Byla 2A-1456/2014
Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cathedral Square Hotel“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 4 162 668,22 Lt už atliktus darbus, 153 030, 51 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti atsakovo 2012 m. spalio 25 d. raštu atliktą 778 424 Lt delspinigių įskaitymą niekiniu; pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 18 d. 778 424 Lt PVM sąskaitą faktūrą KEMPS Nr. 00004.

5Ieškovas nurodė, kad tarp šalių – atsakovo kaip užsakovo ir ieškovo kaip generalinio rangovo, 2011 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaryta statybos generalinės rangos sutartis, pagal kurią ieškovas (genrangovas) įsipareigojo organizuoti bei atlikti viešbučio „Kempinski” statybos rangos darbus, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Šalys 2011 m. spalio 14 d. pasirašė statybos rangos sutartį dėl SPA ir konferencijų centro įrengimo tame pačiame objekte, kuri sutarties priedu Nr. 13 buvo inkorporuota į 2011 m. rugpjūčio 17 d. statybos generalinės rangos sutartį. Sutarties kaina su papildomais susitarimais yra 22 075 344,31 Lt. Ieškovas atliko visus sutartyje numatytus statybos rangos darbus, tačiau atsakovas pilnai už atliktus darbus neatsiskaitė. Pagal ieškovo buhalterinius duomenis atsakovo atliktų mokėjimų suma yra 17 121 036 Lt. Dalį atsakovo įsiskolinimo – 791 640,09 Lt – ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi 2013 m. vasario 8 d. perleido UAB „Lietuvos melioracija“, todėl atsakovo įsiskolinimas už atliktus darbus sudaro 4 162 668,22 Lt. Pagal Statybos generalinės rangos sutarties 11.1.3 punktą nuo šios sumos ieškovas priskaičiavo 0,02 procentų delspinigius už 6 mėnesius, kurie sudaro 153 030, 51 Lt. Atsakovas nepagrįstai atliko įskaitymą, kadangi vien fakto, kad reikalavimas yra piniginis, nepakanka laikyti jį vienarūšiu ir įskaityti nepagrįstai priskaičiuotas netesybas, kurių ieškovas nepripažįsta ir kurių pagrįstumas nėra nustatytas įstatymų leistinomis priemonėmis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo 394 731,08 Lt palūkanų ir šioje dalyje bylą nutraukė; kitus ieškovo reikalavimus atsakovui atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 7 197 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad 17 121 036 Lt atsakovas sumokėjo tiesiogiai ieškovui, o 4 171 682, 08 Lt sumokėjo ieškovo subrangovams pagal trišalius susitarimus. Likusios 691 640,09 Lt statybos rangos darbų kainos dalies mokėjimas pagal statybos generalinės rangos sutarties 5.10 punktą sulaikytas. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalių su subrangovais sudarytuose trišaliuose ir keturšaliuose susitarimuose yra aiškiai nurodyta, kad šių susitarimų pagrindu atsakovui atsiskaičius su subrangovais, atsakovas bus laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę ieškovui apmokėti už atitinkamus darbus pagal statybos generalinę rangos sutartį, todėl sprendė, kad prievolės sumokėti pagal statybos generalinės rangos sutartį atliktų darbų kainą įvykdymas ieškovo nurodytiems asmenims CK 6.44 straipsnio prasme yra laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, o tokiu būdu atsakovo įvykdyta mokėjimo prievolė – pasibaigusia. Teismas nurodė, kad ieškovui pripažįstant aplinkybę, jog už atliktus darbus gavo tiesiogiai iš atsakovo 17 121 036 Lt, neginčijant aplinkybės, kad atsakovas nurodytas sumas (iš viso 4 171 682, 08 Lt) sumokėjo ieškovo subrangovams pagal susitarimus; konstatavus, kad pagal ginčo sutartį atsakovas už atliktus darbus iš viso sumokėjo 21 384 454,22 Lt, 778 424 Lt įskaitė ir 691 640,09 Lt mokėjimą pagal sutarties 5.10. punktą atsakovas sulaikė, priteisti ieškovui 4 162 668, 22 Lt nėra pagrindo. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas neteisėtai sulaikė 691 640,09 Lt sutarties 5.10 punkto pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui neįvykdžius sutartinės pareigos pateikti atsakovui draudimo įmonės garantiją, atsakovui neatsirado pareiga grąžinti ieškovui sulaikytus 691 640,09 Lt, todėl šios sumos nepriteisė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo pagrįstą teisę pareikšti reikalavimą dėl netesybų sumokėjimo, kadangi ieškovas baigti antrojo etapo statybos rangos darbus ir pasirašyti baigiamąjį darbų aktą vėlavo daugiau kaip pusę metų. Teismas nustatė, kad sutarties 11.1.2. punktas numato pareigą ieškovui mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo sutarties 5.1. punkte numatytos tinkamai atliktų darbų kainos, kuri yra lygi 21 622 916,00 Lt, už kiekvieną pavėluotą dieną, jeigu visi pagal sutartį vykdytini statybos ir apdailos darbai (sutarties 3.3.2 p.) nėra baigiami iki 2012 m. balandžio 1 d. Teismas konstatavo, kad vėlavimą atlikti statybos rangos darbus, sudarantį pagrindą ieškovui taikyti sutarties 11.1.2. punkte numatytą atsakomybę už sutarties įvykdymo termino pažeidimą, įrodo atliktų darbų priėmimo aktai prie PVM sąskaitų – faktūrų. Šie aktai patvirtina, kad ieškovas suvestinėje darbų sąmatoje, esančioje statybos generalinės rangos sutarties rangos priedu Nr. 1, numatytus bendrastatybinius darbus vykdė ir po 2012 m. balandžio 6 d. Pagal statybos generalinės rangos sutartį statybos rangos darbų pabaiga yra konstatuojama šalių ir techninės priežiūros vadovo pasirašomu baigiamuoju darbų atlikimo aktu (sutarties 3.3.2. p.). Toks aktas ginčo šalių buvo pasirašytas tik 2012 m. lapkričio 8 d. Tai reiškia, kad UAB „Molesta“ pažeidė savo kaip generalinio rangovo prievolę darbus pagal statybos generalinės rangos sutartį atlikti darbų vykdymo grafike numatytais etapais ir terminais. Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai atliekant įskaitymą atitiko ir sutarties, ir CK 6.130 straipsnio nuostatas, todėl padarė išvadą, kad 2012 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą KEMPS Nr. 00004 dėl 778 424 Lt delspinigių pripažinti negaliojančia nėra pagrindo. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad darbus ieškovas vėlavo atlikti dėl atsakovo kaltės, dėl jo nuolat reikalaujamų atlikti papildomų darbų. Teismas atkreipė dėmesį, kad netesybos už sutarties pažeidimą buvo paskaičiuotos pagal statybos generalinės rangos sutarties 11.1.2. punktą nuo sutartyje numatytos kainos, vertinant tik ieškovo vėlavimą atlikti ginčo sutartimi šalių suderintus statybos rangos darbus. Netesybos už vėlavimą atlikti papildomus darbus, dėl kurių atlikimo sąlygų ieškovas ir atsakovas susitarė atskirai, į ieškovo ginčijamą PVM sąskaitą faktūrą nėra įtrauktos. Teismas atkreipė dėmesį, kad susitarimuose dėl papildomų darbų atlikimo, sudarytuose po 2012 m. balandžio 6 d., buvo aiškiai nurodyti papildomai užsakomų darbų atlikimo terminai, taip pat įvardinta, jog papildomų darbų atlikimas neįtakos sutartyje numatytų darbų įvykdymo terminų. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad statybos užbaigimo aktas neįrodo statybos rangos darbų pabaigos. Šis aktas yra išduodamas įvykdžius visus statinio projektinius sprendinius ir patvirtina, kad statinys yra tinkamas naudotis. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas ieškovo teiginį, kad darbai vėlavo ne dėl rangovo kaltės, bet dėl užsakovo nuolat reikalaujamų atlikti papildomų darbų, projektinės dokumentacijos keitimo ir sudarytų papildomų susitarimų prieš ir po 2012 m. balandžio 6 d., pripažino neturinčiu esminės reikšmės. Ieškovo teiginį, kad netesybos gali būti skaičiuojamos tik iki tos dienos, kurią viešbutis pradėjo veikti, teismas pripažino nepagrįstu, nes pagal sutarties 3.6.3 punktą darbai laikomi įvykdytais, kai ištaisyti visi defektai, o 3.3.2 punkto 3 pastraipa nurodo, jog defektų ištaisymo terminas nepratęsia terminų pabaigos. Iš byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, kad iki pat baigiamojo akto pasirašymo dienos buvo derinami ir ieškovo taisomi darbų defektai, o tai reiškia, jog 2012 m. spalio 25 d., kuomet buvo priskaičiuoti delspinigiai, darbai negalėjo būti laikomi atliktais dėl defektų šalinimo. Spręsdamas dėl delspinigių dydžio teismas pažymėjo, kad sutartyje numatytų 0,02 procentų delspinigių dydis nėra neprotingai didelis, atitinka sutarties sudarymo metu buvusią verslo praktiką, tokio dydžio delspinigius skaičiuoja atsakovui ir pats ieškovas, todėl teismas plačiau dėl ieškovo teiginių nepasisakė. Teismas konstatavo, kad baigiamasis atliktų darbų aktas nebuvo pasirašytas laiku dėl rangovo kaltės, todėl nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo civilinės atsakomybės ir neatima iš atsakovo teisės skaičiuoti delspinigių. Teismas pabrėžė, kad atskirais susitarimais prisiimdamas įsipareigojimus atlikti papildomus darbus, ieškovas, kaip savo srities profesionalas, turėjo atsakingai įvertinti savo galimybes nustatytais terminais įvykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus, ypač įvertinus aplinkybę, kad susitarimuose ne kartą buvo nurodyta, kad šie susitarimai negali būti vertinami kaip atsakovo sutikimas dėl darbų pagal statybos generalinės rangos sutartį atlikimo nukėlimo. Teismas sprendė, kad ieškovo teiginys, jog atsakovas nepatyrė nuostolių, neatitinka tikrovės, nes dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus, viešbutis „Kempinski“ veiklą, kurią buvo planuota pradėti vykdyti 2012 m. birželio–liepos mėnesiais, pradėjo vykdyti tik 2012 m. rugsėjo mėnesį. Tai reiškia, kad dėl ieškovo kaltės atsakovas daugiau kaip du mėnesius negavo planuotų pajamų. Teismas pažymėjo, kad šalys susitarė dėl netesybų kaip minimalių nuostolių, todėl įrodinėti nuostolių kreditorius neprivalo. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo susitarusios neskaičiuoti delspinigių, o ieškovo nurodytas 2013 m. vasario 4 d. buvusio UAB „Molesta“ vadovo V. U. pasiaiškinimas negali būti vertinamas kaip šalių rašytinis susitarimas dėl ginčo sutartyje numatytų sankcijų netaikymo. Konstatavęs, kad ieškinys yra nepagrįstas, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 153 030,51 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo 394 731, 08 Lt palūkanų priteisimo ir, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šią bylos dalį nutraukė. Atmetęs ieškinį, teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 - 8.3, 8.15 - 8.18 punktais bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, atsakovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį sumažino nuo 18 162,50 Lt iki 7 191 Lt.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti, bylą išspręsti iš esmės ir ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas sutartyje nustatytu terminu darbų neatliko. Nors formaliai statybos darbai nebuvo užbaigti ir perduoti ieškovui iki sutartyje nurodytos datos, de facto vėlavimo nebuvo. Ieškovas nėra atsakingas už užtrukimo priežastis, kadangi visos objektui naudojamos medžiagos, įrenginiai, priemonės, interjero detalės, turėjo būti derinami ir suderinti su užsakovu ir, vėliau atliekant vidaus apdailą, – su AB „Living Consulting Group“. Tokių medžiagų parinkimas, interjero sprendinių priėmimas užtruko, atsakovui laiku nepriėmus minėtų sprendinių ieškovas negalėjo tinkamai atlikti numatytų darbų, be to, buvo ir atvejų, kada užsakovo nurodyta ir pasirinkta medžiaga buvo nekokybiška. Sutartis iki 2012 m. balandžio 6 d. negalėjo būti įvykdyta ir dėl atsakovo nuolat reikalaujamų papildomų darbų, tarp šalių buvo sudaryta eilė papildomų susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo ir prieš, ir po sutartyje numatyto galutinio darbų atlikimo termino.

