Byla e2-1953-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-559-413/2016, kuria atmestas pareiškėjo V. B. pareiškimas dėl kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) išbraukimo iš kreditorių sąrašo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Euroconstruction group“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėjas V. B., buvęs UAB „Euroconstruction group“ vadovas, 2016-04-14 kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „Euroconstruction group“ bankroto byloje iš kreditorių sąrašo išbraukti kreditorius – VMI prie FM su 12 915,71 Eur dydžio finansiniu reikalavimu ir VSDFV Kauno skyrių su 25 517,52 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad teismo patvirtinti VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyriaus finansiniai reikalavimai yra nepagrįsti. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, priimant 2015 m. kovo 27 d. nutartį, nebuvo žinoma apie Kauno apylinkės teisme išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-3125-720/2014, kurioje 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu įmonės vadovas A. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad A. B., būdamas UAB „Euroconstruction group“ direktorius, neužtikrino teisingos informacijos pateikimo apie UAB „Euroconstruction group“ apdraustuosius asmenis VSDFV, šiuos asmenis įmonėje įdarbino fiktyviai, nei vienas iš jų jokių darbo funkcijų neatliko ir atlyginimas jiems nebuvo mokamas. Atsižvelgiant į tai, įmonei neatsirado pareiga mokėti mokesčių nei VSDFV Kauno skyriuj, nei gyventojų pajamų mokesčio VMI prie FM, o VSDFV Kauno skyrius ir VMI prie FM, neturėdamos jokio teisinio pagrindo, inicijavo įmonės bankroto bylos iškėlimą.
  3. BUAB „Euroconstruction group“ bankroto administratorė atsiliepime teismo prašė V. B. prašymą dėl finansinių reikalavimų tikslinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Bankroto administratorė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tikslinti kreditorių finansinius reikalavimus. BUAB „Euroconstruction group“ buvo informavusi VSDFV apie apdraustuosius asmenims, todėl jai atsirado pareiga mokėti įmokas VSDFV. Šios įstatymų nustatytos pareigos nepaneigia pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su baudžiamąja byla, ar buvusiam bendrovės vadovui prisipažinus apie fiktyviai įdarbintus darbuotojus. Administratorės nuomone, nagrinėjamu atveju gali būti keliamas žalos atlyginimo klausimas iš A. B..
  5. Kreditorė VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.
  6. Kreditorė nurodė, kad pateikiant pranešimus apie apdraustuosius asmenis už ataskaitinius laikotarpius, įmonei buvo sukurta prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir delspinigius. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. 5-2/152 matyti, kad tyrimui nebuvo pateiktos darbo sutartys, darbo užmokesčio registrai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, priskaitytų nuo darbo užmokesčio įmokų į valstybės biudžetą bei įsiskolinimo registrai, dėl to patikrinimo metu nebuvo galima nustatyti UAB „Euroconstruction group“ dirbančiųjų skaičiaus. Šiuo metu darbo santykiai tarp UAB „Euroconstruction group“ ir asmenų, kurie davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jog faktiškai nedirbo draudėjo įmonėje, nėra nuginčyti ar pripažinti fiktyviais, todėl tikslinti kreditorės finansinio reikalavimo nėra pagrindo.
  7. Kreditorė VMI prie FM atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
  8. Kreditorė nurodė, kad jos finansinis reikalavimas pareikštas pagal 2013–2014 metais įmonės pateiktas gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pelno, pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas. Kontrolės procedūros įmonės atžvilgiu buvo atliktos 2010 m. lapkričio 15 d. Dėl galimo neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo 2012 m. balandžio 20 d. buvo atliktas operatyvus patikrinimas, surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. O6-962. UAB „Euroconstruction group“, pateikdama deklaracijas, sukūrė prievolę mokėti deklaruotas įmokas ir delspinigius.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl kreditorių VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyriaus išbraukimo iš kreditorių sąrašo UAB „Euroconstruction group“ bankroto byloje atmetė. Bankrutavusiai įmonei iš pareiškėjo priteisė 105 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai prieštarauja faktinei bylos medžiagai, nėra tinkamai motyvuoti ir pagrįsti. Pareiškėjui nenurodžius, kokią reikšmę ir kokia apimtimi turi fiktyvūs duomenys apie įmonėje deklaruotus jos darbuotojus VMI prie FM finansinio reikalavimo dydžiui, teismo vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad VMI prie FM finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje buvo neteisėtai patvirtintas.
  3. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad visi VSDFV Kauno skyriui pateikti duomenys apie apdraustuosius buvo fiktyvūs. Priešingai, įvertinęs byloje esančius duomenis (2014 m. rugsėjo 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos specialisto išvadą, įmonės pajamų ir išlaidų suvestinę už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.), taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad bankroto administratoriui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai nebuvo pateikti dokumentai (darbo sutartys, darbo užmokesčio registrai ir kt.) teismas padarė išvadą, kad įmonė buvo veikianti, joje dirbo darbuotojai, už kuriuos turėjo būti mokami mokesčiai VSDFV.
  4. Teismas pažymėjo, kad įmonei informavus VSDFV apie apdraustuosius, jai įstatymo pagrindu kilo pareiga mokėti mokesčius. Vien tik tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas nereiškia, kad įmonė gali būti atleista nuo privalomų mokesčių ir jai negali būti skaičiuojama skola, jeigu skolos atsiradimo pagrindas nėra nuginčytas teisme. Byloje duomenų apie darbo santykių nuginčijimą su asmenimis, kurie tokius santykius neigė ikiteisminio tyrimo metu, nėra.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Apeliantas V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, finansiniai reikalavimai bankroto byloje tvirtinami tik tada, kai iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog reikalavimais pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Taip pat pabrėžiama teismo pareiga būti aktyviam ir imtis priemonių reikšmingoms bylos aplinkybėms išsiaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Finansinių reikalavimų tvirtinimas reikšmingas visiems įmonės kreditoriams, nes turi įtakos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo proporcijoms, o kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimai galimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.).
    2. Pirmosios instancijos teismas VMI prie FM finansinį reikalavimą patvirtino neturėdamas nei vieno dokumento, patvirtinančio susidariusį finansinį reikalavimą, jo pagrįstumą, o remdamasis vien tik pateiktu prašymu. 2010-11-15 atliktos įmonės kontrolės procedūros, kurių metu nustatyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimai, neturi įtakos VMI prie FM pareikštiems finansiniams reikalavimams, taip pat kaip ir 2012 m. balandžio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 06-962 kopija.
    3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog būtent pareiškėjas turėjo nurodyti, kokią įtaką VMI prie FM finansiniam reikalavimui (jo pagrįstumui ir dydžiui) turėjo fiktyvių duomenų egzistavimas apie įmonėje dirbančius asmenis. Teismų praktikoje pabrėžiama teismo aktyvumo pareiga dėl bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso, todėl būtent pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti VMI prie FM finansinio reikalavimo pagrįstumą, išreikalauti jį pagrindžiančius įrodymus ir tik tada spręsti, kokią įtaką šiam finansiniam reikalavimui turi fiktyvūs duomenys apie įmonėje deklaruotus darbuotojus.
    4. Nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 3 p.). Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3125-720/2014 A. B. pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d., nustačius, kad jis apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą – neužtikrino teisingos informacijos pateikimo apie įmonėje apdraustus asmenis VSDFV Kauno skyriui [...] dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
    5. VSDFV finansinis reikalavimas teismo patvirtintas nesant jokių patikimų jį patvirtinančių įrodymų, t. y. pirmosios instancijos teismas patvirtino VSDFV Kauno skyriaus reikalavimą nepatikrinęs jo pagrįstumo.
    6. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, į bylą pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga (liudytojų parodymai, specialisto išvada) patvirtina, kad asmenų, apie kuriuos buvo pateikti pranešimai VSDFV, nesiejo darbo santykiai su UAB „Euroconstruction group“.
    7. Darbo sutartys, sudarytos nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų (nesant susitarimo, nustatytų darbo sąlygų) laikytinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Teismui tinkamai neišsprendus dėl tokių niekinių sandorių fakto ir teisinių pasekmių, VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyrius gali nepagrįstai praturtėti.
  3. Atsakovės BUAB „Euroconstruction group“ bankroto administratorė atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus procese. Net ir bankroto procese taikomas rungimosi principas. Viešojo intereso vyravimas bankroto procese nereiškia, jog teismo aktyvumo pareiga yra suabsoliutinama, o šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos, todėl apeliantas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad VSDFV informavimas apie apdraustuosius sukuria teisinę pareigą mokėti įmokas VSDFV, o apdraustieji tuo laikotarpiu įgyja socialinę apsaugą. Tokia įmonės pareiga negali būti paneigta bendrovės vadovui nurodžius, jog darbuotojai buvo įdarbinti fiktyviai. Pareigos mokėti mokesčius nepanaikina ir aplinkybė, kad buvęs įmonės vadovas A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d.

10Teisėjų kolegija konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas buvusio įmonės vadovo prašymas išbraukti VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyriaus patvirtintus finansinius reikalavimus įmonės bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 straipsnis).

13Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Iš byloje esančių duomenų, taip pat informacinės teismų sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad Kauno apygardos teismui 2015 m. sausio 15 d. nutartimi tenkinus VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą, UAB „Euroconstruction group“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta I. S..
  2. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtinti įmonės finansiniai reikalavimai, kartu ir antrosios eilės kreditorių - VMI prie FM 12 915,71 Eur dydžio ir VSDFV Kauno skyriaus 25 517,52 Eur dydžio finansiniai reikalavimai.
  3. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  4. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria BUAB „Euroconstruction group“ bankrotas pagal bankroto administratorės pareiškimą pripažintas tyčiniu.
  5. Minėtose nutartyse sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyta, kad UAB „Euroconstruction group“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. sausio 22 d., nuo įmonės įregistravimo iki 2012 m. lapkričio 16 d. įmonės vadovas buvo V. B., o nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. B.. Įmonės akcijos nuo 2008 m. sausio 22 d. iki 2010 m. liepos 7 d. priklausė V. B., nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d. – D. B., o nuo 2012 m. lapkričio 20 d. – A. B..

14 Dėl teisės tikslinti kreditorių sąrašą, iš jo išbraukiant kreditorius, kurių reikalavimai jau buvo patvirtinti teismo nutartimi, priimta bankroto byloje

  1. Pagal formuojamą praktiką teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
  2. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktu, bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže, ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Taigi, pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas dar kartą juos tikrina.
  3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Euroconstruction group“ bankroto administratorė 2015-03-20 kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti šiuos finansinius reikalavimus: 12 915,71 Eur dydžio VMI prie FM finansinį reikalavimą, 25 517,52 Eur dydžio VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimą, 151,26 Eur dydžio „Kauno švara“ finansinį reikalavimą, 674,96 Eur dydžio UAB „Interparts LT“ finansinį reikalavimą. Bendra prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų suma sudarė 39 259,45 Eur. Bankroto administratorė prašyme nurodė, kad ginčytinų finansinių reikalavimų nėra, o kartu su prašymu pridėjo BUAB „Euroconmstruction group“ finansinių reikalavimų detalizaciją, UAB „Kauno švara“ finansinį reikalavimą su priedais, 2015-01-20 antstolio R. B. patvarkymą su priedais, VMI prie FM finansinį reikalavimą, VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimą.
  4. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtino bankroto administratorės pateiktą kreditorių sąrašą.
  5. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį, nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo arba atsisakymo juos tvirtinti skundžiama atskiruoju skundu. Iš informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis apskųsta nebuvo, taigi ji yra įsiteisėjusi.
  6. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė patikslinti teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtintus VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyriaus finansinius reikalavimus, juos išbraukiant iš kreditorių sąrašo, atsižvelgiant į tai, kad buvęs įmonės vadovas ir akcininkas A. B. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo teigimu, baudžiamosios bylos Nr. 1-3125-720/2014 medžiaga, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyriaus finansinių reikalavimų nepagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šiuos duomenis, todėl nepagrįstai atsisakė išbraukti VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyrių iš kreditorių sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.
  7. Kreditoriaus teisė kreiptis į teismą dėl kito kreditoriaus finansinio reikalavimo, patvirtinto įsiteisėjusia teismo nutartimi, patikslinimo (ginčijimo) ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, priklauso nuo to, ar prašomi patikslinti finansiniai reikalavimai buvo tvirtinami nagrinėjant jų pagrįstumo klausimą iš esmės ar be nagrinėjimo iš esmės. Tais atvejais, kai kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimas teisme buvo nagrinėjamas iš esmės, kreditorius, nesutinkantis su kito kreditoriaus patvirtintu finansiniu reikalavimu (jo dydžiu), turi teisę tokią nutartį skųsti apeliacine tvarka, taip pat, esant įstatyme numatytiems pagrindams, pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu (ĮBĮ 26 str. 6 d.., CPK 366 str.). O tais atvejais, kai kreditoriaus finansinis reikalavimas buvo patvirtintas be nagrinėjimo iš esmės, kreditorius taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl minėta nutartimi patvirtinto kito kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo (ginčijimo) ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2036/2013).
  8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyriaus finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti nenagrinėjant minėtų reikalavimų iš esmės, t. y. pagal bankroto administratoriaus pateiktą prašymą, todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar apelianto nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą tikslinti pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintus VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyriaus finansinius reikalavimus, juos išbraukiant iš kreditorių sąrašo.
  9. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta teisė kreditoriams tikslinti reikalavimus ir jų atsisakyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti.
  10. Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
  11. Aplinkybes, sudarančias pagrindą prašyti tikslinti finansinį reikalavimą detaliau aptarė Lietuvos apeliacinis teismas, kurio vertinimu, įstatyme numatyta kreditorių sąrašo ir jų reikalavimo patikslinimo galimybė yra sietina su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, kuris sąlygoja įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą (pavyzdžiui, dėl reikalavimo perleidimo, reikalavimo perėjimo, prievolių pabaigos esant CK šeštosios knygos IX skyriuje įtvirtintiems bendriesiems prievolių pabaigos pagrindams, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas ir kt.). Be to, kreditorių reikalavimų tikslinimo galimybė gali būti siejama ir su iškilusia būtinybe padidinti / sumažinti kreditorių reikalavimus, kai skolininko prievolės mastas pagal šalis siejančios prievolės esmę yra apibrėžiamas ne konkrečiu jos dydžiu, bet kreditoriaus daiktine teise į skolininko turtą (pavyzdžiui, svetimo daikto hipoteka) arba kai skolininko atsakomybė yra solidari ar subsidiari ir jo (papildomo skolininko) prievolių mastas priklauso nuo pagrindinio skolininko neįvykdytos kreditoriaus reikalavimų dalies (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013).
  12. Apeliantas tiek prašymą, tiek atskirąjį skundą grindžia, jo teigimu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui priimant 2015 m. kovo 27 d. nutartį, kuria patvirtinti VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyriaus finansiniai reikalavimai įmonės bankroto byloje, konkrečiai – Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 priimtu baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3125-720/2014 ir kita šios baudžiamosios bylos medžiaga (specialisto išvada, liudytojų apklausos ir kt.).
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymas išbraukti VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyrių iš kreditorių sąrašo neatitinka kreditorių reikalavimų tikslinimo instituto esmės, paskirties, tikslų (t. y. vertintinas kaip neatitinkantis aukščiau išvardintų pagrindų prašyti tikslinti (išbraukti) VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyrių iš kreditorių sąrašo), o įrodymai, aplinkybės, kuriais remiasi apeliantas (baudžiamosios bylos medžiaga, baudžiamasis įsakymas), niekaip nepaneigia VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyriaus įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų pagrįstumo, bankrutuojančiai įmonei susidariusios mokestinės prievolės buvimo. Kreditorių teiginiai, jog mokesčiai ir įmokos paskaičiuotos pagal įmonės teiktas deklaracijas, nepaneigti.
  14. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas bankroto byloje nėra kreditorius, o savo suinteresuotumą grindžia tuo, jog jis yra atsakovas byloje dėl tyčinio bankroto. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad įmonės tyčinio bankroto klausimas išspręstas (žr. į. 22, 23 p.), taip pat Kauno apygardos teisme iškelta civilinė byla dėl žalos atlyginimo pagal UAB „Euroconstruction group“ ieškinį atsakovams V. B., A. B. (A. B.) (civilinės bylos Nr. 2-1375-324/2016).
  15. Pažymėtina, kad baudžiamasis įsakymas buvo priimtas buvusio įmonės direktoriaus A. B. atžvilgiu, kuriuo jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), todėl jis tiesiogiai nesukuria jokių teisių ir (ar) pareigų nei pačiai įmonei, nei juolab VMI ir VSDFV Kauno skyriuj jų apskaičiuotų mokesčių atžvilgiu, tiesiogiai nepaneigia susidariusios mokestinės nepriemokos. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad vien aplinkybės, nustatytos baudžiamajame įsakyme (neužtikrintas teisingos informacijos pateikimas VSDFV Kauno skyriui apie UAB „Euroconstruction group“ apdraustuosius asmenis; negalėjimas nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl neišsaugotų apskaitos dokumentų), liudytojų parodymai, gali būti laikomi tinkamu ir pakankamu pagrindu iš įmonės kreditorių sąrašo, naudojantis kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo institutu, išbraukti patvirtintus finansinius reikalavimus, apskaičiuotus remiantis įmonės pateiktais duomenimis apie apdraustuosius asmenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys dėl fiktyviai dirbusių darbuotojų yra prieštaringi, o nei darbo sutartys, nei darbo užmokesčio registrai, nei darbo užmokesčio žiniaraščiai bankroto administratorei ir ikiteisminio tyrimo įstaigai perduoti nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga. Kitų duomenų, objektyviai pagrindžiančių VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyriaus patvirtintų finansinių reikalavimų nepagrįstumą byloje nėra (CPK 178 str.).
  16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą tikslinti (išbraukti) VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyriaus teismo nutartimi patvirtintus finansinius reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia atskirajame skunde nurodyti argumentai (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Euroconstruction group“ bankroto administratorė prašė iš V. B. priteisti 90 Eur bylinėjimosi išlaidų, kartu pridėjo bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą pagrindžiančius įrodymus.
  2. Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.).
  3. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.16 p., BUAB „Euroconstruction group“ priteistina 90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euroconstruction group“ (j. a. k. 301530780) iš V. B. (a. k. ( - ) 90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai