Byla 2A-1795/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-517-280/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio autobusų parkas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Dorsimus“ ir R. J. individualiai įmonei „Argus“ saugos tarnyba dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatyta pasiūlymų eilė kainų didėjimo tvarka, pirmą vietą suteikiant trečiajam asmeniui UAB „Dorsimus“, įpareigoti atsakovą atmesti trečiojo asmens UAB „Dorsimus“ pateiktus pasiūlymus pirmoje ir trečioje pirkimo dalyse kaip neatitinkančius konkurso sąlygų bei pripažinti ieškovą laimėtoju nurodytose pirkimo dalyse.

5Ieškovas nurodė, kad dalyvavo atsakovo paskelbtame konkurse pirkti keleivinio transporto kontrolės bei saugos paslaugas (toliau – Konkursas), pateikė pasiūlymą, tačiau 2012 m. sausio 20 d. gavo komisijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka, pirmuoju trijose pirkimų dalyse pripažintas trečiasis asmuo UAB „Dorsimus“. Ieškovas pateikė pretenziją, kurioje be kita ko pareikalavo, kad UAB „Dorsimus“ pagrįstų pirmoje ir trečioje pirkimo dalyse pateiktų pasiūlymų kainas. 2012 m. vasario 13 d. atsakovas informavo ieškovą, kad jo pretenzija atmesta, nes UAB „Dorsimus“ pagrindė pasiūlytas kainas, o viešųjų pirkimų komisija įsitikino, kad tomis kainomis objektyviai įmanoma įvykdyti pirkimo sutartį, tačiau atsisakė pateikti ieškovui kainos pagrindimą, nes UAB „Dorsimus“ nurodė, kad pateikta informacija yra konfidenciali. Ieškovas pateikė skaičiavimus, kurie paremti UAB „Dorsimus“ kitam konkursui pateikta sąnaudų skaičiuokle. Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo deklaruoja pirmoje pirkimo dalyje ketinantis atsakovui teikti keleivių kontrolės paslaugas už 192 984 Lt su PVM per metus, nors realios minimalios šių paslaugų teikimo sąnaudos yra 203 031,12 Lt su PVM per metus, o trečiojoje pirkimo dalyje trečiojo asmens pasiūlyta kaina nepadengia net minimalaus darbo užmokesčio sąnaudų (minimalaus darbo užmokesčio sąnaudos per metus sudarys 70 690,44 Lt su PVM, o UAB „Dorsimus“ pasiūlymo kaina be PVM lygi 64 042,97 Lt. Ieškovo nuomone, tokios aplinkybės leidžia abejoti ne tik dėl trečiojo asmens gebėjimo tinkamai vykdyti sutartis, bet ir dėl tinkamo pasiūlytų kainų pagrindimo, kurį trečiasis asmuo pateikė atsakovui.

6Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Panevėžio autobusų parkas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Dorsimus“ pasiūlyta kaina nėra neįprastai maža, pirkėjas jos tokia nelaiko. Ieškovui kreipusis su pretenzija, atsakovas paprašė mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo, kad šis pagrįstų savo kainą. Gavęs tiekėjo paaiškinimus dėl kainos pagrindimo, atsakovas įsitikino, jog tiekėjo pasiūlytomis kainomis objektyviai yra įmanoma įvykdyti pirkimo sutartį.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.

9Teismas nurodė, kad pirmai pirkimo daliai „Miesto maršrutiniais autobusais besinaudojančių keleivių kontrolės paslaugos“ ieškovo pateiktas mėnesio minimalių išlaidų dydis 13 982,86 Lt, o atsakovas pateikė skaičiuoklę, kurioje nurodytos sąnaudos vienam mėnesiui 12 744,96 Lt. Ieškovas į minimalių išlaidų sudėtį įtraukė išlaidas vaizdo kamerai su įrašymo įranga, ko šiame pirkime nereikalaujama. Mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas neįtraukė vaizdo kameros su įrašymo įranga ir nurodė mažesnes kuro įsigijimo ir automobilio eksploatacines išlaidas bei išlaidas mikroautobusams. Teismas, įvertinęs šias išlaidas, nurodė, kad metinės sąnaudos su PVM neviršija 192 984 Lt.

10Trečiai pirkimo daliai „Turto ir komercinės veiklos autobusų stotyje apsaugos ir autobusų parko teritorijos apsaugos paslaugos“ UAB „Dorsimus“ numatė 4 darbuotojų etatus, sąnaudos jų darbo užmokesčiui ir su tuo susijusios išlaidos – 4 722,48 Lt per mėnesį, o visos išlaidos 5 336,97 Lt (darbo užmokestis, telefonas, darbo rūbai), kas neviršija pasiūlymo kainos 77 492 Lt su PVM per metus. Ieškovas prie darbo užmokesčio sąnaudų dar pridėjo padidintas išlaidas švenčių, poilsio ir nakties darbui, todėl nurodė, kad darbo užmokesčio sąnaudų dydis turi būti 5 890,87 Lt per mėnesį, o per metus 70 690,44 Lt. Teismas sutiko, kad už naktinį darbą reikia mokėti didesnius valandinius įkainius. Ieškovo teigimu, šie įkainiai siektų 4 145,24 Lt per mėnesį. UAB „Dorsimus“ pagrįsdama kainą, nurodė, kad kaina už vieną apsaugos darbuotojo išdirbtą 1 valandą turto, esančio autobusų parko teritorijoje, apsaugą sudaro ne minimalus įkainis, o 8,81 Lt. Pasiūlyme nurodytas įkainis yra didesnis už naktinio darbo minimalų valandos įkainį 7,28 Lt už val., bet mažesnis už vienos valandos įkainį švenčių dienomis (9,7 Lt už val.).Neaišku, kiek švenčių dienų bus sutarties, jei ji bus sudaryta, vykdymo metu. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodytų ieškovo tvirtinimų nepaneigė. Dirbtų šventės dieną 6 valandų kainų skirtumas tik 5,34 Lt. Šias papildomas išlaidas UAB „Dorsimus“ turės kompensuoti iš numatyto to mėnesio, kurį bus dirbama šventės dieną, mėnesinio pelno. Todėl teismas atmetė ieškovo tvirtinimą, kad UAB „Dorsimus“ pasiūlyta kaina 77 492 Lt su PVM nepadengia net minimalaus darbo užmokesčio darbuotojams sąnaudų.

11Teismas nurodė, kad UAB „Dorsimus“ pagrindė savo pasiūlymo kainą ir trečiojoje pirkimo dalyje, dėl to negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas atmesti UAB „Dorsimus“ pasiūlymą vien todėl, kad pirkėjas jo pasiūlymo nepripažino neįprastai mažu tuo pagrindu, kad pasiūlymas yra 26 procentais mažesnis už visų pasiūlymų vidurkį.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Ieškovas UAB „Ekskomisarų biuras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinį dėl trečios pirkimo dalies. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismo nurodymas, kad ieškovo teigimu darbo užmokesčio sąnaudos už naktinį darbą sudarys per mėnesį 4 145,24 Lt be PVM neatitinka tikrovės. Ieškovas teismui pateikė skaičiavimus, kurie pagrindžia minimalaus darbo užmokesčio sąnaudų dydį teikiant trečioje pirkimo dalyje numatytas paslaugas. Vienas iš tarpinių rodiklių apskaičiuojant minimalias darbo užmokesčio sąnaudas buvo teismo nurodyti 4 145,24 Lt be PVM, tačiau ši suma parodo ne darbo užmokesčio už naktinį darbą sąnaudų dydį, kaip nurodė teismas, bet apskritai visas darbo užmokesčio sąnaudas be PVM, į kurias nėra įskaičiuotos išlaidos darbuotojų atostogoms ir su darbo užmokesčiu susijusios sąnaudos. Taigi teismas nurodė klaidingas faktines aplinkybes.
  2. Trečiojo asmens nurodytas 8,81 Lt dydžio parametras apima ne tik darbo užmokesčio sąnaudas darbuotojams ir su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas, bet ir PVM, sąnaudas telefonams, darbo rūbams, todėl šis rodiklis negali būti laikomas žyminčiu darbo užmokesčio valandinį įkainį. Realus trečiojo asmens valandinis darbo užmokesčio tarifas, nepriklausomai nuo to yra dirbama dieną, naktį ar šventinę dieną, yra 6,44 Lt be PVM. Ši išvada darytina iš teismo nurodytos faktinės aplinkybės, kad trečiojo asmens sąnaudos darbo užmokesčiui per mėnesį sudaro 4 722,48 Lt be PVM. Šias sąnaudas padalinę iš valandų skaičiaus, kurį reikės dirbti per mėnesį (733 val.), gaunamas vidutinis trečiojo asmens darbuotojo darbo valandos įkainio dydis su įmokomis Sodrai ir garantiniam fondui.
  3. Teismas nurodė, kad už naktinį vienos valandos darbą mokamas 7,28 Lt be PVM dydžio minimalus tarifas, o už vienos valandos darbą švenčių dienomis – 9,7 Lt be PVM. Ieškovas pažymi, kad į šiuos tarifus nėra įskaičiuoti mokesčiai Sodrai ir garantiniam fondui, kurie yra laikomi sąnaudų darbo užmokesčiui dalimi. Prie minimalių tarifų pridėję mokesčius Sodrai ir garantiniam fondui gausis, kad minimali už vieno darbuotojo vieną darbo valandą nakties metu darbdavys patiria ne 7,28 Lt be PVM dydžio sąnaudų, o 9,55 Lt be PVM, atitinkamai už darbą švenčių dienomis ne 9,7 Lt be PVM, o 12,73 Lt be PVM. Teismo teiginys, kad trečiojo asmens valandinis darbo užmokesčio tarifas yra didesnis už valandinį naktinio darbo užmokesčio tarifą, neatitinka tikrovės.
  4. Trečiasis asmuo darbuotojams dirbant nakties metu ir švenčių dienomis privalo taikyti padidintus valandinius darbo užmokesčio tarifus remiantis Darbo kodekse nustatytais reikalavimais. Realios metinės minimalaus darbo užmokesčio sąnaudos (70 690,44 Lt be PVM) viršija trečiojo asmens pasiūlymo kainą trečiojoje pirkimo dalyje (64 042,97 Lt) net 6 647,47 Lt be PVM. Dėl to kyla klausimas, iš kokių lėšų trečiasis asmuo mokės darbuotojams darbo užmokesčius bei padengs kitas paslaugų teikimo sąnaudas (uniformų, kuro ir t.t.), jei bendrovei pastarųjų nepakanka net minimaliam darbuotojų darbo užmokesčiui. Pažymi, kad ieškovo apskaičiuotos minimalios darbo užmokesčio sąnaudos yra tikslios ir objektyvios, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo.
  5. Teismo teiginys, kad nėra aišku, kiek šventinių dienų bus sutarties vykdymo metu, neatitinka tikrovės, nes šventinių dienų skaičius per metus yra tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. 2012 metams yra patvirtinta 15 šventinių dienų.
  6. Teismas tik nurodė, kad dirbtų šventės dieną 6 valandų kainų skirtumas yra 5,34 Lt, kurį trečiasis asmuo turės kompensuoti iš numatyto to mėnesio, kurį bus dirbama šventės dieną, pelno, tačiau nepateikė jokių motyvų, kokiais faktiniais duomenimis remdamasis padarė tokią išvadą. Teismas apskaičiavo niekuo nepagrindžiantį skaičių, nes neteisingai taikė darbo užmokestį reglamentuojančias Darbo kodekso normas. Šventinę dieną nakties metu dirbtų 6 valandų darbo užmokesčio minimalių sąnaudų, kurias realiai patirs tiekėjai teikdami saugos paslaugas ir kurias deklaruoja patirsiantis trečiasis asmuo, skirtumas yra ne 5,34 Lt be PVM, kaip nurodė teismas, o 9,06 Lt be PVM. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad papildomas išlaidas trečiasis asmuo turės kompensuoti iš mėnesinio pelno, nes ieškovo pateikti skaičiavimai įrodo, jog trečiasis asmuo negaus jokio pelno, o patirs nuostolių, nes jo pasiūlymo kaina (64 042,97 Lt) nepadengia net minimalaus darbo užmokesčio sąnaudų.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Panevėžio autobusų parkas“ prašo ieškovo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių tam, kad įsitikintų, ar konkursą laimėjusi UAB „Dorsimus“ galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį. Pažymi, kad ši bendrovė ir šiuo metu teikia tas paslaugas ir jų kokybe bei apimtimi atsakovas yra patenkintas. Be to, šiai bendrovei nereikės papildomų išlaidų uniformoms, telefonų aparatams ir pan., nes tokias paslaugas ši bendrovė teikia ir šiuo metu. Taip pat nurodo, kad UAB „Dorsimus“ atsakovui teikia tolimojo susisiekimo ir priemiestinių maršrutų kontrolės paslaugas (antroji pirkimo dalis), be to, savivaldybei teikia Panevėžio autobusų stotyje bei priemiestiniais maršrutais važinėjančių autobusų tvarkaraščių laikymosi kontrolės paslaugas, dėl to šių paslaugų atlikimas dera su turto ir komercinės veiklos autobusų stotyje apsaugos paslaugų (trečioji pirkimo dalis) teikimu ir dėl to išlaidos darbo užmokesčiui pasiskirstys tarp teikiamų paslaugų ir UAB „Dorsimus“ turės pakankamai lėšų darbuotojų darbo užmokesčiui.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Dorsimus“ prašo skundą atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Ieškovas nepagrįstai atliko skaičiavimus apie atsakovo vykdomo konkurso perkamų keleivių kontrolės ir saugos paslaugų teikimo minimalių sąnaudų dydžius, remdamasis trečiojo asmens kitam konkursui pateikta paslaugos sąnaudų skaičiuokle, nes šie du konkursai tarpusavyje nesusiję, kiekvienam konkursui teikiami pasiūlymai ir kainos paskaičiavimai remiantis paskelbto konkurso sąlygomis. Ieškovo pateikti nepagrįsti skaičiavimai sukuria klaidingas prielaidas apie trečiojo asmens realius pajėgumus įvykdyti sutartį. VPĮ 6 straipsnyje nustatytas imperatyvus reikalavimas perkančiajai organizacijai neatskleisti tretiesiems asmenims pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Dėl to atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti ieškovui trečiojo asmens UAB „Dorsimus“ komisijai pateiktą kainos pagrindimą, nes trečiasis asmuo buvo nurodęs, kad kainos pagrindimas yra konfidenciali informacija. Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktais skaičiavimais, nes jie atlikti remiantis kitam konkursui pateikta paslaugos sąnaudų skaičiuokle. Atsakovas, gavęs neįprastai mažos kainos pagrindimą, įsitikino, kad objektyviai įmanoma įvykdyti pirkimo sutartį trečiojo asmens pateiktomis kainomis, be to, atsakovą tenkino UAB „Dorsima“ pasiūlymas. VPĮ nepateikta neįprastai mažos kainos sampratos ir ribos, nuo kurios pasiūlymai pripažintini neįprastai mažais, nustatymo metodo, o tik išvardinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant tikrintinas neįprastai mažos kainos pagrįstumas. Dėl to, ar kaina neįprastai maža, sprendžia pati perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus. Pažymi, kad atsakovas nelaikė UAB „Dorsimus“ pasiūlytos kainos neįprastai maža ir jos pagrindimo pareikalavo tik gavęs ieškovo pretenziją. Atsakovui, išanalizavus trečiojo asmens pateiktą kainos pagrindimą, nekilo jokių abejonių, kad pasiūlytomis kainomis objektyviai bus galima įvykdyti pirkimo sutartį. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas suteikia galimybę naudotis remiamojo įdarbinimo priemonėmis, dėl to, UAB „Dorsimus“ pasinaudojus įstatymo suteikta galimybe gauti mokestinių lengvatų įdarbinus darbo biržos siųstus asmenis, jis tikrai nepatirs nuostolių, o jo pasiūlymo kaina padengs minimalias sąnaudas darbo užmokesčiui.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Byloje keliamas klausimas, ar konkursą laimėjęs trečiasis asmuo pagrindė savo pasiūlytą kainą ir ar perkančioji organizacija bei pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino šį kainos pagrindimą.

18Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimo trečioje pirkimo dalyje panaikinimo ir kurioje konstatuota, kad UAB „Dorsimus“ pagrindė savo pasiūlymo kainą trečiojoje pirkimo dalyje. Apeliantas neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas jo reikalavimas, susijęs su pirma pirkimo dalimi.

19VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Remiantis VPĮ 40 straipsnio 2 dalimi, perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į: 1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą; 2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; 3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą; 4) norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymąsi; 5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįprastai mažos kainos institutas taikytinas tik siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu. Neįprastai maža pasiūlyta kaina per se nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija pagal VPĮ 40 straipsnį privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

21Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais skaičiavimais ir nurodo, kad trečiojo asmens pasiūlyta paslaugų kaina nepadengia net minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Jo teigimu, iš trečiojo asmens pasiūlytos kainos atėmus PVM, pasiūlymo kaina yra lygi 64 042,97 Lt, o jo skaičiavimais minimalaus darbo užmokesčio darbuotojams sąnaudos per metus sudaro 70 690,44 Lt.

22Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliaciniame skunde pateikiamų skaičiavimų.

23Trečiojo asmens UAB „Dorsimus“ pasiūlyta kaina trečioje pirkimo dalyje sudarė 77 492 Lt su PVM, kaina už vieną apsaugos darbuotojo išdirbtą valandą atliekant patikrinimą sudarė 8,81 Lt (1 t., 109 b. l.). Perkančiajai organizacijai pagrįsdamas savo pasiūlytą kainą trečiasis asmuo nurodė išlaidas 4 darbuotojų etatams jų darbo užmokesčiui ir su tuo susijusioms sąnaudoms (socialinio draudimo įmokos, garantinio fondo įmokos) 4 722,48 Lt per mėnesį.

24Byloje nustatyta, kad vykdant trečiojo pirkimo dalyje sudarytą sutartį tektų dirbti 550 valandas dienos metu (tai nurodyta atsakovo rengtuose Techniniuose reikalavimuose keleivinio transporto kontrolės ir saugos paslaugoms, 1 t., 41-46 b. l.) ir 183 valandas nakties metu (nors Techniniuose reikalavimuose tai nėra tiesiogiai nurodyta, šis skaičius gaunamas atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas įsipareigoja vykdyti apsaugos paslaugas nepertraukiamai kiekvieną dieną nuo 22.30 val. iki 4.30 val., t.y. 6 val. per dieną, padauginus iš vidutinio 30,5 mėnesio dienų skaičiaus), viso 733 valandas.

25Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ieškinyje pateikiamus skaičiavimus. Pasak apelianto, įvertinus trečiojo asmens nurodomas sąnaudas darbo užmokesčiui 4 722,48 Lt per mėnesį (įskaičiavus socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokas), vidutinis trečiojo asmens darbuotojų įkainio dydis per valandą sudaro 6,44 Lt be PVM. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo skaičiavimu sutinka, nes jis remiasi paties trečiojo asmens pateikiamais duomenimis apie jo darbuotojų atlyginimą ir kitas su darbo užmokesčiu susijusias sąnaudas, padalinus jį iš objektyvaus 733 per mėnesį dirbamų valandų skaičiaus (4 722,48 Lt / 733 val. = 6,44 Lt/val.).

26Remiantis DK 193 straipsniu už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Kadangi minimalus valandinis atlygis sudaro 4,85 Lt (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368), tai minimalus valandinis atlygis už darbą naktį sudaro 7,28 Lt.

27Remiantis DK 194 straipsnio 2 dalimi, už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Kadangi minimalus valandinis atlygis sudaro 4,85 Lt (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368), tai minimalus valandinis atlygis už darbą švenčių dieną sudaro 9,7 Lt.

28Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto skaičiavimu, kad į minėtą minimalų valandinį atlygį už darbą naktį ir į minimalų valandinį atlygį už darbą švenčių dienomis nepatenka valstybinio socialinio draudimo įmokos ir įmokos garantiniam fondui. Pridėjus valstybinio socialinio draudimo įmokas (30,98 proc.) ir įmokas į garantinį fondą (0,2 proc.) darbdavio sąnaudos už vieną darbuotojo darbo valandą naktį sudaro 9,55 Lt, o sąnaudos už vieną darbuotojo darbo valandą švenčių dienomis sudaro 12,71 Lt. Atitinkamai minimalios darbdavio sąnaudos už vieną įprastinę darbuotojo darbo valandą sudaro 6,36 Lt.

29Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlytas 8,81 Lt minimalus valandinis įkainis yra didesnis už naktinio darbo minimalų valandinį įkainį 7,28 Lt, bet mažesnis už darbo švenčių dienomis įkainį 9,7 Lt. Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog į minėtą 8,81 Lt įkainį įskaičiuotas ir PVM, tuo tarpu atmetus PVM trečiojo asmens pasiūlytas valandinis įkainis sudaro 6,44 Lt, t. y. mažiau nei minimalus valandinis įkainis darbui naktį ir švenčių dienomis apmokėti.

30Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog neaišku, kiek šventinių dienų bus sutarties, jei ji bus sudaryta, vykdymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pirkimo sąlygas sutartis galioja 12 mėnesių (sąlygų 12.4. punktas), t. y. iš esmės laikotarpį, kurio trukmė sutampa su kalendoriniais metais, o DK 162 straipsnyje nustatytas 15 švenčių dienų skaičius, tai tokį skaičių švenčių dienų turės būti teikiamos paslaugos atsakovui, taigi per mėnesį tenka vidutiniškai 1,25 švenčių diena (15/12). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad darbas švenčių dieną nakties metu turi būti apmokamas dvigubai ir dar pusę tarifo už darbą nakties metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 194 straipsnis yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, o DK 193 straipsnis netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006). Taigi pridėti pusės valandinio atlygio už darbą naktį švenčių dienomis teisės aktai nereikalauja.

31Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra aiškios reikiamo atlikti darbo apimtys ir yra aiškios minimalios valandinės darbdavio sąnaudos, susijusios su darbo užmokesčio mokėjimu, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertina, kad bendros minimalios su darbo užmokesčio mokėjimu susijusios mėnesinės sąnaudos, skirtos sutarčiai vykdyti, yra mažesnės, nei nurodo apeliantas, ir sudaro apie 5 460 Lt

32(darbas švenčių dienomis dieną: 1,25 š/d x 12 val. x 2 darbuotojai x 12,71 Lt = 381,3 Lt;

33darbas švenčių dienomis naktį: 1,25 š/d x 6 val. x 1 darbuotojas x 12,71 Lt = 95,33 Lt

34darbas įprastu režimu dieną: 520 val. x 6,36 Lt = 3 307,2 Lt

35darbas įprastu režimu naktį: 175,5val. x 9,55 Lt = 1 676 Lt).

36Metinės minimalios su darbo užmokesčiu susijusios sąnaudos sudaro apie 5460 Lt x 12 mėn. = 65 520 Lt. Prie šios sumos dar turėtų būti pridedamas darbuotojų vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas (DK 176 str.). Apskaičiuota suma yra šiek tiek didesnė nei trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta suma be PVM (64 042,97 Lt), į kurią įtraukta ir 2 400 Lt kitos sąnaudos. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo nurodė labai nedideles kitokio pobūdžio sąnaudas (telefonas, darbo rūbai), kurios sudaro 200 Lt per mėnesį, 2 400 Lt per metus.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pripažinęs neteisėta Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje buvo spręsta dėl tokių atvejų, kai siūloma pirkimo kaina buvo minusinė (nuolaidų suma viršijo paslaugos kainą), t. y. iš esmės viešojo pirkimo sutartis buvo neatlygintinė, tačiau konkurencijos pažeidimų tais atvejais teismas nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-592/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, jis taip pat gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų. Sąžiningos tiekėjų konkurencijos pažeidimas galėtų būti pripažintas tik tada, kai tiekėjas, pasiūlęs nepelningą ar net nuostolingą kainą, atitinkamoje produkto ar geografinėje rinkoje naudojasi vyraujama padėtimi (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra nagrinėta situacija, kai perkančioji organizacija laiko, kad tiekėjas tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą, tačiau kitas tiekėjas mano, kad neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų nepakanka. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl atvejų, kai pati perkančioji organizacija laiko, jog neįprastai maža kaina nebuvo pagrįsta. Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįprastai mažos kainos instituto nuostatų nustatyta privaloma tokio pasiūlymo vertinimo procedūra pagrįsta rungtyniškumo principu, reiškiančiu perkančiosios organizacijos pareigą, susipažinus su visais pasiūlymais ir prieš nusprendžiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, iš pradžių raštu paprašyti patikslinimų dėl pasiūlymo, įtariamo esant neįprastu, elementų, kurių pagrindu perkančiajai organizacijai konkrečiai ir kilo abejonių, bei pareigą vėliau įvertinti šį tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus. Atsižvelgiant į veiksmingos konkurencijos skatinimo viešuosiuose pirkimuose tikslą, būtina, kad ši galimybė būtų kaip galima platesnė ir visapusiškesnė, o tiekėjui turi būti leidžiama be jokių apribojimų pateikti visus paaiškinimus, kurie, jo manymu, yra tinkami, atsižvelgiant į viešojo pirkimo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

39Nagrinėjama situacija išskirtinė tuo, kad neįprastai mažos kainos klausimą kelia ne perkančioji organizacija, o kitas tiekėjas. Neginčytina, kad neįprastai mažos kainos institutas pirmiausia skirtas perkančiosios organizacijos interesų apsaugai, siekiant apginti ją nuo nesąžiningų tiekėjų veiksmų ar grėsmės, kad viešojo pirkimo sutartis nebus įvykdyta laiku ar bus įvykdyta netinkamai. Be to, neįprastai mažos kainos reglamentavimu siekiama apsaugoti ir patį konkurso dalyvį, pasiūliusį neįprastai mažą kainą, nuo vienašališko perkančiosios organizacija sprendimo atmesti jo pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos, prieš tai nesuteikus jam galimybės pateikti savo pasiūlymo pagrįstumo paaiškinimų. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ar neatmesti konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymą dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos turi įtakos ir kitų tiekėjų teisėms ir pareigoms, kurių pasiūlymai, atmetus laimėjusį pasiūlymą, galėtų būti pripažinti nugalėjusiais. Dėl šios priežasties perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir nepalikti pagrįstų abejonių dėl tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, jog perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymąsi. Taigi teisės aktų reikalavimų dėl tinkamo darbo užmokesčio mokėjimo laikymasis neabejotinai turi būti įvertintas sprendžiant, ar tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą.

40Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad UAB „Dorsimus“ jau teikia keleivių srautų priemiestiniuose maršrutuose Panevėžio autobusų stotyje bei priemiestiniais maršrutais važinėjančių autobusų tvarkaraščių laikymosi kontrolės paslaugas. Tų paslaugų atlikimas dera su turto ir komercinės veiklos autobusų stotyje apsaugos paslaugų teikimu, todėl išlaidos darbo užmokesčiui pasiskirstys tarp teikiamų paslaugų. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai abstraktūs teiginiai, iš kurių nėra aišku nei kokiu būdu išlaidos darbo užmokesčiui pasiskirstys tarp teikiamų paslaugų, nei ar apskritai toks darbo užmokesčio pasiskirstymas yra galimas.

41Atsiliepime trečiasis asmuo UAB „Dorsimus“ be to nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymu darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siųstus asmenis mokama subsidija darbo užmokesčiui ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Trečiajam asmeniui pasinaudojus galimybe įdarbinti darbo biržos siųstus asmenis, pasiūlymo kaina padengs minimalias sąnaudas darbo užmokesčiui. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks neįprastai mažos kainos pagrindimas teoriškai galėtų pagrįsti pasiūlyme nurodytą kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Užimtumo rėmimo įstatymo 24 straipsniu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtintu Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu, subsidijų darbo užmokesčiui skyrimas darbdaviams nėra automatinis dalykas ir priklauso tiek nuo to, ar pats darbdavys atitinka keliamus reikalavimus, tiek nuo to, ar darbo ieškančio asmens kvalifikacija atitinka reikalavimus. Remiantis Aprašo 42 punktu, darbo birža, gavusi darbdavio pasiūlymą dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo pateikimo dienos: patikrina, ar darbdavys atitinka šio Aprašo 15 punkte nustatytas sąlygas; įvertina, ar darbo biržoje registruotų darbo ieškančių asmenų turima kvalifikacija ir kompetencija atitinka darbdavio nurodytus reikalavimus; priima vieną iš šių sprendimų dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutarties sudarymo: sudaryti sutartį; nesudaryti sutarties; siūlyti darbdaviui patikslinti siūlymus per nustatytą laiką. Nepaisant to, trečiasis asmuo nei perkančiajai organizacijai, nei pirmosios instancijos teismui neužsiminė apie galimybę naudotis remiamojo įdarbinimo priemonėmis, o apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikęs jokių įrodymų apie tai, kad jis naudojasi ar turi realią galimybę naudotis tokiomis priemonėmis, ir kaip tai paveiktų jo kainos pagrindimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo aktyvumo pareigą nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas, pareikalavo iš trečiojo asmens pateikti papildomus kainos pagrindimą pagrindžiančius įrodymus. Šie įrodymai apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti, ir teisėjų kolegija, tenkindama trečiojo asmens prašymą, pateiktus įrodymus 2012 m. birželio 26 d. nutartimi priėmė ir pripažino juos konfidencialiais. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos skaičiavimus trečiojo asmens pasiūlyta kaina nors ir yra neįprastai maža, tačiau nedaug mažesnė už minimalias sąnaudas, už kurias galima vykdyti sutartį įprastinėmis priemonėmis, o trečiojo asmens naujai pateikti įrodymai yra pakankami jo pasiūlytai kainai pagrįsti, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42Trečiojo asmens argumentas, kad ieškovas, būdamas nesąžiningas, siekia gauti informaciją apie UAB „Dorsimus“ teikiamų paslaugų įkainius, siekdamas nesąžiningai konkuruoti, atmestinas, nes remiantis VPĮ 6 straipsniu tiekėjui leidžiama nurodyti, kuri informacija laikoma konfidencialia, o trečiasis asmuo šia teise pasinaudojo. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, vykstant peržiūros procedūrai sudarant viešojo pirkimo sutartį, už šią procedūrą atsakinga institucija privalo turėti galimybę nuspręsti, kad su šios sutarties sudarymu susijusioje byloje esanti informacija šalims ir jų advokatams nebus suteikta, jeigu tai būtina užtikrinant sąžiningos konkurencijos ar ūkio subjektų teisėtų interesų apsaugą, kaip to reikalauja Bendrijos teisė. Teisingumo Teismas be to nurodė, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija privalo užtikrinti komercinių paslapčių, kurios yra suinteresuotųjų šalių, įskaitant ir perkančiąją organizaciją, jai perduotose bylose, konfidencialumą ir teisę į jų apsaugą, nors ji pati gali susipažinti su tokia informacija ir į ją atsižvelgti. Ši institucija turi nuspręsti, kiek ir kokiomis taisyklėmis remiantis reikia užtikrinti šios informacijos konfidencialumą bei slaptumą, atsižvelgdama į veiksmingos teisinės apsaugos reikalavimus ir šalių teisę į gynybą, o jeigu pareiškiamas ieškinys ar pateikiamas skundas institucijai, kuri yra teismas EB 234 straipsnio prasme, – kad vykstant procesui būtų laikomasi teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (ETT 2008 m. vasario 14 d. sprendimas C-450/06, Varec). Taigi egzistuoja pakankamos teisinės priemonės užtikrinti, kad trečiojo asmens pateikta konfidenciali informacija nebūtų atskleista jo konkurentams.

43Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti skaičiavimai nebuvo tikslūs ir pakankami tam, kad pagrįstų trečiojo asmens nurodytą neįprastai mažą kainą ir įtikintų ieškovą dėl jo reikalavimo nepagrįstumo. Analogiškai perkančioji organizacija, atmesdama ieškovo pretenziją dėl trečios pirkimo dalies, nepagrindė, kodėl trečiojo asmens pateikti skaičiavimai yra pakankami ir kaip, remiantis juose nurodytomis sąnaudomis, įmanoma tinkamai įvykdyti sutartį. Perkančioji organizacija turėjo teisę pareikalauti tikslesnių duomenų, tačiau to nepadarė.

44Teisėjų kolegijos manymu, trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta neįprastai maža kaina buvo pagrįsta tik apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovas turėjo pagrindą skųsti sprendimą apeliacinės instancijos teismui. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir šias išlaidas prašė priteisti iš apelianto. Teisėjų kolegijos manymu, kadangi apeliantas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, apeliacinis skundas buvo pateiktas iš dalies dėl trūkumų pirmosios instancijos teismo motyvacijoje, iš dalies dėl pačios perkančiosios organizacijos nepakankamų veiksmų siekiant išsiaiškinti trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrindimą, šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteisiamos. Be to, apeliacinės instancijos teisme suteiktų teisinių paslaugų apimtis buvo minimali, nes atsiliepimas į apeliacinį skundą yra itin lakoniškas ir iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teisme išreikštą atsakovo poziciją.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Nutarė

46Apeliacinio skundo netenkinti

47Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo... 5. Ieškovas nurodė, kad dalyvavo atsakovo paskelbtame konkurse pirkti keleivinio... 6. Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Panevėžio autobusų parkas“ su... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinio netenkino.... 9. Teismas nurodė, kad pirmai pirkimo daliai „Miesto maršrutiniais autobusais... 10. Trečiai pirkimo daliai „Turto ir komercinės veiklos autobusų stotyje... 11. Teismas nurodė, kad UAB „Dorsimus“ pagrindė savo pasiūlymo kainą ir... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Ieškovas UAB „Ekskomisarų biuras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Panevėžio autobusų... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Dorsimus“ prašo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Byloje keliamas klausimas, ar konkursą laimėjęs trečiasis asmuo pagrindė... 18. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria... 19. VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįprastai mažos kainos... 21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais... 22. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, Lietuvos apeliacinio teismo... 23. Trečiojo asmens UAB „Dorsimus“ pasiūlyta kaina trečioje pirkimo dalyje... 24. Byloje nustatyta, kad vykdant trečiojo pirkimo dalyje sudarytą sutartį... 25. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo... 26. Remiantis DK 193 straipsniu už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama... 27. Remiantis DK 194 straipsnio 2 dalimi, už darbą švenčių dieną pagal... 28. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto... 29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlytas 8,81 Lt... 30. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto... 31. Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra aiškios reikiamo atlikti darbo apimtys... 32. (darbas švenčių dienomis dieną: 1,25 š/d x 12 val. x 2 darbuotojai x 12,71... 33. darbas švenčių dienomis naktį: 1,25 š/d x 6 val. x 1 darbuotojas x 12,71... 34. darbas įprastu režimu dieną: 520 val. x 6,36 Lt = 3 307,2 Lt... 35. darbas įprastu režimu naktį: 175,5val. x 9,55 Lt = 1 676 Lt).... 36. Metinės minimalios su darbo užmokesčiu susijusios sąnaudos sudaro apie 5460... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pripažinęs neteisėta Lietuvos... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra nagrinėta situacija, kai... 39. Nagrinėjama situacija išskirtinė tuo, kad neįprastai mažos kainos... 40. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad UAB „Dorsimus“ jau... 41. Atsiliepime trečiasis asmuo UAB „Dorsimus“ be to nurodo, kad remiantis... 42. Trečiojo asmens argumentas, kad ieškovas, būdamas nesąžiningas, siekia... 43. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 44. Teisėjų kolegijos manymu, trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta neįprastai... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Apeliacinio skundo netenkinti... 47. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą....