Byla 2-692-943/2015

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3609-656/2015 padidintas avanso už ekspertizę dydis

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3609-656/2015 padidintas avanso už ekspertizę dydis.

3Teisėja

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria pakeistas už ekspertizės atlikimą mokėtino avanso dydis, teisėtumo ir pagrįstumo.

6Byloje ieškovas T. R. ir atsakovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) firma „Lietuvos melioracija“ pareiškė vienas kitam reikalavimus dėl skolų, palūkanų, delspinigių ir kitų sumų priteisimo.

7Gindamasis nuo atsakovo reikalavimų, ieškovas išsakė teismui abejones, kad atsakovo reikalavimą tariamai pagrindžiantys dokumentai tikėtinai yra suklastoti, t. y. parašai atlikti anksčiau nei atspausdintas tekstas. Šioms abejonėms pašalinti ieškovas paprašė teismo byloje skirti ekspertizę.

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir paskyrė ekspertizę dokumentų pagaminimo datai nustatyti. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nustatė, kad maksimali ekspertizės kaina yra 4 000 JAV dolerių, bei įpareigojo šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti ieškovą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi pakeitė 2014 m. sausio 30 d. nutartį, t. y. padidino maksimalią ekspertizės kainą iki 8 000 JAV dolerių ir įpareigojo ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą papildomai įmokėti 4 000 JAV dolerių.

11Savo sprendimą teismas motyvavo išaugusiomis ekspertizės atlikimo išlaidomis bei ieškovo sutikimu prisiimti ekspertizės kainos padidėjimo naštą.

12III. Atskirojo skundo argumentai

13Atskirajame skunde atsakovas UAB firma „Lietuvos melioracija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį.

14Skunde teigiama, kad teismo nutarties paskirti ekspertizę dalis dėl eksperto kandidatūros ir užstato gali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eurorenovacijos“ prieš UAB „AS Development“ ir kt., bylos Nr. 2-1236/2010). Teismo pasirinktas ekspertizės kainos nustatymo būdas rodo, kad buvo pažeistos ekspertizės skyrimo bei eksperto kandidatūros parinkimo taisyklės. Ekspertų kandidatūrų parinkimo metu buvo nurodyta, kad ieškovo siūlomas ekspertas ekspertizę atliktų už 4 000 JAV dolerių. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu būtų buvę žinoma, jog ekspertizė vis dėlto kainuos 8 000 JAV dolerių, tai būtų buvęs pagrindas ekspertizę skirti atlikti atsakovo siūlytam ekspertui. Toks akivaizdus ekspertizės kainos padidėjimas kelia abejonių eksperto nešališkumu. Ekspertizės kainos nepagrįstas padidinimas turės neigiamos įtakos pralaimėjusios šalies interesams.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirajame skunde atsakovas UAB firma „Lietuvos melioracija“ išsako abejones dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria teismas sprendė dėl avanso, skirto CPK 90 straipsnyje numatytų procesinių veiksmų išlaidoms apmokėti, padidinimo, teisėtumo bei pagrįstumo. Atsakovas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2-1236/2010, pateiktu išaiškinimu, akcentuoja, kad minėta pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apeliacijos objektu.

17Prieš atliekant atsakovo argumentų dėl apeliacinio proceso galimybės nagrinėjamu atveju teisinį kvalifikavimą, pirmiausia pažymėtina, kad remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostata pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK nustatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis sprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir avanso sumokėjimo klausimai, kaip tai apibrėžta CPK 90 straipsnyje, nėra skundžiamos apeliacine tvarka, t. y. jos negali būti apeliacijos objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Elektros instaliacija“ prieš A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. J. prieš UAB „Mildenta“ ir kt., bylos Nr. 2-922/2014; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kleta“ prieš UAB „Vilniaus Doleta“, bylos Nr. 2-1418/2015; 2015 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. ir kt., prieš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ ir kt., bylos Nr. 2-324-186/2015; 2015 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rangas“ prieš UAB „Staklės ir technika“, bylos Nr. 2-25-183/2015; 2015 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Molesta“ prieš UAB „Upės projektai“, bylos Nr. 2-235-330/2015). Iš to aišku, kad atskirajame skunde minimoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės neatitinka po jos priėmimo susiformavusios praktikos bei yra pavienio CPK 90 straipsnio ir 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto normų dispozicijų sisteminio aiškinimo atvejis.

18Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminėje jurisprudencijoje suformuluoti precedentų, kaip bendro pobūdžio teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių turinio šaltinių, konkurencijos sprendimo būdai bei kriterijai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltik vairas“ prieš RAB „ARVES velo“, bylos Nr. 3K-3-345/2011). Juos pritaikius gaunama vienareikšmė išvada, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos byloje Nr. 2-1236/2010, motyvuojamoje dalyje išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės, kiek jos susijusios su nagrinėjamu atveju kilusiu ginču, yra neaktualios bei prieštarauja vėlesnei Lietuvos apeliacinio teismo praktikai. Dėl to konstatuotina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė nutartį esant skundžiama atskiruoju skundu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ji gali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų teisėtumo bei jų įtakos bylos šalių materialiesiems interesams bylos šalių galės būti įtraukti į jų apeliacinius skundus, jeigu jos nutars skųsti apeliacine tvarka teismo priimtą sprendimą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

19Remiantis tuo, kas aptarta, konstatuojama esant teisinį pagrindą apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo UAB firmos „Lietuvos melioracija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, nutraukti.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

21apeliacinį procesą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties nutraukti.