Byla 2-1270-991/2015
Dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, Sandrai Jotautei, dalyvaujant ieškovui R. D., ieškovo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Kornelijai Rušinaitei, atsakovės Lietuvos Respublikos atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2057,00 Eur (7102,42 Lt) turtinei žalai ir 8688,60 Eur (30000,00 Lt) neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, atlyginti. Ieškovas nurodė, kad 2013-12-02 pagal ieškovo sutuoktinės D. D. pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 2 dalį dėl sistemingo žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą. Nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminis tyrimas 2014-01-07 nutarimu nutrauktas. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ajame policijos komisariate 2013-12-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, D. D. pranešus, jog ieškovas grasina ją nužudyti. Ieškovas paaiškino, kad laikotarpyje nuo 2013-12-07 iki 2013-12-09 jis buvo laikinai sulaikytas, po to 2013-12-09 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nesiartinti prie namų ( - ), nebendrauti su D. D.. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2014-02-05 nutarimu, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo sudėties požymių. Ieškovas pažymėjo, kad 2014-02-13 pats kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą D. D. atžvilgiu pagal nusikaltimo požymius numatytus BK 154 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014-02-14 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant tuo, kad D. D. veikoje nebuvo tyčios apšmeižti ar pažeminti R. D.. Ieškovas nurodė, kad ikiteisminį tyrimą pradėjo ir laikinąjį sulaikymą taikė ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėdami tik subjektyvią pareiškėjos D. D. nuomonę apie galimą jai grėsmę gyvybei ir sveikatai. Jos nurodyti faktai apie R. D. nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingi ir aiškiai neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, ieškovas buvo laikinai sulaikytas nepagrįstai, nes nebuvo nei vieno iš pagrindų numatytų BPK 140 straipsnyje. Teisėsaugos institucijos pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą, be pagrindo taikė laikiną sulaikymą ir kitas kardomąsias priemones, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 5524,00 Lt, negautos pajamos dėl laikino sulaikymo sudarė 38,42 Lt, dėl laikino sulaikymo buvo atšauktos darbo komandiruotės į užsienį, negauti komandiruotpinigiai 740,00 Lt. Ieškovas paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas ir laikinas sulaikymas turėjo neigiamų pasekmių darbo kolektyve, nes buvo pažemintas jo autoritetas, prarastas pasitikėjimas, dėl taikytos procesinės prievartos priemonės nesiartinti prie savo gyvenamojo būsto, buvo priverstas išsikelti su nepilnamečiu sūnumi iš gyvenamosios vietos ir laikinai apsigyventi savo mamos P. D. būste, ieškovas buvo pažemintas dukros, sūnaus, motinos ir kitų artimųjų atžvilgiu, sutrikdytas ramus miegas, sveikata, mityba, darbingumas, pamintas orumas, sugadintos šventės, prarastas pasitikėjimas valstybės pareigūnais, valstybe, valstybės institucijomis, kurios turi teisę ne tik taikyti prievartos priemones, bet ir pareigą ginti asmens teises ir teisėtus interesus. Dėl šių aplinkybių ieškovas prašė atlyginti jo patirtą neturtinę žalą.

3Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas advokatas Rimvydas Kairys ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti visiškai.

4Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Klaipėdos apygardos prokuratūros, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginama tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucijų pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir žala atsiranda būtent dėl tų veiksmų. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieškovas neįrodė žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusio atsakovo elgesio neteisėtumo faktų. Ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagrįstai, kadangi konfliktas tarp D. D. ir R. D. įvyko. Laikinas sulaikymas ieškovui buvo taikytas iš karto po galimai padarytos nusikalstamos veikos, o teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu taikant kardomąsias priemones buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, kurie yra nustatyti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu. Šiuo atveju neteisėti veiksmai nėra nustatyti, todėl paskirtos prievartos priemonės neteisėtumas yra deklaruojamas be pagrindo, nesant jokių įrodymų. Paaiškino, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra ne turinčio teisę atlikti ikiteisminį tyrimą subjekto pagrįstas įsitikinimas, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, o pagrįstas manymas, jog tokia veika galėjo būti padaryta. Priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindas konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai ar taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėtos. Nesutiko su prašoma priteisti turtine ir neturtine žala, kadangi nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Teigė, kad ieškovo ieškinyje nurodoma neturtinė žala apibūdinama vien tik bendro pobūdžio teiginiais, jų nedetalizuojant ir negrindžiant įrodymais.

5Teismo posėdyje atsakovės atstovė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Kornelija Rušinaitė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ji yra netinkamas atsakovas, kadangi neatliko jokių veiksmų ieškovo atžvilgiu ir nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga.

7Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

8Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pagal formuojamą teismų praktiką išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia, kad visas baudžiamasis procesas, taip pat ir konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime, yra neteisėti. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ikiteisminis tyrimas būtų atliktas neteisėtai ar netinkamai.

9Teismo posėdyje atsakovės atstovas A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Ieškinys atmestinas.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. atžvilgiu 2013-12-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), jam buvo pareikšti įtarimai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl sistemingo D. D. bauginimo naudojant psichinę prievartą, kuris 2014-01-07 nutarimu nutrauktas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, gavus pranešimą, kad R. D. grasina savo žmonai D. D., jog ją nužudys, kuris Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014-02-05 nutarimu nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo sudėties požymių. Ieškovas 2014-02-14 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą D. D. atžvilgiu pagal nusikaltimo požymius numatytus BK 154 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, tačiau 2014-02-24 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. D. pateikus skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-24 nutartimi skundo netenkino. UAB „( - )“ 2014-06-18 pažymoje nurodyta, kad ieškovui 2013 m. gruodžio mėn. išmokėtas 11,13 Eur (38,42 Lt) mažesnis darbo užmokestis, kadangi 2013-12-09 be svarbios priežasties neatvyko į darbą. R. D. už teisines paslaugas pagal dvi 2013-12-10 sąskaitas 2013-12-11 bankiniu pavedimu sumokėjo 1599,86 Eur (5524,00 Lt).

12Ieškovas prašo atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo. Atsakovės atstovai su ieškovo reikalavimais nesutinka ir nurodo, tyrimo metu neteisėtų pareigūnų veiksmų nenustatyta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aiškindamas šios normos taikymą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010). Tai reiškia, kad ieškovas, prašydamas valstybės atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, turi įrodyti tris civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

13Ieškovas nurodo, kad neteisėti atsakovės atstovų veiksmai pasireiškė tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir laikiną sulaikymą taikė turėdami tik subjektyvią pareiškėjos D. D. nuomonę apie galimą jai grėsmę gyvybei ir sveikatai. Jos nurodyti faktai apie R. D. nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingi ir aiškiai neatitiko BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsakovės atstovai nesutinka su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis ir teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, prieštaraujantys teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas reiškia asmens pareigos atlikti tam tikrus veiksmus, ar elgtis tam tikru būdu, nevykdymas. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo konkrečiu atveju turėjo teisinę pareigą veikti tam tikru būdu bei tai, ar jis objektyviai šią pareigą įvykdė. Vertinant pareigūnų veiksmų neteisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas ir tai lemia teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų vertinimo civilinės teisės požiūriu netapatumą tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Pažymėtina, kad sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus klausimą, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008, ir kt.).

14BK 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pažymėtina, jog pagal BPK nuostatas, pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra ne subjekto, turinčio teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, pagrįstas įsitikinimas, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, o pagrįstas manymas, jog tokia veika galėjo būti padaryta. Šis manymas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, patvirtinančiais visų arba dalies nusikalstamos veikos sudėties požymių elementų buvimą tyrėjui arba prokurorui iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo žinomose aplinkybėse. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnyje nurodyti pagrindai ikiteisminiam tyrimui pradėti. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Iš prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013-12-07 Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. P. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąvokas, smurtas artimoje aplinkoje yra veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą, aplinkoje, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-12-07 15.33 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog ( - ), galimai smurtaujama artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnams R. P. ir S. R. nuvykus į įvykio vietą, duris atidarė ieškovas R. D., kuris paaiškino, kad policijos pareigūnus kvietė jo sutuoktinė D. D.. Ieškovo sutuoktinė D. D. buvo antrame buto aukšte, ji nurodė, kad ieškovas išvadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino sužaloti ir nužudyti ją bei jos artimuosius. D. D. taip pat paaiškino, kad teisme nagrinėjama byla dėl ieškovo R. D. ir D. D. santuokos nutraukimo, todėl tarp sutuoktinių santykiai įtempti, konfliktiški, be to, prieš tai yra buvęs smurto atvejis 2009 metais, neseniai buvo kviesta policija dėl ieškovo psichologinio smurto ir grasinimo susidoroti. Iš tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje objektyviai įvertino tuo metu buvusią situaciją bei aplinkybes, jog tarp ieškovo ir jo sutuoktinės D. D. vyksta teisminiai ginčai dėl santuokos nutraukimo, šių asmenų santykiai konfliktiški, iki šio iškvietimo yra užfiksuotų kitų galimo smurto atvejų. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas imperatyviai įpareigoja policijos pareigūną, užfiksavusį smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsiant imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį. Dėl šios priežasties ieškovas buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK 2 PK, taip siekiant užtikrinti galimai nukentėjusios nuo smurto artimoje aplinkoje jo sutuoktinės D. D. saugumą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagal policijos pareigūnų iš budėtojo gautą informaciją bei patikrinus įvykio aplinkybes vietoje gauta informacija buvo pakankama pagrįstai manyti, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiaga patvirtina, jog ieškovas 2013-12-12 Klaipėdos apskrities VPK 2 PK KPS tyrėjai M. P. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašais. Vaizdo įrašas 2013-12-16 buvo peržiūrėtas, taip pat buvo surašytas vaizdo įaršo apžiūros protokolas. Kadangi iš vaizdo įrašo nebuvo galima vienareikšmiškai nustatyti įvykio aplinkybių, 2014-01-15 ir 2014-01-27 buvo papildomai apklausta D. D., 2014-01-21 buvo papildomai apklaustas ieškovas. Pažymėtina, jog minėtas vaizdo įrašas fragmentiškai taip pat buvo peržiūrėtas bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje. Būtina įvertinti tai, kad pateikti tik tam tikrą laiko tarpą fiksuojantys vaizdo įrašai, iš kurių objektyviai ir vienareikšmiškai nustatyti įvyko konfliktas tarp asmenų ar ne, kada galimai įvyko konfliktas ir pan., nėra galimybės. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014-02-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo sudėties požymių. Atkreiptinas dėmesys, jog 2013-12-07 tarnybinio pranešimo surašymo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu aukščiau išvardintos aplinkybės ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo žinomos. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės požiūriu net teisiamojo išteisinimas ne visais atvejais yra pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas 2013-12-07 buvo pradėtas nepagrįstai, pažeidžiant BPK 168 straipsnio nuostatas.

15Ieškovas įrodinėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus taip pat nurodo, kad buvo laikinai sulaikytas nepagrįstai, nes nebuvo nei vieno iš pagrindų numatytų BPK 140 straipsnyje. Atsakovės atstovai paaiškina, kad ieškovas buvo laikinai sulaikytas pagrįstai, esant BPK 140 straipsnyje numatytiems pagrindams ir nepažeidžiant laikino sulaikymo proceso. Atkreiptinas dėmesys, jog, jeigu nustatoma, kad asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimą ir kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turi aiškintis, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje E. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-102/2012). Kadangi nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiame įstatyme yra numatytos papildomos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, tokios kaip įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu, įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Taigi smurto artimoje aplinkoje atveju yra numatytas papildomas prievartos priemonių taikymo tikslas – nukentėjusio asmens apsauga. Ieškovas įrodinėja, jog jo atžvilgiu neteisėtai buvo taikytas laikinas sulaikymas. Pagal BPK 140 straipsnio 1 dalį, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiaga nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013-12-07 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-12-07 15.33 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog ( - ), galimai smurtaujama artimoje aplinkoje. Iš 2013-12-07 įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, jog ieškovas laikinai sulaikytas 2013-12-07 16.20 val. Kaip jau minėta prieš tai, policijos pareigūnai įvykio vietoje tinkamai įvertino tuo metu buvusią situaciją bei aplinkybes, jog tarp ieškovo ir jo sutuoktinės D. D. vyksta teisminiai ginčai dėl santuokos nutraukimo, šių asmenų santykiai konfliktiški, iki šio iškvietimo yra užfiksuotų kitų galimo smurto atvejų. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas buvo laikinai sulaikytas iš karto po galimai padarytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, jog laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, nėra įprasta procesinės prievartos priemonė, kurios taikymą suponuoja asmens įtarimas padarius nusikalstamą veiką. Pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį toks sulaikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šioje nuostatoje nustatytos sąlygos, t. y. paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų, nėra galimybės šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo atveju BPK 140 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios išimtines taisykles dėl laikino sulaikymo, kai asmuo nėra užklumpamas nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, negali būti taikomos.

16Teismas nagrinėjamu atveju turi įvertinti ir tai, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas buvo 2013-13-07 pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK 2 PK, buvo surašytas įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir ieškovas nusiųstas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę. Ieškovui 2013-12-08 buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau ieškovas gynėjo atsisakė, 2013-12-08 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ieškovas buvo apklaustas kaip įtariamasis. Ieškovui 2013-12-09 pakartotinai buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, ieškovas buvo papildomai apklaustas kaip įtariamasis ir Klaipėdos apskrities VPK 2 PK 2013-12-09 nutarimu paleisti laikinai sulaikytą asmenį ieškovas 2013-12-09 14.55 val. buvo paleistas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas buvo laikinai sulaikytas 2013-12-07, tai yra šeštadienį, ir paleistas 2013-12-09, tai yra pirmadienį. Akivaizdu, jog galimybė operatyviai atlikti būtinus procesinius veiksmus buvo apsunkinta, nes laikinas sulaikymas buvo taikytas ne darbo dienomis. Pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį, laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti. Maksimalus laikino sulaikymo terminas yra keturiasdešimt aštuonios valandos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo skyrimo procesas nebuvo pažeistas, ieškovas iš laikino sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai ir išsiaiškintos pagrindinės įvykio aplinkybės.

17Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Svarbu įvertinti tai, kad ieškovas nepasinaudojo BPK numatyta teise skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Ieškovas ir jo atstovas advokatas Rimvydas Kairys teismo posėdyje paaiškino, kad laikinas sulaikymas truko dvi paras, visi ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai vyko greitai, be to, ieškovas tikėjosi, kad pateikus vaizdo įrašą ikiteisminis tyrimas bus nedelsiant nutrauktas ir negalvojo, jog ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas tik po beveik dviejų mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu tam tikras procesinis veiksmas jau yra atliktas ar po jo atlikimo praėjo tam tikras laiko tarpas, asmuo, manydamas, jog procesinis veiksmas buvo atliktas neteisėtai, šiuo veiksmu buvo nepagrįstai apribotos asmens teisės ir pan., vis tiek gali šiuos veiksmus skųsti BPK nustatyta tvarka.

18Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovui taikant laikiną sulaikymą nebuvo pažeistos BPK nuostatos, susijusios su procesinių prievartos priemonių taikymu, nagrinėjamu atveju ieškovas buvo laikinai sulaikytas pagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.

19Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ieškovui nepagrįstai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat ieškovas buvo įpareigotas nesilankyti bute, esančiame adresu ( - ), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. D.. Dėl šių įpareigojimų ieškovas negalėjo vykti į numatytą darbo komandiruotę, turėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą ir taip buvo nepagrįstai apribotos jo teisės. Atsakovės atstovai su ieškovo argumentais nesutinka, nurodydama, kad kardomoji priemonė jam buvo paskirta pagrįstai, laikantis įstatymų numatytų reikalavimų. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta galimybė skirti kardomąsias priemones siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo (BPK 136 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 2, 4 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui 2013-12-09 nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir papildomi įpareigojimai – nesilankyti bute, esančiame adresu ( - ), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. D.. Būtina įvertinti tai, kad ieškovui buvo skirta švelniausia kardomoji priemonė, ši kardomoji priemonė paskirta ištyrus įvykio dalyvių paaiškinimus, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą bei atlikus kitus proceso veiksmus, todėl konstatuotina, kad skiriant kardomąją priemonę buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra laikytinas švelniausia kardomąją priemone, teismas vertina, kad ieškovui paskirta kardomoji priemonė buvo parinkta tinkamai. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka būtų pateikęs skundą dėl 2013-12-09 nutarimo skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba kreipęsis prašydamas pakeisti paskirtą kardomąją priemonę kita. Ieškovas, žinodamas, jog turi išvykti į komandiruotę, nepasinaudojo savo teisėmis ir nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigą su prašymu išvykti į komandiruotę. Kaip jau minėta prieš tai, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme yra numatytos papildomos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, tokios kaip įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu, įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Vadovaujantis minėtu įstatymu būtent šios priemonės ir buvo paskirtos ieškovui. Išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad kardomoji priemonė bei papildomi įpareigojimai ieškovui buvo skirta tinkamai, nepažeidžiant BPK bei Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatų.

20Tarp šalių kilęs teisinis ginčas yra susijęs su civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį – žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju gali būti nustatyti, tik nustačius priežastinį ryšį tarp ieškovo patirtos žalos bei neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų. Kaip jau minėta prieš tai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kuomet valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinių įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pripažino, jog ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, tokiu atveju atitinkamai nėra galimybės nustatyti priežastinį ryšį su galimai patirta žala. Kadangi ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, tai yra ieškovas nepagrindė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio) egzistavimo, teismas dėl ieškovo prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio nepasisako.

21Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

22Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nespręstinas.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

24ieškinį atmesti.

25Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė, sekretoriaujant... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 3. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas advokatas Rimvydas Kairys ieškinio... 4. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė... 5. Teismo posėdyje atsakovės atstovė Klaipėdos apygardos prokuratūros... 6. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 7. Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas... 8. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis... 9. Teismo posėdyje atsakovės atstovas A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. atžvilgiu 2013-12-02 Klaipėdos... 12. Ieškovas prašo atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą,... 13. Ieškovas nurodo, kad neteisėti atsakovės atstovų veiksmai pasireiškė tuo,... 14. BK 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos... 15. Ieškovas įrodinėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus taip pat... 16. Teismas nagrinėjamu atveju turi įvertinti ir tai, ar teisėtai taikytos... 17. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62... 18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovui taikant laikiną... 19. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ieškovui... 20. Tarp šalių kilęs teisinis ginčas yra susijęs su civilinės deliktinės... 21. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje... 22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260,... 24. ieškinį atmesti.... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...