui priklausančios patalpos 1-8 (arba 1,26 m2 patalpos ploto), įėjimo į pirmo aukšto patalpas. Ieškovui priklausanti patalpa, pažymėta indeksu 1-10, yra atskiras įėjimas į mansardą, sudarantis galimybę patekti į mansardą nenaudojant atsakovui nuosavybės teise priklausančių ar kitų pastato patalpų. Ieškovas nurodo, kadangi jis prašo nustatyti atsakovui nuosavybės teisę į 1,26 m2 ploto ieškovui priklausančios patalpos 1-8, tai atsakovas turi pareigą mokėti ieškovui kompensaciją. Ieškovo pateiktais VĮ "Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro duomenis, viso pastato vidutinė rinkos vertė yra 261.000.00 Lt, todėl mano, kad patalpos 1-8 ieškovui priklausančios 1,26 m2 ploto dalies, kurią prašoma priteisti natūra atsakovui, vidutinė rinkos vertė - 1.605,45 Lt (261.000,00 Lt / 204,84 m2 x 1.26 m2). Atsakovas įrodymų dėl pastato vertės neteikė. Ieškovas prašo nustatyti servitutą į atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas R-l, R-2, R-4 ir R-5, ieškovui asmeninės nuosavybės teise atidalinamos pastato dalies tinkamam naudojimui. Ieškovas teigia, kad už tai turi pareigą mokėti kompensaciją atsakovui, todėl ieškovo nuomone, racionaliausia būtų atlikti abipusę užskaitą ir laikyti, kad atsakovui už jo turto apsunkinimą servitutu nustatoma kompensacija, kuri sumokama perleidžiant atsakovui ieškovui priklausančią patalpos, pažymėtos indeksu 1-8, 1/2 (1,26 m2 ploto) dalį. Atsakovas sutinka, kad jo nuosavybėn būtų perleista patalpos, pažymėtos indeksu 1-8 ½ dalis priklausanti ieškovui, tačiau nesutinka su ieškovo siūlomomis sąlygomis. Atsakovas teigė, kad buvusi savininkė V. M. ieškovui dovanojo šios patalpos dalį, manydama, kad ieškovas įsirengęs pastato mansardą ir atskirą įėjimą į mansardą, grąžins ginčo patalpos dalį neatlygintinai. L. V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nenorėjo ieškovui dovanoti patalpos, pažymėtos indeksu 1-8, tačiau buvo priversta, nes notarė kitaip netvirtino dovanojimo sutarties. Atsakovas ir liudytoja paaiškino, kad 2001-07-30 dovanojimo sutartis nėra užginčyta. Sutartis patvirtinta notariškai, įregistruota registro įmonėje. V. M. ir atsakovas šio susitarimo neginčija. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvusi savininkė V. M. ir ieškovas žodžiu tarėsi, kad ieškovas po mansardos rekonstrukcijos jai grąžins ginčo patalpos dalį. Ieškovas neigė tokio susitarimo buvimą. Teismas iš rašytinių įrodymų ir šalių, liudytojos paaiškinimų, daro išvadą, kad atsakovas neįrodė buvus tokiam susitarimui.

22Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ( - ), patalpoms R-l, R-2, R-4 ir R-5 servitutą, suteikiantį teisę prieiti prie pastato patalpose R-l, R-2 ir R-4 esančių inžinerinių pastato įrenginių ieškovui V. M. asmeninės nuosavybės teise atidalinamos pastato dalies tinkamam naudojimui pagal paskirtį ir pripažinti, kad ieškovas V. M. kompensavo atsakovui R. M. už jo turtui nustatomą servitutą, perduodamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise neatlygintinai ieškovui priklausančią gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ( - ), patalpos 1-8 1/2 dalį, kurios vidutinė rinkos vertė - 1.605,45 Lt.

23Ieškovas nurodė, kad pastato mansardos tinkamas naudojimas būtų užtikrintas, tik tada, kai ieškovas galėtų patekti į pastato rūsio patalpas R-l (joje yra viso pastato šildymui naudojama, ieškovo lėšomis įrengta, kieto kuro krosnis, per šią patalpą iš patalpos R-4 į pastato viršutinius aukštus praeina vandentiekio sistema ir tik iš šios patalpos galima patekti į minėtą patalpą R-4), R-2 (joje yra centrinio vandentiekio ir nuotekų tinklai), R-4 (joje yra pastato inžinerinių tinklų mazgas (ryšių komunikacijos, taip pat vandens siurblys, kuriuo tiekiamas vanduo iš sklype esančio bendrąja daline nuosavybe šalims priklausančio šulinio į vietinę sklypo laistymo sistemą, kiti šios sistemos įrenginiai)).

24Ieškovo šios dalies ieškinio dalykas yra susijęs su bendraturčių teisės naudotis bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo šildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir ryšių komunikacijos, vandens siurbliu, kuriuo tiekiamas vanduo iš sklype esančio bendrąja daline nuosavybe šalims priklausančio šulinio į vietinę sklypo laistymo sistemą ir kitų įrenginių, pažeidimu. Pagal CK 4.82 straipsnio nuostatas ši įranga priklauso valdyti, naudotis ir disponuoti gyvenamojo namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad ieškovas negali šia teise naudotis bendraturčių sutarimu. Ši įranga yra atsakovo nuosavybei priklausančiose, jo naudojamose rūsio patalpose. Ieškovas prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę prieiti prie inžinierinių pastato įrenginių, kurie yra pirmiau išvardyta gyvenamojo namo įranga.

25Ieškovas nurodo, kad į patalpas R-l, R-2 ir R-4 galima patekti tik per patalpą R-5. Atsakovas neginčija, kad į jo nuosavybėn, esančias patalpas R-l, R-2 ir R-4 galima patekti per patalpą R – 5, tačiau nurodo, kad bendros namo šildymo nėra, nes tiek jis, tiek atsakovas jiems priklausančias nuosavybės teise namo dalis apsišildo atskirų dujinių katilų pagalba. Atsakovas nurodė, kad ieškovui padavus ieškinį į teismą, jis panaikino kieto kuro katilą. Nurodė, kad ieškovui netrukdytų atlikti rūsio patalpose esančių bendrų inžinierinių komunikacijų būtiną remontą. Ieškovas neneigia, kad šiuo metu rūsio patalpose nėra kieto kuro katilo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad esant kieto kuro katilui ir atsiradus būtinybei, jis norėtų naudotis tokios rūšies šildymu. Atsakovas neneigia, kad aukščiau minėta įranga yra skirta visam namui aptarnauti. Todėl ji, pagal CK 4.82 straipsnio 2 dalį, šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ta aplinkybė, jog atsakovas R. M. 2012-06-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, įgijo nuosavybę ir teisę naudotis rūsio patalpomis R-1 ir R-2, R-4, negali užkirsti kelio ieškovui naudotis turtu, kuris yra šalių bendroji nuosavybė (CK 4.72 str. 1 d.). Šios teisės buvimas nepriklauso nuo to, kokios būklės yra minėta bendra namo inžinerinė įranga, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, jog kieto kuro katilas pašalintas ir ilgą laiką nenaudojamas, yra nereikšminga. Pažymėtina, kad ieškovas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesiekia naudotis rūsio patalpomis R-1 ir R-2, R-4, R-5 jokiais kitais tikslais. Remiantis išdėstytais motyvais, šią ieškinio dalį sprendžiama patenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovą R. M. netrukdyti ieškovui V. M. naudotis gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo įranga, esančia šio namo rūsio patalpose R-1 (15,55 kv. m), R-2 (15,98 kv. m), R-4 (14,94 kv. m) . Ieškovo ieškinio dalykas yra susijęs su bendraturčių teisės naudotis bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo šildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir kt. įranga pažeidimu. Ieškovų reikalavimas nustatyti servitutą prieiti prie patalpose, esančios bendro naudojimo įrangos, ir įpareigojimas netrukdyti naudotis bendro naudojimo įranga iš esmės reiškia tą patį, tik pastarojo įpareigojimo atveju nėra atlygintinumo.

26Ieškovas V. M. prašė teismo nustačius servitutą, pripažinti, kad jis kompensavo atsakovui R. M. už jo turtui nustatomą servitutą, perduodamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise neatlygintinai ieškovui priklausančią gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ( - ), patalpos 1-8 ½ dalį, kurios vidutinė rinkos vertė - 1.605,45 Lt. Nustatyta, kad abiem bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ patalpos pažymėtos indeksu 1-8. Ieškovas patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad šios patalpos padalinimas natūra iš esmės negalimas dėl to, kad tai yra labai nedidelio ploto koridorius, kurio tikslinė paskirtis yra užtikrinti patekimą į kitas pastato pirmame aukšte esančias patalpas, o jį padalinus natūra, atskiros šios patalpos dalys nebegalėtų atlikti šios paskirties. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka ir nori, kad ieškovas jam perleistų pastato pirmame aukšte, esančios patalpos 1-8 ieškovui priklausančią ½ dalį, kadangi tik atsakovas naudojasi šia patalpa, per kurią jis ir jo šeima patenka į pirmo aukšto patalpas. Teismo nustatyta abiejų šalių valia: ieškovas siūlo perleisti, o atsakovas sutinka priimti patalpos 1-8, priklausančios ieškovui ½ dalį. Teismui netenkinus reikalavimo dėl servituto nustatymo, išnyko atlygintinumo už servituto būtinumas. Tokiu atveju, siekiant išspręsti ginčą tarp šalių iš esmės ir siekiant konfliktų pašalinimo ateityje, atsižvelgiant į šalių valią, pripažinus atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į pastato patalpos, pažymėtos indeksu 1-8, nustatytina iš atsakovo ieškovui 1605,45 Lt kompensacija, kuri ieškovo nurodyta kaip patalpos 1-8 ½ dalies vidutinė rinkos vertė, ir kurios vertės atsakovas neginčijo (CK 2.80 str. 2 d.).

27Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

28Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos CPK 178str.). Teismas nagrinėdamas bylą tiria įrodymus betarpiškai teismo posėdyje (CPK 14str.) ir vertina juos pagal Lietuvos Respublikos CPK 176str. nuostatas, spęsdamas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba ne (CPK 185str.).

29CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas nebuvo pažeistas. Rungimosi principas reiškiasi lygiateisių ginčo šalių dvikovoje, kurios arbitras yra teismas. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tai reiškia, kad ieškinio dalyką ir pagrindą bei įrodinėjimo dalyką nurodo šalys (ieškinyje – ieškovas, atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje – atsakovas). Kita vertus, ieškinio dalyką ir ypač įrodinėjimo dalyką lemia teisės normose nurodytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės.

30Atsakovas naudojosi advokato pagalba, nereiškė priešieškinio, teismui teikė savo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, teikė įrodymus, dalyvaudamas teismo posėdžiuose uždavė klausimus ieškovui, davė paaiškinimus, dalyvavo baigiamosiose kalbose. Taigi jam buvo suteiktos visos procesinės teisės, užtikrinančios rungimosi principo reikalavimų vykdymą.

31Šioje byloje šalys yra suinteresuotos naudotis žemės sklypu, tačiau pagal skirtingas to naudojimo vizijas ir savo asmeninius planus.

32Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; kt.). Tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). O tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Taigi tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012).

33Remiantis bylos duomenimis, ginčo šalys siekdamos nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomo žemės sklypo unikalus numeris ( - ) (toliau tekste – ir Žemės sklypas), esančio ( - ), naudojimosi tvarką pateikė teismui du siūlomus naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymus: ieškovas su ieškiniu pateikė UAB „Geovitara“ 2013 m. vasario 19 d. parengtą planą (b. l. 80), atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė UAB ,, Geovitara“ 2013 m. rugsėjo 6 d. parengtą planą (b. l. 128).

34Kadangi šalys nurodė teismui, jog kitų variantų neteiks, teismo siūlymu prieiti bendro susitarimo nepasinaudojo, tai teismas vertins abiejų šalių projektus, siekiant priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant naudojimosi tvarkos patogumo, racionalumo, geresnio nuosavybės valdymo abiems bendraturčiams.

35Bylos faktinių aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, jog bylos šalių ginčas de facto kyla dėl naudojimosi žemės sklypo, esančio ( - ), dalimi: 1) sklypo pietvakarine dalimi 2) sklypo prie ūkinių pastatų dalimi. Ieškovas, remdamasis UAB „Geovitara“ parengtu nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo planu, prašo nustatyti, jog Žemės sklypo ginčo dalimi pažymėta indeksu Nr. A naudotųsi jis, tuo tarpu atsakovas naudotųsi Žemės sklypo ginčo dalimi pažymėta indeksu Nr. B, o bendrai šalys naudotųsi Žemės sklypo ginčo dalimi pažymėta indeksu Nr. C. S. argumentus ieškovas grindžia iki šiol nusistovėjusi naudojimosi sklypu tvarka, nurodo, kad ieškovui, prašomoje nustatyti žemės sklypo dalyje, yra ieškovo puoselėjama žemė, statytas ir naudojamas šiltnamis, jo lėšomis statyta ir jo šeimos naudojama pavėsinė, dėl tokio naudojimosi žemės sklypu buvo sutarta su žemės sklypo buvusia bendrasavininke mama V. M. jau 2001 metais, kai buvo sudarytas Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis, po kurios ieškovas šia nusistatyta tvarka naudojosi iki šiol. Apie tokią žemės sklypu naudojimosi nustatytą tvarką patvirtina ir byloje esantis 2000 metų žemės sklypo planas, kuriame pasirašė tiek atsakovas tiek ieškovas, dar nebūdami Žemės sklypo bendrasavininkiais (b. l. 166). Ieškovas teigia, kad B indeksu pažymėtą žemės skypo dalį iki šiol puoselėjo ir šiuo metu prižiūri atsakovui priklausančio gyvenamojo namo dalies buvusi savininkė V. M.. Ieškovas pažymi, kad B indeksu pažymėta žemės sklypo dalis yra po atsakovui priklausančio gyvenamojo namo dalies langais pietvakarinėje pusėje. Ieškovo siūlo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane apie abiem bendraturčiams priklausantį gyvenamąjį namą palikti 0,75 metro pločio apėjimą, kuris leistų iškilus būtinybei atlikti būtinus veiksmus su bendromis gyvenamojo pastato konstrukcijomis ir taip užkirsti kelią ateityje kilti nesutarimams tarp šalių. Atsakovas neprieštaravo tokio pločio apėjimui apie gyvenamąjį namą, ką patvirtina ir jo pateiktas planas. Ieškovas pažymėjo, kad jis savo lėšomis ir iniciatyva yra sutvarkęs žemės sklype esantį gerbūvį: trinkelių grindiniu įrengė kiemą, apėjimą apie namą, įrengė metalinę tvorą su pamatais ir pavėsinę. Teigia, kad jis labiau puoselėja bendrą turtą, todėl jam turi būti sudaroma galimybė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią jis labiausiai išpuoselėjo ir kuria naudojasi iki šiol. Ieškovo nuomonė būtent atsakovo pasiūlyta tvarka ateityje suponuotų konfliktų kilimą tarp šalių dar ir todėl, kad tarp atsakovo nurodytų dalių pietvakarinėje ir vakarinėje sklypo pusėje yra įterpiamas ieškovui skirtino naudojimui sklypo nedidelė dalis, kuria ieškovas dėl šios dalies vietos sklype, negalėtų tinkamai naudotis savo reikmėm. Pažymėjo, kad šioje ieškovui siūlomoje dalyje auga vaismedis, kurio vaisiais naudojasi atsakovas, ir šalių mama. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu V. M. ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 141).

36Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovas ir taip naudojasi pačia patraukliausia sklypo vieta, pietine sklypo dalimi. Nurodo, kad jis privalo rūpintis savo šeimos ir mamos interesais, kuri labai mėgsta naudotis šia sklypo dalimi, greta augina daržoves, o jo vaikams tai vienintelė vieta sklypo prie namo kur jie gali pažaisti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas šiuo metu baigia statyti kitą gyvenamąjį namą, o šį turtą ruošiasi parduoti. Nustačius naudingas sąlygas ieškovui, padidėtų jo turimos nuosavybės dalis, kurią pardavus jis gautų didesnę pinigų sumą. Todėl mano, kad jo iki šiol naudojama dalis pagal jo pateiktą planą pažymėta indeksu numeris 1 turėtų būti mažinama, atsakovui suteikiant naudotis didesne sklypo dalimi gyvenamojo namo pietinėje pusėje. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad jo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarka planas labiau atitiktų jo, jo šeimos interesus bei pažymėjo, kad pavėsinė, kuri statyta už ieškovo lėšas, galėtų būti perkelta taip, kad abi šalys galėtų naudotis lygiomis dalimis, o esant būtinumui, ji perkeltina į ieškovo naudojamo sklypo dalį. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp šalių kyla ginčai dėl automobilio kieme pastatymo vietos, todėl, mano, kad tikslinga nustatyti atskiras žemės sklypo dalis prie pastato - tvarto unikalus numeris ( - ).

37Savo argumentus atsakovas grindžia tuo, jog ieškovo sutuoktinė yra konfliktiško būdo ir nustačius Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą planą, ieškovas ar jo sutuoktinė neleisiantys ramiai gyventi, neleisiantys šalių mamai, V. M., naudotis žolynu, ilsėtis saulėtoje gyvenamojo namo pusėje.

38Analizuojant ginčo šalių tarpusavio santykius būtina atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovą ir atsakovą sieja glaudūs, artimi giminystės ryšiai – brolių ryšys. Išanalizavus ginčo šalių pateiktus dokumentus matyti, jog konfliktinių situacijų, kurių sprendime dalyvavo ir policijos pareigūnai, iniciatoriais buvo ir ieškovas, todėl atsakovo R. M. teiginys, jog konfliktai kyla tik dėl ieškovo sutuoktinės neteisėtų veiksmų, nepagrįstas. Remiantis teismui pateiktais dokumentais matyti, jog dėl neteisėtų atsakovo R. M. veiksmų ieškovas V. M. į teisėsaugos institucijas kreipėsi 2013-06-13 ir 2013-06-21 ir tik du kartus (dėl savavališko 2 metrų tvoros pastatymo žemės sklype, gyvenamojo namo pirmojo aukšto sienos griovimo, savavališko kieto kuro pašalinimo, trukdymo įeiti į gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas, turto sugadinimo (b. l. 99, 127). Tuo tarpu atsakovas R. M., dėl neteisėtų ieškovo veiksmų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, o kreipėsi į teismą 2012-05-14 privataus kaltinimo tvarka dėl ieškovo sutuoktinės J. M. neteisėtų veiksmų su prašymu iškelti baudžiamąją bylą dėl įžeidimo, neteisėto asmens būsto neliečiamumo, nežymaus sveikatos sutrikdymo, kai procesas 2017-07-03 procesas buvo nutrauktas atsisakius kaltinimo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys b. l. 170). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, t.y. į tai, jog ginčo šalis sieja artimi giminystės ryšiai, konfliktinių situacijų iniciatoriais buvo abi šalys (šalių šeimos nariai), konfliktinės situacijos tarp šalių iš kildavo dėl bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvusio gyvenamojo namo patalpų naudojimo tvarkos, bei dėl ieškovo V. M. sutuoktinės J. M. konflikto ir atsakovo su šalių mama, todėl vien tik tarp šalių susiklostę santykiai negali būti teismui pagrindiniu ir svarbiausiu kriterijumi (kaip į tai apeliuoja atsakovas) sprendžiant klausimą dėl vienos ar kitos šalies pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo variantų pasirinkimo.

39Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, ar šis planas teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009m.lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2009;kt.).

40Teismo vertinimu, būtent ieškovo V. M. pagal UAB „Geovitara“ pateiktą projektą siūloma naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, šiuo konkrečiu atveju būtų teisingesnė ir racionalesnė bei atitinkanti teismų praktikos suformuotus teisėtumo, adekvatumo, faktinio ilgalaikio naudojimosi stabilumo bei bendraturčių lygiateisiškumo užtikrinimo kriterijus. Teismas konstatuoja, kad ieškovo pateiktas naudojimosi tvarkos projektas nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, atitinka turimas nuosavybės dalis (b.l. 8, 80). Bendraturčiams nustatytinos naudotis realios žemės sklypo dalys atitinka idealiąsias joms nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis: šalims bendrai naudotis – 326 kv.m. (po 163 kv. m.), ieškovui V. M. siūloma faktiškai naudotis 160 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, o atsakovui – 160 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, t.y. tokiomis žemės sklypo dalimis, kurios šalims iš tikrųjų priklauso nuosavybės teise. Atsižvelgtina, jog žemės sklype esantis statinys - gyvenamasis namas, šalims sutarus ir šiuo teismo sprendimu padalintinas taip, jog atsakovo nuosavybėn priteistinos visos pirmojo namo aukšto patalpos, o atsakovui – visos mansardos patalpos, kurios išsidėsčiusios po viso namo perimetrą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Akivaizdu, kad kiekvienam iš bendraturčių turi būti užtikrinta objektyvi galimybė prieiti ir privažiuoti prie gyvenamojo namo iš įvairių pusių, kad būtų galima juo tinkamai naudotis pagal paskirtį, eksploatuoti, remontuoti, gerinti ir pan., o tam ir yra skirta bendrojo naudojimo teritorija. A. R. M. pagal UAB „Geovitara“ pateiktame projekte (b.l. 128), yra numatytas bendras žemės plotas apie šalims priklausantį gyvenamąjį namą bei siūloma bendram naudojimui palikti priėjimą tik prie ieškovo įėjimo, o prie atsakovo įėjimo į gyvenamąjį namą, siūloma leisti naudotis tik atsakovui, tuo tarpu ieškovo teismui pateiktame UAB „Geovitara“ 2013 m. vasario 19 d. paruoštame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane (b. l. 80) yra numatytas bendras žemės plotas apie šalims priklausantį gyvenamąjį namą, numatant, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas turi priėjimą kiekvienas atskirai prie savo įėjimų į gyvenamąsias patalpas, o tai, teismo nuomone, atitinka racionalumo ir optimalumo principus, leis šalims patekti prie šalių naudojamo bendro namo dalių, tenkinant abiejų šalių interesus ir dėl įėjimo į namą ateityje dėl šalių nekiltų konfliktų.

41Pagal žemės sklypo planą ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, egzistuoja tik vienas įvažiavimas į žemės sklypą, esantį ( - ) pagal šalių pateiktus planus ši sklypo dalis skirtina bendram naudojimusi, todėl teismo nuomone, žemės sklypo dalį, kuriame yra vienintelis įvažiavimas į sklypo teritoriją, priėjimo prie šalims priklausančio gyvenamojo namo, pastato – tvarto reikėtų palikti bendram abiejų bendraturčių naudojimui. Iš pateikto ieškovo plano, šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu nustatyta, jog prie namo yra įvažiavimas, ir privažiavimas ir patekimas prie ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis naudojamo ūkinio pastato. Atsakovas nurodo, kad ieškovo šeima įvažiavimą į kiemą naudoja lengvųjų automobilių parkavimui, jų laikymui, todėl yra trukdoma atsakovui tinkamai jam realizuoti jo teisę į nuosavybę ir jam netrukdomai parkuoti automobilį. Ieškovas su šiuo teiginiu, kad atsakovui yra trukdoma įvažiuoti į kiemą ir parkuoti automobilį, kategoriškai nesutiko ir nurodė, kad konfliktų dėl įvažiavimo į kiemą ar automobilių statymo kieme nėra buvę su atsakovu. Atsakovas nepateikė šiam faktui pagrįsti rašytinių įrodymų. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo ir atsakovo paaiškinimais, kurie yra tinkami įrodymai civilinėje byloje – LR CPK 177 str., 186 str. Tuo labiau, kad atsakovas nepagrindė savo teiginių jokiais rašytiniais įrodymais, byloje nenustatyta, kad ieškovas netinkamai parkuoja automobilius ar užstato įvažiavimą į kiemą. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovo reikalavimas nustatyti du keturių metrų ilgio, atskirai naudojamo žemės sklypo plotus, nėra pagrįstas būtinumu, nėra racionalus, o vienai iš šalių pastačius didesnių gabaritų automobilį, tikėtina, kad nebūtų išvengta konfliktinės situacijos tarp šalių.

42Be to, vertinant šalių pateiktus planus, pastebėtina, kad pagal atsakovo siūlomą variantą žemės sklypo dalis ties jo pagrindiniu įėjimu į gyvenamąjį namą skiriama vien tik atsakovui, o ieškovo įėjimas į gyvenamąjį namą patenka į bendro naudojimo žemės sklypo plotą, kas rodo, jog atsakovas nelaiko patogiu sau tik 3 kv.m praėjimo ties ieškovo įėjimu į gyvenamąjį namą, tačiau tokį siūlymą teikia kitam bendraturčiui (CPK 177, 185 str.).

43Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-494/2003; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).Taigi, pagal 2013-02-19 UAB „Geovitara“ parengtą projektą nurodytas žemės sklypo dalis (įvažiavimą iš Medžiotojų aklg. į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namų valdos kiemą ir priėjimą prie šalims priklausančio gyvenamojo namo, ūkinio pastato (pastato – tvarto), bei žemės sklypo dalį einančia perimetru aplink šalims priklausantį gyvenamąjį namą, išskyrus prie šalių įėjimų į namą) palikus bendrojo šalių naudojimo objektais, būtų išlaikoma interesų pusiausvyra, išlieka faktinis naudojimasis įvažiavimu, buvęs iki ginčo, ateityje neturėtų kilti ginčų tarp šalių ir trečiųjų asmenų, nes tai nepažeidžia jokių įstatymų ir neriboja kurios nors šalies teisių.

44Be to, įvertinus ieškovo ieškinio turinį, atsakovo atsiliepimo turinį, dėmesys atkreiptinas į tai, jog procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo lemia šalių pareigą pateikti tinkamus ir racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus atitinkančius naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis tik vykdo teisingumą konkrečiose bylose spręsdamas, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Nors nagrinėjamu atveju abi šalys pateikė savarankiškus naudojimosi daiktu tvarką nustatančius projektus, tiek atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir ieškovo atstovo pasisakymuose parengiamajame ir teismo posėdyje akcentuojama, jog atsakovas nereiškė savarankiško reikalavimo byloje, atsakovas su tuo nesutiko ir teismo posėdžio metu žodžiu prašė patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal jo pateiktą projektą.

45Teismas sutina su ieškovo pozicija, kad naudojimosi tvarka turi užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą planą, būtų neužtikrintas Žemės sklypo dalių naudojimosi vientisumas, nes tarp atsakovo naudojamų žemės sklypo dalių būtų įterptas nedidelis ieškovui naudojimuisi skirta sklypo dalis, pažymėta indeksu 1/43, kuri dėl savo vietos sklype neužtikrintų ieškovui racionalaus sklypo naudojimosi galimybės.

46Teismas jau konstatavo, kad esminis atsakovo R. M. nesutikimo su ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka argumentas buvo tas, kad pagal ją ieškovas naudosis patrauklesne Žemės sklypo dalimi pietinėje gyvenamojo namo pusėje, kas užprogramuoja konfliktines situacijas, reiškia neracionalų sklypo paskirstymą ir pan. Vis dėlto, šis argumentas šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginčo šalių žemės sklypo ir jame esančio statinio (gyvenamojo namo) išdėstymą, plotą, konfigūraciją ir kitas charakteristikas, o taip pat į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintinas kritiškai ir negali būti suabsoliutinamas. Su šia atsakovo argumentacija dėl ieškovui tenkančios dalies pietinėje pusėje negalima sutikti dėl to, kad pagal šalių pateiktus žemės sklypo planus ieškovo plane pažymėta dalis indeksu A/157 yra pietryčių ir pietvakarių pusėje, o atsakovui siūloma naudotis sklypo dalimi pietvakarių – vakarų pusėje, pagal ilgą laiką nusistovėjusią tvarką. Tai, kad tokia tvarka buvo naudojamasi žemės sklypu patvirtino ir teismo posėdyje apklausta buvusi bendrasavininkė V. M.. Ji pažymėjo, kad su ieškovu buvo susitarusi, kad žemės sklypu naudosis taip kaip nurodyta jo žemės sklypo plane, tačiau kai ji kitą nuosavybės dalį perleido atsakovui R. M. bei pradėjus nesutarti su ieškovo sutuoktine, ji ir atsakovas norėtų naudotis Žemės sklypo dalimi kurioje šiuo metu pastatyta pavėsinė. V. M. teigė, kad jai ypač svarbi vakarinė Žemės sklypo dalis, esanti prie į važiavimo į gyvenamojo namo kiemą, kur jos puoselėjami gėlynai. Iš į bylą šalių pateiktų rašytinių įrodymų (nuotraukų) matyti, kad ieškovo plane siūlomas atsakovui priskirti naudotis Žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu B/138, yra vientisas žemės sklypas, kurio pietvakarinės pusės neužstoja kaimynų statiniai, neužstoja insoliacijos Šalia Žemės sklypo ieškovo plane pažymėto indeksu A/157 taško 2 matyti gretimai pastatyti kaimynų ūkiniai pastatai. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad Žemės sklypas yra akligatvyje, todėl nėra intensyvaus eismo(b. l. 112, 113). Teismas daro išvadą, kad ši nustatytų aplinkybių visuma paneigia atsakovo teiginį, kad pagal ieškovo reikalavimą, ieškovui atitektų naudotis patrauklesnė Žemės sklypo dalis. Todėl teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad tokia atsakovui skiriamo žemės ploto konfigūracija yra sąžininga, racionali, vientisa, protinga ir teisinga atsakovo atžvilgiu, nes jam tenkanti žemės sklypo dalis proporcingai yra lygiavertė ieškovui tenkančiai sklypo daliai (CPK 177, 178, 185 str.). Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo pateiktas projektas negali būti vertinamas kaip dokumentas, kuriuo jis norėtų įgyvendinti savo, kaip bendraturčio valią, naudojantis bendrąją daline nuosavybe, o juo labiau, jame nurodyta naudojimosi tvarka neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos ir pačių bylos šalių sudaryto susitarimo (b. l. 166).

47Nustatyta, kad abi šalys nori nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovui tai svarbu, nes jis ketina parduoti jam priklausančią nuosavybės dalį, o tai atlikus pakils jo turimo nekilnojamojo turto vertė, niekuo nepagrįstas, todėl nelaikytinas svarbiu sprendžiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą.

48Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių argumentus, į faktines aplinkybes ir susiklosčiusią iki teismo šalių naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri iš esmės buvo tokia, kokia pateikta ieškovo Žemės sklypo plane, siekiant šalių nesutarimus išspręsti kuo racionaliau ir be papildomų materialinių sąnaudų, neteikiant kuriai nors šaliai prioriteto, teisinga, protinga ir sąžininga pagal atsakovo pateikta Žemės sklypo planą netvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo, o ieškinį dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo patenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pasiūlytą UAB „Geovitara“ 2013 m. vasario 19 d. paruoštą planą (b. l. 80), pagal kurį ieškovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 160 kvadratiniai metrai, plane pažymėta indeksu A, atsakovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 160 kvadratiniai metrai, plane pažymėta indeksu B, bylos šalys bendrai naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 326 kvadratiniai metrai, plane pažymėta indeksu C, yra optimalus šalių naudojimosi žemės sklypu variantas, kuris, teismo įsitikimu nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste maksimaliai užtikrins abiejų šalių teises ir interesus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objekto – žemės sklypo – naudojimu, bei šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatytina aukščiau nurodyta naudojimosi žemės sklypu, esančius ( - ), tvarka.

49Dėl reikalavimo priteisti gyvenamojo namo stogo remonto išlaidas.

50Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. M. 3901,70 Lt 1/2 stogo remonto išlaidų, (b.l. 89-97, 81, 83).

51Atsakovas atsiliepime į šį ieškovo reikalavimą neatsiliepė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad nesutinka su šiuo reikalavimu. Teigė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog stogo rekonstrukcija buvo būtina padidinant jo plotą.

52LR CPK 12 str., 178 str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Prie prašymo yra pridėti penki mokėjimo kvitai (laikotarpiu 2003-04-25 iki 2003-09-26) už statybines medžiagas, kurių suma 1211,66 Lt, 2003-07-25 PVM sąskaita faktūra 4700,00 Lt, atsakovas neginčija, kad ieškovo įsigytos medžiagos buvo panaudotos ginčo gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijai. Nustatyta, kad buvusi pastato bendraturtė V. M. 2003-03-04, buvo davusi ieškovui, savo sūnui V. M., sutikimą dėl namo rekonstrukcijos (b. l. 25). Teismas sutinka su ieškovo motyvacija, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tai yra nustatyta CK 4.76 straipsnyje. Pagal šį straipsnį tuo atveju, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Be to, CK 4.82 straipsnio 3 dalis įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad visas su ginčo namo stogo rekonstrukcija susijusius mokėjimus atliko ieškovas, t. y. sumokėjo ne tik už savo, bet ir už rekonstrukcijos metu buvusios bendrasavininkės V. M. dalį, šiuo metu – atsakovo dalį. Tačiau šioje byloje taip pat nustatyta, kad visą laiką nuo ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos (2003 metų rudenio iki 2012-06-19 (išlaikymo iki gyvos sutartis)) atsakovas gyvenamojo namo stogu nesinaudojo, gyvenamajame name negyveno, name gyveno buvusi bendrasavininkė ginčo šalių mama V. M., kuri už naudojimąsi ieškovui rekonstruotu gyvenamojo namo stogu nemokėjo. Atsakovas teigė, kad jis savo darbu prisidėjo prie namo rekonstrukcijos, ieškovas neginčijo šios aplinkybės. Be to, bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nuo ginčo gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos savo noru vienas mokėjo už ginčo stogo rekonstrukciją (medžiagas, darbus), nes byloje nėra duomenų, jog ieškovas iki šios bylos iškėlimo reikalautų iš atsakovo ar buvusios bendrasavininkės V. M. minėtų išlaidų kompensavimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas, gavęs sutikimą iš buvusios bendrasavininkės V. M. (šalių motinos), nereikalaudamas iš buvusios bendrasavininkės V. M. ir atsakovo prisidėti prie gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos, antro aukšto namo rekonstrukcija buvo atliekama ieškovui turint tikslą pasididindi jam nuosavybės teise priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir taip pagerinti šeimos gyvenamojo būdto sąlygas, faktiškai prisiėmė prievolę rekonstruoti visą stogą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš atsakovo už jam priklausančios, ginčo gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos ieškovo patirtas išlaidas būtų neteisinga (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str. 1 d.).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

55Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (95,6 proc. apimtyje, apskaičiuojant taip: 84838,50 Ltx100:88740 Lt) priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

56Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 2115 Lt žyminis mokestis (b. l. 6, 98) ir 3115,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 158), 200 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 159). Ieškovo atstovas į bylą pateikė 2012-08-20 pinigų priėmimo kvitą už dokumento surašymą 200 litų sumai advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškovo ieškinys Kretingos rajono apylinkės teismui paduotas 2013-06-14, ieškovas nepagrindė, kokiu būdu 200 litų išlaidos advokato padėjėjo Karolio Gerbausko susijusios su šia civiline byla, todėl jos nepriteistinos. Iš viso ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 5230,00 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktus ieškovo atstovo veiksmus, t. y. ieškinio parengimas; prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo parengimas (b. l. 119); prašymo dėl dokumentų pateikimo parengimas (b. l. 172); ieškovo atstovai dalyvavo viename parengiamajame teismo posėdyje, kurio trukmė 1 valanda, dvejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 6 valandos (suapvalinus nustatyta tvarka); konstatuotina, kad prašomų ieškovo priteisti sumokėtų bylinėjimosi išlaidų dydis advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų mažinti nėra pagrindo.

57Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 3 000 Lt advokato pagalbai apmokėti teisme (b. l. 156). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atsiliepimas ne pilnai atitiko atsiliepimo turinio reikalavimų, numatytų CPK 142 str. 2 d., nes atsakovas šiame procesiniame dokumente neišsakė savo nuomonės dėl visų ieškovo iškeltų reikalavimų (dėl reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovo už stogo rekonstrukciją, dėl ieškovui priklausančių nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą padidinimo ir namo padalijimo), t.y. procese elgėsi ne pakankamai atsakingai, bylos sudėtingumą ir dalyvavimą viename parengiamajame posėdyje, kurio trukmė 1 valanda, dvejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 6 valandos (suapvalinus nustatyta tvarka) – 900 Lt (8.18 p.); nepateikė teismui pažymos dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo, tačiau atsižvelgiama į atstovo būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; konstatuotina, kad prašomų atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, todėl šios išlaidos nemažintinos.

58Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovo priteistina 4999,88 Lt (5230 Lt x 95,6 proc.), o atsakovui iš ieškovo 132 Lt (3000 Lt x 4,4 proc.) . Atlikus tarpusavio mokėtinų sumų užskaitymą ieškovui iš atsakovo priteistina 4867,88 Lt (4999,88 Lt - 132 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

59Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 31,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš atsakovo valstybei priteistina 30,38 Lt (31,78 Lt x 95,6 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo valstybei nepriteistina 1,39 Lt (31,78 Lt x 4,4 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi bylinėjimosi išlaidos neviršija 10 Lt (0,17 Lt) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

60Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

61Patenkinus ieškinį iš dalies 2013-07-23 teismo nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 3 d.).

62Vadovaudamasis LR CPK 185 str., 259 str., 270 str. teismas,

Nutarė

63ieškinį tenkinti iš dalies.

64N. V. M. a.k. ( - ) dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje 34/100 gyvenamojo namo, žymimo indeksu 1A1p, unikalus numeris ( - ), adresu ( - ).

65Atidalyti ieškovui V. M., a.k,. ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. M., a.k. ( - ), dalį gyvenamojo namo, žymimo indeksu 1A1p, unikalus numeris ( - ), esančio adresu ( - ), Kretinga ir pripažinti ieškovui V. M. nuosavybės teises į patalpas mansardoje 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 11-6 ir laiptinės patalpą 1-10, pagal 2009-09-01 kadastrinių matavimų duomenis;

66nustatyti, kad atsakovas R. M. a.k. ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojasi, valdo ir disponuoja likusia dalimi gyvenamojo namo žymimo indeksu 1A1p, unikalus numeris ( - ), esančio adresu ( - ), tai yra patalpomis pirmame aukšte R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9 ir rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, pagal 2009-09-01 kadastrinių matavimų duomenis.

67Įpareigoti atsakovą R. M. netrukdyti ieškovui V. M. naudotis gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), bendrojo naudojimo įranga, esančia namo rūsio patalpose R-1 (15,55 kv. m), R-2 (15,98 kv. m), R-4 (14,94 kv. m).

68Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu ( - ) (unikalus Nr. 5634-0007-0270), tvarką V. M. užsakymu parengtą 2013-02-19 UAB "Geovitara" parengtą žemės sklypo planą:

69ieškovui V. M. skirti naudotis A indeksu pažymėtomis žemės sklypo dalimis, kurių bendras plotas 160 m2;

70atsakovui R. M. skirti naudotis B indeksu pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios bendras plotas 160 m2;

71bendram naudojimuisi skirti 326 m2 žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu C, V. M. ir R. M..

72I. V. M. priteisti iš atsakovo R. M. 1605,45 Lt kompensaciją.

73Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovo V. M. naudai 4867,88 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus 88 ct.) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

74Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

75Iš atsakovo R. M. valstybei (gavėjas Klaipėdos apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) priteisti 30,38 Lt (trisdešimt litų 38 ct.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

762013-07-23 teismo nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

77Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.

1. Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant... 2. Teismas išnagrinėjęs bylą... 3. ieškovas V. M. patikslintame ieškinyje (b. l. 89-97) prašo teismo nustatyti,... 4. A. R. M. atsiliepimu (b. l. 108-111) su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui V. M.... 7. Iš nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko 2012-08-21 išrašo... 8. Gyvenamojo namo bendro naudojimo įranga (kieto kuro krosnis, vandentiekio... 9. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 10. Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje... 11. Dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo... 12. Idealiųjų bendrosios nuosavybės teisės dalių nustatymas reiškia... 13. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios... 14. Pagal CK 4.77 str. 1 d. bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje... 15. Ginčo šioje ieškinio dalyje tarp šalių nėra, nes atsakovas teismo... 16. Ieškovas nurodė, kad 2013-03-27 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas... 17. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, servituto nustatymo ir... 18. Iš šalių procesinių dokumentų ir jų paaiškinimų akivaizdžiai matyti,... 19. Byloje esantis gyvenamojo namo atidalinimo planas bei nekilnojamojo daikto... 20. Ieškovas, įgyvendindamas savo teisę atidalinti jo dalį iš bendrosios... 21. Ginčas tarp šalių kilo tik dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-8, kurią... 22. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ( -... 23. Ieškovas nurodė, kad pastato mansardos tinkamas naudojimas būtų... 24. Ieškovo šios dalies ieškinio dalykas yra susijęs su bendraturčių teisės... 25. Ieškovas nurodo, kad į patalpas R-l, R-2 ir R-4 galima patekti tik per... 26. Ieškovas V. M. prašė teismo nustačius servitutą, pripažinti, kad jis... 27. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo... 28. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 29. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas nebuvo pažeistas.... 30. Atsakovas naudojosi advokato pagalba, nereiškė priešieškinio, teismui... 31. Šioje byloje šalys yra suinteresuotos naudotis žemės sklypu, tačiau pagal... 32. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams... 33. Remiantis bylos duomenimis, ginčo šalys siekdamos nustatyti bendrąja daline... 34. Kadangi šalys nurodė teismui, jog kitų variantų neteiks, teismo siūlymu... 35. Bylos faktinių aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, jog bylos... 36. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovas ir taip naudojasi pačia... 37. Savo argumentus atsakovas grindžia tuo, jog ieškovo sutuoktinė yra... 38. Analizuojant ginčo šalių tarpusavio santykius būtina atkreipti dėmesį į... 39. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar... 40. Teismo vertinimu, būtent ieškovo V. M. pagal UAB „Geovitara“ pateiktą... 41. Pagal žemės sklypo planą ir kitus teritorijų planavimo dokumentus,... 42. Be to, vertinant šalių pateiktus planus, pastebėtina, kad pagal atsakovo... 43. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad sprendžiant... 44. Be to, įvertinus ieškovo ieškinio turinį, atsakovo atsiliepimo turinį,... 45. Teismas sutina su ieškovo pozicija, kad naudojimosi tvarka turi užtikrinti... 46. Teismas jau konstatavo, kad esminis atsakovo R. M. nesutikimo su ieškovo... 47. Nustatyta, kad abi šalys nori nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką,... 48. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių argumentus, į faktines aplinkybes... 49. Dėl reikalavimo priteisti gyvenamojo namo stogo remonto išlaidas.... 50. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. M. 3901,70 Lt... 51. Atsakovas atsiliepime į šį ieškovo reikalavimą neatsiliepė. Teismo... 52. LR CPK 12 str., 178 str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 54. LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies,... 55. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (95,6 proc. apimtyje, apskaičiuojant... 56. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi... 57. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi... 58. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovo priteistina 4999,88 Lt... 59. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 31,78 Lt išlaidų,... 60. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 61. Patenkinus ieškinį iš dalies 2013-07-23 teismo nutartimi atsakovo atžvilgiu... 62. Vadovaudamasis LR CPK 185 str., 259 str., 270 str. teismas,... 63. ieškinį tenkinti iš dalies.... 64. N. V. M. a.k. ( - ) dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje 34/100 gyvenamojo... 65. Atidalyti ieškovui V. M., a.k,. ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės su... 66. nustatyti, kad atsakovas R. M. a.k. ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teise... 67. Įpareigoti atsakovą R. M. netrukdyti ieškovui V. M. naudotis gyvenamojo namo... 68. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu ( - ) (unikalus Nr.... 69. ieškovui V. M. skirti naudotis A indeksu pažymėtomis žemės sklypo dalimis,... 70. atsakovui R. M. skirti naudotis B indeksu pažymėta žemės sklypo dalimi,... 71. bendram naudojimuisi skirti 326 m2 žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu C,... 72. I. V. M. priteisti iš atsakovo R. M. 1605,45 Lt kompensaciją.... 73. Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovo V. M. naudai 4867,88 Lt (keturis... 74. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 75. Iš atsakovo R. M. valstybei (gavėjas Klaipėdos apskrities VMI, gavėjo... 76. 2013-07-23 teismo nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos... 77. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu...