Byla 2-3019-522/2018
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Taksodromas“ atstovo bankroto administratoriaus MB „Sėkmė“ direktoriui J. U., atsakovui D. R., jo atstovui advokatui Bogdan Chranovskij,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Taksodromas“ ieškinį atsakovui D. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 9971,52 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi (bylos Nr. eB2-2277- 562/2017) iškėlė bankroto bylą UAB „Taksodromas“ (toliau - Bendrovė), kurios administratoriumi paskirtas MB „Sėkmė“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, iš viso patvirtinti 8 436,68 Eur kreditoriniai reikalavimai. 2018 m. sausio 23 d. pateiktas prašymas Vilniaus apygardos teismui, dėl kreditorinių reikalavimų, kurių suma siekia 9 971,52 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas nuo 2009 m. liepos 29 d. iki pat bankroto paskelbimo buvo įmonės direktoriumi. Bendrovės vieninteliu akcininku nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. taip pat buvo atsakovas. Žalos atlyginimą prašoma priteisti tuo pagrindu, kad: 1) atsakovas būdamas įvairiu laiku administracijos vadovu ir akcininku laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo padarė žalą; 2) atsakovas pažeidė savo pareigas veikti tinkamai bendrovės atžvilgiu, piktnaudžiavo ir nevykdė savo pareigų, neišsaugojo bendrovės turto, dokumentų ir dėl to padarė žalą pačiai bendrovei ir tuo pačiu jos kreditoriams. 2017-01-27 Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad ieškovei VMI prie LR FM atsakovas jau buvo įsiskolinęs ir skola valstybės biudžetui siekia 1 063,30 Eur. Bendrovės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo net 2012 metais. Atsakovo neveikimu buvo padaryta žala kreditoriams, kuri yra lygi nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumai, nes bendrovės administracijos vadovui iš viso joks bendrovės turtas nebuvo perduotas. Jeigu atsakovas būtų laiku pateikę prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų buvę galima atsiskaityti su kreditoriais. LR ĮBĮ 8 str. 4 d. nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymas reglamentuoja įmonės vadovo pareigą, paaiškėjus įmonės nemokumui, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip matyti iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, bendrovė kiekvienais metais patyrė nuostolių, jos įstatinis kapitalas kiekvienais metais buvo su minuso ženklu, kas reiškia, kad bendrovė neturėjo nuosavo turto, kuriuo galėtų padengti turimus įsiskolinimus. Bendrovė nesiėmė jokių priemonių nuo 2012 metų, kad atkurtų mokumą. Nuostoliai kasmet didėjo, didėjo įsiskolinimai ir mažėjo turimas turtas. Šiuo neveikimu padaryta žala kreditoriams. Ne visi kreditoriai pateikė finansinius reikalavimus, todėl patvirtintas tik 9 971,52 Eur finansinis reikalavimas ir šiems kreditoriams atsakovai padarė žalą.

5Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2012 metais gruodžio 31d. mokėtinų sumų buvo 87075,90 Lt, iš jų didžiausia dali įmonė buvo skolinga jam - akcininkui D. R.. Nuo 2012 iki 2015 metų įmonė dirbo pelningai, kas visiškai paneigia ieškovo argumentus, jog neva jau 2012 metais įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nieko nepagrįsta ieškovo prielaida, neatvirtinta jokiais įrodymais. Įmonė kiekvienais metais mažindavo įsiskolinimus, jokios skolos nedidėjo, atvirkščiai kiekvienais metais mažėjo ir įmonė gaudavo pelno. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų nėra padaręs ir ieškovas savo teiginių neįrodė. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas netinkamai vykdė įstatymuose numatytas pareigas ir neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nurodo 2012 metus kaip terminą, nuo kurio atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jį minėtos pareigos neįvykdė, neva dėl ko, pasak ieškovo, bendrovei ir jos kreditoriams padaryta turtinė žala, tačiau nenurodyta konkrečios datos, tai yra termino kada būtent jis privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi iš ieškinio nematyti, nuo kada būtent atsakovas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai yra labai svarbus minėto ieškinio išnagrinėjimui nustatytinas faktas, tačiau ieškovas nesugebėjo nurodyti, nuo kada būtent įmonė tapo nemoki ir atsakovas privalėjo vykdyti LR ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas veikė tinkamai, sąžiningai ir rūpestingai, o būtent 2015 m. gruodžio 31d., sudarius įmonės balansą ir pamatęs kad įmonė gavo nuostolį, įmonės vadovas, t. y. atsakovas, nusprendė sustabdyti įmonės veiklą penkerių metų laikotarpiui, kad nesikauptų naujos skolos ir pranešė VMI. Atsakovas įvykdė savo įpareigojimus tikslu nedidinti žalos kreditoriams. Be to, kreditorinis reikalavimas iš VMI buvo 1063,30 Eur, tačiau dėl nežinomų priežasčių tapo 6712,30 Eur. Nepateikta įrodymų dėl tokio reikalavimo padidėjimo. Į kreditorių reikalavimus įtraukta 1534,84 Eur skola Transporto draudiko biurui, kuri buvo sumokėta 2016 m. lapkričio mėn. Ieškovas savo argumentus ir motyvus dėl neva atsakovo nerūpestingumo grindžia bendrais pasisakymais, išdėstė tik teorinius dalykus dėl atsakovo neva atsakomybės ir bankroto bylos iškėlimo, nepateikė jokių faktinių duomenų, nesugebėjo net nurodyti termino, nuo kada įmonė tapo nemoki. Taip pat visi kiti ieškovo argumentai yra spėjamojo pobūdžio, reikalavimai grindžiami prielaidomis.

6Teismas

konstatuoja:

7Ieškinys atmestinas.

8Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2277-562/2017 pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį iškėlė bankroto bylą UAB „Taksodromas“ (toliau ir bendrovė), o bankroto administratoriumi paskyrė MB „Sėkmė“ (b. l. 8-9). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi UAB „Taksodromas“ bankroto byloje nustatęs, kad BUAB „Taksodromas“ neturi turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, nutarė taikyti BUAB „Taksodromas“ supaprastintą bankroto procedūrą, pripažino BUAB „Taksodromas“ bankrutavusia ir likviduojama, taip pat patvirtino kreditorių ir 8436,68 Eur kreditorinių finansinių reikalavimų sąrašą (b. l. 11-14). Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad BUAB „Taksodromas“ direktorius nuo 2009 m. liepos 29 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas (b.l. 42-45).

9Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti žalą iš atsakovo, kaip įmonės administracijos vadovo, kadangi jis laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei UAB „Taksodromas“.

10Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas.

11Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus vadovo veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

12Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą šiose teisės normose nurodytiems asmenims kyla atsakomybė. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (straipsnio redakcija galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.). Pagal šio straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

13ĮBĮ pakeitimuose, įsigaliojusiuose 2016 m. sausio 1 d., jau nustatytas konkretus terminas, per kurį nemokios įmonės vadovas ir kiti asmenys, įvertinę, kad įmonė yra nemoki, turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo: jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Kadangi naujoji ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija įtvirtina naujas pareigas vadovui ir kitiems asmenims pagal kompetenciją tik po to, kai atsirado aplinkybių, leidžiančių konstatuoti įmonės nemokumą, kasacinio teismo išaiškinimai dėl nemokumo nustatymo momento taikytini ir po naujos ĮBĮ redakcijos įsigaliojimo.

14Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

15Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

16Byloje turi būti nustatyta, kada vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

17Ieškovo teigimu, atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl UAB „Taksodromas“ bankroto bylos iškėlimo atsirado dar 2012 m., kadangi jau 2012 m. bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

18Išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus ir išklausęs bylos šalis teismo posėdžio metu, teismas negali sutikti su tokia ieškovo pozicija.

19Pirmiausiai, pažymėtina, kad ieškovas, nurodydamas, kad pareiga atsakovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado nuo 2012 metų, nenurodė konkretaus termino (tikslios datos), kada būtent bendrovė tapo nemoki. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, nuo kada atsakovas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir nuo kada turėtų būti pradėta skaičiuoti kreditoriams padaryta žala. Juo labiau, kad atsakovas UAB „Taksodromas“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2009 m. liepos 29 d.

20Kaip jau buvo minėta, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Vertinant ieškovo ir atsakovo pateiktus UAB „Taksodromas“ 2012 – 2015 metų finansinius įmonės dokumentus matyti, kad bendrovės skolos nurodytu laikotarpiu iš tiesų viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Balanso už 2012 metus duomenimis bendrovė turėjo turto už 4714 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 87076 Lt, balanso už 2013 metus duomenimis bendrovė turėjo turto už 539 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 71658 Lt, balanso už 2014 metus duomenimis bendrovė turėjo turto už 1464 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 64101 Lt, balanso už 2015 metus duomenimis bendrovė turėjo turto už 27 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 19127 Eur (b.l. 19, 25, 31, 37). Vis dėlto tam, kad įmonė būtų pripažinta nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, įmonės įsipareigojimai turi būti pradelsti. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš visų bendrovės skolų 2012-2015 m. laikotarpiu didžiausią skolų dalį bendrovė buvo skolinga būtent jam pačiam (2012 m. gruodžio 31 d. mokėtinų sumų buvo 87075,90 Lt, iš jų atsakovui - 75850,00 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. mokėtinų sumų buvo 71657,43 Lt, iš jų atsakovui - 60000,00 Lt, 2014 m. gruodžio 31 d. mokėtinų sumų buvo 64101,20 Lt, iš jų atsakovui - 55090,00 Lt, 2015 m. gruodžio 31d. mokėtinų sumų buvo 19106,66 Eur, iš jų atsakovui - 15955,17 Eur). Iš atsakovo į bylą pateiktų paskolos sutarčių Nr. 1-23 matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. tarp atsakovo ir UAB „Taksodromas“ buvo sudarytos 23 paskolos sutartys (Paskolos sutartis Nr. 1-23), kuriomis atsakovas paskolino UAB „Taksodromas“ įvairias pinigų sumas (b.l. 80-102). Iš į bylą pateiktų 2010 m. balandžio 15 d., 2011 m. vasario 3 d. ir 2012 m. balandžio 7 d. Susitarimų Nr. 1-3 matyti, kad Paskolos sutarčių Nr. 1-19 įvykdymo terminai yra pratęsti iki 2020 m. gruodžio 31 d., o Paskolos sutarčių Nr. 20-23 įvykdymo terminai dar nėra suėję (b.l. 103-105). Taigi darytina išvada, kad UAB „Taksodromas“ kreditoriniai įsipareigojimai pagal minėtas sutartis nėra pradelsti. To neginčijo ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovą atstovaujančios MB „Sėkmė“ darbuotojas A. K..

21Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m. UAB „Taksodromas“ buvo skolingas, tačiau, kaip jau buvo minėta, kreditoriniai įsipareigojimai nebuvo pradelsti, nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtu laikotarpiu UAB „Taksodromas“ buvo nemoki, o atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi 2012-2015 m. laikotarpiu atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko.

22Be to, iš į bylą pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad UAB „Taksodromas“ 2012 m. gavo 17856 Lt, 2013 m. – 11243 Lt, 2014 m. - 8482 Lt grynojo pelno (b.l. 20, 26, 32, 38). Tai vėlgi įrodo, kad nurodytu laikotarpiu bendrovė nebuvo nemokumo būsenos, kadangi mokėjo mokesčius valstybei bei iš dalies dengė įsiskolinimus atsakovui.

23Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. sudaręs bendrovės balansą už 2015 metų laikotarpį pamatė, kad bendrovė 2015 m. dirbo nuostolingai, t. y. buvo gauta 959 Eur nuostolių, todėl priėmė sprendimą sustabdyti įmonės veiklą. Iš sprendimo dėl laikino veiklos sustabdymo matyti, kad 2016 m. vasario 11 d. buvo priimtas sprendimas sustabdyti įmonės veiklą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bei apie tai 2016 m. vasario 16 d. buvo pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai (b.l. 64-65). Toks sprendimas priimtas siekiant nedidinti bendrovės įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankroto byla buvo iškelta kreditoriaus iniciatyva, kuris į teismą kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 16 d. Vadinasi 2016 m. vasario 11 d. bendrovės veiklą sustabdęs atsakovas, tai padarė laiku.

24Apibendrinant galima konstatuoti, kad atsakovas nepažeidė pareigos inicijuoti bankroto bylą bendrovei esant nemokiai, kadangi 2012-2015 m. laikotarpiu UAB „Taksodromas“ nebuvo nemoki, o 2016 m. atsakovas sužinojęs, kad bendrovė dirba nuostolingai pats sustabdė jos veiklą. Atsakovas veikė geriausiais bendrovės interesais, nepažeidė rūpestingumo ir lojalumo pareigų, elgėsi sąžiningai ir protingai, atidžiai ir apdairiai. Nesant atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigos inicijuoti bankroto bylą bendrovei esant nemokiai pažeidimo, atitinkamai nėra ir atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, neteisėtų veiksmų.

25Tam, kad atsakovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė. Šioje byloje konstatavus, kad neįrodyta viena iš būtinų sąlygų, o būtent neteisėti atsakovai veiksmai, civilinė atsakomybė atsakovui negali būti taikoma.

26Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

27Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala.

28Ieškovas prašė priteisti 9971,52 Eur žalą iš atsakovo, kurią sudaro 1534,84 Eur skola Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurui, 18,59 Eur Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, 1705,79 Eur VSDFV Vilniaus skyriui ir 6712,30 Eur VMI prie LR FM (b.l. 17).

29Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė 2018 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuro pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB „Taksodromas“ 2017 m. vasario 1 d. grąžino biurui 1938,42 Eur (b.l. 70). Atsižvelgiant į tai, prašomos priteisti žalos dydis ieškovo turėjo būti mažinamas iki 8436,68 Eur, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad pasilieka prie ieškinyje nurodytos sumos.

30Vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo paties neteisėto delsimo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skola 18,59 Eur Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai atsirado jau po bendrovės veiklos sustabdymo, todėl negalima teigti, kad ji atsirado dėl atsakovo kaip vadovo neteisėtų veiksmų ar delsimo.

31Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Pripažinus priešingai, ieškovo mokestinė pareiga nepagrįstai būtų perkeliama jo vadovams ar dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013).

32Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 1705,79 Eur skola VSDFV Vilniaus skyriui ir 1063,30 Eur skola VMI prie LR FM nelaikytina bendrovės patirta žala, kadangi ieškovas būtų turėjęs pareigą sumokėti šiuos mokesčius nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų.

33Likusi ieškovo nurodyta žalos suma 5649 Eur yra bausmė (bauda) UAB „Taksodromas“, kuri paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-578-818/2016. Šis nuosprendis apeliacine tvarka buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-487/2017 UAB „Taksodromas“ paskirtą bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 2 dalyje 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paliko nepakeista. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendis šioje dalyje yra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šioje dalyje Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-302-211/2018 dar nėra priėmęs galutinio sprendimo.

34Taigi matyti, kad 5649 Eur yra bausmė (bauda) paskirta UAB „Taksodromas“ baudžiamojoje byloje. Ši bauda paskirta jau po to, kai atsakovas sustabdė bendrovės veiklą 2016 m. vasario 11 d. Be to, paskirta bauda juridiniam asmeniui baudžiamojoje byloje niekaip negali būti susijusi su žala atsiradusia bendrovei dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei tapus nemokia pažeidimo.

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė ir UAB „Taksodromas“ padarytos žalos dydžio kaip sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.

36CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Kasacinis teismas šią ieškovo pareigą kildina iš CPK 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, o ieškovui neįrodžius ir bendrovei padarytos žalos dydžio, nėra pagrindo nustatinėti ir priežastinio ryšio.

37Apibendrinant pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys atmetamas.

38CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį visiškai atmetus, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepataikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos.

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 306, 308 straipsniais,

Nutarė

40Ieškinį atmesti.

41Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 9971,52 Eur... 5. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti... 6. Teismas... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017... 9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti žalą iš atsakovo, kaip... 10. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo... 11. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę... 12. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio... 13. ĮBĮ pakeitimuose, įsigaliojusiuose 2016 m. sausio 1 d., jau nustatytas... 14. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas... 15. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo... 16. Byloje turi būti nustatyta, kada vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie... 17. Ieškovo teigimu, atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl UAB... 18. Išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus ir išklausęs bylos šalis teismo... 19. Pirmiausiai, pažymėtina, kad ieškovas, nurodydamas, kad pareiga atsakovui... 20. Kaip jau buvo minėta, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl... 21. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m. UAB... 22. Be to, iš į bylą pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad UAB... 23. Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. sudaręs bendrovės... 24. Apibendrinant galima konstatuoti, kad atsakovas nepažeidė pareigos inicijuoti... 25. Tam, kad atsakovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, turi būti... 26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi... 27. Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama... 28. Ieškovas prašė priteisti 9971,52 Eur žalą iš atsakovo, kurią sudaro... 29. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė 2018 m. vasario 20 d. Lietuvos... 30. Vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo paties... 31. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl... 32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 1705,79 Eur skola VSDFV Vilniaus... 33. Likusi ieškovo nurodyta žalos suma 5649 Eur yra bausmė (bauda) UAB... 34. Taigi matyti, kad 5649 Eur yra bausmė (bauda) paskirta UAB „Taksodromas“... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas... 36. CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji... 37. Apibendrinant pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos visos... 38. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 40. Ieškinį atmesti.... 41. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo...