Byla 2A-2213-577/2016
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovams R. M. ir R. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5ieškovė B. V. pateikė teismui ieškinį, prašydama solidariai iš atsakovų R. M. ir R. M. priteisti 16 641,41 Eur skolos, 2 292,48 Eur metinių kompensuojamų palūkanų, 1 695,87 Eur mokėjimo palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. liepos 19 d. atsakovas R. M. paprastaisiais vekseliais įsipareigojo be sąlygų sumokėti ieškovei B. V. vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Pagal abu vekselius už atsakovo prievolės įvykdymą laidavo R. M.. Atsakovas laiku ieškovei minėtų pinigų nesumokėjo. Ieškovė ne kartą informavo atsakovus apie jų neįvykdytus įsipareigojimus pagal atsakovo pasirašytus vekselius. Pasak ieškovės, nors vekselio pateikimo apmokėti terminas praleistas, tačiau šalis sieja paskoliniai santykiai ir ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus dėl negrąžintos paskolos.

62.

7Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pasibaigus ĮPVĮ nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, išnyksta vekselio, kaip vertybinio popieriaus abstraktumo savybė ir tampa svarbus jo išdavimo pagrindas – juridinis faktas. Vekselis savaime netampa paskolos sutartimi, todėl ieškovė turi įrodyti paskolinių santykių buvimą, tačiau paskolos dalyko perdavimo ieškovė apskritai neįrodinėja, nenurodo faktinių aplinkybių apie ieškovės ir atsakovų santykius. Atsakovai pažymėjo, kad 2005-07-01 ieškovė ir UAB „MDP“, atstovaujama direktorės R. M., buvo sudariusios komercinių patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartį, o vekseliai buvo išrašomi užtikrinant UAB „MDP“ skolinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartį įvykdymą. Ieškovė yra pateikusi finansinį reikalavimą UAB „MDP“ bankroto byloje, kuris kilęs iš minimos nuomos sutarties ir jis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi yra patvirtintas. Paskoliniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nesusiklostė, todėl reikalavimą dėl piniginės skolos, kildinamos iš paskolos santykių bei grindžiamos vekseliais, prašė atmesti. Atkreipė dėmesį, kad palūkanų priteisimas galimas tik nustačius, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Be to, nors ieškovė prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, tačiau lentelėje pateikia delspinigių paskaičiavimą, todėl prašo jiems taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Taip pat, atsakovų nuomone, ieškovei praleidus įstatymo nustatytą terminą pateikti vekselį apmokėjimui, ji prarado teisę pareikšti reikalavimą laiduotojai atsakovei R. M..

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

84.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų R. M. ir R. M. ieškovei B. V. 16 641,41 Eur skolos, 2 292,48 Eur metinių kompensuojamų palūkanų, 1 695,87 Eur mokėjimo palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 20 629,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai 425,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

104.1. Teismas, atsižvelgdamas į situacijos specifiškumą, sprendė, kad egzistuoja visos sąlygos, leidžiančios konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teismo nuomone, atsakovų nurodomos aplinkybės dėl patalpų nuomos ir nuomos kainos keitimo neatleidžia atsakovo R. M. nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, kadangi vekselis išrašytas ne įmonės, o atsakovo vardu. Be to, atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad negavo pinigų iš ieškovės ir nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselius, t.y. nenuginčijo vekselio sudarymo ir prievolės pagal juos atsiradimo.

114.2. Pažymėjo, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas turi esminių skirtumų nuo bendrųjų akcesorinių prievolių pasibaigimo bei negaliojimo pagrindų – pagrindinei prievolei pasibaigus ar ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir papildoma prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė prarado teisę pareikšti reikalavimą laiduotojai. Vadovaudamasis CK 6.87 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog paskolos gavėjui neįvykdžius įsipareigojimų pagal vekselius, laiduotojui kyla atsakomybė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

124.3. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio ir skaičiavimo, o atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovės paskaičiavimai yra neteisingi, teismas sprendė, jog nėra pagrindo prašomas priteisti kompensuojamas palūkanas pripažinti delspinigiais ir jiems taikyti CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytą ieškinio senatį. Remdamasis išdėstytu ir nustatęs, kad šalis sieja paskoliniai teisiniai santykiai, teismas solidariai iš atsakovų priteisė 2 292,48 Eur metines kompensuojamąsias palūkanas ir 1 695,87 Eur mokėjimo palūkanas.

13III.

14Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

156.

16Atsakovai R. M. ir R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

176.1. Teismas nepagrįstai vekselius, kurie nebuvo pateikti apmokėti nustatyti terminu vertino kaip išlaikusius vertybinio popieriaus statusą bei abstraktumo savybę ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Pasak apeliantų, ieškovė, praleidusi įstatymo nustatytą vekselio pateikimo apmokėti terminą, turi įrodyti, kad vekselio turėtojo ir vekselio davėjo tiesioginiai santykiai, kurių pagrindu buvo išrašytas vekselis, leidžia teigti, kad vekselio davėjo prievolė nėra pasibaigusi ir yra vykdytina.

186.2. Kasacinio teismo nutartys, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neatitinka šios bylos aplinkybių, todėl jomis nebuvo galima remtis kaip precedentais.

196.3. Teismas be teisinio pagrindo padarė išvadą, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, tokiu būdu pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei CPK 265 straipsnio 1 dalį. Teismas apskritai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų. Apeliantų nuomone, byloje esančių įrodymų visuma, aplinkybės, kad MDP ieškovei jau buvo skolinga didelę pinigų sumą; kad vekseliuose nurodytos sumos nėra suapvalintos; jų grąžinimo vieta nurodyta ( - ), t.y. patalpose, kurias UAB ,,MDP“ buvo išsinuomojusi iš B. V.; po paskutinio vekselio pasirašymo UAB ,,MDP“ persikėlė į maženes patalpas, - leido teismui daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog tarp ieškovės ir atsakovų buvo susiklostę ne paskoliniai santykiai, t.y. vekseliai buvo išrašomi kaip skolos rašteliai susidarius padidinto nuomos mokesčio skolai pagal 2010 m. Nuomos sutartis, sudarytas tarp UAB ,,MDP“ ir B. V..

206.4. Teismo išvados prieštaringos - teismas sutinka su atsakovo nurodomais teiginiais, kad išrašytais vekseliais jis prisiėmė trečiojo asmens skolą, tačiau tai vertina kaip paskolinius santykius bei teigia, kad atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog pinigų pagal vekselius negavo. Pasak apeliantų, ieškovei neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

216.5. Teismas nepagrįstai priteisė dvigubas palūkanas (mokėjimo ir kompensavimo), kurios galimos tik esant paskoliniams teisiniams santykiams.

226.6. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo taikė atsakovei R. M. solidarią atsakomybę, nepripažino reikalavimo teisės į laiduotoją pasibaigusia, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Pažymėjo, kad vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Šiuo atveju, vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, o tai, pasak apeliantų, reiškia, kad reikalavimo teisė į laiduotoją yra pasibaigusi (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

236.7. Teismas nepasisakė dėl CK 6.88 str. 1 d. normos taikymo, nors atsakovė prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti ir šiuo pagrindu. Kad laiduotoja R. M. laiduoja iki visiško prievolės įvykdymo vekseliuose nėra nurodyta, tad nagrinėjamu atveju šalis siejo terminuoto laidavimo sutartis iki 2013-03-31, o ieškovė į teismą kreipėsi pasibaigus laidavimui.

246.8. Ieškovės atstovė prašydama priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas nepateikė sąskaitos už teisines paslaugos ir rašytinio prašymo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti su išlaidų apskaičiavimu bei pagrindimu. Mano, jog teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai priteisė 1 100 Eur ieškovei už advokato teisines paslaugas.

257.

26Ieškovė B. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą; priteisti iš atsakovų ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

277.1. Pirmos instancijos teismas sprendime nekonstatavo, jog ieškovei praleidus terminą kreiptis į notarą vekselis kaip vertybinis popierius išsaugojo savo abstraktumo savybę ir vertybinio popieriaus teisinį statusą, bet nurodė, kad prievolė atsiradusi iš abstraktaus vienašalio sandorio (vekselio) taip pat yra abstrakti. Minėta išvada atitinka ir kasacinio teismo panašaus pobūdžio bylose formuojamą praktiką.

287.2. Kadangi kasacinio teismo nutartyje 3K-3-70-706/2016 nagrinėtos bylos aplinkybės beveik identiškos šios bylos aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtoje nutartyje suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis.

297.3. Nesutinka, kad pirmos instancijos teismas sprendime nevertino atsakovų pateiktų įrodymų ir paaiškinimų.

307.4. Teigia, į bylą pateikusi pakankamai įrodymų patvirtinančių faktą, kad pinigai buvo paskolinti atsakovui. Atkreipė dėmesį, jog tuo atveju, jei vekseliais buvo siekiama užtikrinti nuomos mokesčio nepriemoką, turėjo susidaryti du kartus daugiau nei ieškovė paskolino atsakovui pagal išrašytus vekselius. Ieškovė iš esmės nieko apie sunkią įmonės padėtį nežinojo, atsakovai teigė, kad tai tik laikini dėl ekonominės krizės iškilę sunkumai. Be to, pinigai pagal išrašytus vekselius buvo skolinami ne BUAB „MDP“, tačiau atsakovui kaip fiziniam asmeniui, kuris tuo metu turėjo gerai apmokamą darbą, nekilnojamojo turto, ieškovė atsakovus pažinojo, jais pasitikėjo, todėl abejoti, kad atsakovas savo finansinių įsipareigojimų nevykdys neturėjo pagrindo.

317.5. Nuomos sutartyse nėra įrašų apie sudaromą vekselį kaip prievolių užtikrinimo priemonę, o patys vekseliai nesusieti su ieškove ir BUAB „MDP“ sudarytomis nuomos sutartimis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai vekselis yra pasirašomas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, tai turi būti aiškiai išreikšta pačiame vekselyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016).

327.6. Pareiga pateikti įrodymus faktui, jog pagal vekselius pinigai nebuvo perduoti, teko atsakovams. Sprendimą dalyje dėl 1 695,87 Eur mokėjimo palūkanų, taip pat laiko teisėtu ir pagrįstu. Ieškovė mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. M. laidavimas nėra pasibaigęs. Atsakovės vekselio laidavimas yra galiojantis, nes vekseliai pagal kuriuos laidavo atsakovė atitinka įstatyme įtvirtintus formos reikalavimus. Vadovaudamasi teismų praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011), teigia, kad vekselio laidavimo pabaigai negali būti taikomos atsakovų nurodytos CK laidavimą įtvirtinančios nuostatos.

337.7. Ieškovė nesutinka, jog prašant priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti buvo pažeisti CPK 98 str. reikalavimai.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

348.

35Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36Dėl papildomų įrodymų prijungimo

379.

38CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantai prašo pridėti prie bylos atsakovo R. M. 2012 metais gautų pajamų deklaraciją bei banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31. Pasak apeliantų atsakovo gautos pajamos 2012 metais bei nedidelės išlaidos patvirtina, jog vekselių pasirašymo metu jam nebuvo poreikio skolintis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas jau atsiliepime į ieškinį įrodinėjo, kad paskoliniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susiklostę. Taigi, atsikirtimus patvirtinančius įrodymus galėjo pateikti ir pirmosios intsancijos teisme. Kad teismas atsisakė priimti tokius įrodymus (apie atsakovo gautas pajamas bei išlaidas), apeliantas nenurodo ir tokių duomenų byloje nėra. Taigi, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog tokie apeliantų įrodymai apeliacinės instancijos teisme negali būti vertinami, todėl apeliantų prašymas pridėti naujus įrodymus netenkintinas.

39Dėl apeliacinio skundo esmės

4010.

41Byloje nustatyta, kad 2012 m. gegužės 24 d. atsakovas R. M. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovei B. V. iki 2013 m. kovo 31 d. sumokėti 12 679,56 Eur (43 780 Lt) sumą. 2012 m. liepos 19 d. R. M. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovei B. V. iki 2013 m. kovo 31d. sumokėti 3 962,36 Eur (13 681,25 Lt) sumą. Pagal abu vekselius už atsakovo prievolės įvykdymą laidavo atsakovė R. M.. Atsakovui vekselyje nurodytu laiku nesumokėjus juose nurodytų sumų, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 16 641,41 Eur skolos, 2 292,48 Eur metinių kompensuojamų palūkanų, 1 695,87 Eur mokėjimo palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą.

4211.

43Apeliantai nurodo, jog byloje kilo ginčas dėl teisinių santykių, kurių pagrindu buvo išrašyti vekseliai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vekselius, kurie nebuvo pateikti apmokėti nustatytu terminu vertino kaip išlaikiusius vertybinio popieriaus statusą bei abstraktumo savybę ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Taip pat apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuriose nagrinėjamos aplinkybės neatitinka šios bylos aplinkybių, todėl, jų manymu, pacituotomis nutartimis nebuvo galima remtis kaip precedentais.

4412. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. (...) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo.

4513.

46Kasacinio teismo nutartyje aiškiai įvardinama, kad net ir suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nepraranda teisinės galios ir prievolė pagal tokį vekselį savaime nesibaigia.

4714.

48Apeliantų nurodomas argumentas, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi nuo Kasacinio teismo nutarties Nr. 3K-3-70-706/2016, šiuo atveju nesudaro pagrindo nesivadovauti joje esančiais išaiškinimais. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, jog visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014, kt.).

4915.

50Nagrinėjamoje byloje, patys apeliantai nurodo, jog tiek šiuo atveju, tiek minėtoje kasacinio teismo nutartyje atsakovai gynėsi aplinkybėmis, jog pinigų iš ieškovų nėra gavę. Apeliantų teiginiai, jog vekselių išdavimo pagrindas buvo susiklostę kiti prievoliniai teisiniai santykiai, nelaikytini teisiškai reikšminga aplinkybe, sudarančia pagrindą nesivadovauti aukščiau minėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išvadomis dėl prievolių, kilusių iš vekselio, pobūdžio bei įrodinėjimo tarp šalių paskirstymo.

5116.

52Apibendrinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai paskirstytos įrodinėjimo naštos bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, atmestini kaip nepagrįsti. Taigi, būtent vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja.

5317.

54Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, t.y. 2010 m. sausio 3 d., 2010 m. liepos 1 d. Nuomos sutarčių, sudarytų tarp B. V. ir UAB „MDP“, Skolų suderinimo akto ir kt. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime įvertino atsakovų įrodinėtinas aplinkybes, t. y. nurodė, kad atsakovų nurodomos aplinkybės dėl patalpų nuomos ir nuomos kainos keitimo neatleidžia atsakovo R. M. nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, kadangi vekselis išrašytas ne įmonės, o atsakovo vardu. Tai, kad teismo sprendime neišvardinti apeliantų nurodomi įrodymai, nereiškia, kad teismas jų nevertino.

5518.

56Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovė neneigia aplinkybės, kad UAB „MDP“ vėlavo mokėti nuomos mokestį ir buvo jai įsiskolinusi, tačiau ši aplinkybė bei atsakovų nurodomi teiginiai apie nuomos sutarties kainų kitimą savaime neįrodo kito, nei ieškinyje nurodytas, vekselio išrašymo pagrindo, taip pat neįrodo, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti ar kad atsakovas neturi pagrindo atsakyti pagal išrašytą vekselį. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą esančiu pastebėjimu, kad nuomos sutartyje nėra jokių įrašų apie vekselį kaip prievolių užtikrinimo priemonę, be to, apelianto nurodomas susitarimas su ieškove dėl išrašomų vekselių, kaip padidinto nuomos mokesčio skolos raštelių, grindžiamas tik jo deklaratyviais teiginiais. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su vekseliuose nurodyta suma, UAB „MDP“ finansine būkle, šios įmonės persikėlimu į kitas patalpas ir kt., neįrodo, kad paskola negalėjo būti suteikta. Pagal aukščiau cituotą teismų praktiką, vekselio davėjo pateikti vekselio išdavimo pagrindą paneigiantys įrodymai turi būti patikimi. Šiuo atveju, svarbu yra tai, kad apeliaciniame skunde atsakovai patys pabrėžė, jog byloje nėra ginčo dėl paprastajam vekseliui keliamų reikalavimų laikymosi bei vekselių išrašymo teisėtumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad vekseliai, kaip rašytiniai įrodymai, patvirtina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes apie tarp šalių egzistavusius paskolinius santykius ir tuo pačiu atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškove. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog negavo pinigų iš ieškovės ir nepateikė pagrįstų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselius.

5719.

58Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

5920.

60Kaip minėta, ieškovė ieškinyje reikalavimą kildino iš atsakovo pasirašyto vekselio bei atsakovės laidavimo, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas, taipogi atmestini, kaip nepagrįsti.

6121.

62Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl reikalavimo teisės į atsakovę R. M., kaip laiduotoją, pasibaigimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis).

6322.

64Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė R. M. yra laiduotoja pagal vekselį. Duomenų, kad atsakovė yra pasirašiusi kitus susitarimus, t.y. kad ji atsakinga už kitas atsakovo R. M. prievoles, nėra. Ginčo dėl to, kad ieškovė nurodytu laiku nebuvo pateikusi vekselio apmokėti ir į notarą dėl vykdomojo įrašo nesikreipė, taipogi nėra.

6523.

66Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 yra išaiškinęs, kad vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas kitame įstatyme. Vekselių laidavimo santykiams taikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ 1 straipsnis). (...) Vekselio turėtojas, ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, tačiau jam išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-516/2016).

6724.

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, kad nepateikęs paprastojo neprotestuotino vekselio laiku apmokėti, vekselio turėtojas praranda teisę reikšti reikalavimą laiduotojams, laidavusiems vekselio sumos apmokėjimą, atsižvelgdama į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, t.y., kad atsakovė laidavo tik už prievolę pagal vekselį, į tai, kad ieškovė neginčijo to fakto, jog nėra laiku pateikusi vekselį apmokėti ir kreipusis į notarą dėl vykdomojo įrašo, kad laiduotojai nepranešė apie vekselio neapmokėjimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovui R. M. (kaip paskolos gavėjui) neįvykdžius įsipareigojimų pagal vekselius, laiduotojai kyla atsakomybė vykdyti įsipareigojimus. Taigi, ši apeliacinio skundo dalis tenkintina, skundžiamo sprendimo dalis, kuria solidariai iš atsakovės R. M. ieškovei priteista 16 641,41 Eur skolos, 2 292,48 Eur metinių kompensuojamų palūkanų, 1 695,87 Eur mokėjimo palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 20 629,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, naikintina, ir ieškinio reikalavimai atsakovės R. M. atžvilgiu atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6925.

70Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė dvigubas palūkanas (mokėjimo ir kompensavimo), kurios galimos tik esant paskoliniams teisiniams santykiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytus argumentus, kad apeliantai nepaneigė tarp šalių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių egzistavimo, ir neginčijant ieškovės atlikto mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų paskaičiavimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas mokėjimo palūkanas priteisė pagrįstai. Apeliacinio skundo teiginys, kad vekseliuose nenurodytos mokėjimo palūkanos paneigia paskolinių santykių tarp šalių buvimą, taip pat atmestinas. Pažymėtina, kad CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Taigi, palūkanų dydžio nenurodymas nepaneigia paskolinių santykių buvimo.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų

7226.

73Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei patirtas išlaidas už advokato pagalbą pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį, nes ieškovė nepateikė sąskaitos už teisines paslaugas ir rašytinio prašymo priteisti tokias išlaidas su jų paskaičiavimu bei pagrindimu.

7427. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

7528. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad prašymą priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo suformuluotas teismui pateiktame ieškinyje. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas ir ieškovės advokatės išrašytas pinigų priėmimo kvitas 300 Eur sumai. Teismo posėdžio metu pateiktame kvite dėl 800 Eur sumos, yra nurodyta, jog 650 Eur išlaidų dalis yra už ieškinio parengimą, o 150 Eur už atstovavimą. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų ieškovės patirtas išlaidas už teisinę pagalbą, pažeidė CPK 98 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

7629. Tačiau, atmetus ieškinį atsakovės R. M. atžvilgiu, kaip minėta, teismo sprendimo dalis, kuria iš šios atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat naikintina.

7730.

78CPK 93 str. 5 d. numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Įvertinus tai, kad reikalavimai, pareikšti atsakovui R. M., patenkinti visiškai, visas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iš šio atsakovo, o priteistos išlaidos už advokato pagalbą mažinamos 50 proc. (t.y. proporcingai atmestų reikalavimų daliai) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis). Be to, iš bylos duomenų nustačius, kad atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atmetus dalį ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovui R. M. (atlikusiam mokėjimus) priteisiama 400 Eur šių išlaidų. Įskaičius šalių atliktinus mokėjimus, iš atsakovo R. M. ieškovei iš viso priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų (750 Eur – 400 Eur), patirtų pirmosios instancijos teisme.

7931. Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei R. M. priteistina 1/2 atsakovų už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalis (50 Eur), taip pat valstybei ½ dalis žyminio mokesčio, nuo kurios apeliantai buvo atleisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi (182,09 Eur). Ieškovei B. V. iš atsakovo R. M. priteistina 200 Eur (1/2 dalis) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

8032. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

8133. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovų apeliacinis skundas tenkinamasis dalies, o skundžiama sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai atsakovės R. M. atžvilgiu, naikinama ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys, pareikštas atsakovei R. M. atmetamas, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

82Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

83Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. M. (a. k. ( - ) ieškovei B. V. (a. k. ( - ) priteista 16 641,41 Eur skolos, 2 292,48 Eur metinių kompensuojamų palūkanų, 1 695,87 Eur mokėjimo palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 20 629,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės B. V. ieškinį atsakovei R. M. atmesti.

84Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. M. ieškovei B. V. priteista 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - 212,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sumažinti iš atsakovo R. M. ieškovei B. V. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 350 Eur.

85Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

86Priteisti iš ieškovės B. V. atsakovei R. M. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už apeliacinį skundą).

87Priteisti iš ieškovės B. V. 182,09 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

88Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei B. V. 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. ieškovė B. V. pateikė teismui ieškinį, prašydama solidariai iš atsakovų... 6. 2.... 7. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 8. 4.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį... 10. 4.1. Teismas, atsižvelgdamas į situacijos specifiškumą, sprendė, kad... 11. 4.2. Pažymėjo, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas turi esminių... 12. 4.3. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio ir skaičiavimo, o... 13. III.... 14. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. 6.... 16. Atsakovai R. M. ir R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 17. 6.1. Teismas nepagrįstai vekselius, kurie nebuvo pateikti apmokėti nustatyti... 18. 6.2. Kasacinio teismo nutartys, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos... 19. 6.3. Teismas be teisinio pagrindo padarė išvadą, kad šalis siejo... 20. 6.4. Teismo išvados prieštaringos - teismas sutinka su atsakovo nurodomais... 21. 6.5. Teismas nepagrįstai priteisė dvigubas palūkanas (mokėjimo ir... 22. 6.6. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo taikė atsakovei R. M.... 23. 6.7. Teismas nepasisakė dėl CK 6.88 str. 1 d. normos taikymo, nors atsakovė... 24. 6.8. Ieškovės atstovė prašydama priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas... 25. 7.... 26. Ieškovė B. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 27. 7.1. Pirmos instancijos teismas sprendime nekonstatavo, jog ieškovei praleidus... 28. 7.2. Kadangi kasacinio teismo nutartyje 3K-3-70-706/2016 nagrinėtos bylos... 29. 7.3. Nesutinka, kad pirmos instancijos teismas sprendime nevertino atsakovų... 30. 7.4. Teigia, į bylą pateikusi pakankamai įrodymų patvirtinančių faktą,... 31. 7.5. Nuomos sutartyse nėra įrašų apie sudaromą vekselį kaip prievolių... 32. 7.6. Pareiga pateikti įrodymus faktui, jog pagal vekselius pinigai nebuvo... 33. 7.7. Ieškovė nesutinka, jog prašant priteisti išlaidas advokato pagalbai... 34. 8.... 35. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau... 36. Dėl papildomų įrodymų prijungimo ... 37. 9.... 38. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 39. Dėl apeliacinio skundo esmės... 40. 10.... 41. Byloje nustatyta, kad 2012 m. gegužės 24 d. atsakovas R. M. pasirašė... 42. 11.... 43. Apeliantai nurodo, jog byloje kilo ginčas dėl teisinių santykių, kurių... 44. 12. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei teigia apeliantai, pirmosios... 45. 13.... 46. Kasacinio teismo nutartyje aiškiai įvardinama, kad net ir suėjus... 47. 14.... 48. Apeliantų nurodomas argumentas, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi... 49. 15.... 50. Nagrinėjamoje byloje, patys apeliantai nurodo, jog tiek šiuo atveju, tiek... 51. 16.... 52. Apibendrinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo... 53. 17.... 54. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino... 55. 18.... 56. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovė neneigia aplinkybės, kad UAB... 57. 19.... 58. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog... 59. 20.... 60. Kaip minėta, ieškovė ieškinyje reikalavimą kildino iš atsakovo... 61. 21.... 62. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su... 63. 22.... 64. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė R. M. yra... 65. 23.... 66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje... 67. 24.... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir... 69. 25.... 70. Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 72. 26.... 73. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas,... 74. 27. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 75. 28. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad prašymą priteisti ieškovei... 76. 29. Tačiau, atmetus ieškinį atsakovės R. M. atžvilgiu, kaip minėta,... 77. 30.... 78. CPK 93 str. 5 d. numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 79. 31. Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, iš ieškovės... 80. 32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 81. 33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovų apeliacinis skundas... 82. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 83. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo... 84. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo dalį... 85. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 86. Priteisti iš ieškovės B. V. atsakovei R. M. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų... 87. Priteisti iš ieškovės B. V. 182,09 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.... 88. Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei B. V. 200 Eur išlaidų už advokato...