Byla 3K-3-23/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Aloyzo Marčiulionio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą suinteresuotam asmeniui E. P. dėl skolininko turto dalies nustatymo; kitas suinteresuotas asmuo: antstolių I. Gaidelio, V. Meškauskienės kontora.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja S. P. 2005 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą ir prašyme nurodė, kad 2005 m. vasario 8 d. antstolė V. Meškauskienė, vykdydama 21 801 Lt alimentų išieškojimą iš skolininko E. P., areštavo dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas yra pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. P. (toliau – skolininkas) bendroji jungtinė nuosavybė. Skolininkas nevykdo teismo sprendimo, kuriuo jis įpareigotas mokėti alimentus vaikams išlaikyti. Be to, skolininkas gyvena minėtame bute ir nemoka už komunalines paslaugas. Pareiškėja, remdamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo nustatyti skolininkui 1/4 dalį bendrosios jungtinės nuosavybės objekto, t. y. minėto buto.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies. Teismas pareiškėjai S. P. priteisė 61/100 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir skyrė naudotis 14,99 kv. m ploto kambariu, inventorizacijos byloje pažymėtu indeksu 1-3. Teismas skolininkui E. P. priteisė 39/100 dalis buto ir skyrė naudotis 9,7 kv. m ploto kambariu, inventorizacijos byloje pažymėtu indeksu 1-4. Taip pat teismas pareiškėjai ir skolininkui skyrė bendrai naudotis tokiomis buto patalpomis: 2,64 kv. m ploto koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-1; 4 kv. m ploto virtuve, pažymėta indeksu 1-2; 3,22 kv. m ploto koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-5; 3,03 kv. m ploto vonia, pažymėta indeksu 1-6. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį išieškojimas nukreipiamas į skolininko dalį. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/02/03867 matyti, kad pareiškėja yra išieškotoja, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo – kad butas įgytas 1996 m. kovo 4 d., iš ištuokos liudijimo – kad pareiškėjos ir skolininko santuoka nutraukta 1998 m. birželio 23 d. Taigi butas įgytas santuokos metu. Po santuokos nutraukimo santuokinis turtas nepadalytas. Dėl to minėtas butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir skolininkui. Teismas, nustatydamas idealiąsias bendrosios jungtinės nuosavybės dalis ir naudojimosi tvarką bendrosios jungtinės nuosavybės objektu, nukrypo nuo lygių dalių principo, nes pareiškėja gyvena su vaikais, juos išlaiko, o skolininko skola susidarė dėl išlaikymo vaikams nemokėjimo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 6 d. nutartimi atmetė skolininko atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad skolininko pateikti įrodymai prie atskirojo skundo yra nauji bylos įrodymai, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakytina juos priimti (CPK 314 straipsnis). Tai, kad skolininkas juo gavo tik 2005 m. balandžio 4–5 dienomis, nėra pagrindas daryti išvadą, kad jis negalėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą ir gauti šiuos dokumentus iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. 1993 m., 1995 m. ir 1996 m. sutarčių nuorašus skolininkas galėjo pateikti anksčiau, priežasčių, kodėl jie pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, nepateikta. Tai, kad skolininkas nepareiškė teismui ieškinio dėl bendrosios sutuoktinių turto dalies pripažinimo jo asmenine nuosavybe, nors jis teismo posėdyje paaiškino, jog butas pirktas už jo pinigus, ir tai, kad su pareiškėja nuolat gyvena bendri buvusių sutuoktinių vaikai, buvo pagrįstas pagrindas pirmosios instancijos teismui tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir nustatyti jai didesnę bendro sutuoktinių turto dalį.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu skolininkas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutartį, pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties dalį dėl nuosavybės teise priklausančių dalių priteisimo, pareiškėjai nuosavybės teise priteisti 32/100 dalis, o skolininkui – 68/100 dalis pirmiau nurodyto buto. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažeidė CPK 185 straipsnį, 331 straipsnio 4 dalį, 314 straipsnį, taip pat įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus – 1993 m., 1995 m. ir 1996 m. sutarčių nuorašus.

10Kasatorius pabrėžė, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsižvelgiant į vaikų interesus. Bylos atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai aiškiai nenurodė, kokiems konkretiems vaikų interesams apsaugoti būtina nukrypti nuo šio principo. Pareiškėjos reikalavimas jai priteisti didesnę buto dalį yra nepagrįstas, nes ji su vaikais gyvena kitame bute. Be to, kolegija neįvertino to, kad skolininkas turi kitą šeimą ir auginą mažametę dukterį.

11Kasatoriaus teigimu, iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo jis, nebūdamas specialistas, buvo tikras, kad teismui užteks jo paaiškinimų, ir nesitikėjo, kad teismas jų nepripažins. Kasatorius gavo tik šaukimą į teismo posėdį, tačiau jam nebuvo įteiktas pareiškėjos pareiškimo nuorašas ir jis nebuvo įpareigotas pateikti atsiliepimo į pareiškimą. Dėl to, tik priėmus kasatoriui nepalankią teismo nutartį, atsirado naujų įrodymų pateikimo būtinybė. Formalus tiesiogiai susijusių su byla ir patvirtinančių turinčias esminės reikšmės bylai aplinkybes įrodymų atmetimas negali užtikrinti teisingumo ir ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės pažeistos ar ginčijamos, interesų.

  1. Teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-395/1999), pagal kurią pripažįstama, kad turtas, įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių ar bendroms sutuoktinių reikmėms. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmenine nuosavybe, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Paduodamas atskirąjį skundą skolininkas pateikė rašytinius įrodymus, kurie turėtų paneigti sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Kad tai būtų paneigta, priešingai negu nurodė teisėjų kolegija, nereikia pateikti atskiro ieškinio dėl bendro sutuoktinių turto dalies pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Dėl to teisėjų kolegija padarė klaidingą išvadą ir nepagrįstai nurodė, kad tai, jog skolininkas nepareiškė teismui ieškinio, buvo pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimą.

12Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad teismai, nagrinėdami bylą, teisingai nukrypo nuo sutuoktinių turto bendrosios dalinės nuosavybės lygių dalių principo, nes atsižvelgė į vaikų interesus ir į tai, kad skola atsirado dėl alimentų nemokėjimo. Kasatorė taip pat nurodė, kad skolininkas kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi CPK 314 straipsniu, nes butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Perkant butą, pareiškėja, kaip ir skolininkas, naudojo asmenines lėšas, gautas pardavus jai motinos dovanotą butą, skolininkui tinkamai pranešta apie teismo posėdį, jis turėjo visas galimybes pateikti ieškinį.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15Antstolė, vykdydama 21 801 Lt alimentų išieškojimą iš skolininko E. P., areštavo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra pareiškėjos ir skolininko bendroji jungtinė nuosavybė. Skolininkas nevykdo teismo sprendimo, kuriuo jis įpareigotas mokėti alimentus vaikams išlaikyti, todėl, nukreipus išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis, pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

18Pareiškėja, remdamasi CPK 667 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkui jos buvusiam sutuoktiniui 1/4 dalį nuosavybės teisės į bendrosios jungtinės nuosavybės objektą – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes vykdant 21 801 Lt alimentų išieškojimą areštuotas nurodytas butas.

19Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

20Šioje byloje dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi kreditorius – buvęs skolininko sutuoktinis. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šis sąrašas yra nebaigtinis, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes.

21Apeliacinės instancijos teismui skolininkas pateikė įrodymus, susijusius su buto įsigijimu, bet apeliacinės instancijos teismas atsisakė juos priimti, nurodydamas, kad kasatorius juos galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negalima sutikti, nes iš visos bylos medžiagos matyti, kad skolininkas buvo gavęs tik teismo šaukimą. Be to, jam nebuvo įteiktas pareiškimo nuorašas, jis nebuvo įpareigotas pateikti atsiliepimo į pareiškimą, kokių nors įrodymų, nors iš esmės buvo sprendžiamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas. Dėl to buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, o apeliacinės instancijos teismas turėjo priimti naujus įrodymus, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Dėl šių motyvų laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normos reikalavimus ir teismo nutartis turi būti panaikinta.

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik padalijo santuokoje įgytą turtą, bet nenustatė skolininko turto dalies taip, kad būtų galima išieškoti, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Teismas iš esmės padalijo sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę – dviejų kambarių butą, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir nustatė naudojimosi butu tvarką: pareiškėjai skyrė naudotis 14,99 kv. m ploto kambariu (1-3), o skolininkui E. P. skyrė naudotis 9,7 kv. m ploto kambariu (1-4). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo butą sudaro du neizoliuoti kambariai ir kad skolininkas į jam paskirtą kambarį gali patekti tik per pareiškėjai paskirtą kambarį. Dėl šios priežasties išieškojimas iš skolininkui priklausančios bendro turto dalies yra negalimas. Darytina išvada, kad apylinkės teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nenustatė skolininkui priklausančios dalies bendrame turte taip, kad būtų galima išieškoti, t. y. įvykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl proceso teisės normų pažeidimų turi būti panaikinta ne tik apeliacinės instancijos teismo nutartis, bet ir pirmosios instancijos teismo nutartis, nes nebuvo atskleista bylos esmė, ir byla perduodama iš naujo nagrinėti ir faktinėms aplinkybėms nustatyti.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja S. P. 2005 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą ir prašyme... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu skolininkas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. Kasatorius pabrėžė, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė... 11. Kasatoriaus teigimu, iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo jis,... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja prašo kasacinį skundą atmesti... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 15. Antstolė, vykdydama 21 801 Lt alimentų išieškojimą iš skolininko E. P.,... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 18. Pareiškėja, remdamasi CPK 667 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su... 19. Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų... 20. Šioje byloje dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitu asmeniu... 21. Apeliacinės instancijos teismui skolininkas pateikė įrodymus, susijusius su... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik padalijo... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl proceso teisės normų pažeidimų... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...