Byla 2A-239-943/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ ieškinį atsakovams K. P., viešajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BVšĮ ,,Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012‘‘ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovo K. P. ir atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 61 610,13 Eur, o iš atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ papildomą 12 482,29 Eur žalą.
  2. Ieškovės reikalavimai atsakovams grindžiami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis, numatančiomis, kad tuo atveju, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), tai įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o to nepadarius – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, paaiškino, kad atsakovai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jie turi atlyginti dėl to atsiradusią žalą – padidėjusius kreditorių finansinius reikalavimus, kurie sudaro prašomą priteisti žalos dydį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė solidariai iš atsakovų K. P. ir VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 61 610,13 Eur žalą bei iš atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 12 482,29 Eur žalą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nagrinėjamas bankrutavusios įstaigos ieškinys jos buvusiam vadovui ir savininkui dėl žalos, padarytos kreditoriams, atlyginimo laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, pažymėjo, kad byloje nagrinėtinas įstaigos nemokumo nustatymo momento klausimas. Teismas nustatė, kad BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ finansinės atskaitomybės dokumentai, audito išvados bei pateikti įrodymai apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams 2012 m. gruodžio 31 d. patvirtina, jog nurodytą dieną ieškovė buvo nemoki, nes nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, o pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl įstatyme numatytiems subjektams nuo 2013 m. sausio 1 d. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apie ieškovės sunkią finansinę padėtį buvo žinoma abiems atsakovams, nes atsakovas K. P. buvo pasirašęs 2012 m. gruodžio 31 d. balansą, o VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atsakovei teikė buhalterinės apskaitos paslaugas, už kurias ieškovė vėlavo atsiskaityti.
  3. Pasisakydamas dėl žalos ir priežastinio ryšio nustatymo, teismas darė išvadą, kad atsakovas K. P. ir atsakovė BVšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra‘‘ yra atsakingi už kreditorinius įsipareigojimus ieškovei dėl išaugusių skolų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d., viso 61 610,13 Eur. 2013 m. gruodžio 3 d. atleidus atsakovą K. P. iš vadovo pareigų, įstaigos savininkui kyla atsakomybė atlyginti ieškovei žalą dėl išaugusių skolų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo, viso 12 482,29 Eur. Žalos dydį patvirtinančių dokumentų įrodomosios reikšmės atsakovai nepaneigė, todėl teismas sprendė, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovas K. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria jo atžvilgiu tenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo K. P. atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atsakovas kaip viešosios įstaigos vadovas neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes šią pareigą turi viešosios įstaigos savininkas pagal įstatus ir Viešųjų įstaigų įstatymą. Vadinasi, apelianto atžvilgiu ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis netaikytina.
    2. Šiaulių miesto savivaldybė pagal 2008 m. rugsėjo 12 d. sutartį turėjo padengti visas žaidynių išlaidas, tačiau šios pareigos sąmoningai nevykdė. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad Šiaulių miesto savivaldybei tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus bankroto bylos iškėlimo klausimas ieškovei apskritai nebūtų kilęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad dėl šios situacijos iš esmės yra kalta savivaldybė, nes ji atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), pasireiškiančius sutartinės pareigos tinkamai ir visiškai finansuoti žaidynes nevykdymu, o apelianto kaltės ir neteisėtų veiksmų šiuo atveju nėra. Teisme taip pat nagrinėjamas ieškovės ieškinys Šiaulių miesto savivaldybei, todėl ieškovė elgiasi nesąžiningai.
    3. Apeliantas neturėjo galimybės 2013 m. sausio 1 d. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas nusprendė, kad papildomų lėšų skyrimo klausimas bus sprendžiamas po audito, kuris atliktas 2013 m. rugpjūčio 29 d., išvadų. Be to, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-409/2016 konstatuota, jog apeliantas, neturėdamas nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių negalėjo paruošti dokumentų bankroto bylos iškėlimui.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
    1. 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršijo visą įmonės balansinę turto vertę, o bendrai įsipareigojimai buvo 2,5 karto didesni nei įstaigos turto vertė. Europos Komisijos laukiamos lėšos buvo įtrauktos į ieškovės balansą, tačiau įmonė vis tiek buvo nemoki.
    2. Ieškovės auditas nešalina apelianto atsakomybės, nes bankroto procedūros pradėjimas netrukdo audito atlikimui.
    3. Ieškovės pareikšti ieškiniai šioje byloje ir kitoje byloje atsakovei Šiaulių savivaldybės administracijai nesidubliuoja, nes tenkinus abu ieškinius būtų padengti kreditorių finansiniai reikalavimai visa apimtimi.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13Dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momento nustatymo

  1. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, atstovaudamas ieškovės BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ ir jos kreditorių interesus, siekia iš atsakovų – buvusio įstaigos vadovo ir įstaigos savininko – prisiteisti žalą. Byloje nagrinėjamas civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu, taikymo klausimas – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Šios pareigos yra saistomi ir viešosios įstaigos vadovas bei savininkas (ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalis). ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu turi būti tiksliai nustatoma, kada bendrovės vadovams atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius pareigos atsiradimo momentą, galima nustatyti kokią žalą dėl tokio bendrovės vadovo (vadovų) ir / ar kitų asmenų, turinčių pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesus, neveikimo patyrė bendrovė ir jos kreditoriai.
  3. Tiek aktualios, tiek ir 2012–2013 metais (galimo ieškovės faktinio nemokumo atsiradimo laikotarpiu) galiojusios ĮBĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2008 m. liepos 1 d. ĮBĮ 8 straipsnis buvo papildytas 4 dalimi, nustatančia, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės 61 610,13 Eur skola kreditoriams susidarė K. P. vadovavimo laikotarpiu, kai jis turėjo įstatyminę pareigą kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat turėjo atsakovė įstaigos savininkė ‑ VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, todėl skola kreditoriams, kuri vertintina kaip padaryta žala ieškovei, priteista iš atsakovų solidariai. Kadangi po K. P. atleidimo iš darbo susidarė papildomas 12 482,29 Eur įsiskolinimas kreditoriams, tai jis priteistas iš atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“.
  5. Bankroto administratoriaus teigimu, 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovė jau buvo nemoki, todėl atsakovai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m. sausio 1 d. Vadinasi, visi kreditorių finansiniai reikalavimai, atsiradę po šios datos, laikytini atsakovų padaryta žala ieškovei. Tuo tarpu atsakovas K. P. laikosi pozicijos, kad ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtinta pareiga kreiptis dėl bankroto iškėlimo tik tada, kai įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė sutartimi buvo įsipareigojusi padengti visas būtinas ieškovės renginio (5-ųjų pasaulio sporto žaidynių organizavimo Lietuvoje 2012 metais) išlaidas, todėl atsakovas K. P. pagrįstai tikėjosi, kad su kreditoriais bus atsiskaityta ir pagrindo ieškovei kelti bankroto bylą nebuvo. Be to, apeliantas nurodo, jog finansavimas turėjo būti gautas ir iš kitų subjektų.
  6. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. Tarptautinė asociacija „Sportas visiems“ ir Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ su Šiaulių miesto savivaldybe pasirašė sutartį dėl 5-ųjų pasaulio sporto žaidynių organizavimo Lietuvoje 2012 metais. Šios sutarties IV skyriuje numatyta, kad organizatoriai (Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ bei Šiaulių miesto savivaldybė) įsipareigoja padengti visas būtinas renginio išlaidas (baudžiamosios bylos Nr. 1-43-409/2016 t. 11,b .l. 4). Ieškovė BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ buvo įsteigta 2009 metais su specifiniu tikslu – vykdyti pasiruošimą bei surengti 5-tąsias pasaulio „Sportas visiems“ žaidynes Šiaulių regione 2012 metais (Šiaulių miesto savivaldybės mero 2009-07-08 raštas Nr. SS-61 (t. 2 , b. l. 101). Įstaigos veikla iš esmės nebebuvo vykdoma žaidynėms pasibaigus, o ieškovė su kreditoriais, iš kurių žaidynių organizavimui buvo pirkta prekių ar paslaugų, galutinai neatsiskaitė, dėl ko šioje byloje ir buvo pareikštas ieškovės ieškinys ginant kreditorių interesus.
  7. Teismų praktikoje yra pažymima, kad laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-807-302/2017). Tačiau minėta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė suformuluota bylose, kuriose spręsta dėl privačių juridinių asmenų (uždarųjų akcinių bendrovių) vadovų atsakomybės, o, viešųjų juridinių asmenų, prie kurių priskirtinos ir viešosios įstaigos, vadovų atsakomybė, teisėjų kolegijos nuomone, pasižymi tam tikra specifika. Ši specifika pirmiausia pasireiškia per tokių juridinių asmenų veiklos tikslą. Pagrindinis privataus juridinio asmens veiklos tikslas – pelno siekimas (akcininkų siekis gauti naudos iš investuoto kapitalo). Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnį viešosios įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, privataus juridinio asmens ir viešojo juridinio asmens vadovo atsakomybė dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti vertinama analizuojant skirtingus aspektus (pvz., įstaigos veiklos tikslą, šios veiklos finansavimo bei vykdymo ypatumus, lėšų panaudojimą veiklos tikslui siekti ir pan.).
  8. Kasacinio teismo praktikoje, vertinant privataus juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodoma, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
  9. Šioje civilinėje byloje ieškinį pareiškusi bankrutavusi viešoji įstaiga buvo finansuojama Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis (t. 1, b. l. 55-58; 68-69), dalį išlaidų taip pat turėjo galimybę padengti iš gautos paramos ar sumokėto akreditacijos mokesčio. Taigi, kitaip nei privačiųjų juridinių asmenų atveju, įstaigos veikla nebuvo finansuojama iš veiklos metu gauto pelno, o buvo vykdoma iš esmės nurodytų rūšių lėšomis. Taigi momentas, kuriam suėjus įstaigos vadovui galėjo kilti pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti sutapatintas vien su įstaigos finansinės būklės prastėjimu, nevertinant šios būklės bendrame įstaigos savininkės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkų įsipareigojimų padengti įstaigos veiklos tikslui (žaidynių organizavimui) skirtas išlaidas kontekste. Šios bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ (ne pelno siekiančio juridinio asmens) bankroto bylos iškėlimo iniciavimo procesas užtruko, nes šios įstaigos savininkės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkai (Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Akmenės rajono savivaldybės administracija, Pakruojo rajono savivaldybės administracija, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Kelmės rajono savivaldybės administracija bei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai) svarstė galimybę skirti papildomą finansavimą ieškovės kreditorių finansiniams reikalavimams padengti (VšĮ „Sportas visiems-Šiaulių regionas 2012“ 2012 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. 1-SR-530, t. 1, b. l. 12; VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 2013 m. balandžio 30 d. Visuotinio dalininkų susirinkimo protokolas, t. 2, b. l. 36-40; VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 2012 m. lapkričio 22 d. Visuotinio dalininkų susirinkimo protokolas, t. 2, b. l. 73-76). Kaip minėta ši viešoji įstaiga buvo įsteigta konkrečiam tikslui, o būtent, organizuoti žaidynes Šiaulių regione 2012 metais, o šio tikslo pasiekimui renginio organizatoriai įsipareigojo padengti visas būtinas šio renginio organizavimo išlaidas.
  10. Teisėjų kolegija sutinka su K. P. argumentais, kad jis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog nors ieškovė 2012 m. gruodžio 31 d. pagal tai dienai sudaryto balanso duomenis buvo nemoki, tačiau su jos kreditoriais ateityje bus atsiskaityta, nes: 1) renginio organizatoriai sutartyje dėl žaidynių organizavimo nurodė, kad padengs visas būtinas žaidynių organizavimo išlaidas; 2) 2013 m. balandžio 30 d. ieškovės savininkės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ visuotinio dalininkų susirinkimo metu susirinkimo dalyviai pažymėjo, jog žaidynės buvo nekomercinis renginys svarbus visoms Šiaulių regiono savivaldybėms, todėl galbūt reiktų įvertinti ir renginio organizavimo riziką, o sprendimo būdų būtina ieškoti; buvo pažymėta, kad įstaiga turėtų toliau aktyviai dirbti bei kalbėti su kreditoriais, buvo svarstomas klausimas dėl papildomo finansavimo skyrimo galimybių įstaigos patirtoms neplanuotoms išlaidoms padengti bei apie galimą tam tikrą įstaigos veiklos tęstinumą, panaudojant žaidynių organizavimo metu įgytą patirtį. Buvo nutarta suorganizuoti dalininkų susirinkimą, kai bus gautos ieškovės audito išvados; 3) 2013 m. lapkričio 14 d. ieškovės savininkės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ visuotinio dalininkų susirinkimo metu susirinkimo dalyviai toliau svarstė papildomo finansavimo skyrimo klausimą, buvo siūloma atidėti nutarimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo klausimą vėlesniam laikui, sudarant papildomą terminą galimo finansavimo paieškoms. Tačiau tos pačios dienos dalininkų susirinkimo nutarimu buvo nutarta kelti ieškovei bankroto bylą, įpareigojant ieškovės savininkę pateikti pareiškimą.
  11. Vertinant atsakovo K. Petraičio civilinę atsakomybę dėl neiniciuotos bankroto bylos įstaigai, būtina pažymėti, jog K. Petraitis taip pat buvo kaltinamas, kad būdamas viešosios įstaigos vadovu dėl neatsargumo neatliko ir netinkamai atliko savo pareigas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnis). Vienas iš kaltinimo epizodų – žinodamas apie galimą V pasaulio „Sportas visiems žaidynių „Šiauliai 2012“ sąmatoje numatytų išlaidų viršijimą, nesiėmė priemonių apie tai pranešti viešosios įstaigos dalininkui. Į kaltinimą taip pat įtraukta, kad K. Petraitis žinodamas, kad pagal 2012 metų finansinės atskaitomybės duomenis VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ yra nemoki, t. y. įstaigos turtas buvo 706 629 Lt, o pradelsti įsipareigojimai 1 783 797 Lt, kad VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ negalės atsiskaityti su savo kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ko pasėkoje bankroto byla buvo iškelta tik 2014 m. vasario 11 d., o VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“, nevykdydama jokios veiklos, 2013 metais patyrė papildomų 196 766 Lt sąnaudų, tuo pažeidė 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl to valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys - viešosios įstaigos „Sportas visiems –Šiaulių regionas 2012“ kreditoriai 2012-2014 metais patyrė didelės 1 088 547,95 Lt turtinės žalos.
  12. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos t. 12, b. l. 65-105) pripažino, jog nėra įrodyta kaltinamojo K. Petraičio kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, detaliai vertino tiek įstaigos veiklos finansavimo sąlygas, tiek gautų lėšų panaudojimą, žaidynių organizavimo sąmatos viršijimo aplinkybes. Teismas laikė, jog VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ sąmata, kuri net ir nebuvo 2012 m. birželio 18 d. viešosios įstaigos taryboje patvirtinta, jai tik buvo pritarta, buvo viršyta dėl objektyvių, nuo kaltinamojo K. P. nepriklausančių aplinkybių – dėl renginio specifiškumo, iškilusių nenumatytų aplinkybių kaltinamasis negalėjo numatyti, kad žaidynių eigoje ženkliai išaugs išlaidos, kad nebus gautos planuotos pajamos iš dalyvių mokesčių, bilietų pardavimo, negalėjo numatyti, jog nebus skirtas ne tik papildomas, bet ir planuotas finansavimas, todėl negalėjo numatyti galimų pasekmių – žalos atsiradimo. Šis Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis buvo paliktas nepakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi (baudžiamosios bylos t. 12, b. l. 135-142).
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 18 punkte nurodytuose įstaigos savininkės dalininkų susirinkimuose svarstyti klausimai dėl papildomo finansavimo skyrimo, taip pat minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas K. Petraitis turėjo pagrindą tikėtis, jog vykdant įstaigos veiklą (organizuojant žaidynes) patirtos išlaidos bus padengtos iš įstaigai skiriamo finansavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje susiklostė išimtinės aplinkybės (juridinio asmens forma, jos veiklos tikslas, finansavimo pobūdis, dalininkai), lemiančios tokią išvadą, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado ne iškart įstaigai tapus nemokiai, o vėlesniu metu. Priėmus nutarimą dėl papildomo finansavimo neskyrimo bei nusprendus kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, atsakovas K. P. turėjo suprasti, kad ieškovė yra nemoki, finansavimas įmonės mokumui atstatyti nebus skirtas, o ieškovė su kreditoriais neatsiskaitys. Vadinasi, atsakovas K. P. nuo 2013 m. lapkričio 15 d. turėjo įstatyminę pareigą kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.
  14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui K. P. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo atsirado 2013 m. lapkričio 15 d.

14Dėl atsakovų procesinio bendrininkavimo

  1. Šioje byloje ieškinys buvo pareikštas solidariesiems bendraskoliams. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai konstatuojama, kad atsakovus byloje sieja privalomo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagal vieno atsakovo apeliacinį skundą buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka dėl visų atsakovų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016). Taigi galima daryti išvadą, kad kai apeliacinį skundą paduoda tik vienas iš atsakovų, tai bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos priklauso, be kita ko, nuo to, ar atsakovus sieja privalomo ar neprivalomo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis.
  2. Atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo nėra pateikusi, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės naudai 61 610,13 Eur žalos atlyginimas yra priteistas solidariai tiek iš atsakovo K. P., tiek iš atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, o žala kildinama iš tų pačių neteisėtų veiksmų – nesikreipimo dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. Kadangi šios Nutarties 18 punkte išdėstyti argumentai, susiję su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo atsiradimo momentu, iš esmės aktualūs ir atsakovei VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, tai konstatuotina, kad šiai atsakovei pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat atsirado 2013 m. lapkričio 15 d. (CPK 44 straipsnio 3 dalis).

15Dėl bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir procesinės bylos baigties

  1. Byloje konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momentą, atitinkamai turi būti iš naujo įvertintos aplinkybės dėl ieškovei padarytos žalos dydžio. Bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė 2013–2014 metais atsiradusių skolų detalizavimo lentelę (t. 1, b. l. 127-130), kurioje nurodyta kokio dydžio finansiniai reikalavimai susidarė laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d.; nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 metais. Šioje lentelėje nurodyti kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė bendrą ieškovės reikalautą priteisti žalą. Iš bylos duomenų tiksliai negalima nustatyti kokie finansiniai reikalavimai atsirado nuo teisėjų kolegijos nustatyto pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento (2013 m. lapkričio 15 d.), todėl tikslinga šalims sudaryti galimybę pateikti paaiškinimus ir atsikirtimuos į juos dėl žalos nustatymo bei šį klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos dydžio nustatymo klausimą, turi, be kita ko, įvertinti, ar bankroto administratorius pagrįstai prašo kaip žalą priteisti kreditorių, kurie nepareiškė finansinių reikalavimų BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012” bankroto byloje, finansinių reikalavimų padidėjimą. Be to, iš pridėtos skolų detalizavimo lentelės nėra aišku, kodėl bankroto administratorius darbuotojų išlaikymo išlaidas prašo priteisti du kartus (žr. lentelės I ir II dalis). Šie duomenų prieštaravimai turi būti pašalinti iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
  2. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
  3. Kaip minėta byloje pateiktas tik vieno iš solidariųjų atsakovų – K. Petraičio – apeliacinis skundas, o atsakovė BVšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ apeliacinio skundo nėra pateikusi. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš šios atsakovės buvo priteistas žalos atlyginimas tiek solidariai su sprendimą apskundusiu atsakovu, tiek asmeniškai. Civiliniame procese galiojantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai) lemia, jog apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu sukeltų teisinių pasekmių skundo nepateikusios proceso šalies atžvilgiu. Tačiau tai netaikytina teismo sprendimo daliai, kuria spręsta dėl solidariosios skolininkų (atsakovų) atsakomybės (nutarties 23-24 punktai). Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies: 1) Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ ieškinys atsakovams K. P. ir VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dėl 61 610,13 Eur žalos atlyginimo naikinama ir byla dėl šio reikalavimo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ieškovei priteista 12 482,29 Eur paliekama nepakeista. Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepime į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

18Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ ieškinys atsakovams K. P. ir viešajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dėl 61 610,13 Eur žalos atlyginimo ir bylą dėl šio reikalavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai