Byla 2-2340-752/2015
Dėl žalos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovų atstovei J. S., atsakovui K. N. ir jo atstovui advokatui V. G., trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovams I. G., M. B. ir G. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Kauno apskrities policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui K. N. bei tretiesiems asmenims S. K. ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos Centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai dėl žalos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

32013-03-28 priimtas ieškovų Kauno apskrities policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bendras ieškinys, kuriuo jie prašė priteisti iš atsakovo K. N. 3145,93 Eur (10 862,28 Lt) patirtai žalai atlyginti (1 t., b.l. 3-5).

4Ieškovai nurodė, kad trečiasis asmuo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulis (toliau - pareigūnas) S. K. buvo sužalotas tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, susijusias su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai. Buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, surašyta bei patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-34 „Dėl pareigūno S. K. sužalojimo“. Nustatyta, kad 2009-12-05 apie 4.40 val. Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patruliai S. K. ir V. B., pagal iš anksto patvirtintą 2009 m. gruodžio mėnesio tarnybos grafiką patruliuodami automobiliu ( - ), valst. Nr. ( - ), gavo iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio nurodymą nuvykti adresu ( - ), kur dviejų nepažįstamų jaunuolių buvo sumuštas pil. G. D., gyvenantis minėtame name. Atvykę nurodytu adresu ir įėję į namo laiptinę, pareigūnai rado du neblaivius jaunuolius, sėdinčius ant laiptų. Pareigūnui S. K. bandant pakelti vieną iš jų (kaip vėliau paaiškėjo -K. N.) nuo laiptų, šis keletą kartų spyrė pareigūnui į koją, rankomis ir kojomis smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. S. K. pajuto skausmą dešinėje kojoje, tačiau sulaikymo veiksmų nenutraukė. Panaudojus specialiąsias priemones (dujas, antrankius) ir kovinius veiksmus, įtariamasis buvo sulaikytas, tačiau sodinamas į patrulinę transporto priemonę priešinosi ir toliau. Įtariamąjį K. N. kartu su kitu jaunuoliu - V. O. pareigūnai pristatė į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą. Dėl nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 26-1-01674-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d. ir 286 str.

5Baigęs tarnybą, S. K. dėl nemažėjančio skausmo ir kojos tinimo kreipėsi į VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinę ligoninę (toliau - KRKKL). Gautų medicininių dokumentų išraše nurodyta diagnozė - dešinio kelio sumušimas, kraujas sąnaryje. Dėl patirtos traumos S. K. nuo 2009-12-05 iki 2010-01-07 buvo nedarbingas (KRKKL buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai Nr. 5909996 ir Nr. 6249488).

6Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 40 str. 3 d., pareigūnui, kuris buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, išmokama kompensacija.

7Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – CMEK) atliko S. K. sveikatos ekspertizę ir konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130, sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2009-12-05, priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (CMEK 2010-02-18 pažyma Nr. 318). S. K. nedarbingumo laikotarpis truko 34 dienas t. y. nuo 2009-12-05 iki 2010-01-07.

8Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2d. įsakymu Nr. IV-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.4 p. nustatyta, kad tuo atveju, kai pareigūno laikinasis nedarbingumas trunka nuo 31 iki 35 dienų, jam išmokama 4 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

9Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtino Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarką (Žin., 2001, Nr. 42-1455), pagal kurią Lietuvos policijos generalinis komisaras, kaip asignavimų valdytojas, valstybės biudžeto lėšas naudoja pavaldžioms įstaigoms finansuoti nustatyta tvarka.

10Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PD), atsižvelgdamas į Kauno apskrities VPK 2010-02-02 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-1S-34 „Dėl pareigūno S. K. sužalojimo“ ir Kauno apskrities VPK viršininko 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 20-TE-154 „Dėl piniginės kompensacijos vyresniajam policininkui S. K. išmokėjimo“, pagal Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnį „Darbdavių socialinė parama pinigais“, Kauno apskrities VPK skyrė 3145,93 Eur (10 862,28 Lt) išmokėti piniginę kompensaciją S. K., patyrusiam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu. Kauno apskrities VPK buvo pervesta 3145,93 Eur (10 862,28 Lt) piniginei kompensacijai išmokėti. Piniginę kompensaciją - 3145,93 Eur (10 862,28 Lt) Kauno apskr. VPK pervedė į S. K. asmeninę sąskaitą.

11Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 (Žin., 1992, Nr. 8-212) nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 p. numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) nustatyta tvarka. Policijos departamentas ir Kauno apskrities VPK išmokėjo S. K. 3145,93 Eur (10 862,28 Lt) piniginę kompensaciją ir pagal LR CK 6.280 str. nuostatas turi teisę iš K. N., padariusio žalą S. K., regreso tvarka išieškoti tokio dydžio sumą, kokia buvo sumokėta S. K. t. y. 3145,93 Eur (10 862,28 Lt), (1 t. b.l. 3-5).

12Atsakovas K. N. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.26-1-01674-09 Kauno apskrities VPK D. P. Komisariate dėl 2009-12-05 įvykių, jam buvo įteiktas pranešimas dėl įtarimo padarius du nusikaltimus: pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 286 str. (pasipriešinimas valstybės tarnautojui). 2010 m. balandžio 16 d. jam buvo įteiktas pranešimas dėl įtarimo padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. l d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 286 str. (pasipriešinimas valstybės tarnautojui). Kaip matyti iš tos pačios dienos apklausos protokolo, dėl abiejų nusikalstamų veikų atsakovas visiškai prisipažino. 2010 m. balandžio 22d. buvo papildomai apklaustas kaip įtariamasis, nors tai, kad trečiasis asmuo dėl atsakovo veiksmų patyrė kojos sužalojimą, jam nebuvo inkriminuota. Šios apklausos metu atsakovas patvirtino savo ankstesnius parodymus ir papildomai nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo policijos darbuotojo S. K. ir kad jis jam atleido.

13Baudžiamojoje byloje taip pat yra 2010-04- 22 susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad atsakovas su nukentėjusiuoju K. susitaikė, jis jam atleido, patvirtindamas, kad jam padaryta žala visiškai atlyginta ir pretenzijų atsakovui neturi. T.y. jis šį protokolą pasirašė jau gerai žinodamas apie tai, kad buvo sužalotas ir už laikino nedarbingumo laikotarpį jam bus sumokėta kompensacija specialiai nustatytos tvarkos pagrindu.

14Atsakovas yra įsitikęs, kad S. K., neinformuodamas jo, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno apie tai, kad jam už nedarbingumo laikotarpi priklausanti piniginė kompensacija yra nustatyta pagal specialią tvarką ir kad jo darbdavys įgis reikalavimo teisę atlyginti jam sumokėtą sumą regreso pagrindu iš atsakovo, pasielgė nesąžiningai atsakovo, kaip asmens, su kuriuo jis susitaikė ir kuriam atleido, atžvilgiu. Žinant šias aplinkybes, atsakovo pozicija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų atžvilgiu būtų visiškai kita. Šiuo atveju susiklosčiusią situaciją atsakovas vertina kaip dvigubos atsakomybės už tą pačią veiką taikymu. Sistemiškai aiškinant CK XXII skyriaus normas, darytina išvada, kad nei vienoje iš jų nenumatyta dviguba civilinė atsakomybė už tą patį deliktą - t.y. tam pačiam asmeniui vieną kartą padarytą apibrėžto dydžio konkrečią žalą. Nukentėjusysis savo parašu patvirtino, kad pretenzijų atsakovui neturi, tačiau jis privalėjo jo atžvilgiu būti visiškai sąžiningas, kad pretenzijas atsakovui pareikš kiti asmenys, dėl to jaučiasi apgautas (1 t., b.l. 53).

15Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau - CMEK) atsiliepime nurodė, kad po sužalojimo pareigūnas S. K. vidaus reikalų įstaigos - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, buvo siunčiamas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę. VRM CMEK yra Sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga, veikianti pagal savo nuostatus ir teikianti ekspertines išvadas pagal tuos kriterijus ir uždavinius, kuriuos siuntime į šią įstaigą nurodo vidaus tarnybos įstaiga. Šiuo atveju siuntime buvo nurodytas specializuotosios medicininės ekspertizės tikslas (uždavinys) - 4.5., t.y. nustatyti pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, dėl to likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. VRM Medicinos centras nekvestionuoja vidaus reikalų įstaigos nustatytų aplinkybių, kad sveikatos sužalojimas, sutrikdymas ar sveikatos pakitimai yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu.

16Prie siuntimo atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę buvo pridėta 2010-02-02 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-34, kurioje nurodytos faktinės aplinkybės (pavojingi vidaus tarnybos veiksniai), galėję paveikti pareigūno sveikatą, t.y.: atsakovas „keletą kartų spyrė pareigūnui į koją“, „rankomis ir kojomis smūgiavo į įvairias kūno vietas“, „sodinamas į patrulinį automobilį toliau priešinosi ir spardėsi“. Buvo nurodytos ir šių faktinių aplinkybių įtakojimo pareigūno sveikatai pasekmės: pareigūnas pajuto skausmą dešinėje kojoje, skausmas nemažėjo, koja ištino, todėl kreipėsi į VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės medikus.

17Dėl VRM Medicinos centro CMEK išvados 2010-02-18 Nr. 318 pagrįstumo nurodė, kad sprendžiant dėl VRM Medicinos centro CMEK ekspertinio sprendimo pažymėtina, kad medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų ir sprendžiant ginčą dėl atitinkamo individualaus administracinio akto, kuris priimtas remiantis atitinkamu CMEK ekspertiniu sprendimu, iškilus reikalui patikrinti ir VRM Medicinos centro CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, ši teisminė patikra turi būti atlikta tame kontekste ar VRM Medicinos centro CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą.

18Vertinant VRM Medicinos centro CMEK priimto sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą būtent šiame kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais būtent CMEK yra tas kompetentingas subjektas, kuris yra įgaliotas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 str., „Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja (..) pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija“. VRM Medicinos centro nuostatų, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-160, 7.2. punktu, VRM Medicinos centro viena iš funkcijų - „asmenų tinkamumo tarnybai Vidaus reikalų ir kitose statutinėse įstaigose specializuotos medicininės ekspertizės (..) atlikimas“.

19Nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išsakyta nuomone, kad ieškinys yra grindžiamas tik pareigūno nedarbingumo laikotarpiu. VRM CMEK medicininės ekspertizės išvadą priėmė įvertinusi šiuos medicininius duomenis ir dokumentus: VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės pažymą - Nr. 3V-I738 apie patirtos traumos sunkumą, kurioje nurodyta diagnozė - dešinio kelio sumušimas, kraujas sąnaryje; Pareigūno medicininės kortelės duomenimis, apžiūrų rezultatus ir sveikimo - tolimesnio galimo fizinio krūvio dešiniajam sąnariui galimybėmis; 2009-12-05 nedarbingumo pažymėjimas (iki 2010-01-08), serija D Nr. 5909996, jame nurodyta pirminė diagnozė pagal TLK-10 kodą S 80.0; Objektyvia pareigūno apžiūra. Įvertinus nurodytus duomenis ir dokumentus, VRM Medicinos centro CMEK ekspertiniu sprendimu buvo nustatyta diagnozė - dešinio kelio sumušimas/Hemartrozė (2009-12-05 įvykio, traumos pasekmė), S 80.0, priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, individualiai mediciniškai pareigūno atveju nustatyta, kad liekamųjų reiškinių po šios traumos neliko. Jokių abejonių, kad pareiškėjo diagnozė nustatyta tinkamai - S 80.0 (dešiniojo kelio sumušimas, hemartrozė), VRM CMEK nebuvo, nes ekspertinis sprendimas buvo priimtas įvertinus visus medicininius duomenis. Tokiu būdu Aprašo 67 punktas (tiriamojo ekspertizė tęsiama tol, kol tai būtina ekspertinėms išvadoms patikslinti, kad ekspertinis sprendimas būtų priimtas be abejonių) buvo įgyvendintas. Dėl šių motyvų VRM CMEK laikytina tinkamai atlikusi jos kompetencijai priskirtas funkcijas, nes buvo laikytasi visų teisės aktais nustatytų procedūrų ir taisyklių, tokiu būdu objektyviai buvo įvertintos visos aplinkybės bei priimtas pagrįstas ekspertinis sprendimas.

20Pažymėjo, kad vidaus faktoriaus veikimo (fizinio veiksmo, smurtinių veiksmų, smūgių, sumušimo buvimo aplinkybės) sužalojimo tarnybos metu 2009-12-05 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo ryšys buvo patvirtintas Tarnybinio patikrinimo išvadoje 2010-02-02 Nr. 20-IS-34. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 str. 5 dalimi, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatomi vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

21Valstybė, kaip darbdavys, turi pareigą sutrikus pareigūnų sveikatai taikyti reikšmingas socialines garantijas, nustatytas vidaus tarnybos statuto 40. 3 straipsniuose (kompensacija sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokos medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidų). Todėl vertina, kad ieškinys yra pagrįstas, tenkintinas, tačiau, kadangi ieškinio tenkinimas neįtakoja VRM Medicinos centro teisių ir pareigų, prašo teismo dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra (2 t., b.l. 46-49).

22Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

23Teismo posėdyje dalyvavusios ieškovų atstovės ieškinį ir jame išdėstytas aplinkybes palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nebuvo kilę jokių abejonių dėl nedarbingumo trukmės ar išmokamos kompensacijos. Pagal medicininius dokumentus sveikatos sutrikdymo laipsnį nustato CMEK. Išmokėdami išmoką, ieškovai vadovavosi CMEK pažyma. Kompensacija buvo paskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis specialia metodika. Įtariamasis neinformuojamas, kad pareigūnui išmokėta kompensacija ir bus iš jo išieškoma žala. Pareigūnas buvo nedarbingas 34 dienas, todėl jam ir priklauso tokio dydžio kompensacija, kokia ir buvo išmokėta. Nesutinka su teismo paskirtos ekspertizės išvada, kad nedarbingumą sąlygojo ankstesnės traumos paūmėjimas.

24Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti. K. N. paaiškino, kad sulaikymo metu buvo susistumdymas su policijos pareigūnu. Detaliau įvykio aplinkybių nepaaiškino. Teigė, kad jis negavo jokių duomenų apie pareigūno sužalojimą, jo nedarbingumo trukmę. Susitaikymo metu pareigūnas atlyginti kažkokios žalos neprašė, jis jam nieko nemokėjo ir nebuvo informuotas apie tai, kad pareigūnui bus išmokėta žala. Jei būtų žinojęs, matomai būtų elgęsis kitaip. Nurodė, kad turi vidurinį išsilavinimą, specialybės jokios nėra įgijęs, šeimos nesukūręs, gyvena su tėvais. Nedirba, susirasti darbą yra sunku. Jį remia tėvai. Vertingo turto neturi, tik automobilį, kurio vertė 500-1000 Lt.

25Atsakovo advokatas palaikė atsakovo poziciją ir argumentus. Laikė, kad ieškinys neįrodytas ir ieškovai prašo priteisti žalą nepagrįstai. Neginčija, kad buvo trečiojo asmens sveikatos sutrikdymas. Atsakovas prisipažino, su pareigūnu susitaikė. Tačiau mano, kad 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka pareigūnui sumokėta nepagrįstai. Sužalojimą turėtų patvirtinti objektyvūs duomenys, tačiau tokių duomenų nėra. Trečiojo asmens nedarbingumas buvo tęsiamas be pagrindo, tam nebuvo jokių objektyvių duomenų. Trečiojo asmens sveikatos istorijoje (2009 lapkričio 9 d., nors turi būti gruodžio 9 d.) įrašyta, kad kelio sąnarys kiek patinęs, funkcija gera. Tai reiškia, kad praėjus 4 dienoms trečiasis asmuo buvo sveikas. Trečiasis asmuo nuėjęs pas gydytoją pasiskundė skausmu ir nedarbingumas buvo tęsiamas. Apklaustas pirmasis ekspertas kategoriškai pasisakė dėl 2009-12-07 specialisto išvados, kad nėra objektyvių duomenų apie kelio sąnario sumušimą, ir nėra objektyvių duomenų apie gydymą, todėl darė išvadą, kad nedarbingumas buvo tęsiamas nepagrįstai. CMEK neatliko jokio nepriklausomo tyrimo, tik susipažino su tuo, kas buvo pateikta ir tikėjo pateiktais dokumentais, tą patvirtino ir byloje apklaustas gydytojas chirurgas. Ekspertizės akte nustatyta, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių Specialisto išvadą ir CMEK išvadą, viskas paremta subjektyviai. Neįrodyta, kad paūmėjimas ar skausmas atsirado dėl atsakovo veiksmų. Prieš tai trečiajam asmeniui buvo atlikta operacija. Byloje yra svarbus priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir išmokėtos išmokos. objektyvių duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį nėra. Kauno miesto VPK patikrinimas atliktas dar nesulaukus gydymo pabaigos. Trečiasis asmuo S. K. teigė, kad gydėsi fizioterapija, medikamentais, tačiau nenurodė kaip ir kur buvo atlikta fizioterapija, nežinojo kokius vaistus naudojo, kiek kainavo vaistai, kiek išleido gydymui. Mano, kad neįrodyta nei žala, nei priežastinis ryšys.

26Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad jis palaiko ieškovų poziciją. Atsakovo sulaikymo metu jis buvo sužalotas. Padarytą žalą atlygino Policijos departamentas, todėl ir neturėjo pretenzijų atsakovui. Jei niekas nebūtų atlyginęs žalos, tuomet būtų turėjęs pretenzijų atsakovui. Mano, kad išmokėtos žalos dydis (10800 Lt) atitinka realiai jam padarytos žalos dydį. Po patirto sužalojimo jis patytė nepatogumus, mėnesį negalėjo vaikščioti, kažkur nueiti, negalėjo važinėti automobiliu. Turėjo išlaidų vaistams, kelionėms, masažams, fizioterapijai. Masažus lankė privačiai. Fizioterapiją atliko Raudonasis Kryžius nemokamai. Kelionės išlaidų patyrė vykstant taksi automobiliu. Fizioterapija kiekvieną dieną buvo, masažai porą kartų į savaitę. Faktiškai kiekvieną dieną važiuodavo taksi 10-15 km. į vieną pusę, mokėjo maždaug 2 Lt už kilometrą. Masažas 20 Lt kainavo. Apie 8 masažus darėsi, sumokėjo apie 200 Lt už masažus. Vaistai nekompensuojami buvo, už juos reikėjo mokėti. Tačiau jų pavadinimų neprisimena. Tai buvo tepalai ir geriami vaistai, kurių kaina apie 50-100 Lt. Chirurginio gydymo nebuvo. Anksčiau jam buvo trūkę dešinio kelio priekiniai kryžminiai raiščiai, nėra menisko šio kelio. CMEK jį apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas, vieną ar du kartus.

27Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos Centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad atliekant ekspertizę, buvo pateikti išrašai iš asmens sveikatos istorijos, ten buvo aprašytas kelio patinimas, fizioterapijos procedūrų paskyrimai. Aprašyta, kad kelio sąnarys patinęs, skausmingas, kad pacientas eina šlubuodamas. Buvo tęstas nedarbingumas, skirtos fizioterapinės procedūros. Taip pat turėjo tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje buvo aprašytas traumos pobūdis. Ekspertizės metu K. buvo apžiūrėtas, nes reikėjo nustatyti liekamuosius padarinius. Vadovavosi tiek apžiūra, tiek ir medicininiais dokumentais. Kai apžiūrėjo chirurgas, kelias jau nebuvo patinęs, judesiai buvo laisvi, skundų dėl liekamųjų padarinių neišsakė. Duomenų nustatyti lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui pakako. Buvo tarnybinio patikrinimo išvada, kad tie įvykiai galėjo sukelti traumą, taip pat buvo vadovautasi medicininiais dokumentais. Nebuvo jokių požymių abejoti tais įvykiais, medicininiais dokumentais ar gydytojo kvalifikacija. Diagnozė užkoduota S 80.0 - tai yra sumušimas. Esant tokiai diagnozei, jeigu nebūtų buvę nedarbo dienų, lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas nebūtų nustatytas. Lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui turi būti nedarbingumas daugiau kaip 10 dienų. Apysunkis sužalojimas yra kai nedarbinguma trunka daugiau nei 21 dieną, tačiau šiuo atveju neliko liekamųjų padarinių, nebuvo komplikacijų, todėl buvo nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, nors dienų skaičius ir viršijo. Jei būtų buvęs ir trumpesnis nedarbingumas, išvada nesikeistų.

28Atliekant ekspertizę, chirurgas žiūri, ar teisingai buvo įvertintas nedarbingumas. Negali užginčyti gydančio gydytojo gydymą, jo skirtą nedarbingumą, nes gydytojas bendrauja su pacientu, žino jo skundus. Mano, kad toks kelio sąnario sumušimas, kai kelio sąnarys buvo patinęs, tikrai nepraeitų per 10 dienų. Be to, anksčiau tas kelio sąnarys buvo gydytas, operuotas. Gal smūgis į sveiką kelio sąnarį nebūtų tiek pakenkęs. Kelio sąnarys šiuo atveju buvo silpnoji vieta.

29Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos Centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovė I. G. paaiškino, kad atsakovo teiginiai, kad nebuvo objektyvių duomenų apie sužalojimą, nepagrįsti. Visoje eilėje medicininių dokumentų buvo užfiksuotas patinimas. Medicininėje kortelėje nurodyta, kad buvo skiriami vaistai Nemisil, tęsiamas nedarbingumas. Todėl sveikatos sutrikdymas buvo. Priežastinis ryšys tarp patirto sužalojimo ir kilusių pasekmių pilnai įrodytas, nes ankstesnė trauma buvo patirta 2000 metais, S. K. buvo operuotas ir 8 metus neturėjo jokių nusiskundimų. Tik 2009 metais gavus smūgius atsirado pakitimai. Kad nebuvo atlikti visi tyrimai - magnetinio rezonanso tyrimas, kelio sąnario ertmės punkcija, - kurie yra ypač brangūs, mano, kad tokių brangių tyrimų nebuvo būtina atlikti, nes MRU ekspertė nustatė, kad buvo kelio sąnario sumušimas. Be to, kelio sąnario ertmės punkcija yra kraujo išėmimas iš sąnario. Kartais kraujas rezorbuojasi iš kelio, todėl punkciją nebuvo būtina atlikti. Rentgeno taip pat nereikėjo daryti, nes jis nieko neparodo. Vertina, kad pareigūno nedarbingumas 34 dienas buvo tęsiamas dėl objektyvių sveikatos pakitimų.

30Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankami duomenų leidžiančių manyti, kad K. N. padarė nusikalstamas veikas. K. N. gailisi dėl padarytos žalos, pripažino veiką. Priežastinis ryšys įrodytas.

31Ekspertizės išvada nepaneigia CMEK nustatytos išvados. Ekspertizės išvadoje 2 punkte nurodyta, kad artrozė pradėjo vystytis galimai nuo 2000 metų. Tačiau artrozė galėjo vystytis ir nuo 2009 metų, kadangi 8 metus po traumos S. K. nesiskundė dėl artrozės, nevartojo vaistų. Jeigu būtų buvusi artrozė, tai yra pakankamai skausminga ir jis, eidamas pareigūno pareigas, nebūtų praėjęs sveikatos patikrinimų. Tai galėjo įtakoti ir priešlaikinį pareigūno išėjimą į pensiją. Mano, kad svarbesnė yra ekspertizės akto išvados 2 punkto pirminė išvada, kad paneigti dešinio kelio srities sumušimo kategoriškai negalima.

32 Ieškinys tenkintinas.

33Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

34Iš byloje pateiktų duomenų ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 26-1-01674-09 medžiagos nustatyta, kad 2009-12-05 atsakovui buvo pareikštas įtarimas dėl dviejų nusikalstamų veikų: 1) kad 2009-12-05 apie 04.00 val. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su V. O., viešoje vietoje, ( - ), prikibo prie nukentėjusiojo G. D. ir elgdamasis įžūliai, smogė rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo demonstravo nepgarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numtytą LR Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1 d.; 2) kad jis 2009-12-05 apie 04.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ( - ) namo pirmo aukšto laiptinėje, Kaune, sulaikomas kaip įtariamas nusikaltimo padarymu, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. pastūmęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulį S. K., spyrė jam vieną kartą į dešinės kojos kelią bei ne mažiau trijų kartų smogė kumščiu į veidą, po ko, nuvestas prie tarnybinio automobilio, tęsdamas nusikalstamą veiką, vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą bei ne mažiau keturių kartų spyrė į kojas, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo Kodekso 286 str. (1 t. b.l. 17, baudžiamosios bylos Nr. 26-1-01674-09 medžiagos 134).

35Iš karto po įvykio apklaustas įtariamuoju dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, K. N. iš dalies prisipažino, nurodydamas, kad prisipažįsta, jog su policijos pareigūnu susistumdė, papurškus dujų jam įspyrė, tačiau neprisipažįsta, kad smogė į veidą ranka. Nurodė, kad galėjo suduoti netyčia išsprūdus rankai, tačiau tyčia sužaloti nenorėjo. Po grumtynių buvo susitrenkęs galvą, todėl ne viską pamena. Blaivus taip nebūtų pasielgęs (prijungtos baudž. bylos 135-136 l).

36K. N. sulaikymo aplinkybės išdėstytos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulių S. K. ir V. B. 2009-12-17 paaiškinimuose. Nurodyta, kad iš VPK budėtojo gavus pranešimą apie tai, kad du jaunuoliai sumušė žmogų, pareigūnai nuvykę į įvykio vietą laiptinėje pamatė du jaunuolius, kurie sėdėjo ant laiptų tarp pirmo ir antro aukšto, rankose laikė po alaus butelį, jų drabužiai ir rankos buvo kruvini. Iš visko suprato, kad tai ir yra įtariamieji, sumušę žmogų. Akivaizdžiai matėsi, kad jie yra girti. S. K. priėjo prie K. N. ir pareikalavo, kad jis ir jo draugas nustotų vartoti alkoholį viešoje vietoje ir pateiktų asmens dokumentus, taip pat kad jis yra sulaikomas įtariant padarius nusikaltimą, t.y. sumušus žmogų. Bandant pakelti K. N. nuo laiptų, jis iš karto spyrė S. K. į dešinės kojos kelią, o atsistodamas pradėjo smūgiuoti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. S. K. pajuto skausmą kojoje, bet tęsė sulaikymą. Sulaikymo metu buvo panaudoti koviniai veiksmai ir ašarinės dujos. Sodinant K. N. į tarnybinį automobilį, jis priešinosi, spardėsi (sudavė keletą smūgių kojomis patruliui S. K.), nenorėjo į jį sėsti. Sulaikymo metu kitas jaunuolis – V. O. nesipriešino. Abu buvo pristatyti į Dainavos PK. S. K. paaiškinime taip pat nurodyta, kad po sulaikymo jis tęsė tarnybą, skausmas kojoje didėjo, koja ištino, todėl baigus tarnybą jis kreipėsi į Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę ir gavo nedarbingumo pažymėjimą (1 t. b.l. 10-11, 12-13).

37Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes S. K. nurodė ir 2009-12-05 apklausiamas liudytoju, detaliau nurodydamas jam suduotų smūgių skaičių bei jų pasekmes: kad sulaikomas K. N. (protokole nurodyta šviesiaplaukis vaikinas) stipriai jį pastūmė, po to dar sėdėdamas vieną kartą spyrė pataikydamas į dešinės kojos kelią, o atsistojęs rankos kumščiu smogė ne mažiau trijų kartų į galvą, bet pataikė tik vieną smūgį į kaktą. Bandydamas jo nepaleisti, su juo susikibęs nugriuvo ant grindų, tuomet jam papurškė dujų. Nuvedus prie tarnybinio automobilio ir bandant į jį pasodinti, K. N. vėl ėmė priešintis, rankos kumščiu vieną kartą smogė jam į veidą bei keturis –penkis kartus spyrė pataikydamas į abi kojas ties keliais, šlaunimis. Po šio įvykio ėmė skaudėti dešinę koją ties keliu, koja ištino, pasidarė sunku ją sulenkti ir ištiesti, todėl baigęs tarnybą apie 11 val. jis kreipėsi į Raudonojo Kryžiaus traumatologinį punktą, kur medikai peršvietė koją, paskyrė vaistus nuo skausmo ir nuo uždegimo „Nimesil“ ir „Histolgan“, nurodė dėti kompresus bei išdavė nedarbingumo lapelį. S. K. taip pat nurodė, kad įvykio metu patyrė moralinę, fizinę ir turtinę žalą, apie kurią praneš baigus gydymą. 2010-01-07 papildomai apklaustas S. K. pateikė išlaidų čekius (kuro – 100,01 Lt ir vaistų pirkimo čekius, kurie šiuo metu išblukę ir neįskaitomi), (prijungtos baudžiamosios bylos 106-107, 110-111 l).

38Po šio įvykio, vadovaujantis LR vidaus reikalų ministro 2007-11-30 įsakymu Nr. IV-418 „Dėl nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-12-08 įsakymu buvo sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui tirti, kuri, atlikusi tyrimą, 2010-01-11 surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą (1 t. b.l. 19-21) bei aktą (1 t. b.l. 22).

39Išvadoje išsamiai nurodytos įtariamųjų sulaikymo ir pareigūno sužalojimo aplinkybės, pagrįstos surinkta medžiaga (tarnybiniais pranešimais, minėtais paaiškinimais, 4-o būrio patrulių tarnybos laiku, pajėgų išdėstymu, tarnybine užduotimi, 4-ojo būrio tarnybos grafiku, taip pat iš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės gautais medicininiais dokumentais). Nustatyta, kad S. K. tarnybos metu, patruliuodamas pagal iš anksto patvirtintą 2009 m. gruodžio mėnesio tarnybos grafiką ir vykdydamas tarnybos užduotį, tapo daromos nusikalstamos veikos liudininku ir ėmėsi priemonių sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymu uždraustą veiką, t.y. vykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ir Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatytas pareigas. Sulaikant įtariamąjį, jam buvo sužalotas dešinės kojos kelias. S. K. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris Išvados surašymo metu dar buvo tęsiamas. Nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pareigūno tarnybos metu, jam einant tarnybines pareigas. Nelaimingo atsitikimo priežastis – sulaikomo asmens aktyvus pasipriešinimas. Patruliui S. K. pasiūlyta kreiptis į VSDFV Kauno miesto skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo sumos apskaičiavimo (1 t. b.l. 19-21).

40Komisijos surašytame nelaimingo atsitikimo tyrimo akte, be kitų duomenų, nurodyti duomenys apie sužalojimą: sužalota kūno dalis – dešinė koja; sužalojimo pobūdis – dešinio kelio sumušimas, kraujas sąnaryje; taip pat nurodytas ligos ir sveikatos problemos kodas - S 80.0 (1 t. b.l. 22-23).

41Pažymėtina, kad kilus šalių ginčui, byloje buvo pateikta visa nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga (1 t. 95-140). Matyti, kad komisijai atliekant tyrimą, iš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės buvo pareikalauti ir gauti medicininiai duomenys – gydytojo Š. pasirašytas 2009-12-22 išrašas iš medicininių dokumentų apie S. K. traumos sunkumą, kurioje pirmą kartą nurodyta diagnozė – dešinio kelio sumušimas, kraujas sąnaryje. Taip pat nurodyta, kad trauma įvyko 2009-12-05 apie 5 val. darbe, sulaikant įtariamuosius. S. K. kreipėsi į traumpunktą 2009-12-05, darytas ir aprašytas Ro – lūžimų nestebima. Pagal traumos pobūdį, galimas tiesioginis smūgis į kelio sąnarį (krentant ar įspyrus). Aprašytas skirtas gydymas - šaltis, tepalai, nurodyta, kad reabilitacinį gydymą dar reikia tęsti (b.l. 114, 116-117, 16). Taip pat buvo pateikta S. K. 2009-12-05 išduoto nedarbingumo pažymėjimo, serija D Nr. 5909996, kuris tuo metu dar buvo tęsiamas, kopija. Jame nurodyta pirminė diagnozė pagal TLK -10 kodą - S 80.0. Nedarbingumo pažymėjime nurodyta nedarbingumo priežastis - nelaimingas atsitikimas darbe (1 t. b.l.112). Bylos medžiaga patvirtina, kad S. K. buvo išduoti du nedarbingumo pažymjimai Nr. 5909996 ir Nr. 6249488, jo nedarbingumas truko nuo 2009-12-05 iki 2010-01-08, t.y. 34 dienas (1 t. b.l. 14-15).

42Kauno apskrities VPK viršininkas 2010-02-02 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą ir nutarė nelaimingo atsitikimo tyrimą baigti (1 t. b.l. 20-21). 2010-02-10 S. K. išduotas siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, tikslu nustatyti pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą ir tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai (2 t. b.l. 53, 46-48).

43LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010-02-18 specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 318 nurodytas tas pats kaip ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės gydytojo Š. nurodytas ligos kodas pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK -10) - S 80.0 (dešinio kelio sąnario sumušimas, hemartrozė). Taip pat nurodyta, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2009-12-05 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2009-12-05, priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Nustatyta, kad po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko ir S. K. yra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai (1 t. b.l. 24, 2 t. 51 b.l.).

44Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriui buvo duota užduotis atlikti S. K. medicininį tyrimą ir nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į pateiktus klausimus – kada ir kokie sužalojimai padaryti, jų lokalizacija, pobūdis, padarymo laikas, koks jų padarymo mechanizmas, kelių smūgių pasėkoje padaryti sužalojimai. Tyrimą pagal pavestą užduotį atliko teismo medicinos ekspertė L. K.. Specialisto išvadoje Nr. G90/10(02) nurodyta, kad S. K. konstatuotas dešinio kelio sumušimas, kuris galėjo gautis tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, t.y. įspiriant į dešinį kelį vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2009-12-05; Dešinio kelio sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (prijungtos baudž. bylos medžiagos 118 b. l.)

45Baudžiamojoje byloje nustačius S. K. sveikatos sutrikdymo laipsnį, K. N. padarytos nusikalstamos veikos buvo patikslintos ir 2010-04-16 jam pareikšti įtarimai dėl nesunkaus G. D. sveikatos sutrikdymo (pagal BK 138 str. 1 d.), dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui S. K. 2009-12-05 jį sulaikant kaip įtariamą nusikaltimo padarymu (pagal BK 286 str.), bei dėl nesunkaus S. K. sveikatos sutrikdymo (pagal BK 138 str. 2 d. 10 p.). Pranešime nurodyta, kad sulaikant K. N., jis pasipriešino valstybės tarnautojui panaudodamas fizinį smurtą: jį pastūmė, spyrė vieną kartą į dešinės kojos kelią bei ne mažiau trijų kartų smogė kumščiu į veidą, po to, nuvestas prie tarnybinio automobilio, tęsdamas nusikalstamą veiką, vieną kartą smogė į veidą bei ne mažiau keturių kartų spyrė į kojas, tuo padarydama S. K. dešinio kelio sumušimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo S. K. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (baudž. bylos 139 l).

462010-04-16 ir 2010-04-22 apklausų metu K. N. dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai prisipažino, patvirtindamas ir papildydamas ankstesnius savo parodymus bei paaiškindamas, kad pirmosios apklausos metu prisipažino iš dalies, nes buvo išsigandęs ir sutrikęs, jam buvo gėda, kad taip padarė. Viską apgalvojęs visiškai prisipažįsta kartu su kitu įtariamuoju sumušęs G. D. ir pasipriešinęs vienam iš atvykusių policijos patreigūnų. 2010-04-22 apklausoje taip pat nurodė, kad S. K. atsiprašė, atlygino visą jam padarytą žalą, jis jam atleido ir jie susitaikė (baudž. bylos 140, 143 l.).

47Taigi, akivaizdu, kad atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai, jog baudžiamojoje byloje jam nebuvo pareikštas įtarimas ir jis nebuvo apklaustas dėl to, kad S. K. dėl jo veiksmų patyrė kojos sužalojimą, yra nepagrįsti.

48Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. K. ir įtariamasis K. N. susitaikė dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ir nesunkaus jo seikatos sutrikdymo. 2010-04-22 susitaikymo protokole nurodyta, kad S. K. pareiškė, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų K. N. jo atsiprašė, visą padarytą žalą atlygino, S. K. jam atleido ir pretenzijų neturi, prašo tyrimą nutraukti, o įtariamasis K. N. pareiškė, jog prisipažįsta pasipriešinęs valstybės tarnautojui ir jį sužalojęs, jo atsiprašė, visą padarytą žalą atlygino, su juo susitaikė (baudž. bylos 203 l).

49Teismo posėdyje atsakovas teigė, kad susitaikymo metu S. K. žalos atlyginti neprašė ir jis jam nieko neatlygino. Analogiškai paaiškino ir S. K..

50Byloje nėra jokių įrodymų apie žalos atlyginimą. Todėl tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui pripažįstant, jog baudžiamojoje byloje susitaikymo metu žala nebuvo atlyginta, teismas vertina, jog į susitaikymo protokolą ši aplinkybė buvo įrašyta formaliai, neesant tam pagrindo.

512010-05-19 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą K. N. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 1 d., 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. nukentėjusiesiems ir įtariamajam susitaikius. Šiame nutarime dar kartą aprašytos K. N. galimai padarytos nusikalstamos veikos (baudž. bylos 206-207 l).

52Šį nutarimą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas. Nutarimas apskųstas nebuvo.

53Nors ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas neturi prejudicinės galios, tačiau tai yra reikšmingas rašytinis įrodymas, kuris su kitais aptartais įrodymais, pagrindžia ieškinyje nurodytas S. K. sužalojimo aplinkybes, t.y. kad pareigūnas buvo sužalotas tarnybos metu, atliekant tarnybines pareigas – sulaikant įtariamąjį K. N., kuris aktyviai pasipriešino pareigūnui.

54Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G60/10(02) nustatyta, jog S. K. konstatuotas dešinio kelio sumušimas galėjo gautis įspiriant į dešinį kelią vieno trauminio poveikio pasekoje. Kadangi baudžiamojoje byloje nustatyta, jog sulaikymo metu K. N. pastūmė pareigūną, įspyrė vieną kartą jam į dešinės kojos kelią, smogė kumščiu į veidą, po to, nuvestas prie tarnybinio automobilio, ne mažiau keturių kartų spyrė į kojas, o ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų K. N. pilnai prisipažino, savo atliktų veiksmų neginčijo ir šioje byloje, be to, analogiškos jo sulaikymo aplinkybės nustatytos ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje, teismas laiko įrodyta, kad S. K. sužalojimas yra tiesioginė atsakovo atliktų neteisėtų smurtinių veiksmų (neteisėto veikimo) pasekmė. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad tarp atsakovo atliktų tyčinių veiksmų ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str.). Todėl atsakovas yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos patrulį S. K..

552010-02-25 Kauno apskrities VPK viršininkas, įsakymu dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, vadovaudamasis LR Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniu, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. IV-125, 4 dalies 8 punktu (kai laikinas nedarbingumas trunka nuo 31 iki 35 dienų, išmokama 4 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, nusprendė išmokėti S. K. 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir tarnybinio patikrinimo išvadą bei su ja susijusią medžiagą bei minėto įsakymo kopiją su prašymu skirti lėšas, reikalingas kompensacijai išmokėti, išsiuntė Policijos departamento prie VRM finansų valdybai (2 t. b. l. 25, 26).

56Policijos departamento prie VRM 2010-03-24, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, į tai, kad LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010-02-18 specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 318 nustatyta, kad S. K. trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, taip pat į tai, kad S. K. nedarbingumo laikotarpis truko 34 dienas, o Vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymo Nr. IV-125, 4.4 punkte nustatyta, kad kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 31 iki 35 dienų, išmokama 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, savo išvadoje pasiūlė skirti Kauno m. AVPK 10862,28 Lt keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti Kauno AVPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patruliui S. K.; Pavesti Kauno AVPK, Policijos departamento prie VRM naudai, regreso tvarka išieškoti iš įvykio, kurio metu buvo sužalotas policijos pareigūnas S. K., kaltininko išmokėtą piniginės kompensacijos sumą, vadovaujantis LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 p., kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (2 t. b. l. 27).

57Byloje pateikti įrodymai dėl keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginės kompensacijos (10862,28 Lt) apskaičiavimo ir išmokėjimo S. K. (1 t. b. l. 28-30).

58Kaip minėta, atsakovas K. N. ir jo atstovas neginčijo ieškovų nurodytų S. K. sužalojimo aplinkybių.Tačiau išreiškė abejones dėl kilusių pasekmių – t.y. dėl S. K. nustatytos diagnozės ir nedarbingumo trukmės pagrįstumo, taip pat dėl priežastinio ryšio tarp 34 dienas trukusio nedarbingumo laikotarpio ir atsakovo atliktų veiksmų.

59Atsakovui nesutinkant su tuo, kad dėl jo veiksmų atsirado nurodytos pasekmės, turėjusios tiesioginės įtakos išmokėtos kompensacijos dydžiui, kurią ieškovai regreso tvarka prašo priteisti iš atsakovo kaip padarytą žalą, teismas papildomai tyrė diagnozės nustatymo ir nedarbingumo trukmės pagrįstumo aplinkybes.

60Apklaustas liudytoju gydytojas R. Š., susipažinęs su jo pildytais medicininiais dokumentais, paaiškino, kad to įvykio ir žmogaus neprisimena. Tačiau jei jau buvo šildymui siųsta, reiškia, trauma buvo didoka. Hematrozė reiškia kraujas sąnaryje. Kraują sąnaryje galima nustatysi iš tinimo, čiupinėjimo. Turėjo būti ryškus patinimas, girnelė „plaukioti“. Tinimas yra objektyvus pakitimas. Rentgeno nuotrauka to nerodo. Esant tokiai diagnozei, pirmiausia reikia skiri šaltį, po trijų dienų vėl žiūrėti. Jei nuo 5-12 dienos tinimas slūgsta, siunčia fizioterapijai. Tokios traumos gyja 4-5 savaites. Žiūri, ar judesiai atsistatę, liepia sulenkti koją, pritūpti. Matosi, jei žmogus dirbtinai šlubuoja, ir šlubuoja kai skauda. Kiekvieno pas reabilitologą nesiunčia. Šiuo atveju buvo siųsta po 6 dienų, taikyta elektro magneto terapija. Vadinasi, trauma tikrai buvo. Namuose buvo skirtas gydymas, pirmą parą šaltis ir Nemisil, tepalai. Reabitologas kitaip žiūri, gal jis tik pažiūri kad funkcija gera.

61Ekspertas G. A. C., pakviestas paaiškinti Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Specialisto išvadą Nr. G90/10(02), jos nepalaikė. Nurodė, kad išvada nepagrįsta. Nors išvadoje surašyti atsakymai į užduotus klausimus, konstatuotas dešinio kelio sumušimas, tačiau duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra. Ekspertas nurodė, kad iš medicininiuose dokumentuose esančių įrašų bei rentgeno nuotraukų duomenų neaišku, kuo remiantis diagnozuotas dešinio kelio sumušimas, nes nėra objektyvių duomenų apie trauminius pakitimus. Nėra objektyvių duomenų, kad būtų kraujas sąnaryje, kraujosruva ar patinimas. Išvada prieštarauja Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 12 punktui. Tai, kad gydymas buvo tęsiamas 34 dienas nėra svarbu, nes neatitinka kūno sužalojimo pobūdžio. Gydytojas pagal nusiskundimus, o ne pagal objektyvius pakitimus nustatė diagnozę ir skyrė gydymą (2014-02-19 teismo posėdžio garso įrašas).

62Po eksperto G. A. C. apklausos, kilus neaiškumams ne tik dėl Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados 2009-12-07 G 60/10(02) patikimumo, bet ir dėl to, ar pagrįstai 34 dienas buvo tęsiamas S. K. nedarbingumas bei nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, kas tuo pačiu sudaro pagrindą abejoti ir pareigūnui išmokėtos kompensacijos pagrįstumu, atsakovo prašymu buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius.

63Ekspertizės akto išvadoje Nr. EKG 68(186)/15(01) teismo medicinos ekspertai, atsakydami į klausimus, susijusius su pateiktuose medicininiuose dokumentuose S. K. nustatyta diagnoze (dešinio kelio sąnario sumušimas, kraujas dešinio kelio sąnario srityje), nurodė, kad ši diagnozė nėra pagrįsta objektyviais radiologiniais (dešinio kelio sąnario magnetinio branduolinio rezonanso) bei dešinio kelio sąnario punkcijos (aptinkant kraują kelio sąnario ertmėje) tyrimo duomenimis. Todėl VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje S. K. nustatytos diagnozės netvirtino, kaip nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis (Išvados 1, 16 p).

64Atsakydami į klausimą, kokie objektyviai nustatyti S. K. dešinio kelio sužalojimai ir šių sužalojimų pasekmės nulėmė 34 dienas trukusį jo gydymą, ekspertai nurodė, kad turimais medicininiais duomenimis paneigti dešinio kelio srities sumušimą kategoriškai negalima, nes po nagrinėjamo įvykio nukentėjusiojo apžiūros metu nustatytas dešinio kelio sąnario patinimas. Tačiau neatlikus papildomų objektyvių radiologinių (magnetinio branduolinio rezonanso) bei kelio sąnario punkcijos tyrimų, kurie patvirtintų sunkesnį, t. y. dešinio kelio sąnario pažeidimą, ilgalaikis, 34 dienas užtrukęs, gydymas yra sietinas su dešinio kelio sąnario degeneracinių pakitimų (artrozės, kuri pradėjo vystytis, galimai, nuo 2000 metų, po dešinio kelio sąnario traumos, lydimos priekinio kryžminio raiščio bei vidinio ir šoninio meniskų plyšimų) paūmėjimu (Išvados 2 p).

65Atsakydami į klausimus, susijusius su Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2010-01-08 specialisto išvada Nr. G 60 /I 0(02), jos išsamumu, objektyvumu, ekspertai nurodė, kad Mykolo Romerio Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. 60/10(02) nėra motyvuota ir objektyviai pagrįsta: I-ame punkte nėra motyvuota dėl dešinio kelio sumušimo konstatavimo (sumušimas - yra procesas, bet ne sužalojimas) bei nepaminėtas ir neaptartas medicininiuose dokumentuose minimas kraujo konstatavimas dešinio kelio sąnario ertmėje. 4-ame punkte, surašant išvadą, neatsižvelgta į diagnozuoto dešinio kelio sąnario sumušimo, su kraujo susikaupimu sąnario ertmėje, pagrįstumą, buvusią ankstesnę dešinio kelio sąnario traumą bei esamus dešinio kelio sąnario degeneracinius uždegiminius požymius (Išvados 4, 5, 6 p)..

66Ekspertams taip pat buvo pateikti klausimai, susiję su byloje esančia S. K. dešinio kelio rentgeno nuotrauka: ar joje yra matomi dešinio kelio trauminio poveikio požymiai; ar matomi dešinio kelio tynimo požymiai; ar matomi dešinio kelio sąnaryje išsiliejusio kraujo ir trauminio poveikio į dešinio kelio girnelę požymiai. Ekspertai išvadoje nurodė, kad S. K. dešinio kelio 2-jų krypčių rentgenogramoje Nr. 74104-105 (2009-12-05) kaulų lūžių, panirimų požymių nekonstatuota. Rentgenograma nėra informatyvi kelio tinimo požymių nustatymui. Rentgenogramoje nėra stebimi išsiliejusio kraujo požymiai. Išsiliejusio kraujo požymiai apskritai nėra matomi rentgenogramose. Įtarus išsiliejusį kraują į kelio sąnarį, jo objektyviam patvirtinimui turėtų būti atliekama kelio sąnario ertmės punkcija ar magnetinis branduolinis rezonanso tyrimas. Rentgenogramoje nėra matomi trauminio poveikio į dešinio kelio girnelę požymiai. Rentgenogramoje negalima matyti visų kelio sąnario audinių būklės, tam reikalingas papildomas radiologinis dešinio kelio sąnario - magnetinio branduolinio rezonanso – tyrimas. Taip pat nurodė, kad iš teismui pateiktos rentgeno nuotraukos mediciniškai negalima įvertinti minkštųjų audinių būklės ir kraujo išsiliejimo sąnaryje buvimą. Rentgeno nuotrauką gali vertinti ne gydytojas radiologas, tačiau, vadovaujantis medicinos norma, įvertinti radiologinius požymius ir teikti ir radiologinę išvadą gali tik gydytojas radiologas (Išvados 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14 p)..

67Į klausimą, susijusį su VRM CMEK pateikta išvada (ar pagal turėtus duomenis ir objektyvaus ištyrimo duomenis diagnozė nustatyta teisingai), ekspertai nurodė, kad VRM CMEK nustatytos diagnozės: dešinio kelio sąnario sumušimas, kraujas kelio sąnaryje - nėra galimybių patvirtinti, nes ji nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis (Išvados 12 p).

68Į klausimą, ar pagal pateiktus medicininius dokumentus pareigūno sužalojimas priskirtinas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, ekspertizės akto išvadoje atsakyta, kad S. K. nustatytas dešinio kelio srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, pagal turimus medicininius duomenis, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (Išvados 15 p).

69Teismo posėdyje ekspertė J. G. – D. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto išvadas palaikė. Paaiškino, kad nebuvo objektyvių priežasčių nustatyti sumušimą, lydimą kraujo susikaupimo kelio sąnario ertmėje. Teismo medicinos ekspertų požiūriu, kelio sąnario sumušimas ir kelio sąnario srities sumušimas yra dvi skirtingos diagnozės, nes dešinio kelio sąnario srities sužalojimas yra paviršinis sužalojimas, o kelio sąnario sumušimas yra gilesnis pažeidimas. Dešinio kelio sąnario srities sumušimą pagrindžia tai, kad tiek medicininiuose dokumentuose, tiek apžiūrint Kauno ekspertei, buvo stebėtas minkštųjų audinių patinimas. Ekspertizę atlikęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius nėra ta įstaiga, kuri gali pasakyti, ar diagnozė teisinga ar neteisinga, tik atsižvelgiant į turimus objektyvius duomenis gali pritarti ar nepritarti diagnozei. Rentgenogramoje matosi degeneraciniai pakitimai. Artrozinių pakitimų asmuo gali ir nejausti, jis gali sau gyventi, bet tam tikrais momentais, traumos metu, oro pasikeitimo metu tai gali pasijausti. Sumušimas paūmino buvusią lėtinę ligą. Paūmėjimas nevertinamas kaip sužalojimas. Neesant objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad buvo nustatytas kraujas kelio sąnario ertmėje, skausmą, kelio funkcijos apribojimą vertina kaip galimai artrozinių pakitimų paūmėjimą dėl prieš tai buvusios traumos. Galima vertinti, kad tai sužalojimo netiesioginė pasekmė, neįtakojanti sveikatos sutrikdymo mąsto vertinimo. Sveikatos sutrikdymo mąstą vertina vadovaujantis tik to įvykio metu padarytu sužalojimu, t.y. atsižvelgiant į traumą. Kiek laiko gydėsi - nevertina.

70Ekspertė taip pat paaiškino, kad neneigia Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Specialisto išvadoje nustatyto sužalojimo – dešinio kelio sumušimo, nes buvo minkštųjų audinių patinimas, kas įvardinta medicininiuose dokumentuose, tai nurodė ir Kauno skyriaus ekspertė. Tačiau išvados, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, netvirtina. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 p. vertina, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. sveikata sutrikdyta ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ilgesnis gydymas siejamas su lėtinės ligos (artrozės) paūmėjimu. Neatmeta, kad 2000 metų trauma galėjo įtakoti didesnę žalą įvykus šiai traumai. Kiekviena trauma pagreitina artrozinių pakitimų vystymąsi.

71Ekspertės teigimu, gydytojo apžiūra yra subjektyvu, nes tai priklauso nuo žmogaus. Traumai nustatyti daroma rentgenograma, kad įvertinti ar nėra kaulų lūžių. Magnetinis rezonansas daromas, kai užsitęsia gydymas, tačiau tai brangus tyrimas ir medicininė įstaiga nusistato savo taisykles, kada daryti tyrimus. Diagnozė gali būti nustatyta ir apžiūrint, bet vertinti jos pagrįstumo negali. Kiekviena eksperto išvada turi būti motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis.

72Taigi, iš aptartų įrodymų matyti, kad skirtingi medicinos specialistai, ekspertai bei ekspertinės įstaigos nesutaria dėl to, kokiais duomenimis remiantis turi būti nustatoma diagnozė. Pavyzdžiui, gydytojas R. Š., pirmasis diagnozavęs S. K. sužalojimą pagal TLK -10 kodą S 80.0, vertino, jog jo nustatytai diagnozei (dešinio kelio sumušimas, kraujas sąnaryje) pilnai pakako apžiūros ir apčiuopos. Teigė, kad kraują sąnaryje galima nustatysi iš tinimo, čiupinėjimo. Nustatant tokią diagnozę, turėjo būti ryškus patinimas, girnelė „plaukioti“. Nors konkrečiu atveju paciento neprisiminė, tačiau iš savo pildytų medicininių dokumentų nustatęs, kad S. K. buvo skirtas šaltis, Nimesilis, po keturių dienų siųstas reabilitologo konsultacijai, vertino, jog trauma tikrai buvo, nes teigė, kad kiekvieno paciento pas reabilitologą nesiunčia. Jo požiūriu, tinimas yra objektyvus pakitimas, kurio rentgeno nuotrauka nerodo. Gydytojo teigimu, tokios traumos gyja 4-5 savaites. Gijimo trukmę vertina atsižvelgdamas į tai, ar judesiai atsistatę, liepia sulenkti koją, pritūpti, taip pat žiūri, ar žmogus šlubuoja.

73Tokiam diagnozės nustatymo būdui labiausia nepritarė ekspertas G. A. C., teigdamas, kad turi būti objektyvūs medicininiai duomenys apie trauminius pakitimus.

74Analogiškai vertino ir ekspertizę atlikęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius, pateiktoje išvadoje nurodydamas, kad medicininiuose dokumentuose S. K. nustatyta diagnoze – dešinio kelio sąnario sumušimas bei kraujas dešinio kelio sąnario srityje nėra pagrįsta objektyviais radiologiniais (dešinio kelio sąnario magnetinio branduolinio rezonanso) bei dešinio kelio sąnario punkcijos (aptinkant kraują kelio sąnario ertmėje) tyrimo duomenimis. Todėl šios diagnozės netvirtino. Tačiau teismo posėdyje ekspertė J. G. – D. neteigė, jog šie tyrimai diagnozuojant yra būtini. Paaiškino, kad kiekvienu atveju traumai nustatyti daroma tik rentgenograma (kad įsitikinti, ar nėra lūžių), o magnetinis rezonansas daromas tuomet, kai užsitęsia gydymas, nes tai brangus tyrimas ir medicininė įstaiga nusistato savo taisykles, kada tokius tyrimus daryti. Ekspertė taip pat pripažino, kad diagnozė gali būti nustatyta ir apžiūrint, tačiau ekspertinė įstaiga negali tokios diagnozės tvirtinti, kadangi kiekviena eksperto išvada turi būti motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis. Dėl šių priežasčių pareigūno sužalojimą priskyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles), kadangi pagal įrašus medicinininiuose dokumentuose vertino, kad S. K. buvo nustatytas ne dešinio kelio sąnario, o kelio srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Todėl sprendė, kad jo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o ilgesnis gydymas siejamas su lėtinės ligos (artrozės) paūmėjimu.

75Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos Centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovo (pirmininko) gydytojo M. B. nuomone, magnetinio rezonanso tyrimas nebuvo būtinas. Paaiškino, kad paprastai magnetinio rezonanso tyrimas daromas jeigu per kelis mėnesius neatsistato sąnario funkcija. Kelio sąnario ertmės punkcija taip pat nebūtina, nes dalis kraujo savaime rezorbuojasi gavus ramybę, šaldant ir naudojant priešuždegiminius vaistus. Gydytojas taip pat paaiškino, kad visi sužalojimai (sumušimai, sužeidimai, traumos), taip pat ir kelio srities ar kelio sąnario sumušimas, traktuojama kaip liga ir žymimi kodu S. Nustatant diagnozę, žiūrima, ar tikrai buvo trauma, gal buvo lėtinės ligos. Jeigu yra kitos ligos paūmėjimas, žymima kita raide - M. S. K. sužalojimo nesiejo su kažkada buvusia trauma, operacija. Teigė, kad analizavo visus susirgimus, turimus medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad pareigūnas nuo 2000 iki 2009 nesikreipė dėl sąnario patologijos. Paaiškino, kad didžiausias sumušimo skirtumas nuo lėtinės ligos - artrozės - yra patinimas, nes dėl artrozės paūmėjimo patinimo išvis nebūna. Todėl gydytojai ir traktavo, kad tai trauma, sužeidimas. Galėjo būti, kad artrozė ėjo lygiagrečiai su sumušimu. CMEK rūpinasi pareigūnų sužeidimų, sužalojimų laipsniu. CMEK turi visus duomenis kur asmuo kreipėsi, dėl kokios ligos. Visi, kurie važiuoja į ekspertizę, pristato ambulatorines korteles, jų kopijas. CMEK sprendžia ar tai traumos pasekmė, ar paūmėjimas. Todėl nepritaria Vilniaus atliktai ekspertizei.

76Gydytojas M. B. taip pat paaiškino, kad nustatant sužalojimo laipsnį, vertinamas ir nedarbingumas, ir trauma. Šiuo atveju buvo svarstoma lengvas ar apysunkis sužalojimas, nes buvo 34 nedarbo dienos. Kadangi buvo nustatyta, kad funkcija atsistatė, buvo nustatytas lengvas sužalojimas. Jeigu nedarbingumas viršija 10 dienų, bet kuri poodinė kraujosruva, sumušimas, įdrėskimas, įpjovimas būtų vertinamas kaip lengvas. Jeigu paprastas sumušimas, paprastai užtenka nuo 10 dienų iki dviejų savaičių nedarbingumo. Šiuo atveju nedarbingumo trukmė yra normali, nes kliudyta sąnario zona. Jeigu sąnarys nekliudytas, tai nedarbingumo trukmė taip pat priklauso nuo sumušimo, ar skausmingi judesiai ir kt. Šiuo atveju traktuota, kad sąnarys sutinęs, skausmingas, riboti judesiai. Pareigūnas dirbo darbą, kuris reikalauja didžiausio aktyvumo. Jam buvo paskirta reabilitacija, nes asmuo turi būti pilnai pasveikęs. Kiekvienu atveju gydytojai sprendžia dėl nedarbingumo laikotarpio. Nesutinka, kad šiuo atveju gydytojas tik iš nusiskundimų tęsė nedarbingumą, nes buvo objektyvūs kriterijai – patinimas, skausmas. Kai praėjo patinimas, skausmas ir atsistatė funkcija, nedarbingumas buvo nutrauktas. Jeigu yra įtarimas, kad tai yra lėtinės ligos paūmėjimas, traumatologai siunčia sąnario specialistui, reumatologui, šeimos gydytojui. Tačiau gydytojui tokių abejonių nekilo. Be to, jei nebūtų buvę tos traumos, tai nebūtų buvę ir paūmėjimo.

77Tečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovas chirurgas G. G. taip pat teigė, kad magnetinis rezonansas nėra reikalingas. Taip pat nesutiko su ekspertizės akto išvada, kad nedarbingumo tęsimas buvo susijęs su artroze, nes tokiu atveju turėjo būti užbaigtas nedarbingumas dėl traumos ir tęsiamas dėl artrozės. Tai neįrodyta. Taip pat paaiškino, kad galima atskirti kelio paviršinį sumušimą ir kelio sąnario sumušimą. Tačiau praktikoje jeigu yra sumušimas, trauma, nerašo, kad tai yra tik kelio srities odos (paodžio) sumušimas, o rašo kelio sumušimas. Tai gali reikšti ir kelio srities ir kelio sąnario sumušimą. Šiuo atveju buvo objektyvūs duomenys nustatyti kelio sumušimą: 1) nusiskundimai, kelio sąnario skausmai (vadina kelio sąnario skausmu, nes praktiškai paviršinio sumušimo ir kelio sąnario sumušimo niekada neatskiria); 2) užfiksuotas patinimas, padaryta rentgenograma. Tik didelis kiekis skysčio gali rodyti išsitempusį sąnarį; 3) išduotas nedarbingumo lapelis 34 dienoms.

78Iš tokių specialistų paaiškinimų (teismo ekspertės bei Medicinos Centro gydytojų) darytina išvada, kad ekspertizės akte nurodyti tyrimai diagnozuojant kelio traumą nėra privalomi ir ne visuomet yra reikalingi. Dėl tokių tyrimų reikalingumo sprendžia diagnozuojantis gydytojas.

79Gydytojas R. Š., kuris pirmasis diagnozavo S. K. sužalojimą pagal TLK -10 kodą S 80.0, o taip pat ir gydytojai M. B. ir chirurgas G. G. nurodė, jog paprastai tokio pobūdžio traumos diagnozuojamos ne brangiais tyrimais, o apžiūra, apčiuopa, sąnario judrumo stebėjimu ir kt. Todėl teismas sprendžia, jog tai, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto nepatvirtino S. K. VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klininkinės ligoninės bei VRM CMEK nustatytos diagnozės, dėl to, kad nebuvo atliktas magnetinis rezonansas ir kelio sąnario punkcija, nereiškia, kad diagnozė yra nepagrįsta ir neteisinga, t.y. kad tokio sužalojimo nebuvo. Teismas neturi jokio pagrindo atmesti gydytojų R. Š., M. B. ir chirurgo G. G. paaiškinimus, kad paciento apžiūros metu medicininiuose dokumentuose užfiksuoti pakitimai, paciento nusiskundimai, jam skirtas gydymas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas taip pat yra informatyvūs ir pagrindžia nustatytą diagnozę.

80Pažymėtina, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto išvadoje pripažįstama, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus S. K. buvo padarytas dešinio kelio sumušimas. Tačiau ekspertai, skirtingai nei byloje apklausti gydytojai, išskyrė kelio sąnario ir kelio sąnario srities sumušimą ir padarė išvadą, kad neatlikus papildomų objektyvių radiologinių bei kelio sąnario punkcijos tyrimų, kurie patvirtintų sunkesnį, t.y. kelio sąnario pažeidimą, laikė, kad 34 d. užtrukęs gydymas sietinas su degeneraciniais pakitimais (artroze), kuri galimai pradėjo vystytis nuo 2000 metų.

81Tačiau gydytojas M. B. teigė, kad dėl artrozės paūmėjimo išvis nebūna patinimo, kuris šiuo atveju buvo nustatytas. Todėl CMEK gydytojai ir traktavo, kad tai trauma, sužeidimas. Galėjo būti, kad artrozė ėjo lygiagrečiai su sumušimu.

82Iš tokių Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertų komisijos atstovų paaiškinimų matyti, kad dėl S. K. medicininiuose dokumentuose nustatytos diagnozės pagal TLK-10 klasifikaciją S 80.0 CMEK Komisijai abejonių nekilo, ši diagnozė buvo patvirtinta ir įrašyta į išvadą. Medicinos Centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovai taip pat paaiškino, kad jiems nekilo abejonių ir dėl S. K. išduoto nedarbingumo trukmės pagrįstumo.

83Pažymėtina, kad vidaus tarnybos pareigūnų teisę gauti kompensaciją už su tarnybinių pareigų atlikimu susijusį sveikatos sutrikdymą reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnis. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta institucijų, įgaliotų spręsti kompensacijos suteikimo klausimus, kompetencija. P. V. tarnybos statuto 40 str. 5 dalį tik tarnybinio patikrinimo metu nustatoma ir padaroma išvada, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Šiuo atveju priežastinį ryšį nustatė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtinta 2010-02-02 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS -34 ( 1 t. b.l. 7-9). Šioje išvadoje pripažįstama, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio S. K. sveikatos sutrikdymas įvyko atliekant tarnybines pareigas, susijusias su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Gavus CMEK išvadą dėl jo sveikatos sutrikdymo laipsnio sunkumo, nuspręsta priimi sprendimą išmokėti sužalojimo sunkumo laipsnį atitinkančią darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Kartu siūloma S. K. siųsti į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

84Pažymėtina ir tai, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 dalį, sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokią tvarką (ir sąrašą) Vyriausybė nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėmis (toliau Taisyklės). Pagal Taisyklių. reikalavimus, CMEK nustato, ar yra medicinos mokslu pagrįstas padarinių pareigūno sveikatai ir pasireiškusio sveikatos sutrikdymu fizinio, cheminio, fizikinio, biologinio ar ergonominio veiksnio tarpusavio ryšys, taip pat nustato sunkų, apysunkį arba lengvą sveikatos sutrikdymo mastą, išskyrus tuos atvejus, kai sveikatos sutrikdymo nėra (Taisyklių 10.1, 10.2 p.). Toks CMEK sprendimas atitinka individualaus teisės akto požymius (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).

85Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija yra nacionalinės sveikatos sistemos dalis, t.y. viena iš sveikatos priežiūros įstaigų, o taip pat ir viešojo administravimo institucija, atliekanti tam tikras valstybės jai pavestas funkcijas (Administracinė byla Nr. A556-1348/2008, 2008 -07 -18). Vidaus tarnybos statuto 39 str. 3 dalyje numatyta, kad VRM ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą, kuri apima ir specializuotąją medicininę ekspertizę, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjai yra VRM ir surašo išvadą. Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 dalyje Centrinei medicinos ekspertizės komisijai suteikti atitinkami įgaliojimai. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos sprendimas sukelia teisines pasekmes pareigūnui (nuo išvados priklauso kompensacijų mokėjimas bei jų dydis), išvada dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto gali būti skundžiama administaciniam teismui.

86Nagrinėjamu atveju Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertų komisijos 2010-02-18 surašyta Specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 318 apskųsta nebuvo.

87Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir aptartus įrodymus, susijusius su S. K. nustatyta diagnoze, jo nedarbingumo trukme, neturi pagrindo vertinti, kad CMEK priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neatinkantis medicininių dokumentų, ar kad jam padarytas sužalojimas nepagrįstai priskirtas prie lengvo sveikatos sutrikdymo.

88Pažymėtina ir tai, kad ne CMEK, o Valstybinio medicininio audito inspekcija (VMAI) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigas, į kurių veiklos sritį patenka ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo teisėtumo kontrolė. VMAI yra viešojo administravimo valstybės institucija, į ją gali kreiptis ne tik pacientai, bet ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys su prašymais bei pranešimais apie pažeidimus. Atsakovas, abejodamas S. K. nedarbingumo pažymėjimo trukme, turėjo galimybę apie jo manymu padarytą pažeidimą pranešti VMAI, kuri privalėtų pažeidimus ištirti. Tačiau tokių įrodymų, patvirtinančių nepagrįstai ilgą nedarbingumo laikotarpį, byloje nėra.

89Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad S. K. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginė kompensacija (10862,28 Lt) buvo išmokėta pagrįstai.

90Dėl priteistinos žalos dydžio.

91CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kaip matyti iš aukščiau paminėtų įrodymų, Policijos departamentas skyrė ir Kauno apskrities VPK išmokėjo pareigūnui S. K. 10862,28 Lt Lt piniginę kompensaciją. Taip buvo įvykdyta Policijos departamento prievolė sumokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui. Ši prievolė atsirado viešosios teisės normų pagrindu, t.y. valstybei savanoriškai prisiėmus pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Išmokėta kompensacija yra susijusi su policijos pareigūnui S. K. atsakovo K. N. sulaikymo metu padaryta žala. Kompensacijos paskirtis yra socialinio draudimo išmoka, kurios mokėjimo pagrindai ir dydžiai nustatyti specialiaisiais norminiais aktais, atsižvelgiant į pareigūnų profesinės veiklos specifiką bei į tai, kad valstybė garantuoja policijos pareigūnams socialinį draudimą. Šioje byloje susiklosčiusi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008), (CK 6.249 str.).

92Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime išaiškino, kad pagal teisinį reguliavimą, nustatytą Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų sąlygų 26 punkte, policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudžiamuosius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas yra susiję su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų nevykdymo ar pareigūno statuso, įgyja reikalavimo teisę (regresą) į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, išaiškino, kad atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens pažeistų principą, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų; pažymėjo, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas; jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalą padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams. Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 str.). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 str. 2 d.). Pagal Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013).

93Policijos departamentas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. ieškovų atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais, t.y. policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.

94Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Tai reiškia, kad atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

95Socialinio draudimo atveju taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-134/2013). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, minėta kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

96Atsakovas, nesutikdamas su tuo, kad jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, įrodinėjo, kad tarp jo neteisėtų veiksmų, kaltės ir atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnas traumą patyrė vykdydamas tarnybines pareigas, dėl to, kad atsakovas, sulaikomas įtariant nusikaltimo padarymu, aktyviai priešinosi ir pareigūno atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, ko pasekoje pareigūnas buvo sužalotas. T.y. yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 str. – 6.250 str.): 1) atsakovas besipriešindamas sulaikymo metu sužalojo policijos pareigūną; 2) policijos pareigūnas patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; 3) atsakovo kaltės forma –tyčia; 4) atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys (t. y. sulaikymo metu atsakovo atliktų pasipriešinimo veiksmų sužalotas trečiasis asmuo S. K., dėl kurio pareigūnui išmokėta nustatyto dydžio kompensacija).

97Atsakovas taip pat teigė, kad jam nebuvo žinoma, jog specialiaisiais teisės aktais yra numatyta kompensavimo tvarka ir atlygintinos žalos dydis pareigūnams, apie tai žinodamas, jis būtų rinkęsis kitokią poziciją ikiteisminio tyrimo byloje. Tačiau tokie atsakovo argumentai visiškai nepagrįsti, nes jis neneigė žinojęs, jog jį sulaiko policijos pareigūnas, įtariant nusikaltimo padarymu. Tačiau pareigūno teisėtų nurodymų nevykdė, sulaikomas aktyviai priešinosi. Be to, tokie atsakovo argumentai nėra susiję su išmokėtos kompensacijos dydžiu.

98Atsakovas taip pat įrodinėjo, kad policijos pareigūnas patyrė mažesnę žalą, negu jam išmokėta kompensacija, kadangi jo manymu, sužalotam pareigūnui buvo nustatyta neteisinga diagnozė, o nedarbingumas buvo tęsiamas nepagrįstai, nedarbingumo trukmė nesusijusi su atsakovo atliktais veiksmais. Tačiau šiuos atsakovo argumentus paneigia jau išdėstyti teismo argumentai.

99Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) viršija žalos dydį, nes neįrodė, kad išmokėta didesnė kompensacija negu pareigūno patirta žala.

100Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį. Atsakovas nepaneigė ieškovų pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio, t. y. neįrodė, kad išmokėta kompensacija yra didesnė už policijos pareigūno patirtą žalą. Pažymėtina, kad sužalojus asmens sveikatą, asmeniui padarytos žalos abjektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė. Be to, tokiais atvejais padaroma ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Trečiasis asmuo S. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog jam išmokėta kompensacijos suma atitinka jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tuo atveju, jei nebūtų gavęs kompensacijos, iš atsakovo būtų prašęs tikrai ne mažesnės žalos.

101Atsižvelgiant į tai, kad nors trečiajam asmeniui padarytas sužalojimas buvo priskirtas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, tačiau pareigūnas buvo nedarbingas daugiau kaip 10 dienų ir baudžiamosios teisės prasme jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nedarbingumas truko 34 dienas, pareigūnui teko važinėti į fizioterapijos procedūras, pirkti vaistus, jis patyrė skausmą, nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, teismas vertina, kad pareigūnui išmokėta kompensacija visiškai atitinka padarytos žalos dydį, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, nepažeidžia šalių interesų.

102Nors šiuo atveju atsakovas ir teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau ši aplinkybė taipogi nesudaro pagrindo mažinti išmokėtos kompensacijos dydį dėl to, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, galintis susirasti darbą ir sėkmingai dirbti. Be to byloje nustatyta, jog atsakovas veikė tyčia, suvokdamas savo neteisėtus veiksmus, todėl turėtų prisiimti ir iš to kylančias pasekmes.

103Todėl darytina išvada, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai pagrįstai reikalauja išmokėtos sveikatos draudimo išmokos.

104Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo priteistinas 3145,93 Eur (10862,28 Lt) žalos atlyginimas (CPK 274 str.).

105Teismas priėmęs sprendimą tuo pačiu išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų klausimą.

106LR CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios dalies. Ieškovai šioje byloje bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovo patirto išlaidos (490 Eur atstovavimo išlaidų ir 436,16 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, 3 t. b.l. 4,5,6 ir 2 t. b.l. 95) iš ieškovų nepriteistinos.

107Valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. taisykles – 94,37 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovai yra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 10 p., 96 str.1 d.) ir 19,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 114,27 Eur (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

108Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 274 straipsniais,

Nutarė

109Ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui K. N. tenkinti visiškai.

110Priteisti ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 3145,93 Eur (10862,28 Lt) žalos atlyginimą iš atsakovo K. N. (a. k. ( - )

111Priteisti valstybei iš atsakovo K. N. (a. k. ( - ) 114,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

112Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. 2013-03-28 priimtas ieškovų Kauno apskrities policijos komisariato ir... 4. Ieškovai nurodė, kad trečiasis asmuo – Kauno apskrities vyriausiojo... 5. Baigęs tarnybą, S. K. dėl nemažėjančio skausmo ir kojos tinimo kreipėsi... 6. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927)... 7. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė... 8. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2d. įsakymu... 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543... 10. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530... 12. Atsakovas K. N. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atliekant... 13. Baudžiamojoje byloje taip pat yra 2010-04- 22 susitaikymo protokolas, iš... 14. Atsakovas yra įsitikęs, kad S. K., neinformuodamas jo, taip pat ikiteisminio... 15. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos... 16. Prie siuntimo atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę buvo pridėta... 17. Dėl VRM Medicinos centro CMEK išvados 2010-02-18 Nr. 318 pagrįstumo nurodė,... 18. Vertinant VRM Medicinos centro CMEK priimto sprendimo pagrįstumą bei... 19. Nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išsakyta nuomone, kad ieškinys... 20. Pažymėjo, kad vidaus faktoriaus veikimo (fizinio veiksmo, smurtinių... 21. Valstybė, kaip darbdavys, turi pareigą sutrikus pareigūnų sveikatai taikyti... 22. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 23. Teismo posėdyje dalyvavusios ieškovų atstovės ieškinį ir jame... 24. Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti. K. N.... 25. Atsakovo advokatas palaikė atsakovo poziciją ir argumentus. Laikė, kad... 26. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje... 27. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos... 28. Atliekant ekspertizę, chirurgas žiūri, ar teisingai buvo įvertintas... 29. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos... 30. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankami duomenų leidžiančių manyti,... 31. Ekspertizės išvada nepaneigia CMEK nustatytos išvados. Ekspertizės... 32. Ieškinys tenkintinas. ... 33. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 34. Iš byloje pateiktų duomenų ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr.... 35. Iš karto po įvykio apklaustas įtariamuoju dėl pasipriešinimo policijos... 36. K. N. sulaikymo aplinkybės išdėstytos ir Kauno apskrities vyriausiojo... 37. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes S. K. nurodė ir 2009-12-05... 38. Po šio įvykio, vadovaujantis LR vidaus reikalų ministro 2007-11-30 įsakymu... 39. Išvadoje išsamiai nurodytos įtariamųjų sulaikymo ir pareigūno sužalojimo... 40. Komisijos surašytame nelaimingo atsitikimo tyrimo akte, be kitų duomenų,... 41. Pažymėtina, kad kilus šalių ginčui, byloje buvo pateikta visa nelaimingo... 42. Kauno apskrities VPK viršininkas 2010-02-02 patvirtino tarnybinio patikrinimo... 43. LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010-02-18... 44. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Mykolo Romerio... 45. Baudžiamojoje byloje nustačius S. K. sveikatos sutrikdymo laipsnį, K. N.... 46. 2010-04-16 ir 2010-04-22 apklausų metu K. N. dėl visų jam inkriminuojamų... 47. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai, jog... 48. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. K. ir įtariamasis... 49. Teismo posėdyje atsakovas teigė, kad susitaikymo metu S. K. žalos atlyginti... 50. Byloje nėra jokių įrodymų apie žalos atlyginimą. Todėl tiek atsakovui,... 51. 2010-05-19 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą K. N.... 52. Šį nutarimą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas. Nutarimas apskųstas... 53. Nors ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas neturi prejudicinės galios,... 54. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus... 55. 2010-02-25 Kauno apskrities VPK viršininkas, įsakymu dėl piniginės... 56. Policijos departamento prie VRM 2010-03-24, atsižvelgdamas į tarnybinio... 57. Byloje pateikti įrodymai dėl keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio... 58. Kaip minėta, atsakovas K. N. ir jo atstovas neginčijo ieškovų nurodytų S.... 59. Atsakovui nesutinkant su tuo, kad dėl jo veiksmų atsirado nurodytos... 60. Apklaustas liudytoju gydytojas R. Š., susipažinęs su jo pildytais... 61. Ekspertas G. A. C., pakviestas paaiškinti Mykolo Romerio universiteto teismo... 62. Po eksperto G. A. C. apklausos, kilus neaiškumams ne tik dėl Mykolo Romerio... 63. Ekspertizės akto išvadoje Nr. EKG 68(186)/15(01) teismo medicinos ekspertai,... 64. Atsakydami į klausimą, kokie objektyviai nustatyti S. K. dešinio kelio... 65. Atsakydami į klausimus, susijusius su Mykolo Romerio universiteto teismo... 66. Ekspertams taip pat buvo pateikti klausimai, susiję su byloje esančia S. K.... 67. Į klausimą, susijusį su VRM CMEK pateikta išvada (ar pagal turėtus... 68. Į klausimą, ar pagal pateiktus medicininius dokumentus pareigūno... 69. Teismo posėdyje ekspertė J. G. – D. Valstybinės teismo medicinos tarnybos... 70. Ekspertė taip pat paaiškino, kad neneigia Mykolo Romerio Universiteto Teismo... 71. Ekspertės teigimu, gydytojo apžiūra yra subjektyvu, nes tai priklauso nuo... 72. Taigi, iš aptartų įrodymų matyti, kad skirtingi medicinos specialistai,... 73. Tokiam diagnozės nustatymo būdui labiausia nepritarė ekspertas G. A. C.,... 74. Analogiškai vertino ir ekspertizę atlikęs Valstybinės teismo medicinos... 75. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos... 76. Gydytojas M. B. taip pat paaiškino, kad nustatant sužalojimo laipsnį,... 77. Tečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės... 78. Iš tokių specialistų paaiškinimų (teismo ekspertės bei Medicinos Centro... 79. Gydytojas R. Š., kuris pirmasis diagnozavo S. K. sužalojimą pagal TLK -10... 80. Pažymėtina, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus... 81. Tačiau gydytojas M. B. teigė, kad dėl artrozės paūmėjimo išvis nebūna... 82. Iš tokių Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertų komisijos atstovų... 83. Pažymėtina, kad vidaus tarnybos pareigūnų teisę gauti kompensaciją už su... 84. Pažymėtina ir tai, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 dalį,... 85. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės... 86. Nagrinėjamu atveju Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertų komisijos... 87. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir aptartus įrodymus, susijusius su S.... 88. Pažymėtina ir tai, kad ne CMEK, o Valstybinio medicininio audito inspekcija... 89. Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą,... 90. Dėl priteistinos žalos dydžio.... 91. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo... 92. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime išaiškino, kad pagal teisinį... 93. Policijos departamentas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą... 94. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik... 95. Socialinio draudimo atveju taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina... 96. Atsakovas, nesutikdamas su tuo, kad jam būtų taikoma civilinė atsakomybė,... 97. Atsakovas taip pat teigė, kad jam nebuvo žinoma, jog specialiaisiais teisės... 98. Atsakovas taip pat įrodinėjo, kad policijos pareigūnas patyrė mažesnę... 99. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad išmokėta... 100. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos... 101. Atsižvelgiant į tai, kad nors trečiajam asmeniui padarytas sužalojimas buvo... 102. Nors šiuo atveju atsakovas ir teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki,... 103. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai... 104. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai ir... 105. Teismas priėmęs sprendimą tuo pačiu išsprendžia ir bylinėjimosi... 106. LR CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 107. Valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK... 108. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 109. Ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno... 110. Priteisti ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos... 111. Priteisti valstybei iš atsakovo K. N. (a. k. ( - ) 114,27 Eur bylinėjimosi... 112. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...