Byla 2-1179/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria patikslintas ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimas atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ir trečiųjų asmenų S. K., uždarosios akcinės bendrovės „L & M Vilnius“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Nerlit“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria patikslintas ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimas atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 240 082,24 Lt reikalavimas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

5AB „SEB lizingas“ „Pramonės pastatų valdymas“

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo AB „SEB lizingas“ reikalavimo patikslinimo atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101.

11AB „SEB lizingas“ finansinį reikalavimą BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje. Netenkinus minėto prašymo, patikslinti AB „SEB lizingas“ finansinio reikalavimo dydį, patvirtinant 126 906,14 Lt finansinį reikalavimą ir priteisti iš AB „SEB lizingas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

121. AB „SEB lizingas“ neturi reikalavimo teisės laiduotojui, nes pagrindiniam skolininkui yra iškelta restruktūrizavimo byla ir jam yra taikomas ĮRĮ 8 straipsnyje numatytas draudimas vykdyti savo prievoles. Todėl pagrindinio skolininko prievolių įvykdymo terminai nėra pasibaigę, jie yra atidėti ir bus vykdomi laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Pagal laidavimo sutartį laiduotojo solidari atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu skolininkas laiku tinkamai neįvykdo savo prievolių pagal lizingo sutartį. Taigi, BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį nėra kilusi, o AB „SEB lizingas“ neturi reikalavimo teisės į BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ pagal laidavimo sutartį, todėl AB „SEB lizingas“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje yra nepagrįstas ir teismo neturi būti tvirtinamas.

13Teismas netinkamai vertino aplinkybę dėl 1 017 430,55 Lt vertės dengimo įmokų sumokėjimo, lyginant su nesumokėta, kuri sudaro 38 581,65 Lt, kaip neturinčią teisinės reikšmės palūkanų sumažinimui. Nesumažinus palūkanų, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

14CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas netesybų mažinimo teisinis pagrindas, kuris turėjo būti taikomas nagrinėjamu atveju mažinant netesybas ir tam buvo visos būtinos sąlygosPagal CK 6.82 straipsnio 2 dalį laiduotojas turi teisę reikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę.

15Teismas nepagrįstai vadovavosi administratoriaus neteisingai paskaičiuotu netesybų dydžiu už 6 mėnesių laikotarpį.

16Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą pareiškėjai prašo ieškovo AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti jų atskirojo skundo reikalavimus. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Pareiškėjai turi ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių finansinių reikalavimų dydžio patikslinimo, o nutarties, kuria patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas, įsiteisėjimas, negali šios teisės paneigti.

182. Teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami bankroto proceso metu, neatsižvelgiant į tai, at po jų patvirtinimo paaiškėjo tam tikros naujos aplinkybės, ar ne, jeigu kyla pagrįstų abejonių, jog patvirtinto kreditoriaus reikalavimo dydis yra nepagrįstas. Aplinkybė dėl ieškinio senaties pažeidimo, nepriklausomai nuo to, ar ji būtų vertinama kaip naujai paaiškėjusi, ar ne, nėra būtina teismo patvirtinto reikalavimo peržiūrėjimo sąlyga.

193. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimas, priėmė neteisėtos sudėties teismas, kadangi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi minėtą nutartį priėmusi teisėja L. Gerasičkinienė buvo nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, konstatavus, kad kyla abejonių dėl jos nešališkumo. Tai sudaro savarankišką pagrindą peržiūrėti šio reikalavimo pagrįstumą.

204. Ieškovo argumentai dėl pareiškėjų prašymo patikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimą ir 2011 m. lapkričio 22 d. atskirojo skundo tapatumo yra nepagrįsti, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi, dėl kurios buvo paduotas atskirasis skundas, buvo sprendžiamas termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties paduoti atnaujinimo klausimas.

21Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

221. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutraukė AB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylą. Taigi pareiškėjų argumentai, esą ieškovas neturi reikalavimo teisės į solidarų skolininką BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ dėl pagrindinio skolininko restruktūrizavimo, nėra aktualūs.

232. Ieškovo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi dar tuo metu, kai AB „Vingriai“ nebuvo restruktūrizuojamas.

243. Kadangi AB „Vingriai“ prievolės ieškovui nėra įvykdytos, ieškovas, vadovaujantis CK 6.81 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 6.6 straipsnio 4 dalimi, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek AB „Vingriai“, kaip pagrindinis skolininkas, ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“, kaip laiduotojas, bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai.

254. Teismo nutartis dalyje, kurioje buvo išspręstas palūkanų ir netesybų mažinimo klausimas, atmetant šiuos pareiškėjų reikalavimus, yra pagrįsta ir teisėta.

26Atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo patvirtintas patikslintas AB „SEB lizingas“ reikalavimo dydis yra pagrįstas ir teisėtas.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Dėl byloje nustatytų kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo tvirtinimo aplinkybių

29Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovui UAB „Pramonės pastatų valdymas“ buvo iškelta bankroto byla (1 t., b.l. 5-6). Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi ši Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo palikta nepakeista (1 t., b.l. 7-10).

30Atsakovo administratorius 2011 m. liepos 13 d. kreipėsi į šios įmonės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl kreditorių reikalavimų, tame tarpe kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt dydžio reikalavimo patvirtinimo, kuris atsirado atsakovui BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. gruodžio 1 d. Laidavimo sutartimi Nr. LS 2006-110406 laidavus už pagrindinio skolininko AB „Vingriai“ prievolių pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-110406 kreditoriui AB „SEB bankui“ įvykdymą. Teismui pateiktame tvirtinti kreditorių sąraše nurodyta, jog šį kreditoriaus AB „SEB lizingo“ reikalavimą sudaro 106 467,16 Lt dydžio skola bei 348 159,63 Lt bauda, delspinigiai ir palūkanos (1 t., b.l. 12-13).

31Prieš tvirtinant BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių reikalavimus, Vilniaus apygardos teisme 2011 m. liepos 28 d. buvo gautas kreditorių S. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“, L&M INTERNATIONAL TRADING LTD prašymas atsisakyti tvirtinti kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimą, tame tarpe ir kylantį iš laidavimo sutarties, atsakovui laidavus už AB „Vingriai“ prievolės įvykdymą. Kreditoriai prašė išreikalauti iš administratoriaus kreditoriaus AB „SEB lizingas“ pateiktus jo reikalavimo dydį pagrindžiančius įrodymus, nurodydami, jog tikslius šio kreditoriaus reikalavimo dydžio nepagrįstumą pagrindžiančius argumentus galės pateikti tik susipažinę su išreikalautinais dokumentais (1 t., b.l. 14-17).

32Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtino AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimą (pagal laidavimo sutartį už AB „Vingriai“) (1 t., b.l. 48-49).

33Kreditorius AB „SEB lizingas“ 2011 m. lapkričio 15 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kartu teikdamas teismui jau patvirtinto jo 454 626,49 Lt reikalavimo dydį pagrindžiančius įrodymus (1 t., b.l. 92-221).

342011 m. lapkričio 22 d. kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties paduoti atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė kreditorių prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

35Kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ 2011 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2011 m. gruodžio 28 d. prašymu dėl BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimo patikslinimo dalyje dėl delspinigių ir palūkanų (1 t., b.l. 226-228). Patikslintu prašymu prašė patvirtinti 126 902,12 Lt dydžio reikalavimą, kurį sudaro 18 359,25 Lt palūkanos ir 2049,84 Lt delspinigių.

36Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi patikslino kreditoriaus

37Dėl teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybės

38Kreditorių prašymo dėl teismo patvirtinto kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo patikslinimo ir skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria šis reikalavimas buvo patikslintas, teisinį pagrindą sudaro ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pažymėtina, jog ši įstatyme numatyta kreditorių sąrašo ir jų reikalavimo patikslinimo galimybė yra sietina su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, kuris sąlygoja įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą (pavyzdžiui, dėl reikalavimo perleidimo, reikalavimo perėjimo, prievolių pabaigos esant CK šeštosios knygos IX skyriuje įtvirtintiems bendriesiems prievolių pabaigos pagrindams, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas ir kt.). Be to, kreditorių reikalavimų tikslinimo galimybė gali būti siejama ir su iškilusia būtinybe padidinti/sumažinti kreditorių reikalavimus, kai skolininko prievolės mastas pagal šalis siejančios prievolės esmę yra apibrėžiamas ne konkrečiu jos dydžiu, bet kreditoriaus daiktine teise į skolininko turtą (pavyzdžiui, svetimo daikto hipoteka) arba kai skolininko atsakomybė yra solidari ar subsidiari ir jo (papildomo skolininko) prievolių mastas priklauso nuo pagrindinio skolininko neįvykdytos kreditoriaus reikalavimų dalies. Tam, kad būtų galima atlikti kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimus ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, minėtos prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje.

39Pažymėtina, jog teismo nutartis, priimta bankroto proceso metu, kuria patvirtinamas kreditoriaus reikalavimas, savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiamas kreditoriaus materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-160/2011). Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į bankroto bylos specifiškumą, jog visus klausimus iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo teismas sprendžia nutartimis, o teismo nutartys, kuriomis nustatomos šalių materialiosios teisės ir pareigos, savo turiniu prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl ir joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o jeigu toks ieškinys buvo priimtas, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu – bylą nutraukia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-323/2013).

40Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia pasibaigia, kai toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas, taikant proceso įstatyme įtvirtintus įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdus. Įsiteisėjęs teismo sprendimas proceso įstatymo nustatyta tvarka gali būti patikrintas kasacine tvarka ir (arba) taikant proceso atnaujinimo institutą, t. y. esant įstatyme nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams toje civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas ar nutartis yra įsiteisėję (CPK 365, 366 straipsniai).

41Atsižvelgiant į kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tikslinimu siekiamus tikslus, į įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditorių reikalavimai, galios prilyginimą įsiteisėjusio teismo sprendimo galiai, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtinto AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimo peržiūrėjimas buvo galimas tik pasinaudojant šios teismo nutarties apskundimo instancine tvarka galimybe bei proceso atnaujinimo institutu, bet ne ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių reikalavimo tikslinimo galimybe. Byloje nustatyta, jog kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ savo teisę apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį apeliacine tvarka siekė įgyvendinti praleidę procesinį atskirojo skundo padavimo terminą, kuris jiems nebuvo atnaujintas. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacine tvarka neįvyko. Dėl to nebuvo galimas ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties peržiūrėjimas kasacine tvarka (CPK 341 str.).

42Dėl kreditorių S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ 2011 m. gruodžio 28 d. prašymo teisinio kvalifikavimo

43Kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ savo 2011 m. gruodžio 28 d. prašymą dėl BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo patikslinimo grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis teismo patvirtintų kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimų dalį sudarančių palūkanų ir delspinigių nepagrįstumą, o būtent –aiškiai per didelėmis palūkanomis ir netesybomis bei ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų netaikymu. Apie šias aplinkybes kreditoriams tapo žinoma po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtino atsakovo kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt dydžio reikalavimą, o būtent nuo 2011 m. lapkričio 15 d., kai kreditorius AB „SEB lizingas“ pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui savo 454 626,49 Lt reikalavimo dydį pagrindžiančius įrodymus.

44Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, spręsdamas dėl kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo patikslinimo, iš esmės atliko ankstesne Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtinto kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimo peržiūrėjimą, patikrindamas jo pagrįstumą materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių palūkanų bei netesybų mažinimą (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), taikymo aspektu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorių S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ 2011 m. gruodžio 28 d. prašymo dėl BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo patikslinimo išnagrinėjimas savo turiniu ir esme atitiko pakartotinį kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo tvirtinimo klausimo išnagrinėjimą, atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Remiantis šiuo proceso atnaujinimo pagrindu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kreditorių 2011 m. gruodžio 28 d. prašyme dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo nurodytos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo prasme, kadangi jos iš esmės yra susijusios su teisinių santykių, išnagrinėjus ginčą, tinkamu kvalifikavimu, tačiau tokios aplinkybės sudarė pagrindą atnaujinti procesą kitu – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu – pagrindu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog teismas negali, remdamasis vien formaliais argumentais dėl procedūrinių trukdžių nepaisyti asmens teisių pažeidimo dėl aiškios teisės taikymo (interpretavimo) klaidos ir jų neginti. Aiškios teisės taikymo (interpretavimo) klaidos atveju prioritetiškai saugotina vertybė yra teisingumo įvykdymas, pašalinant aiškią teisės taikymo (interpretavimo) klaidą, tokiu būdu ginant asmens teises ir pasiekiant civilinio proceso tikslų, nors pareikštas prašymas ne dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

45Aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymo galimybė kilo dėl Vilniaus apygardos teismo, priimant 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria patvirtinti kreditorių, tame tarpe ir AB „SEB lizingas“, reikalavimai, padarytų kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarkos pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus teikia tvirtinti teismui arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-369/2009; kt.). Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo administratoriaus 2011 m. liepos 13 d prašymas teismui dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo nebuvo pagrįstas jokiais kreditorių reikalavimo dydžius patvirtinančiais įrodymais. Teismas neįsitikino kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumu ir šio kreditoriaus 454 626,49 Lt reikalavimą patvirtino vadovaudamasis tuo, jog jo neginčija atsakovo administratorius, nepaisant to, jog abejones dėl šio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo savo 2011 m. liepos 26 d. prašyme buvo išreiškę atsakovo kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD (1 t., b.l. 14-17). Kaip minėta, AB „SEB lizingas“ savo reikalavimų dydį patvirtinančius dokumentus teismui pateikė tik 2011 m. lapkričio 15 d., kai šio kreditoriaus reikalavimą teismas jau buvo patvirtinęs.

46Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, spręsdama dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą tose ribose, kurias apibrėžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teisėjų kolegija CPK 370 straipsnio įtvirtintos prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos pažeidimus, nekvalifikuojant kreditorių 2011 m. gruodžio 28 d. prašymo kaip prašymo dėl proceso atnaujinimo, nepriėmus nutarties dėl proceso atnaujinimo, laiko neesminiais, neturinčiais reikšmės klausimo dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo pakartotiniam išsprendimui (CPK 328 str.). Ši išvada darytina, atsižvelgiant į teismui bankroto bylose tenkantį aktyvų vaidmenį, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų svarbą bei egzistuojantį viešąjį interesą, jog teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai būtų teisingi, o taip pat į tai, kad kreditorių 2011 m. gruodžio 28 d. prašymas buvo pareikštas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, pats prašymas išnagrinėtas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta tinkama galimybė būti išklausytiems.

47Dėl kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo pagrįstumo

48Iš bylos medžiagos nustatyta, jog kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ savo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtinto kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimo patikslinimo iš esmės grindė teismo patvirtintų šio kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumu dalyje dėl netesybų (256 337,45 Lt) ir palūkanų (91 796,29 Lt), šį savo prašymą grįsdami būtinybe taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų (delspinigių) bei sumažinti netesybas ir palūkanas, remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vadovaujantis CPK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Byloje nustatyta, jog pakartotinai tikrinant kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo pagrįstumą, prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo kreditoriaus reikalavimui dėl netesybų pareiškė atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ administratorius. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog apskritai naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nėra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007), tačiau kartu būtina turėti omenyje ir tai, kad galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma nulemta pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo nagrinėjamu atveju pagrindą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) ir į kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo peržiūrėjimo siekusių kreditorių tikslus, kad AB „SEB lizingas“ reikalavimas būtų sumažintas, tinkamai pritaikius materialiąsias teisės normas, teisėjų kolegija pripažįsta galimu šio proceso metu atsakovo administratoriaus pareikštą prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, kaip naujai pareikštą reikalavimą, kuris savo esme neprieštarauja pagrindui, dėl kurio procesas buvo atnaujintas. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, veikdami ne savo, bet bankrutuojančios įmonės interesais, nors ir nebūdami ginčo santykio subjektais, turi teisę reikalauti kitų kreditorių reikalavimams taikyti ieškinio senatį, jei ieškinio senaties taikyti neprašo bankroto administratorius. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimui dėl netesybų prašė taikyti ieškinio senatį, tai sudarė savarankišką jos taikymo pagrindą (CPK 3 str. 6 d., CK 1.8 str. 1, 2 d., 1.126 str.).

49Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimui dėl 256 337,45 Lt delspinigių, apskaičiuotų laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2011 m. vasario 20 d., pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą ieškinio senaties terminą ir pripažino kreditoriaus AB „SEB lizingas“ teisę į delspinigius, skaičiuotinus už 6 mėnesių laikotarpį (180 dienų) iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui dienos nuo atsakovo įsiskolinimo sumos, kurią sudaro 38 581,65 Lt nesumokėtų vertės dengimų ir 91 796,29 Lt palūkanų. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantų

50Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, bet tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

51Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

52Įvertinusi bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo motyvai ir išvados, susijusios su netesybų (delspinigių už prievolės termino praleidimą) dydžio nemažinimu, yra teisiškai pagrįstos. Nagrinėjamos bylos atveju sutartinių netesybų dydis tiek procentine išraiška (0,1 proc. už kiekvieną praleistą dieną), tiek galutinis vertės dydis (23 468,02 Lt), palyginus su nesumokėta vertės dengimų suma ir palūkanų suma – 130 377,94 Lt, ilgu prievolės neįvykdymo terminu, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra neprotingai didelis ir lupikiškas, ir nesudaro pagrindo paneigti jį nustačiusių Finansinio lizingo sutarties šalių valios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nesumažino.

53Sprendžiant dėl palūkanų mažinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Finansinio lizingo sutarties šalių sudarytoje sutartyje nustatytos palūkanos pagal savo paskirtį yra atliekančios mokėjimo funkciją. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio įtvirtinta netesybų mažinimo galimybė taikytina priteistinoms kompensavimo palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius. Kadangi nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimų dalį sudaranti palūkanų rūšis nepatenka į minėtų CK nuostatų taikymo sritį, o įstatyme nėra įtvirtinto jokio kito mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mažinimo teisinio pagrindo, tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl palūkanų nemažinimo pagrįstomis ir teisėtomis.

54Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog peržiūrėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtintą kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimą, kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju taikytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, nebuvo nustatytų delspinigių ir palūkanų dydžio mažinimą reglamentuojančių materialiųjų teisės normų pažeidimų. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties keitimo pagrindą sudaro atsakovo administratoriaus pareikštas naujas reikalavimas ir kreditorių prašymas dėl ieškinio senaties termino priskaičiuotoms netesyboms taikymo (CPK 371 str. 1 d. 2 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo prievolę kreditoriui apibrėžiančių delspinigių už 6 mėnesių laikotarpį dydį, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis keistina, nustatant, kad pagal pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį patvirtintas kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimas atsakovui sudaro 221 757,36 Lt.

55Apeliantai, įrodinėdami, jog atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“, kaip laiduotojo, prievolė kreditoriui AB „SEB lizingas“ nėra atsiradusi dėl pagrindiniam skolininkui AB „Vingriai“ iškeltos restruktūrizavimo bylos, savo atskiruoju skundu kelia klausimą, kokią įtaką laiduotojo prievolėms turi pagrindinio skolininko AB „Vingriai“ prievolių pagal Finansinio lizingo sutartį modifikavimas, vadovaujantis LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis bei teismo įmonės restruktūrizavimo proceso metu tvirtintinu restruktūrizavimo planu.

56Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi AB „Vingriai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla (b.l. 53-56). Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 5 d., Lietuvos apeliaciniam teismui minėtą teismo nutartį palikus nepakeistą. Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutraukė AB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-790/2013, šią teismo nutartį paliko nepakeistą. Pažymėtina, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nutraukta AB „Vingriai“ restruktūrizavimo byla, apeliantų argumentai dėl restruktūrizuojamos įmonės prievolių modifikavimo neturi teisinės reikšmės atsakovo, kaip laiduotojo, prievolių atsiradimo klausimo išsprendimui. Pažymėtina, jog priešinga išvada nebūtų padaryta net ir tuo atveju, jeigu AB „Vingriai“ restruktūrizavimo byla nebūtų pasibaigusi jos nutraukimu. Tai sąlygoja byloje nustatyta aplinkybė, jog pagrindiniam skolininkui nevykdant savo prievolių lizingo davėjui, šis 2009 m. rugpjūčio 25 d. vienašališkai nutraukė Finansinio lizingo sutartį ir 2010 m. gegužės 13 d. raštu dėl Laidavimo sutarties vykdymo Nr. 02-3060 kreipėsi į atsakovą, kaip laiduotoją, dėl pagrindinio skolininko prievolių įvykdymo iki 2010 m. gegužės 28 d. (1 t., b.l. 101). Esant galiojančiai kreditoriaus reikalavimo teisei laiduotojui, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui dienos, pagrindinio skolininko prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi jokios įtakos papildomo skolininko pagal laidavimo sutartį prievolių vykdymui.

57Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

59Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį pakeisti.

60Patvirtinti kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 221 757,36 Lt reikalavimą, kurį sudaro 67 885,51 Lt negrąžinto turto likutinės vertės, 38 581,65 Lt nesumokėtų vertės dengimų, 91 796,29 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 25,89 Lt draudimo išlaidų kompensavimo išlaidų, 23 468,02 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas... 5. AB „SEB lizingas“ „Pramonės pastatų valdymas“... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo AB „SEB lizingas“... 10. 1.... 11. AB „SEB lizingas“ finansinį reikalavimą BUAB „Pramonės pastatų... 12. 1. AB „SEB lizingas“ neturi reikalavimo teisės laiduotojui, nes... 13. Teismas netinkamai vertino aplinkybę dėl 1 017 430,55 Lt vertės dengimo... 14. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas netesybų mažinimo teisinis... 15. Teismas nepagrįstai vadovavosi administratoriaus neteisingai paskaičiuotu... 16. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą pareiškėjai prašo ieškovo AB... 17. 1. Pareiškėjai turi ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis... 18. 2. Teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami bankroto... 19. 3. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria buvo... 20. 4. Ieškovo argumentai dėl pareiškėjų prašymo patikslinti kreditoriaus... 21. Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą ieškovas AB „SEB... 22. 1. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutraukė AB... 23. 2. Ieškovo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2011 m. rugpjūčio 17 d.... 24. 3. Kadangi AB „Vingriai“ prievolės ieškovui nėra įvykdytos, ieškovas,... 25. 4. Teismo nutartis dalyje, kurioje buvo išspręstas palūkanų ir netesybų... 26. Atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ administratorius prašo... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 28. Dėl byloje nustatytų kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo... 29. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario... 30. Atsakovo administratorius 2011 m. liepos 13 d. kreipėsi į šios įmonės... 31. Prieš tvirtinant BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių... 32. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtino AB... 33. Kreditorius AB „SEB lizingas“ 2011 m. lapkričio 15 d. pateikė Vilniaus... 34. 2011 m. lapkričio 22 d. kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB... 35. Kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ 2011 m.... 36. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi patikslino... 37. Dėl teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto kreditoriaus reikalavimo... 38. Kreditorių prašymo dėl teismo patvirtinto kreditoriaus AB „SEB lizingas“... 39. Pažymėtina, jog teismo nutartis, priimta bankroto proceso metu, kuria... 40. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia pasibaigia,... 41. Atsižvelgiant į kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tikslinimu siekiamus... 42. Dėl kreditorių S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ 2011 m.... 43. Kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ savo 2011 m.... 44. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, spręsdamas dėl... 45. Aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymo galimybė kilo dėl Vilniaus... 46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, spręsdama dėl... 47. Dėl kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo pagrįstumo... 48. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog kreditoriai S. K., UAB „L&M... 49. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios... 50. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba... 51. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas,... 52. Įvertinusi bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinį... 53. Sprendžiant dėl palūkanų mažinimo, pirmosios instancijos teismas... 54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 55. Apeliantai, įrodinėdami, jog atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“,... 56. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27... 57. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir Vilniaus apygardos... 60. Patvirtinti kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 221 757,36 Lt reikalavimą,...