Byla e2A-518-823/2017
Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės arbitražo byloje) bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 1-15/2016, pagal ieškovo A. K.-Z. ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „Kraštovaizdis“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilęs dėl nacionalinio arbitražo sprendimo teisėtumo.
  2. Lietuvos arbitražo teismas šioje byloje ginčijamu 2016 m. spalio 11 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 1-15/2016 tenkino ieškovo A. K.-Z. ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovės ŽŪB „Kraštovaizdis“ 1 098 274,00 Eur negrąžintos paskolos, 200 357,42 Eur palūkanų, 553 676,53 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos – 2016 m. rugsėjo 14 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 5 756,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. Lietuvos arbitražo teismas nustatė, kad šalys 2016 m. balandžio 14 d. susitarimu dėl ginčų sprendimo arbitraže susitarė, jog kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš bet kurio iki šio susitarimo pasirašymo dienos šalių sudaryto sandorio, ar susijęs su šiuo sandoriu, jo pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, taip pat bet kokie kiti tarp šalių bet kokiais kitais pagrindais kilę ginčai, galutinai sprendžiami Lietuvos arbitražo teisme pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso reglamentą (kodeksą).
  4. Lietuvos arbitražo teismas taip pat nustatė, kad penkiomis paskolos sutartimis atsakovei iš viso buvo perduota 1 098 274,00 Eur pinigų suma, kuri yra negrąžinta, ją pripažįsta ir atsakovė, todėl ji priteistina ieškovui iš atsakovės. Šalių sudaryti paskolos sandoriai, kuriais šalys sutarė dėl nustatyto dydžio palūkanų, laikomi galiojančiais, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos arbitražo teismas pažymėjo, kad atsakovė su ieškiniu ir jame išdėstytais reikalavimais sutinka.
  1. Skundo dėl arbitražo sprendimo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Pareiškėja (atsakovė arbitražo byloje) BŽŪB „Kraštovaizdis“ prašo panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 1-15/2016, priteisti iš suinteresuotojo asmens A. K.-Z. pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą vienas iš arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų yra arbitražo teismo sprendimo prieštaravimas viešajai tvarkai. Teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad bankroto bylose yra viešojo intereso. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos ir pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas. Vienam ar keliems kreditoriams nesąžiningai siekiant pasipelnyti kitų kreditorių sąskaita, viešasis interesas įpareigoja bankroto administratorių ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų kitų kreditorių interesus.
    2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iškėlė ŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto bylą. A. K.-Z. 2016 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymą dėl 1 858 064,06 Eur kreditorinio reikalavimo, kuris grindžiamas ginčijamu Lietuvos arbitražo teismo sprendimu, tvirtinimo BŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto byloje. Pareiškėjos vertinimu, viešosios tvarkos pažeidimas nagrinėjamoje byloje pasireiškia tuo, kad buvo specialiai sukurtas fiktyvus arbitražo procesas, siekiant dirbtinai padidinti A. K.-Z. kreditorinį reikalavimą, kuris suteiktų jam didesnę įtaką balsuojant bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose.
    3. Ieškovas A. K.-Z. yra buvęs ŽŪB „Kraštovaizdis“ pajininkas, kuris valdė 51 proc. visų bendrovės pajų, todėl neabejotinai žinojo apie prastą įmonės finansinę padėtį dar 2015 m., kada teismas du kartus atsisakė iškelti ŽŪB „Kraštovaizdis“ restruktūrizavimo bylas dėl nustatyto įmonės nemokumo. Kai Vilniaus apygardos teisme buvo pateikti pareiškimai dėl bankroto bylos ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškėlimo, bendrovės stambusis pajininkas A. K.-Z. kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismą su ieškiniu. Lietuvos arbitražo teismo sprendime nurodoma, kad šalys 2016 m. balandžio 14 d. sudarė arbitražinį susitarimą, tačiau šio susitarimo sudarymo momentas ir tikslai kelią pagrįstų abejonių, nes jis sudarytas tik po to, kai du kartus buvo atsisakyta bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą ir prieš pat bankroto bylos ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškėlimą.
    4. Iki pat 2016 m. rugsėjo 14 d. A. K.-Z. niekada nesikreipė dėl skolos išieškojimo. Poreikis dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo atsirado, kai Vilniaus apygardos teisme jau buvo pateikti pareiškimai dėl bankroto bylos ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškėlimo. Be to, pagal sprendime nurodytas aplinkybes keturių iš penkių paskolų grąžinimo terminai baigėsi dar 2013 metais. Taigi, A. K.-Z. galėjo kreiptis dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo dar 2013 metais, tačiau nesikreipė iki tol, kol buvo pateikti pareiškimai dėl bankroto bylos ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškėlimo.
