Byla 3K-3-131/2014
Dėl žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – I. A. (I. A)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – I. A. (I. A).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl to, ar socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui dėl sveikatos sužalojimo patirtą žalą (sumokėjusi jam netekto darbingumo kompensaciją), turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens draudiko.

62007 m. gegužės 23 d. Vilniuje atsitiko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trečiojo asmens

7I. A. vairuojamas automobilis „Renault Kangoo“ ir A. R. vairuojamas automobilis „Renault Megane“. A. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl šio eismo įvykio kaltu pripažintas trečiasis asmuo I. A.. Jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo. Ieškovas, nustatęs, kad eismo įvykis atsitiko A. R. darbo metu, pripažino jį draudžiamuoju ir išmokėjo A. R. tokias išmokas: nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2007 m. gruodžio 29 d. – 21 081,57 Lt ligos pašalpos, nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 30 d. – 7766,73 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. – 14 654,64 Lt netekto nedarbingumo periodinės kompensacijos, nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2012 m. kovo 28 d. – 6224,40 Lt netekto nedarbingumo periodinės kompensacijos.

8Remdamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 31 straipsniu, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 117 punktu, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 2009 m. kovo 30 d.–2012 m. kovo 28 d. laikotarpiu

9A. R. sumokėtą netekto darbingumo periodinę kompensaciją – 20 879,04 Lt.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino.

12Teismas nurodė, kad pagal NADPLSDĮ 2 straipsnio 11 dalį nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007, išaiškinta, kad visų šio įstatymo pagrindu mokamų draudimo išmokų (tiek periodinių, tiek vienkartinių) įvardijimas kompensuojančiomis negautas pajamas suteikia pagrindą teismui daryti išvadą, jog periodinė netekto darbingumo kompensacija, sistemiškai aiškinant su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, patenka į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą. Valstybinis socialinis draudimas nėra socialinė parama, o išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymą yra nelaimingų atsitikimų darbe prarastos pajamos ar jų dalis. Teismas, nustatęs, kad ieškovas išmokėjo naudos gavėjui draudimo išmoką kompensuojamos periodinės išmokos forma (20 879,04 Lt), pripažino, jog jam atsirado teisė reikalauti atlyginti nuostolius iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) 18 straipsnis). I. A. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovo, todėl ieškovas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, subrogacijos pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos iš atsakovo.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 31 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą nepakeistą.

14Teisėjų kolegija rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad CK nustatytu žalos atlyginimo teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos visiškai atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą; NADPLSDĮ nustatytomis socialinio draudimo išmokomis kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautos pajamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams, t. y. atlyginama visa arba dalis turtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kitų CK normų bei kitų įstatymų nuostatų kontekste, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalą padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį.

15Teisėjų kolegija pabrėžė, kad žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013).

16Teisėjų kolegija pažymėjo, kad netekto darbingumo periodinės kompensacijos paskirtis – kompensuoti apdraustajam nuostolius, susijusius su dėl netekto darbingumo sumažėjusiomis pajamomis. Šios išmokos mokėjimas nėra tiesiogiai susijęs su realiu asmens pajamų sumažėjimu,

17t. y. ji mokama nepriklausomai nuo to, ar apdraustasis asmuo dirba, gauna iš darbo pajamų ir ar jo gaunamos iš darbo pajamos sumažėjo dėl sveikatos sužalojimo. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, netekto darbingumo kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo faktas negali būti sutapatinamas su nukentėjusio asmens patirta žala kaip negautomis pajamomis ir savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (jo draudiką) tiek, kiek išmokėta išmokų. Sprendžiant dėl kaltojo asmens pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą kaip negautas pajamas, turi būti nustatyta, kad nukentėjęs asmuo dėl patirto sužalojimo realiai neteko dalies pajamų. Šios aplinkybės procesinė įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

18Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje ieškovo pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A. R. išduota nedarbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos pažyma, kuri patvirtina, jog dėl 2007 m. gegužės

1923 d. eismo įvykio laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2012 m. kovo 28 d. A. R. nustatyta 50 proc. netekto darbingumo, taip pat pažyma apie A. R. draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 28 d., iš kurios matyti, kad nuo 2009 m. kovo 30 d. A. R. draudžiamosios pajamos palyginus su prieš 2007 m. gegužės 23 d. nelaimingą atsitikimą turėtomis draudžiamosiomis pajamomis labai sumažėjo, nors jis toliau dirbo toje pačioje įmonėje. A. R. 2008 metais buvo atleistas iš UAB „Senukų prekybos centras“, o 2009 metais – iš UAB „Kamintras“ eitų pareigų. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad darbo sutartys su šiomis įmonėmis nutrūko ne dėl A. R. sveikatos būklės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų. Ištyrusi ir įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo A. R. išmokėta netekto darbingumo kompensacija iš dalies kompensavo jo negautas pajamas; ieškovas šią aplinkybę pagrindė pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovas jos nepaneigė, todėl ieškovas, išmokėjęs A. R. netekto darbingumo kompensaciją, pagrįstai reikalauja ją atlyginti iš atsakingo už žalą asmens draudiko (atsakovo).

20II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą bei ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

221. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, įrodymų vertinimo taisykles. CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga savo sprendime (nutartyje) nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, bei teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas. Tačiau nei skundžiamoje apeliacinės instancijos nutartyje, nei pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nemotyvuojama, kodėl buvo atmesti kasatoriaus pateikti dokumentai (įrodymai) bei argumentai, patvirtinantys, kad

23A. R. gaunamo darbo užmokesčio po eismo įvykio sumažėjimas negali būti vertinamas kaip patirtų sužalojimų padarinys. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti, padaryta išsamiai neištyrus bylos duomenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę ir tik iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-73/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ranguva“ v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2013). Kasatorius pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad darbo sutartis su UAB „Senukų prekybos centras“ buvo nutraukta ne dėl nukentėjusiojo nesugebėjimo atlikti savo darbo pareigas dėl sveikatos būklės, tačiau pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu), o darbo santykiai UAB „Kamintras“ nutrūko dėl įmonei 2009 m. balandžio 17 d. iškeltos bankroto bylos. Kasatoriaus nuomone, šie tiesioginiai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis negalėjo atlikti savo darbo funkcijų ne dėl traumos padarinių, o dėl kitų aplinkybių, kurių ieškovas nepaneigė, nors turėjo tokią pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-348/2013). Be to, paties ieškovo pateiktos pažymos apie A. R. draudžiamąsias pajamas įrodo, kad 2008 metais (po netekto darbingumo nustatymo) nukentėjusiojo pajamos ne sumažėjo, o netgi padidėjo. Dėl to, kasatoriaus nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad 2009 m. kovo mėn. (praėjus ilgesniam laikui po eismo įvykio) A. R. pajamos sumažėjo dėl jo sveikatos būklės.

242. Dėl CK 6.247, CK 6.113 straipsnių pažeidimo. Kasatoriaus įsitikinimu, patenkindamas ieškovo reikalavimą bei pripažindamas, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos atlieka žalos kompensavimo funkciją, tačiau nenustatęs, jog nukentėjusiojo darbo užmokestis sumažėjo dėl jam eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė vienos iš būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – priežastinio ryšio, taip pažeidė CK 6.247 straipsnį. Dėl to, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys, be kita ko, pažeista CK 6.113 straipsnyje įtvirtinta subrogacijos taisyklė, pagal kurią trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, nes eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo gali kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo negautoms pajamoms atlyginti tik tais atvejais, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat netinkamai pritaikyta CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta socialinio draudimo įstaigų, išmokėjusių socialinio draudimo išmokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, regreso teisė, taip nepagrįstai išplečiant subrogacinio reikalavimo pareiškimo ribas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, išaiškinta, kad CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas; 2012 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. D. ir kt. v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-70/2012, pabrėžta, jog atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja ta apimtimi, kuria jos išmoka buvo skirta turtinei žalai atlyginti; 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013, pažymėjo, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis, taigi ir trečiojo asmens – draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos – regreso teisės į žalą padariusi asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų išaiškinimų nesilaikė.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

261. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl visų kasatoriaus apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, motyvuotai juos atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo A. R. išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija skirta nukentėjusiojo negautoms pajamoms kompensuoti. Ši išvada buvo grindžiama ieškovo pateiktais įrodymais – Nedarbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos pažymomis bei pažyma apie A. R. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 28 d. Jos patvirtina, kad A. R. nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2012 m. kovo 28 d. buvo netekęs 50 proc. nedarbingumo ir kad jo uždarbis 2009 m. labai sumažėjo. Atsakovo argumentas, kad darbo sutartys su A. R. nutrauktos ne dėl jo sveikatos būklės, apeliacinės instancijos teismo atmestas, nes atsakovas šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Dėl to, ieškovo nuomone, nėra pagrindo daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 185 straipsnius.

272. Ieškovo įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė trečiojo asmens

28I. A. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – A. R. negautų pajamų – priežastinį ryšį. I. A. buvo pripažintas kaltu dėl 2007 m. gegužės 23 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjo A. R. Dėl netekto nedarbingumo (50 proc.) sumažėjo A. R. galimybės gauti prieš nelaimingą atsitikimo buvusį darbo užmokestį; 2009 metais jo pajamos labai sumažėjo (2006 metais buvo 29 640,43 Lt, 2007 metais – 33 919,95 Lt, 2009 metais – 10 532,36 Lt, 2010 metais – 763,64 Lt), iš viso jis 2009–2010 metais neteko 47 984,43 Lt draudžiamųjų pajamų. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas taikyti I. A. deliktinę atsakomybę, nes dėl jo neteisėtų veiksmų atsirado pirmiau nurodyta žala.

293. Atsakovas kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo pareiškimo. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. pateiktu išaiškinimu ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika; pagrįstai nurodė, kad žalą padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar socialinio draudimo išmokas nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendinanti atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to, kai dėl trečiojo asmens kaltės apdraustojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju valstybinio socialinio draudimo įstaiga nukentėjusiajam išmokėjo valstybinio socialinio draudimo išmokas, turi būti nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo realiai neteko dalies pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šiais išaiškinimais, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę atsakovui atlyginti A. R. išmokėtą 20 879,04 Lt draudimo išmoką.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl socialinio draudimo įstaigos teisės reikalauti pagal specialiuosius aktus išmokėtų socialinio draudimo išmokų iš žalą padariusio asmens draudiko ir įrodinėjimo tokios kategorijos bylose ypatumų

33Socialinio draudimo išmokų įskaitymą reglamentuojančio CK 6.290 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Tokios išmokos nustatytos NADPLSDĮ. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir kitų draudžiamųjų įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims (NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių atvejų – įstatymo

3420 straipsnyje nustatyta netekto darbingumo periodinė kompensacija, mokama tais atvejais, kai nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko 30 proc. ar daugiau procentų darbingumo. Aiškindamas NADPLSDĮ nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad visos pagal NADPLSDĮ mokamos draudimo išmokos (tiek periodinės, tiek vienkartinės) įstatymų leidėjo įvardytos kompensuojančiomis negautas pajamas, tai duoda pagrindą išvadai, jog tokios draudimo išmokos, sistemiškai aiškinant su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007; kt.). Tokios pozicijos laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškinamas kitų CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, ir socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų, inter alia NADPLSDĮ, nuostatų kontekste, reiškia, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį. Dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).

35Socialinio draudimo įstaigos atlygintina nukentėjusiojo asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo metu patirta žala (negautos pajamos) apskaičiuojama pagal teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje taikytino NADPLSDĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (Įstatymo 3 straipsnio 8, 9, 10 dalys) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (Įstatymo 3 straipsnio 7 dalis) sandaugos pusė, t. y pagal formulę 0,5 x d x k x D. Tokia socialinio draudimo išmokos (dėl netekto darbingumo patirtos žalos kompensacijos) apskaičiavimo tvarka privaloma ją mokančiai socialinio draudimo įstaigai, tačiau dėl dydžio nustatymo pobūdžio (apskaičiuojama pagal teisės aktuose įtvirtintus objektyvius kriterijus) ši išmoka ne visais atvejais gali atitikti realiai padarytą žalą. Dėl to, spręsdamas ginčus, kuriuose draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos siekia įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis) ar jo draudiką, kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013; kt.).

36Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, socialinio draudimo įstaiga, reikšdama reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį.

37Sprendžiant dėl nukentėjusio asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo metu patirtos žalos ir jos dydžio, reikšminga yra tai, kad socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos, minėta, skirtos atlyginti nukentėjusio asmens negautas pajamas. Šios kompensacijos mokamos darbingumo lygį nustatančių dokumentų, mėnesio kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimų, kitų dokumentų ir jais remiantis socialinio draudimo įstaigų priimtų sprendimų pagrindu. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

38Nagrinėjamu atveju ieškovas (socialinio draudimo įstaiga), sumokėjęs eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui netekto darbingumo periodinę kompensaciją, pareiškė reikalavimą kasatoriui ją atlyginti, o šiam atsisakius tai padaryti, kreipėsi į teismą. Reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė 2010 m. balandžio 9 d. Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą, kurioje nuo 2010 m. kovo 29 d. iki 2012 m. kovo 28 d. nukentėjusiajam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 8.40-1753, 2010 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 8.40-1757 ir 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 8.40-1541 „Dėl A. R. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“, 2011 m. gegužės 10 d. ir 2012 m. gegužės 10 d. pažymas apie asmens gautas išmokas, 2012 m. liepos 24 d. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir mėnesio kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimus. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę ieškovo pateiktus įrodymus, sprendė, kad jie pagrindžia nukentėjusio asmens dėl eismo įvykio patirtą žalą (negautas pajamas), todėl kasatoriui (dėl eismo įvykio kaltu pripažinto asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui) kyla pareiga ją atlyginti. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis, nurodo, kad buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos, t. y. ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) ir jos dydžio, neįvertinti žalos faktą paneigiantys kasatoriaus pateikti įrodymai, taip pat kad pažeistos CK 6.247, 6.113 straipsnių normos, nes nenustatytas dėl eismo įvykio kalto asmens veiksmų ir nukentėjusio asmens sumažėjusių pajamų priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija, pakartotinai nepasisakydama kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtotais įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013), pažymi, kad, kaip nustatyta byloje, ieškovas, reikšdamas reikalavimą kasatoriui atlyginti nukentėjusiajam sumokėtas netekto darbingumo periodines kompensacijas kaip šiam dėl eismo įvykio padarytą žalą (negautas pajamas), jos dydį grindė socialinio draudimo teisės aktų nustatyta tvarka parengtais dokumentais ir juose pateiktais apskaičiavimais. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, tokie dokumentai (jų duomenys) vertintini kaip pakankami įrodymai nukentėjusio asmens patirtai žalai pagrįsti. Kasatorius, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu, remdamasis rungimosi principu, turėjo teisę teikti bylą nagrinėjusiems teismams įrodymus, jo nuomone, paneigiančius ieškovo reikalaujamą priteisti žalos atlyginimą (jo dydį). Byloje pateikta UAB „Senukų prekybos centras“ kasatoriaus atstovei adresuota 2012 m. rugpjūčio 13 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad A. R. nuo 2003 m. balandžio 3 d. dirbo šioje bendrovėje vyriausiuoju sandėlininku, o nuo 2008 m. vasario 22 d. nutraukė darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu); byloje taip pat yra duomenų, kad bendrovė, kurioje A. R. dirbo nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2009 m. balandžio 6 d., bankrutavo. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusio asmens gaunamos pajamos sumažėjo ne dėl jo sveikatos būklės, pablogėjusios po eismo įvykio, o dėl kitų, su eismo įvykiu nesusijusių, priežasčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog darbo sutartis nutraukta ne įstatyme nustatytais pagrindais, susijusiais su asmens sveikatos būkle (pvz., pagal DK 127 straipsnio 2 dalį), taip pat dėl įmonės bankroto, savaime nepaneigia asmens patirtos žalos – negautų pajamų – fakto, taip pat, nesant jokių kitų įrodymų, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusio asmens sveikatos būklė po eismo įvykio neturėjo įtakos jo sugebėjimams vykdyti iki tol vykdytas darbo funkcijas ar atlikti konkrečius darbus, ypač atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiam asmeniui po eismo įvykio nustatytas tik 50 proc. darbingumo lygis. Kasatorius, be tų, kurie aptarti, nenurodo ir nepateikia jokių kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti ieškovo pateiktu nukentėjusiajam atlygintinos žalos apskaičiavimu ir jį pagrindžiančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, įrodinėdamas nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį, pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus, o kasatorius juose pateiktų duomenų nepaneigė, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiojo patirtos žalos dydis mažesnis, nei išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija ar tokios žalos apskritai nepatirta, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam iš kasatoriaus nukentėjusiajam išmokėtas socialinio draudimo išmokas yra įrodytas, todėl bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai tenkintas. Kadangi kasacinio skundo argumentai dėl kalto dėl eismo įvykio asmens veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos žalos (sumažėjusių pajamų) priežastinio ryšio buvo grindžiami aplinkybe, kad neįrodyta nukentėjusio asmens patirta žala, o ši aplinkybė paneigta pirmiau nurodytomis bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kurių teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas šioje nutartyje, tai teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė byloje kilusiam ginčui spręsti aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39Kasacinis teismas turėjo 11,74 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Priteisti valstybei iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) 11,74 Lt (vienuolika litų 74 ct) su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl to, ar socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi eismo... 6. 2007 m. gegužės 23 d. Vilniuje atsitiko eismo įvykis, kurio metu susidūrė... 7. I. A. vairuojamas automobilis „Renault Kangoo“ ir A. R. vairuojamas... 8. Remdamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, Nelaimingų atsitikimų darbe ir... 9. A. R. sumokėtą netekto darbingumo periodinę kompensaciją – 20 879,04 Lt.... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nurodė, kad pagal NADPLSDĮ 2 straipsnio 11 dalį nelaimingų... 13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d.... 15. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad žalą padariusio asmens civilinė... 16. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad netekto darbingumo periodinės kompensacijos... 17. t. y. ji mokama nepriklausomai nuo to, ar apdraustasis asmuo dirba, gauna iš... 18. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje ieškovo pateikta Neįgalumo ir... 19. 23 d. eismo įvykio laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2012 m. kovo 28 d.... 20. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 21. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 22. 1. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir teismo... 23. A. R. gaunamo darbo užmokesčio po eismo įvykio sumažėjimas negali būti... 24. 2. Dėl CK 6.247, CK 6.113 straipsnių pažeidimo. Kasatoriaus įsitikinimu,... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir skundžiamą... 26. 1. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje... 27. 2. Ieškovo įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė... 28. I. A. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – A. R. negautų pajamų... 29. 3. Atsakovas kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl socialinio draudimo įstaigos teisės reikalauti pagal specialiuosius... 33. Socialinio draudimo išmokų įskaitymą reglamentuojančio CK 6.290 straipsnio... 34. 20 straipsnyje nustatyta netekto darbingumo periodinė kompensacija, mokama... 35. Socialinio draudimo įstaigos atlygintina nukentėjusiojo asmens nelaimingo... 36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 37. Sprendžiant dėl nukentėjusio asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į... 38. Nagrinėjamu atveju ieškovas (socialinio draudimo įstaiga), sumokėjęs eismo... 39. Kasacinis teismas turėjo 11,74 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 42. Priteisti valstybei iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869)... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...