112. Atmesdamas ieškinį teismas nenurodė argumentų, kaip ieškovas galėjo įvykdyti sutartį iki 2012 m. balandžio 6 d., atlikti visus bandymus, matavimus, generalinį valymą, nepratęsus sutarties termino. Vien faktas, jog dalis papildomų darbų buvo užsakyti po 2012 m. balandžio 6 d. reiškia, kad galutinis darbų atlikimo terminas negali būti laikomas 2012 m. balandžio 6 d. Teismo pozicija, jog ieškovas, būdamas profesionalas statybos rangos srityje, verslininkas, privalėjo įvertinti laiką, per kurį jis atliks papildomus darbus, ir savo darbą organizuoti taip, kad darbai būtų baigti iki 2012 m. balandžio 6 d., yra nelogiška ir realiai neįgyvendinama. Užsakovui prašant ir nurodant atlikti papildomus darbus ir sudarant papildomus susitarimus, papildomuose susitarimuos joks terminas papildomų darbų atlikimui nebuvo šalių aptartas, todėl turi būti taikoma CK 6.35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad terminas nustatomas skolininko naudai.

123. Teismo argumentai, kad papildomų darbų užsakymas neturėjo įtakos ieškovo vėlavimui atlikti darbus pagal pagrindinę sutartį, nes ieškovas po 2012 m. balandžio 6 d. vykdė darbus, kurie buvo numatyti pagrindinėje sutartyje, o ne jos prieduose (papildomi darbai), neatitinka tikrovės. Neatlikus visų (tiek papildomų, tiek ir visų bendrastatybinių, kurių dalis galėjo būti atlikti tik atlikus papildomus darbus) darbų pagal sutarties nuostatas negali būti pasirašomas baigiamasis atliktų darbų aktas, iki kurio sudarymo atsakovas skaičiuoja delspinigius. Dalies darbų, kurie buvo numatyti pagrindinėje sutartyje, ieškovas negalėjo vykdyti tol, kol nebus atlikti papildomi darbai, nes pagal technologiją toks buvo darbų eiliškumas. Jeigu nebūtų užsakyti papildomi darbai, ieškovas turėjo galimybę laiku atlikti visus sutartyje numatytus darbus.

134. Teismo išvada, kad ieškovas pažeidė sutarties terminus yra nepagrįsta. Sąmatos bei atliktų darbų aktai už 2012 metų gegužės-rugpjūčio mėnesius patvirtina, kad per šį laikotarpį atliktų darbų apimtis yra labai nedidelė lyginant su sąmatose nurodyta apimtimi (lyginant atliktų darbų ir numatyti atliktų darbų sumas), todėl akivaizdu, jog visus pagrindinius darbus rangovas buvo iš esmės atlikęs, o per gegužės–rugpjūčio mėnesius atlikti darbai yra arba papildomi, arba išimtinai susiję su papildomų darbų atlikimu, ir kurių neatlikus baigiamasis aktas nepasirašomas.

145. Šalys tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek ir pasirašydamos papildomus susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo, kurių neatlikus neįmanoma ir negalima pabaigti viso objekto ir jo priduoti užsakovui, pratęsė galutinį darbų atlikimo terminą, tačiau šių faktinių aplinkybių teismas neįvertino, nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

156. Teismas neatskleidė šalių tikrosios valios neskaičiuoti netesybų. Netesybų klausimą šalys turėjo išspręsti 2013 m. liepos 9 d. pasirašiusios sutarties Priedą Nr. 23. Atsakovas reikalavimą dėl netesybų pareiškė iki baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo, tačiau ieškovas informavo atsakovą, jog nesutinka su priskaičiuotomis netesybomis ir šalys šį klausimą išsprendė pasirašydamos baigiamąjį atliktų darbų aktą, kuriame nebebuvo reiškiamas reikalavimas dėl netesybų sumokėjimo; tokią šalių valią ir tokį buvusį šalių susitarimą patvirtina ir UAB „Molesta“ buvusio vadovo V. U. pasiaiškinimas, kurio teismas tinkamai neįvertino ir atmetė šį ieškovo argumentą.

167. Jeigu teismas pripažintų ir atsakovo kaltę dėl darbų neatlikimo laiku, ieškovo atsakomybė už vėlavimą turėtų būti iš esmės sumažinta. Netesybas protinga būtų skaičiuoti nuo tos dalies darbų, kuri buvo neatlikta arba nuo tos viešbučio vertės, kuri negalėjo būti eksploatuojama. Atsakovas pripažino, kad patirtų nuostolių neskaičiavo, o tai rodo, kad atsakovas nuostolių nepatyrė arba, kad jis yra nerūpestingas ir nesąžiningas. Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas nesivadovavo teismų praktika, nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neturėjo pareigos įrodyti ir pateikti, kokius nuostolius patyrė, tinkamai neįvertino priskaičiuotų netesybų įtakos ieškovo finansinei padėčiai, neatsižvelgė į viešojo intereso egzistavimą.

178. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo atliktas įskaitymas yra teisėtas. Įskaitymas buvo atliktas nesant CK numatytų būtinų sąlygų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sulaikyta suma negali būti įskaityta, nes teismas konstatavo, jog suma yra sulaikyta ir nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Atsakovas neturėjo teisės atlikti įskaitymo, kadangi ieškovas su priskaičiuotomis netesybomis nesutiko, jas ginčijo, atsakovui buvo žinoma apie pareiškimus dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir elgdamasis nesąžiningai, siekdamas patenkinti tik savo interesus, pažeisdamas kitų ieškovo kreditorių interesus, sau suteikdamas pirmenybę, atliko įskaitymą.

189. Teismas nepagrįsti nurodė, kad ieškovas neįvykdė sutartinės pareigos pateikti atsakovui draudimo įmonės garantiją, todėl ieškovui neatsirado pareiga grąžinti ieškovui sulaikytą 691 640,09 Lt. Ieškovas šioje byloje nėra pareiškęs reikalavimo dėl 791 640,09 Lt sulaikytos mokėjimų dalies priteisimo, kurią atsakovas privalėjo grąžinti nuo baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, su sąlyga, jeigu rangovas laiku pateiks užsakovui garantinio laikotarpio draudimo liudijimą. Ginčas tarp šalių dėl šių aplinkybių yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje pagal atsakovo ieškinį, kuriuo jis prašo reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia. Toje byloje nei ieškinys, nei atsikirtimai nebuvo grindžiami aplinkybe, kad sutartis tinkamai neįvykdyta nepateikus draudimo laidavimo, todėl teismas neturėjo teisės spręsti ir pasisakyti dėl šių aplinkybių.

1910. Teismas atsakovo patikslinto ieškinio, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiais trišalius bei keturšalius sandorius, nepriėmė, todėl ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį (civilinė byla Nr. 2-17628-937/2014) dėl minėtų trišalių ir keturšalių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti šią civilinę bylą, todėl gali susidaryti situacija, kai bus priimti du skirtingi teismo sprendimai – šioje byloje bus pripažinta, kad atsakovas tinkamai atsiskaitė su ieškovu, o kitoje – kad pagal ginčijamus sandorius atsakovas mokėti negalėjo, todėl atsiskaitymo nebuvo. Šios bylos negalima nagrinėti tol, kol nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-17628-937/2014, kurioje bus sprendžiamas klausimas dėl ginčijamų sandorių galiojimo. Šioje byloje ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo skolą, kurios atsakovas nepripažįsta, teigdamas, kad ji buvo sumokėta tretiesiems asmenims pagal ginčijamus sandorius, todėl skolos priteisimas ieškovo naudai tiesiogiai priklauso nuo to, ar ginčijami sandoriai bus pripažinti galiojančiais, ar bus panaikinti, t. y., civilinėje byloje Nr. 2-17628-937/2014 priimtas sprendimas ir jame konstatuoti faktai turės prejudicinę reikšmę šioje byloje.

2011. Tiek vertindamas įrodymus, tiek nagrinėdamas bylą teismas buvo šališkas ir nepagrįstai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Teisėja netenkino prašymo dėl liudytojų apklausos, netenkino prašymo išreikalauti statybos darbų žurnalus, nors minėti įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant šią bylą, tokiu būdu buvo apribotos ieškovo teisės teikti įrodymus ir pažeistas rungtyniškumo principas. Teisėja nepriėmė ieškovo pateikto patikslinto ieškinio, nors toks ieškinio priėmimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo; visas bylos aplinkybes vertino išimtinai atsakovo naudai. Šios aplinkybės patvirtinta, kad teismas tendencingai gynė atsakovo interesus ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

21Atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

221. Sudarytų trišalių bei keturšalių susitarimų teisėtumo įvertinimas negali turėti įtakos, sprendžiant šalių tarpusavio atsiskaitymo pagal statybos generalinę rangos sutartį klausimus. Teismas tinkamai aiškino ir taikė privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad atsakovui įvykdžius savo pareigą sumokėti už atliktus darbus, ieškovo reikalavimas dėl skolos už atliktus darbus priteisimo yra nepagrįstas.

232. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad aplinkybė, jog delspinigiai yra paskaičiuoti tik nuo pagrindinės statybos generalinės rangos sutarties kainos, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Atsakovas delspinigius taikė tik už vėlavimą atlikti suvestinėje darbų sąmatoje numatytus darbus, nevertinant ieškovo vėlavimo atlikti papildomus darbus ir nedidinant delspinigių skaičiavimo bazės papildomai sutartų atlikti darbų kaina.

243. Susitarimuose dėl papildomų statybos rangos darbų ne kartą buvo nurodyta, kad šie susitarimai negali būti vertinami kaip atsakovo sutikimas dėl darbų pagal statybos generalinės rangos sutartį atlikimo termino nukėlimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog statybos rangos darbai, kurie buvo numatyti sąmatoje, pridėtoje prie statybos generalinės rangos sutarties, buvo atlikti vėluojant.

254. Apeliantas neįrodė, kad šį vėlavimą lėmė atsakovo veiksmai ar užsakyti papildomi darbai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų ėmęsis veiksmų informuoti atsakovą, kad dėl papildomų darbų, dėl kurių šalys susitarė statybos generalinės rangos sutarties priedais Nr. 14 - Nr. 24, galutinis pagrindinių statybos rangos darbų įvykdymo terminas nusikels ar, kad neatlikus papildomų darbų nebus galima laiku baigti pagrindinių statybos rangos darbų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į atsakovą dėl šių darbų atlikimo terminų pratęsimo. Apeliantas buvo nuolat įspėjamas dėl vėlavimo atlikti pagrindinius darbus ir raginamas imtis priemonių šiam vėlavimui pašalinti.

265. Apeliantas vėlavo atlikti esminius statybos rangos darbus, be kurių viešbutis dėl savo veiklos specifikos negalėjo pradėti veikti, todėl nepriklausomai nuo to, kokios vertės statybos rangos darbus ieškovas vėlavo atlikti, viešbutis negalėjo būti atidarytas tol, kol nebuvo atlikti visi darbai ir nebuvo patikrintas visų apelianto įdiegtų sistemų veikimas.

276. Teisės aktai nenumato privalomo reikalavimo atliktų darbų akte aptarti šalių tarpusavio atsiskaitymo ar netesybų taikymo klausimus, todėl faktas, kad šie klausimai nebuvo įtraukti ir į 2012 m. lapkričio 8 d. baigiamąjį atliktų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą, per se nereiškia, kad atsakovas atsisakė teisės reikalauti netesybų. Atliktų darbų priėmimas–perdavimas nepanaikina ir nepakeičia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl nepagrįsti argumentai, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl delspinigių taikymo ieškovui pagrindų, privalėjo atsižvelgti į tai, jog baigiamajame akte nebuvo aptartas netesybų taikymo klausimas.

287. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad delspinigių dydžio paskaičiavimas yra neteisingas, nes atsakovas netinkamai nustatė darbų vėlavimo trukmę. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad netesybos galėjo būti skaičiuojamos tik iki tos dienos, kurią atsakovas pradėjo vykdyti viešbučio veiklą, tai yra 2012 m. rugsėjo 5 d. Viešbučio eksploatavimo pradžia neįrodo statybos rangos darbų pabaigos. Dėl vėluojamų atlikti pagrindinių statybos rango darbų rugsėjo – spalio mėn. viešbutis veikė ne visu pajėgumu ir negavo suplanuotų pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi uždirbti, pradėjęs vykdyti veiklą numatytų metu. Pagal statybos generalinės rangos sutarties 3.6.3. punktą darbai yra laikomi įvykdytais, kai yra ištaisyti visi nustatyti defektai, o defektų ištaisymo terminas nepratęsia terminų pabaigos, ką teisingai konstatavo bylą nagrinėjęs teismas.

298. Teismas pagrįstai sprendė, kad statybos generalinės rangos sutartyje numatytos netesybos nagrinėjamoje byloje atitiko sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus. Kilus ginčui dėl atsakovo priskaičiuotų delspinigių dydžio, atsakovas paaiškino, jog į bylą pateikti preliminarūs atsakovo balansai 2012 m. liepos 31 d. ir 2013 m. lapkričio 30 d. patvirtina, jog atidarius viešbutį 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. atsakovas gavo apie 2,5 mln. Lt pajamų, nes 2013 m. sausio – liepos mėn., tai yra pajamos iki viešbučio atidarymo, sudarė tik 36 822 Lt. Taigi vidutinės vieno mėnesio atsakovo pajamos iš viešbučio veiklos 2012 metais, skaičiuojant nuo viešbučio atidarymo, viršijo 620 000 Lt. Dėl ieškovo vėlavimo atsakovas daugiau kaip du mėnesius negalėjo vykdyti planuotos veiklos ir iš jos gauti pajamų, todėl iš viešbučio veiklos negautos pajamos sudarė apie 1 500 000 Lt ir daugiau kaip du kartus viršijo ieškovui paskaičiuotų delspinigių dydį.

309. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad priešpriešinių prievolių įskaitymą atsakovas atliko žinodamas, kad ieškovas su priskaičiuotomis netesybomis nesutiko. Apeliantas neįrodė, kad įskaitymo dieną atsakovui buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių priešpriešinių vienarūšių ieškovo ir atsakovo reikalavimų, kylančių iš statybos generalinės rangos sutarties, įskaitymas pagal CK nuostatas būtų negalimas.

3110. Teismas kompleksiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

34Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo

35Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ieškovas kvestionuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas tiek vertindamas įrodymus, tiek nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nepagrįstai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo; netenkino prašymo dėl liudytojų apklausos, prašymo išreikalauti statybos darbų žurnalus, nors minėti įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant šią bylą, tokiu būdu buvo apribotos ieškovo teisės teikti įrodymus ir pažeistas rungtyniškumo principas; nepriėmė patikslinto ieškinio, nors toks ieškinio priėmimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo; visas bylos aplinkybes vertino išimtinai atsakovo naudai. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės patvirtinta, kad teismas tendencingai gynė atsakovo interesus ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nuo šių ieškovo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, būtų pagrindas konstatuoti tinkamo proceso byloje nebuvimą, dėl to teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

36CPK 64 straipsnyje nurodyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. CPK 65 straipsnyje išvardinti konkretūs atvejai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. CPK 66 straipsnyje nurodyta, kad be CPK 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

37Šioje byloje buvo sprendžiamas bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos nušalinimo klausimas, kadangi ieškovas 2014 m. vasario 26 d. pateikė pareiškimą dėl teisėjos N. Cikoto nušalinimo. Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2014 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovo pareiškimas dėl nušalinimo atmestas dėl objektyvių kliūčių teisėjai N. Cikoto pareiškėjo nurodomais pagrindais nagrinėti civilinę bylą nebuvimo (5 t., 127-130, 132-133 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus dėl teisėjos šališkumo, neturi pagrindo daryti išvados, kad nagrinėdama bylą teisėja buvo suinteresuota bylos baigtimi ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios abejoti teismo nešališkumu. Aplinkybė, jog teismas nepriėmė ieškovo patikslinto ieškinio, neįrodo teismo šališkumo, kadangi teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl tokio ieškinio priėmimo. Ieškovas pateikė ne patikslintą ieškinį, o naują ieškinį, kuriuo ginčijo trišalius ir keturšalius atsiskaitymo sandorius, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad toks ieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Ieškovas teigia, kad teisėjos šališkumą patvirtina teismo atsisakymas išreikalauti įrodymus bei apklausti liudytojus. Šių argumentų kontekste pažymėtina, kad dėl liudytojų apklausos ir įrodymų išreikalavimo ieškovas apeliaciniame teisme prašymų nepareiškė, o tai tik patvirtina, kad minėtais įrodymais ir liudytojų parodymais ieškovas neįrodinėja savo teiginių. Todėl teismo atsisakymas išreikalauti įrodymus ir apklausti liudytojus taip pat negali būti laikomas šališkumą patvirtinančia aplinkybe. Šalies nesutikimas su teismo procesiniais sprendimais nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu. Teismo įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo spręsti apie teismo tendencingumą ar išankstinį nusistatymą, kadangi teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Teismo išvados, net jei jos aukštesnės instancijos teismo pripažintos neteisingomis, nesudaro pagrindo teismo šališkumui konstatuoti.

38Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

39Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas ir atsakovas sudarė statybos generalinės rangos sutartį, pagal kurią ieškovas pagal atsakovo užsakymą įsipareigojo organizuoti bei iki 2012 m. balandžio 6 d. atlikti viešbučio „Kempinski” statybos rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus (1 t., 68-87 b. l.). Šalys 2011 m. spalio 14 d. pasirašė statybos rangos sutartį dėl SPA ir konferencijų centro įrengimo tame pačiame objekte, kuri sutarties priedu Nr. 13 buvo inkorporuota į 2011 m. rugpjūčio 17 d. statybos generalinės rangos sutartį (2 t., 3-16 b. l.). Šalys nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d. pasirašė statybos generalinės rangos sutarties priedus dėl papildomų darbų atlikimo, kuriuose numatyta, kad papildomus darbus rangovas atliks laikydamasis sutartyje numatytų darbų įvykdymo terminų (1 t., 88-89, 90-93, 94-95, 96-98, 99-100, 101, 102-105, 106, 107, 108-110,111, 112-114 b. l.). Ieškovas nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2012 m. spalio 3 d. išrašė atsakovui 22 075 344,31 Lt PVM sąskaitas faktūras (1 t., 115-138 b. l.). Atsakovas tiesiogiai ieškovui iš viso sumokėjo 16 025 005,39 Lt (ieškovo teigimu – 17 121 036 Lt) (2 t., 61-104 b. l.). Ieškovas, atsakovas ir subrangovai sudarė trišalius ir keturšalius susitarimus, kuriuose numatyta, kad susitarimų pagrindu atsakovui atsiskaičius su subrangovais, atsakovas bus laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę ieškovui apmokėti už atitinkamus darbus pagal statybos generalinę rangos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-17628-937/2014 pagal ieškovo ieškinį atsakovams UAB „Cathedral Square Hotel“, UAB „Yglė“, UAB „Medgraužis“, UAB „Saunita“, UAB „Metos“, UAB ‚Turto administravimo grupė“, UAB „Mikrovisata“, UAB „Siemtecha“, UAB „Teraktana“ dėl minėtų atsiskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atsakovas pagal su ieškovu ir subrangovais sudarytus trišalius susitarimus sumokėjo UAB „Yglė“ 2 123 050,43 Lt (2 t., 105-107, 108-126 b. l.); UAB „Medgraužis“ sumokėjo 15 667,54 Lt (2 t., 127-128, 129 b. l.); UAB „Saunita“ sumokėjo 20 000 Lt (2 t., 130-131, 132-133 b. l.); UAB „Metos“ sumokėjo 1 975 179,80 Lt (1 t., 134-136, 137-142 b. l.); UAB „Turto administravimo grupė“ sumokėjo 7 000 Lt (2 t., 143-144, 145 b. l.); UAB „Teraktana“ sumokėjo 175 013,83 Lt (2 t., 146-148, 149-153 b. l.); atsakovas pagal su ieškovu, UAB „Mikrovisatos servisas“ ir UAB „Siametecha“ sudarytą keturšalį susitarimą UAB „Mikrovisatos servisas“ sumokėjo 251 147,14 Lt (2 t., 154-157, 158-170 b. l.). Statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2012 m. liepos 17 d. (1 t., 153-158 b. l.). Dokumentacijos priėmimo–perdavimo aktas tarp šalių pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., 146-152 b. l.). Baigiamasis darbų atlikimo aktas pasirašytas 2012 m. lapkričio 8 d. (1 t., 159-160 b. l.). Atsakovas 2012 m. spalio 25 d. raštu informavo ieškovą, kad dėl vėlavimo atlikti rangos sutarties 3.3.2. punkte nurodytus darbus skaičiuoja 778 424 Lt delspinigius bei pateikė delspinigių sumai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (1 t., 166-167, 184 b. l.). Atsakovas 2012 m. lapkričio 15 d. raštu informavo ieškovą, kad į jo ieškovui pagal rangos sutartį mokėtiną 791 640,09 Lt sumą įskaitė 778 424 Lt delspinigius, o 13 216,09 Lt skirtumą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą (1 t., 163-164, 165 b. l.). Ieškovas 2013 m. kovo 25 d. pareikalavo atsakovo atsiskaityti už atliktus darbus ir sumokėti ieškovui 4 171 682,08 Lt (1 t., 161-162 b. l.). Ieškovas 2013 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido UAB „Lietuvos Melioracija“ 791 640,09 Lt reikalavimo teisę į atsakovo skolą (1 t., 139-144 b. l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši reikalavimo teisių perleidimo sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu pripažinta negaliojančia (civilinės bylos Nr. 2-2968-141/2014).

40Ieškovas inicijavo teisminį ginčą ir prašė priteisti iš atsakovo 4 162 668,22 Lt mokėjimo įsiskolinimą, ginčijo 778 424 Lt delspinigių įskaitymą į sulaikytą 791 640,09 Lt mokėjimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, susiję su bylos sustabdymo privalomumu, netinkamu delspinigių mokėjimo prievolės ir jos įskaitymo vertinimu.

41Dėl bylos sustabdymo

42Ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo. Ieškovo manymu, šios bylos negalima nagrinėti tol, kol nėra išnagrinėtas ginčijamų atsiskaitymo sandorių galiojimo klausimas civilinėje byloje Nr. 2-17628-937/2014.

43Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškovu pagal generalinės rangos sutartį yra pasibaigusi ją tinkamai įvykdžius pagal trišaliuose ir keturšaliuose susitarimuose nustatytas sąlygas. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalių su subrangovais sudarytuose trišaliuose ir keturšaliuose susitarimuose yra aiškiai nurodyta, kad šių susitarimų pagrindu atsakovui atsiskaičius su subrangovais, atsakovas bus laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę ieškovui apmokėti už atitinkamus darbus pagal statybos generalinę rangos sutartį, todėl sprendė, kad prievolės sumokėti pagal statybos generalinės rangos sutartį atliktų darbų kainą įvykdymas ieškovo nurodytiems asmenims CK 6.44 straipsnio prasme yra laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, todėl sprendė dėl atsakovo mokėjimo prievolės pasibaigimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovas ginčijo minėtus atsiskaitymų susitarimus, todėl ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovams UAB „Cathedral Square Hotel“, UAB „Yglė“, UAB „Medgraužis“, UAB „Saunita“, UAB „Metos“, UAB ‚Turto administravimo grupė“, UAB „Mikrovisata“, UAB „Siemtecha“ , UAB „Teraktana“, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais trišalius ir keturšalius atsiskaitymo sandorius. Šios bylos nagrinėjimo teismo posėdis paskirtas 204 m. sausio 12 d.

44Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte. Jame nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009).

45Minėta, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, konstatavo, kad pagal trišalius ir keturšalius susitarimus atsakovas yra sumokėjęs atitinkamas sumas subrangovams, todėl sprendė, kad savo prievolę atsiskaityti su ieškovu yra įvykdęs tinkamai. Tačiau ieškovui pareiškus ieškinį dėl minėtų trišalių ir keturšalių susitarimų nuginčijimo, minėto ginčo baigtis turės įtakos nagrinėjamoje byloje teismo konstatuoto atsakovo tinkamo atsiskaitymo fakto teisingumui, todėl svarbu įvertinti teisinę situaciją esant vienam ar kitam teismo sprendimo rezultatui. Ieškinio tenkinimo atveju, t. y. atsiskaitymo susitarimus pripažinus negaliojančiais pagal CK 6.145 straipsnį būtų taikoma restitucija. Restitucija įprastai taikoma šalis grąžinant į pradinę padėti, tačiau restitucijos būdą teismas gali pakeisti. Jeigu taikydamas restituciją teismas atsakovo sumokėtas subrangovams sumas jam grąžintų, nebūtų pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal generalinės statybos rangos sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados teisingumas priklausys nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo.

46Atsižvelgdama į tai, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje priklausys pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teisingumas ir tai turės įtakos sprendžiant ieškovo ieškinio ir apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamos civilinės bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 3 384 244,22 Lt (4 162 668,22 Lt - 778 424 Lt) pagal generalinės rangos sutartį mokėtinų sumų ir nuo šios sumos paskaičiuotų delspinigių bei procesinių palūkanų, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sustabdytina iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-17628-937/2014 pagal ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį atsakovams UAB „Cathedral Square Hotel“, UAB „Yglė“, UAB „Medgraužis“, UAB „Saunita“, UAB „Metos“, UAB ‚Turto administravimo grupė“, UAB „Mikrovisata“, UAB „Siemtecha“ , UAB „Teraktana“ dėl trišalių ir keturšalių susitarimų pripažinimo negaliojančiais.

47Dėl ieškovo prievolės tinkamo įvykdymo

48Ieškovo manymu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas pažeidė darbų atlikimo terminus ir todėl atsakovas turėjo pagrindą jam skaičiuoti netesybas. Ieškovas teigia, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad terminai buvo praleisti dėl to, kad atsakovas užsakinėjo papildomus darbus, kad medžiagas ir detales reikėjo derinti tiek su atsakovu, tiek su kitu subrangovu, jos ne visą laiką buvo kokybiškos. Šios aplinkybės, pasak apelianto, sąlygojo darbų atlikimo termino praleidimą.

49Pagal CK 6.652 straipsnio 1 dalį rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. Rangos sutarties 3.3.2 punkte numatyta, kad šio etapo darbai atliekami vadovaujantis darbų vykdymo grafiku ir baigiami iki 2012 m. balandžio 1 d., su sąlyga, kad sutartis įsigalioja ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 1 d.; jeigu sutartis įsigalioja vėliau, atitinkamų dienų skaičiumi nukeliamas numatytas darbų atlikimo terminas. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad darbų pabaiga bus konstatuota šalių ir techninės priežiūros vadovo pasirašomu baigiamuoju darbų aktu. Šalių sudaryta sutartis įsigaliojo rugsėjo 6 d., todėl darbų atlikimo terminą atsakovas skaičiuoja iki 2012 m. balandžio 6 d. Sutarties 3.4 punkte numatyta, kad jeigu pagal sutarties nuostatas atsiranda būtinybė keisti darbų atlikimo terminus, turi būti raštu įformintas papildomas užsakovo ir rangovo susitarimas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų inicijavęs sutartinių terminų pratęsimą.

50Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad šalių susitarimu nustatytas galutinis darbų atlikimo terminas buvo pratęstas atsižvelgiant į šalių veiksmus, t. y. į pasirašytus sutarties priedus dėl papildomų darbų atlikimo. Iki 2012 m. balandžio 6 d. pasirašytuose sutarties prieduose, kuriais susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, numatyta, kad papildomus darbus rangovas atliks laikydamasis sutartyje numatytų darbų įvykdymo terminų. Sutarties prieduose, kurie pasirašyti po 2012 m. balandžio 6 d., numatyta, kad priedo sudarymas ir jame numatytų darbų vykdymas neįtakoja sutartyje ir jos prieduose numatytų darbų vykdymo terminų (1 t., 111 b. l.). Šalys, pasirašydamos 2012 m. liepos 9 d. priedą, 10 punkte numatė, kad užsakovas pateikė rangovui informaciją iki 2012 m. liepos 6 d. dėl rangovo vėlavimo atlikti sutartyje numatytus darbus susikaupusių delspinigių pagal sutartį paskaičiavimą (1 t., 102-105 b. l.). Taigi ieškovui turėjo būti aišku, kad pagal sutartį numatytų darbų jis laiku neatliko ir atsakovo darbų atlikimo terminas nebuvo pratęstas. Atsakovas dar iki termino darbų atlikimui pasibaigimo ne kartą informavo ieškovą apie atsilikimą nuo darbų grafiko ir prašė nurodyti konkrečius veiksmus, kurių imtasi užtikrinant darbų vykdymo grafiko įgyvendinimą (4 t., 67, 68, 126, 127, 128-129 b. l.). Šalių pasirašytame 2012 m. rugsėjo 3 d. priede Nr. 24 nurodyta, kad priede nurodyti darbai yra papildomi ir sutartyje rangovo nebuvo įvertinti; ieškovas patvirtino, kad priede nurodytų darbų vykdymas neįtakos iki priedo pasirašymo sutartyje numatytų darbų įvykdymo terminų (1 t., 112-114 b. l.). Sutartiniuose santykiuose su atsakovu ieškovas veikė kaip profesionalus statybų verslo atstovas, todėl turėjo įvertinti savo galimybes tinkamai įgyvendinti susitarimų dėl darbų atlikimo terminų nuostatas, o neinicijavęs jų pakeitimo, prisiėmė terminų pažeidimo pasekmes.

51Ieškovas teigimu, teismas neįvertino to, kad ieškovas darbus vėlavo atlikti ir dėl to, jog naudojamos medžiagos, įrenginiai, priemonės ir interjero detalės turėjo būti derinamos ir suderintos su užsakovu, o vėliau su AB „Living Consulting Group“. Byloje yra ieškovo raštai (1 t., 169, 170, 171, 175 b. l.), kurie patvirtina ieškovo kreipimąsi į užsakovą dėl vienų ar kitų spendimų priėmimo, tačiau jie vertinti kaip šalių bendradarbiavimo įrodymas ir nepatvirtina fakto, kad darbus atlikti ieškovas vėlavo tik dėl užsakovo laiku nepriimtų sprendimų.

52Manydamas, kad dėl atsakovo veiksmų laiku negalės baigti darbų, ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovą dėl darbų terminų pratęsimo, nors tokią teisę jam suteikė sutarties 3.4 punktas. Ieškovo teiginys, kad jis nėra atsakingas už darbų atlikimo termino praleidimo priežastis, nėra pagrįstas. Tokiam teiginiui pagrįsti ieškovas privalėtų įrodyti, kad iki 2012 m. balandžio 6 d. buvo atlikęs visus pagal pagrindinę sutartį įsipareigotus atlikti darbus, ir po šio termino vykdė tik papildomus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad po 2012 m. balandžio 6 d. ieškovo atsakovui perduotų atliktų darbų aktuose perduoti ne tik papildomuose susitarimuose numatyti darbai, tačiau ir darbai pagal pagrindinę sutartį (1 t., 102-114 b. l.; 3 t., 52-332 b. l.; 5 t., 193-197 b. l.). Vadinasi, po sutartyje nustatyto darbų užbaigimo termino ieškovas atlikinėjo ne tik pagal papildomus susitarimus prisiimtus darbus, tačiau ir darbus, kurie 2012 m. balandžio 6 d. turėjo būti užbaigti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo prievolės darbus atlikti iki 2012 m. balandžio 6 d. pažeidimą.

53Ieškovas teigia, kad po 2012 m. balandžio 6 d. buvo atlikta tik dalis bendrastatybinių darbų, o didžioji dalis darbų buvo užbaigti iki šio termino. Iš ieškovo išrašytų sąskaitų matyti, kad po 2012 m. balandžio 6 d. papildomai užsakytų darbų vertė viršijo 300 000 Lt, o ieškovo išrašytų sąskaitų vertė už gegužės – rugpjūčio mėnesiais atliktus darbus viršijo 6 000 000 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad po nustatyto darbų atlikimo termino ieškovas vykdė pagrindinėje sutartyje nustatytus darbus. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo įtakojo baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo datą, t. y. šis aktas negalėjo būti pasirašytas ankščiau nei baigti visi ieškovo įsipareigoti atlikti darbai – tiek pagal pagrindinę sutartį, tiek nustatyti papildomais susitarimais. Taigi iki 2012 m. balandžio 6 d. visi darbai negalėjo būti atlikti, kadangi po šio termino buvo sudaryti susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo, o tai reiškia, kad iki 2012 m. balandžio 6 d. ieškovas objektyviai negalėjo užbaigti visų darbų. Paskutinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo buvo pasirašytas 2012 m. rugsėjo 3 d. ir jame numatyta, kad darbus ieškovas įsipareigoja atlikti iki rugsėjo 28 d. (1 t., 112-114 b. l.). Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad darbų atlikimo terminas buvo praleistas ir dėl to, kad tarp šalių po 2012 m. balandžio 6 d. buvo pasirašyti susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo. Kadangi darbų atlikimo terminas praleistas ir dėl to, kad ieškovas laiku nespėjo užbaigti pagal pagrindinę sutartį prisiimtų darbų, negalima sutikti su ieškovo teiginiais, kad dėl praleistų terminų nėra jo kaltės. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad terminas buvo praleistas tiek dėl ieškovo nesugebėjimo laiku atlikti pagrindinėje sutartyje nustatytų darbų, tiek ir dėl susitarimų, kurie sudaryti po 2012 m. balandžio 6 d. dėl papildomų darbų atlikimo. Šios aplinkybės nepaneigia ieškovo prievolės pažeidimo, tačiau sudaro pagrindą spręsti dėl už praleistą terminą paskaičiuotų netesybų mažinimo.

54Dėl netesybų dydžio

55Pagal CK 6.75 straipsnį, jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai. Ieškovas neįrodė, kad visus pagal pagrindinę sutartį numatytus darbus atliko iki 2012 m. balandžio 6 d., o po šio termino vykdė tik pagal papildomus susitarimus įsipareigotus atlikti darbus, todėl nepaneigė atsakovo teisės skaičiuoti delspinigius. Po 2012 m. balandžio 6 d. atlikdamas darbus ieškovas suprato, jog darbų atlikimo terminą pažeidė, kad jam yra skaičiuojamos netesybos ir, kad nuo atsakomybės už terminų praleidimą jis nėra atleistas, todėl atsakovas turėjo pagrindo jam skaičiuoti sutarties 11.1.2 punkte numatytas netesybas.

56Ieškovo teigimu, šalys susitarė netaikyti netesybų, kadangi po 2012 m. liepos 9 d. priedo pasirašymo nesusitarė dėl delspinigių ir baudų dydžio sumokėjimo tvarkos, o baigiamajame akte delspinigių mokėjimo tvarkos neaptarė. Sutarties priedo Nr. 23 10 punkte numatyta, kad užsakovas pateikė rangovui informaciją apie iki 2012 m. liepos 6 d. dėl rangovo vėlavimo atlikti sutartyje numatytus darbus susikaupusių delspinigių pagal sutartį paskaičiavimą. Šalys įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo priedo pasirašymo dienos susitarti dėl delspinigių ir baudų dydžio bei sumokėjimo tvarkos. Tai, kad per dešimt dienų nuo priedo pasirašymo nebuvo sudarytas susitarimas dėl delspinigių sumokėjimo tvarkos, nereiškia, kad šalys susitarė dėl delspinigių neskaičiavimo. Šios faktinės aplinkybės nepaneigia sutarties 11.1.2 punkte įtvirtinto susitarimo dėl delspinigių galiojimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas delspinigių skaičiavimo atsisakė. Atsakovas 2012 m. spalio 25 d. pareikalavo ieškovą sumokėti delspinigius, o 2012 m. lapkričio 15 d. pranešimu atliko delspinigių įskaitymą. Baigiamasis darbų aktas pasirašytas 2012 m. lapkričio 8 d. Tai, kad jame nėra aptartas delspinigių mokėjimo klausimas, nereiškia, kad šalys susitarė delspinigių netaikyti. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo ieškovo argumentus apie šalių susitarimą netaikyti delspinigių pripažinti pagrįstais.

57Nepagrįsti apelianto argumentai, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami iki tos dienos, kurią viešbutis pradėjo veikti arba nuo tos darbų dalies, kurie nebuvo atlikti, ar nuo viešbučio dalies, kuri negalėjo būti eksploatuojama. Statybos generalinės rangos sutartis sudaryta dviejų lygiaverčių šalių – verslininkų. Sutarties 11.1.2 punkte numatyta, kad rangovas, neatlikęs sutartyje numatytų darbų, įsipareigoja mokėti užsakovui 0,02 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo 5.1 punkte nurodytos sumos, už kiekvieną pavėluotą dieną, jeigu iki 2012 m. balandžio 1 d. nėra baigiami visi pagal sutartį vykdytini statybiniai ir apdailos darbai (3.3.2 p.). Sutarties 5.1 punkte sutarta darbų suma yra 21 622 916 Lt. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad baigiamasis atliktų darbų aktas pasirašytas 2012 m. lapkričio 8 d. ir į tai, kad delspinigių skaičiavimui taikomas senaties terminas, nuo sutartinės darbų kainos paskaičiavo 778 424 Lt delspinigių už 180 dienų. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pakeisti sutartyje šalių nustatytą delspinigių skaičiavimo tvarką. Tačiau CK 6.73 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę atlikti netesybų dydžio kontrolės funkciją, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina ieškovo argumentus, susijusius su atsakovo įskaitytų netesybų dydžio (ne)pagrįstumu.

58Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

59Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas bylos faktines aplinkybes (darbų atlikimo terminas praleistas ne tik todėl, kad ieškovas laiku nespėjo atlikti statybos sutartyje numatytų darbų, bet ir dėl to, kad atsakovas po termino pasibaigimo užsakė papildomų darbų atlikimą, todėl baigiamųjų darbų aktas negalėjo būti pasirašytas ankščiau nei ieškovas atliks visus tiek pagal pagrindinę sutartį numatytus darbus, tiek papildomus darbus; dalis darbų buvo užsakyti net rugsėjo mėnesį, o jų atlikimo terminas nustatytas iki rugsėjo 28 d.; ieškovas prievolę iš dalies įvykdė; statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2012 m. liepos 17 d.; viešbutis veiklą pradėjo jau 2012 m. rugsėjo mėnesį), sprendžia, jog nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste visos delspinigių sumos paskaičiavimas ir įskaitymas į atsakovo ieškovui mokėtiną sumą pažeistų teisingumo ir protingumo principus, todėl yra pagrindas mažinti delspinigių dydį.

60Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, netesybas galima sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Atsakovas teigia, kad dėl ieškovo praleisto termino jis negavo 1 500 000 Lt planuotų pajamų ir patyrė nuostolių, kurie viršija paskaičiuotų netesybų sumą, todėl mažinti netesybų nėra pagrindo. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, todėl atsakovo nurodyta, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta, nuostolių suma nėra laikytina ieškovo negautomis pajamomis. Mažinant delspinigius svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas sutartyje nustatytu terminu visų darbų negalėjo pabaigti ir dėl to, kad po termino pasibaigimo atsakovas užsakydavo papildomų darbų atlikimą. Baigiamasis darbų atlikimo aktas negalėjo būti pasirašytas ankščiau nei ieškovas baigs visus papildomus darbus. Paskutinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo pasirašytas 2012 m. rugsėjo 3 d., jame numatytus darbus ieškovas privalo atlikti iki 2012 m. rugsėjo 28 d. (1 t., 112-114 b. l.). Taigi terminas buvo praleistas ir dėl to, kad atsakovas po termino pasibaigimo užsakė papildomus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad darbai, kurie užsakyti papildomais susitarimais, statybos genrangos sutarties kontekste nelaikytini nenumatytais darbais, kurie privalo būti atlikti ieškovo lėšomis. Pagal sutarties nuostatas papildomais darbais yra darbai, kurie nepriskiriami nenumatytiems darbams ir kuriuos prašo atlikti užsakovas ir už juos sutinka papildomai apmokėti. Papildomi darbai užsakyti ne dėl ieškovo kaltės, o atsakovo iniciatyva, todėl ieškovas visa apimtimi negali atsakyti už termino praleidimą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas didelę dalį darbų įvykdė laiku, t. y. iki 2012 m. balandžio 6 d., kad dalies darbų ieškovas negalėjo objektyviai atlikti iki nustatyto termino, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtų protinga ir teisinga atsakovo įskaitytus 778 424 Lt delspinigius sumažinti per pus – iki 389 212 Lt.

61Dėl įskaitymo teisėtumo

62Atsakovas, dėl ieškovo praleisto darbų atlikimo termino paskaičiavęs 778 424 Lt delspinigius, 2012 m. lapkričio 15 d. raštu atliko vienašalį įskaitymą ir reikalaujamą delspinigių sumą įskaitė į ieškovui grąžintiną sutarties 5.10 punkto pagrindu ankščiau atsakovo sulaikytos sumos dalį – 791 640,09 Lt, o 13 216,09 Lt skirtumą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą. Ieškovo manymu, atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo, kadangi nebuvo tam reikalingų sąlygų, t. y. ieškovas su priskaičiuotomis netesybomis nesutiko, jas ginčijo.

63Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 str.), yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009).

64Pagal sutarties 5.10 punktą, siekiant išsiaiškinti galimus paslėptų darbų trūkumus, užsakovas turi teisę vienašališkai sulaikyti dešimt procentų nuo kiekvienos išrašytos PVM sąskaitos faktūros sumos dalies mokėjimą. Penkiasdešimt procentų sulaikytos darbų kainos dalies užsakovas privalo sumokėti rangovui per penkias kalendorines dienas nuo baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, atsižvelgiant į tai, kas bus vėliau. Likusi sulaikymų dalis (penkiasdešimt procentų) bus sumokėta rangovui per trisdešimt penkias kalendorines dienas nuo baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, su sąlyga jeigu rangovas laiku pateiks užsakovui garantinio laikotarpio draudimo liudijimą.

65Baigiamasis darbų atlikimo aktas buvo pasirašytas 2012 m. lapkričio 8 d. Taigi įskaitymo momentu ieškovas pagal sutarties 5.10 sąlygas turėjo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę dėl 791 640,09 Lt grąžinimo, o atsakovas dėl ieškovo darbų atlikimo termino pažeidimo turėjo teisę į delspinigius, todėl buvo visos įskaitymui būtinos sąlygos. Vien aplinkybė, kad ieškovas su netesybomis nesutiko, nereiškia, kad atsakovas neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės. Kaip jau nustatyta, atsakovas turėjo delspinigių reikalavimo teisę, todėl 389 212 Lt įskaitymo dalis atitinka įskaitymui keliamus reikalavimus ir yra teisėta bei pagrįsta.

66Atsižvelgiant į tai, kad pagrįstu įskaitymu pripažinta tik dalis įskaitytų delspinigių sumos, atsakovui kyla pareiga likusio pagal sutarties 5.10 punktą sulaikyto mokėjimo už atliktus statybos rangos darbus dalį sumokėti ieškovui, todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo 389 212 Lt skolą (791 640,09 Lt - 13 216,09 Lt - 389 212 Lt) (CK 6.655 str. 1 d.).

67Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių mokėjimo sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančia nenagrinėtinas teisme, kadangi PVM sąskaita faktūra nėra savarankiškas sandoris, todėl reikalavimas pripažinti sąskaitą faktūrą negaliojančia nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių.

68Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

69Atsakovo atlikto įskaitymo dalį pripažinus nepagrįsta, yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimą dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 153 030,51 Lt delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką. Sutarties 11.1.3 punkte numatyta, kad užsakovas už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną privalo mokėti rangovui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Delspinigiai nuo 389 212 Lt už 180 dienų sudaro 14 011,63 Lt, kurie priteistini ieškovui iš atsakovo (CK 6.71 str. 1 d.).

70CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš dalies tenkinus ieškovo reikalavimą ir priteisus ieškovui iš atsakovo dalį už atliktus darbus mokėtinos sumos ir delspinigius yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti ieškovui iš atsakovo

716 procentų metines palūkanas nuo priteistų 403 223,63 Lt, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72Dėl mokėjimo už statybos darbus sulaikymo

73Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neįvykdė sutartinės pareigos pateikti atsakovui draudimo įmonės garantiją, todėl atsakovui neatsirado pareiga grąžinti ieškovui sulaikytus 691 640,09 Lt. Nurodydamas sulaikymo sumą teismas suklydo, turi būti 791 640,09 Lt. Šalys neginčija, kad atsakovas pagal sutarties 5.10 punktą turėjo teisę ir buvo sulaikęs 1 583 280,17 Lt mokėjimą. Pusę šios sumos – 791 640,09 Lt, atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui 2012 m. lapkričio 13 d. ir šią prievolę iš dalies įvykdė 2012 m. lapkričio 15 d. atlikęs ginčo įskaitymą. Kitą sulaikytą mokėjimų dalį – 791 640,09 Lt, atsakovas turėjo grąžinti ieškovui per trisdešimt penkias kalendorines dienas nuo baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, su sąlyga jeigu rangovas laiku pateiks užsakovui garantinio laikotarpio draudimo liudijimą. Reikalavimo dalį, kuri susijusi su garantijos atsakovui pateikimu, ieškovas perleido UAB „Lietuvos melioracija“. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nėra pareiškęs reikalavimo dėl šios sulaikytos mokėjimų dalies priteisimo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti ir vertinti šios mokėjimo dalies negrąžinimo pagrįstumą bei spręsti dėl pagrindo ją priteisti nebuvimo. Dėl šių priežasčių iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalintini pirmosios instancijos teismo argumentai apie sulaikytos mokėjimų dalies nepriteisimą.

74Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas ne visiškai tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl darbų atlikimo termino praleidimo yra vien ieškovo kaltė, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi teisę į visus paskaičiuotus delspinigius. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo, lėmusio neteisingą dalies ginčo išsprendimą, yra pagrindas pakeisti sprendimo dalį ir dalį ieškovo ieškinio tenkinti iš dalies, ieškovui priteisiant iš atsakovo 389 212 Lt skolą, 14 011,63 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistus 403 223,63 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

75Dėl bylinėjimosi išlaidų

76Atsižvelgiant į tai, kad dalis bylos sustabdyta ir šios nutarties priėmimo metu nėra aiški ieškovo patenkintų ieškinio bei apeliacinio skundo reikalavimų dalis, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kadangi jis bus išspręstas išnykus bylos dalies sustabdymo aplinkybėms ir išnagrinėjus likusią apeliacinio skundo dalį.

77Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punktu, 261 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

78Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai priteisti 778 424 Lt skolą, delspinigius ir procesines palūkanas, panaikinti sąskaitą faktūrą, įskaitymą pripažinti niekiniu, pakeisti ir keičiamą sprendimo dalį išdėstyti taip:

79„Priteisti ieškovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“, j. a. k. 167553831, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Cathedral Aquare Hotel“, j. a. k. 300039910, 389 212 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis tūkstančius du šimtus dvylika litų) (112 723,59 EUR) skolos, 14 011,63 Lt (keturiolika tūkstančių vienuolika litų 63 ct) (4 058,05 EUR) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 403 223,63 Lt (keturis šimtus tris tūkstančius du šimtus dvidešimt tris litus 63 ct) (116 781,64 EUR), skaičiuojamus nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

80Ieškinio dalį dėl sąskaitos faktūros panaikinimo ir įskaitymo pripažinimo niekiniu atmesti“.

81Sustabdyti civilinės bylos dalį dėl ieškovo RUAB „Molesta“ reikalavimo priteisti iš atsakovo UAB „Cathedral Square Hotel“ pagal generalinės statybos rangos sutartį 3 384 244,22 Lt skolos, nuo šios sumos paskaičiuotus delspinigius ir procesines palūkanas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-17628-937/2014 pagal ieškovo RUAB „Molesta“ ieškinį atsakovams UAB „Cathedral Square Hotel“, UAB „Yglė“, UAB „Medgraužis“, UAB „Saunita“, UAB „Metos“, UAB ‚Turto administravimo grupė“, UAB „Mikrovisata“, UAB „Siemtecha“, UAB „Teraktana“ dėl trišalių ir keturšalių susitarimų pripažinimo negaliojančiais.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 4 162 668,22... 5. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių – atsakovo kaip užsakovo ir ieškovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu priėmė ieškovo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 10. 1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas sutartyje nustatytu terminu darbų... 11. 2. Atmesdamas ieškinį teismas nenurodė argumentų, kaip ieškovas galėjo... 12. 3. Teismo argumentai, kad papildomų darbų užsakymas neturėjo įtakos... 13. 4. Teismo išvada, kad ieškovas pažeidė sutarties terminus yra nepagrįsta.... 14. 5. Šalys tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek ir pasirašydamos papildomus... 15. 6. Teismas neatskleidė šalių tikrosios valios neskaičiuoti netesybų.... 16. 7. Jeigu teismas pripažintų ir atsakovo kaltę dėl darbų neatlikimo laiku,... 17. 8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo atliktas įskaitymas yra... 18. 9. Teismas nepagrįsti nurodė, kad ieškovas neįvykdė sutartinės pareigos... 19. 10. Teismas atsakovo patikslinto ieškinio, kuriuo buvo prašoma pripažinti... 20. 11. Tiek vertindamas įrodymus, tiek nagrinėdamas bylą teismas buvo... 21. Atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą... 22. 1. Sudarytų trišalių bei keturšalių susitarimų teisėtumo įvertinimas... 23. 2. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad aplinkybė, jog delspinigiai yra... 24. 3. Susitarimuose dėl papildomų statybos rangos darbų ne kartą buvo... 25. 4. Apeliantas neįrodė, kad šį vėlavimą lėmė atsakovo veiksmai ar... 26. 5. Apeliantas vėlavo atlikti esminius statybos rangos darbus, be kurių... 27. 6. Teisės aktai nenumato privalomo reikalavimo atliktų darbų akte aptarti... 28. 7. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad delspinigių dydžio paskaičiavimas yra... 29. 8. Teismas pagrįstai sprendė, kad statybos generalinės rangos sutartyje... 30. 9. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad priešpriešinių prievolių... 31. 10. Teismas kompleksiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 34. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo... 35. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ieškovas kvestionuoja CPK 329... 36. CPK 64 straipsnyje nurodyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius,... 37. Šioje byloje buvo sprendžiamas bylą pirmosios instancijos teisme... 38. Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios... 39. Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas ir atsakovas sudarė... 40. Ieškovas inicijavo teisminį ginčą ir prašė priteisti iš atsakovo 4 162... 41. Dėl bylos sustabdymo... 42. Ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl... 43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo prievolė atsiskaityti... 44. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 45. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą,... 46. Atsižvelgdama į tai, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo... 47. Dėl ieškovo prievolės tinkamo įvykdymo... 48. Ieškovo manymu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas pažeidė darbų... 49. Pagal CK 6.652 straipsnio 1 dalį rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir... 50. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad šalių susitarimu nustatytas... 51. Ieškovas teigimu, teismas neįvertino to, kad ieškovas darbus vėlavo atlikti... 52. Manydamas, kad dėl atsakovo veiksmų laiku negalės baigti darbų, ieškovas... 53. Ieškovas teigia, kad po 2012 m. balandžio 6 d. buvo atlikta tik dalis... 54. Dėl netesybų dydžio... 55. Pagal CK 6.75 straipsnį, jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti... 56. Ieškovo teigimu, šalys susitarė netaikyti netesybų, kadangi po 2012 m.... 57. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami iki... 58. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba... 59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas bylos faktines aplinkybes... 60. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, netesybas galima sumažinti, tačiau tik... 61. Dėl įskaitymo teisėtumo... 62. Atsakovas, dėl ieškovo praleisto darbų atlikimo termino paskaičiavęs 778... 63. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Pagal CK 6.130... 64. Pagal sutarties 5.10 punktą, siekiant išsiaiškinti galimus paslėptų darbų... 65. Baigiamasis darbų atlikimo aktas buvo pasirašytas 2012 m. lapkričio 8 d.... 66. Atsižvelgiant į tai, kad pagrįstu įskaitymu pripažinta tik dalis... 67. Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių mokėjimo sąskaitos faktūros... 68. Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo... 69. Atsakovo atlikto įskaitymo dalį pripažinus nepagrįsta, yra pagrindas iš... 70. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų... 71. 6 procentų metines palūkanas nuo priteistų 403 223,63 Lt, skaičiuojant nuo... 72. Dėl mokėjimo už statybos darbus sulaikymo... 73. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog... 74. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 75. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 76. Atsižvelgiant į tai, kad dalis bylos sustabdyta ir šios nutarties priėmimo... 77. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 78. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria... 79. „Priteisti ieškovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei... 80. Ieškinio dalį dėl sąskaitos faktūros panaikinimo ir įskaitymo... 81. Sustabdyti civilinės bylos dalį dėl ieškovo RUAB „Molesta“ reikalavimo...