    5. 2015 m. kovo 9 d. ir 2015 m. liepos 24 d. restruktūrizavimo plano matmenyse numatyta, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ įsipareigojimai A. K.-Z. sudaro 462 730,49 Eur. Tokio dydžio įsiskolinimas nurodytas ir 2015 m. gegužės 11 d. susitarime dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo ir išdėstymo. Todėl nėra aišku, kaip skolos dydis (ne palūkanų ir delspinigių dydis) išaugo daugiau nei dvigubai. Sunku įsivaizduoti, kad A. K.-Z. paskolino virš 500 000 EUR nemokiai įmonei. Pagal sprendime nurodytus duomenis, nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo sudaryta tik viena paskolos sutartis 13 000 Eur sumai. Todėl skola turėjo susidaryti dar tuo metu, kai buvo bandoma iškelti restruktūrizavimo bylas. Į restruktūrizavimo plano matmenis buvo įtraukiami visi kreditoriniai įsipareigojimai, net ir tie, kurių mokėjimo terminai dar nėra suėję, todėl jeigu A. K.-Z. kreditorinis reikalavimas būtų buvęs virš 1 mln. eurų, tokiu atveju toks ir būtų buvęs nurodytas restruktūrizavimo plano matmenyse. Darytina išvada, kad skolos dydis arbitražo teismo sprendime yra nepagrįstai padidintas. Pareiškėjai suprantama, kad Lietuvos apeliacinis teismas neprivalo vertinti arbitražo teismo sprendimo turinio, tačiau aplinkybė, kad skola pagal paskolos sutartis staiga išaugo daugiau nei du kartus, patvirtina fiktyvų ir nesąžiningą arbitražo procesą.
    6. ŽŪB „Kraštovaizdis“ arbitražo procese su ieškiniu sutiko ir jį prašė tenkinti, nors galėjo nuo pareikšto ieškinio gintis. Bendrovė nesivadovavo ieškinio senaties institutu ir sutiko su neprotingu 0,5 proc. delspinigių dydžiu už kiekvieną pradelstą dieną, o tai sudaro net 182,5 proc. palūkanų per metus. Be to, ieškiniu reikalaujamas skolos dydis yra akivaizdžiai padidintas.
    7. Arbitražo byloje sprendimas buvo priimtas greičiau nei per mėnesį. Sprendime nurodyta, kad arbitražo byla Nr. 1-15/2016 buvo pradėta 2016 m. rugsėjo 14 d., o nutartis iškelti bankroto bylą ŽŪB „Kraštovaizdis“ priimta 2016 m. rugsėjo 22 d.. Sprendimas arbitražo byloje priimtas 2016 m. spalio 11 d., o nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 14 d. Iki arbitražo bylos iškėlimo buvo gauta net keletas pareiškimų dėl bankroto bylos ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškėlimo, todėl bankroto bylos iškėlimas buvo neišvengiamas. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra sustabdomas visų finansinių mokėjimų vykdymas, įskaitant privalomą išieškojimo vykdymą. Arbitražo proceso inicijavimas, likus kelioms savaitėms iki ŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto bylos iškėlimo, tiesiog negalėjo turėti kito tikslo, nei siekį dirbtinai padidinti suinteresuoto asmens kreditorinį reikalavimą ir tokiu būdu daryti lemiamą įtaką bendrovės kreditorių susirinkimuose bei pretenduoti į bankrutavusios įmonės turtą. Toks fiktyvus ir šališkas arbitražo procesas negali būti pateisinamas jokiais pamatiniais sąžiningumo ir teisingumo principais, o tokio proceso metu priimtas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir sudaro pagrindą Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinti tokį sprendimą.
    8. Pagal KAĮ 8 straipsnio 1 dalį arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad nešališkumo ir nepriklausomumo pareigos pažeidimas gali būti laikomas viešosios tvarkos pažeidimu. Nešališkumo reikalavimai taikomi ne tik arbitrams, bet ir arbitražo institucijoms bei jų pirmininkams. A. K.-Z. ir ŽŪB „Kraštovaizdis“ atstovavo tos pačios advokatų kontoros, todėl šalys klausimus spręsdavo kompleksiškai. Šiuos asmenis atstovavo ta pati advokatų profesinė bendrija „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax“. A. K.-Z. ir ŽŪB „Kraštovaizdis“ taip pat atstovavo ZETA LAW advokatų profesinė bendrija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 3-387-421/2016 nustatė, kad egzistuoja ypač glaudūs ir intensyvūs ryšiai tarp Lietuvos arbitražo teismo bei ZETA LAW. Taigi, A. K.-Z. ir buvę ŽŪB „Kraštovaizdis“ vadovai galėjo nesunkiai suorganizuoti fiktyvų arbitražo procesą jiems palankioje arbitražo institucijoje.
    9. Administratorius apie ginčijamą arbitražo sprendimą ir apie arbitražo bylą Nr. 1-15/2016 sužinojo tik gavęs 2016 m. gruodžio 28 d. A. K.-Z. kreditorinį reikalavimą. Buvę bankrutuojančios įmonės vadovai iki šios dienos nevykdo įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties ir neperduoda administratoriui visų įmonės dokumentų bei turto. Be to, teismo nutartis dėl bankroto bylos ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškėlimo įsiteisėjo tik 2016 m. lapkričio 14 d., o sprendimas buvo priimtas 2016 m. spalio 11 d. Dėl šios priežasties sprendimo apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo bankroto administratoriui dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 28 d., ir atitinkamai turėtų baigtis 2017 m. sausio 28 d.
  2. Atsiliepimu į skundą suinteresuotas asmuo (ieškovas) A. K.-Z. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pareiškėja praleido terminą skundui dėl arbitražo teismo sprendimo paduoti. Lietuvos arbitražo teismas sprendimą priėmė 2016 m. spalio 11 d. BŽŪB „Kraštovaizdis“ prašymą panaikinti arbitražo sprendimą pateikė 2017 m. sausio 27 d. Nors bankroto byla pareiškėjai buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, tačiau ši nutartis įsiteisėjo tik 2016 m. lapkričio 14 d., todėl ŽŪB „Kraštovaizdis“ valdymo organai iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo turėjo visus reikalingus įgaliojimus veikti įmonės vardu ir interesais. Byloje nėra įrodymų, kad buvo sustabdyti ŽŪB „Kraštovaizdis“ valdymo organų įgaliojimai, todėl pripažintina, kad atsakovė galėjo įgyvendinti teisę paduoti prašymą panaikinti arbitražo sprendimą per įstatymo nustatytą terminą. ŽŪB „Kraštovaizdis“ vienasmeniu valdymo organu iki bankroto bylos iškėlimo buvo pirmininkas J. M., kuris dalyvavo arbitražo byloje, todėl jam buvo žinomos visos ginčo aplinkybės.
    2. Bankroto bylos iškėlimas nesudaro pagrindo procesiniams terminams ar ieškinio senaties terminams atnaujinti. Net ir pripažinus, kad KAĮ 50 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas terminas gali būti siejamas su bankroto bylos iškėlimu, visiškai nepateisinamas šio termino skaičiavimas nuo bankroto administratoriaus sužinojimo apie arbitražo procesą momento, kadangi bankroto administratoriaus sužinojimas apie administruojamos įmonės sandorius yra per daug subjektyvus kriterijus, priklausantis vien nuo administratoriaus aktyvaus (pasyvaus) veikimo. Taip pat negalima tokia teisinė situacija, kad juridinio asmens vardu turinčio teisę veikti asmens pasikeitimas būtų pagrindas procesiniams terminams atnaujinti.
    3. KAĮ 50 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas terminas laikytinas procesiniu terminu. Procesinių terminų praleidimo padariniai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 75 straipsnyje. Pareiškėja neprašė praleisto termino atnaujinti ir jo praleidimo priežasčių nenurodė, todėl procesas šioje byloje yra nutrauktinas.
    4. Byloje nėra pagrindų panaikinti arbitražo sprendimą pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Pareiškėja šį arbitražo sprendimo negaliojimo pagrindą grindžia teoriniais samprotavimais, nepagrįstais leistinais rašytiniais įrodymais ar kitais objektyviais duomenimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka.
    5. Šalys turi teisę pasirinkti ne tik teisminį, bet ir arbitražinį ginčų sprendimo būdą. Ieškovas A. K.-Z. ir atsakovė ŽŪB „Kraštovaizdis“ 2016 m. balandžio 14 d. susitarimu dėl ginčų sprendimo arbitraže įgyvendino savo teisę pasirinkti ginčų sprendimo būdą. Ginčo atveju šalys sudarė dvišalį arbitražinį susitarimą, jo ribas apibrėžė plačiai, nurodydamos ir ginčų rūšis (bet kokie ginčai), kurias nori nagrinėti arbitraže, ir jų priskyrimo arbitražo jurisdikcijai pagrindą – sąsajumą su šalių sudarytais sandoriais. Todėl šalių ginčas dėl paskolos teisinių santykių patenka į arbitražinio susitarimo ribas, kadangi šalių sudaryta arbitražinio susitarimo konstrukcija apima visus įmanomus ginčus, kokie realiai ir potencialiai gali kilti tarp arbitražinį susitarimą pasirašiusių asmenų.
    6. Šios bylos šalys – verslininkai, kurie sudarydami sutartis siekia tam tikro ekonominio rezultato. Operatyvus ginčų išnagrinėjimas leidžia trumpesniam laikotarpiui „įšaldyti“ lėšas, taigi atitinka verslo interesus. Siekiant operatyvesnio ginčų išnagrinėjimo, vengiant nesuderinamų sprendimų rizikos, procesinių kliūčių (poreikio stabdyti bylą iki bus išnagrinėta kita byla ir t. t.), verslininkams ekonomiškai racionalu akumuliuoti visų tarp šalių kilusių ginčų nagrinėjimą vienoje ginčų nagrinėjimo institucijoje (teisme arba arbitražo teisme). Todėl ieškovas ir atsakovė tinkamai susitarė dėl ginčų, kylančių tarp jų, sprendimo Lietuvos arbitražo teisme ir šalims šis susitarimas yra privalomas.
    7. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos arbitražo teismą ir ZETA LAW sieja glaudūs ir intensyvūs ryšiai, tačiau su prašymu yra nepateikti jokie dokumentai, kuriuose būtų užfiksuotas faktas, kad A. K.-Z. atstovu arbitražo byloje buvo ZETA LAW advokatas ir kokiu būdu šios advokatų kontoros advokatai galėjo lemti Lietuvos arbitražo teismo šališkumą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra pakankamos (neįrodo) Lietuvos arbitražo teismo šališkumo ir (ar) nepriklausomumo principų pažeidimo nagrinėjamu atveju. Byloje nėra konkrečių ir objektyvių duomenų apie tai, kad Lietuvos arbitražo teismas galėjo turėti suinteresuotumą nagrinėtos arbitražo bylos baigtimi.
    8. Arbitražo byloje užfiksuota, kad abi šalys pasisakė dėl arbitrų skyrimo, t. y. ieškovas ir atsakovė pateikė siūlymus dėl arbitrų kandidatūrų. Lietuvos arbitražo teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paskyrė arbitrą K. Ž., kurio kandidatūros nesiūlė nei viena iš šalių, o buvo parinktas Lietuvos arbitražo teismo proceso reglamento (kodekso) nustatyta tvarka.
    9. Pareiškime nurodoma, kad kyla rimtų abejonių dėl arbitražo sprendimu priteistos skolos dydžio. Tačiau abi ginčo šalys neginčija paskolos sutarčių, todėl jos yra galiojančios ir privalomos vykdyti abiem sutarties šalims. Pareiškėjos pateikiami samprotavimai apie nelogiškus ieškovo veiksmus, skolinant pinigines lėšas nemokiai įmonei, yra atmestini, kadangi pajininkas turi teisę dėti pastangas atkurti juridinio asmens mokumą, kas buvo daroma investuojant į bendrovės veiklą. ŽŪB „Kraštovaizdis“ pajininkų pastangos atkurti bendrovės mokumą yra užfiksuotos ne tik paskolų teikimo sutartimis, bet ir siekiu restruktūrizuoti bendrovę. Tik nepavykus atkurti mokumo, ŽŪB „Kraštovaizdis“ buvo iškelta bankroto byla.
    10. Teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą. Taigi, arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu Lietuvoje draudžiamas. Pareiškėja skunde iš esmės įrodinėja materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kad arbitražo teismas netinkamai taikė netesybų, kaip minimalių nuostolių, institutą ir priteisė neprotingo dydžio delspinigius, savo poziciją grįsdama faktinėmis aplinkybėmis, pateiktais skaičiavimais. Tačiau sprendžiant, ar skolos, netesybų ir palūkanų dydis yra ne per didelis, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinamos bylai svarbios aplinkybės, o tai yra fakto klausimas. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų. Sutarties sąlygos, tarp jų ir įsipareigojimų nevykdymo pasekmės, atsakovei buvo žinomos. Pareiškėjos argumentai dėl delspinigių dydžio nepagrįstumo tuo pagrindu, kad šiuo metu atsakovės atstovas yra bankroto administratorius, yra nepakankami panaikinti arbitražo sprendimą.
  3. Iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios pareiškėja BŽŪB „Kraštovaizdis“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, susipažinusi su arbitražo bylos Nr. 1-15/2016 medžiaga, nustatė, jog nei ZETA LAW advokatų profesinė bendrija, nei advokatų profesinė bendrija „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax“ ginčo šalių arbitražo byloje neatstovavo. Kadangi pareiškėja negali įrodyti, kas parengė A. K.-Z. ieškinį ir ŽŪB „Kraštovaizdis“ atsiliepimą į ieškinį, pareiškėja šios skundo dalies bei joje nurodytų argumentų atsisako, tačiau palaiko likusias prašymo dalis.
  4. 2017 m. rugsėjo 22 d. suinteresuotas asmuo A. K.-Z. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, susijusius su suinteresuoto asmens ŽŪB „Kraštovaizdis“ suteiktomis paskolomis ir jų grąžinimu.
  5. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 25 d. teismui pateiktu prašymu prašo neprijungti prie bylos suinteresuoto asmens 2017 m. rugsėjo 22 d. pateiktų papildomų paaiškinimų ir įrodymų, kadangi jie galėjo būti pateikti anksčiau, paaiškinimai ir įrodymai yra pateikti prieš pat teismo posėdį, todėl pareiškėja neturi galimybės į šiuos naujai pateiktus paaiškinimus ir įrodymus tinkamai atsikirsti, neatidedant bylos nagrinėjimo ir neužvilkinant proceso.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 301 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nustatyta tvarka, o nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK III dalies XVI skyriuje nustatytas taisykles.
  2. Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014 ir kt.). Dėl anuliavimo, kaip arbitražo sprendimų priežiūros formos, specifikos arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 50 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-245/2007 ir kt.).
Dėl suinteresuoto asmens 2017 m. rugsėjo 22 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų
  1. CPK 314 straipsnio ir 181 straipsnio 2 dalis įtvirtina teismo teisę atsisakyti priimti įrodymus, jei tokie įrodymai galėjo būti teismui pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Pagal teismų formuojamą praktiką, nurodytos nuostatos neturi būti taikomos formaliai – kiekvienu atveju, sprendžiant dėl naujų įrodymų pateikimo, teismo turi būti įvertinamas tiek procesinis juos pateikusios šalies elgesys, tiek naujai teikiamų įrodymų reikšmė nagrinėjamai bylai.
  2. Suinteresuotas asmuo didelės apimties papildomus paaiškinimus ir įrodymus teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 22 d. (penktadienį), t. y. prieš pat 2017 m. rugsėjo 25 d. (pirmadienį) paskirtą teismo posėdį. Paaiškinimuose nurodoma, kad jais siekiama atsikirsti į pareiškėjos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus, kurie teismui pateikti dar 2017 m. liepos 21 d. ir priimti kolegijos pirmininkės 2017 m. rugpjūčio 9 d. rezoliucija. Paaiškinimuose nenurodoma, kodėl jie teikiami likus tiek mažai laiko iki byloje paskirto teismo posėdžio, nepagrindžiama, kad paaiškinimai ir kartu su jais teikiami įrodymai teismui negalėjo būti pateikti anksčiau. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, kad suinteresuoto asmens pateikti nauji paaiškinimai ir įrodymai yra pateikti pavėluotai, jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi priėmus didelės apimties naujus įrodymus būtų būtina atidėti teismo posėdį, sudarant pareiškėjai tinkamas galimybes su pateiktais įrodymais susipažinti ir į juos atsikirsti.
  3. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuoto asmens naujai teikiami įrodymai iš esmės susiję su pareiškėjos skolos suinteresuotam asmeniui faktu ir dydžiu, t. y. detalus šių įrodymų tyrimas nepatenka į skundo dėl arbitražo teismo sprendimo nagrinėjimo ribas (nutarties 11 punktas).
  4. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija 2017 m. rugsėjo 22 d. suinteresuoto asmens teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.
Dėl termino skundui dėl arbitražo teismo sprendimo paduoti
  1. Pagal KAĮ 50 straipsnio 5 dalį, Lietuvos apeliacinis teismas atsisako priimti skundą, kuris paduotas praėjus vienam mėnesiui po arbitražo teismo sprendimo priėmimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nurodytas terminas yra atnaujinamasis, o ne naikinamasis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1988/2012, 2016 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-57-241/2016).
  2. Teismo nutartis, kuria priimamas nagrinėti skundas dėl arbitražo teismo sprendimo, neįgyja prejudicinės galios sprendžiant dėl termino skundui dėl arbitražo teismo sprendimo paduoti praleidimo teisinių pasekmių. Tuo atveju, jei termino skundui paduoti praleidimas teismo konstatuojamas jau po skundo priėmimo, bylos procesas pagal šį skundą yra nutraukiamas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-57-241/2016).
  3. Ginčijamas arbitražo teismo sprendimas priimtas 2016 m. spalio 11 d., skundas dėl jo teismui paduotas 2017 m. sausio 27 d. Pareiškėja skunde neprašė atnaujinti termino skundui dėl arbitražo teismo sprendimo paduoti, tačiau teigė, jog šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016 m. gruodžio 28 d., kai apie ginčijamą arbitražo sprendimą sužinojo pareiškėjos bankroto administratorius.
  4. Kolegija sutinka su suinteresuoto asmens argumentu, kad šalies teisinio statuso ir jai atstovaujančių asmenų pasikeitimas (pavyzdžiui, bankroto bylos iškėlimo atveju) savaime nelemia kitokios procesinių terminų skaičiavimo pradžios ir pabaigos, tačiau ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ((žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1988/2012).
  5. Aplinkybė, kad pareiškėja skunde teismui aiškiai nesuformulavo procesinio prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, laikydama šį terminą esant nepraleistu, kolegijos vertinimu, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, kadangi pareiškėjos skunde aiškiai išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios termino praleidimo priežastis, o skunde suformuluotas procesinis prašymas priimti skundą siekiamomis teisinėmis pasekmėmis yra identiškas prašymui atnaujinti terminą skundui paduoti.
  6. Nustatyta, kad bankroto byla ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 14 d. Taigi, terminas skundui dėl šioje byloje ginčijamo arbitražo teismo sprendimo paduoti prasidėjo ir baigėsi ŽŪB „Kraštovaizdis“ esant neapibrėžtoje teisinėje situacijoje – jau esant priimtai teismo nutarčiai iškelti ŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto bylą, tačiau šiai nutarčiai dar neįsiteisėjus. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad šiuo laikotarpiu skundą dėl arbitražo teismo sprendimo galėjo paduoti ŽŪB „Kraštovaizdis“ buvęs vadovas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, buvęs ŽŪB „Kraštovaizdis“ vadovas arbitraže neginčijo suinteresuoto asmens reikalavimo ir būtent šia aplinkybe (formaliu ieškinio nagrinėjimu arbitraže, pažeidusiu bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus) iš esmės grindžiamas teismui pateiktas skundas.
  7. Suinteresuotas asmuo neginčija pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad apie ginčijamą arbitražo teismo sprendimą pareiškėjos bankroto administratorius sužinojo tik gavęs 2016 m. gruodžio 28 d. A. K.-Z. kreditorinį reikalavimą ir kad tai įvyko dėl to, jog bankroto administratoriui laiku nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai. Nenustatyta, kad pareiškėjos bankroto administratorius būtų piktnaudžiavęs teise į skundą ar būtų neprotingai ilgai delsęs šia teise pasinaudoti. Atsižvelgdama į tai kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl arbitražo teismo sprendimo paduoti, ir dėl skunde dėstomų reikalavimų pasisako iš esmės.
Dėl arbitražinio susitarimo
  1. Byloje nustatyta, kad ginčas, kuris buvo išspręstas šioje byloje ginčijamu arbitražo sprendimu, arbitražo jurisdikcijai buvo perduotas 2016 m. balandžio 14 d. susitarimu dėl ginčų sprendimo arbitraže, kuriuo šalys susitarė pakeisti iki susitarimo pasirašymo dienos šalių sudarytuose sandoriuose numatytą ginčo sprendimo tvarką ir visus tarpusavio ginčus spręsti Lietuvos arbitražo teisme.
  2. Pagal KAĮ 11 straipsnio 2 dalį, arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai. Prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui, arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas sprendžiamas tik šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.
  3. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražinis susitarimas negalioja pagal šalių susitarimu taikomus įstatymus, o kai šalys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad KAĮ įtvirtinti vidaus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) tikrinami ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).
  5. Pareiškėja, pateikdama argumentus dėl 2016 m. balandžio 14 d. susitarimo sudarymo aplinkybių ir galimų viešajai tvarkai prieštaraujančių šio susitarimo tikslų, visgi nurodo nesiekianti pripažinti arbitražinio susitarimo negaliojančiu ir iš esmės pripažįsta šio arbitražinio susitarimo teisėtumą (pareiškėjos 2017 m. liepos 20 d. rašytinių paaiškinimų 29, 32 punktai). Atsižvelgdama į tai kolegija sprendžia, kad nėra KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo ginčijamam arbitražo teismo sprendimui panaikinti.
Dėl arbitražo teismo šališkumo
  1. Nors pažeidimai, susiję su arbitražo teismo sudėtimi, yra įstatyme priskirti prie pagrindų, kuriuos įrodinėti yra šalių prerogatyva, arbitrų skyrimas yra viena iš esminių šalių teisių arbitražo procese, galinti turėti esminę įtaką visam arbitražo procesui, šalių teisės į tinkamą procesą įgyvendinimo galimybėms ir priimto arbitražo sprendimo legitimumui. Todėl šiurkštūs ir aiškūs arbitražo teismo sudėties formavimo tvarkos pažeidimai gali patekti ne tik į aptariamo, bet ir į kito arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo – viešosios tvarkos pažeidimo – taikymo sritį. Taigi teismas, nagrinėjantis prašymą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, aplinkybes, patenkančias į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto taikymo sritį, analizuoja ir vertina tiek, kiek jų egzistavimą įrodo jomis besiremianti šalis. Tačiau tais atvejais, kai teismas nustato, kad arbitražo procese formuojant teismo sudėtį padarytas šiurkštus teisės į tinkamą procesą pažeidimas, atitinkamų aplinkybių patikrinimas, tiek, kiek tai susiję su galimo viešosios tvarkos pažeidimo nustatymu ir įvertinimu, gali būti atliekamas pagal viešosios tvarkos pagrindą reglamentuojančias procesines taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).
  2. Pareiškėja, skunde be kita ko išdėsčiusi argumentus dėl arbitražo teismo nepriklausomumo ir nešališkumo trūkumų, susijusių su galimais arbitražo institucijos ryšiais su suinteresuotą asmenį atstovaujančia advokatų bendrija, vėliau šių savo argumentų nebepalaikė (pareiškėjos 2017 m. liepos 20 d. rašytinių paaiškinimų 5 punktas). Kolegija, susipažinusi su arbitražo bylos medžiaga, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad skiriant arbitrą ar bylą nagrinėjant arbitražo teisme būtų buvę pažeisti arbitrų ir arbitražo teismo kaip institucijos nepriklausomumo ir nešališkumo principai.
Dėl arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs aiškias arbitražo teismo sprendimo vertinimo atitikties viešajai tvarkai ribas, pagal kurias, vertindamas arbitražo teismo sprendimą viešosios tvarkos pagrindu, teismas nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Arbitražo sprendimo analizė galima tokia apimtimi, kiek ji skirta įvertinti galimą viešosios tvarkos pažeidimą. Materialiosios viešosios tvarkos išlygos atveju negali būti iš naujo vertinamas ginčo išsprendimo rezultatas, todėl arbitražo sprendimai neturėtų būti panaikinami siekiant ištaisyti neteisingą arbitražo sprendimą, jei pats sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
  2. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei viešosios tvarkos pažeidimas negali būti visapusiškai įvertintas vien susipažinus su arbitražo sprendimo turiniu ir šį pažeidimą lemia arbitražo neanalizuotos aplinkybės bei jo netirti įrodymai, sprendimo pripažinimą atliekantis teismas gali įtraukti į savo vertinimą faktus, kurių nevertino arbitražas, priimdamas sprendimą, ir tirti įrodymus, kurių jis netyrė (pvz., siekdamas nustatyti šalių arba arbitrų neteisėtą elgesį, sudarantį viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).
  3. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje būtent ir yra susiklosčiusi tokia išskirtinė teisinė situacija, kadangi pareiškėjos teismui pateiktas skundas iš esmės grindžiamas ne paties kilusio ginčo arbitražinio nagrinėjimo negalimumu ar bylą nagrinėjusio arbitro veiksmais, o galimu neteisėtu šalių susitarimu, pasinaudojant arbitražo proceso ypatumais (ribota arbitražo teismo sprendimo peržiūros galimybe), patvirtinti neginčijamą ypač didelės sumos suinteresuoto asmens kreditorinį reikalavimą ŽŪB „Kraštovaizdis“, esant jau pradėtam šios bendrovės bankroto procesui.
  4. Kolegija sutinka su pareiškėjos argumentu, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja yra bankrutuojanti bendrovė, suinteresuotam asmeniui ginčijamu arbitražo sprendimu priteistos sumos dydis teismo gali vertinamas viešosios tvarkos aspektu, kadangi šiuo atveju ginčijamas arbitražo sprendimas yra susijęs ne tik su arbitražo proceso šalių, bet ir su visų ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių teisėmis ir interesais. Viešasis interesas reikalauja, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
  5. Iš arbitražo bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą arbitražo teisme aplinkybės, susijusios su suinteresuoto asmens reikalavimo dydžiu, nebuvo iš esmės nagrinėjamos, kadangi pareiškėja arbitražo procese neginčijo suinteresuoto asmens reikalavimo. Tuo tarpu iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos skolos suinteresuotam asmeniui dydis galimai gali būti gerokai mažesnis, nei priteista ginčijamu arbitražo sprendimu. Pavyzdžiui, pagal į bylą pateiktą 2015 m. gegužės 11 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo ir išdėstymo, pasirašytą suinteresuoto asmens, nurodomas bendrovės įsiskolinimas suinteresuotam asmeniui – 462 730,49 Eur, toks pats įsiskolinimo dydis nurodytas 2015 m. ŽŪB „Kraštovaizdis“ restruktūrizavimo plano metmenyse, tuo tarpu ginčijamu arbitražo sprendimu pagal 2012, 2013 ir 2015 m. sudarytas paskolos sutartis suinteresuotam asmeniui priteista net 1 098 274 Eur skola.
  6. Kolegija pažymi, kad šia nutartimi negali būti sprendžiama dėl konkretaus pareiškėjos įsiskolinimo suinteresuotam asmeniui dydžio, kadangi tai nėra skundo dėl arbitražo teismo sprendimo nagrinėjimo dalykas. Tačiau, kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad, esant tokiems ženkliems įrodymų, pagrindžiančių įsiskolinimo suinteresuotam asmeniui dydį, neatitikimams, ginčijamas arbitražo teismo sprendimas priimtas iš esmės nevertinus įrodymų, pagrindžiančių skolos faktą ir dydį, vien dėl pasyvios procesinės ŽŪB „Kraštovaizdis“, atstovaujamos buvusio vadovo, pozicijos, leidžia teigti esant kitų ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių, o tuo pačiu ir viešosios tvarkos, pažeidimą.
  7. Kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma: 2016 m. balandžio 14 d. susitarimo dėl ginčų sprendimo arbitraže sudarymo momentas, suinteresuoto asmens kreipimosi į arbitražo teismą momentas (2016 m. rugpjūčio 19 d., jau esant pateiktam pareiškimui dėl bankroto bylos ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškėlimo, kuris, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pateiktas 2016 m. liepos 1 d.), leidžia manyti, jog teise pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimo būdą šiuo atveju buvo naudojamasi siekiant išvengti suinteresuoto asmens reikalavimo ginčijimo, ŽŪB „Kraštovaizdis“ valdymą parėmus bankroto administratoriui. Toks naudojimosi teise būdas neatitinka Lietuvos įstatymų pagrindinių principų, nustatančių teisės subjektų tarpusavio santykių pagrindus, t. y. teisingumo ir sąžiningumo principų, bei draudimo įgyvendinti savo teisę trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančiu būdu. Tuo pačiu situacija, kai, pasinaudojant arbitražo proceso ypatumais, jau prasidėjus įmonės bankroto procesui iš esmės ne ginčo tvarka patvirtinamas ypač didelis kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei, dėl kurio pagrįstumo kyla abejonių, laikytina pažeidžiančia viešąją tvarką KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto prasme.
  8. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas arbitražo teismo sprendimas naikintinas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu.
  9. Patenkinus pareiškėjos skundą, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteisiama, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių neviršijanti, bylinėjimosi išlaidų suma – 2 310,29 Eur.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktu, CPK 301 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

7Panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 1-15/2016.

8Priteisti pareiškėjai BŽŪB „Kraštovaizdis“ iš suinteresuoto asmens A. K.-Z. 2 310,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai