Byla 2-973-178/2015
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui viešajai įstaigai ,,Teleradijo kompanija Hansa“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-3672-619/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui viešajai įstaigai ,,Teleradijo kompanija Hansa“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 23 d. sprendimu tenkino ieškovo ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovo 333 455,46 Lt (96 575,38 Eur) nuostolių už naudojimąsi praeinamaisiais kolektoriais ir techniniais koridoriais, 7 434,55 Lt (2 153,19 Eur) žyminio mokesčio, 258 Lt (74,72 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas nėra įvykdęs teismo sprendimo, be to nėra apmokėjęs PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., kurios sudaro 1 245 941,10 Lt (360 849,48 Eur).

5Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) prašė iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovo skola biudžetui 2015 m. vasario 17 d. sudarė 9 508,90 Eur ir 426,99 Eur delspinigių. Siekiant išieškoti susidariusį įsiskolinimą taikytos priverstinio išieškojimo priemonės, tačiau įsiskolinimas nepadengtas. Įmonėje yra trys apdraustieji, VSD įmokos skaičiuojamos tik įmonės vadovui. Pagal VĮ „Regitra“ išrašą įmonės vardu registruotos septynios transporto priemonės, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašą įmonės vardu yra įregistruota negyvenamoji patalpa – pastotė. Atsakovas Juridinių asmenų registrui balansų nėra pateikęs.

6Atsakovas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje yra nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į sąskaitoje, esančioje AB SEB bankas, esančias lėšas ir į ją įplauksiančias lėšas bei turtui nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas terminą skaičiuojant nuo 2013 m. birželio 12 d. ir pratęsiant terminą bei jo galiojimą. Taip pat šioje byloje nutartimi uždrausta vykdyti bet kokią komercinę veiklą naudojantis kabeliniu radiju. Atlikus ekspertizes, bylos nagrinėjimo atnaujinimas numatomas 2015 m. balandžio 2 d.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą, nenurodė, kuria iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų grindžia savo prašymą, tuo tarpu trečiasis asmuo nurodo, kad įmonė yra nemoki. Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį arba atsakovas viešai pranešė savo kreditoriams, jog negali ar neketina vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, todėl vienintelis galimas pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą yra įmonės nemokumo konstatavimas (ĮBĮ 2 str. 8 p.). Iš atsakovo 2014 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turtą sudaro 9 103 803 Lt (2 636 643,59 Eur), o trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 375 843 Lt (398 471,67 Eur), taigi, įmonės turimi kreditoriniai įsiskolinimai neviršija pusės į jos balansą įrašytos turto vertės. Todėl teismas sprendė, kad nėra ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte minimos sąlygos - įmonės nemokumo. Atsižvelgiant į atsakovo nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau yra galimybė, jog įmonės mokumas bus atkurtas. Ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas dėl skolos atgavimo, kai kreipiamasi į teismą dėl bankroto proceso galimam skolininkui pradėjimo, savaime nesudaro teisinio pagrindo kelti bankroto bylą atsakovui ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Tai, kad atsakovas šiuo metu neatsiskaito su ieškovu, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą. Sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Todėl konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovą pripažinti nemokiu ir tuo pagrindu jam iškelti bankroto bylą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

10Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos įvertino formaliai, nesiėmė veiksmų surinkti papildomų įrodymų, turėdamas pareigą veikti aktyviai. ĮBĮ nenumato priežasčių, dėl kurių įmonė yra/tampa nemoki, reikšmės, todėl aplinkybė dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovui neturėtų būti teismo bankroto bylos iškėlimo kontekste vertinama kaip objektyvi, t.y. lemianti atsakovo negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovui baudžiamojoje byloje uždrausta vykdyti ne bet kokią komercinę veiklą, bet tik tą, kuri susijusi su kabeliniu (laidiniu) radiju. Teismo argumentas, kad būtent dėl veiklos sustabdymo atsakovas turi finansinių sunkumų, yra nepagrįstas, nes apribota ne visa atsakovo vykdoma veikla, bet tam tikra jos dalis.
  2. Teismas neįvertino duomenų, pateiktų 2015 m. vasario 26 d. Veiklos rezultatų ataskaitoje pagal 2014 m. gruodžio mėnesio duomenis, kurioje numatyta, kad pajamos sudaro 187 349 Lt, o sąnaudos – 1 014 496 Lt. Šiuo atveju sąnaudos žymiai viršija pajamas, todėl laikytina, kad įmonės veikla nuostolinga.
  3. Teismas vertino tik paties atsakovo pateiktus duomenis apie įmonės veiklą (pelną, nuostolius ir pan.) ir kitą byloje esančią medžiagą (VSDFV pateiktą informaciją), tačiau nesiaiškino nurodomų duomenų teisingumo, netyrė, ar nurodomi įsipareigojimai ir turtas yra realūs ir aktualūs. Abejonių dėl pateiktų duomenų patikimumo kelia UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenys ir kitos aplinkybės: atsakovui pritaikyta 12 turto areštų, iškeltos 65 bylos, kuriose atsakovo procesinė padėtis – „atsakovas“. Abejonių kelia ir atsakovo nurodomi ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai, nes vien jau apeliantui atsakovo skola sudaro 1 587 089,11 Lt. Tačiau akivaizdu, kad atsakovas turi ir kitų kreditorių, todėl nurodytos sumos eilutėse „trumpalaikiai“ ir „ilgalaikiai“ įsipareigojimai teismo turėjo būti vertinamos kritiškai. Teismas, veikdamas aktyviai, turėjo surinkti papildomus įrodymus.

11Trečiasis asmuo VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir iškelti atsakovui bankroto bylą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovo skola VSDF biudžetui pagal 2015 m. pirmo ketvirčio preliminarą ataskaitą sudarė 9 935,89 Eur. Buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės skolos išieškojimui: kredito įstaigoms buvo teikiami mokėjimo nurodymai, kurie nuo 2014 m. kovo 24 d. liko neapmokėti. Kadangi piniginių lėšų judėjimo draudėjo sąskaitose nebuvo, skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliui, iš kurio 2015 m. vasario 4 d. gauta 1 308,17 Eur, bet daugiau jokių pajamų gauta nebuvo. Atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės neveiksmingos, įsiskolinimas VSDF biudžetui nepadengtas.
  2. Pas atsakovą yra trys apdraustieji, VSD įmokos skaičiuojamos tik įmonės vadovui, skola VSDF biudžetui auga. Atsakovas yra nemokus, nes jau 12 mėnesių nemoka privalomų VSD įmokų, todėl jam keltina bankroto byla.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

16CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą inter alia bankroto bylos iškėlimą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). Šių aplinkybių išsiaiškinimas yra svarbus tiek keliant, tiek atsisakant kelti bankroto bylą, abiem atvejais išvados turi būti daromos įvertinant maksimaliai visus su įmonės veikla susijusius faktinius duomenis.

17Nagrinėjamoje byloje apeliantas atsakovui prašė iškelti bankroto bylą dėl nemokumo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovo turimi kreditoriniai įsiskolinimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės, dėl ko finansinė padėtis neatitinka įmonės nemokumo sąlygos, atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagal byloje esančius duomenis nors ir neatmestina visiškai, tačiau padaryta akivaizdžiai nevisapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, dėl ko yra pakankamai abejotina.

18Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Kita vertus, visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Taigi, analizuotinos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan.

19Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vien tik 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo, nes įmonės turtą sudaro 9 103 803 Lt (2 636 643,59 Eur), o trumpalaikiai įsipareigojimai - 1 375 843 Lt (398 471,67 Eur), t.y. tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė formaliai remiantis tik šiais finansiniais duomenimis. Tačiau, sprendžiant atsakovo (ne)mokumo klausimą inter alia 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, reikia juos analizuoti neformaliai bei vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. įvertinti byloje esančių įrodymų visumą. Šiuo atveju sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, ar 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodomi turtas ir įsipareigojimai yra realūs.

20Byloje yra vienintelis atsakovo pateiktas teismui finansinės atskaitomybės rinkinys – 2014 m. gruodžio 31 d. balansas, veiklos rezultatų ataskaita bei aiškinamasis raštas (b.l. 193, 194, 195-198). Apie ankstesnių metų atsakovo sudarytą finansinę atskaitomybę nei byloje, nei VĮ Registrų centras duomenų nėra. Kaip minėta, iš pateikto teismui balanso duomenų matyti, kad atsakovo turtas 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 9 103 803 Lt: ilgalaikis turtas 7 941 390 Lt, trumpalaikis turtas – 1 162 413 Lt. Taigi, pagal pateiktą atsakovo 2014 m. gruodžio 31 d. sudarytą balansą formaliai galima būtų teigti, jog atsakovas pagal turimo turto ir įsipareigojimų apimčių santykį nėra nemokus. Kita vertus, minėta, klausimas dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai vien tik atsakovo teikiamo balanso skaitinių duomenų kontekste, o svarbu atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti, didžiausiąją dalį atsakovo turto - net 7 783 695 Lt arba apie 85 proc.- sudaro ilgalaikis turtas: kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrengimai. Tačiau nei iš balanso, nei iš aiškinamojo rašto, nei iš kitų byloje esančių duomenų nėra aišku, kas konkrečiai šį turtą sudaro, ar į jį gali būti nukreiptas išieškojimas, ar atsakovas gali jį panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais, t. y. ar iš viso jis yra likvidus. Šias abejones sutvirtina tai, kad apeliantui dar 2006 m. kovo 23 d. sprendimu priteista iš atsakovo 333 455,46 Lt (96 575,38 Eur) suma (ar dalis jos), nepaisant deklaruojamos tokios didelės turto vertės, taip ir nėra išieškota, o taip pat ir trečiojo asmens paaiškinimai bei pateikti įrodymai, kad atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės neveiksmingos, įsiskolinimas VSDF biudžetui, nepaisant taikomų priemonių, nepadengtas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia 2014 m. spalio 31 d. balanse įrašyto turto likvidumas bei jo vertės realumas, o būtent tokio turto vertė turi iš esmės lemiamą reikšmę vertinant atsakovo realią turtinę padėtį. Taip pat apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia ir atsakovo pateiktas 2014 m. gruodžio 31 d. kreditorių ir debitorių sąrašas. Visų pirma, iš šio sąrašo neaišku, ar jame nurodyti tiek atsakovo, tiek debitorių įsiskolinimai yra pradelsti. Pažymėtina, kad pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Antra, pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 945 258,44 Lt, o debitoriniai – 905 469,11 Lt, tačiau 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad pirkėjų (debitoriniai) įsiskolinimai sudaro 850 777 Lt, o trumpalaikiai (kreditorių) įsiskolinimai – 1 375 843 Lt. Taigi, tos pačios datos balanse ir kreditorių/debitorių sąraše nurodytos sumos nesutampa. Trečia, atsakovas byloje nenurodo jokių argumentų dėl apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytų jo įsiskolinimų, t. y. neginčija nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. susidariusios apeliantui 1 245 941,10 Lt skolos, taip pat nepateikė argumentų, ar (ir kodėl) 2006 m. kovo 23 d. teismo sprendimu priteista 333 455,46 Lt suma ar jos dalis nebuvo išieškota. Taigi, atsakovui neginčijant apelianto skolos, galima daryti prielaidą, kad atsakovo skola vien jau apeliantui sudaro 1 587 089,11 Lt. Pažymėtina ir tai, kad minėtame kreditorių/debitorių sąraše, atsakovo skola apeliantui nurodyta tik 241 148,01 Lt. Todėl visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių apelianto pateikto kreditorių/debitorių sąrašo pagrįstumu. Iš 2014 m. gruodžio 31 d. balanso taip pat matyti, kad su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 141 707 Lt. Iš trečiojo asmens viešai skelbiamos informacijos matyti, kad skola 2015 m. gegužės 4 d. sudaro 10 512,89 Eur, apdrausti yra trys asmenys, o skola VSDF biudžetui vis auga. Be to, byloje nėra jokių duomenų, ar atsakovas nėra skolingas valstybės bei savivaldybių biudžetams. Iš pateiktos 2014 m. veiklos rezultatų ataskaitos matyti, kad atsakovo pajamos per 2014 metus sudarė 187 349 Lt, o sąnaudos – 1 014 496 Lt, t. y. sąnaudos žymiai viršijo gautas pajamas, 2014 metais atsakovas dirbo nuostolingai – patyrė 827 147 Lt nuostolį (b.l. 194). Sutiktina su apelianto argumentu, kad atsakovui baudžiamojoje byloje uždrausta vykdyti ne bet kokią komercinę veiklą, bet tik tą, kuri susijusi su kabeliniu (laidiniu) radiju, todėl apribota ne visa atsakovo vykdoma veikla, bet tam tikra jos dalis - nuo 2013 m. gruodžio 2 d. laidinio radijo paslaugos steigėjo sprendimu yra sustabdytos kol vyksta baudžiamosios bylos procesas (b.l. 195-198). Tuo tarpu iš pateikto finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto matyti, kad atsakovas 2014 metais vykdė elektroninių ryšių veiklą ir gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) priežiūrą, o pagrindinės teikiamos paslaugos, kurias atlieka atsakovas, yra interneto prieigos paslaugos ir gyventojų perspėjimo sistemų priežiūra.

21Taigi, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą apie atsakovo mokumą, neanalizavo ir nevertino byloje esančių duomenų visumos bei jų pagrįstumo, t. y. neįvertino įmonės pradelstų įsipareigojimų, jų santykio su atsakovo realaus turimo turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatų, atspindinčių jos galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Kaip minėta, tam, jog išsiaiškinti įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realią įmonės turtinę būklę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį yra lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto reali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2514/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2525/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2387 ir kt.).

22Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo (ne)mokumo, tik formaliai vertino bylos duomenis, t. y. nevykdė pareigos veikti aktyviai ir nesiėmė veiksmų nustatyti įmonės realią turimo turto vertę, kas galimai keistų turto vertės ir atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykį, nesiaiškino įmonės būklės veiklos (ne)vykdymo aspektu, t. y. neatskleidė bylos esmės. Todėl skundžiama nutartis dėl padarytų materialiosios teisės ir proceso teisės normų pažeidimų naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, net ir pats išnagrinėjęs bylą iš esmės ir padarius priešingas nei pirmosios instancijos teismo išvadas, negalėtų priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 8 d.), klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d., 3 p., 338 str.).

23Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išsiaiškinti, reikalui esant ir žodinio proceso tvarka, aplinkybes apie realią atsakovo vykdomą veiklą, realiai turimo turto vertę, jo likvidumą, įsipareigojimų kreditoriams faktinį vykdymą, įvertinti pradelstus įsipareigojimus ir jų dydžius, bei išanalizuoti kitas aplinkybes, susijusias su atsakovo (ne)mokumo nustatymu. Tik nuodugniai ištyrus aplinkybių visumą bus galima daryti labiau pagrįstas išvadas dėl to, ar atsakovas yra nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, iš tikrųjų turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti jį išsaugant.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui viešajai įstaigai ,,Teleradijo kompanija Hansa“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą... 5. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 6. Atsakovas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ pateikė atsiliepimą, kuriame... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė iškelti... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai... 10. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu... 11. Trečiasis asmuo VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 15. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 17. Nagrinėjamoje byloje apeliantas atsakovui prašė iškelti bankroto bylą dėl... 18. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai... 19. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vien tik 2014 m. gruodžio 31 d.... 20. Byloje yra vienintelis atsakovo pateiktas teismui finansinės atskaitomybės... 21. Taigi, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą apie atsakovo... 22. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas,... 23. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išsiaiškinti, reikalui esant ir... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338... 25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir bankroto...