Byla e2-21246-1099/2019
Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), kurią atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, dalyvaujant ieškovui V. I. (V. I.) ir jo atstovui advokatui Arvydui Budnikui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“ atstovei advokato padėjėjai Martynai Jonuškaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. (V. I.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BnP Finance“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ( - ), kurią atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė ( - ).

2Teismas

Nustatė

3I. Bylos esmė

41.

5Byloje kilo ginčas dėl šalių – ieškovo V. I. (V. I.) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BnP Finance“, sudarytų laidavimo sutarčių teisėtumo.

6II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

72.

8Ieškovas V. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2017 m. kovo 14 d. laidavimo sutartį Nr. ( - ) ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. laidavimo sutartį Nr. ( - ) negaliojančiomis, taip pat priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

93.

10Ieškovas ieškinyje ir dublike, rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat jis bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodo, kad ieškovas su atsakove 2017 m. kovo 14 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – laidavimo sutartis Nr. 1), pagal kurią laidavo už atsakovės ir trečiojo asmens UAB ( - ) (savo darbdavio) sudarytą 2017 m. kovo 14 d. paskolos sutartį Nr. ( - ) (toliau – paskolos sutartis Nr. 1); minėtos paskolos sutarties suma – 15 000 Eur, paskolos grąžinimo terminas 18 mėn., paskolos mokėtina suma per mėnesį 983,93 Eur.

114.

12Aiškina, kad ieškovas su atsakove 2017 m. rugpjūčio 20 d. sudarė dar vieną laidavimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – laidavimo sutartis Nr. 2), pagal kurią laidavo už atsakovės ir trečiojo asmens UAB ( - ) (savo darbdavio) sudarytą 2017 m. liepos 20 d. paskolos sutartį Nr. ( - ) (toliau – paskolos sutartis Nr. 2); minėtos paskolos sutarties suma – 20 000 Eur, paskolos grąžinimo terminas 24 mėn., paskolos mokėtina suma per mėnesį 991,02 Eur.

135.

14Anot ieškovo, 2019 m. gegužės 15 d. pagal paskolos sutartį Nr. 1 negrąžintas paskolos likutis sudaro 5 700,91 Eur, pagal paskolos sutartį Nr. 2 – 15 890 Eur; bendras negrąžintas paskolų likutis sudaro 21 590,91 Eur. Teigia, kad trečiajam asmeniui 2019 m. sausio 21 d. buvo iškelta bankroto byla, todėl atsakovė nurodė laiduotojui – ieškovui, grąžinti minėtas pasiskolintas lėšas.

156.

16Ieškovas pabrėžia, kad įmonėje jis dirbo paprastu transporto vadybininku; nebuvo įmonės valdymo organu ir (ar) akcininku, savarankiškai nepriiminėjo jokių svarbių sprendimų. Teigia, kad įprastai dirbdavo iš namų, su įmonės vadovu bendraudavęs per įvairias internetines programas, kuris jam teikdavo tokiu būdu nurodymus. Pabrėžia, kad ieškovo darbo užmokestis sudarė nuo 36,20 Eur (125 Lt) iki 550 Eur, kuris dažnai vėluodavo, buvo sumokamas ne visas ir pan., dėl ko ieškovui tekdavo skolintis (iš kreditus suteikiančių įstaigų). Anot ieškovo, jo buvo paprašyta laiduoti už trečiojo asmens paimtas paskolas; buvo paaiškinta, jog įmonės finansinė padėtis po paskolų suteikimo pagerės, bus išmokami darbo užmokesčiai, todėl, bijodamas netekti pajamų šaltinio, laidavo už trečiojo asmens prievoles.

177.

18Ieškovo teigimu, šiuo atveju ginčijamos laidavimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis keliais pagrindais – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89, 1.90 ir 1.91 straipsnių nuostatas dėl to, jog be išorinio poveikio, susidariusios stresinės situacijos, sunkios turtinės situacijos, suklydimo/suklaidinimo ieškovas nebūtų sudaręs visiškai jam ekonomiškai nenaudingų sandorių, iš kurių ieškovas negavo jokios naudos.

198.

20Taigi, ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamos laidavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis, visų pirma, CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes ieškovas minėtas sutartis buvo priverstas sudaryti dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis. Ieškovas pažymi, kad brangino darbą UAB „( - ), dirbdamas transporto vadybininku, nenorėjo jo prarasti, nes, atsižvelgiant į turimą išsilavinimą – profesinis bakalaurinis (( - )), žinojo, jog kito darbo gali tekti ilgai ieškoti arba iš viso jo nesurasti. Be to, aiškina, kad tuo metu turėjo skolinių įsipareigojimų, kuriuos kiekvieną mėnesį turėjo vykdyti, ko nebūtų galėjęs daryti netekęs darbo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovas teigia, kad jis buvo priklausomas nuo savo darbdavio – trečiojo asmens, kurio vadovas, žinodamas ieškovo sunkią padėtį, juo manipuliavo, žadėjo geresnes perspektyvas, todėl jis buvo priverstas dėl susiklosčiusių aplinkybių laiduoti už trečiojo asmens prievoles, nors dėl to negavo jokios ekonominės ar kitos naudos. Ieškovo teigimu, dėl susidėjusių aplinkybių visiškai negalėjo tinkamai įvertinti situacijos (ieškovas norėjo gyventi oriai, padengti turimas skolas, gauti darbo užmokestį), todėl net neįvertinęs, jog ginčijamos laidavimo sutartys jam nenaudingos, jas sudarė. Be to, sudaręs laidavimo sutartį Nr. 1, ieškovas buvo priverstas sudaryti ir laidavimo sutartį Nr. 2, nes kitu atveju būtų prasidėjęs išieškojimas pagal minėtą laidavimo sutartį Nr. 1.

219.

22Ieškovas taip pat teigia, kad ginčijamos laidavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis ir CK 1.89 straipsnio pagrindu, nes ieškovas dėl trečiojo asmens (jo vadovo) veiksmų, neišmokant atlyginimų, vėluojant juos išmokėti, žadant, jog ateityje situacija pasikeis, turint ankstesnių finansinių įsipareigojimų, buvo tokios nuolatinės sunkios psichinės ir stresinės būsenos, kad sudarė ginčijamas laidavimo sutartis; be to, jas sudarė, kaip minėta, ypač nepalankiomis sąlygomis (minėtos sutartys neatnešė ieškovui jokios naudos). Anot ieškovo, joks protingas, išorinės įtakos nepaveiktas asmuo nesudarytų tokių laidavimo sutarčių, pagal kurias laiduotojas tik prisiimtų įsipareigojimus grąžinti skolas, tačiau negautų jokios naudos.

2310.

24Ieškovas, be kita ko, ginčijamas laidavimo sutartis prašo pripažinti negaliojančiomis remiantis CK 1.90 straipsniu, nes, anot ieškovo, jis buvo suklaidintas dėl trečiojo asmens finansinės būklės. Ieškovo teigimu, jis neturėjo pagrindo manyti, jog trečiojo asmens finansinė būklė yra prasta ir jam bus iškelta bankroto byla, dėl ko jis negalės vykdyti savo įsipareigojimų atsakovei (ir ši prievolė teks ieškovui). Pažymi, kad trečiasis asmuo, sudarant laidavimo sutartį Nr. 1, VĮ Registrų centrui buvo pateikęs visus reikiamus finansinės atskaitomybės dokumentus; be to, prieš laidavimo sutarties Nr. 2 sudarymą trečiasis asmuo net padidino savo įstatinį kapitalą. Taigi, šiuo atveju ieškovas suklydo/buvo suklaidintas dėl realios trečiojo asmens finansinės būklės; žinodamas realią būklę, ieškovas nebūtų laidavęs. Pažymi, kad atsakovė neabejotinai žinojo apie prastą trečiojo asmens finansinę būklę, nes jai, kaip verslininkei, keliami didesni sąžiningumo, protingumo ir atsakingumo reikalavimai.

2511.

26Be to, ieškovas aiškina, kad atsakovė, sudarydama ginčijamas sutartis, klaidingai manė, jog ieškovas yra trečiojo asmens vadovas. Papildomai pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju jis nebuvo susijęs nei su trečiuoju asmeniu, nei su jo valdymo organais ar akcininkais. Anot ieškovo, įprastai tokias laidavimo sutartis sudaro įmonių vadovai, akcininkai, kurie yra suinteresuoti, jog įmonei būtų suteikta paskola.

2712.

28Pažymi, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija yra unikali, nes dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir stresinės situacijos už darbdavį laidavo silpnesnioji šalis – darbuotojas, kuriam ginčijamos sutartys buvo visiškai nenaudingos; be to, minėtas sutartis jis sudarė veikdamas išorinių veiksnių. Pažymi, kad iš esmės visais atvejais laiduotojas turi tam tikrą interesą laiduoti ir gauna iš to asmeninės naudos, ko šiuo atveju nebuvo. Pakartotinai pažymi, kad nagrinėjamu atveju laidavimo sutartis sudarė tik dėl to, jog buvo silpnesnioji darbo santykių šalis, priklausoma nuo darbdavio, kuris buvo skolingas ieškovui darbo užmokestį, be to, ieškovui buvo žadama, jog situacija pasitaisys; dėl visų susiklosčiusių aplinkybių ieškovas buvo stresinėje būklėje ir negalėjo tinkamai įvertinti situacijos bei priimti logiško ir teisingo sprendimo. Teigia, kad jei įmonė būtų tinkamai ir laiku mokėjusi darbo užmokestį ir nebūtų susidariusi skola, ieškovas nebūtų turėjęs kitų skolinių įsipareigojimų, atitinkamai ir laidavimo sutarčių, iš kurių nieko negavo, nebūtų pasirašęs. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas nurodo, kad laidavimo sutarčių sudarymą lėmė jo priklausomybė nuo darbdavio.

2913.

30Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė, nesilaikydama Lietuvos banko nustatytų reikalavimų, neįvertino ieškovo finansinių galimybių laiduoti už trečiojo asmens suteiktas paskolas. Pažymi, kad, kaip minėta, šiuo atveju pagal abi paskolos sutartis mokėtina suma per mėnesį sudarė 1 974,95 Eur, tuo tarpu ieškovo pajamos buvo kuklios (neviršijo 700 Eur), be to, ieškovas turėjo kitų skolinių įsipareigojimų, jo turtas buvo įkeistas, todėl jis nebuvo/nėra pajėgus įvykdyti laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Pažymi, kad tą suprato/turėjo suprasti ir atsakovė, tačiau vis tiek sudarė su ieškovu minėtas ginčijamas laidavimo sutartis; atsakovė turėjo suprasti, jog ieškovas laiduoja su valios trūkumais – dėl susidėjusios sunkios padėties, ir privalėjo jų nesudaryti; anot ieškovo, atsakovė tokiu atveju turėjo reikalauti, jog trečiasis asmuo papildomai įkeistų turtą, pateiktų banko garantiją ir pan.

3114.

32Aiškina, kad Vilniaus apygardos teismo ( - ) nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. ( - ), kuria trečiajam asmeniui UAB ( - ) iškelta bankroto byla, buvo nustatyta, jog įmonė nuo 2016-2017 m. buvo nemoki, tuo laikotarpiu patyrė didelių nuostolių. Taigi, anot ieškovo, atsakovė šiuo atveju negalėjo sudaryti su trečiuoju asmeniu paskolos sutarčių, nes buvo akivaizdu, kad trečiasis asmuo negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Atitinkamai atsakovė negalėjo sudaryti ir ginčijamų laidavimo sutarčių, nes ieškovas taip pat nebuvo pajėgus įvykdyti laidavimo sutartimis prisiimtų prievolių. Be to, pažymi, kad atsakovės nurodomos taisyklės, kuriomis neva vadovavosi atsakovė, vertindama ieškovo kreditingumą, buvo patvirtintos gerokai po ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo, todėl tikėtina, jog atsakovė net nevertino ieškovo turtinės padėties.

3315.

34Be to, teigia, kad nagrinėjamu atveju, remiantis minėtomis taisyklėmis, turėjo būti bent du laiduotojai, nes, kaip minėta, trečiojo asmens finansinė būklė paskolų suteikimo metu buvo bloga (kaip nustatė Vilniaus apygardos teismas).

3516.

36Ieškovo manymu, ginčo laidavimo sutartys pripažintinos vartojimo sutartimis, o ieškovas atitinkamai pripažintinas vartotoju, nes ieškovas, būdamas fiziniu asmeniu, sudarė sutartis su verslininku bei tos sutartys nebuvo susijusios su ieškovo verslu, prekyba, amatu ar profesija.

3717.

38Ieškovas aiškina, kad vien ta aplinkybė, jog laidavimo sutartis pradėjo ginčyti vėliau, nesudaro pagrindo teigti, kad jis su jomis sutiko. Teigia, kad nagrinėjant bylą dėl skolų priteisimo pagal minėtas laidavimo sutartis tikėjosi sulaukti teismo šaukimo ir teismo posėdžio metu paaiškinti visas aplinkybes, tačiau jo nesulaukė, o gavo iš karto tik sprendimus už akių. Pažymi, kad dėl teisinio neišprusimo nesiryžo anksčiau ginčyti laidavimo sutarčių, bijojo dar labiau pabloginti situaciją (kad sprendimai nebūtų perduoti vykdyti antstoliams), atitinkamai dėl to mokėjo dalimis (kiek galėjo) skolą pagal nurodytas sutartis, tačiau supratęs, jog įmokas mokės iki gyvenimo galo, ryžosi kreiptis teisinės pagalbos.

3918.

40Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš esmės suprato laidavimo sutarčių esmę, t. y. jog privalės įvykdyti trečiojo asmens prisiimtus įsipareigojimus (grąžinti paskolas), jei jis jų pats neįvykdys, bet tikėjosi, jog trečiasis asmuo pats grąžins nurodytas paskolas, viskas kažkaip išsispręs, t. y. įmonė padengs minėtas paskolas pardavusi/grąžinusi lizingo bendrovei transporto priemones (tačiau taip neatsitiko). Pažymėjo, kad ginčijamas sutartis sudaryti paprašė trečiojo asmens vadovas, žadėjęs, jog po to viskas susitvarkys (įmonė vykdys veiklą, gaus pajamų, atsiskaitys su darbuotojais ir pan.); laidavimo sutarties Nr. 2 iš esmės jau ir neskaitė, nes bijojo. Paaiškino, kad įmonė paskolų lėšas panaudojo atsiskaitydama su kreditoriais, išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį.

4119.

42Atsakovė UAB „BnP Finance“ atsiliepime į ieškinį, triplike, rašytiniuose paaiškinimuose ir jos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti.

4320.

44Atsakovė neginčija aplinkybių, kad buvo sudarytos paskolos sutartys su trečiuoju asmeniu UAB ( - ) ir ginčijamos laidavimo sutartys su ieškovu. Pažymi, kad trečiajam asmeniui netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, buvo kreiptasi į teismą dėl skolų priteisimo tiek iš trečiojo asmens, tiek iš ieškovo; tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimais už akių, priimtais atitinkamai civilinėse bylose Nr. e2-24447-595/2018 ir Nr. e2-24445-808/2018, ieškinius tenkino. Aiškina, kad ieškovas nei po laidavimo sutarčių sudarymo, nei nurodytose bylose, nei vėliau laidavimo sutarčių neginčijo; priešingai, sutiko geranoriškai dengti skolą dalimis; sutartis pradėjo ginčyti tik po bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui.

4521.

46Anot atsakovės, šiuo atveju ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis tik buvo trečiojo asmens darbuotojas ir negavo jokios naudos iš laidavimo sutarčių, neturi įtakos laidavimo sutarčių sudarymui, nes laiduoti gali ne tik įmonės vadovas ar akcininkai, jų giminaičiai, tačiau ir bet kuris asmuo savanoriškai. Taip pat pažymi, kad laidavimo sutartys neprivalo suteikti laiduojančiam asmeniui naudos, jos gali būti ir neatlygintinos, todėl vien tokios sutartys nepažeidžia nei įstatymų, nei bendrųjų civilinės teisės principų; laidavimo sutartimi tik siekiama užtikrinti prievolės įvykdymą. Teigia, kad šiuo atveju ieškovas ir trečiasis asmuo buvo nepriklausomi vienas nuo kito, todėl ieškovas savo rizika ėmėsi veiksmų, siekdamas padėti trečiajam asmeniui. Atsakovės manymu, šiuo atveju ieškovas tik siekia išvengti civilinės atsakomybės, kylančios iš laidavimo sutarčių, ir elgiasi nesąžiningai kreditorės (atsakovės) atžvilgiu. Nurodo, kad ieškovas laidavimo sutarčių sudarymo metu dirbo dviejose darbovietėse; tvarios jo pajamos sudarė apie 680 Eur, todėl ieškovas galėjo laiduoti ir nieko neverčiamas pasirašė ginčijamas laidavimo sutartis. Be to, pažymi, kad ieškovas pats nebuvo informavęs atsakovės apie savo visus skolinius įsipareigojimus, kurie neatsispindi Creditinfo ataskaitoje; anot atsakovės, ieškovas pats turėjo informuoti atsakovę, jog finansiškai nepajėgtų įvykdyti įsipareigojimų.

4722.

48Atsakovė pažymi, kad ieškovas, turintis išsilavinimą, ne vienerių metų darbo patirtį, galėjo ieškotis kito darbo, gauti geresnį darbo užmokestį, jeigu, kaip nurodo ieškovas, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis trečiojo asmens įmonėje; taip pat nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į Darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto ar netinkamai mokamo darbo užmokesčio, teikęs pretenzijas darbdaviui ir pan. Papildomai pažymi, kad pagal viešus duomenis ieškovas, po darbo santykių nutraukimo su trečiuoju asmeniu, tapo kitos įmonės vadovu.

4923.

50Nurodo, kad ieškovas, prieš pasirašydamas ginčijamas laidavimo sutartis, turėjo teisę ir pakankamai laiko susipažinti su jų nuostatomis; pasirašomų dokumentų suvokimas yra neatsiejama kiekvieno asmens dalis (net ir ne teisininko); laidavimo sutartyse ieškovas net atsisakė teisės reikalauti, jog atsakovė pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų paskolų gavėjo (trečiojo asmens) turtą. Papildomai aiškina, kad ieškovui buvo suteiktas įgaliojimas sudaryti sutartis (paskolos) įmonės vardu, todėl ieškovas negalėjo nesuprasti laidavimo sutarčių prasmės. Pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kaip su trečiuoju asmeniu buvo derinamas laidavimo sutarčių sudarymas. Taip pat byloje neįrodyta, jog ieškovas buvo verčiamas pasirašyti laidavimo sutartis, jam buvo grasinama (pavyzdžiui, kad bus atleistas ir pan.), daromas spaudimas ar kitas poveikis.

5124.

52Atsakovės vertinimu, nagrinėjama byla nėra unikali ar išskirtinė nuo kitų, kuriomis siekiama nuginčyti laidavimo sutartis. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, prievartos ar spaudimo pasirašyti ginčijamas laidavimo sutartis įrodymų. Anot atsakovės, ieškovas iš esmės tik bendrai pamini CK straipsnių normas, kurių pagrindu siekia nuginčyti laidavimo sutartis, tačiau jų nedetalizuoja; nenurodo, kuriuo iš jų konkrečiai remiasi šioje situacijoje ir kaip tai susiję su ieškovu. Atsakovės nuomone, šiuo atveju nei vienas iš ieškovo nurodomų CK straipsnių neatitinka nagrinėjamos situacijos, nes laidavimo sutartys buvo sudarytos teisėtai, vadovaujantis teisės normomis ir nepažeidžiant ieškovo interesų.

5325.

54Be to, atsakovė aiškina, kad vien ta aplinkybė, jog šiuo atveju paskolos sutarčių įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos ir ginčijamos laidavimo sutartys, savaime nereiškia, jog trečiojo asmens finansinė padėtis paskolų suteikimo metu buvo bloga; šalys laisvos susitarti dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo. Pažymi, kad trečiojo asmens UAB ( - ) finansinė būklė paskolų suteikimo metu buvo gera, įmonė veiklą vykdė 6 metus, neturėjo areštų, pradelstų įsiskolinimų, darbuotojų skaičius augo, įmonė turėjo 7 automobilius, jokios neigiamos informacijos nebuvo; be to, įmonė tinkamai vykdė paskolos sutartį Nr. 1, iš viso sumokėjo 13 iš 18 įmokų, o pagal paskolos sutartį Nr. 2 – 9 įmokas iš 24. Teigia, kad šiuo atveju užteko ir vieno laiduotojo.

5526.

56Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju, sudarant tiek paskolos sutartis, tiek laidavimo sutartis buvo vadovautasi Verslo klientų ir laiduotojų patikimumo ir kreditingumo vertinimo taisyklėmis, kurios buvo patvirtintos 2018 m. birželio 11 d. atsakovės direktoriaus įsakymu. Pažymi, kad nors minėtos taisyklės buvo patvirtintos jau po minėtų sutarčių sudarymo, tačiau jomis faktiškai vadovautasi ir ginčijamų sutarčių sudarymo metu. Aiškina, kad šiuo atveju ieškovas atitiko visus minėtose taisyklėse nustatytus reikalavimus. Be to, atsakovė pabrėžia, kad ji nėra nei kredito įstaiga, nei kredito unija, todėl ieškovo nurodomi teisės aktai (Lietuvos banko nutarimais patvirtinti nuostatai) šiuo atveju atsakovei nėra taikomi ir atsakovė neprivalo jais vadovautis.

5727.

58Atsakovės vertinimu, ieškovas nebuvo eilinis darbuotojas, jis tarpininkavo tarp vadovo ir darbuotojų, matydavo įmonės ataskaitas, koordinavo jos veiklą, sudarinėjo sutartis įmonės vardu; ieškovo santykiai su įmonės vadovu buvo geri, jis nereiškė jokių pretenzijų dėl darbo sąlygų, atlyginimo ir pan.; ieškovas nebuvo priklausomas nuo trečiojo asmens, nepatyrė kažkokio spaudimo. Pažymi, kad po paskolų suteikimo ieškovas gaudavo didesnį darbo užmokestį, todėl iš esmės gavo naudą ir iš minėtų sutarčių. Atsakovė nesutinka, kad šiuo atveju ginčijamos laidavimo sutartys laikytinos vartojimo sutartimis.

5928.

60Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ( - ), kurią atstovauja bankroto administratorė UAB „Aministra“, atsiliepimo į ieškinį nepateikė; teismui teiktame prašyme dėl trečiojo asmens atstovės pakeitimo prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

61III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

6229.

63Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta kad ieškovas su atsakove 2017 m. kovo 14 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas laidavo už atsakovės ir trečiojo asmens UAB ( - ) sudarytą 2017 m. kovo 14 d. paskolos sutartį Nr. ( - ); minėtos paskolos sutarties suma – 15 000 Eur, paskolos grąžinimo terminas 18 mėn., paskolos mokėtina suma per mėnesį 983,93 Eur.

6430.

65Ieškovas su atsakove 2017 m. rugpjūčio 20 d. sudarė dar vieną laidavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas laidavo už atsakovės ir trečiojo asmens UAB ( - ) sudarytą 2017 m. liepos 20 d. paskolos sutartį Nr. ( - ); minėtos paskolos sutarties suma – 20 000 Eur, paskolos grąžinimo terminas 24 mėn., paskolos mokėtina suma per mėnesį 991,02 Eur.

6631.

67Nustatyta, kad nurodytas paskolos sutartis trečiojo asmens vardu pasirašė taip pat ieškovas, veikdamas pagal įgaliojimą. Ieškovas dirbo UAB ( - ) transporto vadybininku nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2018 m. birželio 20 d.

6832.

69Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimais už akių, priimtais atitinkamai civilinėse bylose Nr. e2-24447-595/2018 ir Nr. e2-24445-808/2018, atsakovės ieškinius dėl skolų priteisimo iš ieškovo ir trečiojo asmens pagal nurodytas paskolos ir laidavimo sutartis tenkino.

7033.

71Trečiajam asmeniui BUAB ( - ) bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo ( - ) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. ( - ), kuri įsiteisėjo ( - ).

7234.

73Ieškovas bendrai atsakovei pagal minėtas paskolos sutartis laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. birželio 10 d. sumokėjo 1 772,99 Eur.

7435.

75Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu ieškovas turėjo skolinių įsipareigojimų – būsto paskolą (su turto įkeitimu), vartojimo kreditų. Ieškinys netenkintinas.

76IV. Teismo argumentai ir motyvai

77Dėl laidavimo sutarčių sampratos ir esmės

7836.

79CK 6.70 straipsnis nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Įstatyme pateiktas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, todėl šalys laisvos nusistatyti imperatyviosioms įstatymų normoms neprieštaraujančius prievolių užtikrinimo būdus. CK 6.76 straipsnio 2 dalis numato, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

8037.

81Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Pažymėtina, kad laidavimo sutartims, kaip ir kitoms, taikytinas sutarčių laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje, reiškiantis, be kita ko, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato įstatymai. Be to, laidavimo sutartys nėra specifinės, tik su bankais sudaromos; tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys, kurių esmei suprasti nereikia specialių finansinių, investavimo ar panašių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).

8238.

83Be to, laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Dėl to kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas būtų maksimaliai apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduota, šiam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent būtų susitarta kitaip. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014).

8439.

85Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001). Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu

8640.

87CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, be kita ko, ir dėl ekonominio spaudimo sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013). CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad sandoris negaliojančiu gali būti pripažintas negaliojančiu dėl to, jog asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti jį labai nenaudingomis sąlygomis; kita vertus, ši norma taikytina tik esant šioms sąlygoms: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009).

8841.

89Nagrinėjamu atveju ieškovas laidavimo sutarčių negaliojimą CK 1.91 straipsnio pagrindu grindžia iš esmės tokiomis aplinkybėmis – 1) jo finansinė padėtis nebuvo tokia, kuri galėtų užtikrinti tinkamą trečiojo asmens įsipareigojimų atsakovei įvykdymą; priešingai, ieškovas turėjo skolinių įsipareigojimų; 2) sudaryti laidavimo sutartis ieškovui buvo nenaudinga; 3) jis buvo priklausomas ir manipuliuojamas trečiojo asmens (jo vadovo), nes bijojo prarasti darbą ir pajamų šaltinį.

9042.

91Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad jo finansinė padėtis yra vienas iš kriterijų, pagrindžiančių laidavimo sutarčių nenaudingumą. Vien tai, kad ieškovo finansinė padėtis nebuvo tokia, kuri galėtų užtikrinti tinkamą trečiojo asmens įsipareigojimų atsakovei įvykdymą visa apimtimi, nei patvirtina, nei paneigia laidavimo sutarčių sąlygų nenaudingumą ieškovui. Teismo vertinimu, aplinkybė, ar ieškovas turėjo turto/pajamų daugiau/mažiau, nei reikalinga užtikrinti kreditą gavusio asmens įsipareigojimų įvykdymą, nelemia didesnės negu prisiimtos pagal laidavimo sutartis jų įsipareigojimų apimties. Ieškovo nepajėgumas įvykdyti laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų galėtų būti pagrindu, pagrindžiančiu nepakankamą laidavimo sutarčių naudingumą atsakovei, o ne jų nenaudingumą ieškovui.

9243.

93Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik konstatavus itin reikšmingą sąlygų nenaudingumą, o ne vien dėl to, kad jos buvo laiduotojui (ieškovui) nenaudingos. Be to, ieškovas iš esmės įrodinėja visų laidavimo sutarčių sudarymo fakto nenaudingumą, tačiau nenurodo, kokios konkrečios laidavimo sutarčių sąlygos jam yra nenaudingos. Vien ta aplinkybė, kad laidavimo sutartys buvo neatlygintinės, nesuponuoja išvados dėl jų nenaudingumo, juolab, kad CK 6.76 straipsnis, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovė, numato ir neatlygintinį laidavimo sutarties sudarymą. Pažymėtina ir tai, kad praktikoje laidavimo sutartys paprastai yra neatlygintinos; kita vertus, už laidavimą ieškovas galėjo susitarti (dėl tam tikros naudos) su trečiuoju asmeniu, o ne su atsakove, nes pastaroji nėra atsakinga už kredito gavėjų ir laiduotojų tarpusavio susitarimus.

9444.

95Ieškovas nurodo, kad iš esmės buvo įtikintas/įkalbėtas laiduoti už trečiojo asmens prisiimtus įsipareigojimus, nes buvo priklausomas ir manipuliuojamas trečiojo asmens (jo vadovo), bijojo prarasti darbą ir pajamų šaltinį; tuo tarpu trečiajam asmeniui gavus iš atsakovės nurodytas paskolas, įmonės veikla pagerėtų, būtų išmokėti darbo užmokesčiai ir pan. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovas taip pat iš esmės buvo suinteresuotas trečiojo asmens paskolų suteikimu, nes tada, nors ir netiesiogiai, gautų naudą – įmonė atsiskaitytų su kreditoriais, darbuotojais (įskaitant ir ieškovą), padidintų apyvartą ir pan.; šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir tai, jog po paskolos sutarčių sudarymo ieškovui buvo pervedamos tam tikros sumos, kurios viršijo jo tuo metu gaunamą atlyginimą (nors ieškovas nurodė, kad tokiu būdu jam buvo išmokamas darbo užmokesčio įsiskolinimas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų). Tai suponuoja išvadą, kad ieškovas laidavimo sutarčių sudarymu veikė kaip suinteresuotas asmuo tolimesne trečiojo asmens vykdoma veikla, t. y. pats ieškovas iš esmės buvo suinteresuotas laidavimo sutarčių sudarymu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovo argumentai, kad jam nebuvo ekonominio intereso laiduoti ir kad jis laidavo ne laisva valia, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

9645.

97Be to, konstatavus labai nenaudingas sandorio sąlygas, asmuo dar turėtų įrodyti, jog jis buvo priverstas sudaryti tokį sandorį dėl jam susidėjusių aplinkybių, o ne sąmoningai pats norėjo jį sudaryti, t. y. turi įrodyti savo valios trūkumą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė (taip pat ir trečiasis asmuo), panaudodama(-as) ekonominį/ar kitokį spaudimą ar kaip nors kitaip, reikalavo būtent tik ieškovo sudaryti laidavimo sutartis ir pastarasis neturėjęs veiksmų pasirinkimo laisvės, t. y. kad ieškovas negalėjo laisva valia apsispręsti dėl rizikos, kylančios iš laidavimo sutarčių, prisiėmimo.

9846.

99Vien tai, kad ieškovas, turėjęs jau skolinių įsipareigojimų, sutikęs laiduoti už trečiojo asmens prisiimtas prievoles (pagal paskolos sutartis), be kita ko, siekdamas, jog trečiasis asmens toliau sėkmingai tęstų veiklą ir ieškovas galėtų įmonėje dirbti ir gauti pajamas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovas laidavimo sutartis sudarė dėl ekonominio/ar kito spaudimo ar dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti jas labai nenaudingomis sąlygomis. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra nustatyta CK 1.91 straipsnyje numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas. Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu

10047.

101Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

10248.

103Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, taip pat ne kartą yra akcentuota, kad dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015). Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinant konkrečią informaciją, sandoris būtų vis vien sudarytas, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).

10449.

105Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti galimus teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014; 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016).

10650.

107Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos.

10851.

109Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jis buvo suklaidintas dėl trečiojo asmens finansinės būklės, t. y. ieškovas neturėjo pagrindo manyti, jog trečiojo asmens finansinė būklė yra prasta ir jam bus iškelta bankroto byla, dėl ko jis negalės vykdyti savo įsipareigojimų atsakovei (ir ši prievolė teks ieškovui); taigi, ieškovas suklydo/buvo suklaidintas dėl realios trečiojo asmens finansinės būsenos; žinodamas realią būklę, ieškovas nebūtų laidavęs. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais.

11052.

111Visų pirma, teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad jam nebuvo žinoma trečiojo asmens finansinė būklė ir jis buvo dėl jos suklaidintas. Kaip nurodė ir pats ieškovas, jis UAB ( - ) dirbo nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2018 m. birželio 20 d.; taigi, jis iki ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo įmonėje dirbo daugiau nei keturis metus; be to, vėlgi kaip nurodė ieškovas, trečiajam asmeniui dažnai trūkdavo apyvartinių lėšų, vėluodavo atlyginimai, paskolos iš esmės ir buvo imamos kreditorių reikalavimams ir darbo užmokesčiams išmokėti. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, viena vertus, kadangi ieškovas nebuvo įmonės valdymo organas ar akcininkas, jis tikėtinai nežinojo tikslios finansinės būklės, tačiau neabejotinai žinojo apie prastą trečiojo asmens finansinę būklę, dėl ko ir iškilo poreikis kreiptis į atsakovę dėl paskolų suteikimo. Vien tai, kad trečiasis asmuo buvo pateikęs visus finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui ar didinęs įstatinį kapitalą, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas buvo suklaidintas dėl UAB ( - ) finansinės būklės.

11253.

113Be to, kaip minėta, laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014). Taigi laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovo, kuris tikėjosi, jog trečiojo asmens finansinė būklė yra gera, tačiau nenurodė kokių veiksmų jis ėmėsi tą patikrinti (apsiribodamas VĮ Registrų centrui trečiojo asmens pateiktų dokumentų pateikimu, jų net neanalizuojant), elgesys negali būti vertinamas kaip apdairus ir protingas.

11454.

115Teismo vertinimu, ieškovas suprato (turėjo suprasti), kad paskolų verslo vystymui suteikimas juridiniam asmeniui, kuris dažnai susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kas savaime jau indikuoja apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, dažniausiai yra rizikingas, nes tokių įsipareigojimų įvykdymas didžiąja dalimi priklauso nuo verslo sėkmės/nesėkmės.

11655.

117Teismas pažymi, kad vien tikėjimasis, sudarant rizikingą sandorį, kad jo vykdymo metu neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui, teikiančiam teisinį pagrindą spręsti dėl tokio sandorio negaliojimo.

11856.

119Be to, ieškovas aiškina, kad atsakovė, sudarydama ginčijamas sutartis, klaidingai manė, jog ieškovas yra trečiojo asmens vadovas; taip pat teigia, jog jis nebuvo susijęs nei su trečiuoju asmeniu, nei su jo valdymo organais ar akcininkais; anot ieškovo, įprastai tokias laidavimo sutartis sudaro įmonių vadovai, akcininkai, kurie yra suinteresuoti, jog įmonei būtų suteikta paskola.

12057.

121Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad vienoje iš paskolos sutarčių ieškovas buvo nurodytas kaip trečiojo asmens vadovas per klaidą, įvyko rašymo apsirikimas, todėl tai nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė šiuo atveju klydo dėl ieškovo statuso. Teismas iš esmės pritaria šiems atsakovės teiginiams ir sprendžia, kad ši aplinkybė (ieškovo, kaip įmonės vadovo, nurodymas vienoje iš paskolos sutarčių) nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog sudarant ginčijamas laidavimo sutartis (kuriose tokių aplinkybių jau nenurodyta) buvo suklysta ir tas suklydimas buvo esminis.

12258.

123Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu, kaip minėta, pripažino, jog suprato laidavimo sutarčių esmę, t. y. jog pagrindinei skolininkei (trečiajam asmeniui) neįvykdžius savo įsipareigojimų, jie pereis ieškovui, tačiau ieškovas tikėjosi jų išvengti, nes manė, kad pagrindinė prievolė bus įvykdyta tinkamai, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo sudarytų ginčijamų laidavimo sutarčių negalima vertinti kaip sudarytų dėl suklydimo; o jeigu ieškovas ir klydo, tai tik dėl pačių sutarčių perspektyvų, o, kaip jau minėta, tai negali būti vertinama kaip esminis klydimas dėl laidavimo sutarties. Pažymėtina, kad jokių kitų aplinkybių, leidžiančių pripažinti ieškovą iš esmės suklydus, nenustatyta; tuo tarpu ieškovo teiginiai, jog ieškovas buvo nesusijęs su trečiuoju asmeniui, buvo tik eilinis darbuotojas, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti jį iš esmės suklydus. Kaip minėta, CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Teismas pažymi, kad nors paprastai laiduotoją ir asmenį, už kurį laiduojama, sieja tarpusavio teisiniai santykiai, tačiau CK nėra įtvirtinta, jog laiduotoją su asmeniu, už kurį laiduojama, privalomai turi sieti kokie nors pavaldumo ar kitokio pobūdžio ryšiai, tokios sąsajos būtinybė neišplaukia ir iš laidavimo sutarties esmės. Priešingas laidavimo aiškinimas nepagrįstai apribotų civilinėje apyvartoje dalyvaujančių asmenų laisvę sudaryti sutartis ir prisiimti pareigas.

12459.

125Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų trečiojo asmens ar atsakovės spaudžiamas kuo greičiau pasirašyti laidavimo sutartis, ar kad ieškovas negalėjo (neturėjo galimybės) susipažinti su minėtomis sutartimis, įvertinti ketinamą pasirašyti sandorį ir su juo susijusias rizikas, konsultuotis su profesionalais, jeigu jo turimų žinių nepakako sudaromam sandoriui (jo rizikai) įvertinti. Pažymėtina, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, iškilus poreikiui konsultuotis su profesionalais dėl prisiimamų įsipareigojimų.

12660.

127Sprendžiamam klausimui reikšminga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo iki reikalavimo pareiškimo šioje byloje buvo pakankamas, jog ieškovas visapusiškai įvertintų sudarytų sandorių sąlygas, pobūdį ir pan., tačiau reikalavimas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo pareikštas ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik po to, kai trečiajam asmeniui (paskolų gavėjui) buvo iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad ieškovas net neginčijo nurodytų laidavimo sutarčių kai teisme buvo nagrinėjami atsakovės reikalavimai dėl skolų priteisimo pagal minėtas laidavimo sutartis, priešingai, ieškovas buvo pasyvus ir net neteikė atsiliepimų į ieškinius. Teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad jis tikėjosi sulaukti teismo šaukimų ir teismo posėdžių metu paaiškinti aplinkybes dėl ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo; jeigu minėtos aplinkybės ir pasitvirtintų, tai tokiu atveju ieškovas, gavęs ne teismo šaukimus, o jau sprendimus už akių, turėjo teisę juos ginčyti (teikdamas pareiškimus dėl sprendimų už akių peržiūrėjimo), kreiptis teisinės pagalbos ar imtis kitų aktyvių veiksmų. Taigi, šiuo atveju ieškinys dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareikštas tik jau esant realiai grėsmei, kad ieškovui teks vykdyti (ir pradėjus vykdyti) savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal trečiojo asmens prievoles.

12861.

129Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas pripažinti ginčijamas laidavimo sutartis negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu taip pat netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.89 straipsnio pagrindu

13062.

131Pagal CK 1.89 straipsnį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, be kita ko, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Kitaip tariant, CK 1.89 straipsnio taikymo prasme vertinant ginčijamo sandorio turinį, neturi būti apsiribojama tik formaliaisiais tokio sandorio sudarymo teisiniais padariniais, bet juos būtina įvertinti ir iki sandorio sudarymo bei po jo tarp šalių egzistavusių santykių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Teismo išvada, kad sandorio sudarymo metu asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės.

13263.

133Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.

13464.

135Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jis dėl trečiojo asmens (jo vadovo) veiksmų, neišmokant atlyginimų, vėluojant juos išmokėti, žadant, jog ateityje situacija pasikeis, turint ankstesnių finansinių įsipareigojimų, buvo tokios nuolatinės sunkios psichinės ir stresinės būsenos, kad sudarė ginčijamas laidavimo sutartis; be to, jas sudarė ypač nepalankiomis sąlygomis; anot ieškovo, joks protingas, išorinės įtakos nepaveiktas asmuo nesudarytų tokių laidavimo sutarčių. Teismas kritiškai vertina tokius ieškovo argumentus.

13665.

137Teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog suprato ginčijamų laidavimo sutarčių esmę. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog darbo užmokestis jam buvo mokamas nereguliariai, vėluodavo ir pan. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas turėjo kitų skolinių įsipareigojimų (būsto paskolą, vartojimo kreditų), taip pat tikėjosi, jog po paskolų ir laidavimo sutarčių sudarymo įmonės (UAB ( - )) finansinė padėtis pagerės, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės dėl buvusios stresinės būklės. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo būklę, dėl kurios jis negalėjo teisingai įvertinti sudaromų ginčijamų laidavimo sutarčių esmę, byloje nepateikta (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, kaip minėta, byloje neįrodyta, kad ieškovui buvo daromas koks nors spaudimas dėl laidavimo sutarčių sudarymo, jam grasinama ar kitaip siekiama jį paveikti.

13866.

139Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, aptartus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė pagrindo pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.89 straipsnį egzistavimo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ir šioje dalyje ieškinys netenkintinas. Dėl kitų ieškovo nurodomų aplinkybių

14067.

141Kaip minėta, ieškovas, be kita ko, nurodo, kad šiuo atveju atsakovė tinkamai neįvertino ieškovo finansinių galimybių laiduoti už trečiojo asmens suteiktas paskolas; be to, remiantis atsakovės nurodytomis taisyklėmis, šiuo atveju turėjo būti bent du laiduotojai, nes, kaip nustatė Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas trečiajam asmeniui bankroto bylą, įmonė jau nuo 2016-2017 m. buvo nemoki. Be to, ieškovo manymu, ginčo laidavimo sutartys pripažintinos vartojimo sutartimis, o ieškovas atitinkamai pripažintinas vartotoju.

14268.

143Laiduotojui neįvykdžius laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės, teismo sprendimo pagrindu išieškojimas gali būti nukreiptas į bet kokį laiduotojo turtą, išskyrus turtą, iš kurio išieškojimą riboja įstatymas. Skirtingai negu prievolių įvykdymą užtikrinant daiktinių teisių suvaržymu, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Laiduotojui neįkeičiant jokio savo turto prievolės įvykdymui užtikrinti, be to, turint teisę bet kokį savo turtą bet kada be apribojimų perleisti, netenka prasmės laiduotojo turtinės padėties nustatinėjimas prieš sudarant laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014). Būtent dėl šios priežasties kreditoriui nėra prasmės laidavimo sutarties sudarymo metu įsitikinti laiduotojo turto, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas kreditoriaus reikalavimas, egzistavimu, dydžiu ir kt.

14469.

145Be to, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 2 straipsnio 8 dalyje atskleista finansų įstaigos kliento sąvoka – tai asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenys, laiduojantys už finansų įstaigos klientą, nėra finansinių paslaugų gavėjai, taigi nėra finansų įstaigos klientai, todėl jiems netaikytinos FĮĮ 31 straipsnio nuostatos, reikalaujančios finansų įstaigai prieš sudarant sutartį įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014). Kasacinis teismas, spręsdamas ginčus tarp finansų įstaigų ir laiduotojų už finansų įstaigos kliento prievoles, yra išaiškinęs, kad laiduotojai, gindamiesi nuo jiems pareikštų reikalavimų pagal sudarytus laidavimo sandorius, neturi teisinio pagrindo remtis aplinkybe, jog finansų įstaiga neįvykdė FĮĮ 31 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014). Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginiai apie atsakovės pareigą vertinti jo finansinį pajėgumą sudarant sutartį ar netinkamą jos atlikimą, atmestini kaip nepagrįsti.

14670.

147Kita vertus, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir atsakovės paaiškinimais, atsakovė vertino ieškovo turtinę padėtį – užklausinėjo prieš laidavimo sutarčių sudarymą Creditinfo duomenis apie ieškovą, pagal kuriuos nebuvo pagrindo manyti, jog ieškovas yra akivaizdžiai netinkamas laiduoti.

14871.

149Be to, klaidingas finansų įstaigos verslo rizikos įvertinimas ir jos prisiėmimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti asmenį nuo prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-119/2005).

15072.

151Teismas iš esmės pritaria atsakovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomi Lietuvos banko nutarimai, kuriais buvo patvirtinti ieškovo nurodyti nuostatai, šiuo atveju atsakovei netaikytini, nes ji nėra nei kredito įstaiga, nei kredito unija.

15273.

153Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju ginčijamos laidavimo sutartys pripažintinos vartojimo sutartimis, o ieškovas atitinkamai – vartotoju, nes CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog šio skyriaus, išskyrus 6.2284 straipsnį, nuostatos (dėl vartojimo sutarčių) netaikomos sutartims dėl finansinių paslaugų. Ieškovas iš esmės pats sutiko, kad nagrinėjamu atveju laidavimo sutartis laikytina sutartimi dėl finansinių paslaugų, todėl jai netaikomos nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Be to, ieškovas nenurodė jokių konkrečių ginčijamų laidavimo sutarčių nuostatų, kurios, anot jo, laikytinos nesąžiningomis ieškovo atžvilgiu pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas. Pagrindo laikyti nesąžiningomis visas laidavimo sutarčių sąlygas nėra.

15474.

155Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad paskolos buvo suteiktos jau iš esmės nemokiam juridiniam asmeniui, nes Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas bankroto bylą trečiajam asmeniui, sprendė, jog įmonė nemoki buvo nuo 2016-2017 m. Pažymėtina, kad įmonei bankroto byla buvo iškelta (tik) ( - ), todėl teismas (Vilniaus apygardos teismas), spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui, disponavo duomenimis, kurie nebuvo pasiekiami ginčijamų sandorių sudarymo metu; be to, kaip matyti iš nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutarties, teismas tik nurodė, jog įmonė galimai 2017 m. buvo nemoki (remdamasis įmonės 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie teikiami VĮ Registrų centrui tik kitais metais, t. y. šiuo atveju 2018 m. (o tiksliau 2018 m. gegužės 19 d.) – jau po ginčijamų sutarčių sudarymo), tačiau tikslios nemokumo datos nenustatinėjo; pažymėtina, jog dėl to, jog įmonė dar 2016 m. galėjo būti nemoki teismas iš viso nepasisakė (tik įvardijęs įmonės nuostolius tais metais). Kita vertus, atsakovė, vertindama trečiojo asmens finansinę būklę paskolos sutarčių sudarymo metu, neturėjo pagrindo spręsti apie blogą įmonė finansinę būklę (tokių duomenų ieškovas byloje taip pat nepateikė); priešingai, kaip minėta, ieškovas, būdamas ilgametis įmonės darbuotojas, pats manė, jog įmonės finansinė būklė yra gera, todėl nepagrįstais laikytini ieškovo teiginiai, jog atsakovė, nors ir būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami didesni atidumo standartai, turėjo žinoti apie labai blogą trečiojo asmens finansinę padėtį, nes tokių duomenų, bent jau iš byloje esančių įrodymų, tuo metu nebuvo (atitinkamai nebuvo būtinybės ir antro laiduotojo laidavimo, remiantis atsakovės nurodytomis taisyklėmis).

15675.

157Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas netenkina ieškovo reikalavimų dėl ginčijamų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

15876.

159Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16077.

161CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

16278.

163Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos. Trečiasis asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos jam taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

16479.

165Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo bendrai 302,50 Eur (121 Eur + 181,50 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

16680.

167Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

16881.

169Byloje iš viso patirta 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).

170Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Nutarė

171ieškovo V. I. (V. I.) ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BnP Finance“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ( - ), kurią atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė ( - ), netenkinti.

172Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BnP Finance“, j. a. k. 302447985, iš ieškovo V. I. (V. I.), a. k. ( - ) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

173Priteisti valstybei iš ieškovo V. I. (V. I.), a. k. ( - ) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

174Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. I. Bylos esmė... 4. 1.... 5. Byloje kilo ginčas dėl šalių – ieškovo V. I. (V. I.) ir atsakovės... 6. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai... 7. 2.... 8. Ieškovas V. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2017... 9. 3.... 10. Ieškovas ieškinyje ir dublike, rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat jis... 11. 4.... 12. Aiškina, kad ieškovas su atsakove 2017 m. rugpjūčio 20 d. sudarė dar... 13. 5.... 14. Anot ieškovo, 2019 m. gegužės 15 d. pagal paskolos sutartį Nr. 1... 15. 6.... 16. Ieškovas pabrėžia, kad įmonėje jis dirbo paprastu transporto vadybininku;... 17. 7.... 18. Ieškovo teigimu, šiuo atveju ginčijamos laidavimo sutartys turėtų būti... 19. 8.... 20. Taigi, ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamos laidavimo sutartys... 21. 9.... 22. Ieškovas taip pat teigia, kad ginčijamos laidavimo sutartys pripažintinos... 23. 10.... 24. Ieškovas, be kita ko, ginčijamas laidavimo sutartis prašo pripažinti... 25. 11.... 26. Be to, ieškovas aiškina, kad atsakovė, sudarydama ginčijamas sutartis,... 27. 12.... 28. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija yra unikali, nes dėl... 29. 13.... 30. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė, nesilaikydama Lietuvos banko... 31. 14.... 32. Aiškina, kad Vilniaus apygardos teismo ( - ) nutartyje, priimta civilinėje... 33. 15.... 34. Be to, teigia, kad nagrinėjamu atveju, remiantis minėtomis taisyklėmis,... 35. 16.... 36. Ieškovo manymu, ginčo laidavimo sutartys pripažintinos vartojimo sutartimis,... 37. 17.... 38. Ieškovas aiškina, kad vien ta aplinkybė, jog laidavimo sutartis pradėjo... 39. 18.... 40. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš esmės suprato laidavimo... 41. 19.... 42. Atsakovė UAB „BnP Finance“ atsiliepime į ieškinį, triplike,... 43. 20.... 44. Atsakovė neginčija aplinkybių, kad buvo sudarytos paskolos sutartys su... 45. 21.... 46. Anot atsakovės, šiuo atveju ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis tik buvo... 47. 22.... 48. Atsakovė pažymi, kad ieškovas, turintis išsilavinimą, ne vienerių metų... 49. 23.... 50. Nurodo, kad ieškovas, prieš pasirašydamas ginčijamas laidavimo sutartis,... 51. 24.... 52. Atsakovės vertinimu, nagrinėjama byla nėra unikali ar išskirtinė nuo... 53. 25.... 54. Be to, atsakovė aiškina, kad vien ta aplinkybė, jog šiuo atveju paskolos... 55. 26.... 56. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju, sudarant tiek paskolos sutartis,... 57. 27.... 58. Atsakovės vertinimu, ieškovas nebuvo eilinis darbuotojas, jis tarpininkavo... 59. 28.... 60. Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ( -... 61. III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės... 62. 29.... 63. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos... 64. 30.... 65. Ieškovas su atsakove 2017 m. rugpjūčio 20 d. sudarė dar vieną laidavimo... 66. 31.... 67. Nustatyta, kad nurodytas paskolos sutartis trečiojo asmens vardu pasirašė... 68. 32.... 69. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m.... 70. 33.... 71. Trečiajam asmeniui BUAB ( - ) bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo... 72. 34.... 73. Ieškovas bendrai atsakovei pagal minėtas paskolos sutartis laikotarpiu nuo... 74. 35.... 75. Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad... 76. IV. Teismo argumentai ir motyvai... 77. Dėl laidavimo sutarčių sampratos ir esmės... 78. 36.... 79. CK 6.70 straipsnis nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas... 80. 37.... 81. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku... 82. 38.... 83. Be to, laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį... 84. 39.... 85. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių... 86. 40.... 87. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos... 88. 41.... 89. Nagrinėjamu atveju ieškovas laidavimo sutarčių negaliojimą CK 1.91... 90. 42.... 91. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad jo finansinė... 92. 43.... 93. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoris gali būti pripažintas... 94. 44.... 95. Ieškovas nurodo, kad iš esmės buvo įtikintas/įkalbėtas laiduoti už... 96. 45.... 97. Be to, konstatavus labai nenaudingas sandorio sąlygas, asmuo dar turėtų... 98. 46.... 99. Vien tai, kad ieškovas, turėjęs jau skolinių įsipareigojimų, sutikęs... 100. 47.... 101. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus.... 102. 48.... 103. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, taip pat... 104. 49.... 105. Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 106. 50.... 107. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima... 108. 51.... 109. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jis buvo suklaidintas dėl trečiojo... 110. 52.... 111. Visų pirma, teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad jam nebuvo... 112. 53.... 113. Be to, kaip minėta, laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis... 114. 54.... 115. Teismo vertinimu, ieškovas suprato (turėjo suprasti), kad paskolų verslo... 116. 55.... 117. Teismas pažymi, kad vien tikėjimasis, sudarant rizikingą sandorį, kad jo... 118. 56.... 119. Be to, ieškovas aiškina, kad atsakovė, sudarydama ginčijamas sutartis,... 120. 57.... 121. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad vienoje iš paskolos sutarčių... 122. 58.... 123. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu, kaip... 124. 59.... 125. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų trečiojo asmens ar... 126. 60.... 127. Sprendžiamam klausimui reikšminga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas,... 128. 61.... 129. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas sprendžia, kad... 130. 62.... 131. Pagal CK 1.89 straipsnį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus,... 132. 63.... 133. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė... 134. 64.... 135. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jis dėl trečiojo asmens (jo vadovo)... 136. 65.... 137. Teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, ieškovas bylos nagrinėjimo metu... 138. 66.... 139. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, aptartus... 140. 67.... 141. Kaip minėta, ieškovas, be kita ko, nurodo, kad šiuo atveju atsakovė... 142. 68.... 143. Laiduotojui neįvykdžius laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės, teismo... 144. 69.... 145. Be to, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 2... 146. 70.... 147. Kita vertus, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, remiantis byloje... 148. 71.... 149. Be to, klaidingas finansų įstaigos verslo rizikos įvertinimas ir jos... 150. 72.... 151. Teismas iš esmės pritaria atsakovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju... 152. 73.... 153. Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamu... 154. 74.... 155. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad paskolos buvo... 156. 75.... 157. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 158. 76.... 159. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 160. 77.... 161. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 162. 78.... 163. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi... 164. 79.... 165. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo bendrai 302,50 Eur (121... 166. 80.... 167. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos... 168. 81.... 169. Byloje iš viso patirta 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 170. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 171. ieškovo V. I. (V. I.) ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BnP... 172. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BnP Finance“, j. a. k.... 173. Priteisti valstybei iš ieškovo V. I. (V. I.), a. k. ( - ) 3,58 Eur (tris... 174. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...