Byla 2A-776-178/2015
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ir atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2281-560/2014 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo bei pagal atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas priešieškinį ieškovui R. B. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas patikslintame ieškinyje prašo: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. ieškovo R. B. ir atsakovo AB DnB banko sudarytas Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284 ir Nr. K-2411-2007-285; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. ieškovo R. B. ir atsakovo AB DnB banko sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 11 874 vienetus su akcijomis susietų obligacijų „DnB NORD PASAULIS-23 (EUR)“; 3) teismui atsisakius tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284 ir Nr. K-2411-2007-285 bei 2007 m. birželio 19 d. Obligacijų pasirašymo sutartį - atlyginti ieškovui R. B. dėl neteisėtų AB DNB banko veiksmų patirtą žalą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, jog 2007 m. birželio 19 d. su banku sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284 ir Nr. K-2411-2007-285 (toliau – Skolinimo sutartys). Pagal šias sutartis ieškovas iki 2012 m. birželio 22 d. obligacijų, susietų su pasaulio akcijomis (SASO), pavadinimu „DnB NORD PASAULIS-23 (EUR)“, 11 874 vnt. įsigijimui gavo iš atsakovo 1‘187‘400 Eur kreditą su 5,18 % palūkanų norma. Užtikrindamas bankui kredito grąžinimą, ieškovas įkeitė nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ), kurio vertė tuo metu siekė apie 1,5 mln. Lt sumą. Tą pačią dieną ieškovas su banku sudarė ir Obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 11 874 vienetus „DnB NORD PASAULIS-23 (EUR)“ emisijos su pasaulio akcijomis susietų obligacijų (SASO) ir už jų įsigijimą ieškovas apmokėjo paimto kredito lėšomis. Atsakovas, sudarydamas ginčijamas sutartis, neatskleidė ir sąmoningai nutylėjo esmines ir reikšmingas sandorių sudarymui aplinkybes, neinformavo ieškovo apie sudaromų sandorių rizikingumą bei nepaaiškino šio investavimo būdo veikimo principo. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas, kaip neprofesionalus investuotojas, susidarė klaidingą suvokimą apie tokių sandorių esmę, nes, žinodamas šių sandorių rizikingumą, niekada nebūtų jų sudaręs bei nebūtų rizikavęs vieninteliu savo šeimos gyvenamuoju būstu. Ginčo sandoriai buvo sudaryti ieškovo prisijungimo būdu, sutarčių tekstus parengė ir pasiūlė atsakovas. Ieškovas yra vartotojas, o ginčijamos sutartys laikomos vartojimo sutartimis, dėl to ieškovas laikytinas silpnesniąja sutarčių šalimi ir šiems teisiniams santykiams turi būti taikomos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios nuostatos. Ieškovas yra neprofesionalus investuotojas, neturintis nei išsilavinimo ir/ar patirties investavimo bei vertybinių popierių srityje, nei finansinių, ekonominių ar teisinių žinių. Atsakovui kaip vertybinių popierių rinkos profesionalui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Dėl suteiktos neaiškios ir neišsamios informacijos ieškovui susidarė klaidingas įspūdis dėl investavimo į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, pelningumo, padengiančio atsakovo suteiktos ieškovui paskolos palūkanas, kas ir nulėmė ieškovo sprendimą sudaryti ginčijamas sutartis. Ieškovas nebuvo supažindintas su įsigytų obligacijų baziniu prospektu, jam buvo pateiktos tik „Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos Nr. 23, leidžiamos pagal 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programą, galutinės sąlygos“. Be to, nesuprantamos ir pačios galutinės sąlygos – akcijų išpirkimo skaičiavimo formulė, kuri sunkiai suprantama asmenims, neturintiems atitinkamų žinių ir kvalifikacijos. Galutinėse sąlygose tendencingai itin teigiamai aprašomi indekso krepšelį sudarantys indeksai. Ieškovo teigimu, ginčijamos sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytos dėl esminio suklydimo.

6Ieškovas taip pat nurodo, jog tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškinio reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais, ieškovui kiltų pareiga sumokėti atsakovo paskaičiuotas palūkanas – 1 091 575,10 Lt, kas, ieškovo manymu, vertintina kaip dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (pareigos suteikti išsamią reikšmingą informaciją pažeidimo) patiriama žala, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.

7Atsakovas AB DNB bankas byloje pateikė priešieškinį (t. 1, b.l. 1-3), kuriuo prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 268 229,35 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Skolinimo sutarties Nr. K-2411-2007-285 pagrindu ieškovui buvo suteiktas 948 290 Eur kreditas. Ieškovas įsipareigojo mokėti 5,18 % dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito dalies, taip pat įsipareigojo mokėti 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Suėjus galutiniam prievolės įvykdymo terminui 2012 m. birželio 22 d. ieškovo skola atsakovui sudaro 268 229,35 Eur.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atsakovo AB DNB bankas priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo atsakovui 241 406,42 Eur (ekvivalentas litais – 833 528, 09 Lt) skolą, procesines palūkanas.

10Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog sudarant ginčo sandorius atsakovas veikė kaip profesionalus dalyvis, o ieškovas laikytinas neprofesionaliu investuotoju pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRĮ) 28 straipsnio 3 dalį. Remdamasis teisminės praktikos nuostatomis ir įvertinęs šios bylos faktines aplinkybes teismas darė išvadą, kad ginčo teisiniuose santykiuose ieškovas nelaikytinas vartotoju. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir konstatavęs, jog rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turėjo būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga, teismas darė išvadą, kad atsakovas tokią pareigą vykdė nevisiškai tinkamai. Nurodė, kad, kita vertus, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ir ieškovo asmenį, jo buvusios ir dabartinės veiklos pobūdį. Įvertinęs kreditavimo sutarčių nuostatas, teismas konstatavo, kad ieškovas, net ir neturėdamas finansinio investavimo patirties, tačiau turėdamas aukštąjį išsilavinimą, darbo ir gyvenimiškos bei verslo patirties, pats teismo posėdyje nurodęs, kad atidžiai susipažino su sudaromų sutarčių sąlygomis, turėjo suvokti arba negalėjo nesuvokti, jog jam gali tekti padengti skolą atsakovui iš savo lėšų ar atsakovui gali tekti suteiktą kreditą išsiieškoti iš ieškovo hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Todėl tik dėl netinkamo atsakovo elgesio teikiant informaciją apie SASO įsigijimą skolintomis lėšomis, nevisapusiško rizikos atskleidimo ieškovas negalėjo būti suklaidintas tiek, kad nesuvoktų sudaromų kreditavimo sutarčių sąlygų. Nustatytų bylos duomenų pagrindu teismas darė išvadą, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, išreiškė valią įsigyti obligacijas ir tam tikslui pasiskolinti lėšas iš atsakovo, sąmoningai prisiėmė pareigą mokėti palūkanas už imamą paskolą, taip pat savo valia įkeitė atsakovui tiek įsigyjamas obligacijas, tiek nekilnojamąjį turtą savo įsipareigojimų tinkamam vykdymui užtikrinti. Atsižvelgdamas į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ieškovas, skolindamasis 4 099 854,72 Lt, įkeisdamas nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame gyvena, turėjo apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, įvertinti nurodytas kreditavimo sutarčių sąlygas, kokias pareigas pagal šią sutartį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų, nustatytų kreditavimo sutarčių, klaidingas įsivaizdavimas, kaip ir nepasiteisinęs klaidingas įsivaizdavimas dėl sandorio perspektyvų (pelningumo), t. y. kad nereikės mokėti palūkanų, kad nurodytos kreditavimo sutarčių sąlygos realiai nebus įgyvendintos, taip pat ieškovo deklaruojamas didesnis pasitikėjimas norvegiško kapitalo banku laikytini ieškovo neapdairumu ar nerūpestingumu sudarant ginčijamus rizikos sandorius, tačiau negali būti pagrindas konstatuoti jo suklydimą CK 1.90 str. pagrindu.

11Priešieškinį dėl įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-285 teismas tenkino iš dalies. Nurodė, kad CK 6.64 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Byloje konstatuotas ne visiškai tinkamas atsakovo pareigos atskleisti informaciją vykdymas iki ginčijamų sandorių sudarymo (VPRĮ 24 str. 3 d. 5 p., FPRĮ 22 str. 3 d.), kuomet atsakovo suteikiama informacija tapo pagrindu investuotojui pernelyg optimistiškai prognozuoti SASO pajamingumą ir būtent todėl prisiimti didesnės apimties (didesnių nuostolių) riziką, dėl ko neprofesionalūs investuotojai, tame tarpe ieškovas, buvo linkę labiau rizikuoti ir prisiimti didesnę riziką, t.y. įsipareigoti dėl didesnės apimties prievolės, SASO įsigyti skolintomis lėšomis, tikintis, kad prognozuojamas pelnas padengs bankui mokėtinas palūkanas. Dėl paminėto teismas darė išvadą, kad byloje konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai neabejotinai turėjo įtakos ieškovo apsisprendimui dėl nepagrįstai didesnės rizikos prisiėmimo ir tuo pagrindu atsiradusios prievolės apimties. Tačiau nurodė ir tai, kad kreditoriaus (atsakovo) kaltė nebuvo tiek reikšminga, jog suklaidintų ieškovą dėl prisiimamos rizikos, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl pagrindinė atsakomybė dėl prisiimtos rizikos ir prievolės apimties tenka ieškovui. Dėl to atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, sumažinant prašomą priteisti sumą 10 procentų dydžiu.

12Teismas nurodė, kad CK 6.247 straipsnis nustato, jog atlyginimi tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko (šiuo atveju atsakovo) veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, teismas svarbia laikė aplinkybę, jog atsakovo darbuotojo 2009 m. liepos 1 d. elektroniniame laiške ieškovui buvo pasiūlyta SASO keisti į kitus vertybinius popierius. Jokių veiksmų dėl galimų nuostolių mažinimo ieškovas nesiėmė. Atsižvelgiant į šią ir kitas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo elgesys (neteisėti veiksmai) nebuvo tiek reikšmingi, kad leistų konstatuoti ieškovo prievolę mokėti priteistas (teismo iš dalies sumažintas) palūkanas pagal kreditavimo sutartis jo patirta žala. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodytas priežastinio ryšio egzistavimas tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo prievolės pagal kreditavimo sutartis mokėti palūkanas, todėl tokios mokėtinos palūkanos nelaikytinos ieškovo patiriama žala (CPK 178 str.).

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

14Ieškovas R. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. d. sprendimą panaikinti ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

151. Teismas išvadą, kad ieškovas nėra laikytinas vartotoju netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Teismas Ieškovas yra neprofesionalus investuotojas, neturėjo absoliučiai jokios investavimo patirties, anksčiau nebuvo sudaręs jokių investicinio pobūdžio sutarčių, atsakovo teiktą (neišsamią) informaciją jis suprato kaip vidutinis vartotojas. Ieškovo veikloje nebuvo jokių versliškumo požymių. Skolinimo sutartys yra kreditavimo sutartys, todėl tarp atsakovo ir atsakovo susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Tai patvirtina ir aplinkybę, kad ginčo sutartys sudarytos prisijungimo būdu. Be to, fiziniams asmenims, kurie įsigyja finansinius produktus, taikytina Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB (toliau – Direktyva), numatanti vartotojų apsaugą tais atvejais, kai Bendrijos lygiu nėra konkrečių sektorinių teisės aktų.

162. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl atsakovo netinkamo informacijos atskleidimo pareigos vykdymo ieškovas nebuvo suklaidintas tiek, kad nesuvoktų sudaromų kreditavimo sutarčių sąlygų. Pagal bylos duomenis yra pagrindas daryti priešingą išvadą. Teismo nurodytos ieškovą individualizuojančios savybės yra teisiškai nereikšmingos, jos neturi nieko bendro su investavimo į vertybinius popierius patirtimi. Tiek obligacijos, tiek nekilnojamasis turtas buvo įkeistas nedetalizuojant vykdytinų įsipareigojimų, ieškovui buvo suteikta pernelyg optimistinė informacija dėl SASO pelningumo. Ieškovas negalėjo suprasti, kad reikalavimu sudaryti hipoteką atsakovas nori informuoti, jog SASO negarantuoja prieaugio ir egzistuoja nuostolių rizika, tai ieškovui buvo pateikta kaip formalus veiksmas. Tai, kad ieškovas nebuvo įspėtas apie galimybę prarasti įkeičiamą būstą, patvirtino ir liudytojas (atsakovo atstovas) T. R.. Teismo konstatuotas klaidingas ieškovo įsivaizdavimas dėl sandorių pelningumo yra tiesioginė atsakovo netinkamos pareigos dėl ieškovo-neprofesionalaus investuotojo informavimo apie SASO riziką vykdymo pasekmė. Atsakovo pasiūlymą 2009 m. liepos 1 d. elektroniniame laiške keisti SASO į kitus vertybinius popierius, kuriuo remiasi teismas, tebuvo užmaskuotas reikalavimas pripažinti ieškovo skolą atsakovui ir nepatvirtina esminio ieškovo suklydimo sudarant ginčijamus sandorius. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ne tik vykdė ieškovo atžvilgiu klaidinančią komercinę veiklą, bet ir neatskleidė esminės informacijos pagrįstam ieškovo apsisprendimui dėl sandorių (ne)sudarymo.

173. Teismas netinkamai taikė CK 6.64 straipsnio nuostatas. Ieškovo manymu, šio straipsnio pagrindu jis visiškai turėjo būti atleistas nuo prievolės mokėti atsakovui palūkanas. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu (CK 6.64 str. 3 d.). Šiuo atveju atsakovas ne tik atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu neatskleisdamas esminės informacijos, bet tuo pačiu nevykdė ir bendradarbiavimo pareigos. Teismo išvada, kad ieškovas prisiėmė su ginčo sandoriais susijusią riziką visiškai nepagrįsta – sąmoningai ieškovas pats niekada nebūtų prisiėmęs tokios rizikos. Be to, bet kuriuo atveju teismo nustatytos proporcijos (skola sumažinta tik 10 proc.) nėra teisingos. Tačiau toje situacijoje, kai neteisėtus veiksmus atliko tik atsakovas, ieškovas apskritai turėjo būti atleistas nuo atsakomybės, todėl CK 6.64 straipsnio nuostatos buvo pritaikytos neteisingai.

18Atsakovas AB DNB bankas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą dalyje, kuria sumažinta atsakovui priteistina suma, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui 268 229,35 Eur skolą. Nurodo tokius argumentus.

191. Teismas konstatavo, jog atsakovas nevisiškai tinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintą pareigą dėl informacijos investuotojui atskleidimo: a) Baziniame prospekte neatskleidžiami visi galimi investuotojo praradimai; b) ieškovą klaidino atsakovo teikiama informacija apie kitą obligacijų emisiją; c) atsakovo naudota pristatomoji medžiaga „Investavimas DnB banke. 2007 Gegužė“ nebuvo pakankamai reikšminga informacijai atskleisti; d) atsakovas susitikimų su klientais metu išreikš pernelyg optimistinę poziciją dėl įsigyjamų aptariamų byloje obligacijų pelningumo.

20a) Jei teismas laikė, kad Baziniame prospekte nebuvo informacijos apie tai, kad investuojant į obligacijas skolintas lėšas investuotojas turės sumokėti palūkanas už paskolą, tai tokios informacijos Baziniame prospekte neprivalėjo būti. Tokios informacijos atskleidimas buvo galimas ir kitais būdais. Atsakovas neprivalo prospekte apžvelgti, kokiomis lėšomis naudodamasis investuotojas gali įsigyti obligacijas. Ieškovo pareiga mokėti palūkanas yra aiškiai įtvirtinta šalių sudarytose kreditavimo sutartyse. Kreditavimo santykiams ir iš jų kylančiai rizikai suprasti nereikia jokių specialių žinių. Ieškovui turėjo būti aišku, kad atsakovo už išperkamas ar perkamas obligacijas anksčiau termino mokama suma gali būti mažesnė nei ieškovui suteiktas kreditas su palūkanomis. Tokią išvadą pagrindžia ir kreditavimo sutarčių 6.1 punkto trečios pastraipos nuostata, kurioje aptarta galinti kilti kliento pareiga mokėti atsakovui palūkanas.

21b) Nepagrįstos teismo išvados dėl ieškovo (investuotojų) galimo klaidinimo su kita obligacijų emisija – DnB NORD Pasaulis 21. Šia aplinkybe ieškovas apskritai nesirėmė byloje ir dėl to įrodymų neteikė. Be to, ieškovui informacija buvo suteikta dar iki DnB NORD Pasaulis 21 emisijos platinimo pradžios, galutinės ieškovo obligacijų įsigijimo sąlygos buvo derinamos su juo individualiai.

22c) Atsakovo pristatomojoje medžiagoje informacijai apie galimus nuostolius yra skirtas visas atskiras medžiagos lapas (t. 3, b.l. 83). Ją lydėdavo ir atsakovo darbuotojų paaiškinimai (T. R. parodymai). Teismas nenurodė, kokios informacijos dar trūko tam, kad ji būtų laikoma išsamia, be jokio pagrindo ignoravo pristatomosios medžiagos 14 lape aiškiai pavaizduotą lentelę, kuri įspėja apie galimą investicijos nuostolį.

23d) Joks teisės aktas neįpareigoja atsakovą teikti investavimo prognozes, o byloje ir neįrodyta, kad atsakovas tokias prognozes būtų teikęs. Teismas taip ir nenurodė, kokia buvo ta optimistinė pozicija, kodėl ji pernelyg optimistinė, kokie įrodymai ar skaičiavimai sąlygoja tokią išvadą. Teismo išvadų nepagrindžia ir reklaminio leidinio „Nekilnojamo turto gidas Nr. 6. 2007 m. Rugsėjis“ teiginys, jog sunku įsivaizduoti situaciją, kad obligacijos nieko neuždirbtų, nes 2007 m. nebuvo pagrindo manyti, kad pasaulyje kils ekonominė krizė ir obligacijos nieko neuždirbs. Be to, šis leidinys išleistas jau po ginčijamų sandorių sudarymo.

242. Informacija apie galimą riziką atsakovas teikė ir susitikimų metu žodžiu. Jokie teisės aktai nereglamentavo, kokia forma informacija turi būti pateikiama. Ji buvo pateikta Baziniame prospekte, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino susipažinęs su juo ir galutinėmis sąlygomis. Rizika buvo aiški ir iš kreditavimo sutarčių sąlygų. T. R. teismo posėdyje patvirtino, kad su ieškovu buvo aptartos hipotekos galimos pasekmės. Ypatingai reikšminga yra tai, kad investavimo sąlygos su ieškovu buvo derinamos itin individualiai, jo pageidavimu buvo išleista obligacijų emisija su ilgesniu nei įprasta laikotarpiu (atitinkamai – trys ir penki metai), ką patvirtino T. R.. Pastarojo elektroninis susirašinėjimas su ieškovu patvirtina, kad šalys iš anksto aptarė indeksų krepšelį, juos pasirinko pats ieškovas. Taigi, ieškovas itin detaliai domėjosi sandorio sąlygomis.

253. CK 6.64 straipsnio, kurį nepagrįstai taikė teismas, taikymui būtina nustatyti, pirma, nepagrįstą skolininko prievolės apimtį, antra, priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo sudaręs galimybę susimažinti prievolės atsakovui dydį net 60 proc., tačiau tai neįvyko tik dėl paties ieškovo kaltės. Ginčijamų sandorių sudarymą lėmė išimtinai nerūpestingas ieškovo elgesys, draugo įkalbinėjimai bei atsakovo teikiamos informacijos ignoravimas. CK 6.64 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos tokiu būdu, kad neatsakingo skolininko elgesio pasekmės galėtų būti perkeliamos kreditoriui.

26Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo tokius argumentus.

271. Nepagrįsti ieškovo teiginiai apie vartojimo santykių atsiradimą nagrinėjimu atveju. Ieškovas neįrodinėja ginčijamų sandorių sudarymo tikslų. Sandoriai yra sudaryti dėl nepalyginamai didesnių sumų nei įprasta vartojimo santykiuose, jie yra didelės rizikos, kas vartojimo santykiuose nėra vyraujantis elementas. Niekuo nepagrįstas ir nėra teisingas teiginys, kad versliškumo požymiai sandoriuose galimi konstatuoti tik tuo atveju, jei sudaromas ne vienas sandoris, o keletas. Vertinant vartojimo teisinius santykius neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, kad kreditavimo sutartys atitinka CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą. Tiek Direktyva, tiek ją įgyvendinantis Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymas negali būti taikomas jau vien dėl to, kad teismas konstatavo aiškius versliškumo požymius. Atsakovo apeliaciniame skunde yra išdėstyti argumentai ir įrodymai, kad ginčo sandoriai nebuvo sudaryti, kaip teigia ieškovas, prisijungimo būdu.

282. Ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepagrindžia sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl ginčijamų sutarčių negaliojančiomis, nepagrįstumo. Teismas teisingai taikė teisminės praktikoje suformuluotas taisykles, susijusias su nustatinėtinomis aplinkybėmis ginčijant sandorius suklydimo pagrindu, vertindamas konkrečiai ieškovo asmenį ir veiklą. Bylos duomenys patvirtina tai, kad ieškovas visiškai suvokė hipotekos esmę ir paskirtį, juo labiau, kad ji sudaryta po ginčijamų sandorių sudarymo praėjus dviem mėnesiams. Teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad ieškovo klaidingas įsivaizdavimas apie ginčijamų sandorių sąlygas nulemtas paties ieškovo neatidumo ir nerūpestingumo.

293. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad CK 6.64 straipsnio pagrindu teismas priešieškinį turėjo atmesti visiškai. Šiuo aspektu atsakovas nurodo, kad jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pagrindžia, kad jokių teisės aktų pažeidimų ieškovo atžvilgiu atsakovas nepadarė.

30Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo tokius argumentus.

311. Pats atsakovas pripažįsta, kad Baziniame prospekte nebuvo atskleistas investavimo į SASO rizikos laipsnis. Ieškovas įgijo obligacijas ne savo, o skolintomis lėšomis, dėl ko žymiai pasikeitė rizikos laipsnis, apie ką ieškovas nebuvo informuotas. Šios esminės informacijos atsakovas neatskleidė ir kitoje informacijoje.

322. Vertybinių popierių komisijos 2011 m. liepos 28 d. sprendime Nr. 2K-161 yra pažymėta, kad atsakovo tinklapyje skelbiamoje informacijoje apie DnB NORD Pasaulis 21 emisiją su garantuotu prieaugiu buvo nurodyta, kad pateikta informacija yra apie su Pasaulio akcijomis susietas obligacijas, tačiau nebuvo nurodytas emisijos numeris. Todėl ieškovas visiškai pagrįstai susidarė įspūdį, jog tos emisijos sąlygos taikytinos ir ieškovo įsigyjamoms obligacijoms. Teismas visiškai pagrįstai rėmėsi šiame sprendime konstatuotais pažeidimais.

333. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo naudota pristatomoji medžiaga „Investavimas DnB NORD banke. 2007 Gegužė“ negali būti laikoma tinkamu reikšmingų duomenų apie ginčijamų sandorių riziką atskleidimu tiek pagal duomenų kiekį, tiek pagal jų kokybę - turinį.

344. Atsakovas sąmoningai formavo ypač didelius ieškovo lūkesčius dėl obligacijų pelningumo. Tai visų pirma pasireiškė rizikos tinkamu neatskleidimu. Atsakovo teiginiai apie rizikos atskleidimą yra nepagrįsti. Tai patvirtina faktas, kad atsakovas pripažįsta, jog Baziniame prospekte nebuvo atskleistas investavimo rizikos laipsnis. Iš sudarytų sutarčių nuostatų, kurios yra daugiareikšmės, klaidinančios, nedetalizuotos ieškovas nesuprato ir negalėjo suprasti rizikos laipsnio įgyjant obligacijas skolintomis lėšomis. Niekuo nepagrįsti atsakovo teiginiai apie tai, kad ieškovas buvo informuotas apie prisiimamą riziką žodžiu.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

37Šalys nenurodė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija ex officio jų taip pat neįžvelgia.

38Nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2007 m. birželio 19 d. sudarė Skolinimo sutartis. Pagal šias sutartis ieškovas 11 874 vnt. obligacijų, susietų su pasaulio akcijomis (SASO), pavadinimu „DnB NORD PASAULIS-23 (EUR)“, įsigijimui gavo iš atsakovo 1 187 400 Eur kreditą iki 2012 m. birželio 22 d. su 5,18 % palūkanų norma. Tą pačią dieną pagal Obligacijų pasirašymo sutartį, ieškovas įsigijo 11 874 vnt. obligacijų ir už jų įsigijimą apmokėjo minėto kredito lėšomis. Ieškovas ginčija sutartis, nes jos sudarytos dėl suklydimo. Atsakovas priešieškinyje Skolinimo sutarties Nr. K-2411-2007-285 pagrindu prašo priteisti palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Abi šalys nesutinka su tokiu sprendimu.

39Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

40Dėl ieškovo statuso vartojimo teisinių santykių aspektu

41Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sutartiniuose santykiuose su atsakovu jis vartotoju nelaikytinas. Teisėjų kolegija ieškovo apeliacinio skundo argumentus nepripažįsta pagrįstais.

42Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties vertinimui kaip vartojimo sutarties ji turi atitikti bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus – sutarties šalys turi būti vartotojas (fizinis asmuo) ir tiekėjas, be to, vartotojas prekes ar paslaugas turi įsigyti siekdamas tikslų, nesusijusių su jo verslu, prekyba, amatu ar profesija (CK 6.2281 str. 2 d., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių 2 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad didelė sandorio vertė ir didelis numatomas gauti pelnas, sandorio priskyrimas rizikos sandoriams, sandorio tiesioginis tikslas teikia pagrindą išvadai, jog vykdytoje investicinėje veikloje yra abiejų šalių versliškumo požymių. Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovo, nesutinkančio su teismo argumentacija, teiginiais, kad veiklos versliškumas įžvelgtinas tik esant keliems sandoriams, nes, vadovaujantis vien tokiu atskirai paimtu kriterijumi, pirmasis sandoris, kurio tikslai nėra pakankamai aiškiai vienareikšmiai, turėtų būti laikomas vartojimo sandoriu net ir nepaisant to, kad jame iš tikrųjų gali vyrauti verslo interesas. Ieškovas, jau ir žinodamas minėtus pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikęs įrodymų ar bent įtikinamų argumentų, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos ir iš investavimo tikėtinai gautinos pajamos būtų naudojamos išimtinai asmeninėms, šeimos, namų ūkio tikslais. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams aptariamu aspektu, jų nekartoja. Papildomai akcentuotina tai, kad ieškovas yra ir verslininkas - 1999 m. yra įsteigęs ir vadovauja UAB „Kačėnų pentinai“ (t. 3, b.l. 115-116), kas sustiprintų pagrindą manymui, kad sutarčių tikslas gali būti susijęs ir tik ar bent iš dalies su verslo reikalais. Dar daugiau, pats ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad jam buvo siūloma įsigyti „ne kiekvienam siūlomą naują Banko finansinę priemonę“, kitaip tariant, jis pats nurodo, jog ši finansinė priemonė buvo prieinama tik ribotam asmenų ratui, kas vartojimo santykiuose yra veikiau išimtis nei taisyklė. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog panašiose bylose (dėl SASO obligacijų) aptariamu aspektu teisminės praktikos nuostatos nepalankia ieškovui kryptimi iš esmės jau yra suformuotos (ar bent jau tendencijos yra pakankamai ryškios) – kasaciniame teisme jau išnagrinėtoje ne vienoje tokio pobūdžio byloje investuotojų interesai nebuvo ginami vartotojų teisių gynimo pagrindais (be jau paminėtos kasacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties žr., pvz., 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015).

43Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su atsakovo pareigų pažeidimu ir jų reikšmingumu

44Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nevisiškai tinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintą pareigą dėl informacijos investuotojui atskleidimo, pernelyg optimistiškai prognozavo obligacijų pajamingumą, t.y. atsakovas mano, kad jis jokių savo pareigų pažeidimų nėra padaręs. Ieškovas apeliaciniame skunde, sutikdamas su teismo išvadomis dėl atsakovo padarytų pažeidimų, nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo pareigų nevykdymas nebuvo tiek reikšmingas, jog leistų konstatuoti ginčijamų sandorių negaliojimą suklydimo pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei nurodomais argumentais ir, išsamiau jų nekartodama, atmeta abiejų apeliantų skundų argumentus.

45Iš šalių dėstomų argumentų matyti, kad ginčo aptariamu aspektu esmė yra tai, ar ieškovas atsakovo teiktos informacijos pagrindu buvo visapusiškai informuotas apie investavimo galimas rizikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad ieškovas, net jei atsakovas ir visiškai būtų neįgyvendinęs pareigos atskleisti rizikos mastą, turėjo pagrindą manyti (ir manė), jog jo atliekamas investavimas apskritai neturi jokio rizikos elemento. Tokia išvada, turint omenyje ieškovo išsilavinimą, gyvenimo patirtį, pareigas, sąsajas su verslu, itin menkai tikėtina. Nėra įtikinamas ir ieškovo aiškinimas apie tai, kad turto hipoteką jis vertino kaip vien tik formalų veiksmą (net jei taip būtų teigęs jam atsakovas), nes tokiu atveju bet kuriam bent minimaliai apdairiam asmeniui kiltų tokio veiksmo atlikimo prasmės klausimas apskritai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, net ir neturėdamas finansinio investavimo patirties, tačiau turėdamas aukštąjį išsilavinimą, darbo ir gyvenimiškos bei verslo patirties, teismo posėdyje nurodęs, jog atidžiai susipažino su sudaromų sutarčių sąlygomis, įvertinęs kreditavimo sutarčių nuostatas, turėjo suvokti arba bent jau negalėjo nesuvokti, kad jam gali tekti padengti skolą atsakovui, ją dengti iš savo lėšų arba suteikiant bankui galimybę gautą kreditą išsiieškoti iš ieškovo hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Kitas dalykas yra tai, ar atsakovas, teikdamas informaciją apie potencialiai pelningą produktą, nesuteikė pagrindo ieškovui orientuotis būtent į pastarąją produkto savybę (produkto pelningumą) ir nesumenkino rizikos faktoriaus, nors formaliai jis klientui teikiamoje informacijoje ir būtų paminėtas. Kaip teisingai, remdamasis teismine praktika, nurodo pirmosios instancijos teismas, būtent rizikos masto atskleidimas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad 2007 m. niekas nežinojo apie būsimą pasaulinę ekonomikos krizę ir nebuvo pagrindo manyti, jog obligacijos tikrai nieko neuždirbs. Tokia atsakovo pozicija jau ir kilusioje byloje leidžia manyti, kad pats atsakovas taip (t.y. kad obligacijos uždirbs) tuo labiau manė ginčijamų sandorių sudarymo metu. Nėra jokio pagrindo manyti, kad, esant paties atsakovo įsitikinimui, jog obligacijos (bent kažkiek) uždirbs, būtų savo klientui aiškinęs labiau priešingai ar bent neutraliai. Tokiu atveju investuotojui galėjo būti sukurtas įspūdis, kad blogiausias variantas – bent jau daliniai nuostoliai. Tuo tarpu vertinant krizės įtaką, kurią nurodo atsakovas, jo pozicija, kad dėl krizės nuostolius turi patirti vien ieškovas, o atsakovui visi nuostoliai turi būti kompensuoti tarsi jos ir nebuvo, nėra nei sąžininga, nei teisinga. Juo labiau, kai būtent atsakovas, turintis ekonomistų, teisininkų ir kitų aukštos kvalifikacijos specialistų personalą, turi galimybes ir nuolat analizuoja pasaulinės ekonomikos raidos tendencijas, dėl ko krizės įžvalgų aspektu būtent jo padėtis yra nepalyginama su eiliniu investuotoju ir būtent atsakovas turėtų įspėti apie galimų pavojų perspektyvą. Atsakovas nurodo, kad jis turėjo atskleisti tik galimos rizikos faktą, o ne tikimybę, kiek tikėtinas nuostolių atsiradimas, nes joks teisės aktas atsakovo neįpareigoja investuotojams teikti tikimybių apskaičiavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija yra pernelyg siaura ir formalizuota. Net jei sutikti, kad vertinti tikimybes joks teisės aktas formaliai ir nenumatė, toks aiškinimas reikštų, kad teikiant klientui informaciją apie investavimą pakanka tik pateikti pelno/nuostolių pavyzdžių apskaičiavimus (kaip šiuo atveju remiasi atsakovas pristatomosios medžiagos 14 lape esančia lentele – t. 3, b.l. 82, 83) visiškai nesiejant su informacija apie investavimo aplinkos realijas ar bent numanomas aplinkos perspektyvas. Atsakovas yra kredito įstaiga, turinti teisę teikti licencines finansines paslaugas, jam taikomi ypač aukšti atidumo ir profesionalumo reikalavimai, todėl jis, teikdamas klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. Jau vien tokie reikalavimai veikti kliento naudai suponuoja pareigą ne tik teikti informaciją apie tikėtinai sėkmingus investavimo būdus, bet – netgi svarbiau – ir išsamią informaciją apie visapusiškai potencialias grėsmes.

46Atsakovas įsigijo obligacijas ne nuosavomis, o atsakovo paskolintomis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl to siūlomo investavimo produkto rizikos laipsnis pasikeitė, nes tokiu atveju tam, kad siūlomas investicinis produktas būtų pelningas, jo gaunama priemoka turėjo atsverti už kreditą mokamas palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šį skirtumą bankas turi aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliesiems investuotojams ir įspėti juos dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; kt.). Aplinkybės, kad tai nebuvo atskleista Baziniame prospekte ir galutinėse sąlygose, nepaneigia ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai. Jau minėtoje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje konstatuota, kad Programos prospekte ir Galutinėse sąlygose su investavimu skolintomis lėšomis susijusi rizika nebuvo atskirai aprašyta ir aiškiai atskirta nuo investavimo rizikos nuosavomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra ne kartą pasisakęs dėl pareigos pateikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją klientams apie atsakovo platinamą investavimo produktą - obligacijas, susietas su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis ir daugeliu atvejų nurodęs, kad atsakovas šios pareigos tinkamai neįvykdė, nes iš esmės akcentavo tik galimą investicijos naudą, tinkamai neatskleisdamas rizikos masto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-517/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014; kt.). Atsakovas nepateikė kokių nors įrodymų ar įtikinamų argumentų, kad nagrinėjamu atveju investavimo procese buvo kokios nors kitos išskirtinės aplinkybės, kurios teiktų pagrindą daryti kitokias išvadas. Tinkamo rizikos laipsnio atskleidimo niekaip savaime nepatvirtina ir atsakovo akcentuojamas apeliaciniame skunde faktas, kad atsakovas su ieškovu individualiai derino obligacijų emisijos laikotarpį, akcijų indeksus ir indeksų krepšelį. Ši aplinkybė gali būti reikšmingesnė tik paneigiant ieškovo teiginius apie jo vien visišką pasitikėjimą tik atsakovo kompetencija ir patvirtinant ieškovą kaip asmenį, pakankamai aktyviai besidomintį investavimo perspektyvomis ir susivokiantį šiame procese.

47Apibendrinant šalių dėstytus argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, tačiau ne tokiu mastu, kad vien tik dėl jų ieškovas būtų suklydęs esmingai, ir jo paties elgesyje konstatuoti didelio neatsargumo nebūtų pagrindo (CK 1.90 str. 5 d.).

48Dėl CK 6.64 straipsnio nuostatų (ne)taikymo

49Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad CK 6.64 straipsnio 2 dalies pagrindu jis turėjo būti visiškai atleistas nuo prievolės mokėti ieškovui palūkanas. Atsakovas nurodo, kad CK 6.64 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos apskritai, be to, jos negali būti taikomos ir nagrinėjamu atveju konkrečiai.

50Teisėjų kolegija jau atmetė ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, jog atsakovo veiksmai nebuvo tiek reikšmingi, kad vien jie lemtų ydingo sandorio sudarymą, yra neteisinga. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovas visiškai turėtų būti atleistas nuo prievolės mokėti palūkanas už paimtą iš atsakovo kreditą. Nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad dėl to, jog ieškovas turėtų prievolę vykdyti visa apimtimi remiantis, be kita ko, tuo, kad atsakovas buvo sudaręs galimybę susimažinti prievolės atsakovui dydį net 60 proc. ir tai neįvyko tik dėl paties ieškovo kaltės, ginčijamų sandorių sudarymą lėmė išimtinai nerūpestingas ieškovo elgesys. Pastarasis teiginys, kaip pirmiau jau minėta, nėra visiškai pagrįstas. Tuo tarpu tai, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė susimažinti galimus praradimus, savaime neeliminuoja CK 6.64 straipsnio nuostatų taikymo, bet gali būti reikšminga kitais aspektais, pavyzdžiui, nustatant prievolės dalį, nuo kurios skolininkas atleidžiamas.

51Pirmiau minėtoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-7-168/2015 išplėstinė teisėjų kolegija, inter alia remdamasi kasacinio teismo praktika, išaiškino, kad tokiu atveju, kai sprendžiama dėl investuotojo prievolės bankui pagal Skolinimo sutartį mokėti palūkanas apimties, kai ir pats kreditorius yra laikomas pažeidusiu prievolę, gali būti taikoma prievolių teisės norma – CK 6.64 straipsnis. Vienas iš atvejų, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, – jei skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.). Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 str. 2 d.). Taikant šią normą, skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės. Be to, toje nutartyje kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, jog šalių sutartų mokėjimo palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad už Skolinimo sutarties sąlygos dėl palūkanų mokėjimo tinkamą įvykdymą yra atsakingos abi šalys, todėl, vadovaujantis CK 6.64 ir 6.206 straipsnių nuostatomis, paskirstytini joms tenkantys neigiami padariniai, atleidžiant skolininką nuo dalies palūkanų mokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių argumentai ir bylos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad dėl kokių nors priežasčių minėti kasacinio teismo išaiškinimai neturėtų būti taikomi, ir dėl to atmeta apeliantų argumentus dėl visiško atleidimo nuo palūkanų mokėjimo ar negalimumo taikyti CK 6.64 straipsnio nuostatas.

52Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 6.64 ir 6.206 straipsnių pagrindu ieškovas atleistinas nuo dalies palūkanų, mokėtinų pagal šalių sudarytas Skolinimo sutartis, mokėjimo, ką iš esmės pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas. Turint omenyje, kad konstatuojama, jog vien atsakovo veiksmai nelėmė ieškovo esminio suklydimo, sutiktina ir skundžiamo sprendimo išvada, jog pagrindinė atsakomybės rizika tenka ieškovui. Tačiau vis tik teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamame sprendime nustatytomis neigiamų padarinių paskirstymo proporcijomis (90/10), nes atsakovui, kuriam, kaip minėta, keliami ženkliai didesni reikalavimai, nustatyta 10 proc. proporcija yra pernelyg menka, savo esme beveik visiškai atleidžianti jį nuo atsakomybės. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad atsakovas buvo siūlęs ieškovui variantą, kuriuo jo įsipareigojimai atsakovui būtų sumažinti (to ieškovas nepaneigė), tačiau ieškovas juo nesinaudojo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas keistinas atleidžiant ieškovą nuo prievolės mokėti atsakovui 45 proc. priešieškiniu reikalaujamų palūkanų, t.y. atsakovui, tenkinant priešieškinį iš dalies, priteisiant 147 526,14 Eur (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Pakeitus sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2, 5 d. d., 98 str.). Ieškinys atmestas, priešieškinis tenkintinas 55 proc. Todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 2 112,36 Eur atsakovo sumokėto žyminio mokesčio (13 261 Lt), už advokato pagalbą 1 115,04 Eur (55 proc. nuo pirmosios instancijos teismo nustatytos 7 000 Lt sumos). Ieškovui, jo ieškinį atmetus, iš atsakovo priteistina 130,33 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į priešieškinį (45 proc. nuo 1 000 Lt turėtų išlaidų sumos – t. 4, b.l. 15-16). Įskaičius sumas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, iš ieškovo atsakovui priteistina 984,71 Eur (1 115,04 – 130,33).

55Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas 35 proc. nuo pirmosios instancijos teismo priteistos 241 406,42 Eur sumos, atsakovo - atmetamas. Todėl nuo ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (3 572 Eur) jam iš atsakovo priteistina 1 250,20 Eur žyminio mokesčio.

56Įskaičius žyminio mokesčio sumas abiejų instancijų teismuose, iš ieškovo atsakovui priteistina 862,16 Eur žyminio mokesčio (2 112,36 - 1 250,20).

57Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 3 088,61 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš jų 1 452 Eur už apeliacinį skundą, 1 636,61 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą rengimą. Todėl iš atsakovo priteistina ieškovui 35 proc. už apeliacinį skundą – 508,20 Eur ir 100 proc. už atsiliepimo rengimą (1 636,61 Eur), t.y. viso 2 144,81 Eur. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 102,64 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (skundo netenkinus šios išlaidos neatlygintinos) ir 1 210 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą rengimą Nuo pastarosios sumos atsakovui iš ieškovo priteistina 786,50 Eur (65 proc. nuo 1 210 Eur). Įskaičius turėtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovui iš atsakovo priteistina 1‘358,31 Eur (2 144,81 - 786,50).

58Įskaičius išlaidų už advokato pagalbą sumas abiejų instancijų teismuose, ieškovui iš atsakovo priteistina 373,60 Eur (1 358,31-984,71).

59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

60Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti išdėstant jo rezoliucinę dalį taip:

61Ieškovo R. B. ieškinį atmesti.

62Atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovo R. B. ( - ) atsakovo akcinės bendrovės DNB banko ( - ) naudai 147 526,14 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą priešieškinio dalį atmesti.

63Priteisti iš ieškovo R. B. 862,16 Eur žyminio mokesčio atsakovui akcinei bendrovei DNB bankas ir 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

64Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas 373,60 Eur už advokato pagalbą ieškovui R. B. ir 4,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašo: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo... 5. Nurodė, jog 2007 m. birželio 19 d. su banku sudarė Skolinimo obligacijų... 6. Ieškovas taip pat nurodo, jog tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškinio... 7. Atsakovas AB DNB bankas byloje pateikė priešieškinį (t. 1, b.l. 1-3),... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog sudarant ginčo sandorius atsakovas... 11. Priešieškinį dėl įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartį Nr.... 12. Teismas nurodė, kad CK 6.247 straipsnis nustato, jog atlyginimi tik tie... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai... 14. Ieškovas R. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 15. 1. Teismas išvadą, kad ieškovas nėra laikytinas vartotoju netinkamai... 16. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl atsakovo netinkamo informacijos... 17. 3. Teismas netinkamai taikė CK 6.64 straipsnio nuostatas. Ieškovo manymu,... 18. Atsakovas AB DNB bankas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 19. 1. Teismas konstatavo, jog atsakovas nevisiškai tinkamai vykdė teisės... 20. a) Jei teismas laikė, kad Baziniame prospekte nebuvo informacijos apie tai,... 21. b) Nepagrįstos teismo išvados dėl ieškovo (investuotojų) galimo klaidinimo... 22. c) Atsakovo pristatomojoje medžiagoje informacijai apie galimus nuostolius yra... 23. d) Joks teisės aktas neįpareigoja atsakovą teikti investavimo prognozes, o... 24. 2. Informacija apie galimą riziką atsakovas teikė ir susitikimų metu... 25. 3. CK 6.64 straipsnio, kurį nepagrįstai taikė teismas, taikymui būtina... 26. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį... 27. 1. Nepagrįsti ieškovo teiginiai apie vartojimo santykių atsiradimą... 28. 2. Ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepagrindžia sprendimo... 29. 3. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad CK 6.64 straipsnio pagrindu teismas... 30. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 31. 1. Pats atsakovas pripažįsta, kad Baziniame prospekte nebuvo atskleistas... 32. 2. Vertybinių popierių komisijos 2011 m. liepos 28 d. sprendime Nr. 2K-161... 33. 3. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo naudota pristatomoji medžiaga... 34. 4. Atsakovas sąmoningai formavo ypač didelius ieškovo lūkesčius dėl... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 37. Šalys nenurodė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų... 38. Nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2007 m. birželio 19 d. sudarė Skolinimo... 39. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis... 40. Dėl ieškovo statuso vartojimo teisinių santykių aspektu... 41. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog... 42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties vertinimui kaip vartojimo... 43. Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su atsakovo pareigų... 44. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai... 45. Iš šalių dėstomų argumentų matyti, kad ginčo aptariamu aspektu esmė yra... 46. Atsakovas įsigijo obligacijas ne nuosavomis, o atsakovo paskolintomis... 47. Apibendrinant šalių dėstytus argumentus, byloje nustatytas faktines... 48. Dėl CK 6.64 straipsnio nuostatų (ne)taikymo... 49. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad CK 6.64 straipsnio 2 dalies pagrindu... 50. Teisėjų kolegija jau atmetė ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos... 51. Pirmiau minėtoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-7-168/2015 išplėstinė... 52. Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 6.64 ir 6.206... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 54. Pakeitus sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2,... 55. Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas 35 proc. nuo pirmosios instancijos... 56. Įskaičius žyminio mokesčio sumas abiejų instancijų teismuose, iš... 57. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 3 088,61 Eur išlaidų už... 58. Įskaičius išlaidų už advokato pagalbą sumas abiejų instancijų... 59. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti... 61. Ieškovo R. B. ieškinį atmesti.... 62. Atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas priešieškinį tenkinti iš dalies.... 63. Priteisti iš ieškovo R. B. 862,16 Eur žyminio mokesčio atsakovui akcinei... 64. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas 373,60 Eur už advokato...