Byla 2-519-618/2013
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. T. (V. T.)

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. V., atsakovo A. G. atstovams advokatui V. J. ir advokato padėjėjui M. C., trečiajam asmeniui V. T. (V. T.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. T. (V. T.),

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti 36581,27 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-5). Nurodė, kad atsakovas 2009-11-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad atsakovas 2009-03-27 be leidimo pateko į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės saugomą teritoriją, policijos pareigūnui, t. y. trečiajam asmeniui V. T., atliekant tarnybines pareigas, bandant sulaikyti atsakovą, pastarasis jam pasipriešino. Paaiškino, kad pareigūnui V. T. bandant sulaikyti atsakovą, t. y. atliekant tarnybines pareigas, jam buvo lengvai sutrikdyta sveikata, todėl Klaipėdos apskrities VPK viršininkas 2010-02-09 įsakymu nusprendė išmokėti V. T. 11 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, l. e. policijos generalinio komisaro pareigas A. S. patvirtino Policijos departamento Finansų valdybos išvadą, kurioje siūloma išmokėti V. T. 36581,27 Lt dydžio kompensaciją, kompensacija buvo išmokėta. Nurodė, kad, kadangi žala buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, žala turi būti atlyginta iš atsakovo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas A. V. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, pateikė prašymą atnaujinti praleistą senaties terminą (b. l. 53-56, 59).

3Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (b. l. 24-26). Nurodė, kad, mano, jog ieškovo reikalavimai nepagrįsti, nes išmokant kompensaciją nebuvo nustatyta atsakovo kaltė, taip pat išmokėtos kompensacijos dydis yra neproporcingas galimai padarytai žalai, nes V. T. su paprasta trauma – plaštakos sumušimu, negalėjo turėti 67 dienas nedarbingumą. Be to, prašė taikyti senaties terminą, nes įvykis, kurio metu galimai atsirado žala, buvo 2009-03-27, o ieškovas į teismą kreipėsi gerokai vėliau. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas M. C. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 59). Nurodė, kad atsakovas nesutinka su žalos apimtimi, nes išmokėta kompensacija viršija realiai padarytos žalos dydį, be to, mano, kad praleistas trejų metų senaties terminas, nes apie žalą ieškovas sužinojo 2009-03-27, kai buvo įvykis, o į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2012-08-30, terminas praleistas be jokios svarbios priežasties, didelis krūvis nėra rimta priežastis dėl termino praleidimo.

4Trečiasis asmuo V. T. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 45), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti (b. l. 59).

5Ieškinys atmestinas.

6Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu 2009-05-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam buvo pareikšti įtarimai, o ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju byloje, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, iškelta administracinio teisės pažeidimo byla (prij. b. Nr. A2.11.-480-93/2011, b. l. 6, 19-20, ). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11.-480-93/2011 buvo pripažinta, kad A. G. 2009 m. kovo 27 d., apie 19.45 val., be leidimo patekęs į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės saugomą teritoriją, policijos pareigūnui V. T. vykdant tarnybines pareigas, aktyviais veiksmais jam pasipriešindamas, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 750,00 Lt litų dydžio bauda (prij. b. Nr. A2.11.-480-93/2011, b. l. 105-107). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2011-07-01 nutartimi nutarė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. ir nukentėjusiojo V. T. atstovo advokato V. Ž. apeliacinius skundus atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutarimą palikti galioti nepakeistą (prij. b. Nr. A2.11.-480-93/2011, b. l. 125-128). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-01-12 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-3 dėl V. T. sveikatos sutrikdymo pripažinta, kad 2009-03-27 Klaipėdos AVPK VTB areštinės vyresniojo postinio V. T. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas (b. l. 8-12). Pagal LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010-02-03 pažymą Nr. 233, V. T. padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas (b. l. 13). Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2010-02-09 įsakymu Nr. 30-TE-68 Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo pripažinta, kad Klaipėdos AVPK VTB areštinės vyresniojo postinio V. T. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, nuspręsta išmokėti 11 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją (b. l. 14). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-03-09 išvada Nr. 5-5IL-75 Dėl sprendimo priėmimo Policijos departamento Finansų valdyba pasiūlė išmokėti Klaipėdos AVPK VTB areštinės vyresniajam postiniui V. T. 36581,27 Lt kompensaciją, išvada patvirtinta l. e. policijos generalinio komisaro pareigas einančio A. S. (b. l. 15). Klaipėdos apskrities VPK 2010-03-26 kasos išlaidų orderiu Nr. PI99 V. T. išmokėta 36581,27 Lt (b. l. 17).

7Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 36581,27 Lt žalos, atsiradusios dėl to, kad sulaikant atsakovą jam atliekant neteisėtus veiksmus, policijos pareigūnui, t. y. trečiajam asmeniui V. T., buvo sutrikdyta sveikata, todėl jam buvo išmokėta kompensacija už žalą, patirtą vykdant tarnybines pareigas. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2009-03-27 be leidimo pateko į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės saugomą teritoriją, policijos pareigūnui, t. y. trečiajam asmeniui V. T., atliekant tarnybines pareigas, bandant sulaikyti atsakovą, pastarasis jam pasipriešino, todėl buvo sutrikdyta pareigūno sveikata, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-01-12 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-3 dėl V. T. sveikatos sutrikdymo pripažinta, kad 2009-03-27 Klaipėdos AVPK VTB areštinės vyresniojo postinio V. T. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, pagal LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010-02-03 pažymą Nr. 233, V. T. padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiam pareigūnui buvo išmokėta kompensacija iš valstybės biudžeto.

8Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos, be kitų – ir garantijos dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sutrikdymo. Vidaus tarnybos statuto aštuntojo skirsnio 40 straipsnyje nustatytos kompensacijų pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos, orientaciniai dydžiai, taip pat atvejai, kai kompensacijos nemokamos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose (toliau – Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygos, Sąlygos), taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais. Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 2 punktą draudimo objektai yra apdraustųjų sveikata ir gyvybė. Šiame teisės akte nurodyta, kokių asmenų sveikata ir gyvybė draudžiama valstybės lėšomis, išvardyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, išdėstyta draudimo ir kompensacijų sumų apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka. Sąlygų 15 punkte nurodyta, kad apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų, o pagal 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Policijos pareigūnai priskirti asmenims, kurių sveikata ir gyvybė nurodytų teisės aktų pagrindu draudžiama valstybės lėšomis (Vidaus tarnybos statuto 1 straipsnis, 2 straipsnio 2, 4 dalys, Asmenų draudimo valstybės lėšomis taisyklių 1.1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Taigi policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis – atlyginti pareigūnui turtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais, tačiau policijos įstaiga paprastai nėra žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo, o žalai atlyginti skirtą išmoką sumoka pareigūnui ne civilinės atsakomybės pagrindu, bet vykdydama įstatyme įtvirtintą socialinio draudimo funkciją. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi kasacinis teismas, nurodydamas, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009; kt.). Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų – nullus commodum capere de sua injuria propria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

9Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta trečiojo asmens sveikata, įvyko 2009-03-27, o ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2012-08-22, t. y. praleidęs trejų metų senaties terminą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas paaiškinamas tuo, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi policijos įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose (jei nukreiptų reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką), pripažintina, kad išmoką išmokėjusiai įstaigai taikomi tie patys ieškinio senaties terminai ir jų skaičiavimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties terminai policijos įstaigai, išmokėjusiai išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos v. A. V. U., bylos Nr. 3K-3-73/2012). Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta trečiojo asmens V. T. sveikata, įvyko 2009-03-27, taigi tada žalą patyręs asmuo, t. y. policijos pareigūnas V. T., kuriam vėliau išmokėta kompensacija, sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo kreipėsi tik 2012-08-22, t. y. praėjus trejiems metams ir penkiems mėnesiams.

10Ieškovas pateikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Prašyme nurodė, kad mano, jog teisė kreiptis į teismą ieškovo buvo įgyvendinta sąžiningai ir neaplaidžiai, vadovaujantis tuo metu esama teismų suformuota praktika, be to, pareiškimo nebuvo galimybės pateikti laiku dėl didelio darbo krūvio vykdant tarnybines pareigas. Taip pat nurodo, kad neatnaujinus praleisto senaties termino būtų pažeistas viešasis interesas, nes ieškovo pareikštas ieškinys iš esmės gina valstybės pažeistas teises. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad, kai teikė šį ieškinį, rėmėsi tuo metu vyraujančia praktika, kad sutrumpintas 3 metų terminas skaičiuojamas nuo pinigų išmokėjimo dienos, tik 2012 pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naują praktiką, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo žalos padarymo dienos – įvykio dienos, taigi ieškovas, teikdamas ieškinį, negalėjo numatyti, kad pasikeis teismų praktika. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-630/2003; 2004 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2004; 2005 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–7–372/2005; 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, ir kt.). Ne kiekvieną aplinkybę, apsunkinusią asmens galimybę kreiptis į teismą per ieškinio senaties terminą, įstatymas ar teismas pripažįsta svarbia, sudarančia pagrindą šį praleistą terminą atnaujinti (pvz., pagal CK 1.128 straipsnį prievolės asmenų pasikeitimas nėra svarbi priežastis, pakeičianti ieškinio senaties skaičiavimo tvarką). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio nuostatas ir suformuotą teismų praktiką dėl jų taikymo, svarbia priežastimi, pakankama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali pripažinti tik nepriklausiusias nuo asmens valios aplinkybes, objektyviai užkirtusias kelią jam laiku pradėti ginti savo pažeistas teises. Bylos duomenimis nustatyta, jog įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta trečiojo asmens V. T. sveikata, įvyko 2009-03-27, taigi nuo šio momento skaičiuotinas senaties terminas, ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo kreipėsi tik 2012-08-22, t. y. praėjus trejiems metams ir penkiems mėnesiams. Ieškovas nurodo, kad teisė kreiptis į teismą ieškovo buvo įgyvendinta sąžiningai ir neaplaidžiai, vadovaujantis tuo metu esama teismų suformuota praktika, kad sutrumpintas 3 metų terminas skaičiuojamas nuo pinigų išmokėjimo dienos, tik 2012 pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naują praktiką, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo žalos padarymo dienos – įvykio dienos. Pažymėtina, kad sąžiningas ir atidus asmuo, privalo rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistų teisių apgynimu, įstatymo nustatytais terminais, taigi asmuo, žinodamas apie savo pažeistas teises turi nedelsiant imtis priemonių šioms teisėms apginti, nelaukiant, kol sueis įstatyme nustatytas senaties terminas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo 2010-03-09 išvadoje Nr. 5-5-IL-75 Dėl sprendimo priėmimo, kurioje siūloma išmokėti piniginę kompensaciją policijos pareigūnui V. T., taip pat pavedama Klaipėdos AVPK regreso tvarka išieškoti iš įvykio kaltininko išmokėtą piniginės kompensacijos sumą, tačiau, kaip jau minėta, ieškovas kreipėsi dėl žalos atlyginimo tik 2012-08-22 (b. l. 15). Ieškovas nurodo, kad laiku kreiptis neturėjo galimybės dėl didelio darbo krūvio, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma objektyvia svarbia priežastimi įstatymo nustatytam praleistam terminui atnaujinti, nes trejų metų terminas yra pakankamai ilgas laikotarpis reikalavimams pareikšti. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nenustatyta jokių objektyvių nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis praleidus senaties terminą ieškovo reikalavimams pareikšti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, ieškovo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nepagrįstas, todėl netenkintinas, taigi yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

11Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ir atsakovės atstovų paaiškinimus, pripažintina, jog yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

12Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, taigi šis klausimas nespręstinas.

13Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 16,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 2, 5 dalys).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

15ieškinį atmesti.

16Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai