Byla e2-66-1023/2017
Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant ieškovės M. J. atstovei advokato padėjėjai E. N., atsakovės L. K. atstovei advokatei S. Č.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovei L. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė M. J. (toliau – ir ieškovė) pateiktu teismui ieškiniu prašo (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 1 – 4) atidalinti ieškovei M. J. tenkančią ½ dalį kluono, unikalus Nr. ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės, įregistruojant nuosavybės teisę į atskirą 68,34 kv. m. pagalbinį ūkio pastatą (kluoną), suteikiant unikalų Nr. ( - ) (žymėjimas plane 5I1/m) pagal UAB „Savana LT“ parengtą kluono padalinimo į du pastatus, neatliekant statybos darbų, esančių sklypuose ( - ), projektą Nr. ( - ); priteisti iš ieškovės M. J. už jai tenkančią didesnę realiąją atidalijamo kluono dalį atsakovės L. K. (toliau – ir atsakovė) naudai 32,14 Eur kompensaciją ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo kluono pastatą - unikalus Nr. ( - ). 1991-09-19 duomenimis Kluono užstatymo plotas buvo 160 kv. m., kadangi Kluoną sudarė pagrindinis pastatas ir du priestatai. Bendrą viso kluono plotą sudarė: kluonas, pažymėtas 2I1m, kurio plotas buvo 119,34 kv. m. (15,60*7,65= 119,34); priestatas 1, pažymėtas 1i1m, kurio plotas 28,3 kv. m. (3,7*7,65=28.3) ir priestatas 2, pažymėtas 2i1m, kurio plotas 12,42 kv. m. (4,6*2,7=12,42). Per daugiau nei 25 metus Kluono priestatas 1 ir priestatas 2 sugriuvo. Šiai dienai yra išlikęs tik pagrindinis 119,34 kv. m kluono pastatas (pažymėjimas plane 2I1m). Išskirtinė, prašomo atidalinti turto aplinkybė yra ta, kad Kluonas yra pastatytas ant dviejų skirtingų žemės sklypų. Dalis Kluono stovi ant žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio adresu ( - ), nuosavybės teise priklausančio ieškovei M. J.. Kita dalis Kluono stovi ant žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio adresu ( - ), nuosavybės teise priklausančio atsakovei L. K.. Ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį Kluono. Kadangi Kluonas yra pastatytas ant dviejų skirtingų sklypų, disponavimas šiuo pastatu yra apsunkintas. Be to, tarp ieškovės ir atsakovės dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdomo turto priežiūros neretai kyla ginčai. Ieškovė, siekdama įgyvendinti savo kaip bendraturtės teises, nusprendė Kluoną atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tuo tikslu ieškovė kreipėsi į UAB „Savana LT“, kuri parengė Kluono padalinimo į du atskirtus pastatus, neatliekant statybos darbų, esančių dviejuose sklypuose ( - ), projektą. Pagal ieškovės projektą Kluonas yra padalinamas į du atskirus pastatus (kadastrinius objektus) neatliekant statybos darbų. Kluono padalinimas į du objektus įtakos neturės atskiram jų funkcionavimui, nes yra du atskirti įėjimai. Iš VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, jog Kluone nėra šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų dėl ko atidalijimas natūra nėra apsunkintas. Kluonas bus padalintas per žemės sklypų ribą. Pagal parengtą projektą esamas Kluonas, kurio faktinis plotas 119,34 kv. m., bus padalinamas į du atskirus pastatus, suteikiant tokius unikalius numerius: pagalbinis ūkio pastatas (kluonas) ( - ) (unikalus Nr. ( - )), žymėjimas plane 4I1m, plotas 50,73 kv. m — atsakovei tenkanti dalis ir pagalbinis ūkio pastatas (kluonas) ( - ) (unikalus Nr. ( - )), žymėjimas plane 5I1m, plotas 68,34 kv. m. — ieškovei tenkanti dalis. Iš pateikto UAB “Savana LT” projekto yra aiškiai nurodoma, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą ieškovė prašo suformuoti. Šis siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas būtų priimtiniausias, kadangi atidalijama, nepadarant neproporcingos žalos Kluono pastatui, be to išsprendžiamas Kluono užstatymo ant dviejų skirtingų sklypų klausimas. Teikiamas atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas. Už ieškovei tenkančią mažesnę atidalintino turto dalį (ką iš esmės nulemia objektyvios aplinkybės — Kluono išsidėstymas ant dviejų sklypų ribos) sumokama piniginė kompensacija. Nurodo, kad tam, kad pagal parengtą projektą būtų galima atsidalinti Kluoną į du atskirtus pastatus su skirtingais unikaliais numeriais ir atsidalinimo faktą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ yra reikalingas atsakovės sutikimas. Pradžioje ieškovė į atsakovę kreipėsi žodžiu, supažindino su parengtu projektų ir paprašė duoti sutikimą dėl Kluono atidalijimo, tačiau atsakovė atsisakė jį duoti. 2016-06-27 atsakovei dar kartą buvo pateiktas rašytinis prašymas duoti sutikimą atsidalinti Kluoną pagal parengtą UAB „Savana LT“ projektą. Su prašymu buvo pateikta ir parengto projekto kopija. 2016-07-11 iš atsakovės buvo gautas atsakymas, kuriuo ji sutiko, kad Kluonas būtų padalintas pagal pateiktą projektą, dalinant jį per sklypo ribą. Kartu atsakyme buvo nurodyta, jog atsakovė pageidauja nuosavybės teise įsigyti kitus pastatus, taip pat valdomus bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškove ir esančius atsakovei priklausančiame sklype, tačiau nenurodė pageidaujamo nuosavybės įsigijimo būdo. Dėl šios priežasties 2016-07-18 atsakovei buvo išsiųstas prašymas pateikti savo siūlomą, nurodyto turto įsigijimo atsakovės nuosavybėn variantą, kurį ieškovė įsipareigojo apsvarstyti. Šis atsakovei siųstas laiškas grįžo neįteiktas. Su atsakove ieškovei susisiekti daugiau nepavyko ir taikiu būdu susitarti dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, kad Kluonas būtų atidalintas teismo keliu. Ieškinyje pažymėjo, kad Kluonas nuo 1991-09-19, kuomet jo duomenys buvo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ir užstatytas Kluono plotas sudarė 160 kv. m., natūraliai nusidėvėjo, t. y. šiai dienai Kluono priestatas 1 (pažymėtas 1i1m), kurio plotas 28,3 kv. m. ir priestatas 2 (pažymėtas 2i1m), kurio plotas 12,42 kv. m. sugriuvo ir realiai jie nebeegzistuoja. Dėl šios priežasties išlikusi dalintino Kluono dalis sudaro 119,34 kv. m., kaip ir nurodoma UAB „Savana LT“ parengtame projekte. Dėl to atsiranda neatitikimas tarp nekilnojamojo turto kadastre įrašyto Kluono užstatymo ploto, nustatyto 1991-09-19, ir faktinio Kluono ploto šiai dienai. Kluono plotas pasikeitė ne dėl rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbų, o dėl natūralaus nusidėvėjimo, tai faktinio Kluono ploto pasikeitimo bendrasavininkės prieš jį atsidalindamos neturi įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Kadangi Kluonas yra pastatytas ant dviejų sklypų ribos, optimaliausias atidalijimo variantas yra per sklypų ribą, kadangi tokiu būdu ieškovės Kluono dalis stovėtų ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o atsakovei priklausanti Kluono dalis — atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Kadangi Kluono atidalinimo būdas yra nulemtas jo išsidėstymo ant dviejų sklypų ribos dėl to atsiranda nukrypimas nuo idealių bendrosios dalinės nuosavybės dalių, t. y. atsakovei tenka mažesnė nei ½ idealiosios Kluono dalies. Dėl šios priežasties iš ieškovės atsakovei turėtų būti priteista piniginė kompensacija už natūra tenkančio turto didesnę dalį. Pagal pateiktą projektą 119,34 kv. m. Kluonas yra padalijamas į du atskirtus pagalbinius ūkio pastatus (kluonus). Ieškovei tenkanti dalis sudaro 68,77 kv. m., o atsakovei — 50,73 kv. m. Jeigu Kluonas būtų dalinamas pagal idealiąsias dalis, tai kiekvienai iš bendraturčių turėtų tekti po 59,67 kv. m (119,34/2= 59,67 kv. m.) Šiuo atveju ieškovei didesnė natūra tenkančio Kluono dalis sudaro: 8,94 kv. m. Iš pateikto VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, jog vidutinė Kluono rinkos kaina yra 429 Eur, todėl atsakovei tenkanti kompensacijos dalis, kuri turėtų būti priteista iš ieškovės sudaro 32,14 Eur.

6Ieškovė teismo parengiamajame ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžius pranešta tinkamai, ją atstovavo atstovė – advokato padėjėja E. N. (CPK 51 straipsnio 2 dalis). kuri teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė ir nurodė, kad tai, jog ant sklypo ribos stovi pastatas 2I1m buvo nustatyta atliekant matavimus: pagal koordinates, pagal kadastrines bylos duomenis, pagal sklype nuo 1991 m. fiksuojamus statinius ir jų parametrus. Pagal faktinę situaciją buvo nustatyta, kad ant sklypo ribos stovintis pastatas yra 15,6 m. ilgio ir 7,65 m. pločio. Tai pagal byloje pateiktus duomenis atitinka būtent kluono pastatą. Aplinkybę, kad sklypo riba eina būtent per kluono pastatą, dar 2006 m. liepos mėnesį atsakovė atsakydama į prašymą atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės pripažino, kad taip kluonas eina per sklypo ribą, tik jai buvo nepriimtinas toks atsidalinimo būdas. Taip pat tą patį pažymėjo savo atsiliepime į ieškinį, kad jos sklype stovinti kluono dalis yra, tiktai joje nėra durų ar ten kitų aplinkybių. Tačiau bylos nagrinėjimo metu iš atsakovės atsirado tokia pozicija, kad sklypo riba eina ne per kluono pastatą 2I1m, o tarp dviejų skirtingų pastatų, t.y. ūkio pastato 3I1m (2003 m. kadastro duomenimis), o visas kluonas 2I1m pagal atsakovę jau patenka į ieškovės sklypo dalį. Tokį klaidingą atsakovės manymą galėjo nulemti byloje esančios pateiktos foto nuotraukos ir kai kuriose schemose atsakovės sklype esančios kluono dalies pažymėjimas kaip griuvėsiai. Iš Registrų centro duomenų matyti, kad kluono kaip vientiso statinio 2I1m statybos metai yra 1922 m., tai pakankamai senas laikotarpis, per tą laikotarpį visas buvęs kluono pastatas iš dalies sunyko, nebeliko mažyčių dalelių 1y1m ir 2y1m, dėl ko būtent yra nesutapimas dėl Registrų centre įregistruoto viso kluono tūrio (160 kv.m., nors realiai 119 kv.m. išlikę). Nors išlikusi dalis tik 119 kv.m. ir visas šis kluono statinys eigoje buvo sunykęs, tačiau ieškovė tą kluono dalį, kuri patenka į jos sklypą, buvo rekonstravusi, o atsakovė per visą tą laikotarpį nuo 1922 m. nieko su savo sklypo dalyje esančia kluono dalimi nedarė, todėl žiūrint vizualiai į nuotraukas ir matosi, kad yra toks lyg tai atskiras kluono statinys sveikas ir lyg tai šalia jo yra griuvėsiai. 2003 m. Registrų centre įregistruotame situacijos plane matosi kokie statiniai įregistruoti visame žemės sklype, t. y. 2I1m kluono pastatas, kuris ir yra būtent tokių išmatavimų - 15,6 m. ilgio ir 7,65 m. pločio, ir statinys 3I1m, kurio išmatavimai yra mažesni negu pagrindinio kluono, t.y. 6,2 ilgis, plotis 7m, kas leidžia spręsti, kad tai yra ne kluonas, o tik priestatas prie kluono. Taip pat atsakovė yra pateikusi statinių išdėstymo sklypuose schemą, kurioje taip ir yra nubrėžta, kad jos manymu, jos dalyje esanti ta sugriuvusi kluono dalis yra 3I1m atskiro statinio dalis. Iš šitos schemos matoma, kad ją rengė matininkas R. B., tačiau byloje nėra jokių duomenų, nei apie kvalifikaciją šito žmogaus, nei apie jo galėjimą atlikti tokius matavimus, kaip jis juos atliko ar buvo ten vykta į vietą, su visa įranga matuota, iš šitos schemos nematome nei jokių kraštinių išmatavimų, nei ilgių, nei pločių, mes matome tik koordinates atidėtas sistemoje ir dėl to spręsti, kad tas 3I1m tai yra atskiras statinys, bet ne bendras 2I1m kluono dalis visiškai nėra jokio pagrindo šiai dienai. Atidėjus koordinates pagal UAB „Geoturtas“ rengtą schemą ir pagal UAB „Savana“ rengtą planą, koordinatės sutampa, vadinasi sutampant koordinatėms turi sutapti ir kraštinių ilgiai tai vien dėl to, kad pagal pateiktą atsakovės 2003 m. schemą mes matome, kad išmatavimai buvo daug mažesni - tai negalima šiai dienai sutikti, kad atsakovės pateiktoje sklypo schemoje tai yra du skirtingi pastatai, nes jau išmatavimai mums leidžia teigti kad tai negali būti du skirtingi pastatai, o tai yra vienas kluono pastas 21Im, kuris yra pastatytas ant sklypo ribos ir tiesiog kertantis sklypo ribą. Pažymėjo, kad kluono atsidalinimas tarp šalių buvo pradėtas spręsti 1992 m., kai tuometiniai savininkai rengė atidalinimo planą ir būtent pagal jį turėjo atitekti ieškovei tie 8,99 m kluono dalis, o atsakovei 6,65 m kluono dalis, kas realiai šiai dienai atlikus matavimus ir yra užfiksuota. Ieškovė savo sklypo dalyje esančią kluono dalį pradėjo valdyti po vyro mirties 2012 m. ir kada jos vyras rekonstravo savo kluono dalį ji neatsimena, tačiau rekonstruojant buvo atstatytos medinės sienos, uždėtas naujai stogas ir susitvarkyta ties de fakto žinoma sklypo riba. Nežino ar 2007 metai gali būti rekonstravimo pabaiga, tai galėtų atsakyti projektą daręs Savana matininkas. Kaip konkrečiai darė rekonstrukciją negali, nes ją daręs žmogus šiai dienai yra miręs.

7Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad Prienų rajono Birštono apylinkės tarybos 1992-01-26 sprendimu, J. M., A. po perkamais statiniais, esančiais ( - ) (dabar ( - ) seniūnija), buvo skirtas suformuoti nuosavybės teise 0,20 ha ploto žemės sklypas. M. J. ( - ) kaime įsigijo ½ dalį namo, unikalus Nr. ( - ) ir 1/2 dalį kluono, unikalus Nr. ( - ). Šiuos statinius jam pardavė jos vyro viena iš močiutės, iš motinos pusės, seserų. Kitas statinių dalis, t. y. po ½ dalį namo ir kluono, bei ½ dalį ūkinio pastato jai padovanojo vyro brolis, kuris šiuos statinius buvo paveldėjęs iš kitos vyro motinos močiutės sesers. M. J. tapo jų bendrasavininku. Su ieškove dėl bendro turto padalijimo nekiltų jokio ginčo, jeigu neseniai nebūtų paaiškėjusios tam tikros nuo jos nuslėptos aplinkybės. Ieškovės atstovė 2016-06-27 surašė ir atsiuntė jai prašymą, prašydama duoti sutikimą kluoną padalinti į 2 atskirus pastatus. Šiame prašyme yra nurodyta, kad kluono dalis, kuri patenka į ieškovės žemės sklypo ribas yra pilnai rekonstruota, o kluono dalis, esanti jos žemės sklype yra pilnai sugriuvusi ir nerekonstruota. Tai yra visiška netiesa. Kluonas iki dabar yra visiškai nerekonstruotas, apleistas ir nei jos, nei ieškovės nenaudojamas. Tai patvirtina jos pateikiamos 2016-12-28 padarytos fotonuotraukos. Kitas melagingas pranešime nurodytas faktas, kur tvirtinama, kad kluonas turi 2 atskirus įėjimus. Kad taip nėra, tai irgi patvirtina nuotraukos. Kluono dalis, patenkanti į ieškovės sklypą, anksčiau turėjo 2 atskirus įėjimus iš abiejų pusių, vienas iš kurių jau seniai yra užaklintas. Jos sklype esanti kluono dalis neturi aplamai į šią dalį įėjimo. Ieškovė ieškinyje melagingai teigia, kad prieš jai pateikiant kluono padalijimo projektą, ji kreipėsi į ją žodžiu. Ji iki šiolei nėra mačiusi nei ieškovės, nei tuo labiau jos vyro. Į ieškovės 2016-06-27 parengtą prašymą, ji 2016-07-04 parašė atsakymą, kuriame nurodė, kad sutinka pasidalinti bendrą kluoną taip, kad jo dalis patenkanti į ieškovės žemės sklypą taptų jos nuosavybe, o jai atitektų mažesnė kluono dalis, kuri patenka į jos žemės sklypą, tačiau nurodė, kad tokiu atveju ant jos žemės sklypo esantis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas taptų jos nuosavybe. Ieškovė pirminę frazę pasigriebė kaip naudingą sau, nurodydama, kad atsakydama raštu ji sutiko pasidalinti kluoną pagal jo dalis patenkančias į abiejų sklypų ribas, tačiau tai patvirtinti notariškai atsisakė. Ieškovė ieškinyje taip pat akcentuoja, kad ji nepateikė kokiu būdu turi būti padalintas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Atsakydama į tai atsakovė paaiškino, kad iki negavo ieškinio su priedais, nežinojo tikros ieškovės žemės sklypo suformavimo padėties, todėl manydama, kad ieškovei tikrai teisėtai ir pagal nustatytas ribas ir koordinates yra suformuotas žemės sklypas, sutiko su jos siūlomu kluono padalijimo variantu. Gavus iš teismo dokumentus ir su jais susipažinus paaiškėjo visai kita situacija. Prienų rajono Birštono apylinkės tarybos 1992-01-26 sprendimu, J. M., A. po perkamais statiniais, buvo skirta suformuoti ir įteisinti 0,20 ha ploto žemės sklypą. 2008 m. M. J. sklypo po statiniais suformavimui ir kadastrinių matavimų atlikimui, pasamdė kadastrinius matavimus atliekančią įmonę - J. J. individualią įmonę. Ši įmonė prieš atlikdama vietoje kadastrinius matavimus ir pažymėdama formuojamo sklypo ribas, privalėjo ją kaip gretimo sklypo savininkę informuoti, kviesdama dalyvauti M. J. žemės sklypo ribų nustatyme ir sklypo suformavime, tačiau ji tokio kvietimo negavo. Minėta įmonė, jam skirto sklypo ribas suformavo ne po statiniais kaip nurodyta Prienų rajono Birštono apylinkės tarybos 1992-01-26 sprendime, o tik po dalimi vieno statinio, t. y. kluono, didesnę jo dalį patalpinant ant M. J. žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius irgi pažeisdamas Prienų rajono Birštono apylinkės tarybos 1992-01 -26 sprendimą, patvirtino M. J. suformuoto sklypo ribas su padidintu jo plotu ir leido jį įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre be jos sutikimo ir žinios. Jei iškovė sutiktų, kad jai priklausanti namo dalis liktų jos (atsakovės) nuosavybe, o į ieškovės sklypą patenkanti didesnė kluono dalis liktų jos nuosavybe, pakoreguojant tik kompensuotiną iš jos ieškovei sumą, kadangi namo vidutinė rinkos vertė yra didesnė, sutiktų su tokiu atidalijimo variantu.

8Atsakovė teismo parengiamajame ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžius pranešta tinkamai, ją atstovavo advokatė S. Č. (CPK 51 straipsnio 2 dalis), kuri teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Minėta atstovė nurodė, kad byloje rašiniais įrodymais yra pilnai pagrįsta, kad ieškovė ir atsakovė yra gretimų sklypų savininkės, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Iš Registrų centro duomenų bazės matyti, kad šioje namų valdoje yra registruotas pastatas - ūkio pastatas plane pažymėtas 3I1m, šio statinio dalis ½ priklauso atsakovei, kam priklauso kita ½ šio pastato iš Registrų centro duomenų nėra matyti, tokiu būdu ši dalis nepriklauso nei ieškovei nei atsakovei. Buvo pareikta Nekilnojamojo turto kadastro bylos kopija, kuria disponuoja atsakovė ir remiantis šia dokumentacija yra išdėstyta visa patalpų statinių schema, kuri nuosavybės teise priklauso L. K.. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės disponuojamoje nekilnojamojo turto byloje nėra atvaizduoto vieno statinio, kuris yra registruotas registrų centre kaip atskiras savarankiškas statinys – ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 3I1m. Ieškinio aplinkybė, kad kluoną kerta žemės sklypo riba, tarp ieškovei ir atsakovei priklausančių sklypų, įrodinėjama vienu vieninteliu dokumentu, t. y. UAB Savana rengtu projektu, tačiau kol nepaneigti Registrų centro duomenys įregistruoti apie nekilnojamąjį turtą kaip ir bet kokie duomenys yra laikomi teisingais ir galiojančiais, kol nebus nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, atitinkamai ir nekilnojamojo turto kadastro registro byla. Faktas, kad yra statinys ūkio pastatas, kurios 1/2 dalis priklauso K., bet nepriklauso J., pagal Registrų centro duomenis šis statinys yra prijungtas šalia kluono, duomenys yra registruoti 2003-12-15, tai naujesni ir tikslesni duomenys nei pateikti ieškovės, kuri pateikė 1991 metu duomenis. Iš tikrųjų atsakovės poziciją, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad žemės sklypo riba kerta kluoną, įrodo pateiktos foto nuotraukos ir pateikta statinių išsidėstymo schema, kurią parengė UAB „Geoturtas“ ir kartu buvo pateikta su priešieškiniu, tačiau prašom vadovautis prie jo pateiktais priedai. Plika akimi matyti, kad UAB Savana pateiktas projektas neatitinka faktinės situacijos, tai matosi iš visų byloje esančių fotonuotraukų. Pagal būtent atsakovės pateiktus duomenis, t.y. pagal kadastro bylą matyti, kad kluono abiejų galų plotis yra 7,65 metro, priestato, kurio ½ disponuoja K. išimtinai, plotis yra 7 m, t.y. siauresnė nei kluono. Pateiktos fotonuotraukos atspindi faktinę statinių situaciją, iš jų matyti, kad sugriuvusi kluono dalis yra akivaizdžiai siauresnė, tai matoma plika akimi. Ši statinio būsena- sugriuvęs be stogo, atitinka išsamius Registrų centro fiksuotus duomenis. Tai atspindi ir pateiktas fotonuotraukas ir situaciją šiandien dienai, kad ta dalis būtent ir yra ūkinis pastatas registruotas Registrų centro atskiru unikalu numeriu pažymėta yra 3I1m ir yra be stogo. Duomenys fiksuoti 2003 m. Šiandien atsakyti į klausimą ar tai tas statinys J. negali, nes jo nėra mačiusi, nes jos disponuojamuose dokumentuose šio statinio nėra, nes jis jai nepriklauso nuosavybės teise, todėl jo ten ir neturi būti. Išreikšta dvejopa pozicija pagal ieškinį, kuriame nurodoma kad šiandien faktinė kluono situacija- plotas užstatymo kluono, neatitinka Registrų centro įregistruotų žymų, nes nusidėvėjo atitinkamos dalys kluono, dėl ko sumažėjo bendras užstatymo plotas. Atstovė ieškovės sako, kad buvo rekonstruota, tokia pozicija atsispindi ir 2017-02-22 ieškovės pateiktame prašyme, kuriame yra aiškiai įvardijama, kad ta dalis kluono, kuri patenka į ieškovės sklypą buvo rekonstruota, tokia žyma yra ir UAB „Savana“ rengtame naujame projekte, kuriuo turėtų vykti atidalinimas šio statinio. Pagal LAT praktiką ir kadastrinių duomenų rengimo ir tikslinimą reglamentuojančias teisės normas, esant aplinkybei, kad statinys buvo rekonstruotas, kuris priklauso bendros dalinės nuosavybės teise dviem savininkams, be kito savininko žinios ir sutikimo, tai šie duomenys bent turi būti patikslinami Registrų centre, vykti atidalinimas pagal tokį projektą negali. Remtis vien tik nuomone, kad nors Registrų centre ūkio pastatas pažymėtas 3I1m yra registruotas, tačiau faktiškai kita pusė t.y. ieškovė jo nėra mačiusi ir jos nuomone ji dalinasi tiktai kluoną, per kurį eina sklypo riba, tai iš tikrųjų tokia pozicija būtų klaidinga. Nors ieškovė nurodė, kad jau 1992 m. buvo bandoma dalintis ginčo objektą ir ta faktinė situacija išlikusi iki šios dienos, tačiau anaiptol pagal metražą pateiktą - tai ta faktinė situacija skiriasi tai dienai ir šiandien dienai buvusiai. Tai tik variantas galimo pasidalinimo būdo, to pasidalinimo būdų kaip ieškovė nurodė buvo ir 1 ir 2 ir 3 ir 4, jis įrodomosios galios neturi, tai tik metražai, bet faktas, kad jie yra pasikeitę šiandien dienai ir tai tikrai negalėtų būti kaip įrodymu. Iš tikrųjų ieškinys yra nepagrįstas, nes neišsiaiškinta vadovaujantis Registrų centro duomenų baze, kad šalia kluono yra atskiras objektas - ūkio pastatas, kurios ½ dalis priklauso atsakovei, o dėl kitos dalies neaišku, kas yra paveldėtojai šiai dienai, todėl šiai dienai yra sprendžiamas klausimas dėl statinio, kurio ½ priklauso tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad UAB „Geoturtas“ matininkas vyko į vietovę, atstovė vyko kartu su juo į vietą sudaryti planą, matavo, fotografavo, buvo paruoštas toksai žemės sklypo planas. Matininkas pažymėjo, kad kraštinės skiriasi. Kvalifikaciją matininko įrodo įmonės antspaudas ir rekvizitai, jo kvalifikacija yra viešai prieinamoje duomenų bazėje. Nurodė, kad esant abejonėms dėl dalijamų statinių parametrų, jų pasikeitimų toks ieškinys negali būti tenkinamas, nes turėtų būti bendru sutarimu atlikti tikslinimai, atspindėta Registrų centre reali statinių išsidėstymo situacija, jų būklė ir tik tada galima spręsti klausimą dėl atidalijimo.

9Ieškinys atmestinas.

10Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės sklypų savininkės: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), o atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 18, 30 – 31). Ginčo tarp šalių dėl žemės sklypų ribų nekyla, atsakovė priešieškinį, kuriuo ginčijo žemės sklypo ribą, atsiėmė, byla toje dalyje teismo nutartimi nutraukta (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 166 – 171, II t., b. l. 90, 96 - 97).

11Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ priklauso šios bylos ginčo objektas – prašomas atidalinti pastatas - kluonas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 6 – 7, 118 - 120). Būtent dėl šio pastato atidalijimo ir kilo tarp šalių ginčas. Ieškovė, siekdama atidalinti ginčo objektą, pateikė atsidalinimo projektą (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 13 – 17, 44 – 51). Šalių pozicijos iš esmės išsiskyrė dėl to ar dalintinas kluonas stovi ant sklypo ribos ar ant sklypo ribos stovi du pastatai (kluonas 2I1m ir ūkio pastatas 3I1m), kokiomis aplinkybėmis pasikeitė dalintino kluono parametrai, ar dalintinas kluonas buvo rekonstruotas, jei taip - ar teisėtai.

12Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš bendraturčio teisių, kurią jis gali įgyvendinti susitarimu su kitais bendraturčiais, o jeigu susitarti nepavyksta, – kreipdamasis į teismą su reikalavimu atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, taip pat pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Bendraturčiai turi teisę susitarti dėl atidalijimo būdo. Tais atvejais, kai dėl to nesusitariama, ginčas sprendžiamas teisme, ir prioritetas pagal įstatymą teikiamas atidalijimui natūra; tik nesant galimybės atidalyti visų bendraturčių dalių natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Dėl to esminis kriterijus sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių dalių dydis. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012; ir kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiško daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 ir kt.). Nagrinėjamojoje byloje ieškinio gavimas teisme ir bylos iškėlimas patvirtina tarp bendraturčių kilusį ginčą dėl ginčo objekto – kluono atidalinimo. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu atidalinti pagal UAB „Savana“ projektą savo poziciją grindė iš esmės tuo motyvu, kad sklypo riba eina ne per ieškovės siekiamą atidalinti kluoną 2I1m, o per du pastatus, todėl atidalinus pagal pateiktą projektą visas kluonas atitektų ieškovei. Minėtą atsakovės aplinkybę patvirtina UAB „Geoturtas“ žemės sklypo planas, statinių išdėstymo sklypuose schemos, UAB „Kadastras“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, su joje parengtais kadastriniais matavimais pastatams 2I1m ir 3I1m, taip pat 2003 m. gruodžio 19 d. nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla Nr. ( - ), liudytojų parodymai (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 173 – 175 II t., b. l. 102 – 117; III t., b. l. 43 – 61). Liudytoja L. B. parodė, kad ji gyveno toje sodyboje, prisimena kluoną ir buvusį tvartą, kurio jau nelikę, likę tik pamatai, išlikęs tik kluonas, prie jo kairėje buvo ūkinis ir kitoj pusėj buvo priestatas, iš priekio dar buvo mažiukas priestatukas, šiandien kluono dalis nugriauta, būklė apgailėtina (CPK 178, 185, 189 straipsniai) (elektroninės bylos apyrašo III t., b. l. 64 – 66; 2017 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 44 sek. – 49 min. 48 sek). Liudytojas S. K. parodė, kad toje vietovėje jis gyveno iki 1974 m., ūkio pastate tėvai laikė gyvulius, kluoną tėvas renovavo, dabar faktiškai nėra dviejų kluono dalių ieškovės žemės sklypo dalyje, o visas kluonas patenka į ieškovės žemės sklypą (CPK 178, 185, 189 straipsniai) (elektroninės bylos apyrašo III t., b. l. 64 – 66; 2017 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 55 sek. – 41 min. 38 sek). Be to tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad jau iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad pagal atidalinimo projektą tenkanti atsakovei pastato dalis yra sugriuvusi, be stogo, siauresnė, akivaizdžiai savo fizine būkle besiskirianti nuo ieškovei tenkančios pagal jos poziciją kluono dalies, kas tik patvirtina aukščiau minėtus įrodymus, jog siekiamo atidalinti kluono 2I1m plotis (7,65 metro) yra didesnis nei ūkio pastato 3I1m plotis (7 m) ir kad žemės sklypo riba tokiu būdu kerta ne vieną statinį - kluoną, o du statinius. Pažymėtina, kad nūdienos faktinė ūkio pastato 3I1m būsena „sugriuvęs be stogo“, nustatyta iš atsakovės pateiktos UAB „Kadastras“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, kuri remiasi UAB „Geoturtas“ atliktais matavimais, taip pat iš fotonuotraukų, atsakovės atstovės paaiškinimų, nurodant, kad matavimai atlikti faktiškai atsakovės matininkams ir pačiai atsakovės atstovei nuvykus į vietą ir atlikus matavimus. Minėta statinio būsena „sugriuvęs, be stogo“ atitinka ir 2003 metais fiksuotus VĮ Registrų centre duomenis, t .y. iš 2003 m. gruodžio 19 d. nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų bylos Nr. ( - ) matyti, kad ūkio pastatas 3I1m yra fiziškai pažeistas, stogo neturi. Ieškovės atstovės argumentas dėl UAB „Geoturtas“ matininko R. B. kvalifikacijos atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovės atstovė pateikė į bylą duomenis apie minėto asmens turimus tiek matininko, tiek geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, todėl ieškovei neįrodžius minėto asmens ruoštų teismui dokumentų (žemės sklypo plano su koordinatėmis, statinių išdėstymo sklypuose schemos) neatitikimo teisės aktų reikalavimams, teismas jais vadovaujasi kaip lygiaverčiais įrodymais, pateiktais šiuo atveju atsakovės (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad sugriuvusi be stogo pastato dalis, pagal projektą turinti atitiekti atsakovei, yra ne siekiamo atidalinti kluono sugriuvusi dalis, o atskiras statinys - ūkio pastatas 3I1m, kuris ieškovės pateiktame atidalinimo projekte apskritai nefiksuojamas ir kas rodo, kad atidalinus ginčo objektą pagal tokį projektą būtų pažeistos bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Tuo pačiu atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad dalintino kluono 2I1m naudojimosi tvarka tarp šalių buvo nusistovėjusi, kadangi to nepatvirtino byloje esantys įrodymai, priešingai, kaip matyti iš šalių pateiktų nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų, atsakovės paaiškinimų, liudytojų parodymų, fotonuotraukų- ginčo pastatas yra apleistas, realiai seniai buvo benaudotas, bebaigiantis sugriūti (CPK 178, 185, 186, 189 straipsniai). Pastebėtina, kad tai, jog atsakovė savo kluono ½ dalies aktyviai nenaudoja, dar nereiškia, kad ji to nedarys ateityje ir kad jai turi būti sudarytos kliūtys įgyvendinti savo nuosavybės teisės dalį.

13Pažymėtina, kad byloje ginčo, jog siekiamo atidalinti kluono užstatymo plotas skiriasi nuo VĮ „Registrų centras“ duomenų, nekilo. Šalys pripažino, kad šiai dienai kluono užstatymo plotas (119,34 kv.m.) akivaizdžiai skiriasi nuo duomenų užrašytų nekilnojamojo turto kadastre (160 kv.m.), pripažino, kad kluono užstatymo plotas sumažėjo, tačiau ieškovė, pateikusi turto atidalinimo projektą, nurodo, kad ši aplinkybė neįpareigoja bendrasavininkų kreiptis į nekilnojamojo turto registrą dėl duomenų pakeitimo ir tai netrukdo atsidalinti turtą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jei šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. Ieškovės pozicija dėl kluono užstatymo ploto sumažėjimo buvo dvejopa: ieškinyje neprivalėjimą keisti kadastro duomenis ieškovė grindė aplinkybe, kad kluonas natūraliai susidėvėjo, tuo tarpu 2017 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje ir 2017 m. vasario 22 d. prašyme prijungti papildomus dokumentus, ji nurodė, kad tą kluono dalį, kuri patenka į jos sklypą, ji buvo rekonstravusi (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 105 – 113; III t., b. l. 29 – 31; 2017 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 32 sek. – 22 min. 05 sek.). Minėto teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jos vyras rekonstravo kluono dalį ir paaiškino, kad rekonstruojant buvo atstatytos medinės sienos, uždėtas naujai stogas ir susitvarkyta ties de fakto žinoma sklypo riba, tačiau kaip konkrečiai buvo daryta rekonstrukcija ji negalėjo paaiškinti, nes šiai dienai jos sutuoktinis miręs, nežino ar 2007 metai gali būti rekonstravimo pabaiga, tačiau tai galėtų atsakyti projektą daręs UAB „Savana“ matininkas. Nors ir negalėjo ieškovė pasakyti kokie rekonstrukcijos darbai padaryti, tačiau dalintino kluono ieškovės nurodytą rekonstrukcijos aplinkybę patvirtina pačios ieškovės pateiktas turto atidalinimo UAB „Savana“ projektas bei liudytojo T. N. parodymai (CPK 177, 178, 185, 189 straipsniai). Minėtame atidalinimo projekte nurodyta, kad ieškovei atitenkanti kluono dalis rekonstruota nuo 1992 iki 2007 metų (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 13 – 17, 44 – 51). Liudytoju apklaustas matininkas T. N. patvirtino aplinkybę, kad pastatas buvo rekonstruotas, kas reiškia statybos darbus ir šią žymą projekte jis įrašė remdamasis pačios ieškovės pasakymu ir raštu bei parodė, kad du priestatai yra nugriauti, prižiūrėta pastato dalis yra ieškovės pusėje pagal jo projektą, o kita dalis nugriuvusi, o visus statinius sudėjus ir būtų tas pastatas, registruotas 1991 m. (elektroninės bylos apyrašo III t., b. l. 29 – 31; 2017 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 37 sek. – 1 val. 00 min. 17 sek). Minėtas liudytojas taip pat paaiškino, kad projekte įrašė žymą „rekonstrukcija“ todėl, kad atstatinėjant pastato dalį keitėsi gabaritai, o tai yra rekonstrukcija, tačiau vėliau nurodė, kad kai yra nugriuvusi statinio dalis, kitaip parašyti, jog jis tiesiog sunyko, neišeina, lieka tik, kad jis rekonstravosi. Liudytojai S. K. ir L. B. taip pat patvirtino, kad kluonas yra akivaizdžiai sumažėjęs, neliko jo dviejų dalių (elektroninės bylos apyrašo III t., b. l. 64 – 66; 2017 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 55 sek. – 49 min. 48 sek.). Tai patvirtina ir fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad vienoje kluono pusėje yra likę statinio pamatai, sienų fragmentai, tuo tarpu kitoje kluono pusėje, turėjusių pagal kadastro duomenis būti, dviejų priestatų apskritai nėra, net nėra išlikusių nei sienų griuvenų, nei pamatų, nors abiejose kluono pusėse statiniai statyti tais pačiais 1922 metais (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 5 – 7, 63 – 67, 105 – 113, II t., b. l. 118 – 121). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, išsiaiškintina ką teisės aktai laiko rekonstravimu, savaiminiu sunykimu.

14Teisinius santykius dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69, 71 punktai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punkte numatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas, o 71 punkte numatyta, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti reikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio nugriovimą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą, o nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti nereikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas jo nugriovimo ar žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas. Pažymėtina, kad pagal minėtų nuostatų 66 punktą, pakeitus įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenis, kartu turi būti patikslinami Registro duomenys, susiję su daiktinėmis teisėmis.

15Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis išaiškina, kad statinio rekonstravimas tai statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Minėto straipsnio 73 dalis nurodo, kad statinio remontas- tai statinio kapitalinis ar paprastasis remontas. Statinio paprastasis remontas pagal minėto straipsnio 58 dalį atitinka LR CK įtvirtintą paprastoji remonto sąvoką ir reiškia statybą, kurios tikslas atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statinio kapitalinis remontas pagal minėto straipsnio 53 dalį reiškia statybą, kurios tikslas - pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Kaip pažymėjo Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo kolegija administracinėje byloje Nr. A756-183/2009, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 13 punktą pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimą paprastajam remontui – šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos (2009 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-183/2009). Taigi, daikto einamasis remontas turi būti suprantamas kaip darbai, susiję su daikto būklės, pablogėjusios dėl natūralaus susidėvėjimo, normaliai naudojantis daiktu, atstatymu, nesusijusiu su daikto pagrindinių dalių (konstrukcinių elementų) pakeitimu.

16Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės normas ir nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog prašomo atidalinti kluono užstatymo plotas sumažėjo dėl šio daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo), kad Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl daikto pažeidimo pakeisti nebuvo, tačiau neginčytinai byloje nustatyta, kad registruotas kluono užstatymo plotas ženkliai sumažėjo, darytina išvada, kad ieškovė dalintino kluono užstatymo plotą pakeitė, atlikdama statybos darbus, kaip pati nurodė atstatant sienas, uždengiant stogą, ir tokiu būdu pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, kas neatitinkant viešo registro duomenų dėl statinio užstatymo ploto reiškia statinio rekonstravimą ir kas nurodyta ieškovės pateiktame atidalinimo projekte, juolab, kaip aukščiau minėta, rekonstrukcijos faktą pati ieškovė pripažino savo teiktuose teismui procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 18 punktu, statinį rekonstravus turi būti atliekami kadastriniai matavimai ir pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys. Be to, šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal ieškovės pateiktą turto atidalinimo projektą kluonas negalėtų būti atidalintas dar ir dėl to, kad atsakovė apie kluono rekonstrukciją, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto sumažėjimą nebuvo informuota, rekonstrukcija atlikta be jos sutikimo, ieškovė priešingų duomenų byloje nepateikė ir neįrodė, kad rekonstrukcijos darbai buvo vykdomai teisėtai pagal Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, todėl laikytina, kad dalintino pastato rekonstrukcija atlikta pažeidžiant bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 4.72 – 4.77, 4.81 straipsniai, Statybos įstatymo 23 straipsnis). Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu, atsakovė išreiškė poziciją, kad esant abejonėms dėl dalijamų statinių parametrų, jų pasikeitimų ji sutiktų bendru sutarimu atlikti tikslinimus, tam, kad būtų atspindėta Nekilojamojo turto registre reali statinių būklė, jos parametrai, išsidėstymo situacija ir tik tada spręstų klausimą dėl atidalijimo. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimui būtinas visų savininkų prašymas, manytina, kad atsakovė neprieštaraus minėto sutikimo/ prašymo davimui, nes iš esmės ji neprieštarauja pačiam atsidalinimui, tik jo būdui, todėl to pasėkoje teisės aktų nustatyta tvarka nustačius ir įregistravus pasikeitusius dalintino turto duomenis bendraturčiai, vykdydami pareigą bendradarbiauti tarpusavyje, galės susitarti ir dėl atidalijimo būdo (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnis, 13 straipsnio 2 dalis, CK 4.80 straipsnis).

17Be to, pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, jog teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką; registracija nesant pagrindo yra tada, kai teisinė registracija vykdoma nepateikus dokumentų, kurie yra būtini jai atlikti, arba pateikus tokius dokumentus, kurie aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; kt.). Nagrinėjamos bylos atveju kaip minėta faktinis dalintino kluono užstatymo plotas yra ženkliai mažesnis nei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kluono užstatymo plotas. Šalys ginčo dėl dalintino statinio registracijos duomenų panaikinimo kaip neteisingų nekelia. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys yra teisingi ir išsamūs, todėl teismas privalo jais vadovautis, kadangi sprendžiant tokio pobūdžio ginčą teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslūs atidalijamo daikto duomenys svarbūs, nustatant atsidalijantiems bendraturčiams teksiančias realias turto dalis, taip pat ir sprendžiant dėl galimybės atidalyti prašomu būdu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009 ir kt.). Dėl to esminis kriterijus sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių dalių dydis. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms dėl dalintino kluono faktinio užstatymo ploto neatitikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kluono užstatymo plotui, dėl kluono parametrų pasikeitimo atliekant statybos darbus - rekonstrukciją ir apie tai neinformavus kito bendraturčio, kas pažeidžia imperatyvias teisės normas, nėra jokio pagrindo teigti, kad atidalintinas pastatas ginčo šalims atitiktų idealias nuosavybės bendraturčių dalis. Priešingai, toks atidalijimo būdas ginčo šalims keistų turimų nuosavybės dalių proporcijas, pažeistų bendraturčių teises dėl bendraturčių teisių apimties pasikeitimo.

18Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių kitų atidalijimo projektų, kurie galėtų būti vertinami ir svarstomi, tačiau vien ši aplinkybė per se, jog atsakovė savo iniciatyva nesiūlo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, nereiškia, jog ieškovės siūlomas atidalijimo būdas atitinka visų bendraturčių interesus ir jų nepažeidžia. Savo nesutikimą ieškovės siūlomam atidalijimo būdui atsakovė aiškiai išreiškė tiek sprendžiant šį klausimą ikiteismine tvarka, nurodant, kad sutiktų atsidalinti, jei kitas šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas turtas atitektų jai, tiek teismo proceso metu, nurodant, kad nesutinka su tokiu atsidalinimo variantu, nes pagal tokį atidalijimo būdą visas dalintinas kluonas atitektų vienai ieškovei. Pažymėtina, kad joks įstatymas ar kitas teisės aktas nenumato pareigos turto bendrasavininkui, nesutinkančiam su pateiktu atidalijimo būdu, pateikti savo projektą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, rungimosi ir dispozityvumo principai tokio pobūdžio bylose nesuteikia teismui diskrecijos savo iniciatyva ieškoti galimų turto atidalinimo variantų, jei viena iš šalių nepakankamai naudojasi įrodinėjimo teise ir pareiga bei neteikia galimų pasiūlymų, neįrodinėja realių galimybių turtą padalyti natūra, nerengia tokio padalijimo projektų, neteikia įrodymų dėl kitos šalies pasiūlymų netinkamumo ir pan. (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1247-622/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, o ne pareigą pateikti alternatyvų projektą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-466/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014 ir kt.). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, juose išdėstydamas tiek bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė aktyviai neigė ieškovės poziciją, pakankamai bendradarbiavo, nurodydama konkrečius savo teisių ir interesų pažeidimus įgyvendinant ieškovės atidalinimo projektą, pateikdama savo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovės parengtas atidalinimo projektas pagal 1991 m. kadastro bylą, nenurodant visų statinių, kurie yra nurodyti atsakovės pateiktoje 2003 m. kadastro byloje. Ieškovės atidalinimo projektą rengęs matininkas T. N., apklaustas teisme kaip liudytojas, parodė, kad atidalinimo projekte nepavaizdavo kaimyninių sklypų objektų, kadangi į juos kreipėsi tik ieškovė, tai jie projektą parengė tik pagal ieškovės vardu registruotus pastatus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovės pateiktas atidalinimo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatų, jog projekte turi būti apibūdintas statybos sklypas, tame tarpe ne tik sklype esantys statiniai, bet ir aplinkinis užstatymas, statinio ryšys su gretimu užstatymu, su gretima urbanistine aplinka, idant atitiktų trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus. Tai, kad ieškovės pateiktas atidalinimo projektas neatitinka minėtų teisės normų, kad atidalinimo projektas parengtas neįvertinus ūkio pastato 3I1m ploto, tai, kad tokiu būdu pažeidžiami ne tik atsakovės interesai dėl jai tenkančios pagal projektą dalies, bet galimai ir kitų trečiųjų asmenų, kas būtų nustatyta, jei VĮ Registrų centre būtų įregistruotas daiktinės teisės turėtojas į ūkio pastato 3I1m ½ dalį, kuri neatsiejamai susijusi su siekiamu atidalinti pastatu- kluonu 2I1m, kad siekiamas atidalinti kluono užstatymo plotas neatitinka VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio statinio užstatymo ploto, kad vieši nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, manytina, kad atsakovės nesutikimas su ieškovės pasiūlytu kluono dalies atidalijimo variantu yra pagrįstas, todėl teismas, spręsdamas šį ginčą, privalo atsižvelgti ne tik į ieškovės teisę atsidalinti turtą, tačiau ir į teisėtus atsakovės interesus.

19Įvertinus visas aukščiau nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ieškovei nepateikus jokių alternatyvių variantų dėl kluono dalies atidalijimo, kurie nepažeistų pagrįstų atsakovės interesų, vadovaujantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, konstatuotina, kad ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.80 straipsnis).

20Pažymėtina, jog teismui nustačius, jog ieškovės pasiūlytas atidalijimo būdas neatitinka įstatymų reikalavimų ir teisėtų bendraturčių interesų, tai neužkerta teisės ateityje kreiptis į teismą su kitokiu, bendraturčių interesus atitinkančiu, atidalijimo projektu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

21Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo minėto straipsnio nuostatos, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad šalies procesinis elgesys laikytinas tinkamu, jei ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Ieškovės atstovė baigiamosiose kalbose nurodė, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas turėtų būti atsižvelgta į tai, jog atsakovė savo priešieškinį atsiėmė, tačiau ieškovė dėl atsiliepimo į priešieškinį patyrė 500 Eur advokato išlaidų. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis, piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; ir kt.). Byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Nagrinėjamojoje byloje atsakovė pateiktu priešieškiniu siekė užginčyti žemės sklypo planą, nurodydama, jog nesutinka su gretimo sklypo ribų nustatymu, teikdama priešieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovė siekė realaus savo teisių pažeidimo gynimo, o ne nepatogumų, trukdžių, rūpesčių ieškovei sukėlimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu priešieškinys buvo atsiimtas, juolab buvo siekiama taikiu būdu išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą teisme buvo ne kartą tenkintas ieškovės ir jos atstovės prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodant, kad bendraturtės siekia ginčą išspręsti taikiai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pripažinti aplinkybę, jog atsakovė, pareikšdama priešieškinį, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai žinojo apie atliekamų procesinių veiksmų tiek faktinį tiek teisinį nepagrįstumą, nėra pagrindo, kadangi asmuo turi teisę ginti savo įsitikinimus, teises ir teisėtus interesus pasinaudodamas teise teikti ieškinį/ priešieškinį ir jį įrodinėti savo pasirinktomis priemonėmis (CPK 5, 12, 14, 42, 177, 178 straipsniai). Priešingu atveju, pripažinus nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, reiškiant priešieškinį, laikant tai netinkamu procesiniu elgesiu būtų nepagrįstai apribota šalies teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, tiek CPK 5 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

22Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės išlaidas sudaro 900 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 200 Eur už kadastrinius matavimus (elektroninės bylos apyrašo III t., b. l. 42 – 58). Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, suteiktų teisinių paslaugų kiekį, tai, kad prašomos advokato išlaidos yra tik už atstovavimą, neapimant atsiliepimo ir priešieškinio surašymo, taip pat įvertinant būtinybę vykti advokatui į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, advokato darbo laiko sąnaudas (atstovavimas teisme 7 posėdžiuose, laikas posėdžiuose viso 4 val. 20 min.), sprendžia, kad minėtos advokato išlaidos, nors ir pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais, tačiau ženkliai viršijančios minėtų rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktų nustatytus dydžius, todėl mažintinos ir iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 600 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Taip pat, iš ieškovės atsakovės naudai kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais priteistinos kitos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 200 Eur už atliktus kadastrinius matavimus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tokiu būdu, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies ir viso iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

23Teismas šioje byloje patyrė 28,71 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovės M. J., asmens kodas ( - ) atsakovės L. K., asmens kodas ( - ) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

27Priteisti iš ieškovės M. J., asmens kodas ( - ) 28,71 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 71 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. ( - ), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J.... 3. Teismas... 4. ieškovė M. J. (toliau – ir ieškovė) pateiktu teismui ieškiniu prašo... 5. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė ir atsakovė bendrosios dalinės... 6. Ieškovė teismo parengiamajame ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie... 7. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepimas... 8. Atsakovė teismo parengiamajame ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės... 11. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šalims bendrosios dalinės... 12. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš bendraturčio... 13. Pažymėtina, kad byloje ginčo, jog siekiamo atidalinti kluono užstatymo... 14. Teisinius santykius dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės... 15. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis išaiškina, kad statinio... 16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės normas ir nustatytas... 17. Be to, pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4... 18. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovė nepateikė... 19. Įvertinus visas aukščiau nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir... 20. Pažymėtina, jog teismui nustačius, jog ieškovės pasiūlytas atidalijimo... 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios... 22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės išlaidas sudaro 900 Eur advokato... 23. Teismas šioje byloje patyrė 28,71 Eur procesinių dokumentų įteikimo... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 25. ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovės M. J., asmens kodas ( - ) atsakovės L. K., asmens... 27. Priteisti iš ieškovės M. J., asmens kodas ( - ) 28,71 Eur (dvidešimt... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...