Byla 3K-3-345/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltik vairas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltik vairas“ prašymą iki ieškinio pareiškimo arbitražo teisme taikyti atsakovui ribotos atsakomybės bendrovei (OOO) „ARVES velo“ laikinąsias apsaugos priemones.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pateikto iki kreipimosi į arbitražą, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones rūšinio teismingumo.

6Ieškovas UAB „Baltic vairas“ prašė iki ieškinio pareiškimo arbitražo teisme taikyti atsakovui RAB „ARVES velo“ laikinąsias apsaugos priemones. Jis nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl 790 890,02 eurų atsakovo skolos ieškovui. Šalių sudarytoje sutartyje numatyta arbitražinė išlyga, todėl ieškovas dėl skolos priteisimo kreipsis į arbitražo teismą. Kadangi toks kreipimasis dėl objektyvių priežasčių užtruks, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi arbitražo teismui reikštino ieškinio suma viršija vieną šimtą tūkstančių litų, tai prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėtinas apygardos teisme (CPK 27 straipsnis). Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovą prašymą atsisakė priimti kaip neteismingą apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 20 straipsniu, kuriame nustatyta, kad arbitražinis teismas gali bet kurios iš ginčo šalių prašymu kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą dėl ieškinio užtikrinimo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „Rempaka“ v. SIA „RKS-Technologija“ (bylos Nr. 2-548/2006), sprendė, jog šioje situacijoje prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nagrinėjamas atitinkamame apylinkės teisme.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą 2011 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos nuomone civilinių bylų rūšinio teismingumo paskirstymas iš esmės grindžiamas ginčo sudėtingumu – teisiškai sudėtingesnes bylas kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardų teismai (CPK 27 straipsnis). Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra išvestinis iš byloje pareikšto materialinio reikalavimo. Toks prašymas yra procesinio pobūdžio, jį ir kitus su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusius klausimus sprendžia teismas, konkrečioje proceso stadijoje nagrinėjantis bylą. Ginčo sudėtingumą iš esmės lemia pareikštas materialinis reikalavimas, o ne iš jo galintis išplaukti procesinis reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tik prašymo imtis laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimas nereikalauja tokio paties laiko, darbo sąnaudų bei kvalifikacijos kaip viso pagrindinio ginčo nagrinėjimas, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra jokio pagrindo šioje byloje susiklosčiusioje situacijose apelianto prašymą spręsti apygardos teismui. Be to, kolegijos nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje UAB „Rempaka“ v. SIA „RKS-Technologija“ jau buvo konstatuota, kad CPK nustato tik prašymų pripažinti arbitražų sprendimus ir leisti juos vykdyti Lietuvos Respublikoje tvarką, o kitus su arbitražu susijusius klausimus reglamentuoja specialusis įstatymas – KAĮ (CPK 1 straipsnio 1 dalis, KAĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal KAĮ įtvirtintą reguliavimą arbitražinis teismas gali bet kurios iš ginčo šalių prašymu kreiptis į jo vietos apylinkės teismą dėl ieškinio užtikrinimo (8 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis). Ieškinio suma pagal šį įstatymą nustatyto teismingumo nekeičia. Teisė prašyti užtikrinti ieškinį tiek prieš pradedant arbitražo procedūras, tiek ir arbitražinio nagrinėjimo metu įstatymo suteikta ir šalims (12 straipsnio), tačiau jame tiesiogiai nenustatyta, į kurį teismą turėtų būti kreipiamasi. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, nėra svarbių priežasčių spręsti, kad šalių prašymo imtis užtikrinimo priemonių padavimo tvarka turėtų skirtis nuo tvarkos, kuria remiantis tokį prašymą pateikia pats arbitražinis teismas – šiuo atveju skiriasi tik besikreipiantis subjektas, o ne kreipimosi esmė. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje O. G. S. v. S. V. A., bylos Nr. 3K-8/1999, pagrindinis spręstas klausimas buvo susijęs su Lietuvos apeliacinio teismo ir apylinkės teismų jurisdikcinės kompetencijos paskirstymu ir būtent į jį nukreipta visa teismo argumentacija. Dėl šios priežasties nelaikytina, kad vienintelė aptariama nutarties nuoroda, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykstant arbitražiniam procesui rūšinis teismingumas priklauso nuo pagrindinio reikalavimo sumos, yra pakankamas susiformavusios teismų praktikos įrodymas. Teisėjų kolegija nurodė, kad apelianto pateikti apygardų teismų praktikos pavyzdžiai dėl pirmiau išdėstytų argumentų laikytini ydingais, todėl jie taip pat neveikia teisėjų kolegijos sprendimo.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

121. Teismai neteisingai išsprendė precedentų konkurencijos klausimą, nes nesivadovavo kasacinio teismo precedentu ankstesnėje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje O. G. S. v. S. V. A. (bylos Nr. 3K-8/1999) buvo konstatuota, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai arbitražiniame teisme nagrinėtino ieškinio suma viršija vieną šimtą tūkstančių litų, teismingas apygardos teismui. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką formuoja kasacinis teismas, todėl skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje UAB „Rempaka“ v. SIA „RKS-Technologija“ priimta nukrypus nuo teismų praktikos ir yra nepagrįsta. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis būtent kasacinio teismo nutartimi. Kasatorius nurodo, kad praktikoje yra pavyzdžių, kai analogiški prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimami nagrinėti apygardų teismuose.

132. Nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedento nebuvo neišvengiamai, objektyviai būtinas. Pirmiausia pažymėtina, kad šiuo metu Seime įregistruotas KAĮ pakeitimo įstatymo projektas, pagal kurį nustatoma, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko CPK nustatyta tvarka, o nuostata dėl apylinkių teismų kompetencijos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą pašalinama. Tai rodo, kad egzistuojanti, kreipimosi į apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kai arbitražiniame teisme nagrinėtino ieškinio suma viršija vieną šimtą tūkstančių litų, praktika netiesiogiai bus įtvirtinta įstatymo lygmeniu. Antra, nukrypimo nuo precedento nepateisina ir argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimo procesinio pobūdžio nesudėtingumo. Akivaizdu, kad ginčo sumai viršijant šimtą tūkstančių litų ginčas yra sudėtingesnis, taigi – laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimas taip pat.

14Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

15Teisėjų kolegija konstatuoja:

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde keliami teisės klausimai.

18Dėl vadovavimosi kasacinio teismo praktika privalomumo

19Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinta, kad precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; sprendimo argumentacijos įtikinamumą; sprendimą priėmusio teismo sudėtį (atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

20Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl ikiarbitražinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismingumo išryškėjo egzistuojantis teismų praktikos nevienodumas. Skiriasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip vieninteliam kasaciniam teismui, suteiktos išskirtinės procesinės galios aiškinant teisę, todėl šio teismo išaiškinimai precedentų konkurencijos požiūriu yra lemiantys formuojant vienodą teismų praktiką. Dėl to kasatorius pagrįstai kaip lemiančią precedentinę reikšmę turinčia teisės aiškinimo praktika remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje O. G. S. v. S. V. A., bylos Nr. 3K-8/1999.

21Dėl pasikeitusių visuomeninių aplinkybių ir galimybių kasaciniam teismui nukrypti nuo ankstesnės teismų praktikos

22Pripažįstant teismo sukurtus precedentus teisės šaltiniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kartu išaiškinta, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“, E. K.; bylos Nr. 3K-3-194/2008).

23Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-8/1999 buvo vienintelis atvejis, kai kasacinis teismas išsprendė rūšinio teismingumo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal arbitražo proceso šalies prašymą ryšium su nagrinėjama arbitražo byla. Nuo nagrinėjamos civilinės bylos minėta byla Nr. 3K-8/1999 skiriasi tuo, kad joje kasacinis teismas nagrinėjo klausimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ryšium su arbitraže nagrinėjama byla, o ne dėl apygardos ir apylinkės teismo kompetencijos taikyti laikinąsias apsaugos priemones atribojimo. Pasisakydamas, kad ieškinio kaina didesnė kaip 100 tūkstančių litų, todėl pareiškimas dėl ieškinio užtikrinimo perduotinas nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, kasacinis teismas išsprendė konkretų atvejį, tačiau nesuformulavo teisės aiškinimo taisyklės, kuria remiantis visais atvejais būtų galima grįsti apygardos teismo kompetenciją taikyti laikinąsias apsaugos priemones ryšium su arbitraže nagrinėjama byla. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria remiasi kasatorius, priimta 1999 m., t. y. tebegaliojant ir taikant 1964 m. CPK. Tuo laikotarpiu ir iki pat 2003-2004 m. buvo priimti nauji kodeksai ir kiti įstatymai, padarę esminę įtaką modernizuojant Lietuvos teisės sistemą; minėti laikotarpiai taip pat pasižymėjo intensyvia teismų praktikos raida. Atsižvelgdama į civilinėje byloje Nr. 3K-8/1999 spręsto klausimo esmę, į toje nutartyje panaudotos argumentacijos lakoniškumą, į tai, kad Aukščiausiojo Teismo praktikoje tai buvo vienintelis atvejis, kai pasisakyta dėl apygardos teismo kompetencijos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, į praėjusį ilgą laikotarpį po šios nutarties priėmimo, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų praktika dėl teismingumo taikant laikinąsias apsaugos priemones ryšium su arbitraže nagrinėjama byla nėra suformuota.

24Dėl ikiarbitražinių laikinųjų apsaugos priemonių rūšinio teismingumo

25Šiame kontekste kasacinis teismas privalo nurodyti naujai formuojamos teisės aiškinimo praktikos teisinius argumentus.

26Pirma, ginčo klausimas sureguliuotas specialiojo įstatymo – KAĮ. Pagal jame įtvirtintą reguliavimą arbitražinis teismas gali bet kurios iš ginčo šalių prašymu kreiptis į jo vietos apylinkės teismą dėl ieškinio užtikrinimo (8 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis). Ieškinio suma pagal minėtas teisės normas nustatyto teismingumo nekeičia ir nenustato apygardos teismų jurisdikcijos.

27KAĮ 12 straipsnis, reglamentuojantis šalies kreipimąsi į teismą prašant imtis priemonių ieškiniui užtikrinti, tiesiogiai nenustato rūšinio tokio prašymo teismingumo. Visgi sisteminis teisės aiškinimas patvirtina, kad tokie prašymai taip pat nagrinėtini apylinkės teisme. Pirmiausia, įstatyme imperatyviai sureguliuotas prašymų dėl ieškinio užtikrinimo teismingumas apylinkės teismui pagal arbitražinio teismo kreipimąsi (KAĮ 20 straipsnis), todėl nėra objektyvaus pagrindo nustatyti skirtingą tokių prašymų teismingumą priklausomai nuo besikreipiančio subjekto – proceso šalies ar arbitražinio teismo. Antra, arbitražinis teismas dėl ieškinio užtikrinimo kreipiasi ne savo iniciatyva, o bet kurios iš ginčo šalių prašymu, todėl pagal keliamo klausimo pobūdį tiek pačios ginčo šalies tiesioginis kreipimasis į teismą, tiek arbitražinio teismo kreipimąsis į teismą remiantis šalies prašymu iš esmės sutampa. Trečia, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ryšium su ta pačia byla turi būti sprendžiamas tame pačiame teisme, siekiant išvengti prieštaringų teismų procesinių sprendimų ir užtikrinti efektyvų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Tai reiškia, kad pagal dabar galiojančią KAĮ redakciją teismų jurisdikcija susijusi su teismine pagalba arbitražo procesui taikant laikinąsias apsaugos priemones priklauso tik vienos grandies pirmosios instancijos teismams – apylinkės teismams. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks teismingumas turi būti taikomas tiek arbitražo teismui kreipiantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau prasidėjus arbitražo procesui, tiek pačių šalių kreipimuisi dėl laikinųjų apsaugos priemonių į teismą iki bylos iškėlimo arbitražo teisme arba jos nagrinėjimo metu.

28Išdėstytą argumentaciją patvirtina tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra procesinio pobūdžio ir išvestinis iš byloje pareikšto materialinio reikalavimo. Ginčo sudėtingumą iš esmės lemia pareikštas materialinis reikalavimas, o ne iš jo galintis išplaukti procesinis reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymo imtis laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimas yra siauras procesinis klausimas, todėl objektyvaus poreikio, grindžiamo ginčo sudėtingumu, kaip vienu iš pagrindinių rūšinio teismingumo tarp apylinkių ir apygardos teismų nustatymo kriterijų, ieškovo prašymą spręsti apygardos teisme nėra.

29Kasatorius papildomai nurodo, kad šiuo metu Seime įregistruotas KAĮ pakeitimo įstatymo projektas, pagal kurį nustatoma, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko CPK nustatyta tvarka, o nuostata dėl apylinkių teismų kompetencijos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą pašalinama. Šių argumentų teisėjų kolegija nevertina pripažindama juos nereikšmingais nagrinėjamos bylos ir byloje taikytinos teisės aiškinimo aspektu. Kasatoriaus nurodytos nuostatos įstatymų leidybos procedūros stadijoje, kokia yra KAĮ pakeitimo įstatymo projekto, negalėtų būti vertinamos kaip aiškūs ir pakankamai apibrėžti įstatymo leidėjo ketinimai, todėl tai traktuotina tik kaip prielaida, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arbitražo bylos atveju klausimai ateityje gali būti reguliuojami kitaip.

30Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra, ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pateikto iki kreipimosi į... 6. Ieškovas UAB „Baltic vairas“ prašė iki ieškinio pareiškimo arbitražo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovą prašymą... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 12. 1. Teismai neteisingai išsprendė precedentų konkurencijos klausimą, nes... 13. 2. Nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedento nebuvo... 14. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 15. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 18. Dėl vadovavimosi kasacinio teismo praktika privalomumo... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinta, kad precedentų... 20. Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl ikiarbitražinių laikinųjų... 21. Dėl pasikeitusių visuomeninių aplinkybių ir galimybių kasaciniam teismui... 22. Pripažįstant teismo sukurtus precedentus teisės šaltiniu, Lietuvos... 23. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 24. Dėl ikiarbitražinių laikinųjų apsaugos priemonių rūšinio teismingumo... 25. Šiame kontekste kasacinis teismas privalo nurodyti naujai formuojamos teisės... 26. Pirma, ginčo klausimas sureguliuotas specialiojo įstatymo – KAĮ. Pagal... 27. KAĮ 12 straipsnis, reglamentuojantis šalies kreipimąsi į teismą prašant... 28. Išdėstytą argumentaciją patvirtina tai, kad prašymas taikyti laikinąsias... 29. Kasatorius papildomai nurodo, kad šiuo metu Seime įregistruotas KAĮ... 30. Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą,... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...