Byla 2S-682-230/2017
Dėl antstolės veiksmų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ skundą suinteresuotiems asmenims – antstolei S. V., viešajai įstaigai futbolo klubui „Žalgiris“ dėl antstolės veiksmų.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Pareiškėja VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ pateikė antstolei S. V. patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė pripažinti neteisėtais antstolės S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/00333 atliktus procesinius veiksmus, įformintus 2016 m. balandžio 21 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymais ir vykdomąją bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad antstolė privalėjo atsisakyti priimti vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-407/2016, kadangi ji nėra priverstinai vykdytinas dokumentas. Minėtoje nutartyje nenurodyta, kad šios nutarties vykdymas yra pavedamas antstoliui. Be to, ši nutartis nesukuria priverstinio vykdymo pagrindo, nes ji nenumato jokių pareigų pareiškėjai, kurios antstolio gali būti įvykdytos prievarta. Antstolė 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymu neturėjo teisės uždrausti pareiškėjai naudoti žymenį Žalgiris, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi jau yra uždrausta naudoti žymenį Žalgiris. CPK nenumatyta, kad dėl kokių nors priežasčių antstolė galėtų pakartotinai uždrausti tai, kas jau yra uždrausta, arba kad skolininkui būtų siunčiamas pakartotinis patvarkymas ar raginimas. Antstolės 2016 m. balandžio 28 d. patvarkyme pasiaiškinti nurodyta iki 2016 m. balandžio 29 d. 15.00 val., o pats patvarkymas iki patikslinto skundo parengimo dienos (iki 2016 m. gegužės 18 d.) netgi nėra įteiktas pareiškėjai CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymui esant neteisėtam, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties vykdymui nesant pavestam antstoliui, antstoliui įstatymų nėra suteikta teisė savo iniciatyva rinkti informaciją apie pareiškėją bei reikalauti pasiaiškinti dėl aplinkybių, susijusių su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi taikytų draudimų.
    2. Antstolė S. V. 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos patikslintą skundą ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjos VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ patikslintą skundą atmetė.
    2. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3652-881/2016 pagal ieškovės VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ ieškinį atsakovei (pareiškėjai) dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarta ieškovės VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Šia nutartimi nutarta uždrausti atsakovei VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir/ar ūkinėje – komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį Žalgiris, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir/ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą. VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ antstolei S. V. pateikė vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį. 2016 m. balandžio 21 d. patvarkymu antstolė priėmė vykdyti išieškotojos VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ pateiktą nutartį. 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymu antstolė patvarkė uždrausti VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir/ar ūkinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį Žalgiris, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir/ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto puslapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą. 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymą kartu su Lietuvos apeliacinio teismo nutarties kopija antstolė elektroniniu paštu 2016 m. balandžio 22 d. 10 val. 06 min. išsiuntė pareiškėjai elektroninio pašto adresu ( - ) bei jie pasirašytinai buvo įteikti 2016 m. balandžio 22 d. 10 val. 25 min. VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ vadovui E. P.. 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymu antstolė: 1) įpareigojo VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ direktorių E. P. nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 29 d. 15.00 val., paaiškinti raštu, dėl kokių priežasčių nevykdoma Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ ir antstolės 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“; 2) paaiškinimą siųsti el. paštu: s.vaicekauskiene@antstoliai.lt; 3) pakartotinai uždrausti VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir/ar ūkinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį Žalgiris, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir/ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto puslapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą. Antstolė 2016 m. balandžio 28 d. 11 val. 45 min. išsiuntė elektroninio pašto adresu ( - ) 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymą. Pareiškėja nepatvirtino šio elektroninio laiško gavimo. Taip pat minėtą patvarkymą antstolės padėjėjai 2016 m. balandžio 28 d. nuvežė VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ jos registruotos buveinės adresu ( - ), tačiau apsaugos darbuotojai antstolės padėjėjų neįleido, o VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ darbuotoja atsisakė jį priimti, kadangi ji teigė, jog yra neįgaliota jį priimti. Dėl šios priežasties, 2016 m. gegužės 12 d. 15 val. 04 min. antstolė pakartotinai išsiuntė 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymą elektroninio pašto adresu ( - ). Laiške nurodė, kad antstolė paaiškinimo raštu laukia iki 2016 m. gegužės 16 d. Teismas sprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios jai imtis nutartyje nurodytų veiksmų, vykdymo proceso prasme yra priskirtina nutarčių, draudžiančių imtis tam tikrų veiksmų kategorijai, ir jos vykdymo ypatumus reglamentuoja CPK 149, 771 straipsniai. Minėta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos, pažeidus draudimą, teismo nutartimi gali būti skiriama bauda, o šalis turi teisę išsiieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Antstolis šiuo atveju iš esmės atlieka ne teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo funkciją, tačiau užtikrina, kad asmuo, atsakingas už tinkamą nutartimi dėl laikinųjų apsaugos nustatymo uždraudimo įvykdymą atsakytų nustatyta tvarka ir teismas spręstų jo atsakomybės klausimą, o antstolis gali imtis veiksmų šioms aplinkybėms išaiškinti. Taigi teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog skundžiamas 2016 m. balandžio 21 d. antstolės patvarkymas buvo priimtas neteisėtai. Teismas taip pat sprendė, kad antstolė, priėmusi vykdymui vykdomąjį dokumentą bei veikdama pagal jai suteiktus įgalinimus, patvarkymuose turėjo teisę nurodyti pareiškėjo draudžiamus atlikti veiksmus, kuriuos atlikti yra uždrausta teismo nutartimi. Be to, teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 22 d. antstolės padėjėjos priėmė aktą dėl teismo nutarties nevykdymo, kuriame nurodė, jog jos 2016 m. balandžio 22 d. 18 val. 30 min. Kauno NFA stadione fiksavo vykstančias „SMScredit.lt A lygos“ rungtynes, kuriose VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ žaidė su Utenos „Utenis“ komanda. Antstolės padėjėjos šiose rungtynėse nustatė (nufotografavo), kad pareiškėja ant žaidėjų marškinėlių naudoja žymenį Žalgiris, taip pat žymuo Žalgiris buvo naudojamas ir automobilio, pardavinėjančio bilietus į varžybas, taip pat ant parduodamų bilietų į futbolo varžybas. Taigi antstolė visiškai pagrįstai įpareigojo pareiškėją paaiškinti nutarties nevykdymo priežastis, kadangi antstolės padėjėjos nustatė nutarties nevykdymo faktą, dėl ko, teismo vertinimu, panaikinti 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymą nėra teisinio pagrindo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu pareiškėja VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos patikslintą skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Skundžiama teismo nutartis negali būti vykdoma panaudojant priverstines poveikio priemones, o pirmosios instancijos teismas antstolės veiksmus nepagrįstai pateisino konstatavęs, kad antstolė atliko ne priverstinio vykdymo, bet vykdymo kontrolės funkciją. Skundžiamais patvarkymais antstolė pradėjo priverstinį nutarties vykdymą, o pareiškėja, skųsdama antstolės veiksmus, būtent ir ginčijo tokią antstolės teisę. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolė atliko ne priverstinio vykdymo, o vykdymo kontrolės funkciją.
      2. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos motyvo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje nėra nurodyta, jog jos vykdymas pavedamas ieškovės pasirinktam antstoliui. Nepaisant CPK 587 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomasis dokumentas, tačiau ne visos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra priverstinai vykdytinos. Ši nutartis apskritai nesukuria priverstinio vykdymo pagrindo ar prielaidų. Antstolio patvarkymas, kuriuo uždraudžiama atlikti tai, ką atlikti jau yra uždrausta teismo nutartimi, negali sukelti tokio rezultato, kurio paprastai siekiama priverstinio vykdymo atveju (priverstinai išieškoma priteistos sumos, iškeldinama iš patalpų ir pan.).
      3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis turi teisę uždrausti tai, kas jau yra uždrausta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi. Nagrinėjamu atveju antstolė neturėjo teisės uždrausti naudoti žymenį Žalgiris, vykdydama nutartį, kuria jau yra uždrausta naudoti žymenį Žalgiris. Tai yra teismo teisė, o antstoliui gali būti pavesta tik įgyvendinti tai, kas yra nuspręsta teismo. Taigi uždrausdama pareiškėjai naudoti žymenį, teismo nutartyje nesant pavedimo antstoliui prievarta tokį draudimą įvykdyti, antstolė viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
      4. Teismo išvada, kad antstolė pagrįstai įpareigojo pareiškėją paaiškinti nutarties nevykdymo priežastis, kadangi antstolės padėjėjos nustatė nutarties nevykdymo faktą, yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai buvo atliekami su tikslu priverstinai įvykdyti nutartį, o ne atlikti nutarties vykdymo kontrolę. Netgi antstolių padėjėjų surašytas aktas pagal savo esmę ir formą nėra dokumentas, numatytas CPK 771 straipsnio 1 dalyje. Be to, nutartis nėra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl antstoliui įstatymų nėra suteikta teisė savo iniciatyva rinkti informaciją apie pareiškėją bei reikalauti pasiaiškinti dėl aplinkybių, susijusių su nutartimi, kurios vykdymas nepavestas antstoliui, taikytų draudimų. Taigi antstolė viršijo jai suteiktus įgaliojimus, ko pasėkoje jos veiksmai laikytini neteisėtais.
      5. Teismas, spręsdamas 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymo tinkamo įteikimo pareiškėjai klausimą, nepagrįstai nurodė, kad CPK 605 straipsnis neturėtų būti taikomas formaliai. Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų, kad 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymas bent kartą būtų buvęs siunčiamas pareiškėjai registruotu paštu, nėra pagrindo išvadai, kad procesiniai buvo įteikti tinkamai, t. y. pagal CPK 605 straipsnį arba CPK 122-123 straipsnius.
    2. Suinteresuotas asmuo VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad vykdomosios bylos Nr. 0114/16/00333 pagrindas yra įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pripažįstamos vykdomaisiais dokumentais, ko pasėkoje 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra vykdomasis dokumentas, kurio vykdymui vykdomojo rašto išdavimas nėra privalomas, o vykdymas pagal Antstolių įstatymo 2 straipsnį Lietuvos Respublikos valstybėje yra pavestas antstoliams. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą bei veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus, patvarkymuose turi teisę nurodyti skolininkui draudžiamus atlikti veiksmus. Todėl pareiškėjos teiginiai, jog antstolė, vykdydama nutartį, neturėjo teisės uždrausti to, kas jau buvo uždrausta teismo sprendimu, yra visiškai nepagrįsti. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos atžvilgiu priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis pareiškėjai yra privaloma, tačiau geranoriškai nėra vykdoma, konstatuotina, jog antstolė, vykdydama tiesiogines savo pareigas, turėjo neginčijamą teisę reikalauti pareiškėjos pasiaiškinti dėl aplinkybių, susijusių su nutartimi taikytų draudimų nevykdymo.
    3. Suinteresuotas asmuo antstolė S. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pripažįstami vykdomaisiais dokumentais, todėl šios nutarties pagrindu vykdomasis raštas nėra išduodamas. Šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi antstolė turėjo teisę priimti vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį bei veikdama pagal jai suteiktus įgalinimus 2016 m. balandžio 22 d. patvarkyme nurodyti VšĮ Futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ draudžiamus atlikti veiksmus.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl naujų įrodymų

    1. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
    2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ pateiktus naujus rašytinius įrodymus – ieškovės VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ 2017 m. vasario 7 d. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi šioje byloje vertinant pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo jau po atskirojo skundo pateikimo, be to, minėti duomenys yra prieinami teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, jie pateikti iš Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-3652-881/2016 (naujas civilinės bylos Nr. e2-396-881/2017), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

7Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
    2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ patikslintas skundas dėl antstolės S. V. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
    3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o antstolė šiuo atveju iš esmės atlieka ne teismo nutarties vykdymo funkciją, tačiau užtikrina, kad asmuo, atsakingas už tinkamą nutartimi dėl laikinųjų apsaugos nustatymo uždraudimo įvykdymą atsakytų nustatyta tvarka ir teismas spręstų jo atsakomybės klausimą, sprendė, jog antstolė gali imtis veiksmų šioms aplinkybėms išaiškinti. Be to, antstolė, priėmusi vykdymui vykdomąjį dokumentą bei veikdama pagal jai suteiktus įgalinimus, patvarkymuose turėjo teisę nurodyti pareiškėjos draudžiamus atlikti veiksmus, kuriuos atlikti yra uždrausta teismo nutartimi, bei įpareigoti pareiškėją paaiškinti nutarties nevykdymo priežastis, kadangi antstolės padėjėjos nustatė nutarties nevykdymo faktą.
    4. Apeliantė (pareiškėja) VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis negali būti vykdoma priverstinai, joje nėra nurodyta, kad nutarties vykdymas pavedamas antstoliui. Be to, antstolė neteisėtai uždraudė pareiškėjai naudoti žymenį Žalgiris, kadangi tai yra teismo teisė, o antstoliui gali būti pavesta tik įgyvendinti tai, kas yra nuspręsta teismo, bei nepagrįstai reikalavo pasiaiškinti dėl aplinkybių, susijusių su nutartimi, kurios vykdymas nepavestas antstolei, taikytų draudimų.

8Dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priverstinio vykdymo

    1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktą laikinosios apsaugos priemonės gali būti draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų.
    2. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį ir ieškovės VšĮ futbolo klubo ,,Žalgiris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – uždraudė atsakovei VšĮ Futbolo klubas ,,Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir/ar ūkinėje–komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį Žalgiris, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir/ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą, t. y. pritaikė atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Minėta nutartimi teismas nustatė konkrečius draudimus, nukreiptus konkrečiam asmeniui – atsakovei VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“.
    3. Pagal CPK 150 straipsnio 1 dalies nuostatą apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą šio Kodekso nustatyta tvarka pranešama asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą. Šiuo atveju apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones teismas pranešė atsakovei, išsiųsdamas jai nutartį. Taigi atsakovei VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ apie tokio turinio nutartį ir joje nustatytus draudimus buvo žinoma, todėl atsakovė privalėjo laikytis nutartyje nustatytų draudimų, t. y. ji pati tapo atsakinga už nutarties vykdymą.
    4. Apeliantė (pareiškėja) VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad ne kiekvienas teismo priimtas procesinis sprendimas yra priverstinai vykdomas. Tam tikrais atvejais, kurie priklauso nuo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio, jos nereikia vykdyti priverstinai, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2009).
    5. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendime taikytą teisės gynimo būdą. Egzistuoja sprendimai pripažinti, nutraukti, pakeisti ar nustatyti teisinius santykius, kuriems nereikia taikyti priverstinių vykdymo priemonių, nes teisinį poveikį daro pats sprendimas. Tuo tarpu sprendimų priteisti teisinis poveikis pasiekiamas tik tada, kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jis įpareigotas sprendimu, o tuo atveju, kai atsakovas neatlieka įpareigojimų, jam gali būti taikoma valstybės prievarta, t. y. sprendimas gali būti vykdomas taikant priverstinio vykdymo priemones. Taigi vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009).
    6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi nėra įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, kurių jai neatlikus, sprendimas gali būti vykdomas taikant priverstinio vykdymo priemones, taigi nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimų atsakovei VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“) priverstinai vykdyti nereikia, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas procesinis sprendimas (nutartis). Priešingu atveju, pareiškėjai (atsakovei) VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ pažeidus draudimus – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir/ar ūkinėje–komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma panaudojus žymenį Žalgiris, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir/ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą, kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama bauda, o ieškovė (VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“) turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo (CPK 145 straipsnio 9 dalis). Taigi pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatytų draudimų turinį neatsirado teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinio vykdymo, kurį pagal Antstolių įstatymą turėtų atlikti antstolis, pagrindas, nes dėl nutartyje nustatytų draudimų vykdymo yra aiškus subjektas, kuriam pavestas nutarties vykdymas ir kuriam yra nustatyta nutarties vykdymo pareiga, o priemonės pažeidimo faktą gali konstatuoti teismas pagal suinteresuoto asmens pareiškimą ir taikyti atsakomybę už šį pažeidimą, t. y. suinteresuotas asmuo (ieškovė) VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“, turėdamas pagrįstų duomenų apie laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, gali tiesiogiai (o ne per antstolį) kreiptis į teismą dėl atsakomybės pareiškėjai (atsakovei) VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ taikymo pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį.
    7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pagal CPK 587 straipsnio 4 punktą nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas, o vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė yra suteikusi antstoliui, tačiau, kaip jau minėta, ne visos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra priverstinai vykdytinos. Šiuo atveju subjektas, kuriam yra pavestas nutarties vykdymas ir kuriam nustatyta nutarties vykdymo pareiga yra atsakovė VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“, o ne antstolis, taigi minėta nutartis nesukuria priverstinio vykdymo pagrindo ar prielaidų, t. y. antstolė savo patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris nereikalauja priverstinio vykdymo (neturi būti vykdomas priverstine tvarka).
    8. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju turi būti taikytina CPK 771 straipsnio 1 dalies nuostata, o antstolis šioje situacijoje iš esmės atlieka ne teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo funkciją, tačiau užtikrina, kad asmuo, atsakingas už tinkamą nutartimi dėl laikinųjų apsaugos nustatymo uždraudimo įvykdymą atsakytų nustatyta tvarka ir teismas spręstų jo atsakomybės klausimą, todėl antstolis gali imtis veiksmų šioms aplinkybėms išaiškinti, t. y. antstolis turi teisę atlikti procesinius veiksmus tikslu nustatyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą. Teismas šiems argumentams pagrįsti vadovavosi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1448-264/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-3-415/2015.
    9. Visų pirma, pažymėtina, kad iš vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/00333 esančio ieškovės VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties vykdymo turinio matyti, jog minėta nutartis antstolei S. V. buvo pateikta ne atlikti nutarties vykdymo kontrolę, bet priverstinio vykdymo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėta nutartis antstolei vykdymui pateikta iš karto po jos priėmimo, t. y. 2016 m. balandžio 21 d., kas tik patvirtina ieškovės siekį įvykdyti nutartį priverstine tvarka, o ne kontroliuoti, kaip yra laikomasi nutartimi atsakovei nustatytų draudimų. Antstolės S. V. atliktų vykdymo veiksmų ir priimtų patvarkymų (patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patvarkymas dėl paaiškinimo dėl antstolio patvarkymo ir teismo nutarties nevykdymo) pobūdis taip pat suponuoja išvadą, jog buvo atliekami priverstiniai vykdymo veiksmai, o ne nutarties vykdymo kontrolė.
    10. Antra, aukščiau nurodyta teismų praktika, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, šiuo atveju netaikytina, kadangi iš esmės skiriasi nagrinėjamos ir minėtų civilinių bylų faktinės aplinkybės bei sąlygos, kurioms esant buvo taikytos prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių baudos už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą skyrimą, aiškinimo ir taikymo, o byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo nekilnojamojo turto areštas ir su areštuoto turto valdymu, naudojimu bei disponavimu susiję tam tikri draudimai. Nustačius nutartimi nustatymų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimus, minėtos nutarties vykdymas buvo perduotas antstoliui. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2S-1448-264/2013 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas valdymo organo sprendimas dėl klubo narės narystės klube sustabdymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o į antstolį kreiptasi ir vykdomoji byla užvesta išieškotojos prašymu, nustačius faktą, kad skolininkas nevykdo nutartimi nustatytų įpareigojimų ir klubo narė negali naudotis klubo narės teisėmis ir pareigomis.
    11. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pripažinus, kad antstolė S. V. neturėjo teisės priimti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties vykdyti, nes nutarties vykdymas nepavestas antstoliui, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolis turi teisę kontroliuoti šios nutarties vykdymą CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka.
    12. Šiuo konkrečiu atveju, kai nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodytas konkretus subjektas, kuriam pavestas nutarties vykdymas ir kuriam yra nustatyta nutarties vykdymo pareiga, būtų nepagrįsta reikalauti, kad antstolis surašytų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnis 1 dalis), kurio pagrindu būtų galima konstatuoti laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą ir taikyti atsakomybę dėl laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo. Kadangi, kaip jau minėta, tam tikrais atvejais, kurie priklauso nuo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio, jos nereikia vykdyti priverstinai, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas sprendimas, yra aiškus subjektas, kuriam pavestas nutarties vykdymas, tai laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą gali konstatuoti teismas pagal suinteresuoto asmens pareiškimą ir taikyti atsakomybę už šį pažeidimą. Reikalavimas, kad akivaizdaus (nes pakanka tik pateikti įrodymus, kad nesilaikoma nutartimi pareiškėjai nustatytų draudimų) pažeidimo faktą aktu konstatuotų antstolis, o po to tas pats akivaizdus faktas būtų tikrinamas teismo, prieštarautų taip pat ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams, kurie taikomi ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo bei jų kontrolės procese. Toks reikalavimas ilgintų laikinųjų apsaugos priemonių kontrolės procedūrų trukmę, be pagrindo didintų suinteresuotų asmenų patiriamas vykdymo išlaidas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2009).
    13. Pažymėtina, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų, reglamentuojančių atskirų vykdymo procesinių veiksmų atlikimą, nesilaikymas antstoliui atliekant konkretų vykdymo veiksmą lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, kurias turi patikrinti antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti; šis aplinkybių sąrašas nebaigtinis, nes nurodytos straipsnio dalies 8 p. nustatyta antstoliui pareiga patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. Konstatuotina, kad dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).
    14. Nustačius, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių priverstinai vykdyti nereikia, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas procesinis sprendimas, antstolės veiksmai dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo šiuo atveju negali būti laikomi nutarties vykdymo kontrole, todėl yra neteisėti. Antstolė S. V. neturėjo teisės priimti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties vykdyti ir užvesti vykdomosios bylos Nr. 0114/16/00333 bei imtis vykdomųjų veiksmų, nesant teisinio pagrindo ir pavedimo atlikti tokius veiksmus, ir tokiu būdu veikė ultra vires bei pažeidė CPK 585 straipsnio 4 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2008).
    15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, kadangi pripažinus, jog antstolė S. V. neturėjo teisės priimti vykdomojo dokumento vykdyti, jos atlikti vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
    16. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias priverstinį sprendimų vykdymą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės S. V. 2016 m. balandžio 21 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymai naikintini ir vykdomoji byla nutrauktina CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, t. y. jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

    1. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
    2. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. antstolis R. V. ir kt., bylos 3K-3-36/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. B. v. L. B., bylos Nr. 3K-3-78/2009; kt.); išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. antstolis R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-417/2008). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atlikti veiksmo neteisėtu, o tai padarė teismas nutartimi, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
    3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ už skundo ir patikslinto skundo dėl antstolio veiksmų parengimą patyrė 871,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. maksimalus užmokesčio už ieškinį (skundą) dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra 756,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimalus priteistino užmokesčio už skundo dėl antstolio veiksmų parengimą dydis yra 1 892,25 Eur (2,5 x 756,9 Eur). Taigi pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už skundo ir patikslinto skundo dėl antstolio veiksmų parengimą – 871,20 Eur – neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.
    4. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ už atskirojo skundo parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 484 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p. maksimalus užmokesčio už atskirąjį skundą dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra 771,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimalus priteistino užmokesčio už atskirąjį skundą dydis yra 308,76 Eur (0,4 x 771,9 Eur).
    5. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje antstolės S. V. ir skolininkės VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ interesai yra priešingi, antstolė nepripažino savo atliktų vykdymo veiksmų neteisėtais, atskirąjį skundą tenkinus visiškai, pareiškėjai VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ iš suinteresuoto asmens antstolės S. V. priteistina 1 179,96 Eur (871,20 Eur + 308,76 Eur) suma išlaidoms advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės S. V. 2016 m. balandžio 21 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymus ir vykdomąją bylą Nr. 0114/16/00333 nutraukti.

12Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“, juridinio asmens kodas 300054549, buveinės adresas Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas, iš suinteresuoto asmens antstolės S. V., Nemuno g. 25-1B, Kaunas, 1 179,96 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir 96 euro centus) advokato atstovavimo išlaidas.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai