Byla 2-845-381/2016
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FAULANA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr.2-3344-431/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FAULANA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AVERE“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „FAULANA“ (toliau – BUAB „FAULANA“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AVERE“ (toliau – UAB ‚AVERE“), kuriame prašė priteisti iš atsakovės neteisėtai panaudotus 193 132,26 Eur, 47 309 Eur administravimo išlaidų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą ir pinigines lėšas, taip pat pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovė UAB ‚AVERE“ buvo paskirta BUAB „FAULANA“ administratore, teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi buvo pakeistas bankrutuojančios įmonės administratorius bei paskirtas naujas administratorius A. S.. Bankrutuojančios įmonės turto perdavimo naujam administratoriui metu UAB ‚AVERE“ įgaliotas asmuo R. P. patvirtino, kad yra pereikvota administravimo išlaidų sąmata bei pažadėjo, kad šios lėšos bus pervestos P. P., kuris jam pervestas lėšas turėjo grąžinti įmonei iki 2015 m. spalio 1 d. Administravimo išlaidoms realiai buvo išleista 298 264,32 Eur, nors faktiškai galima buvo išleisti tik 105 132,06 Eur, nes tokio dydžio administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta kreditorių visai bankroto procedūrai. 193 132,26 Eur išlaidų suma buvo išleista neteisėtai, todėl turi būti grąžinta kaip nepagrįstai panaudota. Reikalaujama grąžinti pinigų suma yra didelė, atsakovė gali perleisti jai priklausantį turtą ir pinigines lėšas tretiesiems asmenims, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6Teismas nustatė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovei, nurodė iš esmės tik vieną ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, kad pakeistasis bankrutavusios įmonės administratorius UAB „AVERE“ administravimo išlaidoms išleido daugiau pinigų, negu jam buvo nustatęs kreditorių susirinkimas, todėl prašo priteisti kreditorių nustatytą administravimo išlaidų sumą viršijančią išlaidų dalį.

7Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, ar prašoma priteisti pinigų suma buvo panaudota bankrutuojančios įmonės ir/ar atsakovės interesams, pateikė paaiškinimus ir dokumentus, patvirtinančius paskolos suteikimą byloje neįtrauktam asmeniui P. P., tačiau paskolos sutartys sudarytos jau po nutarties, kuria buvo atstatydintas bankroto administratorius UAB „AVERE“, todėl nėra aišku, kokie neteisėti atsakovės veiksmai yra grindžiami nurodomomis aplinkybėmis.

8Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė BUAB „FAULANA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai nepagrįsti. Kartu su ieškiniu buvo pateikti banko išrašai ir lentelė, iš kurių matyti, kada ir kokio dydžio sumos buvo pervedamos P. P.. Nurodytų sumų pervedimai buvo atliekami UAB „AVERE“ administruojant bankrutuojančią įmonę. Todėl piniginių lėšų perdavimas trečiajam asmeniui, viršijant patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, negali būti vertinamas kaip veikimas bankrutuojančios įmonės interesais. Pinigų perdavimo metu buvo sudaryta paskolos sutartis, kurioje buvo įforminta trūkstama pinigų suma bei įsipareigojimas šią sumą grąžinti iki 2016 m. sausio 1 d.

122. P. P. į bylą netrauktas trečiuoju asmeniu, nes jo atžvilgiu civilinės atsakomybės klausimas jau yra išspręstas – pagal pasirašytą vekselį buvo atliktas vykdomasis įrašas, kuris perduotas priverstiniam vykdymui.

133. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė paskolos P. P. suteikimu ir tuo pačiu administravimo lėšų panaudojimu ne pagal paskirtį (sąmatą).

14Atsakovė UAB „AVERE“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovės atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškinyje keliamų reikalavimų preliminarų pagrįstumą. Naujai paskirtam bankroto administratoriui įmonės turtas ir dokumentai buvo perduoti atitinkamais priėmimo-perdavimo aktais. 2015 m. kovo 27 d. priėmimo-perdavimo aktu ieškovė iš atsakovės priėmė 154 208,18 Eur, tačiau siekia šį faktą paneigti padariusi šiame akte vienašališką paneigiantį įrašą. Minėtą pinigų sumą ieškovė priskiria prie administravimo išlaidų pereikvojimo, nors faktiškai ši pinigų suma jai buvo perduota. Šias aplinkybes patvirtina bankrutavusios įmonės balanse, sudarytame administratoriaus atstatydinimo dienai, nurodyti duomenys, kad pinigų perdavimo dienai BUAB „FAULANA“ buvo apskaityta 292 162,21 Eur, iš kurių įmonės sąskaitoje buvo 137 954,03 Eur ir kasoje 154 208,18 Eur. Tokį pinigų likutį BUAB „FAULANA“ kasoje patvirtina ir kiti apskaitos duomenys - kasos knyga bei priimtų pinigų kasos pajamų orderiai. Šiuos pinigus per du kartus išmokėjo P. P. naujas bankrutavusios įmonės administratorius.

162. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalaujama priteisti pinigų suma negali būti priskirta prie administravimo išlaidų pereikvojimo. Ieškovės pateiktoje lentelėje nepagrįstai prie administravimo išlaidų priskirta ieškovei perduota 154 208,18 Eur pinigų suma, taip pat 159,46 Eur mokėjimas, susijęs su ūkine komercine veikla bei 2 090,82 Eur mokėjimai, susiję su patalpų, esančių Daukanto al. 2, Vilniuje, išpirkimu iš AB SEB banko lizingo. Likusi prie administravimo išlaidų priskirta 141 895,31 Eur suma atitinka kreditorių patvirtintą pinigų sumą, todėl negali būti laikoma neteisėtai panaudota.

173. Ieškovė, teigdama, kad prašoma priteisti pinigų suma buvo panaudota neteisėtai, neatsižvelgė į tai, kad 2015 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo patvirtintoje bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodyti duomenys apie visas išlaidas, taip pat neišskyrė šių išlaidų pagal jų rūšis bei kitus sąmatos straipsnius.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas

20CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

21Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą ir pinigines lėšas, taip pat pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

23Atsakovė UAB „AVERE“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – BUAB „FAULANA“ 2015 m. kovo 16 d. balansą ir jame nurodytos informacijos paaiškinimą, 2015 m. kovo 12 d. BUAB „FAULANA“ perduodamų buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kasos knygos išrašus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki kovo 12 d., 2015 m. kovo 9 d. ir 2015 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderius 154 208,18 Eur sumai, 2015 m. kovo 27 d. BUAB „FAULANA“ kasos pinigų priėmimo-perdavimo aktą, 2015 m. balandžio 14 d. BUAB „FAULANA“ likučių perdavimo aktą.

24Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra susipažinusi su atsakovės pateiktais naujais įrodymais bei turėjo galimybę pateikti atsikirtimus dėl šių įrodymų reikšmės atskirojo skundo nagrinėjimui, sprendžia, kad atsakovės nauji įrodymai priimtini bei vertintini nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 314 straipsnis).

25Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo

26Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

27Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1364/2014 ir kt.).

28Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tikėtinai nepagrįsti, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kitos privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bei dėl jos (ne)buvimo skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, taip pat galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik vienos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, kuri prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje buvo tikėtinai pagrįsta, vertinimu bei nesprendė klausimo dėl būsimo teismo sprendimo (ne)įvykdymo grėsmės. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, tačiau nėra įrodyta kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – egzistuojanti grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

29Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio reikalavimų tikėtino (preliminaraus) pagrįstumo, atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas iš esmės nenagrinėjamas bei tik preliminariai nustatoma, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių. Preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo materialiąja teisine prasme, šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, iš esmės vertino ieškinyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus bei sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog prašoma priteisti pinigų suma nebuvo panaudota bankrutavusios įmonės interesams, o paskolos sutartis su P. P. buvo sudaryta iki bankroto administratoriaus UAB „AVERE“ atstatydinimo. Taigi, faktiškai pirmosios instancijos teismas ieškinio pagrįstumo klausimą vertino ne tikėtinumo aspektu, o analizuodamas ieškinyje nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, kas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra draudžiama. Kaip matyti iš bylos duomenų, BUAB „FAULANA“ ieškinyje aiškiai nurodyti argumentai bei pateikti atitinkami dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal pareikštus ieškinio reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Todėl šioje proceso stadijoje konstatuoti, jog ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra jokio pagrindo.

30Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – egzistuojančios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, pažymi, kad siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės tik formaliai rėmėsi teismų praktikoje suformuluota prezumpcija, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prašoma priteisti pinigų suma, lyginant ją su atsakovės nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė, ieškovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta prezumpcija nėra absoliuti ir nesuteikia teisės teismui taikyti laikinąsias apsaugo priemones atsakovei automatiškai, todėl visais atvejais turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo išreikalautų duomenų, atsakovės UAB „AVERE“ veikla 2014 metais buvo pelninga, atsakovė turi 1 351 468 Lt vertės turto, iš kurio nuosavą kapitalą sudaro 1 143 291 Lt, atsakovės per vienerius metus mokėtinas sumas sudaro 208 177 Lt. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų apie atsakovės atžvilgių pradėtus teisminius procesus dėl piniginių lėšų iš jos priteisimo, nėra. Nesant kitų duomenų apie atsakovės sunkią finansinę padėtį, jai pareikštų ieškinio reikalavimų suma nesudaro prielaidų abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymo perspektyvomis. Duomenų, kad atsakovė siektų jos turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ar objektyvių prielaidų manyti, jog ieškinio patenkinimo atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, byloje taip pat nėra. Be to bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė yra privalomai draudžiama (ĮBĮ 11 straipsnio 15 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad jos reikalavimų suma atsakovei yra didelė bei yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl grėsmės būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises bei jos atžvilgiu taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

31Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, taikymo nėra pagrindo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

33Palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „FAULANA“ (toliau –... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą... 6. Teismas nustatė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovei, nurodė iš... 7. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, ar prašoma priteisti... 8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovė BUAB „FAULANA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškinio... 12. 2. P. P. į bylą netrauktas trečiuoju asmeniu, nes jo atžvilgiu civilinės... 13. 3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad neteisėti... 14. Atsakovė UAB „AVERE“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškinyje keliamų... 16. 2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalaujama... 17. 3. Ieškovė, teigdama, kad prašoma priteisti pinigų suma buvo panaudota... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Atskirasis skundas netenkintinas... 20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 21. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 22. Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo... 23. Atsakovė UAB „AVERE“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė... 24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra... 25. Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo... 26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių... 28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos... 29. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios būtinosios... 30. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitos būtinosios... 31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 33. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą....