Byla 2A-807-302/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ (pradinė ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Sanebas“) ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-606-265/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ (pradinė ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Sanebas“) ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „Sanebas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tamtamas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 51 329,82 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad direktorius V. K. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Sanebas” bankroto bylos iškėlimo dar iki susidarant kreditorių reikalavimams, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė. Pažymėjo, jog įmonė, vertinant balansą už 2012 metus, nemoki buvo nuo 2011 m. sausio 1 d., tuo tarpu faktinis įmonės nemokumas atsirado nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovės teigimu, jai padarytą žalą sudaro teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, kuri sudaro 51 329,82 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, jog atsakovas nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos nustatytais terminais teikti finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui - paskutinė UAB „Sanebas” finansinė atskaitomybė juridinių asmenų registrui buvo pateikta 2013 m. gruodžio 2 d. už 2012 metus. Be to, tvirtino, kad po bankroto bylos UAB „Sanebas“ iškėlimo atsakovas nebendradarbiavo su administratoriumi, neperdavė jam įmonės ūkinės komercinės veiklos dokumentų.
  3. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovė BUAB „Sanebas“ buvo pakeista jos teisių perėmėja UAB „Inkomlita“.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei BUAB „Sanebas“ iš atsakovo V. K., 3 147,76 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovo 94 Eur išlaidų valstybei, kitą ieškinio dalį atmetė bei nurodė, kad, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  2. Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 4 d. UAB „Sanebas“ ir UAB „Ekosala“ sudarė pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Sanebas“ iš statytojo UAB „Ekosala“ už 1 020 799,50 Lt, įskaitant PVM, įsigijo 116 m2 ploto butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), kurį ketino perparduoti. Planai parduoti butą nebuvo įgyvendinti, nes, iniciavus ginčą dėl galbūt savavališkos statybos padarinių šalinimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10500-637/2008 butą areštavo, areštas galiojo iki 2009 m. rugsėjo 16 d. 2010 m. gegužės 31 d. UAB „Sanebas“ ir kredito unija „Mėmelio taupoji kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00024 EUR, kurios pagrindu bendrovei suteikta 75 300 Eur paskola. Prievolių pagal paskolos sutartį užtikrinimui 2010 m. birželio 1 d. hipotekos lakštu buvo įkeistas minėtas bendrovei priklausantis butas. 2011 m. liepos mėnesį atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1891 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimais apribojo UAB „Sanebas“ nuosavybės teises į bendrovei priklausantį butą; nuosavybės teisių apribojimas baigėsi tik 2015 m. sausio 15 d. Kredito unija „Mėmelio taupoji kasa“ 2012 m. kovo 1 d. informavo UAB „Sanebas“ ir atsakovą apie vienašalį 2010 m. gegužės 31 d. paskolos sutarties Nr. 10-00024 EUR nutraukimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė UAB „Sanebas” ieškinį kredito unijai „Mėmelio taupoji kasa” dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Minėtas sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas.
  3. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas darė išvadą, kad atsakovas V. K., įvertinęs įmonės balanso už 2012 metus duomenis, žinodamas aplinkybes dėl areštuoto įmonei priklausančio buto, matydamas augančias nepriemokas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Klaipėdos apygardos teismui 2013 m. vasario 7 d. palikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo UAB „Sanebas“ ieškinys atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl vienašališkos paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas, nepakeistą, turėjo pripažinti, jog įmonė nebegali ir nebegalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl privalėjo priimti sprendimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sanebas“.
  4. Teismas sprendė, kad atsakovo neteisėtais veiksmais įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala yra bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kuris skaičiuotinas kaip skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (51 329,82 Eur) bei 2012 m. gruodžio 31 d. buvusių įsipareigojimų (166 363 Lt (48 182,06 Eur)), kuris sudaro 3 147,76 Eur. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, teismas darė išvadą, kad atsakovas kaltės prezumpcijos nenuginčijo, todėl minėtą sumą, t. y. 3 147,76 Eur, priteisė iš atsakovo ieškovei.
  5. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas V. K., žinodamas apie savo, kaip įmonės vadovo, pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą ir net išdavus vykdomąjį raštą, šios savo pareigos nevykdė, taip pat nuo 2013 metų neteikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Tokį atsakovo neveikimą teismas pripažino neteisėtu (CK 6.246 str. 1 d.), tačiau sprendė, kad šie neteisėti veiksmai nepadarė žalos kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei. Konstatavęs, kad neteisėti veiksmai nelėmė žalos (nuostolių) atsiradimo, klausimo dėl atsakovo kaltės teismas nesvarstė.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė BUAB „Sanebas“ (teisių perėmėja UAB „Inkomlita“) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai, ir toje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įmonės nemokumo momentą, kada atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas netinkamai vertino duomenis apie pradelstus UAB „Sanebas“ įsipareigojimus bei nevertino UAB „Sanebas“ faktinės nemokumo būklės. UAB „Sanebas“ be kredito unijai įkeisto buto jokio kito turto neturėjo, nevykdė jokios ūkinės–komercinės veiklos, iš kurios būtų buvę galima pagrįstai tikėtis gauti pajamas, reikalingas atsiskaitymui su kreditoriais, ką patvirtina antstolio J. P. vykdomųjų bylų medžiaga ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-145-158/2014 duomenys. Iš minėtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „Sanebas“ priklausantis butas buvo naudojamas tik atsakovo asmeninėms reikmėms. 2008 m. gruodžio 17 d. UAB „Sanebas“ buhalterės paaiškinimai ir 2009 m. kovo 5 d. atsakovo paaiškinimai, teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, patvirtina, kad įmonė 2008 metais veiklos nevykdė. Be to, nuo 2011 m. spalio 13 d. nebuvo atlikinėjami jokie mokėjimai pagal paskolos su kredito unija „Mėmelio taupoji kasa“ sutartį. Mokesčių administratoriui nuo 2011 metų nepavyko išieškoti iš UAB „Sanebas“ mokestinių nepriemokų, nuo 2012 metų juridinių asmenų registrui nebuvo teikti UAB „Sanebas“ finansinės atskaitomybės dokumentai, įmonėje, išskyrus vadovą, nedirbo kiti darbuotojai. Iš su ieškiniu pateikto įmonės balanso, apimančio laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., bei jame pateiktų 2011 metų duomenų, matyti, kad UAB „Sanebas“ buvo nemoki nuo 2011 m. sausio 1 d., nors faktinis įmonės nemokumas tęsėsi nuo 2008 metų.
    2. Atsakovas nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos numatytais terminais perduoti bankroto administratoriui turtą bei sudaryti balansą pagal bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis. Net ir teismui išdavus vykdomąjį raštą, nei turtas, nei dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo.
    3. Visų kreditorių reikalavimai susidarė jau esant įmonei nemokiai, todėl atsakovas turi atlyginti dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos UAB „Sanebas“ iškėlimo į teismą susidarius nuostolius, kurie lygūs Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtintai kreditorinių reikalavimų sumai, t. y. 51 329,82 Eur.
  2. Atsakovas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti. Su apeliaciniu skundu pateikia naujų rašytinių įrodymų. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmės bylai turinčių aplinkybių, akcentavo ne tas faktines ir teisines aplinkybes, kurias nagrinėjamu atveju turėjo vertinti kaip esmines, nepagrįstai neatsižvelgė į įmonės vykdytos veiklos pobūdį ir priežastis, kodėl konkrečiai įmonės veikla buvo sustabdyta. Laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. sausio 15 d. UAB „Sanebas“ priklausęs turtas buvo areštuotas ir nepriklausomai nuo atsakovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šio vienintelio įmonei priklausiusio turto vis tiek nebūtų buvę galima realizuoti. 2008 m. balandžio 4 d. UAB „Sanebas“ iš statytojo UAB „Ekosala“ už 1 020 799,50 Lt, įskaitant PVM, įsigijo butą, esantį adresu ( - ), kuris buvo įsigytas tam, kad jį būtų galima įrengti ir perparduoti už didesnę kainą. 2008 m. birželio 5 d. atsakovo iniciatyva buvo sudarytos sutartys su UAB „Avitera“ ir UAB „NT Market“ dėl potencialių buto pirkėjų paieškos paslaugų teikimo. Iš į bylą pateiktų paslaugų teikimo sutarčių matyti, kad butą 2008 m. birželio mėnesį buvo ketinama parduoti už 1 400 000 Lt. BUAB „Ekosala“ iniciavus teisminį ginčą dėl UAB „Saneba“ vykdomos neva savavališkos (buto įrengimo) padarinių šalinimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 30 d. areštavo butą ir uždraudė visiškai juo disponuoti. Areštas galiojo iki 2009 m. rugsėjo 16 d. Dėl taikyto arešto buvo sustabdyti buto įrengimo darbai, bendrovė daugiau nei 13 mėnesių negalėjo parduoti buto surastiems potencialiems pirkėjams už numatytą 1 400 000 kainą, o 2009 metais prasidėjus ekonominei krizei, buto vertė smarkiai krito. 2008 m. gruodžio 30 d. buvo pakeista buto paskirtis iš turto, skirto perparduoti, į ilgalaikį bendrovės turtą, naudojamą įmonės veikloje, siekiant butą išnuomoti, kad būti gaunamos bent minimalios pajamos. 2009 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „Ekosala“ iškelta bankroto byla, todėl išieškoti iš jos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius nebuvo galimybių. Siekiant išsaugoti verslą, 2010 m. gegužės 31 d. su kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu bendrovei suteikta 260 000 Lt (75 300 Eur) paskola. Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas butas. Iš gautos paskolos iki pat 2011 metų butas buvo įrenginėjamas, tikintis, jog pagerėjus situacijai nekilnojamojo turto rinkoje, buto vertė išaugs ir jį pardavus už gautus pinigus bus galima atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. 2011 m. liepos 13 d. ir 2011 m. rugsėjo 3 d. buvo sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutartys su UAB „Aidila“ ir UAB „DNB Nord būstas” dėl buto pirkėjų paieškos. 2011 m. liepos mėnesį atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 1891 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimais buvo laikinai apribota UAB „Sanebas” nuosavybės teisė į jai priklausantį butą. Apribojimai tęsėsi iki 2015 m. sausio 15 d.
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Sanebas“ iškėlimo atsirado nuo 2013 m. vasario 7 d., kai Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo UAB „Sanebas“ ieškinys atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupoji kasa“ dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas. Minėta 2013 m. vasario 7 d. nutartis negalėjo sąlygoti įmonės nemokumo atsiradimo, nes didžiausias UAB „Sanebas“ kreditorius ir įkaito turėtojas dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi taikytų nuosavybės teisės į butą apribojimų vis tiek negalėjo pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto buto. Be to, 2014 m. pradžioje UAB „Sanebas“ kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-940-777/2014 kreditorių pareiškimai buvo palikti nenagrinėti, nes su kreditoriais atsakovas atsiskaitė, todėl jie atsiėmė ieškinius. Tai patvirtina, kad 2013 m. vasario 7 d. įmonės finansinė situacija nebuvo beviltiška, o apeliantas dėjo visas pastangas stabilizuoti įmonės veiklą.
    3. Eidamas UAB „Sanebas“ vadovo pareigas, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei vadovavosi protingos verslo rizikos standartais, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų ir protingos ūkinės–komercinės rizikos ribų, buvo lojalus įmonei ir veikė apdairiai, siekdamas naudos įmonei. Tiek įmonės nemokumą, tiek žalos įmonės kreditoriams atsiradimą sąlygojo neteisėti valdžios institucijų sprendimai bei nepagrįsto nuosavybės teisių apribojimo taikymas.
    4. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, jog atsakovo neteisėtais veiksmais įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kuris skaičiuotinas kaip skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (51 329,82 Eur) bei 2012 m. gruodžio 31 d. buvusių įsipareigojimų (48 182,06 Eur), kas sudaro 3 147,76 Eur. Teismas turėjo atsižvelgti ne vien tik į padidėjusią UAB „Sanebas“ įsiskolinimų kreditoriams sumą, bet ir į potencialų buto vertės santykį su šiais įsipareigojimais jo realizavimo metu, lyginant su 2012 m. gruodžio 31 d. Net ir buvus galimybei butą parduoti 2013 metais, jei būtų buvusi inicijuota bankroto byla, už butą būtų buvę įmanoma gauti ženkliai mažesnę pinigų sumą nei 2015 metais, kai butas buvo parduotas.
  3. Ieškovė BUAB „Sanebas” (teisių perėmėja UAB „Inkomlita“) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad palaiko visus motyvus, kurie yra pateiki jos apeliaciniame skunde, papildomai pažymėdama, jog su atsakovo apeliaciniu skundu pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis, kuria UAB „Sanebas“ kreditorių ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo palikti nenagrinėti, savaime negali patvirtini, jog tuo metu įmonė buvo moki. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad tuo metu įmonė būtų vykdžiusi veiklą ir iš savo veiklos gautų pajamų dengusi įsiskolinimus kreditoriams.
  4. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad visi motyvai yra pateikti jo apeliaciniame skunde.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

5Dėl naujų rašytinių įrodymų

  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai taip pat turi atitikti sąsajumo kriterijų, įtvirtintą CPK 180 straipsnyje. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017)
  2. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį, kuria UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Vitės valdos“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ pareiškimai dėl bankroto bylos UAB „Sanebas“ iškėlimo buvo palikti nenagrinėtais, ir UAB „Sanebas“ prašymą, adresuotą kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, kuriuo prašoma kredito unijos atsisakyti prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo, motyvuojant tuo, kad, pradėjus bankroto procedūras, užsitęstų kredito unijai įkeisto turto realizavimas.
  3. Įvertinus tai, kad naujai teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Sanebas“ iškėlimo momento atsiradimo, bei atsižvelgiant į tai, kad dėl šių rašytinių įrodymų ieškovė galėjo pasisakyti atsiliepime į skundą, kas, kaip patvirtina atsiliepimo turinys, ir buvo padaryta, spręstina, kad nėra kliūčių minėtus rašytinius įrodymus prijungti prie bylos ir vertinti juos visų rašytinių įrodymų kontekste.

6Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi UAB „Sanebas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Tamtamas“, įpareigojo UAB „Sanebas“ valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat perduoti visus bendrovės dokumentus nutartis (t. 1, b. l. 13–14). Nutartis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 1 d. Laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 5 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „Sanebas“ direktoriaus pareigas ėjo atsakovas V. K.. Nuo UAB „Sanebas“ įsteigimo, t. y. nuo 2000 m. sausio 3 d., šios bendrovės akcininkai (po 50 proc. akcijų) buvo N. K. ir G. K. (t. 1, b. l. 27). Paskutinė UAB „Sanebas“ finansinė atskaitomybė juridinių asmenų registrui buvo pateikta 2013 m. gruodžio 2 d. už 2012 metus (t. 1, b. l. 29, 97, 98). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriuo UAB „Sanebas“ vadovas buvo įpareigotas perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus.
  2. 2016 m. liepos 11 d. teisme gautas BUAB „Sanebas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tamtamas“, ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma iš atsakovo priteisti 51 329,82 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas, konstatavęs, kad nuo 2013 m. vasario 7 d. atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Sanebas“ bankroto bylos iškėlimo, 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei BUAB „Sanebas“ iš atsakovo V. K., 3 147,76 Eur žalos, kurią skaičiavo kaip skirtumą tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos bei 2012 m. gruodžio 31 d. buvusių įsipareigojimų, atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovo 94 Eur išlaidų valstybei, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
  3. Tiek ieškovė, tiek atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsirado 2013 m. vasario 7 d. Be to, atsakovas nesutinka su teismo paskaičiuotu žalos dydžiu.

7Dėl juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento

  1. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, atstovaudamas ieškovės BUAB „Sanebas“ ir jos kreditorių interesus, siekia iš atsakovo – buvusio įmonės vadovo – prisiteisti žalą. Vienas iš byloje keliamų klausimų yra juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – klausimas.
  2. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (redakcija, galiojusi tiek ieškovės nemokumo atsiradimo, tiek bankroto bylos iškėlimo jai metu) 5 straipsnio 1 dalį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai) ar įmonės administracijos vadovas; 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų).
  3. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
  4. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).
  5. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.).
  6. ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
  7. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Įmonės nemokumo momento nustatymas yra fakto klausimas.
  8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad įmonė veiklos nevykdė nuo 2011 metų, t. y. negavo jokių pajamų, įvertinęs įmonės balanso už 2012 metus duomenis bei tai, kad vienintelis UAB „Sanebas“ nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, nepriemokos VMI vis augo, o Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo UAB „Sanebas“ ieškinys atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl pripažinimo vienašališkos paskolos sutarties nutraukimo neteisėtu, buvo atmestas, paliko nepakeistą, sprendė, kad būtent nuo 2013 m. vasario 7 d. atsakovas turėjo pripažinti, jog įmonė nebegali ir nebegalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
  9. Nei ieškovė, nei atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl momento, nuo kurio atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nesutinka. Ieškovė tvirtina, kad iš su ieškiniu pateikto įmonės balanso, apimančio laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., bei jame pateiktų 2011 metų duomenų, matyti, kad UAB „Sanebas“ buvo nemoki nuo 2011 m. sausio 1 d. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad 2013 m. vasario 7 d. įmonės finansinė situacija nebuvo beviltiška, buvo dedamos visos pastangos stabilizuoti įmonės veiklą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jam pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto egzistavo 2013 m. vasario 7 d.
  10. Kaip jau buvo minėta, bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  11. Iš UAB „Sanebas“ balanso, pateikto VĮ Registrų centrui, nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 1 260 356 Lt, mokėtos sumos ir įsipareigojimai – 1 268 372 Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos - tik 58 372 Lt. Iš įmonės balanso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonė turėjo turto už 1 256 389 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus – 31 202 Lt. Iš balanso už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad įmonė turėjo turto už 1 312 988 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus – 269 791 Lt. Iš balanso už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad įmonė turto turėjo už 884 302 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus – 160 778 Lt. Iš balanso už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad įmonė turėjo turto už 767 628 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus – 166 363 Lt (t. 1, b. l. 97). Taigi formaliai įvertinus balansų duomenis, matyti, kad nei 2011 metais, nei 2012 metais įmonė neatitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų kriterijų.
  12. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
  13. Pasisakant šiuo aspektu, pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2077-381/2017 ir kt.)
  14. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. balandžio 4 d. UAB „Sanebas“ ir UAB „Ekosala“ sudarė pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Sanebas“ iš statytojo UAB „Ekosala“ už 1 020 799,50 Lt (295 643,97 Eur), įskaitant PVM, įsigijo116 m2 ploto butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ). UAB „Sanebas“ užsiėmė nekilnojamojo turto perpardavimu. Į bylą pateiktos 2008 m. birželio 5 d. paslaugų teikimo sutartys, sudarytos su nekilnojamojo turto agentų veikla užsiimančiomis UAB „Avitera“ ir UAB „NT Market“, patvirtina atsakovo siekį minėtą butą parduoti. 2008 m. birželio 5 d. sutartyje dėl atstovavimo parduodant butą 4 punkte numatyta, jog klientas sutinka parduoti butą už 1 400 000 Lt. Atsakovo planai kuo pelningiau parduoti minėtą butą nebuvo įgyvendinti, kadangi statytojui - BUAB „Ekosala“, iniciavus civilinį ginčą dėl UAB „Sanebas“ vykdomos galimai savavališkos statybos padarinių pašalinimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-10500-637/2008, BUAB „Ekosala“ reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas UAB „Sanebas“ priklausantis butas (t. 1, b. l. 130). Laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2009 m. rugsėjo 16 d., kuomet minėta civilinė byla buvo nutraukta patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. 2011 m. liepos 13 d. UAB „Sanebas“ sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „Aidila“ (t. 1, b. l. 139), o 2011 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta atstovavimo paslaugų teikimo sutartis su UAB „DNB Nord būstas“ (t. 1, b. l. 140), kurios įsipareigojo teikti buto, esančio adresu ( - ), pirkėjų paieškos ir pardavimo paslaugas. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimais buvo nutarta laikinai (6 mėn. laikotarpiui) apriboti UAB „Sanebas“ nuosavybės teises į bendrovei priklausantį butą, taip pat bendrovės akcininkų nuosavybės teises į bendrovės akcijas, visiškai uždraudžiant disponuoti jomis (t. 1, b. l. 145–146). Nuosavybės teisių apribojimas buvo panaikintas tik 2015 m. sausio 15 d.
  15. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad 2010 m. gegužės 31 d. UAB „Sanebas“ ir kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00024 EUR, kurios pagrindu bendrovei buvo suteikta 75 300 Eur (260 000 Lt) paskola. Prievolių pagal paskolos sutartį užtikrinimui 2010 m. birželio 1 d. hipotekos lakštu kreditorei buvo įkeistas minėtas butas. 2011 m. birželio 7 d. tarp UAB „Sanebas“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ buvo sudarytas susitarimas Nr. 11/06/07-1 dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo 2010 m. gegužės 31 d. paskolos sutartimi Nr. 10-00024 Eur paskolinta 75 300 Eur suma buvo padidinta iki 81 500 Eur, paskolos gražinimo terminas – 2011 m. lapkričio 30 d. (t. 2, b. l. 10). Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa” 2012 m. kovo 1 d. pranešimu informavo UAB „Sanebas“ ir atsakovą apie vienašalį 2010 m. gegužės 31 d. paskolos sutarties Nr. 10-00024 EUR nutraukimą (t. 2., b. l. 26). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė UAB „Sanebas“ ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakovu, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas, jog būtų panaikinti butui, esančiam adresu ( - ), taikyti apribojimai, be to, siekė gauti lėšų buto įrengimui, kad, butą įrengus, jį būtų galima parduoti ir iš to gauti pajamų, tačiau, matant, kad įmonė faktiškai veiklos nevykdo nuo 2011 metų ir negauna visiškai jokių pajamų, vienintelis įmonei priklausęs turtas įkeistas bankui (vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad, be kredito unijai įkeisto buto, daugiau jokio kito turto rasta nebuvo (t. 2, b. l. 53), įmonės nepriemokos VMI vis augo, o apribojimai butui po daugelio skundų vis tiek nebuvo panaikinti, vien minėtos atsakovo pastangos, teisėjų kolegijos nuomone, neeliminavo atsakovo, kaip UAB „Sanebas“ vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tai, kad įmonė nevykdė jokios veiklos pats atsakovas yra pripažinęs ieškinyje, kuriuo prašė pripažinti vienašališką paskolos sutarties Nr. 10-00024 EUR nutraukimą neteisėtu (civilinė byla Nr. 2-7789-328/2012) (t. 2, b. l. 11–13). Akivaizdu, kad tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, o nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais vis didėja, nesikreipimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.
  17. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad Klaipėdos apygardos teismui 2013 m. vasario 7 d. nutartimi palikus nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo UAB „Sanebas“ ieškinys atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl vienašališkos paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, buvo atmestas, atsakovui galutinai turėjo tapti aišku, kad, nutraukus paskolos sutartį, įmonė neteks vienintelio bankui įkeisto nekilnojamojo turto, ir faktiškai nevykdydama jokios kitos ūkinės–komercinės veiklos, nebeturės net teorinių galimybių vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, todėl turėjo spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo.
  18. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
  19. Tai, kad kreditoriai, iniciavę UAB „Sanebas“ bankroto bylą, 2014 m. pradžioje atsiėmė pareiškimus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsižvelgiant į tai, jog įmonė jokios ūkinės–komercinės veiklos nevykdė, iš kurios būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais, ir eilę metų neatsiskaitė su tais pačiais kreditoriais, taip pat nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad įmonės finansinė situacija tuo metu buvo pakankamai stabili. Iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ pateiktos informacijos matyti, kad BUAB „Sanebas“ nevykdė jokių mokėjimų pagal paskolos sutartį nuo 2011 m. spalio 13 d. (t. 2, b. l. 5), be to, nuo 2011 m. gegužės mėnesio įmonė nebemokėjo gyventojų pajamų mokesčio, o nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio pridėtinės vertės mokesčio (t. 2, b . l. 89–92), kas papildomai patvirtina išvadą dėl komplikuotos UAB „Sanebas“ finansinės padėties.
  20. Jokių kitų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įmonės nemokumo momento atsiradimo, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).
  21. Kaip nepagrįsta vertintina ir ieškovės pozicija, kad UAB „Sanebas“ nemokios įmonės statusą atitiko nuo 2011 m. sausio 1 d. Nors, kaip minėta, įmonė faktiškai 2011 metais ūkinės–komercinės veiklos ir nevykdė, tačiau tuo metu įmonei, kurios pagrindinė veikla buvo nekilnojamojo turto perpardavimas, vis dar nuosavybės teise priklausė butas, kurį pardavus, egzistavo reali galimybė visai arba iš dalies atsiskaityti su įmonės kreditoriais, todėl, atsižvelgęs į minėtą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent nuo 2013 m. vasario 7 d., kai Klaipėdos apygardos teismas paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas UAB „Sanebas“ ieškinys atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
  22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad momentas, kada atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra 2013 m. vasario 7 d., o bankroto bylos neinicijavimas nurodytu momentu yra neteisėtas neveikimas, kuris yra atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies ir CK 6.246 straipsnio prasme.

8Dėl atsakovo civilinės atsakomybės už neperduotus dokumentus

  1. Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigos bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus, o tai taip pat suponuoja atsakovo nesąžiningumą.
  2. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Pagal šią normą paprastai bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus turi perduoti buvęs (paskutinis) vienasmenis valdymo organas – vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
  3. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės buhalteriniai dokumentai už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. nebuvo atsakovo žinioje (t. 1, b. l. 18, 141). Tuo tarpu įmonės buhalteriniai dokumentai už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki nutarties iškelti UAB „Sanebas“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui perduoti nebuvo net ir išdavus vykdomąjį raštą, be to, nuo 2013 metų įmonė neteikė juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad toks atsakovo neveikimas pripažintinas neteisėtu (CK 6.246 str. 1 d.), tačiau, kaip ir nurodė teismas, nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad šie atsakovo neteisėti veiksmai būtų sąlygoję kokią nors realią žalą kreditoriams ar pačiai bendrovei. Pastebėtina, kad ieškovė šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo skunde nekvestionuoja, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakytina.

9Dėl žalos, padarytos laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, fakto ir dydžio

  1. Taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą, t. y. ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
  2. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo padarinius ir nustatant dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo (neinicijavimo) atsiradusią žalą. Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir konstatavus pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo faktą, svarbu įvertinti įsipareigojimų kreditoriams padidėjimą, kurį lėmė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos savalaikis nevykdymas, t. y. žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolos dydis įmonės valdymo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2014; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
  3. Taigi žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio nebegalima padengti bankroto proceso metu, o ne tam tikri įmonės turimo turto rinkos vertės pokyčiai, todėl atsakovas nepagrįstai samprotauja apie tai, kad teismas, skaičiuodamas žalos dydį, turėjo įvertinti ir potencialų buto vertės santykį su įsipareigojimais jo realizavimo metu, lyginant su 2012 m. gruodžio 31 d.
  4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtais veiksmais įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala yra bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kuris skaičiuotinas kaip skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (51 329,82 Eur) bei 2012 m. gruodžio 31 d. buvusių įsipareigojimų (166 363 Lt (48 182,06 Eur)).
  5. Nustatytų aplinkybių ir minėtos kasacinio teismo formuojamos praktikos kontekste, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 3 147,76 Eur žalos atlyginimą (CK 6.246 – 6.249 str., ĮBĮ 8 str. 4 d.).

10Dėl bylos procesinės baigties

  1. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, be to, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, kas sąlygojo teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl ginčo esmės priėmimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Netenkinus apeliacinių skundų, tiek ieškovės, tiek atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant skundus, neatlygintos (CPK 93 str. 1 d.). Įrodymai, kad šalys turėjo išlaidų, rengdamos atsiliepimus į priešingos šalies apeliacinius skundus, į bylą nebuvo pateikti, todėl dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiama.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

13Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai