Byla 3K-3-605/2012
Dėl tarpusavio atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio ir susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 1 d. buvo sudarytas paprastasis vekselis, kuriuo vekselio davėja ieškovė A. M. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui G. M. ar jo įsakymu kitam vekselio turėtojui 22 000 Lt skolos iki 2011 m. spalio 1 d.

62009 m. gruodžio 1 d. šalys sudarė rašytinį susitarimą dėl 2009 m. gruodžio 1 d. A. M. išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų. Šiuo susitarimu šalys patvirtino, kad G. M. 2009 m. gruodžio 1 d. paskolino A. M. 22 000 Lt, o A. M., patvirtindama pinigų gavimo faktą, išdavė paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį. Atsiskaitymo terminas pagal išduotą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį – 2011 m spalio 1 d. Šiuo Susitarimu šalys susitarė, kad jeigu A. M. laiku ir tinkamai neįvykdys savo prievolės pagal 2009 m. gruodžio 1 d. paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, t. y. iki 2011 m. spalio 1 d. nesugrąžins G. M. šio Susitarimo 1 punkte nurodytos sumos, tai šalys nurodyto termino pabaigos dieną, t. y. ne vėliau kaip 2011 m. spalio 1 d., sudarys naują susitarimą, kuriuo: 1) šio Susitarimo 1 punkte nurodyta suma bus užskaityta kaip pinigai, sumokėti A. M. už nepilnamečių vaikų išlaikymą laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. imtinai; 2) G. M. naujo susitarimo pasirašymo metu privalės grąžinti A. M. 2009 m. gruodžio 1 d. jos išduotą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį; 3) pasirašius naują susitarimą ir įvykdžius kitus šiuo susitarimu aptartus veiksmus, šalys viena kitai pretenzijų neturės ir nereikš, t. y. bus laikoma, kad A. M. laiku ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2009 m. gruodžio 1 d. išduotą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, o G. M. 2009 m. gruodžio 1 d.–2011 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu tinkamai ir laiku įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. sumokėjo A. M. pinigus, skirtus vaikams išlaikyti.

7Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų G. M. ir A. M. santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių.

8Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos 2009 m. gruodžio 1 d. ieškovės – skolininkės A. M. – atsakovui – vekselio turėtojui G. M. – išduotą paprastąjį 22 000 Lt vekselį; 2) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos 2009 m. gruodžio 1 d. sudarytą susitarimą dėl A. M. išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų.

9Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria atsakovas G. M. prisiėmė įsipareigojimą po santuokos nutraukimo sumokėti 22 000 Lt skolos, t. y. atsiskaityti su UAB „Erama“. Šį įsipareigojimą atsakovas vykdo, UAB „Erama“ jis sumokėjo 15 000 Lt, liko skolingas 7000 Lt. Ieškovė teigė, jog pagal jos ginčijamą vekselį pinigų nebuvo perduota. Vekselis faktiškai buvo pasirašytas 2009 m. gruodžio 8 d., prieš prasidedant teismo posėdžiui. Atsakovas 2009 m. apskaičiuoto darbo užmokesčio iš UAB „Erama“ negaudavo, todėl negalėjo ir skolinti. Atsakovo G. M. vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų sutartis parodė atsakovo nesąžiningumą. Vykstant teismo procesui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovas nenorėjo pripažinti skolos, kaip pagrindinę priežastį nurodė tai, kad jam darbovietė nemokėjo atlyginimo. Atsakovas paprašė pasirašyti paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti 22 000 Lt skolą, taip pat buvo pasirašytas susitarimas dėl ieškovės išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų, kurio turinio ieškovė nesuvokė. Paveikta apgaulės, patikėjusi tuo, kad atsakovas užskaitys skolą už butą, ieškovė pasirašė vekselį, tačiau jokių pinigų nesiskolino, nes atsakovas jų neturėjo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas).

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 17,86 Lt pašto išlaidų.

12Dėl 2009 m. gruodžio 1 d. vekselio pripažinimo negaliojančiu. Teismai nustatė, kad ieškovė ir atsakovas, nutraukdami santuoką, susitarė, kad atsakovas, negaudamas nuolatinio darbo užmokesčio, sumokės skolą už butą (jo įsigijimo sumą), o ieškovė, kuriai priklausytų grąžinti 22 000 Lt skolą kreditoriui UAB ,,Erama“ (atsakovo darbdaviui), nereikalaus 1000 Lt išlaikymo abiem vaikams 22 mėnesius, o atsakovo skirtiną sumą vietoj skolos mokėjimo mokės išlaikymui pati.

13Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Vekselių įstatymas) 19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-7-216/2007). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Iš teismui pateikto ieškovės ieškinio ir patikslinto ieškinio matyti, kad ji ginčija vekselį, kaip išrašytą asmens, tyčia veikusio skolininko nenaudai, t. y. neatitinkančio Vekselių įstatyme keliamų imperatyviųjų reikalavimų.

14Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių; byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį ir po jo sudarymo. Ginčijant vekselį dar viena svarbi nustatytina aplinkybė yra laikotarpis, per kurį vekselio davėjas ginčija vekselį. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą.

15Teismas kritiškai vertino ieškovės pasisakymus dėl vekselio, kaip vertybinio popieriaus, keliamų padarinių nesuvokimo, kad ji nežinojusi, ką pasirašanti, nes šalių parodymais nustatė, jog ieškovė santuokos nutraukimo proceso metu turėjo atstovą – advokatą, su kuriuo konsultavosi, be to, ieškovė davė teismui nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, o atsakovo parodymai dėl vekselio pasirašymo aplinkybių buvo aiškūs, konkretūs ir nuoseklūs. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė suprato, kokį dokumentą pasirašo, ji buvo susipažinusi su jo turiniu ir siekė sukelti teisinius padarinius. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismui negalėjo paaiškinti neva atsakovo naudotos apgaulės, tyčinio nesąžiningumo.

16Teismas pažymėjo, kad paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai grąžinti, apmokėti, tačiau sutiko su atsakovo atstovo paaiškinimais, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Šiuo atveju ieškovė, išduodama vekselį, sukūrė atsakovo naudai visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, teisinį santykį, dėl kurio išduodamas vekselis, ir kitą prievolę – prievolę pagal vekselį.

17Teismas pažymėjo, kad vekselio sudarymo data yra aiškiai užfiksuota, o ieškovės pasisakymai, kad vekselis galėjo būti sudarytas vėliau, neturi teisinės reikšmės šiai bylai, nes nėra keliamo ieškinio senaties taikymo klausimo. Teismas konstatavo, kad vekselis atitinka įstatyme keliamus reikalavimus (sudarytas rašytine forma, turi visus reikalaujamus rekvizitus), atsakovo neteisėti ar nesąžiningi veiksmai neįrodyti, todėl nei ex officio, nei ieškovės nurodytais motyvais nėra pagrindo vekselio pripažinti negaliojančiu.

18Dėl 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė sandorį ginčija pagal CK 1.81 straipsnį, nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovė šios normos nenurodė.

19Teismas, remdamasis susitarimu, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu, ir išklausęs šalių paaiškinimus, konstatavo, kad šalys laisva valia ir geranoriškai sudarė šį susitarimą. Ieškovė ir jos atstovė aiškino, kad atsakovas siekė išvengti išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo, todėl buvo sudarytas šis susitarimas. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai jo neįtikino, nes prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams: atsakovas, priešingai nei teigia ieškovė, susitarimu nesiekė išvengti nepilnamečių vaikų išlaikymo, kaip šalys susitarė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių; iš teismui pridėto šalių 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimo matyti, kad vekselyje ir susitarime nurodyta 22 000 Lt suma bus užskaityta kaip pinigai, sumokėti ieškovei už nepilnamečių vaikų išlaikymą nurodytu laikotarpiu. Teismas konstatavo, kad toks susitarimas neprieštarauja nei imperatyviosioms teisės normoms, nei viešajai tvarkai; susitarimu atsakovas neatsisako savo įstatyme nustatytos prievolės mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, o piniginę sumą, kaip skolą už įsigytą butą, negrąžinant ieškovei (mokant atsakovui), ieškovė turėjo nurodytu laikotarpiu vaikus išlaikyti pati, savo skolinius įsipareigojimus keičiant į išlaikymo sumą.

20Teismas, remdamasi šalių paaiškinimais, nustatė, kad ieškovė kreipėsi į antstolius dėl nepilnamečiams vaikams nemokamo išlaikymo, ir padarė išvadą, kad ieškovė siekia nesąžiningai praturėti, t. y. siekia, kad skolą už jai atitekusį butą sumokėtų atsakovas, o pati nori išvengti prievolių. Kreipusis į antstolius dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo ieškovei kiltų pareiga grąžinti atsakovui vekselyje nurodytą sumą (sumokėtą kaip skolą už ieškovei atitekusį butą), todėl, siekdama išvengti prievolės, ieškovė teismui pateikė ieškinius dėl vekselio ir susitarimo pripažinimo negaliojančiais. Teismas, išsiaiškinęs šalių tikrąją valią ir ketinimus, nustatė, kad šalys aktyviais veiksmais siekė ir norėjo sudaryti susitarimą, šis atitiko šalių norus ir siekius, neprieštaravo nei imperatyviosioms įstatymo normoms, nei viešajai tvarkai ar moralei, taigi nėra pagrindo susitarimo pripažinti niekiniu ar negaliojančiu.

21Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovės atsakovui 1320 Lt už advokato pagalbą apmokėti, valstybei – 13,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

22Teisėjų kolegija pažymėjo, kad novacija yra vienos prievolės pakeitimas kita, kai pradinė prievolė neišlieka, tai reiškia prievolės modifikavimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalys prievolę modifikavo, nes jų skola UAB „Erama“ už butą buvo 22 000 Lt, o atsakovas turėjo mokėti 1000 Lt abiejų vaikų išlaikymui, todėl susitarė su ieškove, kad tokia skolos grąžinimo ir vaikų išlaikymo tvarka nustatoma 22 mėn., konkrečiai iki 2011 m. spalio 1 d., būtent tai atsispindi vekselyje ir susitarime, kuriuos ginčija ieškovė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju įvyko novacija (CK 6.141 straipsnis): galiojant tiek šalių prievolei grąžinti UAB „Erama“ už butą 22 000 Lt, tiek atsakovo prievolei mokėti 1000 Lt abiejų vaikų išlaikymui iki 2011 m. spalio 1 d., šalių tarpusavio prievolės dėl 22 000 Lt pasibaigė, nes ieškovės išduotas vekselis ir 2009 m. gruodžio 1 d. sudarytas susitarimas dėl A. M. išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų pakeitė pradinę prievolę. Tai, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, į kurio turinį įtraukta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, pagal kurią G. M. prisiėmė įsipareigojimus atlyginti UAB „Erama“ 22 000 Lt prievolę ir mokėti vaikams išlaikymą po 500 Lt, nereiškia, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį.

23Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, jog atsakovas, kaip vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs ieškovės, kaip skolininkės, nenaudai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jo ir vekselio davėjo santykiais, todėl teisėjų kolegija nesirėmė Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. gruodžio 30 d. raštu dėl 2009 m. rugsėjo 8 d. šeimyninio konflikto, 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl namų apyvokos daiktų nepasidalijimo, antstolės 2010 m. gruodžio 3 d., 2011 m. liepos 13 d., 2011 m. gruodžio 5 d. pažymomis, Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2011 m. spalio 28 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. pažymomis dėl išmokų vaikams, Vilniaus toksikologijos klinikos 2004 m. vasario 28 d. pažyma dėl rekomenduoto gydymo ir ieškovės banko sąskaitos išrašu nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog vekselis ir susitarimas pasirašytas ieškovės nenaudai, nes šalių skola UAB „Erama“ už butą buvo 22 000 Lt ir atsakovas turėjo mokėti 1000 Lt abiejų vaikų išlaikymui, todėl šalys susitarė, kad tokia skolos grąžinimo ir vaikų išlaikymo tvarka nustatoma 22 mėn., konkrečiai iki 2011 m. spalio 1 d., būtent tai atitinka ieškovės, kaip vekselio davėjos ir susitarimą sudariusios šalies, valią ir tikruosius ketinimus.

24Teisėjų kolegija pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus apie tai, kad ieškovė siekia nesąžiningai praturtėti; pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju turi būti aiškinamasi vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcija, bet ne vekselio davėjo sąžiningumas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo, kaip vekselio turėtojo, sąžiningumo prezumpciją.

25III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

26Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

271. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas novaciją reglamentuojančias CK normas ir sutarčių aiškinimo taisykles, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008, pasisakė, kad novacija reiškia esamos prievolės pasibaigimą dėl naujos prievolės sukūrimo. Nauja prievolė reiškia skirtingą prievolės dalyką, skirtingą įvykdymo būdą ar skolininko arba kreditoriaus pasikeitimą. 2009 m. gruodžio 7 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių negali būti modifikuota, nes yra specifinė, buvusiems sutuoktiniams kreiptis dėl sutarties sąlygų pakeitimo leidžiama tik pagal CK 3.53 straipsnį iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Pripažinus, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių buvo pakeista, sukurta nauja sutartis, taikyta novacija, aiškiai pažeidžiamas vienas prioritetinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų – vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principas. Be to, novacija galima, kai prievolė pasibaigusi ir sukuriama kita, o sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių vaikų išlaikymas išspręstas iki jų pilnametystės, vaikų tėvas turi mokėti išlaikymą, pervesti pinigus vaikų motinai, atsisakyti negalima, nes būtų pažeistas viešasis interesas. CK 6.141 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti novaciją, kai prievolė susieta su šalių asmeniu, yra įsakmus.

282. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu vekselio davėjo išduotas vekselis neatitinka vidinės jo valios, reikia ginčyti nelaukiant, veikti protingai. Teismai, nagrinėję šį ginčą, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė vekselį ginčijo ne iš karto. Tačiau ieškovė vekselio neturėjo, atsakovas jį pateikė tik teisme, pripažino, kad pagal vekselį ieškovė neskolinga. Atsakovas veikė tyčiniais veiksmais, išgaudamas iš ieškovės vekselį su susitarimu. Yra aiški apgaulė, surašant 22 000 Lt skolai vekselį, kai tokios nėra.

293. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad šalys susitarė keisti pradinę prievolę. Vekselis su susitarimu buvo surašyti 2009 m. gruodžio 1 d., taigi anksčiau nei sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuri sudaryta 2009 m. gruodžio 7 d. ir patvirtinta teismo 2009 m. gruodžio 8 d. Logiškai mąstant, ši sutartis negalėjo būti keičiama, kai dar nebuvo sutarties. Atsakovas slėpė informaciją apie vekselio turėjimą. Pateikus vekselį, būtų nesudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, būtų išsiaiškinta, kad vekselis išgautas apgaulės būdu, jis būtų ginčijamas. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnį buvo vekselio turėtojo tyčia, veikimas skolininko nenaudai, akivaizdūs atsakovo suplanuoti ir prieš ieškovę nukreipti veiksmai.

30IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

31Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

321. Nagrinėjamu atveju ne atsakovas, vekselio turėtojas, o būtent ieškovė, vekselio davėja, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal ginčo vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011). Būtent kasatorės advokatė pasiūlė šalių susitarimo, išdėstyto 2009 m. gruodžio 1 d. susitarime dėl ieškovės išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų, ir vekselyje, neįtraukti į sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, o numatyti tai kituose dokumentuose. Atsakovas santuokos nutraukimo byloje neturėjo advokato ir manė, kad vekselis ir susitarimas yra tinkamas šalių tarpusavio prievolių įforminimas. Kasatorės siekis išvengti vekseliu ir susitarimu prisiimtos prievolės vykdymo prisidengiant vaikų interesais akivaizdžiai neteisingas. Prieš pasirašydama vekselį ir susitarimą, ieškovė konsultavosi su advokate ir šiuos dokumentus pasirašė tik gavusi jos pritarimą. Kasatorės advokatė ir kasatorė dalyvavo 2009 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje ir neturėjo kliūčių informuoti teismą apie pasirašytus dokumentus.

332. Kasacinio skundo argumentai apie vekselio išgavimą apgaule nepagrįsti. Teismai nenustatė jokių pozityvių ar pasyvių veiksmų suklaidinti ieškovę ir palenkti ją išduoti vekselį ir sudaryti susitarimą. Ieškovė visą laiką turėjo susitarimo egzempliorių su atsakovo ranka darytu įrašu apie tarpininkavimą garažo pakeitime.

343. Nei vekselis, nei susitarimas nepaneigė, nesumažino ir kitaip nemodifikavo atsakovo įsipareigojimo, nustatyto teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, teikti 1000 Lt periodinį mėnesinį abiejų vaikų išlaikymą (po 500 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį). Atsakovas šio įsipareigojimo niekada neneigė ir neginčijo.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių novaciją, vekselio nuginčijimą, proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo tinkamo taikymo, reglamentuojant ginčo santykius. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

38Dėl novacijos taikymo reglamentuojant ginčo santykius; dėl kito kasaciniame skunde nurodomo pagrindo pripažinti ginčijamą susitarimą negaliojančiu

39Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, reglamentuodamas ginčo santykius, netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl novacijos. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.141 straipsnio 1 dalyje pateikta novacijos samprata ir pagrindiniai požymiai. Straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad novacija (lot. novatio – pakeitimas) yra vienos prievolės pakeitimas kita, kai pakeitus viena prievolė baigiasi. Taigi novacijos atveju pradinė prievolė neišlieka, vietoj ankstesnės prievolės atsiranda nauja prievolė, kurios skiriasi nuo ankstesnės prievolės arba dalykas, arba įvykdymo būdas, arba teisinė prigimtis. Novacija galima, tik kai viena galiojanti prievolė yra keičiama kita galiojančia prievole (CK 6.141 straipsnio 3 dalis). Novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais šalys, norėdamos vieną prievolę pakeisti kita, turi aiškiai, nedviprasmiškai išreikšti savo valią (CK 6.141straipsnio 2 dalis), pavyzdžiui, sudarydamos sutartį, turi aiškiai nurodyti vieną prievolę keičiančios kita. Sprendžiant, ar šalių veiksmai tikrai reiškė novaciją, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, kad ši tikrai buvo. Jeigu šalių ketinimas pakeisti vieną prievolę kita neįrodomas, naujos prievolės atsiradimas reiškia, kad šalis sieja dvi skirtingos prievolės.

40Nagrinėjamojoje byloje teismų priimtais procesiniais sprendimais nustatyta, kad, teismas, savo sprendimu nutraukdamas šalių santuoką, patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje šalys aptarė nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtrauktas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jis įsiteisėjęs. Byloje nustatyta, kad, prieš teismui patvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, ieškovė pasirašė vekselį, šalys sudarė susitarimą (kurie ginčijami nagrinėjamoje byloje ir apie kurių egzistavimą šalys nenurodė santuokos nutraukmo byloje bei tvirtinant jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių). Teismų priimtais procesiniais sprendimais konstatuota, kad šalys, nutraukdamos santuoką, sudarė ginčijamą susitarimą, kuriuo, be kita ko, susitarė, kad atsakovas (negaudamas nuolatinio darbo užmokesčio ir būdamas finansiškai nepajėgus dengti skolą ir mokėti išlaikymą vaikams) padengs skolą už butą kreditoriui (atsakovo darbdaviui), o ieškovė, kuriai priklausytų mokėti skolą kreditoriui (22 000 Lt), nereikalaus išlaikymo abiem vaikams (22 mėnesius po 1000 Lt); kol atsakovas dengs skolą kreditoriui, jo skolą vaikams išlaikyti dengs ieškovė (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu šalys susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas klaidingai ir be teisinio pagrindo šalių sudarytą ir teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių bei tuo pačiu metu sudarytą susitarimą kvalifikavo kaip vienos prievolės pakeitimą kita, t. y. konstatavo įvykus novaciją. Minėta, kad šalys, norėdamos vieną prievolę pakeisti kita, turi aiškiai, nedviprasmiškai išreikšti savo valią dėl prievolės pakeitimo; novacija yra vienos prievolės pakeitimas kita, kai pakeitus viena privolė baigiasi. Nagrinėjamu atveju šalys neįrodinėjo vienos prievolės pakeitimo kita, byloje nekonstatuota, jog, sudarius sutartį ar susitarimą, būtų pasibaigusios prievolės pagal vieną jų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalis sieja prievolės pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių ir susitarimą.

41Kasaciniame skunde teigiama, kad novaciją pagal CK 6.141 straipsnio 4 dalį draudžiama taikyti išimtinai su šalių asmeniu susijusioms prievolėms. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusios prievolės atsiranda pagal įstatymą. Tai yra turtinės asmeninės prievolės (intuitu personae), todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jas vykdyti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant įstatyme įtvirtintai nuostatai, jog išlaikymo tvarka ir forma nustatoma šalių susitarimu, tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir pan., tačiau įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus pakeisti negali. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad ginčijamu susitarimu šalys susitarė atitinkamam laikotarpiui pakeisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo tvarką, tačiau šiuo susitarimu vaikų tėvas (atsakovas) nebuvo atleistas nuo įstatyme įtvirtintos pareigos išlaikyti vaikus. Pažymėtina, kad, pripažinus, jog novaciją reglamentuojančias teisės normas apeliacinės instancijos teismas taikė be teisinio pagrindo, lieka neaktualus kasacinio skundo argumentas dėl CK 6.141 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo teisėtumo. Tačiau, teisėjų kolegijos požiūriu, be to, kas nurodyta, vertintina, ar teismų išvados dėl ginčijamo susitarimo neprieštarauja kitoms teisės normoms.

42Kasaciniame skunde teigiama, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių gali būti keičiama laikantis CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Šiame įstatyme nustatyta, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo padarinių sutarties pakeitimo. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamąja vieta ir pan. Pagal bylą nagrinėjusių teismų nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, teismai, reglamentuodami šalių santykius, netaikė kasatorės nurodomų CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes, minėta, šalys tuo pačiu metu sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino, ir susitarimą, apie kurį teismui nenurodė, – taip susitardami dėl tarpusavio atsiskaitymo. Teismų konstatuota, kad šalys, pasirinkdamos tokį santuokos nutraukimo padarinių sprendimo būdą, konsultavosi su advokatu. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šeimos teisės instituto ypatumai lemia teisinio reglamentavimo savitumą. Santuokos sutarties specifika, nepilnamečių vaikų interesų apsauga, sutuoktinių asmeninių, turtinių teisių bei pareigų ypatumai ir kitų teisės institutų svarba suponuoja nuoseklų, detalų, dažnai imperatyvų šeimos teisinių santykių reglamentavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir tuo atveju, kai asmenys nustatyto reglamentavimo nesilaiko ir kyla ginčas, teismas jį turi spręsti (CPK 5 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečioje teisinėje situacijoje bylą nagrinėję teismai priėjo prie pagrįstos išvados, jog nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo teigti, kad susitarimo nuostatos dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kuriomis atitinkamam laikotarpiui pakeista išlaikymo mokėjimo tvarka, būtų pažeidusi nepilnamečių vaikų interesus. Bylos duomenimis išlaikymas nepilnamečiams vaikams teikiamas vykdant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių bei valstybės nustatyta tvarka.

43Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas novaciją reglamentuojančias teisės normas taikė be teisinio pagrindo, tačiau sprendžia, kad konstatuoti pažeidimai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, taip pat atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad ginčijamas susitarimas pripažintinas negaliojančiu ir kitu kasaciniame skunde nurodytu pagrindu.

44Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu; dėl įrodymų vertinimo

45Kasaciniame skunde teigiama, kad vekselio tutėtojas veikė tyčia skolininkės nenaudai; vekselio pasirašymas neatitiko tikrosios kasatorės valios, nes nebuvo pagrindo vekseliui pasirašyti, o bylą nagrinėję teismai tinkamai šių aplinkybių nevertino. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, žino apie visus galimus šių santykių trūkumus, todėl vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio, remdamasis jiems žinomais santykiais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M., M. M. ir G. M. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011; kt.). Tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teises pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, o vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens valios išraiškos rezultatas. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.

46Nagrinėjamoje byloje ginčydama vekselį kasatorė rėmėsi jos valios ydingumu išrašant vekselį bei atsakovo veikimu jos nenaudai, atsakovo nesąžiningumu, teigė, kad vekselį pasirašė suklaidinta atsakovo. Kasatorė nesutinka su byloje nustatytų aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų vertinimu dėl vekselio bei pirmiau aptarto susitarimo pasirašymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), taip pat pažymi, kad vertinant įrodymus būtina atsižvelgti į kiekvienos bylos ypatumus.

47Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jos sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jos sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių nuostatų laikėsi. Teismai konstatavo, kad kasatorės tvirtinimas, jog ji nesuprato sudaryto su atsakovu vekselio ir susitarimo sukeliamų padarinių, nes buvo atsakovo apgauta, neįrodytas. Be to, teismai pažymėjo, kad kasatorė nenurodė, kokius konkrečiai aktyvius ar pasyvius klaidinamus veiksmus atliko atsakovas prieš vekselio ir susitarimo, kuriuos ginčija kasatorė, pasirašymą. Teismai, išanalizavę nagrinėjamos bylos įrodymus ir juos įvertinę CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka, priėjo prie išvados, kad kasatorė neįrodė, jog jos valia buvo paveikta. Teismai, vadovaudamiesi nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad vekselio ir susitarimo sąlygas bei iš jų išplaukiančius padarinius kasatorė suvokė ir jų pati siekė, t. y. įvykdyti prievolę kreditoriui (kurios įvykdymą prisiėmė atsakovas), atsakovo prievolę nepilnamečių vaikų išlaikymui (kol bus atsiskaityta su kreditoriumi) ir tarpusavio atsiskaitymo. Teismai pažymėjo, kad byloje nenustatyta kliūčių, trukdžiusių kasatorei suprasti ginčijamų trumpo ir aiškaus vekselio bei susitarimo turinio, vekselio esmę. Teismų konstatuota, kad atsakovė turėjo laiko prieš pasirašant susipažinti su šiais dokumentais ir juos įvertinti (susitarime padarytas prierašas atsakovo ranka ieškovės naudai ir pan.). Įvertinę bylos duomenis, teismai nenustatė, kad atsakovas būtų veikęs nesąžiningai ar kasatorės nenaudai. Be to, teismai, vertindami šalių elgesį, atkreipė dėmesį į tai, kad kasatorė ginčo vekselį ir susitarimą ginčijo ne iš karto, o praėjus ilgam laiko tarpui po jų pasirašymo (9 mėnesiams). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M., M. M. ir G. M. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011; kt.). Pažymėtina, kad vekselio davėjas, išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio pasirašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, kuriuo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė. Tačiau vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal šalių, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Byloje iš įrodymų visumos teismai sprendė, kad vekselis buvo išduotas vykdant susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo. Kasacinio skundo argumentais dėl įrodymų vertinimo ši teismų išvada nepaneigta. Tai yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to, teisėjų kolegijos požiūriu, nelaikytini pagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį.

48Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepagrindė savo teiginių, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėjo prie nepagrįstų išvadų dėl vekselio ir susitarimo nuginčijimo. Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų priimtus procesinius sprendimus.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Kasaciniame teisme patirta 20,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

51Atsakovas turėjo 1524,60 Lt advokato pagalbos surašant atsiliepimą į kasacinį skundą išlaidų, pateikė pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 592911). Atsakovui iš kasatorės priteistina 1524,60 Lt advokato pagalbos išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85).

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Priteisti valstybės naudai iš kasatorės – ieškovės A. M. (duomenys neskelbtini) – 20,80 Lt (dvidešimt Lt 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

55Priteisti atsakovui G. M. (duomenys neskelbtini) iš kasatorės – ieškovės A. M. (duomenys neskelbtini) – 1524,60 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis Lt 60 ct) advokato pagalbos išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 1 d. buvo sudarytas paprastasis... 6. 2009 m. gruodžio 1 d. šalys sudarė rašytinį susitarimą dėl 2009 m.... 7. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu buvo... 8. Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos 2009 m.... 9. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 11. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu... 12. Dėl 2009 m. gruodžio 1 d. vekselio pripažinimo negaliojančiu. Teismai... 13. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų... 14. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog... 15. Teismas kritiškai vertino ieškovės pasisakymus dėl vekselio, kaip... 16. Teismas pažymėjo, kad paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo... 17. Teismas pažymėjo, kad vekselio sudarymo data yra aiškiai užfiksuota, o... 18. Dėl 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas... 19. Teismas, remdamasis susitarimu, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu, ir... 20. Teismas, remdamasi šalių paaiškinimais, nustatė, kad ieškovė kreipėsi į... 21. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 22. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad novacija yra vienos prievolės pakeitimas... 23. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų,... 24. Teisėjų kolegija pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo... 25. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 26. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 27. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas novaciją... 28. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu vekselio... 29. 3. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad šalys... 30. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 31. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistus Vilniaus... 32. 1. Nagrinėjamu atveju ne atsakovas, vekselio turėtojas, o būtent ieškovė,... 33. 2. Kasacinio skundo argumentai apie vekselio išgavimą apgaule nepagrįsti.... 34. 3. Nei vekselis, nei susitarimas nepaneigė, nesumažino ir kitaip nemodifikavo... 35. Teisėjų kolegija... 36. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 38. Dėl novacijos taikymo reglamentuojant ginčo santykius; dėl kito kasaciniame... 39. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 40. Nagrinėjamojoje byloje teismų priimtais procesiniais sprendimais nustatyta,... 41. Kasaciniame skunde teigiama, kad novaciją pagal CK 6.141 straipsnio 4 dalį... 42. Kasaciniame skunde teigiama, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių... 43. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio... 44. Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu; dėl įrodymų vertinimo... 45. Kasaciniame skunde teigiama, kad vekselio tutėtojas veikė tyčia skolininkės... 46. Nagrinėjamoje byloje ginčydama vekselį kasatorė rėmėsi jos valios... 47. Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant... 48. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Kasaciniame teisme patirta 20,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 51. Atsakovas turėjo 1524,60 Lt advokato pagalbos surašant atsiliepimą į... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 54. Priteisti valstybės naudai iš kasatorės – ieškovės A. M. (duomenys... 55. Priteisti atsakovui G. M. (duomenys neskelbtini) iš kasatorės – ieškovės... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...