Byla 2A-604-480/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno rajono savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius, R. B. ir M. P

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P., atstovaujamos advokato Kristupo Ašmio, ir suinteresuoto asmens R. B., atstovaujamos advokatės Nijolės Petraitienės, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-297-748/2017 pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno rajono savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius, R. B. ir M. P..

3Teismas

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja D. P. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. P. (H. J. P.), gimęs ( - ), yra B. P., gimusio ( - ), sūnus; atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad B. P., gimęs ( - ), XX amžiaus trečiame dešimtmetyje kaip Lietuvos kariuomenės savanoris gavo žemę ir pasistatė namą, esantį ( - ), ir jame gyveno iki II Pasaulinio karo ir pasitraukimo iš Lietuvos. ( - ) gimė B. P. sūnus H. P.. 1944 m. visa P. šeima pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją (( - ) miestą), o jų turtas buvo nacionalizuotas. Vėliau visa šeima persikėlė gyventi į Australiją. Australijoje ( - ) H. P. susituokė su D. P. (pavardė iki santuokos – K.) ir persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV). Jiems buvo suteikta JAV pilietybė. Pilietybės suteikimo procedūros metu D. P. teismo sprendimu pasikeitė pavardę į D. P., o H. P. į H. J. P.. B. P. mirė ( - ) Australijoje. H. P. mirė ( - ) JAV. Po nepriklausomybės atkūrimo pareiškėja kreipėsi dėl išlikusios nuosavybės sugrąžinimo: 2000-07-11 Kauno rajono valdybos sprendimu Nr. 95 pareiškėjai atkūrė nuosavybės teisę į B. P. namą, 2005-01-07 Kauno apskrities viršininko įsakymu ir tos pačios dienos sprendimu atkūrė nuosavybės teisę į B. P. turėtą žemę, esančią ( - ), bei 2007-12-28 Vilniaus apskrities sprendimu pareiškėjai suteiktas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis miško sklypas ( - ) rajone, nesant galimybės grąžinti ( - ) kaime žemės visa apimtimi). 2008 m. suinteresuotas asmuo R. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl to, kad pareiškėja nėra tinkama atkurto turto savininkė. Kauno apygardos administracinis teismas 2000-07-11 Kauno rajono valdybos sprendimą panaikino. Dėl to 2016-04-13 Kauno apygardos prokuratūra inicijavo administracinį procesą dėl kitų sprendimų, susijusių su nuosavybės grąžinimu, panaikinimo. H. P. gimimo liudijimas nebuvo rastas nei Lietuvos centriniame archyve, nei Kauno apskrities archyve, todėl juridinis faktas nustatytinas teisme. Pareiškėja terminą pateikti duomenis apie nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams ji praleido dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėja negalėjo žinoti, kad prokuratūra 2016 m. kreipsis dėl nuosavybės atkūrimo panaikinimo. Iki kreipimosi į prokuratūrą – 2016 m. – Nacionalinė žemės tarnyba jokia forma į pareiškėją nesikreipė, jokių papildomų dokumentų pateikti neprašė. Prašomas nustatyti juridinis faktas yra reikšmingas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-6899-821/2016, kadangi dėl šios civilinės bylos yra sustabdyta minėta administracinė byla; joje sprendžiama dėl atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir atitinkamų apskrities viršininkų sprendimų panaikinimo.
  2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyrius prašė patikslintą pareiškimą atmesti. Nurodė, kad žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančių pastatų ir kitų kiemo statinių pareiškėjos daiktinės teisės yra išregistruotos 2009-01-26 teismo sprendimo Nr. I-160-353/2008 ir 2013-11-20 nutarties byloje Nr. A525-1782/2013 pagrindu, kuriuose nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracija, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procedūras D. P., netinkamai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatas. Įsiteisėjus 2009-01-26 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimui, kuriuo buvo nuspręsta, kad D. P. nėra nuosavybės teisių atkūrimo subjektas, pareiškėja tris metus negynė savo interesų, todėl jos elgesys negali būti vertintinas kaip sąžiningas ir rūpestingas. Netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą negali būti nustatinėjamas ir prašomas juridinis faktas.
  3. Suinteresuotas asmuo R. B. prašė patikslinto pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja nesuformulavo konkrečiai prašomo nustatyti juridinio fakto tikslo. Be to, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas pagal pareiškėjos prašymą jau yra užbaigtas, todėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukurs pareiškėjai teisinių pasekmių, nes pareiškėja nėra pateikusi naujo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjos pateikti įrodymai yra nepatikimi ir nepakankami. Be to, pareiškėja nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebūtų ištirtos ir įvertintos administracinėje byloje Nr. I-160-353/2008.
  4. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija patikslintą pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013-11-20 nutartimi palikęs galioti 2009-01-26 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, nurodė, jog nepakanka duomenų, kad D. P. yra tinkamas nuosavybės teisių subjektas, atkuriant nuosavybės teises į B. P. valdytą nekilnojamąjį turtą – namą. Nesant byloje H. P. gimimo liudijimo ir esant prieštaravimams bei trūkumams mirties ir santuokos liudijimuose, nėra vienareikšmiškai įrodytas D. P. giminystės ryšys. Tokiam giminystės ryšiui įrodyti būtinas gimimo liudijimas arba teismo nustatytas atitinkamas juridinis faktas. Pareiškėja, siekdama atnaujinti praleistą terminą, teismui turi pateikti svarius argumentus bei nurodyti aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. P. (H. J. Pa.), gimęs ( - ), buvo B. P., gimusio ( - ), sūnus; atnaujino praleistą terminą pareiškėjai D. P. pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku B. P. patvirtinančius dokumentus; juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai D. P. nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą – buvusio savininko B. P. žemę, esančią ( - ), tikslu.
  2. Teismas nurodė, kad pateiktas 1948-06-05 Lietuvos Romos katalikų parapijos ofiso ( - ) dokumentas (be pavadinimo), patvirtina, kad H. P., gim. ( - ), Lietuvoje, B. P. ir E. V.-P. sūnus, išpažįsta Romos katalikų tikėjimą. 1947-05-06 ( - ) lietuvių gimnazijos pažymėjimas patvirtina, kad H. P., gim. ( - ) Kaune, 1945-08-01 įstojo į Lietuvių gimnazijos ketvirtąją klasę ir 1947-03-31 baigė penkių klasių kursą. Giminystės ryšiams patvirtinti pareiškėja pateikė santuokos liudijimą, kuris tvirtina, jog ( - ) ( - ) mieste Australijoje susituokė H. P. ir D. K.; H. P. yra 27 metų amžiaus, gimęs Kaune, Lietuvoje, jo tėvas B. P., motinos mergautinė pavardė – E. V.. H. J. P. (P.) mirties liudijimas patvirtina, kad jis mirė ( - ), buvo 52 metų amžiaus, gimęs ( - ), jo tėvas B. P., gimęs Lietuvoje, motina E. V., gimusi Lietuvoje, mirusysis turėjo JAV ir Australijos pilietybes. Išrašas iš Viktorijos valstijos vyriausybinės statistikos kontoros patvirtina, kad ( - ) mirė B. P., būdamas 77 metų amžiaus. JAV pilietybės suteikimo liudijimas Nr. ( - ), išduotas 1971-03-26, patvirtina, kad H. J. P., gimusiam ( - ), vedusiam ir anksčiau gyvenusiam Lietuvoje, suteikta JAV pilietybė. JAV pilietybės suteikimo liudijimas Nr. ( - ), išduotas 1971-03-26, tvirtina, kad D. P., gimusiai ( - ), ištekėjusiai ir anksčiau gyvenusiai Lietuvoje, buvo suteikta JAV pilietybė. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2009-05-25 pažyma Nr. P5-700/P10 patvirtina, kad Kauno miesto civilinės būklės aktų įrašų archyviniame fonde, 1940 m. Santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, jog ( - ) susituokė B. P., P. ir T. P. sūnus, ir E. V., A. ir P. V. duktė, pastaboje pažymėta, kad metrikai surašyti ( - ), remiantis teismo dokumentais. Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, ( - ) vlsč., ( - ) kaimo gyventojo P. B. buto-ūkio lape įrašyti: žmona P. E., g. ( - ), vaikai P. H., gim. ( - ), P. B., gim. ( - ), P. R., gim. ( - ); visi vaikai gimę ( - ); motina P. T..
  3. Teismas nurodė, kad po to, kai Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-160-253-2009 priimtame sprendime pasisakė, jog trūksta pagrindinės grandies - H. P. gimimo liudijimo ir kad atkuriant nuosavybės teises ir priimant ginčijamą sprendimą nepakako ir teismo sprendimo priėmimo metu nepakanka giminystės ryšį su B. P. patvirtinančių dokumentų, pareiškėja surinko ir šioje byloje dėl juridinio fakto nustatymo pateikė papildomus įrodymus, įrodančius giminystės ryšį, kurie šiame sprendime išanalizuoti ir aptarti: 1947-05-06 ( - ) lietuvių gimnazijos pažymėjimą, 1948-06-05 Lietuvos Romos katalikų parapijos ofiso ( - ) dokumentą dėl tikėjimo išpažinimo, E. V. paso, išduoto 1931-10-03 originalą, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009-03-13 pažymą Nr. R4-559 apie B. P. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje. Be to, pareiškėjos prašymu buvo atlikta portretų teismo ekspertizė, kurios išvada patvirtina esant labai didelę ir didelę tikimybę dėl asmenų tapatumo. Teismas, išanalizavęs pateiktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, sprendė, jog labiau yra tikėtina, kad H. P. (H. J. P.), gimęs ( - ), yra B. P., gimusio ( - ), sūnus; ištirtų įrodymų pakanka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškimą tenkino.
  4. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra tikslu apginti nuosavybės teises, jai atkurtas administraciniais sprendimais, kurie šiuo metu yra apskųsti teismui. Teismas sprendė, kad, kaip ir nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, taip ir atkurtų nuosavybės teisių apgynimo tikslu, giminystės ryšio nustatymas tarp H. P. ir B. P. sukeltų teisines pasekmes, todėl tokio fakto nustatymas turi juridinę reikšmę pareiškėjai. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje teismas nesprendžia, ar pareiškėjai pakanka šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo jai aspektu, kadangi klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
  5. Teismas nurodė, kad pareiškėja dėl nuosavybės teisės atkūrimo kreipėsi 1992-06-24. Ji laiku nepateikė papildomų giminystės ryšį įrodančių dokumentų, kadangi jai nuosavybės teisės buvo atkurtos 2000-ais, 2005-ais ir 2007-ais metais administraciniais aktais, todėl tokios būtinybės nebuvo. Vyriausiajam administraciniam teismui 2013-11-20 paskelbus nutartį, nei administracine, nei teismine tvarka nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai D. P. teisėtumo į kitą turtą (žemę) kitais administraciniais aktais, todėl pareiškėjai neiškilo būtinybė pateikti papildomus nuosavybės teises ir giminystės santykius įrodančius dokumentus. Pareiškėjai būtinybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsirado tik po to, kai 2016-04-14 Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl administracinių aktų, kuriais pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, panaikinimo.
  6. Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų darbuotojų netinkamas pareigų atlikimas pripažintinas svarbia priežastimi, dėl ko buvo praleistas terminas pretendentei pateikti pareiškėjai nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Patenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pripažintina, jog terminas pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus praleistas dėl svarbių priežasčių – nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių institucijų darbuotojų netinkamų pareigų atlikimo ir dėl to prasidėjusių teisminių ginčų. Teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus pateikti, nes pareiškėja praleido terminą dėl svarbių priežasčių.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu pareiškėja D. P., atstovaujama advokato Kristupo Ašmio, prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslo ir išdėstyti taip: juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai D. P. nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą - buvusio savininko B. P. nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) tikslu; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (2 t. b. l. 178-181). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog juridinio fakto nustatymo tikslas yra tik pareiškėjos nuosavybės atkūrimo teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą - konkrečiai žemę. Iš teismui pateiktos Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008-06-11 pažymos matyti, kad iš B. P. į tuometinį LTSR valstybinį žemės fondą buvo paimta ne tik žemė ( - ), bet ir gyvenamasis namas.
    2. Teismas nepagrįstai susiaurino juridinio fakto panaudojimo tikslą, nes tiek sustabdytame Vilniaus apygardos administraciniame procese dėl žemės, tiek pareiškėjai nusprendus kreiptis dėl administracinio proceso atnaujinimo (dėl namo), nustatytas giminystės faktas turės tiesioginę teisinę reikšmę abejose situacijose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byloje Nr. A-525-1782/2013) konstatavo, jog nesant H. P. gimimo liudijimo, arba teismo nustatyto atitinkamo juridinio fakto, nepakanka duomenų konstatuoti, kad H. P. buvo B. P. sūnus. Pareiškėja nėra praleidusi 5 metų termino nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, todėl, nustačius juridinį faktą, turi teisę į administracinio proceso atnaujinimą.
    3. Teismas, susiaurindamas pareiškėjos prašymą, iš esmės išsprendė ginčą ir užkirto kelią pareiškėjai kreiptis dėl administracinio proceso atnaujinimo, padarydamas jį negalimu. Giminystės ryšys negali būti dalinis. Nelogiška būtų reikalauti, jog pareiškėjai nusprendus pasinaudoti savo teise inicijuoti proceso atnaujinimą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikinta nuosavybės teisė į namą, jai reikėtų dar kartą nustatinėti tą patį juridinį faktą, kuris jau būtų nustatytas.
    4. Teismas motyvacinėje dalyje nurodė, kad kaip ir nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, taip ir atkurtų nuosavybės teisių apgynimo tikslu giminystės ryšio nustatymas sukelia teisines pasekmes. Kalbant apie administracinio proceso atnaujinimą dėl namo, minėtas juridinis faktas turi analogišką juridinę reikšmę dėl nuosavybės teisių apgynimo, kaip ir ginče dėl žemės. Dėl to teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai susiaurino juridinio fakto panaudojimo tikslą.
  2. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. B., atstovaujama advokatės Nijolės Petraitienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir bylą nutraukti; jei apeliacinės instancijos teismas nutartų, kad byla teisme galėjo būti nagrinėjama, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjos prašymą atmesti (2 t. b. l. 169-175). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įrodymų ypatingosios teisenos bylose vertinimą nustatančias procesinės teisės normas ir teismų praktiką. Galiojant valstybės institucijų priimtiems administraciniams aktams dėl nuosavybės teisių atkūrimo, toks faktas negalėjo būti nustatinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, tuo tikslu atnaujinant terminą pateikti dokumentams, reikalingiems nuosavybės teisių atkūrimui.
    2. Nepagrįsta teismo išvada, kad sprendimo 16-22 punktuose išvardinti įrodymai patvirtina pareiškėjos subjektiškumą pretendavimui į B. P. turėtos nuosavybės teisių atkūrimą pagal LR piliečiu nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir kad nustatytas H. P. (H. J. P.), gimusio ( - ), ir B. P., gimusio ( - ), giminystės santykių faktas turi juridinę reikšmę.
    3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad giminystės ryšį įrodo šiame sprendime išanalizuoti ir aptarti papildomi įrodymai, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-160-253/2009. Šių dokumentų teismas neišanalizavo, o tik aprašė jų turinį, aprašyme dėl 1948-06-05 Lietuvos Romos katalikų parapijos ofiso ( - ) išduoto dokumento klaidingai interpretuodamas dokumento turinį. Ir šis, ir Lietuviu gimnazijos pažymėjimai patvirtina, kad H. P. gimė ( - ) Kaune, tačiau skundžiamame sprendime nurodytas faktas nustatytas ne šiam asmeniui, o ( - ) gimusiam H. J. P.
    4. Pareiškėja neprašė nustatyti pilietybės dokumento priklausomybės savo sutuoktiniui H. P. fakto, todėl teismas be jokio pagrindo H. J. P., gimusį ( - ), sutapatino su ( - ) gimusiu H. P.. Pašalinti šį akivaizdų prieštaravimą teismas nepagrįstai siekė paskirdamas portretų ekspertizę. Tačiau asmenų tapatumas nėra tas faktas, kuris gali būti nustatinėjamas CPK 444-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas nepagrindė, kad H. J. P. išduotas JAV pilietybės suteikimo dokumentas priklauso H. P., teismas nesiaiškino ir sprendime neanalizavo, kokie asmenys nufotografuoti tyrimui pateiktoje nuotraukoje ir kaip jie susiję su prašomu nustatyti giminystės santykiu faktu.
    5. Teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimą, nes ignoravo Kauno apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame 2009-01-26 sprendime byloje Nr. 1-160-353-2009 nustatytą prejudicinį faktą, jog atkuriant nuosavybės teises ir priimant toje byloje ginčytą sprendimą dėl nuosavybės teisių į namą atkūrimo nepakako giminystės ryšį su B. P. patvirtinančių dokumentų, todėl D. P. subjektiškumas nėra įrodytas ir ji neturėjo teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą (tie patys dokumentai buvo pateikti ir prašant atkurti nuosavybės teisę į žemę).
    6. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad valstybės institucijų priimti sprendimai dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę šiuo metu yra galiojantys ir sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Ginčijamas teismo sprendimas pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių ir apskritai procesas dėl prašymo atnaujinti terminą pateikti giminystės faktą ar nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus yra negalimas, nes nuosavybės teisių į B. P. turėtą žemę atkūrimo procesas yra pasibaigęs ir iš naujo prasidėti galėtų tik nuginčijus esamus sprendimus (administracinius aktus) dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
  3. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (3 t. b. l. 3-7). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pareiškėja 1992-06-24 Kauno rajono valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - buvusio savininko B. P. mirusio sūnaus H. P. žmona. Kartu su prašymu pateikė ir tuos pačius kaip ir šioje byloje giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, šį aplinkybė nustatyta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-20 nutartimi administracinėje byloje.
    2. Pareiškėjai aiškiai nesuformulavus kokiam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, teismas, vadovaudamasis patikslintame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pagrįstai sprendė, jog pareiškėja siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu atkurti nuosavybės teises į žemę, o tuo pačiu išvengti administracinių aktų panaikinimo, kuriais pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į B. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę.
    3. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji prieš kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl pakartotinio dokumento išdavimo ar įrašo atkūrimo. Todėl laikytina, kad pareiškėja nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, ko pasėkoje teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą, o šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu palikti pareiškimą nenagrinėtą.
    4. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, tačiau jo turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, asmuo turi kreiptis dėl tokių klaidų (netikslumų) ištaisymo, pažymėdamas, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką.
    5. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.
  4. Pareiškėja D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (3 t. b. l. 8-11). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliantė neteisingai nurodo, kad iki pavardės pakeitimo H. J. P. buvo H. J. P., o ne H. P., ir neva tai nėra tas pats asmuo. Nemažai žmonių, turinčių du vardus, antro vardo nenaudoja pastoviai ir sistemingai. Juo labiau gyvenant skirtinguose kontinentuose ir teisiniuose režimuose (tarpukario Lietuvoje, Vokietijoje, Australijoje, JAV), o įvykius skiriant virš 50-70 metų. Be to, šias aplinkybes patvirtina kiti neginčytini bylos duomenys.
    2. Apeliantė daro neteisingą prielaidą, neva JAV pilietybės dokumentuose nurodyta H. P. gimimo data yra ne ( - ), o ( - ). Byloje pateiktas pareiškėjos rašytinis ir JAV notaro apostilizuotas paaiškinimas patvirtina, kad jos miręs vyras JAV tarnyboms sąmoningai nurodė savo neteisingus gimimo metus (mėnuo ir diena teisinga), norėdamas save pasisendinti ir ankščiau gauti socialinį valstybės senatvės draudimą. Teismas šio dokumento nenurodė sprendimo konstatuojamojoje dalyje, tačiau jis yra byloje.
    3. Svarbią reikšmę šioje byloje turi pareiškėjos vyro mirties liudijimas, kuriame yra nurodyta H. P. gimimo data - ( - ). Jame nurodomi visi H. P. ir jo giminės duomenys, kurie visiškai sutampa su kitais bylos dokumentais. Lyginant H. P. mirties liudijimą JAV su santuokos liudijimu Australijoje akivaizdžiai matyti, kad tai yra vienas ir tas pats asmuo, šią aplinkybę patvirtina ir portretinė teismo ekspertizė.
    4. Teismų priimamų sprendimų pagrindinė ir esminė funkcija yra tiesos nustatymas. Tai yra konstitucinė ir pamatinė teismo funkcija. Todėl apeliantės argumentavimai CPK 182 straipsnio ar kitomis nuostatomis negali būti viršesni.
    5. Administraciniame procese dėl namo administraciniai teismai tyrė nuosavybės atkūrimo pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad atkuriant nuosavybės teises pareiškėjai nepakako tik giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nuosavybei atkurti, o ne tai, kad H. P. iš esmės nėra B. P. sūnus. Tai yra, skyrėsi to administracinio proceso pagrindas, reikalavimas ir tiriamas objektas. Taip pat skiriasi administraciniame procese dėl namo nagrinėtų duomenų apimtis.
    6. Pareiškėja mano, kad visuose procesuose teismai turi būti aktyvūs nustatinėjant tiesą ir kiekvieną klausimą spręsti iš esmės. Todėl yra galimi du procesai ir jų tikslai - dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir dėl atkurtos nuosavybės teisių apgynimo, kuriame yra pareiškėja, todėl administraciniai teismai nevykdo jokių viešojo administravimo funkcijų.
  5. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo suinteresuoto asmens R. B. apeliacinį skundą patenkinti, pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą atmesti (3 t. b. l. 24-27). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pareiškėjai aiškiai nesuformulavus kokiam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, teismas nustatydamas tikslą, vadovavosi patikslintame pareiškime nurodyta aplinkybe, kad Kauno apygardos prokuratūra 2016-04-03 inicijavo administracinį procesą dėl priimtų Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų atkuriant nuosavybės teises į žemę panaikinimo.
    2. Teismas ne tik nesusiaurino juridinio fakto panaudojimo tikslą, bet ir nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, nes tokio reikalavimo pareiškėja D. P. net nebuvo pareiškusi. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
    3. Teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Termino atnaujinimas yra negalimas, nes nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas yra pasibaigęs ir iš naujo prasidėti galėtų tik nuginčijus esamus sprendimus. Sprendimas yra ginčijamas, o faktas kad pareiškėja žinojo, jog trūksta giminystės ryšį įrodančių dokumentų nenuginčijamas. Pareiškėjos atstovas dalyvavo Kauno apygardos administraciniame teisme 2009-01-26 (adm. byla Nr. 1-160-353/08) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2013-11-20 nutartis adm. byloje Nr. A-525-1782/2013).

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, nemotyvuotą pareiškėjos prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
  3. Patikslintu pareiškimu pareiškėja D. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. P. (H. J. P.), gim. ( - ) yra B. P., gim. ( - ), sūnus; atnaujinti pareiškėjai dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškimą patenkino: nustatė giminystės santykius nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tikslu, atnaujino praleistą terminą dokumentams pateikti.
  4. CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
  5. Kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo/patikslinto pareiškimo turinio, ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kadangi sprendžiant dėl pareiškėjos, kaip tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo subjekto (mirusio turto savininko vaiko sutuoktinės), nesant H. P. gimimo liudijimo, nepakanka duomenų konstatuoti, kad H. P. buvo B. P. sūnus.
  6. Pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino juridinio fakto panaudojimo tikslą nurodęs, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, tikslu. Tokius argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus.
  7. Ypatingosios teisenos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais, taip pat tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444 – 448 straipsniuose. Jeigu nėra specialiosios teisės normos, reglamentuojančios tam tikrą klausimą, taikytinos bendrosios civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės, atsižvelgiant į ypatingosios teisenos esmę ir jai galiojančius principus. CPK 42 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, jog pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. CPK 111 ir 135 straipsniuose įtvirtinta ieškovo/pareiškėjo pareiga procesiniame dokumente suformuluoti jo faktinį pagrindą ir dalyką. CPK 447 straipsnio 1 punktas reikalauja pareiškime nurodyti tikslą, kuriam nustatyti pateikiamas pareiškimas. Nurodžius tikslą, galima spręsti, ar tokius tikslus prašomu nustatyti faktu bus galima pasiekti.
  8. Pareiškėja D. P. 2016 m. spalio 27 d. patikslintame pareiškime suformulavusi jo dalyką (pareiškėjos reikalavimą) nenurodė, kokiam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau pareiškimo turinys neabejotinai leidžia spręsti, kad pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto siekiamas tikslas – fakto nustatymas sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę teisėtumą, t. y. siekis išvengti administracinių aktų panaikinimo, kuriais pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į B. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškime yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad prašomas nustatyti juridinio fakto tikslas yra reikšmingas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje (Nr. e1-6899-821/2016; sustabdyta 2016 m. spalio 10 d. nutartimi), kurioje Nacionalinės žemės tarnybos iniciatyva Kauno apygardos prokuratūra 2016 m. balandžio 13 d. pagal savo kompetenciją iniciavo administracinį procesą dėl atkurtos žemės ir atitinkamų apskrities viršininkų sprendimų panaikinimo. Pareiškime aiškindama termino paduoti dokumentus praleidimo priežastis pareiškėja taip pat nurodė, kad procesas dėl juridinio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo buvo inicijuotas tik po NŽT kreipimosi, kuriuo siekiama panaikinti nuosavybės teisių atkūrimą į žemę ir mišką, su kuriuo R. B. jokio ryšio neturi.
  9. Pareiškimo turinys ir bylos medžiaga rodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I-160-253-2009 pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys D. P., A. V. B., R. R., I. P., M. P., V. P., A. P., O. P., panaikino 2000 m. liepos 11 d. Kauno rajono valdybos sprendimą Nr. 95 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą su priklausiniais (toliau – namas)) D. P.. Sprendime teismas nurodė, kad trūksta pagrindinės grandies - H. P. gimimo liudijimo ir kad atkuriant nuosavybės teises ir priimant ginčijamą sprendimą nepakako ir teismo sprendimo priėmimo metu nepakanka giminystės ryšį su B. P. patvirtinančių dokumentų, todėl D. P. subjektiškumas nėra įrodytas ir ji neturėjo teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAD) 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-1782-2013 Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą administracinėje byloje paliko galioti.
  10. Panaikinus Kauno rajono valdybos sprendimą dėl namo sugrąžinimo nesant pakankamai duomenų konstatuoti, kad H. P. buvo B. P. sūnus (nutarties 24 pastraipa), buvo inicijuotas procesas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo teisėtumo (nurodyta nutarties 23 pastraipoje). Nagrinėjamoje byloje pateiktame pareiškime pareiškėja visiškai nenurodo, kad prašomas nustatyti faktas dėl giminystės ryšio būtų pagrindas administracinio proceso atnaujinimui išnagrinėtoje administracinėje byloje ginče dėl namo (nutarties 24 pastraipa). Priešingai, pareiškime nurodyta, kad pareiškėja neinicijavo jokio proceso atnaujinimo po 2009 m. sausio 26 d. Kauno apygardos administracinio teismo ir 2013 m. lapkričio 20 d. LVAT sprendimu panaikintų nuosavybės atkūrimo aktų (ginčas dėl gyvenamojo namo, kuriame gyvena R. B.); to pareiškėja nusprendė nedaryti dėl bendražmogiškų aplinkybių – pareiškėja gyvena JAV, kur turi nuolatinę gyvenamąją vietą, keltis gyventi į Lietuvą neketina. Iš esmės tas pačias kaip ir pareiškime nurodytas aplinkybes paaiškino pareiškėjos atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (išklausytas 2017 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas), pažymėjęs, kad ginčas nėra liečiantis R. B. (t. y. ginčo namo gyventoją) (garso įrašo 07:16 min), ir ne kartą akcentavęs, jog juridinis faktas svarbus 2016 m. sustabdytoje administracinėje byloje, citavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį (garso įrašo 8:10; 1:18:00 min.). Pažymėtina, kad 2016 m. spalio 10 d. nutartyje, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, teismas pažymėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės poziciją, jog tuo atveju, jei juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas, prokuratūra pateiktų atsisakymą nuo prašymo, o taip pat konstatavo, jog pareiškėjos (t. y. Kauno apygardos prokuratūros) prašymas (dėl atkurtos žemės Vilniaus, Kauno apskričių viršininkų sprendimų panaikinimo) grindžiamas ta aplinkybe, jog trūksta duomenų D. P. ir buvusio savininko B. P. giminystės ryšiui įrodyti, todėl, teismo vertinimu, administracinės bylos išsprendimui turės reikšmės civilinėje byloje (šioje nagrinėjamoje) priimtas sprendimas.
  11. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pateikdama patikslintą pareiškimą pareiškėja aiškiai suformulavo faktinį pareiškimo pagrindą, savo pareiškime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kokio tikslo ji siekia, pirmosios instancijos teismas išsiaiškino ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teisingai ir pagrįstai sprendė, jog juridinis faktas nustatytas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu. Tik apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, jog šiuo metu ji mano, kad nėra pagrindo jai apriboti jos teisę į nuosavybės teisių apgynimą (ginčo namą) pasinaudojant administracinio proceso atnaujinimo institutu, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino juridinio fakto panaudojimo tikslo. Tačiau apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
  12. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens R. B. apeliacinio skundo motyvus, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų ypatingosios teisenos vertinimą nustatančias procesinės teisės normas ir teismų praktiką, kad toks juridinis faktas negalėjo būti nustatinėjamas.
  13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jiems apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009).
  14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė R. B. nenurodo konkrečių padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos jos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis jos apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime.
  15. R. B. apeliaciniame skunde tiesiog pakartotinai išdėstė nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, cituodama atskirų dokumentų jai palankias ištraukas bei siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pareiškėjos atsiliepimo į R. B. apeliacinį skundą argumentams, kad nedera taip sureikšminti atskirus faktus, juo labiau gyvenat skirtinguose kontinentuose ir teisiniuose režimuose (tarpukario Lietuvoje, Vokietijoje, Australijoje, JAV), o įvykius skiriant virš 50-70 metų. Jau minėta (nutarties 28 pastraipa), kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.
  16. Aptariamu atveju pažymėtina, kad asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
  17. Lietuvos valstybės istorijos archyvas į pareiškėjos paklausimą 2008 m. birželio 11 d. raštu Nr. (P1-5913)P2-5697 pranešė, kad Kauno Šv. Trejybės, Šv. Kryžiaus, Šančių, Kristaus prisikėlimo ir Raudondvario Romos katalikų bažnyčių 1929 - 1932 metų metrikų knygose H. P., B. sūnaus gimimo duomenų nerasta. Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2009-03-27 Nr. MS-295 pareiškėjos atstovui taip pat atsakė, kad atlikus H. P., B., gim. ( - ), gimimo įrašo paiešką, toks įrašas nerastas patikrinus Raudondvario, Babtų, Garliavos, Karmėlavos, Lapių, Muniškių, Tabariškių, Vilkijos RK bažnyčių 1928-1933 metų gimimo registravimo įrašus, toks įrašas nerastas ir tarp atkurtų gimimo įrašų. Taigi pareiškėja išnaudojo visas galimybes gauti H. P. gimimo liudijimą, o jo negavusi – teisėtai kreipėsi į teismą dėl giminystės ryšio nustatymo.
  18. Byloje esančių dokumentų (išsamiai aprašytų skundžiamo sprendimo 16 - 21 pastraipose) turinio analizė rodo, kad H. P. gimimo data - ( - ) - yra užfiksuota: Lietuvos Romos katalikų parapijos ofiso ( - ) dokumente, ( - ) gimnazijos dokumente, 2009-03-13 archyvo pažymoje Nr. R4-559. Santuokos liudijime yra nurodyta, kad H. P. vedė ( - ) 27 m. amžiaus, o tai leidžia spręsti, kad jis gimęs ( - ). H. J. P. (P.) mirties liudijime nurodyta, kad jis mirė ( - ), buvo 52 m. amžiaus, gimęs ( - ) Lietuvoje. Kad H. P. tėvai yra B. P. (tėvas) ir E. V. (motina), nurodyta jau minėtuose Lietuvos Romos katalikų parapijos ofiso ( - ) dokumente, 2009-03-13 archyvo pažymoje Nr. R4-559, santuokos liudijime, mirties liudijime. Mirties liudijime taip pat nurodyta, kad H. J. P. (P.) sutuoktinė yra D. K., o jau minėtame santuokos liudijime nurodytos besituokiančiųjų pavardės yra H. P. ir D. K.. Esant JAV pilietybės suteikimo liudijime nurodytos H. J. P. gimimo datos neatitikimui ( - ) kituose prieš tai jau paminėtuose dokumentuose, ką byloje ypač akcentuoja suinteresuotas asmuo R. B. (tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde, kuriame, be to, atkreipia dėmesį ir į klaidingą sprendime nurodytą dokumento vertimą (t. 1 b. l. 49-52, t. 1, b. l. 141-142)), pirmosios instancijos teismas 2017-03-15 nutartimi nusprendė skirti portretų ekspertizę, o 2017-09-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-660(17), 11K-244(17) išvada kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad Lietuvos karininkas B. P. yra nusifotografavęs bendroje giminės nuotraukoje Australijoje kartu su pareiškėja, H. P., kuriems vėliau išvykus į JAV 1971-03-26 buvo suteikta šios šalies pilietybė.
  19. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Vertindamas įrodymus, teismas remiasi savo vidiniu įsitikinimu, savo žiniomis, praktika, logikos dėsniais ir įstatymais, kurie reguliuoja tuos teisinius santykius, dėl kurių buvo kreiptasi į teismą (CPK 185 straipsnis).
  20. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, įvertinęs rašytinius bylos dokumentus, ekspertizės išvadą, kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog labiau yra tikėtina, kad H. P. (H. J. P.), gimęs ( - ), yra B. P., gimusio ( - ), sūnus. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo R. B., ginčydama prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, savo apeliacinio skundo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą, jog tokio fakto nebuvo. R. B. apeliacinio skundo argumentai yra siejami tik su faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų kitokiu vertinimu.
  21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka R. B. skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimą, ignoravęs Kauno apygardos administracinio teismo 2009-01-26 sprendime nustatytą prejudicinį faktą. Įsiteisėjusio Kauno apygardos administracinio teismo 2009-01-26 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-160-3532009, kurioje ginčas buvo kilęs dėl D. P. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą atkūrimo sprendimo teisėtumo, turinys bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuriame buvo nagrinėjami Kauno rajono savivaldybės ir D. P. apeliaciniai skundai dėl minėto teismo sprendimo, 2010 m. vasario 18 d. teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, kad kolegija netenkino pareiškėjos atstovo prašymo prijungti pateiktus papildomus įrodymus prie bylos medžiagos, leidžia spręsti, jog administracinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi pateiktų dokumentų apimtis. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyti nauji įrodymai: 1948-06-05 Lietuvos Romos katalikų parapijos ofiso ( - ) dokumentas, ( - ) gimnazijos pažymėjimas, 2009-03-13 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie karininko B. P. šeimos sudėtį, teismo paskirtos ir atliktos portretų ekspertizės išvados, kurie nebuvo tiriami ir vertinami administraciniame procese. Tuomet administracinis teismas pabrėžė, kad trūksta pagrindinės grandies – H. P. gimimo liudijimo ir padarė išvadą, jog atkuriant nuosavybės teises pareiškėjai nepakako giminystės ryšį B. P. patvirtinančių dokumentų, o ne tai, kad H. P. nėra B. P. sūnus. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2013-11-20 nutartyje akcentavo, kad tokiam giminystės ryšiui įrodyti yra būtinas H. P. gimimo liudijimas arba teismo nustatytas atitinkamas juridinis faktas. Pareiškėjai surinkus naujų įrodymų, būtent tokį faktą ir nustatė teismas skundžiamu sprendimu.
  22. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikšmingas apginant atkurtos nuosavybės teisės į B. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę teisėtumą, t. y. sukelia jai teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tai yra pažymėjęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-10-10 nutartyje (adm. byla Nr. eI-6899-821/2016).
  23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į esminius apeliacinių skundų argumentus yra atsakyta. Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį(-ius) skundą (-us), iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame (-uose) skunde (-uose) pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; kt.).
  24. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai