Byla 2S-2201-640/2011
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas dokumentinio proceso tvarka pateiktu ieškiniu (b. l. 1) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 55397,10 Lt skolos, 2508,83 Lt delspinigių, 805,92 Lt palūkanų, iš viso 58 711,85 Lt, 8,49 procentų metinių palūkanų pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio nekilnojamo ir kilnojamo turto, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai - atsakovo piniginių lėšų areštą neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Ieškovas nurodė, kad skola yra didelė, atsakovas turi daug kreditorinių įsiskolinimų, yra pradėtas skolų išieškojimo procesas, be to atsakovas už UAB „RIVONA“ yra įkeitęs didžiąją dalį savo turto (daugiau nei už 86,6 mln. Lt), UAB „RIVONA“ nuo 2011-02-28 negrąžina beveik 20 mln. Lt paskolos „Swedbank“, AB, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (b. l. 18 – 19) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui UAB „Norfos mažmena“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei atsakovo turtines teises 58 711,85 Lt sumai, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias jam ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, leidžiant atsiskaityti tik su valstybės biudžetu, valstybinio socialinio draudimo biudžetu bei ieškovu. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra didelė. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atskiruoju skundu (b.l. 22-25), prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, vien reikalavimo apimtis nevertinant jos kartu su UAB „Norfos Mažmena“ veiklos pobūdžiu, jos veiklos apimtimis, įstatinio kapitalo dydžiu, kitomis aplinkybėmis, savaime negali būti lemiama nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pagal jo 2010 m. finansinius duomenis bei dalies turimo turto suvestinę jo finansinė padėtis yra labai gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, todėl nėra pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, jog egzistuoja grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui, net ir atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą. Nurodo, kad ieškovas nepateikia jokių duomenų ir/ar įrodymų apie jo veiksmus, kurie patvirtintų jo ketinimą perleisti turimą turtą ar jį įkeisti, t. y. nepateikia jokių duomenų, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina, kad jų nepritaikius pasunkėtų ar taptų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Jis valdo 120 prekybos centrų „Norfa“, kuriuose turi daug ir įvairaus turto. Negalima daryti išvados, jog dėl jam pareikšto ieškinio dydžio, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, galėtų padidėti teismo sprendimo neįvykdymo rizika, jeigu ieškinys būtų tenkintas. UAB „Rivona“ nėra jo dukterinė bendrovė, ieškovo nurodoma 20 mln. Lt suma nėra grąžinta AB „Swedbank“, kadangi ji nebuvo paimta, t. y. UAB „Rivona“ nepasinaudojo galimybe pasiimti kreditą. Visos ieškovo minimos sutartys yra kredito linijos arba overdraft sutartys, kurios skirtos trumpalaikiam apyvartinių lėšų trūkumui ir 2011-03-30 išimta tik 207 394,72 Lt, kurių grąžinimo terminas yra 2012-02-18. Už šią paskolą jis nėra įkeitęs savo atsargų.

6Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu (b. l. 62-68) į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumą. Jo reikalaujama suma yra didelė (58 711,85 Lt), o didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad atsakovė turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų, bendras atsakovo UAB „Norfos mažmena“ įsiskolinimas (sutartinių įsipareigojimų nevykdymas) ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl kurio šiuo metu jau vyksta teisminiai ginčai sudaro - 1 101 730,61 (vieną milijoną vieną šimtą vieną tūkstančių septynis šimtus trisdešimt ir šešiasdešimt vieną šimtąją) litų. Nurodo, kad atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto. Didžiąją dalį atsakovo UAB „Norfos mažmena“ turto sudaro įranga ir prietaisai, o didžiąją dalį trumpalaikio turto sudaro atsargos (pirktos prekės, skirtos perparduoti), tačiau tai nereiškia, kad būtent už šią sumą prekės bus realizuotos, be to didžioji dalis atsakovo turto (prekių atsargas, prekybinė įranga, esamos ir būsimo lėšos ir pan.) yra įkeista už kitos bendrovės kreditorinius įsipareigojimus bankams. Nurodo, kad atsakovas nesiūlė situacijos išspręsti taikiai, su ieškovu nebendradarbiauja, taip pat atsakovo paviešinami jo bendrovės finansiniai rodikliai neatspindi puikios jos padėties. Taip pat nurodo, kad tiek Vilniaus apygardos teismas c.b. Nr. 2S-859-567/2011, tiek Lietuvos Apeliacinis teismas c.b. Nr. 2-1308/2011 spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo tarp tų pačių šalių konstatavo, jog apelianto pateikti 2010 metų duomenys dėl įmonės turtinės padėties nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsniu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškusiam ieškovui (CPK 178 straipsnis).

10Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad nors teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1300/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1140/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 58 711,85 Lt skolos, kurią pirmosios instancijos teismas atsakovo atžvilgiu laikė didele. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Įvertinę naujausius atsakovo veiklos duomenis, teismai sprendė, kad atsakovas yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą (Žr. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1193-553/2011, 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje 2S-1515-258/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 201 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-902/2011). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė kelti atsakovui bankroto bylą, konstatuodamas, kad įmonė neturi pradelstų įsipareigojimų, viršijančių pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, veiklą vykdo pelningai (2011 m. pirmąjį pusmetį įmonės grynasis pelnas sudarė 7 967 166 Lt), o atsakovui teismuose pareikštų reikalavimų vertė nedaro reikšmingos įtakos atsakovo mokumo vertinimui (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-4071-585/2011). Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareikštas ieškinio reikalavimas 58 711,85 Lt sumai atsakovo atžvilgiu nėra didelis ir atsakovas būtų pajėgus ieškinį patenkinus, įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Kadangi UAB „Norfos mažmena“ Lietuvoje veiklą vysto ilgą laiką, plečiasi, yra gan stambi, savo prekinį vardą turinti įmonė bei atsižvelgiant į jos komercinės veiklos pobūdį, teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovas bandys paslėpti, parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims savo turtą, siekiant išvengti savo prievolių vykdymo. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovas.

11Apelianto argumentai, susiję su atsakovo vengimu vykdyti savo prievoles ieškovui, dėl kurių pareikštas ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo pripažįstami teisiškai nereikšmingais, kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš esmės nevertina ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Ta aplinkybė, kad tarp šalių yra kilęs teisinis ginčas dėl prievolės egzistavimo ar dydžio, kuris yra nagrinėjamas teisme, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovo piktybiškumą, leidžiantį daryti prielaidą, kad jis nevykdys būsimo teismo sprendimo.

12Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Norfos mažmena“ netenkinamas.

13Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., teismas

Nutarė

14Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Norfos mažmena“ netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai