Byla 3K-3-286/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. B. ir D. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Zeta Reticuli“ ieškinį atsakovams I. B., D. B., K. B., V. B. ir G. S. dėl skolos išieškojimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kasacine tvarka nagrinėjami teisės klausimai dėl palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo termino, įpėdinio teisės ginčyti apyraše nurodytas skolines palikėjo pareigas, taip pat dėl apmokėjimo už statybos darbus.

5Ieškovas nurodė, kad, 2007 m. sausio 28 d. mirus J. B., liko jo 88 467 Lt skola ieškovui už atliktus statybos rangos darbus. Mirusiojo J. B. turtą pagal apyrašą paveldėjo atsakovai: atsakovė I. B. – 6/10 dalis turto, visi kiti atsakovai – 4/10 dalis turto. Anot ieškovo, skola išieškotina proporcingai paveldėtai turto daliai.

6Ieškovas prašė: pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą; priteisti iš atsakovės I. B. 53 080,20 Lt skolos ir 4776,60 Lt delspinigių; iš atsakovų D. B., K. B., V. B. ir G. S. priteisti po 8846,70 Lt skolos ir 796,10 Lt delspinigių; taip pat iš visų atsakovų priteisti penkių procentų dydžio procesines palūkanas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. patvirtino taikos sutartis, ieškovo sudarytas su atsakovais G. S., V. B. ir K. B.; dėl šių atsakovų nutraukė bylos nagrinėjimą.

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino: išieškojo ieškovo naudai iš atsakovės 53 080,20 Lt skolos ir 4776,60 Lt delspinigių, iš atsakovo – 8846,70 Lt skolos ir 796,10 Lt delspinigių; išieškojo iš atsakovų ieškovo naudai procesines palūkanas. Teismas nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. ieškovas ir J. B. sudarė rangos sutartį dėl individualaus gyvenamojo namo statybos darbų. Dalį pagal šią sutartį ieškovo atliktų darbų J. B. priėmė ir už juos apmokėjo. 2007 m. sausio 28 d. J. B. mirė. 2007 m. kovo 27 d. ieškovas pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą–faktūrą ir gavo iš jos atsakymą, todėl teismas sprendė, kad atsakovė žinojo apie ieškovo atliktus darbus ir skolinį įsipareigojimą ieškovui. Remdamasis rašytiniais įrodymais (sąskaitomis, aktais, nuotraukomis ir kt.), teismas nustatė, kad ieškovas atliko statybos darbus, už kuriuos prašo atsiskaityti, be to, kai ieškovas gavo duomenų apie J. B. mirtį, jokių naujų darbų nebeatliko, o tik 2008 m. vasario mėn. baigė privalomus statybos konservavimo darbus. Teismas pažymėjo, kad atsakovai ginčijo aplinkybę, jog ieškovas neatliko darbų, už kuriuos prašo apmokėti, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė. Be to, atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 4 d. patikslinto turto apyrašą, teismas nurodė, kad atsakovai pripažino ir nurodė J. B. 88 467,51 Lt skolinį įsipareigojimą ieškovui, šio neginčijo. Atsižvelgdamas į atsakovės 2007 m. balandžio 2 d rašte nurodytas aplinkybes ir į tai, kad šį ginčą šalys ilgai bandė spręsti tarpusavio derybų būdu, teismas pripažino, kad ieškovas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis pratęstinas.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų I. B. ir D. B. apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 8 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad atlikti darbai atsakovei, kuri atstovauja ir savo nepilnametį sūnų, buvo pateikti apmokėti 2007 m. balandžio 27 d. Tai rodo, kad faktiškai ieškovas apeliantams reikalavimą pareiškė nepraleidęs trijų mėnesių termino. Be to, apie visus įpėdinius ieškovas sužinojo tik 2008 m. vasario 5 d., o kilusį ginčą su jais ieškovas siekė išspręsti tarpusavio susitarimu. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu turėjo teisę pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nes visi įpėdiniai išaiškėjo vėliau, t. y. 2008 m. vasario 5 d.; tačiau dėl apeliantų pratęsti šio termino faktiškai nereikėjo, nes jiems reikalavimą ieškovas pareiškė nepraleidęs termino. Kolegija nesutiko su apeliantų argumentais, kad reikalaujami apmokėti darbai atlikti jau po užsakovo mirties, nes šią aplinkybę paneigė ir liudytojas S. R. Kolegijos nuomone, ieškinys negali būti atmetamas ir dėl statybos darbų žurnalo nevedimo, darbų grafiko, projekto bei statybos leidimo nebuvimo, nes už leidimą ir projektinės dokumentacijos pateikimą buvo atsakingas užsakovas (sutarties 7.6 punktas). Darbų grafiko nebuvimas, žurnalo nevedimas nepaneigia darbų atlikimo, nes jie fiksuoti 2007 m. kovo mėnesio aktuose ir 2007 metų sausio mėnesį darytose nuotraukose. Kolegijos vertinimu, visi darbai, išskyrus konservavimo, faktiškai buvo vykdomi užsakovo sutikimu, tą patvirtina paties užsakovo 2007 metų sausio pradžioje priimti ir apmokėti darbai, taip pat kitų darbų atlikimas iki jo mirties, nesant šią aplinkybę paneigiančių įrodymų. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė, gyvendama santuokoje su J. B., privalėjo žinoti apie pradėtas statybas jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, tačiau iki vyro mirties nesiėmė jokių veiksmų dėl statybų sustabdymo ar nutraukimo. Kolegijos nuomone, apeliantai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų darbų apimtį, įkainius ar patvirtintų netinkamą darbų kokybę.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį, išskyrus dalį dėl apmokėjimo už konservavimo darbus, bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, išskyrus dalį dėl apmokėjimo už konservavimo darbus. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino CK 5.53, 5.63 straipsnių nuostatas, dėl to netinkamai atskleidė pirminio apyrašo ir termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti santykį.

141.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK ,,PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2011). Ši aplinkybė svarbi ir tuo, kad vienas iš įpėdinių – kasatorius palikimo priėmimo metu buvo nepilnametis. Įpėdinis, neturėdamas jokios informacijos apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas ir taip priėmęs palikimą pagal turto apyrašą, vėliau nebegali atsisakyti palikimo, jeigu kreditorius savo turtines pretenzijas pareiškė po turto apyrašo sudarymo (CK 5.60 straipsnio 4 dalis). Tokia situacija paneigia įpėdinio teisę apsispręsti – priimti palikimą ar ne, nes visa informacija apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas įpėdiniams turi būti pateikiama iki įpėdiniui priimant palikimą. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikėtų aiškinti sistemiškai kartu su CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, 5.53, 5.54 straipsniais, 5.60 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgiant į įpėdinio teisę į informaciją kaip terminą, kuris negali būti ilgesnis negu terminas palikimui priimti.

151.2. Bylą nagrinėję teismai ignoravo aplinkybę, kad kasatoriai palikimą priėmė pagal pirminį turto apyrašą, kuriame nenurodytos ieškovo pretenzijos, nes jos sudarant turto apyrašą kasatoriams nebuvo žinomos (CK 5.53 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ieškovui jau po turto apyrašo pateikus PVM sąskaitą–faktūrą ir atliktų darbų aktą, kasatoriai pagal CK 5.53 straipsnio 7 dalį buvo įpareigoti kreiptis į teismą dėl apyrašo patikslinimo ir ieškovo pretenzijos buvo įtrauktos į patikslintą turto apyrašą. Šiuo atveju teismai netinkamai taikė CK 5.53 ir 5.63 straipsnius, nes kreditoriaus turtinių pretenzijų įtraukimas į patikslintą apyrašą reiškia, kad įpėdinių teisė apsispręsti dėl palikimo priėmimo iki palikimo priėmimo nebuvo įgyvendinta, dėl to kreditorius laikytinas praleidusiu terminą reikalavimams pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas nepraleido termino, o pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 5.63 straipsnio 4 dalį, nes praleistą terminą pratęsė nesant svarbių priežasčių.

162. Iš CK 5.53 straipsnio 5 dalies 2 punkto matyti, kad įpėdinis, įtraukdamas į turto apyrašą jam žinomas palikėjo skolas, tokiu savo veiksmu nepatvirtina, jog šias skolas pripažįsta, o tik įvardija situaciją, kuri jam žinoma. Bylą nagrinėję teismai nevertino to, kad kasatoriai buvo įpareigoti įstatymo įtraukti palikėjo skolas į patikslintą apyrašą ir tokiais savo veiksmais vykdė įstatymo reikalavimus, o ne pripažino skolinį įsipareigojimą. Kreditorių reikalavimai (taip pat tie, kurie įtraukti į paveldimo turto apyrašą) tenkinami bendrąja CPK nustatyta tvarka. Skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę spręsti ginčo teisenos tvarka šios skolos pagrįstumo klausimą. Jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo (taip pat įrašyto į paveldimo turto apyrašą) netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Finansų spektro investicija“ v. LAB „Vilmakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-546/2006).

173. Dėl skolos už iki palikėjo mirties atliktus statybos darbus.

183.1. Sistemiškai aiškinant CK 2.2 straipsnio 1 dalies, 5.1 straipsnio 1 dalies ir 5.3 straipsnio 1 dalies normas, matyti, kad įpėdiniai atsako tik už tas palikėjo skolas, kurios atsirado iki palikėjo mirties. Šiuo atveju ieškovas privalėjo įrodyti, kad kasatoriai yra skolingi už tuos statybos darbus, kurie buvo atlikti iki palikėjo mirties, ir papildomai už konservavimo darbus, atliktus po palikėjo mirties. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė, kad reikalaujami apmokėti statybos darbai yra atlikti iki palikėjo mirties (CPK 185 straipsnis). Ieškovas savo reikalavimą įrodinėjo 2007 m. kovo 23 d. PVM sąskaita–faktūra, atliktų darbų aktu ir pažyma „apie 2007 m. kovo mėnesi atliktus statybos ir remonto darbus“. Rangos sutarties 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginimas rangovui bus mokamas kiekvieną mėnesį už faktiškai atliktus mėnesio statybos darbus.

193.2. Atkreipę dėmesį į CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rangovo pareigą statybos darbus atlikti per sutartą terminą pagal užsakovo užduotį, kasatoriai teigia, kad ieškovas, reikalaudamas sumokėti už neva iki palikėjo mirties atliktus darbus, privalėjo pateikti įrodymus, kad su palikėju buvo sutaręs, jog pagal darbų grafiką 2007 m. sausio mėnesį bus atliekami tie darbai, kurių apmokėjimo ieškovas reikalauja ieškiniu. Ieškovas nepateikė darbų grafiko ir dėl šio įrodymo buvimo nuolat keitė savo poziciją, galiausiai nurodė, kad darbų grafikas apskritai nebuvo sudarytas. Laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog su palikėju buvo sutaręs 2007 m. sausio mėnesį atlikti 2007 m. kovo mėnesio atliktų darbų akte nurodytus darbus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad visi darbai, nurodyti 2007 m. kovo mėnesio atliktų darbų akte, faktiškai buvo vykdomi užsakovo sutikimu; teismas nepaisė CPK 178 straipsnio.

203.3. Kasatoriai pažymi, kad, kilus ginčui dėl statybos darbų eigos, ieškovas ieškinio reikalavimą galėjo įrodinėti statybos darbų žurnalu, kuris objektyviai leistų nustatyti, kas ir kada atliko 2007 m. kovo mėn. atliktų darbų akte nurodytus statybos darbus, ar šie darbai atlikti kokybiškai, ar juos priėmė statybos priežiūros vadovas (CK 6.684 straipsnio 1 dalis, Sutarties 4 straipsnio 2 dalis, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 23 punktas, 4 priedo 1 punktas). Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 178 straipsnį, nes įrodinėjimo pareigą perkėlė kasatoriams.

213.4. Laikant, kad ieškovo reikalaujami apmokėti statybos darbai yra atlikti po palikėjo mirties, atsakovai neprivalo jų apmokėti, nes nei pats palikėjas, nei atsakovai kaip įpėdiniai neužsakė 2007 m. kovo mėnesį atlikti statybos darbų. Teismai neįvertino to, kad kasatorė pateikė ieškovui žodinį prašymą stabdyti statybos darbus, o šis pripažino tokį prašymą gavęs. Mirus užsakovui, prievolė pagal rangos sutartį baigiasi (CK 6.128 straipsnio 1 dalis). Ieškovo veiksmai po užsakovo mirties atliekant statybos darbus vertintini kaip atlikti savo rizika, todėl turi būti kompensuojami paties ieškovo (sutarties 1 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-370/2010).

223.5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimat civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Teismai nukrypo nuo šių išaiškinimų ir neįvertino to, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog reikalaujami apmokėti statybos darbai buvo atlikti laikantis sutarties sąlygų, pildant statybos darbų žurnalą, kad darbai buvo perduoti techninės priežiūros vadovui, kad jie atlikti kokybiškai ir svarbiausia – iki palikėjo mirties. Ieškovui, kaip statybos darbais užsiimančiai įmonei, yra taikomi aukštesni reikalavimai, todėl būtent ieškovas privalėjo laikytis imperatyviųjų statybos santykius reglamentuojančių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šias aplinkybes, kurios gali būti atskleidžiamos tik statybos norminiais dokumentais, vertino remdamasis liudytojo S. R. parodymais (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Liudytojas S. R. nežinojo, dėl kokių sutarties sąlygų šalys susitarė, kada palikėjas mirė, taigi jo parodymai, kad darbai buvo atlikti iki palikėjo mirties, neturi jokios teisinės reikšmės.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

241. 2007 m. gegužės 4 d. patikslintame turto apyraše kasatoriai nurodė, kad mirusiojo J. B. 88 467,51 Lt skolinį įsipareigojimą pripažįsta, jo neginčijo (CPK 176–179 straipsniai). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006). Palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis).

252. Kiekvienas iš galimų kreditoriaus veiksmų (reikalavimo įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui arba ieškinio pareiškimas) turi vienodus teisinius padarinius. Ieškovas 2007 m. kovo 23 d. laišku informavo kasatorius apie skolinio įsipareigojimo dydį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netgi žodinis kreditoriaus reikalavimas palikimą priėmusiems asmenims yra tinkamas kreditoriaus reikalavimo pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-347/2006). Įstatymo leidėjas skolai pripažinti nustatė skolinio įsipareigojimo įtraukimo į turto apyrašą procedūrą, kurios metu įpėdiniai ir apsisprendžia, ar priima turtą kartu su skolomis. Norėdami pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise nesutikti su skolos dydžiu, būtent kasatoriai turi paneigti turto apyraše nurodyto prisiimto įsipareigojimo dydį.

263. Anot ieškovo, teismui pateiktos nuotraukos ir antstolio atliktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad dar sausio mėnesį buvo atlikti darbai, nurodyti 2007 m. kovo mėnesio aktuose ir pažymose, už kuriuos ieškovas ir prašo apmokėti. Kita teismui pateikta 2007 m. vasario 22 d. nuotrauka patvirtina, kad iki šios datos buvo baigti net konservavimo darbai.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo (CK 5.63 straipsnio 1 dalis)

30CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pirmiau nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto apyrašo sudarymo terminą nustato teismas. Šis terminas negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo. Tik tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, apyrašo sudarymo terminas negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai.

31Pirmiau nurodyti CK 5.50 straipsnio 3 dalyje ir 5.53 straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai įstatymų leidėjo nesaistomi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Įstatymai neįtvirtina palikėjo kreditorių pareigos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytus informavimo apie egzistuojančius reikalavimus į palikėjo turtą veiksmus atlikti anksčiau negu įpėdiniai priims palikimą. Be to, įstatyme expressis verbis nurodyta, kad palikėjo kreditoriai reikalavimus pareiškia, be kita ko, jau priėmusiems palikimą įpėdiniams. Taigi palikėjo kreditorius turi teisę, laikydamasis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, atlikti šioje teisės normoje nurodytus veiksmus ir ši palikėjo kreditoriaus teisė (terminas, per kurį ši teisė turi būti įgyvendinama) nesaistoma CK 5.50 straipsnio 3 dalyje ir (arba) 5.53 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, atitinkamai, palikimo priėmimo bei turto apyrašo sudarymo. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikėtų aiškinti kaip negalintį būti ilgesniu negu terminas palikimui priimti.

32Viena vertus, kasaciniame skunde iš esmės tinkamai atskleidžiama kasacinio teismo praktika dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų tikslų (suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių pretenzijas į palikėjo turtą). Kita vertus, ši įpėdinių teisė nepagrįstai aiškinama, kaip teisė žinoti apie kreditorių pretenzijas dar iki palikimo priėmimo. Minėta, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas ir palikimo priėmimo terminas vienas nuo kito nepriklauso. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie neva pažeistą įpėdinių teisę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo). Kadangi kasatorei (atstovavusiai tuo metu nepilnamečiam sūnui) kreditoriaus turtinės pretenzijos buvo pateiktos 2007 m. kovo 27 d., tai apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas dėl kasatorių nepraleistas. Taigi kasatoriai įstatymų nustatyta tvarka buvo informuoti apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus. Vadinasi, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų tikslai tinkamai įgyvendinti. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kurie grindžiami apyrašų sudarymo aplinkybėmis, CK 5.53, 5.63 straipsnių pažeidimu.

33Dėl statybos darbų apmokėjimo

34Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

35Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama apie įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei teisės norminių aktų (CPK, Statybos įstatymas, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 211 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ patvirtinimo“, kt.) normos, nei velionio J. B. ir ieškovo sudarytos rangos sutarties nuostatos neteikia pagrindo konstatuoti, jog CPK įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių prasme vien tik statybos darbų žurnalas, darbų grafikas, kita dokumentacija gali būti neva vienintelės leistinos įrodinėjimo priemonės, kuriomis remiantis įrodinėtinos aplinkybės, susijusios su prašomų apmokėti darbų atlikimo faktu, laiku, kokybe. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, nėra draudimo remtis tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat nenustatyta reikalavimo remtis tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog darbai, kuriuos priėmė ir už kuriuos apmokėjo J. B., buvo nurodyti statybos darbų žurnale, darbų grafike ar kitoje dokumentacijoje, apie kurios nebuvimą (nepateikimą) teigiama kasaciniame skunde. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama apie CPK 177 straipsnio 4 dalies pažeidimą.

36Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų visetas (apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir liudytojo S. R. parodymais) patvirtina, jog ieškovas tikrai atliko darbus, už kuriuos prašo apmokėti, jog šie darbai atlikti kokybiškai, J. B. užsakymu ir iki jo mirties. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, ieškinio reikalavimų pagrindu nurodytas aplinkybes pripažindami įrodytomis, būtų pažeidę įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nėra duomenų (tokių nenurodoma ir kasaciniame skunde), kurie paneigtų arba teiktų pagrindą suabejoti skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu; taip pat nepateikta duomenų apie atliktų darbų trūkumus (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama apie įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus.

37Dėl įpėdinio teisės ginčyti apyraše nurodytas skolines palikėjo pareigas

38CK 5.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įpėdinio pareiga pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Pagal to paties straipsnio 5 dalies 2 punktą apyraše turi būti įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Apyrašo gale turi būti įpėdinio pasirašytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis to paties straipsnio 7 dalimi, įpėdinis (įpėdiniai), po palikimo apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas, privalo apie tai pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad teismo antstolis papildytų apyrašą. Neteisingo apyrašo teisiniai padariniai nustatyti CK 5.54 straipsnyje, pagal kurį, jeigu sudarant palikimo apyrašą įpėdinis (įpėdiniai) dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, jo iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, jis nepapildė apyrašo, tai šis įpėdinis (įpėdiniai) už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

39Aiškindamas ir taikydamas CK 5.53 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad palikėjo skolinių pareigų paveldėjimas bet kuriuo palikimo priėmimo būdu neužkerta kelio įpėdiniui ginčyti šias skolas ir kreditoriaus turtines pretenzijas, o kreditoriui savaime nesuteikia teisės į priverstinį jo pretenzijų patenkinimą. Kreditorių reikalavimai (taip pat tie, kurie įtraukti į pagal CK 5.53 straipsnį sudaromą paveldimo turto apyrašą) tenkinami bendrąja CPK nustatyta tvarka. Nepripažįstant skolos, kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę spręsti ginčo teisenos tvarka šios skolos pagrįstumo klausimą. Jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo (taip pat įrašyto į sudarytą paveldimo turto apyrašą) netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Finansų spektro investicija“ v. likviduojama AB „Vilmakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-546/2006; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2011).

40Atsižvelgdama į nurodytas CK normas ir jų aiškinimo bei taikymo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo įtraukimo į turto apyrašą faktas, kaip toks, nereiškia, jog nurodę antstoliui apie tokio reikalavimo egzistavimą (ir (arba) neginčydami turto apyrašo teisingumo) įpėdiniai neva pripažįsta skolą, jos pagrįstumą ir teisėtumą. Dėl to atitinkami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai (kuriais padaryta priešinga išvada) šalintini, tačiau šis pažeidimas nevertintinas kaip galėjęs turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes ir be aptariamojo argumento skundžiamame sprendime nurodyta pakankamai kitų argumentų, patvirtinančių nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą.

41Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėmė iš esmės pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus, kurių naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Kasaciniame teisme patirta 31,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatorių: iš I. B. – 15,73 Lt, iš D. B. – 15,72 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

44Be to, iš kasatorių ieškovo naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (CPK 98 straipsnis). Prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridėti įrodymai, patvirtinantys 2000 Lt išlaidas už advokato pagalbą kasaciniame teisme (T. 2, b. l. 21, 22). Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino MMA dydį – 800 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 papunktyje nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš MMA. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir nurodytomis rekomendacijomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš kasatorių priteistina 1600 Lt, t. y. po 800 Lt iš kiekvieno, išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

47Priteisti iš I. B. (duomenys neskelbtini) 15,73 Lt (penkiolika litų 73 ct) ir iš D. B. (duomenys neskelbtini) 15,72 Lt (penkiolika litų 72 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

48Priteisti iš I. B. (duomenys neskelbtini) ir iš D. B. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Zeta Reticuli“(į. k. 125053314) po 800 (aštuonis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kasacine tvarka nagrinėjami teisės klausimai dėl palikėjo... 5. Ieškovas nurodė, kad, 2007 m. sausio 28 d. mirus J. B., liko jo 88 467 Lt... 6. Ieškovas prašė: pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą;... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. patvirtino... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės... 13. 1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino CK 5.53, 5.63 straipsnių... 14. 1.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo... 15. 1.2. Bylą nagrinėję teismai ignoravo aplinkybę, kad kasatoriai palikimą... 16. 2. Iš CK 5.53 straipsnio 5 dalies 2 punkto matyti, kad įpėdinis,... 17. 3. Dėl skolos už iki palikėjo mirties atliktus statybos darbus.... 18. 3.1. Sistemiškai aiškinant CK 2.2 straipsnio 1 dalies, 5.1 straipsnio 1... 19. 3.2. Atkreipę dėmesį į CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rangovo... 20. 3.3. Kasatoriai pažymi, kad, kilus ginčui dėl statybos darbų eigos,... 21. 3.4. Laikant, kad ieškovo reikalaujami apmokėti statybos darbai yra atlikti... 22. 3.5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimus statybos rangos... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti.... 24. 1. 2007 m. gegužės 4 d. patikslintame turto apyraše kasatoriai nurodė, kad... 25. 2. Kiekvienas iš galimų kreditoriaus veiksmų (reikalavimo įpėdiniams,... 26. 3. Anot ieškovo, teismui pateiktos nuotraukos ir antstolio atliktų faktinių... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Dėl palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo (CK 5.63 straipsnio 1... 30. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu... 31. Pirmiau nurodyti CK 5.50 straipsnio 3 dalyje ir 5.53 straipsnio 3 dalyje... 32. Viena vertus, kasaciniame skunde iš esmės tinkamai atskleidžiama kasacinio... 33. Dėl statybos darbų apmokėjimo... 34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos... 35. Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama apie... 36. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad... 37. Dėl įpėdinio teisės ginčyti apyraše nurodytas skolines palikėjo pareigas... 38. CK 5.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įpėdinio pareiga pateikti visus... 39. Aiškindamas ir taikydamas CK 5.53 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra... 40. Atsižvelgdama į nurodytas CK normas ir jų aiškinimo bei taikymo praktiką,... 41. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Kasaciniame teisme patirta 31,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 44. Be to, iš kasatorių ieškovo naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 47. Priteisti iš I. B. (duomenys neskelbtini) 15,73 Lt (penkiolika litų 73 ct) ir... 48. Priteisti iš I. B. (duomenys neskelbtini) ir iš D. B. (duomenys neskelbtini)... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...