Byla 1A-71-449/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, gynėjui Raimondui Kivyliui, nuteistajam R. S.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo R. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas:

3pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ didelės vertės turto pasisavinimo) – laisvės atėmimu 4 metams;

4pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,xxx“ didelės vertės turto iššvaistymo) – laisvės atėmimu 3 metams;

5pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

6pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,xxx“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 9 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

8R. S. pagal BK 209 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9R. S. taip pat išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

10Iš nuteistojo R. S. priteista 17 644,11 Eur žalos atlyginimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „xxx“ administratoriui mažajai bendrijai „xxx“.

11Teisėjų kolegija,

Nustatė

12I.

13Bylos esmė

141.

15R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d., būdamas UAB „xxx, įregistruotos adresu: ( - ), direktoriumi, pagal bendrovės įstatų 7 dalies 56 punktą, kuris numato, kad „bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais“, ir 59 punktą, kuris numato, jog „bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius“, turėdamas savo žinioje UAB „xxx“ turtą ir turėdamas teisę disponuoti UAB „xxx“ turtu bei bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22d. iš UAB „xxx“ banko sąskaitos ( - ) LTL, esančios AB SEB banke, 41 atveju kortele Nr. 4362 išgrynino 78 700 Lt (22 793,09 Eur): iš banko bankomato ( - ), esančio ( - ), per 4 kartus išgrynino 8 000 Lt (2 316,96 Eur); iš banko bankomato ATM7, esančio ( - ), per 17 kartų išgrynino 32 700 Lt (9 470,57 Eur); iš banko bankomato ATM84, esančio ( - ), per 5 kartus išgrynino 10 000 Lt (2 896,20 Eur); iš banko bankomato ( - ), esančio ( - ), per 1 kartą išgrynino 2 000 Lt (579,24 Eur); iš banko bankomato ATM5, esančio ( - ), per 3 kartus išgrynino 6 000 Lt (1 737,72 Eur); iš banko bankomato ( - ), esančio ( - ), per 9 kartus išgrynino 16 600 Lt (4 807,69 Eur); iš banko bankomato ( - ) ( - ), per 2 kartus išgrynino 3 400 Lt (984,71 Eur), būtent:

16( - ) ( - ), 2014 m. birželio 1 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 1 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 1 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 5 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, iš viso: 8 000 Lt (2 316,96 Eur);

17ATM7 ( - ), 2014 m. birželio 4 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 5 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 5 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 7 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 7 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 7 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 8 d., kortelė 4362, suma 2000 Lt, 2014 m. birželio 8 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 15 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 18 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 700 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, iš viso: 32 700 Lt

18(9 470,57 Eur);

19ATM84 ( - ), 2014 m. birželio 8 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 8 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 8 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 11 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 15 d., kortelė 4362, suma 2000 Lt, iš viso: 10 000 Lt (2 896,20 Eur);

20( - ) ( - ), 2014 m. birželio 18 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt (579,24Eur);

21ATM5 ( - ), 2014 m. birželio 20 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 20d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 20 d., kortelė 4362, suma 2000Lt, iš viso: 6 000 Lt (1 737,72 Eur);

22( - ) ( - ), 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d. 1, kortelė 4362, suma 2000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 22 d., kortelė 4362, suma 600 Lt, iš viso 16 600 Lt (4 807,69 Eur);

23( - ) ( - ), 2014 m. birželio 22 d., kortelė 4362, suma 1 400 Lt, 2014 m. birželio 22 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, iš viso: 3 400 Lt (984,71 Eur).

24Dokumentų, pagrindžiančių UAB „xxx“ priklausančių piniginių lėšų – 78 700 Lt (22 793,09 Eur) panaudojimą buhalterijai, jis nepateikė, į UAB „xxx“ kasą arba UAB „xxx“ banko sąskaitas nurodytos pinigų sumos neįnešė.Taip R. S. tyčia pasisavino svetimą UAB „xxx“ didelės vertės turtą – 78 700 Lt (22 793,09 Eur).

252.

26R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iššvaistė jo žoje buvusį svetimą didelės vertės turtą: laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d., būdamas UAB „xxx“, į. k. xxxx, įregistruotos adresu: ( - ), direktoriumi, kurio žinioje dėl einamų pareigų buvo UAB „xxx“ priklausantis turtas – įmonės banko sąskaitoje Nr. ( - ) USD AB SEB Vilniaus banke esančios lėšos, žinodamas, kad už UAB „KUEHNE + NAGEL“ laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. suteiktas krovinių pervežimo jūrų transporto paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1056154, 2014 m. kovo 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VNO001280, 2014 m. kovo 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1056513, 2014 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1056647, 2014 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1056840, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1057216, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1057219, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1058488 atsiskaityta tik iš dalies – skolingas liko 311 427,64 Lt (90 195,68 Eur), pasinaudodamas elektroninės bankininkystės priemonėmis, UAB „xxx“ biure, esančiame ( - ), iš minėtos UAB „xxx“ banko sąskaitos 2014 m. birželio 4d. neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 24 000 JAV dolerių

27(17 644,11 Eur) į įmonės „xxx“ banko sąskaitą Nr. xxxx banke „Bank of America N.A.“. Taip R. S. iššvaistė svetimą didelės vertės 24 000 JAV dolerių (17 644,11 Eur) UAB„xxx“ priklausantį turtą, tuo įmonei padarė 24 000 JAV dolerių (17644,11Eur) turtinę žalą.

283.

29R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, paslėpė UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2014 m. liepos 2 d. UAB „xxx“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: R. S. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d., būdamas UAB„xxx“, į. k. xxxx, įregistruotos adresu: ( - ), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574

3021 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 21 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad „juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, bei pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, II dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ punktą Nr. 10.15, kuris numato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, ir kita) saugomi 10 metų“. R. S. paslėpė laikotarpio nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2014 m. liepos 2 d. UAB „xxx“ buhalterinius dokumentus – 106 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas juridinių asmenų: UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB saugos tarnybos „xxx“, UAB „xxx“, R. G. įmonės, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, patvirtinančias ūkinius finansinius santykius su UAB „xxx“, iš viso 2292530 Lt (663 962,58 Eur) sumos, t. y.:

31UAB „xxx“ 8 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. vasario 28 d., ser. FS Nr. 1056154, suma 140 332,85 Lt, 2014 m. kovo 5 d., Nr. VNO001280, suma 34 974,01 Lt, 2014 m. kovo 10 d., ser. FS Nr. 1056513, suma 37 395,39 Lt , 2014 m. kovo 14 d., ser. FS Nr. 1056647, suma 33 881,87 Lt, 2014 m. kovo 24 d., ser. FS Nr. 1056840, suma 56 911,79 Lt, 2014 m. kovo 31d., Nr. 1057216, suma 32 966,73 Lt, 2014 m. kovo 31 d., Nr. 1057219, suma 35 826,10 Lt, 2014m. balandžio 30 d., Nr. 1058488, suma 39 138,90 Lt, 2014 m. gegužės 30 d., Nr. 1059651, suma 5 431,00 Lt, iš viso suma 416 858,64 Lt;

32UAB „xxx“ 6 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 28 d., serija TD Nr. 848082, suma 1 028,50 Lt, 2014 m. vasario 26 d., serija TD Nr. 848508, suma 1 028,50 Lt, 2014 m. kovo 25d., serija TD Nr. 848924, suma 1 028,50 Lt, 2014 m. balandžio 28 d., serija TD Nr. 849349, suma 1 028,50 Lt, 2014 m. gegužės 29 d., serija TD Nr. 849798, suma 1 028,50 Lt, 2014 m. liepos 2 d., serija TD Nr. 850298, suma 5 082 Lt, iš viso suma 10 224,50 Lt;

33UAB saugos tarnyba „xxx“ 6 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 31 d., serija ARG Nr. 00530139, suma 127,05 Lt; 2014 m. vasario 28 d., serija ARG Nr. 00536732, suma 127,05 Lt, 2014m. kovo 31 d., serija ARG Nr. 00543695, suma 127,05 Lt, 2014 m. balandžio 30 d., serija ARG Nr. 00552532, suma 127,05 Lt, 2014 m. gegužės 30 d., serija ARG Nr. 00565223, suma 127,05 Lt, 2014 m. birželio 30 d., serija ARG Nr. 00567919, suma127,05 Lt, iš viso 762,30Lt;

34UAB „xxx“ 3 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. vasario 5 d., serija FOR Nr. 0002370, suma 84 452,01 Lt, 2014 m. vasario 12 d., serija FOR Nr. 0002392, suma 51 190,50 Lt, 2014 m. kovo 14d., serija FOR Nr. 0002478, suma 59 269,19 Lt, viso suma 194 911,70 Lt;

35R. G. įmonės 1 PVM sąskaitą faktūrą: 2014 m. sausio 23 d., serija GIB Nr. 01669, suma 101 836,02 Lt;

36UAB „xxx“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 10 d., serija TK Nr. 9760, suma 1089,00 Lt, 2014 m. vasario 25 d., serija TK Nr. 9813, suma 435,60 Lt, iš viso suma 1 524,60 Lt;

37UAB „xxx“ 5 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 6 d., serija EGD1401 Nr. 016, suma 3630 Lt, 2014 m. vasario 5 d., serija EGD1402 Nr. 016, suma 4 598 Lt, 2014 m. kovo 6 d., serija EGD1403 Nr. 016, suma 3 872 Lt, 2014 m. balandžio 1 d., serija EGD1404 Nr. 016, suma 3 872 Lt, 2014 m. gegužės 6 d., serija EGD1405 Nr. 016, suma 3 872,00 Lt, iš viso suma 19 844 Lt;

38UAB „xxx“ 12 PVM sąskaitų faktūrų: 2014 m. sausio 15 d., serija JŽ Nr. 1144, suma 40923,52 Lt, 2014 m. sausio 22 d., serija JŽ Nr. 1158, suma 26 567,86 Lt, 2014 m. vasario 5 d., serija JŽ Nr. 1204, suma 39 678,54 Lt, 2014 m. vasario 11 d., serija JŽ Nr. 1217, suma 39 478,78 Lt, 2014 m. vasario 14 d., serija JŽ Nr. 1238, suma 37 776,42 Lt, 2014 m. vasario 27 d., serija JŽ Nr. 1280, suma 38 940 Lt, 2014 m. vasario 28 d., serija JŽ Nr. 1282, suma 39 724,08 Lt, 2014 m. kovo 5 d., serija JŽ Nr. 1293, suma 24 953,72 Lt, 2014 m. kovo 13 d., serija JŽ Nr. 1310, suma 38 940 Lt, 2014 m. balandžio 2 d., serija JŽ Nr. 1398, suma 39 600 Lt, 2014 m. balandžio 16 d., serija JŽ Nr. 1457, suma 40 418,40 Lt, 2014 m. balandžio 16 d., serija JŽ Nr. 1459, suma 16 440 Lt, iš viso suma 423 441,32 Lt;

39UAB „xxx“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. kovo 4 d., serija IŽ Nr. 1784, suma 157,30Lt, 2014 m. balandžio 24 d., serija IŽ Nr. 1864, suma 1 980 Lt, iš viso suma 2 137,30 Lt;

40UAB „xxx“ 3 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. vasario 6 d., serija VYT Nr. 0000652, suma 32 034,76 Lt, 2014 m. vasario 17 d., serija VYT Nr. 0000669, suma 18 391,90 Lt, 2014 m. kovo 6d., serija VYT Nr. 0000699, suma 17 670,11 Lt: iš viso suma 68 096,77 Lt;

41UAB „xxx“ 4 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 24 d., serija KUMB Nr. 2676, suma 100 477,19 Lt, 2014 m. sausio 31 d., serija KUMB Nr. 2682, suma 71 341,60 Lt, 2014 m. vasario 5d., serija KUMB Nr. 2688, suma 83 586,80 Lt, 2014-02-21, serija KUMB Nr. 2711, suma 33243,06 Lt, iš viso suma 288 648,65 Lt;

42UAB „xxx“ 1 PVM sąskaitą faktūrą: 2014 m. kovo 31 d., serija VKL Nr. 3008018, suma 772,83 Lt;

43UAB „N. E.“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 30 d., serija NOV Nr. 38, suma 18 142,67 Lt, 2014 m. vasario 14 d., serija NOV Nr. 42, suma 8 702,32 Lt, iš viso suma 26 844,99 Lt;

44UAB „xxx“ 18 PVM sąskaitų faktūrų: 2014 m. sausio 6 d., serija BTS Nr. 00121, suma 3 040 Lt, 2014 m. sausio 13 d., serija BTS Nr. 00122, suma 1 120 Lt, 2014 m. sausio 14 d., serija BTS Nr. 00123, suma 1 620 Lt, 2014 m. vasario 4 d., serija BTS Nr. 00128, suma 2 400 Lt, 2014 m. vasario 7 d., serija BTS Nr. 00129, suma 3 200 Lt, 2014 m. vasario 12 d., serija BTS Nr. 00130, suma 1 760 Lt, 2014 m. vasario 17 d., serija BTS Nr. 00131, suma 280 Lt, 2014 m. vasario 17 d., serija BTS Nr.00132, suma 2 340 Lt, 2014 m. vasario 24 d., serija BTS Nr.00133, suma 4 480 Lt, 2014 m. kovo 7 d., serija BTS Nr.00136, suma 5 440 Lt, 2014 m. kovo 17 d., serija BTS Nr. 00137, suma 3 520 Lt, 2014 m. kovo 21 d., serija BTS Nr. 00139, suma 2 700 Lt, 2014 m. kovo 28 d., serija BTS Nr. 00140, suma 900 Lt, 2014 m. balandžio 4 d., serija BTS Nr.00143, suma 2 880 Lt, 2014 m. balandžio 30 d., serija BTS Nr. 00152, suma2 520 Lt, 2014 m. gegužės 2 d., serija BTS Nr. 00156, suma 1 742,40 Lt, 2014 m. gegužės 12 d., serija BTS Nr. 00160, suma 3 240 Lt, 2014 m. gegužės 16 d., serija BTS Nr. 00167, suma 750 Lt, iš viso 43 932,40 Lt;

45UAB „xxx“ 7 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 24 d., serija TBXS Nr.004166, suma 34 960,77 Lt, 2014 m. sausio 31 d., serija TBXS Nr.004214, suma 9 430,32 Lt, 2014 m. vasario 3d., serija TBXS Nr.004220, suma 37 068,42 Lt, 2014 m. vasario 5 d., serija TBXS Nr. 004243, suma 10 368,54 Lt, 2014 m. vasario 5 d., serija TBXS Nr. 004245, suma 34 673,48 Lt, 2014 m. vasario 6 d., serija TBXS Nr. 004251, suma 38 313,52 Lt, 2014 m. vasario 11 d., serija TBXS Nr. 004275, suma 19 230,99 Lt, iš viso 184 046,04 Lt;

46UAB „xxx“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. vasario 25 d., serija ASH Nr. 032842, suma 972,72 Lt, 2014 m. kovo 25 d., serija ASH Nr.033117, suma 535,03 Lt, iš viso 1 507,75 Lt;

47UAB „xxx“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. vasario 5 d., serija SKY Nr. 000468, suma 10 316,61 Lt, 2014 m. vasario 19 d., serija SKY Nr. 000470, suma 18 427,61 Lt, iš viso 28744,22Lt;

48UAB „xxx“ 5 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 18 d., serija EB Nr.5, suma 8 697,84 Lt, 2014 m. vasario 10 d., serija EB Nr.48, suma 47 492,50 Lt, 2014 m. vasario 20 d., serija EB Nr.68, suma 20 315,08 Lt, 2014 m. kovo 12 d., serija EB Nr. 93, suma 38 955,53 Lt, 2014 m. kovo 18 d., serija EB Nr.108, suma 8 750,54 Lt, iš viso 124 211,49 Lt;

49UAB „xxx“ 1 PVM sąskaitą faktūrą: 2014 m. vasario 25 d., serija EKOF Nr. 00305, suma 49 683,90 Lt;

50UAB „xxx“ 11 PVM sąskaitų faktūrų: 2014 m. sausio 4 d., serija DZM Nr. 0020599, suma 20 078,72 Lt, 2014 m. sausio 17 d., serija DZM Nr. 0020657, suma 10 041,61 Lt, 2014 m. sausio 20 d., serija DZM Nr. 0020659, suma 20 302,71 Lt, 2014 m. sausio 21 d., serija DZM Nr.0020685, suma 21 087,64 Lt, 2014 m. vasario 5 d., serija DZM Nr. 0020800, suma 19595,76Lt, 2014 m. vasario 18 d., serija DZM Nr. 0020840, suma 3 213,16 Lt, 2014 m. vasario 26 d., serija DZM Nr. 0020952, suma 19 636,54 Lt, 2014 m. vasario 24 d., serija DZM Nr. 0020932, suma 37 379,15 Lt, 2014 m. kovo 4 d., serija DZM Nr. 0020996, suma 55 497,80 Lt, 2014 m. kovo 13 d., serija DZM Nr. 0021100, suma 19 768,50 Lt, 2014 m. kovo 14 d., serija DZM Nr. 0021119, suma 1 384,24 Lt, iš viso 227 985,83 Lt;

51UAB „S.B. K.“ 1 PVM sąskaitą faktūrą 2014 m. sausio 6 d., serija SBK Nr.0027492, suma 175 Lt;

52UAB „xxx“ 1 PVM sąskaitą faktūrą 2014 m. sausio 11 d., Nr. 2014IG-011(02), suma 1250,17 Lt;

53UAB „xxx“ 2 PVM sąskaitos faktūros: 2014 m. vasario 21 d., Nr.GRL002962, suma 69366,28Lt, 2014 m. vasario 28 d., Nr.GRL002971, suma 5 723,30 Lt, iš viso 75 089,58. Iš viso suma 2 292 530 Lt (663 962,58 Eur).Taip pat jis paslėpė UAB „xxx“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią ūkinius finansinius santykius su UAB „xxx“, t. y.: 2014 m. sausio 6 d., serija Nr. 000900, suma 19 984,93 Lt (5 788,04 Eur).

544.

55R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, sunaikino UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. UAB„xxx“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: R. S. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2016 m. balandžio 19 d., būdamas UAB „xxx“, į. k. xxxx, įregistruotos adresu: ( - ), veiklos vykdoma vieta ( - ), direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. faktiniu UAB „xxx“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 21 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už UAB„xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, 19 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad „juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, bei pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, II dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ punktą Nr. 10.15, kuris numato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros ir kita) saugomi 10 metų“. Jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. paslėpė UAB „xxx“ buhalterinių dokumentų – 12 UAB „xxx“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, patvirtinančių ūkinius finansinius santykius su UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, kurių bendra suma 56 562,14 Eur, ir dviejų UAB „xxx“ išrašytų kasos pajamų orderių, patvirtinančių ūkinius finansinius santykius su UAB „xxx“ ir UAB „xxx“, kurių bendra suma 3 232,51 Eur, t. y: 2016 m. sausio 19 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.069, išrašytos UAB „xxx“, suma 4 976,16 Eur; 2016 m. vasario 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.074, išrašytos UAB „xxx“, suma 6 292 Eur; 2016 m. kovo 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.079, išrašytos UAB „xxx“, suma 6 211,91 Eur; 2016 m. sausio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.067, išrašytos UAB „xxx“, suma 3 102,14 Eur; 2016 m. vasario 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.072, išrašytos UAB „xxx“, suma 3 107,33 Eur; 2016 m. kovo 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.078, išrašytos UAB „xxx“, suma 3 579,34 Eur; 2016 m. sausio 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.070, išrašytos UAB „xxx“, suma 4 755,67 Eur; 2016 m. sausio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.068, išrašytos UAB „xxx“, suma 279,75 Eur; 2016 m. vasario 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.073, išrašytos UAB „xxx“, suma 1 345,28 Eur; 2016 m. kovo 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.081, išrašytos UAB „xxx“, suma 987,36 Eur; 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.083, išrašytos UAB „xxx“, suma 1 355,20 Eur; 2016 m. vasario 10 d. kasos pajamų orderio serija LA Nr.0210, išrašyto UAB „xxx“, suma 2 112,51 Eur; 2016 m. balandžio 29d. kasos pajamų orderio serija Nr.0429, išrašyto UAB „xxx“, suma 1 120 Eur.

56Taip pat 26 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų juridinių asmenų: UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ ir UAB „xxx“, patvirtinančių ūkinius finansinius santykius su UAB „xxx“, iš viso 60 822,99 Eur, t. y.: 2016 m. sausio 25 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. xxx160058, suma 5 500 Eur; 2016 m. kovo 31 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.VARA160271, suma

5720 333,81 Eur; 2016 m. sausio 12 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija JUR Nr.1, suma 2 554,60 Eur; 2016 m. vasario 19 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija STR Nr.001652, suma 860,31 Eur, 2016 m. sausio 28 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija AV16 Nr.024, suma 450 Eur; 2016 m. sausio 28 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija AV16 Nr.025, suma 450 Eur; 2016 m. sausio 29 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija REL Nr.2016/3562, suma 487,00 Eur; 2016 m. vasario 29 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija REL Nr.2016/3592, suma 363 Eur; 2016 m. kovo 31 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija REL Nr.2016/3634, suma 694,54 Eur; 2016 m. vasario 19 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija SP4 Nr.0002081, suma 2 600 Eur; 2016 m. vasario 19 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija SP4 Nr.0002082, suma 1378,77 Eur; 2016 m. kovo 3 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija SP4 Nr.0003021, suma 1 053,61 Eur; 2016 m. kovo 3 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija SP4 Nr.0003022, suma 2 015,63 Eur; 2016 m. sausio 13 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.ELD000000352, suma 1 686,56 Eur; 2016 m. vasario 1 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. ELA000006864, suma 2512,80 Eur; 2016 m. vasario 17 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. ELA000006932, suma 2 001,15 Eur; 2016 m. vasario 22 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.ELA000006945, suma 2 913,68 Eur; 2016 m. vasario 22 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.ELA000006946, suma 901,23 Eur; 2016 m. kovo 11 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.ELD000000493, suma 854,06 Eur; 2016 m. kovo 18 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.ELD000000494, suma 1 679,55 Eur; 2016 m. vasario 29 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.00795, suma 110 Eur; 2016 m. vasario 29d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.00796, suma 150 Eur; 2016 m. vasario 10 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija GRN Nr.000861, suma 1 519,76 Eur; 2016 m. sausio 31 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija TBX Nr.002027, suma 2 861,18 Eur; 2016 m. vasario 29 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija TBX Nr.002051, suma 3 578,91 Eur; 2016 m. kovo 31 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija TBX Nr.002067, suma 1 312,84 Eur.R. S., veikdamas tyčia, numatydamas, jog sunaikinus UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentus nebus galima nustatyti įmonės įsipareigojimų, turto ir nuosavo kapitalo, ir to siekdamas, sunaikino UAB „xxx“ dokumentus – dėl to negalima nustatyti UAB „xxx“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

585.

59R. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25d., būdamas UAB „xxx“, į. k. xxxx, įregistruotos adresu: ( - ), direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. faktiniu UAB „xxx“ direktoriumi, pagal bendrovės įstatų VII dalies 59 punktą, kuris numato, kad „Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius“, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius ūkinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. UAB „xxx“ akcijos, kurios buvo registruotos R. S. žmonos V. S. vardu, 2014 m. birželio 17 d. buvo fiktyviai perleistos UAB „xxx“, kuri neplanavo ir nevykdė jokios veiklos, o savo veiklą, analogišką buvusios bendrovės veiklai, R. S. perkėlė į žmonos V. S. vardu įsigytą UAB „xxxx“, ir nuo 2014 m. spalio 8 d. tapo jos direktoriumi. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „xxx“ bankrotas pripažintas tyčiniu. R. S., siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, pažeidė Lietuvos Respublikos 2003m. gruodžio 11d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII -1889 37 str. 7, 10 ir 12 d. „Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX675 2 str. 40 d. „Veikla – bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalį „Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus“, organizuodamas apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei pats ją tvarkydamas, žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę būklę ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. birželio 27 d. UAB „xxx“ buvo nemoki: pagal UAB „xxx“ finansines atskaitomybes (balansus) mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (visi) viršijo į jos balansą įrašyto turto pusę vertės 2013 m. gruodžio 31 d. (133 4741:2= 667 370,50) ir 2014 m. birželio 27 d. (413574:2=206 787), t. y. iš vykdomosios veiklos patirdama nuostolius, užsakė UAB „xxx“ pervežimo paslaugas, už laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. suteiktas krovinių pervežimo jūrų transporto paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė tik iš dalies – skolinga liko 311 427,64 Lt (90 195,68 Eur), tuo tarpu priėmė įmonei UAB„xxx“ akivaizdžiai nenaudingus sprendimus: laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d. iš UAB „xxx“ banko sąskaitos ( - ) LTL, esančios AB SEB banke, 41 atveju kortele Nr. 4362 išgrynino 78700 Lt (22 793,09 Eur), iš įmonės banko sąskaitos ( - ) USD, esančios AB SEB Vilniaus banke, 2014 m. birželio 4 d. neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 24 000 JAV dolerių (17644,11 Eur) į įmonės „Transbaltica INC“ banko sąskaitą xxxx banke „Bank of America N.A.“, 2014 m. birželio 4 d. pervedė UAB „xxx“ 579,24 Eur, kuriuos apeliacinės instancijos teismas byloje dėl UAB „xxx“ pripažinimo tyčiniu vertino kaip nuostolingus sandorius. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė didelę – 148 636,48 Eur – turtinę žalą kreditoriams, iš jų UAB „xxx“ 104 700,22 Eur, UAB „xxx“ 29 918,99 Eur. Pirmosios instancijos teismas R. S. pagal BK 209 straipsnį išteisino, padaręs išvadą, kad nepadaryta veika, turintinusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į prokurorės apeliacinį skundą argumentai

616.

62Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje R. S. pagal BK 209 straipsnį išteisintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį. R. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Nuosprendžio dalį dėl paskirtų R. S. bausmių subendrinimo pakeisti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 209 straipsnį paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę R. S. paskirti laisvės atėmimą 5metams. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

63Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „xxx“ buvo įregistruota 2010 m. birželio 18 d., steigėja ir vienintele akcininke iki 2014 m. birželio 17 d. buvo buvusi nuteistojo sutuoktinė V. S.. Direktoriaus pareigas nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d. ėjo R. S.. 2014 m. birželio 17 d. visos įmonės akcijos buvo perleistos UAB „J.“, o direktoriumi paskirtas M. S. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. iškėlė UAB „xxx“ bankroto bylą, o 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi pripažino šios įmonės bankrotą tyčiniu. Teismas konstatavo, kad įmonės vadovo bei akcininkės veiksmai sudarė prielaidas sudaryti bendrovei nenaudingus sandorius – iki UAB „xxx“ akcijų perleidimo UAB „J“ per kelias savaites iš bendrovės banko sąskaitų buvo išimta 10 715,94 Eur, o perleidus akcijas dar 12 366,77 Eur, nurodytu metu buvo atliekami ir kiti mokėjimai: 2014 m. birželio 4 d. JAV kompanijai T. I. buvo pervesta 24 000 JAV dolerių suma ir tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais eiliškumo tvarka, be to, bendrovės turtas bei darbuotojai po akcijų perleidimo faktiškai buvo perkelti į naujai įsteigtą įmonę UAB „xxx“. 2014 m. rugsėjo 29 d. V. S. įsigijo 100 proc. UAB „xxx“ akcijų, o R. S. tų pačių metų spalio 8 d. tapo jos direktoriumi. Faktiškai tie patys „xxx“ darbuotojai tapo UAB „xxx“ darbuotojais. UAB „xxx“ vykdė praktiškai tą pačią veiklą kaip ir UAB „xxx“, o įmonės turto sumažėjimas prieš pat bendrovės akcijų perleidimą UAB „J“ neabejotinai rodo, kad R. S. ir V. S., siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, perkėlė verslą, turtą ir darbuotojus į naują įmonę ir taip kryptingais veiksmais UAB „xxx“ buvo vedama prie nemokumo bei bankroto, o kreditoriams buvo užkirstas kelias gauti savo reikalavimų patenkinimą. Teismas, pripažindamas UAB „xxx“ bankrotą tyčiniu, konstatavo, kad ši įmonė faktiškai jau 2013 m. buvo nemoki. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir konstatavo, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino UAB „xxx“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose bei 3 dalies 1 punkte įtvirtintų požymių pagrindu, t. y. įmonės valdymo organų netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), nuostolingų ir ekonomiškai įmonei nenaudingų sandorių sudarymu, kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą apribojimu, netinkamai (aplaidžiai) tvarkyta buhalterine apskaita, veiklos ir turto į kitą įmonę (UAB „xxx“) perkėlimu. Prokurorė nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą šios aplinkybės taip pat buvo patvirtintos.

64Iš specialisto išvados Nr. 30-(Gl-39)ISl-291 matyti, kad pagal UAB „xxx“ finansines atskaitomybes (balansus) mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (visi) viršijo į jos balansą įrašyto pusę turto vertės 2013 m. gruodžio 31 d. (1 334 741 : 2 = 667 370,50) ir 2014 m. birželio 27 d. (413 574 : 2 = 206 787). Įvertinus finansines atskaitomybes (balansus) 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. birželio 27 d. UAB „xxx“ buvo nemoki ir neturėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su visais ūkio subjektais. Specialistė V. L. teisme patvirtino savo duotą išvadą. Liudytojas M. S. parodė, kad jis buvo tik formalus UAB „J“ direktorius ir akcininkas, faktiškai bendrovei vadovavo ir sprendimus priėmė D. U.. Pastarasis nusprendė įsigyti UAB „xxx“ akcijas, pastarojo nurodymu liudytojas pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį bei R. S. perdavė kasos išlaidų orderį, tačiau faktiškai už akcijas pinigų nemokėjo. Nei liudytojas, nei D. U. buhalterinių dokumentų neperėmė, gavo tik antspaudą ir banko korteles, kurios buvo negaliojančios. Liudytojas parodė, kad UAB „xxx“ akcijos buvo perkamos bankroto bylos iškėlimui, bet vėliau D. U. bandė vykdyti veiklą jos vardu ir tam atsidarė naują banko sąskaitą. Pats D. U. parodė, kad įmonės akcijas nusipirko, nes norėjo šios įmonės vardu vykdyti veiklą, nes pastaroji įmonė jau buvo žinoma rinkoje, o R. S. įmone norėjo „atsikratyti“. 2014 m. birželio 1 d. priėmimo perdavimo aktus liudytojas pasirašė tik todėl, kad kitaip R. S. neperdavė įstatų, registracijos pažymėjimo ir antspaudo, kurie buvo reikalingi tolesnei veiklai vykdyti. Jam reikalaujant ir vėliau R. S. nei buhalterinių įmonės dokumentų, nei turto neperdavė. Tam, kad galėtų vystyti įmonės veiklą, buvo atidaryta nauja sąskaita, jog nauja veikla nebūtų niekaip susijusi su ankstesne šios įmonės veikla, nes neturėdamas buhalterinių dokumentų, nežinojo realios įmonės finansinės padėties, o naujoji įmonės veikla su bendrovės bankrotu nesusijusi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors liudytoja V. S. parodė, jog ji pati sprendė dėl UAB „xxx“ pardavimo, o vėliau ir dėl UAB „xxx“ akcijų pirkimo ir pardavimo, tačiau visi kiti bylos duomenys rodo, kad faktiškai jos vardu veikė R. S., kuris ir buvo šių abiejų įmonių tikrasis valdytojas, o UAB „xxx“ akcijos UAB „J“ buvo perleistos tik formaliai, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir baudžiamosios atsakomybės.

65Prokurorės nuomone, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme išnagrinėtų duomenų matosi, kad ne naujųjų UAB „xxx” akcininkų ir vadovų veikla, o būtent ankstesnis, iki akcijų perleidimo, R. S., kaip įmonės vadovo, sąmoningas blogas įmonės valdymas nulėmė UAB „xxx” bankrotą. R. S., žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę padėtį, apie tai, kad įmonė jau 2013 m. gruodžio 31 d. yra nemoki ir negalės atsiskaityti su visais kreditoriais, jis sąmoningai priėmė nenaudingus bendrovei sprendimus, pasisavino ir iššvaistė dalį bendrovės turto, o dalį perkėlė į naujai įgytą UAB „xxx”. Pasak prokurorės, visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad tai, jog nuteistasis pasisavino ir iššvaistė UAB „xxx” turtą, neįrodo, kad pastarasis tokiais savo veiksmais siekė nusikalstamo bendrovės bankroto, todėl nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje.Būtent minėti sąmoningi ir tyčiniai R. S. veiksmai, prokurorės nuomone, nulėmė bendrovės bankrotą, ką konstatavo ir civilinę bylą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas, ir, nors R. S. gal tokių padarinių ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Būtent dėl tokio blogo nuteistojo įmonės valdymo kreditoriams buvo padaryta didelės turtinės žalos, kuri viršija 150 MGL sumą, t. y. 148 636,48 Eur.

66Prokurorės nuomone, teismas taip pat padarė nepagrįstą, nustatytoms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad kaltinime tik formaliai tam, jog atitiktų nusikalstamo bankroto sudėties reikalavimą – žalos padarymą bent dviem kreditoriams, įrašyta, jog R. S. padarė turtinę žalą ir UAB „xxx“, nes dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ši įmonė nesikreipė, nedalyvavo ikiteisminiame tyrime, nebuvo įtraukta į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą, nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme. Skunde nurodoma, kad iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje

67Nr. eB2- 1613-794/2017 matosi, jog šia nutartimi buvo patvirtintas galutinis bankrutavusios UAB „xxx“ septynių kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas (148 636,48 Eur) ir tokiu būdu buvo nustatyta kreditoriams padaryta žala. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kokiais konkrečiais teisėtais būdais gauti duomenys pripažįstami įrodymais, svarbu tik, kad juos būtų galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnis). Prokurorės nuomone, vien tai, kad kiti kreditoriai nesikreipė su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime, nesudaro pagrindo teigti, jog jiems nebuvo padaryta turtinė žala.Be to, BPK 287 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą, todėl, jeigu teismas abejojo, ar tikrai buvo padaryta žala kitiems įmonės kreditoriams, o ne tik ikiteisminio tyrimo iniciatorei UAB „xxx“, jis turėjo teisę pareikalauti iš šių kreditorių pateikti žalos atsiradimą patvirtinančius dokumentus, apklausti liudytojais jų atstovus.

68Skunde pažymima, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistojo R. S. visas verslas susijęs su nusikalstamomis veikomis (apgaulingu ir aplaidžių buhalterinės apskaitos tvarkymu), vadovaujamų įmonių bankrotais ir neatsiskaitymu su valstybinėmis įmonėmis ir verslo partneriais. R. S. nuo 2015 m. balandžio 15 d. buvo UAB „xxx“, kuriai 2018 m. birželio 8 d. buvo iškelta irgi bankroto byla, direktoriumi, o jos akcininke taip pat buvo buvusi jo sutuoktinė V. S.. 2017 m. gegužės 12 d. bankrutavusia pripažinta R. S. individuali įmonė. 2016 m. gruodžio 19 d. bankroto byla iškelta R. S. statybos firmai.

697.

70Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) panaikinti ir šioje dalyje jį išteisinti. Taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą: iš Jungtinių Amerikos Valstijų išreikalauti duomenis apie įmonę „T. I..“ jos vadovę L. M. bei duomenis apie UAB „xxx“ 2014 m. birželio 4 d. atliktą pavedimą; iš Latvijos bendrovės SIA „SEB lizings“ išreikalauti duomenis apie UAB „xxx“ suteiktą finansavimą.

71Nurodo, kad skundžiama nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad jis UAB „xxx“ kortele Nr. 4362 iš bankomatų išgrynino pinigus, buvusius UAB „xxx“ banko sąskaitoje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Priešingai, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie paneigia šias nustatytas aplinkybes, nes nurodytu laikotarpiu UAB „xxx“ kortelės Nr. 4362 jis neturėjo, kadangi ją buvo perdavęs naujojo įmonės akcininko UAB „J“ įgaliotam asmeniui D. U.. Iš 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 001 matyti, kad įgaliotas asmuo D. U. priėmė iš R. S. Šiaulių banko sutartis ir dvi atsiskaitymo korteles, taip pat SEB banko sutartis, vieną generatorių, tris atsiskaitymo korteles „Viza“. Šis priėmimo perdavimo aktas patvirtintas tiek jo, tiek D. U. parašais. Tačiau teismas šių duomenų neįvertino, o vadovavosi tik netiesioginiu vieninteliu įrodymu – D. U. parodymais, kad jam buvo perduoti tik antspaudas, įstatai, banko sąskaitos, dvi Šiaulių banko korteles. Nuteistasis šio liudytojo parodymus vertina kaip nepatikimus ir nelogiškus, be to, šie parodymai neatitinka kitų rašytinių įrodymų. Pasak nuteistojo, D. U., duodamas parodymus, pats siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.

72Nuteistasis nurodo, kad liudytojo M. S. parodymai patvirtina, kad D. U. turėjo verslo vykdymo patirties iki 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 001 pasirašymo, be to, jis verslą vykdė per statytinius akcininkus ir vadovus įmonėje UAB „J“, todėl D. U. pagal žinias ir verslo patirtį tikrai buvo žinoma ir suprantama pasirašomų dokumentų reikšmė. Be to, tą dieną apeliantas su R. U. pasirašė ir kitus perdavimo aktus, t. y. aktą Nr. 002, kuriuo D. U. buvo perduoti 2011 m. UAB „xxx“ dokumentai, aktą Nr. 003, kuriuo buvo perduoti 2012–2013 m. UAB „xxx“ dokumentai, Nr. 004, kuriuo perduoti UAB „xxx“ antspaudai. Be to, liudytojo D. U. parodymų nenuoseklumą patvirtinta ir tai, kad jis pripažįsta, jog jam buvo perduota dalis įmonės dokumentų, antspaudai, Šiaulių banko mokėjimo kortelės, tačiau nepripažįsta, kad buvo perduotos trys SEB banko mokėjimo kortelės, kurios aiškiai įvardintos perdavimo–priėmimo akto Nr. 001 7 punkte. Ši prieštaringa D. U. pozicija, patvirtina jo parodymų nenuoseklumą ir nepatikimumą. Logiškai nepaaiškinama tai, kad liudytojas teigia, jog gavo tik dalį dokumentų, tačiau jokių pastabų dėl to nenurodė. Nors priėmimo–perdavimo akte yra aiškiai nurodyta, jog UAB „xxx“ turi sąskaitą SEB banke ir yra perduodamos trys mokėjimo kortelės, tačiau nei D. U., nei M. S. nesikreipė į teisėsaugos institucijas, jog bankomatuose iš įmonės sąskaitos neteisėtai yra išgryninamos lėšos, kad įmonei yra padaryta žala. Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, taip pat suteikia pagrindo abejoti liudytojo D. U. parodymų patikimumu, kad jis SEB banko kortelių neperėmė.

73Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra duomenys, jog UAB „xxx“ yra gavusi finansavimą Latvijos lizingo bendrovėje SIA „SEB Lizings“, tačiau nebuvo ištirta, kokius duomenis pagrindžiančius įmonės finansinę būklę lizingo bendrovei pateikė įmonės savininkai ir vadovai, susiję su UAB „J“. Tai, kad įmonė gavo finansavimą, pasak nuteistojo R. S., paneigia D. U. parodymus, jog jis įmonės buhalterinių dokumentų iš jo negavo. Priešingu atveju, logiška, kad jis nebūtų galėjęs pateikti duomenų apie įmonės finansinę situaciją kredituojančiai įstaigai. Skunde pažymima ir tai, kad byloje net nebuvo tirta, iš kokių lėšų ir kaip UAB „xxx“ atsiskaitė su Latvijos įmonė už perkamas transporto priemones.

74Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad grynųjų pinigų išėmimas iš bankomatų ir atitinkamai toks asmuo yra fiksuojami vaizdo kamerų. Nors tokie duomenys patvirtintų asmenį, kuris išgrynino pinigus, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Tuo atveju, jeigu šie duomenys nėra išlikę, nesant galimybės nustatyti konkretaus asmens, turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu ir visos abejonės aiškinamos jo naudai. Skunde pažymima, kad tuo atveju, jeigu šie duomenys nėra išlikę dėl praėjusio laiko, tai būtina įvertinti, jog tai nulėmė būtent liudytojo D. U. ir kitų asmenų, susijusių su UAB „J“, nesikreipimas į teisėsaugos institucijas dėl neteisėto pinigų išgryninimo. Nuteistasis mano, kad tokiu delsimu D. U. ir asmenys, susiję su UAB „J“, būtent ir siekė sudaryti situaciją, jog nebūtų galimybės nustatyti konkretaus asmens išgryninusį pinigus, sudarant galimybes imituoti situaciją, kad D. U. 2014 m. birželio 1 d. neperėmė SEB mokėjimo kortelių.

75Akistatos metu su D. U. liudytojas M. S. nurodė, kad aplinkybių, kai D. U. parvežė su UAB „xxx“ susijusius daiktus, kuriuos jis minėjo, nematė. M. S. ofise tiesiog matė įmonės antspaudą. Pasak R. S., iš jo įmonės daiktus ir dokumentus perėmė D. U. ir šių neperdavė UAB „J“ direktoriui M. S.. Tai patvirtina, kad liudytojas D. U. savarankiškai disponavo perimtais pagal priėmimo–perdavimo aktą daiktais ir dokumentais, jų neperdavė atsakingiems asmenims, o tai D. U. suteikia galimybę duoti atitinkamus parodymus siekiant išvengti atsakomybės.

76Apeliantas teigia, jos skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad SEB banko kortele pinigai iš UAB „xxx“ buvo išgryninami bankomatuose Klaipėdoje, Plungėje ir Kaune yra tik prielaidos, kurios jokiu būdu nepatvirtina, kad būtent jis tas pinigines lėšas išgrynino. Šiame skunde jau minėta, kad tuo metu jis neturėjo SEB mokėjimo kortelės, nes ją buvo perdavęs D. U.. Be to, teismo išvada, kad UAB „xxx“ biuras buvo Plungės mieste, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes šios įmonės registracijos adresas buvo pakeistas tik 2017 m. rugsėjo 29 d. Kita vertus, byloje nėra paneigta, jog ir kiti asmenys galėjo šiuos pinigus išgryninti. Pavyzdžiui, D. U. priklauso įmonė UAB „xxx“, kurios buveinė Skuodo mieste, t. y. netoli Klaipėdos ir Plungės, taip pat jam priklauso ir įmonė UAB „xxx“, kurios buveinė yra Kaune, todėl šie duomenys taip pat leidžia daryti prielaidą, kad D. U. galėjo išgryninti pinigines lėšas Klaipėdoje, Plungėje ir Kaune.

77Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas negalėjo perduoti buhalterinius dokumentus

78D. U. 2014 m.birželio 1 d., nes pats juos gavo tik 2014 m. birželio 27 d. Liudytojui D. U. 2014 m. birželio 1 d. buvo perduoti UAB „xxx“ buhalteriniai dokumentai nuo 2011 metų. Apeliantas teigia, kad 2014 m. birželio 27 d. priėmimo–perdavimo aktas su UAB „xxx“, kuriuo neva įformintas UAB „xxx“ dokumentų perdavimas už 2014 metus, už ankstesnius metus UAB „xxx“ dokumentų neturėjo, buvo formalumas, nes dokumentai buvo jau perduoti D. U.. Teismo išvados dėl buhalterinių dokumentų nepaneigia ir negali paneigti, kad SEB kortelės D. U. buvo perduotos 2014 m. birželio 1 d. įforminant priėmimo–perdavimo aktą Nr. 001. Be to, aplinkybę, kad UAB „xxx“ buhalteriniai dokumentai už 2014 metus buvo perduoti

79D. U., o tuo pačiu ir D. U. parodymų prieštaringumą patvirtina ir tai, jog 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo teikiama UAB „xxx“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už laikotarpį 2014 m. birželio 1–30 d. Šių deklaracijų teikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, neturint pirminių įmonės buhalterinių, dokumentų būtų neįmanomas. Su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė reabilitacijos centro „xxx“ gydytojo išrašą iš medicininių dokumentų, kuris rodo, kad 2014 m. birželio 20–22 dienomis dėl nugaros skausmų jam buvo atliekamos procedūros centre „( - ). Laikotarpiu, kai jam buvo atliekamos šios procedūros, pinigai iš bankomato buvo išgryninti Klaipėdoje ir Kaune, todėl jis negalėjo būti šiuose miestuose.

80Apeliantas nurodo, jog dėl jo nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyti įrodymai, pagrindžiantys, kad būtent jis 2014 m. birželio 4 d. atliko pavedimą į įmonės „xxx“ banko sąskaitą. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad adresu: ( - ), įmonė veiklos niekada nevykdė, ofiso ar buveinės neturėjo. UAB „xxx“ buveinės adresas buvo ( - ). Nuosprendyje teismas neanalizavo ir nevertino 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 001, kuriame nurodyta, kad D. U. iš R. S. priėmė SEB banko sutartis, generatorių, tris atsiskaitymo korteles VISA. Šie duomenys parodo, kad 2014 m. birželio 4 d. jis negalėjo atlikti pavedimų, nes generatorius, kuris būtinas patvirtinti UAB „xxx“ bankines operacijas, jau buvo perduotas D. U.. Iš bylos matyti, kad pavedimo paskirtyje nurodyta, jog įmonei „( - )“ pervedamas avansas už medžio transportą „Volvo FH.“. Nuteistasis R. S. atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra atliktas tyrimas, įmonei „xxx“ nenusiųstas joks užklausimas apie tai, kas susitarė ir už ką buvo atliktas lėšų pervedimas šiai įmonei.

81Iš 2014 m. birželio 27 sutarties su Latvijos įmone „xxx“, kurią sudarė UAB „xxx“ vadovas M. S., UAB „xxx“ įsigijo įvairios technikos už 74 900 Eur. Kainos didžiąją dalį (64 000 Eur) įsipareigojo sumokėti pati UAB „xxx“, o 10 900 Eur buvo sumokami iš Latvijos lizingo bendrovės SIA „SEB Lizings“. Pasak nuteistojo, Latvijos įmonės 2014 m. birželio 30 d. sąskaitos Nr. 1/6-2014/a, 2/6-2014/b, 3/6-2014/c patvirtina, kad UAB „xxx“ įsigijo transporto priemones „Volvo FH“. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog prekyba technika užsiėmė naujieji UAB „xxx“ savininkai, į tai, kad 2014 m. birželio 4 d. pavedime nurodomas būtent „Volvo FH“ modelis, kurį iš Latvijos įmonės 2014 m. birželio 30 d. ir įsigijo UAB „xxx“, nuteistasis daro išvadą, kad pavedimą atliko ne jis, o kiti asmenys, susiję su UAB „J“, kurie ir disponavo SEB banko kodų generatoriumi nuo 2014 m. birželio 1 d.

82Nuteistasis R. S. neabejoja, kad iš priėmimo–perdavimo akto Nr. 001 D. U. ir UAB „J“ buvo žinoma, jog įmonė turi sąskaitą SEB banke. Tuo atveju, jeigu iš šios sąskaitos buvo daromi pavedimai, apie kuriuos jiems neva nebuvo žinoma, tai logiškas jų elgesys būtų buvęs kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau tai nebuvo padaryta. O tai, pasak nuteistojo, irgi pagrindžia D. U. parodymų nelogiškumą ir nenuoseklumą. Be to, liudytojo parodymų nenuoseklumą ir nelogiškumą pagrindžia ir tai, kad tuo atveju, jeigu jis, kaip UAB „J“ įgaliotas asmuo, 2014 m. birželio 1 d. neperėmė UAB „xxx“ kortelių, sąskaitų duomenų ir prisijungimo prie jų, lieka neatsakyta, iš kokių lėšų buvo tęsiama įmonės veikla, mokami atlyginimai, mokamos įmokos lizingo bendrovei, apmokami įmonės įsigijimai. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo naštą, teigdamas, jog jis nepateikė jokių dokumentų apie UAB „xxx“ ūkinius finansinius ryšius su „xxx“.

83Nuteistasis R. S. nurodo, kad šiame skunde jau nurodyti BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimai nulėmė ir jo nepagrįstą nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas).

84Apeliantas teigia, jog byloje esantys priėmimo–perdavimo aktai Nr. 001, 002 ir 003 patvirtina, kad jis įmonės buhalterinius dokumentus perdavė D. U., kaip UAB „J“ įgaliotam asmeniui. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad UAB „J“ teikė ir tikslino UAB „xxx“ PVM mokesčio deklaracijas už laikotarpį 2014 m. birželio 1–30 d. bei tai, jog įmonė gavo finansavimą lizingo bendrovėje SIA „SEB Lizings“, kurioje privalėjo pateikti duomenis apie įmonės finansinę padėtį, o tai nebuvo įmanoma padaryti be buhalterinių dokumentų. Kita vertus, apeliantui nebuvo jokio tikslo slėpti įmonės buhalterinių dokumentų, nes visi buhalteriniai dokumentai buvo įtraukti į apskaitą, be to, byloje yra žinomos ne tik įmonės, kurios išrašė pirminius buhalterinius dokumentus, kurių tyrimui nepavyko rasti, bet ir šiuose dokumentuose nurodomos sumos. Be to, šie dokumentai patvirtina sąnaudas, ne pajamas, todėl jų paslėpimas betikslis. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis nepagrįstai ir neteisingai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „xxx“ buhalterinių dokumentų paslėpimo.

85Nuteistasis nurodo, kad jo kaltė sunaikinus UAB „xxx“ buhalterinius dokumentus yra grindžiama nenuosekliais ir prieštaringais liudytojo M. K. parodymais. Šis liudytojas parodė, kad su T. K. neva matė, kaip jis, R. S., sudegino UAB „xxx“ dokumentus, tačiau liudytojas T. K. teigė nematęs, jog dokumentai būtų deginami. Todėl M. K. parodymai turėjo būti vertinami kaip nepatikimi, juo labiau, jog liudytojas turėjo ir asmeninių nesutarimų su apeliantu. Nuteistasis nurodo, kad ir šios įmonės dokumentų nebuvo tikslo naikinti, nes visi buhalteriniai dokumentai buvo įtraukti į apskaitą, byloje žinomos ne tik įmonės, kurios išrašė pirminius buhalterinius dokumentus, kurių tyrimui nepavyko rasti, bet ir šiuose dokumentuose nurodomos sumos. Skunde pažymima, kad nuosprendyje nėra nurodyta įrodymais pagrįstų motyvų, kodėl būtent jis, R. S., yra laikomas atsakingu už buhalterinių dokumentų, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., sunaikinimą, nors šios įmonės dokumentus 2016 m. gegužės 4 d. aktu yra perdavęs M. Ž.. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu ir dėl UAB „xxx“ buhalterinių dokumentų sunaikinimo.

86Skirdamas bausmę teismas nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad Klaipėdos apygardos teisme yra baigiama nagrinėti kita baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo nuomone, tokios aplinkybės vertinimas, kaip neigiamai jį charakterizuojančios, pažeidžia nekaltumo prezumpciją.Nors nuosprendyje nurodoma apie tai, kad visos jo verslas yra susijęs su nusikalstamomis veikomis, tačiau teismas nepagrįstai itin neigiamai jį apibūdina. Skundžiamu nuosprendžiu jis buvo išteisintas pagal atitinkamas nusikalstamas veikas, nes šių nusikaltimų nepadarė. Tokiomis išvadomis buvo patvirtinta, kad UAB „xxx“ bankrotas ar UAB „xxx“ neatsiskaitymas su „J. J. W. G.“ nebuvo susijęs su jokiomis jo nusikalstamomis veikomis.

87Nuteistasis R. S. nurodo, kad anksčiau nėra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Jis yra teistas tik dėl tapačių apysunkių nusikalstamų veikų (apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo), paskutinį kartą 2013 m. kovo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda. Teismas nurodė, kad paskirtos baudos jis nesumokėjo iki 2019 m. birželio 25 d., tačiau nevertino kokios priežastys nulėmė, kad bauda nebuvo sumokėta. Skunde pažymima, kad BK 96 straipsnio 1 dalies b papunktyje nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo R. S. nuomone, bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos turėjo imtis veiksmų, kad būtų vykdoma paskirta bauda, tačiau to nedarė net 6 metus, kas dvigubai viršija baudos vykdymo senatį, todėl tokiu būdu sudarė sąlygas jam būti asmeniu neįvykdžiusiu paskirtos bausmės ilgą laiką. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo, negali neigiamai įtakoti jo charakteristikos. Byloje nėra duomenų, kad jis slėpėsi nuo bausmės vykdymo ar sąmoningai jos nevykdė. Be to, nuteistasis pažymi, kad nepaisant to, jog šios bausmės vykdymo senatis jau suėjo, jis savarankiškai įvykdė bausmę ir sumokėjo baudą, todėl skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo atlikęs bausmę. Skunde pažymima ir tai, kad ankstesni teistumai negali būti vertinami kaip jo kaltės įrodymu padarius nuosprendyje aprašomas veikas.

88Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų laikotarpius, teismas negalėjo šios aplinkybės pripažinti jo atsakomybę sunkinančia, nes ši aplinkybė

89BK įsiteisėjo tik 2015 m. kovo 24 d. Be to, teismas nevertino, kad apeliantas turi dvi nepilnametes dukras ir rūpinasi jų išlaikymu.

908.

91Nuteistasis R. S. ir jo gynėjas atsiliepime į Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

92Atsiliepime nesutinkama su prokurorės apeliaciniame skunde dėstomais argumentas, jog

93R. S. nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d. buvo juridiniu ir faktiniu UAB „xxx G.“ vadovu. Akcijos buvo perleistos 2014 m. gegužės 2 d. pasirašant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3-3-286-421/2018 konstatuota, jog akcijų nuosavybės teisė perėjo 2014 m. birželio 6 d. po apmokėjimo. M. S. vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2014 m. birželio 17 d., tačiau sprendimą dėl vadovo atleidimo ir naujojo paskyrimo priėmė bei galėjo priimti tik naujasis akcininkas, t. y. UAB „J“. R. S. objektyviai negalėjo niekaip įtakoti akcininko sprendimo priėmimo datos, tačiau visus įmonės dokumentus, banko mokėjimo korteles, generatorius buvo perdavęs įgaliotam asmeniui D. U. dar 2014 m. birželio 1 d. Nuo šios datos jis objektyviai negalėjo realiai valdyti įmonės, naudotis banko sąskaita, kortelėmis, o jo atleidimo data priklausė tik nuo to paties D. U., kuris, anot M. S., realiai valdė tiek UAB „xxx“, tiek UAB „J“.

94Nurodoma, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2014 m. birželio 1 d. R. S. UAB „xxx“ mokėjimo kortelę Nr. 4362, taip pat ir kitas korteles bei kitus dokumentus, nurodytus priėmimo–perdavimo aktuose, perdavė D. U.. Pažymima, kad 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. 001 punkte Nr. 7 yra aiškiai įvardinta, jog UAB „xxx“ turi sąskaitą SEB banke ir yra perduodamos 3 mokėjimo kortelės, tačiau nei D. U., nei M. S. nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kad iš įmonės sąskaitos neteisėtai bankomatuose yra išgryninamos lėšos, kad įmonei yra padaryta žala ar pan. Be to, iš akistatos metu su D. U. M. S. paaiškinimais daroma išvada, kad D. U. iš R. S. perimtus daiktus ir dokumentus, susijusius su UAB „xxx“, perėmė pats, jų neperdavė M. S.. Tai patvirtina, kad D. U. savarankiškai disponavo perimtais pagal priėmimo–perdavimo aktą daiktais ir dokumentais, jų neperdavė atsakingiems asmenims. M. S. parodė ir tai, kad jis buvo tik formalus tiek UAB „J“, tiek UAB „xxx“ akcininkas. Be to, aplinkybę, kad UAB „xxx“ buhalteriniai dokumentai už 2014 metus buvo perduoti D. U., o tuo pačiu ir D. U. parodymų prieštaringumą patvirtina ir tai, kad buvo teikiamos UAB „xxx“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už laikotarpį 2014 m. birželio 1–30 d., 2014 m. liepos 1–30 d. Šios deklaracijos patvirtina, kad po įmonės akcijų pardavimo buvo vykdoma veikla, veikloje panaudota bedrovės turėta PVM permoka, iš veiklos buvo gaunamos ir deklaruojamos pajamos, veiklai vykdyti (transporto priemonių pirkimui) bendrovė turėjo lėšų, taip pat gavo pajamas iš jų pardavimo.

95Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje liko nepaaiškintos aplinkybėsuž kokias pinigines lėšas buvo įgyjami vilkikai „Volvo FH440“, iš kur lėšos buvo gautos į UAB „xxx“ banko sąskaitą arba kasą, kas jas įnešė ir iš kokių šaltinių, nes ikiteisminio tyrimo versija buvo apie tariamai fiktyvų UAB „xxx“ akcijų pardavimą.

969.

97Teismo posėdyje prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

98II.

99Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10010.

101Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Dėl prokurorės apeliacinio skundo

10211.

103Nagrinėjamoje byloje R. S. buvo kaltinamas pagal BK 209 straipsnį už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d., būdamas UAB „xxx, į. k. xxxx, įregistruotos adresu: ( - ), direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. faktiniu UAB „xxx“ direktoriumi, pagal bendrovės įstatų VII dalies 59 punktą, kuris numato, kad „Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius“, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius ūkinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. UAB „xxx“ akcijos, kurios buvo registruotos R. S. žmonos V. S. vardu, 2014 m. birželio 17 d. buvo fiktyviai perleistos UAB „J“, kuri neplanavo ir nevykdė jokios veiklos, o savo veiklą, analogišką buvusios bendrovės veiklai, R. S. perkėlė į žmonos V. S. vardu įsigytą UAB „xxx“, ir nuo 2014 m. spalio 8 d. tapo jos direktoriumi. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „xxx“ bankrotas pripažintas tyčiniu. R. S., siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, pažeidė Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 11d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio 7, 10 ir 12 dalių „Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX675 2 straipsnio 40 dalies „Veikla – bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalį „Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus“, organizuodamas apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei pats ją tvarkydamas, žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę būklę ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. birželio 27 d. UAB „xxx“ buvo nemoki: pagal UAB „xxx“ finansines atskaitomybes (balansus) mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (visi) viršijo į jos balansą įrašyto turto pusę vertės 2013 m. gruodžio 31 d. (133 4741:2= 667 370,50) ir 2014 m. birželio 27 d. (413 574:2=206 787), t. y. iš vykdomosios veiklos patirdama nuostolius, užsakė UAB „xxx“ pervežimo paslaugas, už laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. suteiktas krovinių pervežimo jūrų transporto paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė tik iš dalies – skolinga liko 311 427,64 Lt (90 195,68 Eur), tuo tarpu priėmė įmonei UAB „xxx“ akivaizdžiai nenaudingus sprendimus: laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d. iš UAB „xxx“ banko sąskaitos ( - ) LTL, esančios AB SEB banke, 41 atveju kortele Nr. 4362 išgrynino 78 700 Lt (22 793,09 Eur), iš įmonės banko sąskaitos ( - ) USD, esančios AB SEB Vilniaus banke, 2014 m. birželio 4 d. neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 24 000 JAV dolerių (17 644,11 Eur) į įmonės „xxx“ banko sąskaitą xxxx banke „Bank of America N.A.“, 2014 m. birželio 4 d. pervedė UAB „xxx“ 579,24 Eur, kuriuos apeliacinės instancijos teismas byloje dėl UAB „xxx“ pripažinimo tyčiniu vertino kaip nuostolingus sandorius. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė didelę – 148 636,48 Eur – turtinę žalą kreditoriams, iš jų UAB „xxx“ 104 700,22 Eur, UAB „xxx“ 29 918,99 Eur.

10412.

105Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nenustatė sąmoningų blogą bendrovės valdymą atspindinčių bendrovės vadovo R. S. veiksmų, kurie nulėmė UAB „xxx“ bankrotą, todėl pagal BK 209 straipsnį jį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nesutikdama su tokia teismo išvada, prokurorė apeliaciniame skunde prašo R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų vertinimu, teigdama, kad jie nebuvo visapusiškai įvertinti, todėl padaryta nepagrįsta išvada, kad R. S. kaltinime nurodytais veiksmais nesiekė nusikalstamo bendrovės bankroto, todėl nepadarė veikos, numatytos BK 209 straipsnyje.

10613.

107Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus bei apeliacinės instancijos teime gautus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad su prokurorės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, dėl to pagrįstai išteisino R. S. dėl kaltinimo pagal BK 209 straipsnį kaip nepadariusio veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10814.

109BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio parrandamos prekių ar palsugų rinkos. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-648/2017).

11015.

111Taigi, blogas įmonės valdymas yra aktyvūs kaltininko veiksmai arba jo neveikimas, kai tai nulemia įmonės nemokumą ir bankrotą ir padaroma žala kreditorių turtiniams interesams. Iš R. S. pateikto kaltinimo matyti, kad sąmoningai blogas UAB ,,xxx“ valdymas, nulėmęs jos bankrotą, siejamas su UAB ,,K.“ pervežimo paslaugų užsakymu bei priimtais bendrovei nenaudingais sprendimais: piniginių lėšų išgryninimu iš bendrovės sąskaitos ir 2014 m. birželio 4 d. atliktu 24 000 JAV dolerių (17 644,11 Eur) pervedimu į įmonės ,,xxxx“ sąskaitą Amerikos banke bei tą pačią dieną atliktu 579,24 Eur pervedimu UAB xxx“. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu kaltinimu nesutinka ir pažymi, kad baudžiamojje byloje esančios aplinkybės vienareikšmiškai nepatvirtina R. S. tiesioginės ar netiesioginės tyčios blogai valdyti bendrovę, siekiant privesti ją prie bankroto ir taip padaryti didelę žalą bendrovės kreditoriams. Pažymėtina, kad BK 209 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno fakto, kai neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų įmonei buvo iškelta bankroto byla, nes šiuo atveju kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės normų uždavinys. Sprendžiant, ar skolininko nesąžiningumas laikytinas nusikaltimu ar tik civiliniu deliktu, turi būti įvertina objektyvių ir subjektyvių šios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, visuma.

11216.

113Prokurorė, apeliaciniame skunde ginčydama skundžiamą nuosprendį dėl R. S. išteisinimo, nurodo, jog UAB „xxx“ akcijos UAB „J“ buvo perleistos tik formaliai. Tokį savo teiginį grindžia M. S. ir D. U. parodymais. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti neturi pagrindo. Liudytojas M. S. parodė, kad jis buvo UAB „J“ akcininkas ir direktorius, faktiškai bendrovei vadovavo ir sprendimus priėmė D. U.. Būtent jis priėmė sprendimą įsigyti UAB „xxx“ akcijas, pastarojo nurodymu liudytojas pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Liudytojas D. U. parodė, kad kad įmonės akcijas nusipirko, nes norėjo šios įmonės vardu vykdyti veiklą. Tam, kad galėtų vystyti įmonės veiklą, buvo atidaryta nauja sąskaita, jog nauja veikla nebūtų niekaip susijusi su ankstesne šios įmonės veikla. Nepagrįstas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, kad D. U. nežinojo realios UAB „xxx“ finansinės padėties. Galima sutikti, kad neturėdamas bendrovės buhalterinių dokumentų, D. U. išsamiai nebuvo susipažinęs su visais bendrovės finansiniais rodikliais, tačiau jis pats patvirtino, kad žinojo apie įsipareigojimus UAB ,,K“. Aplinkybę, kad naujieji UAB „xxx“ savininkai žinojo apie bendrovės įsiskolinimą patvirtino ir UAB ,,K“ direktorius E. K.. Prokurorės teiginys, jog M. S. parodė, kad buvo susitarimas, jog UAB „xxx“ akcijos perkamos bankroto bylos iškėlimui vertintinas kritiškai, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad po akcijų pardavimo bendrovės veikla buvo tęsiama. Kita vertus, pats M. S. nurodė, kad tai tik jo pamąstymas, nei D. U., nei R. S. jam apie tokį susitarimą nieko nesakė. Taigi, priešingai prokurorės apeliacinio skundo argumentams, aptarti liudytojų M. S. ir D. U. parodymai neleidžia teigti, kad UAB „xxx“ akcijos fiktyviai buvo perleistos UAB „J“. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto sandorio realumą patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys objektyvūs duomenys, t. y. 2014 m. liepos 23 d. tarnsporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys iš Latvijos Respublikos juridinių asmenų bei apeliacinės instancijos teisme iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti duomenys apie UAB „xxx“ 2014 metais teiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, kurie neabejotinai patvirtina, kad po UAB „xxx“ akcijų pardavimo naujieji savininkai vykdė realią veiklą. Šie duomenys patvirtina D. U. parodymus, kad UAB „xxx“ buvo perkama su tikslu tą įmonę išlaikyti ir toliau vykdyti veiklą bei jo siekį tai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „xxx“ akcijų pardavimas buvo realus ir tikras, nes naujieji akcininkai, įgiję akcijas, toliau vykdė veiklą.

11417.

115Vienas iš veiksnių, kuris pagal kaltinimą lėmė UAB ,,xxx“ bankrotą, o tuo pačiu didelės žalos padarymą kreditoriams, buvo pervežimo paslaugų iš UAB „K“ užsakymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys neįrodo R. S. tyčios būtent šiuo veiksmu privesti bendrovę prie bankroto ir padaryti jos kreditoriams žalą. Liudytoju apklaustas UAB ,,K“ direktorius E. K. teisme parodė, kad su UAB „xxx“ bendradarbiavo nuo 2013 metų. Verslo santykiai vyko sklandžiai, bendrovė buvo patikima, visada laiku atsiskaitydvo ir tarp jų nebuvo jokių problemų. Pradžioje apyvartos siekdavo kelis šimtus tūkstančių per mėnesį, t. y. pakankamai solidžios sumos, atsiskaitymai nevėluodavo, todėl R. S. kūrė solidaus verslininko įvaizdį. Problemos prasidėjo dėl atsiskaitymo už paskutinį užsakymą, suėjus mokėjimo terminui, pamatė, kad įmonė parduota UAB ,,J“. Liudytojas patvirtino, kad naujasis savininkas kreipėsi į juos dėl galimybės susitarti, nes jie žadėjo veiklą tęsti, tačiau jiems susitarti nepavyko. Liudytoja J. Š. parodė, kad nuo 2007 m. dirbo UAB ,,K“ plėtros vadove, o nuo 2014 m. – jūrų transporto skyriaus vadove, kiekvieną naują klientą jie privalo patikrinti, pamena, kad tikrino UAB „xxx“ ir jokių problemų nebuvo. Per visą jų bendradarbiavimo laiką (beveik vienerius metus) nebuvo jokių problemų su atsiskaitymais. Taigi, iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad UAB ,,xxx“ ir UAB „K“ bendradarbiavimas 2013 metais vyko sklandžiai. Liudytojas D. U. parodė, kad įsigijus bendrovės akcijas, bendrovė toliau vykdė veiklą, jis susitiko su UAB ,,K“ atstovais ir prašė, kad šie duotų laiko įsiskolinimams padengti, užsiminė jiems apie toliau vykdomą bendrovė veiklą, tačiau UAB ,,K“ nesutiko ir iškart kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog R. S. priėmė bendrovei nenaudingą sprendimą, nes žinojo, jog įmonė jau 2013 m. gruodžio 31 d. yra nemoki. Tačiau darydama tokią išvadą prokurorė visiškai nevertino išteisintojo tyčios blogai valdyti bendrovę ir padaryti jos kreditoriams didelę žalą. Specialistė V. L., atlikusi UAB „xxx“ tyrimą ir surašiusi specialisto išvadą Nr. 30-(Gl-39)ISl-291 konstatvo, kad pagal pateiktų finansinių ataskaitų (balansų) duomenis matyti, kad UAB „xxx“ 2013 m. gruodžio 31 d. turtas 1 334 741 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 118 127 Lt, t. y. įmonės įsipreigojimai viršijo į jos balansą įrašyto pusę turto vertės. Įvertinus finansines atskaitomybes (balansus) 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „xxx“ buvo nemoki (t. 23, b. l. 18–40). Tačiau bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi liudytoja L. R. parodė, kad ji negali tvirtinti, kad įmonė dirbo nepelningai. Atiduodant bendrovės buhaletrinius dokumentus, ji matė, kad pirkėjų skolose buvo pakankamai didelės sumos, iš kurių galima daryti išvadą, kad trūksta sąskaitų; buvo įvykę pardavimai, apmokėjiami, bet sąskaitos faktūros neišrašytos. Daugiausia tai buvo įmonės iš Kinijos, kurioms buvo parduodama mediena. Liudytojos teigimu, bendrovė turėjo pinigų, tik nebuvo įforminusi pardavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. S., būdamas UAB „xxx“ direktorius ir priimdamas sprendimą užsakyti UAB ,,K“ pervežimo paslaugas, neturėjo tyčios sąmoningai blogai valdyti bendrovę ir privesti ją prie bankroto. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės ir UAB ,,K“ aktyvūs veiksmai dėl bankroto bylos iškėlimo, galėjo lemti UAB „xxx“ bankrotą, juo labiau, jog D. U. parodė, kad UAB ,,xxx“ turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

11618.

117Kitas veiksnys, kurį prokurorė nurodo apeliaciniame skunde, lėmusį UAB ,,xxx“ bankrotą yra R. S. sąmoningi veiksmai – bendrovei priklausančių 22 793,09 Eur pasisavinimas laikotarpiu 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d. bei bendrovei priklausančių 17 644,11 Eur iššvaistymas 2014 m. birželio 4 d. Teismų praktikoje pasisakyta, kad nustačius asmens kaltumą dėl bendrovės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2014). Prokurorės nuomone, ne naujųjų UAB „xxx” akcininkų ir vadovų veikla, o būtent ankstesnis, iki akcijų perleidimo, R. S., kaip įmonės vadovo, sąmoningas blogas įmonės valdymas nulėmė UAB „xxx” bankrotą. Tačiau byloje nustatyta, kad R. S. pasisavino ir iššvaistė UAB „xxx“ turtą, o taip pat ir kaltinime nurodomą 579,24 Eur pervedimą UAB ,,xxx“ apie kurį prokurorė apeliaciniame skunde net neužsimena, atliko jau po UAB ,,xxx“ akcijų pardavimo UAB ,,J“, todėl šiuo atveju R. S. tokius veiksmus laikyti jo, kaip vadovo, sąmoningu blogu bendrovės valdymu, nulėmusiu jos bankrotą, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perleidus UAB „xxx“ akcijas UAB ,,J“ ir R. S. perspėjus UAB ,,J“ atstovą D. U. dėl esamų bendrovės įsipareigojimų, R. S. nerūpėjo tolimesnis UAB „xxx“ likimas, komercinė veikla, jos įsiskolinimai. Pažymėtina, kad šioje byloje turto pasisavinimas ir turto iššvaistymas inkriminuoti R. S. kaip atskiros nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad tokie R. S. nusikalstami veiksmai nulėmė UAB „xxx” bankrotą. Prokurorė apeliaciniame skunde teigė, kad teismas ignoravo aplinkybę, kad R. S. 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 001 neperdavė bendrovės buhalterinių dokumentų, tačiau detalesnių argumentų, kaip ši aplinkybė įrodo, kad R. S., neperduodamas dokumentų, siekė bendrovės nusikalstamo bankroto, nenurodė. Kita vertus, byloje nustatyta, kad naujieji akcininkai, įsigiję UAB „xxx”, toliau vykdė bendrovės veiklą net ir neturėdami buhalterinių dokuemntų.

11819.

119Prokurorė apeliaciniame nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi iškėlė UAB ,,xxx“ bankroto bylą, o 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB ,,xxx“ bankrotą pripažino tyčiniu. Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimas pareikštas pagal BK 209 straipsnį, vadovautis minėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, negalima, nes baudžiamasis procesas vyksta pagal BPK nurodytus reikalavimus, nustatant konkrečių nusikalstamų veikų požymius ir atsakomybės pagrindus bei sąlygas. Tai yra savarankiškas procesas ir jis neturi būti tapatinamas ar derinamas su bankroto bylos nagrinėjimu civilinio proceso tvarka.

12020.

121Būtinasis aptariamo nusikaltimo požymis yra didelės turtinės žalos padarymas kreditoriams. Vienas iš teismo teisinių argumentų išteisinant kaltinamąjį dėl šio kaltinimo – jog kaltinime nurodyta, kad R. S. padarė turtinę žalą ir ,,xxx“, tačiau ši bendrovė su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo nesikreipė, nedalyvavo ikiteisminiame tyrime, nebuvo įtraukta į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą. Todėl teismas padarė išvadą, kad ,,xxx“ kaltinime įrašyta formaliai, kad atitiktų BK 209 straispnio būtinąjį požymį – žala padaryta ne mažiau kaip dviems kreditoriams. Teisėjų kolegijos nuomone, toks įstatymo aiškinimas nėra tikslus, nes prieštarauja BK 1 straipsnio nuostatai ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (negali būti apibrėžiama tik grupės asmenų gynyba). Taip pat pritartina prokurorės apeliacinio skundo argumentui, kad vien tai, kad kiti kreditoriai nesikreipė su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime, nesudaro pagrindo teigti, jog jiems nebuvo padaryta turtinė žala. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-693/2019). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl prievolių neįvykdymo kreditoriams atsiradusią žalą nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne kitos objektyvios aplinkybės. Šiuo nuosprendžiu nustačius, kad pagal pareikštą kaltinimą R. S. neturėjo tyčios blogai valdyti bendrovę siekiant privesti ją prie bankroto ir taip padaryti žalą bendrovės kreditoriams, dėl kitų prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (kitų kaltinamojo vadovaujamų bendrovių likimo), teisėjų kolegija nepasisako. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai priėmė R. S. išteisinantį nuosprendį ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo

12221.

123Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde ginčija jo nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų veikų) bei prašo jį išteisinti, nes šių veikų jis nepadarė. Nurodo, jog teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, būtent šie pažeidimai lėmė nepagrįstą jo nuteisimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tirdamas ir vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo tirti visi įrodymai, kuriais pagrįstas skundžiamas nuosprendis. Nuosprendyje įvertintas įrodymų visetas ir motyvuotai išdėstyta, kodėl teismas vadovavosi L. R., M. S., D. U. bei kitų liudytojų parodymais ir vertino kaip neteisingus bei atmetė paties nuteistojo R. S. parodymus. Aplinkybė, kad R. S. skundžiamu nuosprendžiu išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 209 straipsnį rodo, kad teismas vertino ne tik kaltinančius, bet ir nuteistąjį teisinančius įrodymus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismas tendencingai vadovavosi vien kaltinančiais įrodymais ir visiškai netyrė kitų bylos duomenų. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamajame procese numatytų įrodymų tyrimo taisyklių ir, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio nuostatos, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

124Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

12522.

126Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. S., laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d., iš UAB ,,xxx“ AB SEB banke esančios sąskaitos 41 atveju kortele Nr. 4362 iš bankomatų išgrynino 22 793,09 Eur. Nuteistasis R. S. teigia, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad būtent jis aptariamu laikotarpiu išgrynino pinigus. Pagrindinis įrodymas neva patvirtinantis jo nekaltumą yra 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 001, kuris patvirtina, kad visas banko korteles jis perdavė D. U. kaip naujojo akcininko UAB ,,J“ įgaliotam asmeniui.

12723.

128Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą įrodymais gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant iš skirtingų šaltinių gautus duomenis. Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas išvadas dėl R. S. kaltės pasisavinus svetimą UAB ,,xxx“ turtą padarė ištyręs įrodymų visetą ir motyvavęs, kodėl netiki tam prieštaraujančiais apelianto parodymais, kad aptariamu laikotarpiu jis banko kortelę Nr. 4362 jau buvo perdavęs D. U., dėl ko negalėjo išgryninti jam inkriminuojamą pinigų sumą.

12924.

130Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. S. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d. buvo UAB ,,xxx“ direktoriumi ir pagal einamas pareigas savo žinioje turėjo UAB „xxx“ turtą. 2013 m. rugpjūčio 22 d. R. S. buvo išduota AB SEB banko sąskaitos Nr. ( - ) LTL kortelė Nr. 440232******4362 (t. 16, b. l. 14). Minėtos banko sąskaitos išrašo apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d. užregistruoti duomenys apie grynųjų pinigų paėmimą kortele Nr. 440232******4362, kuri buvo išduota R. S.. Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu įvairiuose bankomatuose 41 atveju AB SEB banko kortele Nr. 4362 išgryninta 78 700 Lt (22 793,09 Eur).

13125.

132Kaip jau minėta, pagrindinis apelianto argumentas, kuris neva paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent jis išgrynino iš bankomatų pinigus, yra 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 001, kuriame užfiksuota, kad įgaliotas asmuo D. U. priėmė iš R. S.: Šiaulių banko sutartis ir dvi atsiskaitymo korteles, SEB banko sutartį, generatorių, 3 VISA atsiskaitymo korteles. Remiantis šiuo rašytiniu įrodymu apeliantas teigia negalėjęs išgryninti iš bankomatų pinigų, nes visas banko korteles tuo laikotarpiu, kai buvo išgryninti pinigai, jis jau buvo perdavęs D. U.. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo iškeltą versiją patikrino Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir padarė išvadą, jog ši versija nepagrįsta, nes, be paties nuteistojo parodymų, jos nepatvirtina jokie kiti duomenys. Negalima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas rėmėsi tik subjektyviais bei prieštaringais liudytojo D. U. parodymais ir visiškai nevertino aukščiau paminėto rašytinio įrodymo (akto Nr. 001). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog priešingai negu teigiama apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas R. S. aptariamos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes nustatė išsamiai įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, t. y. jo paties, L. R., M. S., D. U. ir kitų liudytojų parodymus bei rašytinius bylos įrodymus, iš jų ir apelianto minimą priėmimo–perdavimo aktą Nr. 001. Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai išdėstyti apelianto bei liudytojų parodymai, todėl teisėjų kolegija šiame nuosprendyje detaliai jų nekartoja, juos mini tik tiek, kiek reikia atsakyti į apeliacinio skundo argumentus.

13326.

134Byloje esančiame 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. 001 užfiksuota, kad įgaliotas asmuo D. U. priėmė iš R. S.: įmonės registracijos pažymėjimą, įstatus, PVM mokėtojo pažymėjimą, juridinių asmenų išrašą, akcininkų sprendimą, Šiaulių banko sutartį ir dvi atsiskaitymo korteles, SEB banko sutartį su generatoriumi bei tris VISA atsiskaitymo korteles, draudėjo pažymėjimą, krautuvą, pjūklą, kompiuterį ACER, kompiuterį ACER V3-771, kompiuterį Notebook 15 R5520, stakles Makita, stakles, įmonės antspaudą, spausdintuvą, keturis mobilius telefonus su kortelėmis, buhalterinius dokumentus (2014 m. pirkimai, sandėlis, pardavimai, banko išrašai, balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis, kasos dokumentai, Sodra, ilgalaikis turtas), dvigubo pjovimo lentas 169,714 m3, eglės medieną dvigubo pjovimo 40,424 m3, 2014 m. birželio 1 d. išplėstinį balansą, pelno nuotolių ataskaitą, kreditorių ir debitorių sąrašus, ilgalaikį ir trumpalaikį turtas. Šis priėmimo–perdavimo aktas patvirtintas R. S. ir D. U. parašais (t. 4, b. l. 20). Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. U. parodė, kad jis, kaip UAB „J“ įgaliotas atstovas, tikrai pasirašė UAB „xxx“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktus, iš jų ir aktą Nr. 001, tačiau tikrai perėmė tik antspaudą, įstatus, registracijos pažymėjimą ir bankinius dokumentus. Jokių kitų dokumentų neperėmė, nes buvo pasakyta, kad buhalterė jų dar nesutvarkė, todėl dokumentus perduos vėliau, tačiau taip dokumentų vėliau ir neperdavė, nors jis ne kartą reikalavo. Po akcijų pasirašymo bendrovės banko sąskaitomis nesinaudojo, nes neturėjo buhalterinių dokumentų. Dėl šios priežasties atidarė naują Paysera sąskaitą, kurią ir naudojo bendrovės veikloje. UAB „xxx“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktus pasirašė todėl, kad jie norėjo UAB „xxx“ vardu vykdyti veiklą, nes tuo metu jau buvo pradėtos derybos dėl vilkikų įsigijimo iš Latvijos ir jiems buvo reikalingas bendrovės antspaudas. Nepasirašius šių aktų R. S. nenorėjo perduoti antspaudo, įmonės registravimo dokumento. Šie liudytojo parodymai savo esme atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 86, 122–123). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama gynėjo prašymą, nutarė iškviesti bei apklausti liudytoją D. U., suteikdama gynybai galimybę užduoti jam klausimų aiškinantis bylai reikšmingas aplinkybes. Liudytojas D. U. patvirtino savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir parodė, kad nėra gavęs jokių dokumentų, daiktų, kurie išvardinti jo pasirašytuose priėmimo–perdavimo aktuose, išskyrus bendrovės antspaudą, voką su banko kortelėmis, kurio niekada neatplėšė ir tik tyrimo metu sužinojo, jog jame yra Šiaulių banko kortelės. Liudytojas parodė, jog jiems buvo reikalinga bendrovė su didele apyvarta, nes į tokias bendroves užsienyje yra žymiai palankesnis požiūris. Buvo reikalingas UAB „xxx“ antspaudas, nes Latvijoje jau buvo pradėtos derybos dėl sandorio su Latvijos SEB lizingu. Kadangi nebuvo perduoti buhalteriniai dokumentai, kad vykdyti lizingą su Latvijos SEB lizingu, buvo atidaryta atskira banko sąskaita.

13527.

136Priešingai negu teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, liudytojo D. U. parodymai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais teismas grindė nuteistojo R. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Liudytojo D. U. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas M. S., kuris teisme parodė, kad nupirkus UAB „xxx“ buvo atidaryta nauja sąskaita, jis pats jokių kortelių ir dokumentų iš R. S. negavo, juos turėjo paimti D. U.. UAB „xxx“ antspaudą ir kažkokias banko korteles yra matęs, tačiau tos kortelės buvo negaliojančios. Liudytojo D. U. parodymus, kad 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu jam nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai patvirtina bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi L. R.. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja L. R. patvirtino, jog dirbo vadove UAB „A. G.“, kuri tvarkė UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą. Finansinius dokumentus jai pateikdavo R. S., nes ji pati niekada pavedimų nedarydavo, tai darydavo UAB „xxx“ direktorius R. S., jis taip pat buvo atsakingas už kasą. 2014 m. birželio 27 d. ji buhalterinius dokumentus (6 segtuvus) perdavė R. S.. Ant dokumentų perdavimo akto nėra antspaudo, nes kaip vėliaus sužinojo, tuo metu R. S. jau nebuvo UAB „xxx“ direktorius, todėl yra tik jo parašas. Taigi, sugretinus liudytojų D. U. ir L. R. parodymus, akivaizdu, kad 2014 m. birželio 1 d. UAB „xxx“ buhalteriniai dokumentai negalėjo būti perduoti. Liudytojo D. U. parodymus, kad jis pasirašė tikrovės neatitinkantį 2014 m. birželio 1 d. UAB „xxx“ turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. 001, nes jiems buvo skubiai reikalinga bendrovė, kuri turi tarptautinio verslo istoriją prekiaujant su užsienio kompanijomis, nes taip lengviau įgauti pasitikėjimą, patvirtina teismo pagal Europos tyrimo orderį „Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose“ iš Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo gautos 2014 m. liepos 23 d. keturios pirkimo sutartys dėl TP „Volvo FH440“ (t. 29, b.l. 1–51). Aplinkybė, kad UAB „xxx“ sudarė sutartį dėl vilkikų įsigijimo su Latvijos lizingo bendrove nepaneigia liudytojo D. U. parodymų, kad R. S. jam bendrovės dokumentų neperdavė. Liudytojas D. U. parodė, kad Latvijoje turėjo atstovą, kuris derino visas sąlygas dėl šito sandorio. Pagrindiniai dokumentai, kurių reikalavo Latvijos SEB bankas, buvo bendrovės įstatai, įmonės senas registracijos pažymėjimas ir bendrovės antspaudas. Būtent tokius dokumentus 2014 m. birželio 1 d. jis ir paėmė iš R. S.. Jokių bendrovės balansų Latvijos SEB lizingas neprašė. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo D. U. parodymais netikėti, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

13728.

138Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad D. U., turėdamas verslo patirties, privalėjo būti atsakingesnis pasirašydamas dokumentus, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Kita vertus, tą patį galima pasakyti ir apie apeliantą. Bylos duomenys neleidžia abejoti nuteistojo verslo patirtimi, tačiau jis taip pat pasirašė priėmimo–perdavimo aktą Nr. 001, kuriame užfiksuota, jog perduodami 2014 m. bendrovės buhalteriniai dokumentai, nors byloje neginčijamai nustatyta, kad bendrovės buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti, beje, kaip ir kiti daiktai. Iš nuteistojo ir D. U. parodymų matyti, kad jie abu neneigė, jog tuo metu jų santykiai buvo draugiški, jie neturėjo pagrindo vienas kitu nepasitikėti, todėl nebuvo jokių abejonių, kaip teigia D. U., kad 2014 m. birželio 1 d. visi priėmimo–perdavimo aktuose išvardinti dokumentai ir daiktai bus perduoti vėliau.

13929.

140Aplinkybės, kad piniginės lėšos buvo išgrynintos bankomatuose Klaipėdoje, kur jis gyvena, taip pat Plungėje, kurioje buvo UAB „xxx“, kuriai jis vadovavo, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad pinigines lėšas iš bankomatų išgrynino būtent R. S.. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog teismas suklydo nuosprendyje nurodęs, kad UAB „xxx“ biuras buvo Plungėje, nes šios įmonės registracijos adresas buvo pakeistas tik 2017 m. rugsėjo 29 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB ,,xxx“ iki apelianto minimo registracijos adreso pakeitimo buvo registruota ne kokiame nors kitame mieste, o tame pačiame Plungės rajone (( - )), todėl ši aplinkybė nekeičia teismo įsitikinimo, kad R. S. iš bankomatų Plungėje išgrynino UAB „xxx“ pinigines lėšas. Tiesa, galima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad grynųjų pinigų išėmimas iš bankomatų yra fiksuojamas vaizdo kamerų, o byloje nesant tokių vaizdo įrašų, šie duomenys vertinant juos atsietai nuo kitų byloje surinktų ir ištirtų duomenų, neįrodo, kad pinigines lėšas iš bankomatų paėmė R. S.. Tačiau kaip jau minėta šiame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos vertino ne atsietai, o kaip visumą, juos aptarė, išvadas padarė iš įrodymų viseto duomenų ir šios išvados atitinka surinktų įrodymų visumos turinį. Neturi reikšmės apelianto nurodoma aplinkybė, kad D. U. nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kas neva leidžia teigti, kad jis pats išgrynino bendrovės pinigus. Liudytojas D. U. parodė, kad negalėjo reikšti jokių pretenzijų ar kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes neturėdami bendrovės buhalterinių dokumentų negalėjo žinoti apie piniginių lėšų trūkumą.

14130.

142Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikė naują versiją, jog laikotarpiu, kai iš bankomatų Klaipėdoje ir Kaune buvo išgryninti pinigai, jam buvo atliekamos procedūros dėl nugaros skausmų Palangoje (t. 30, b. l. 68), todėl jis fiziškai negalėjo būti minėtuose miestuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apelianto versija nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad būtent R. S. iš bankomatų išgrynino bendrovės pinigines lėšas. Iš apelianto pateikto medicininio dokumento matyti, kad R. S. atvyko 2014 m. birželio 20 d. savaitgalio poilsiui, jam paskirtas masažas, tačiau šie duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad R. S. negalėjo 2014 m. birželio 20–22 dienomis lankytis Klaipėdoje ir Kaune. Beje, šią aplinkybę nuteistasis nurodė tik apeliacinės instancijos teisme.

14331.

144Skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB „xxx“ turtas buvo pasisavintas nuteistojo R. S. veiksmais, nes 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 001 AB SEB banko kortelės Nr. 440232******4362 naujiesiems bendrovės savininkams neperdavė ir įvairiuose bankomatuose šia kortele išgrynino 22 793,09 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų išdėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog apeliantas tiesiogine tyčia, t. y. aiškiai suvokdamas, kad jo žinioje buvusį bendrovės turtą – pinigines lėšas savinasi neteisėtai ir neatlygintinai, tuo ne tik pažeisdamas bendrovės interesus, bet ir darydamas bendrovei atitinkamo dydžio – 22 793,09 Eur žalą, to ir norėjo. Apelianto veiksmus sieja priežastinis ryšys su atsiradusiais padariniais – turtine žala, todėl jis privalo atsakyti už svetimo turto pasisavinimą. Dėl išdėstytų motyvų nuteistojo R. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas.

145Dėl nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

14632.

147BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Svetimo turto išvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaisp perleidžia tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad R. S., būdamas UAB ,,xxx“ direktoriumi ir pagal einamas pareigas turėdamas savo žinioje bendrovės turtą, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB,,xxx“ priklausantį turtą – 17 644,11 Eur. Nuteistasis R. S. neigiaiššvaistęs svetimą turtą ir teigia, kad teismas tokią išvadą padarė remdamasis vieninteliu faktu, jog 2014 m. birželio 4 d. iš UAB ,,xxx“ sąskaitos į įmonės ,,xxxx“ sąskaitą Amerikos banke buvo pervesti 24 000 JAV doleriai (17 644,11 Eur), o jis tuo metu buvo UAB ,,xxx“ direktoriumi bei kasininku. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė išvadas dėl R. S. kaltės, remdamasis ne vien minėta sąskaita, bet ištyręs įrodymų visetą ir motyvavęs, kodėl netiki tam prieštaraujančiais apelianto parodymais, jog minėtą pavedimą įmonei ,,xxxx“ atliko ne jis, bet kiti asmenys.

14833.

149Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 001, kuriame nurodyta, kad D. U. be kitų dokumentų iš R. S. priėmė banko generatorių, patvirtina, jog jis negalėjo atlikti 2014 m. birželio 4 d. pavedimo, nes tam reikalingas kodų generatorius, o jis generatorių jau buvo atidavęs D. U.. Šiame nuosprendyje 26–27 punktuose aptartais įrodymais nustatyta, jog R. S. nebuvo perdavęs finansinių dokumentų UAB „J“ atstovui D. U., iš jų ir kodų generatoriaus. Pavedimas iš UAB „xxx“ sąskaitos į įmonės „xxxx“ sąskaitą Amerikos banke buvo atliktas 2014 m. birželio 4 d., tuo metu direktoriumi bei kasininku buvo nuteistasis R. S.. Dėl to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad niekas kitas prieigos prie elektroninio UAB „xxx“ banko neturėjo ir pavedimo atlikti be R. S. negalėjo.

15034.

151Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybė, jog naujieji UAB „xxx“ akcininkai 2014 m. birželio 30 d.iš Latvijos įsigijo transporto priemones ,,Volvo FH“ ir aplinkybė, kad 2014 m. birželio 4 d. pavedime į įmonės „xxxx“ sąskaitą nurodomas būtent transporto priemonės ,,Volvo FH“ modelis, neva patvirtina, kad aptariamą pavedimą atliko ne jis, o naujieji bendrovės akcininkai arba su jais susiję asmenys. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis nepagrįstai šias dvi aplinkybes sieja tarpusavyje kaip neva sutampančias, papildančias viena kitą ir patvirtinančias jo nekaltumą. Be to, apeliantas klaidingai nurodo transporto priemonių įsigijimo datą, nes byloje esančios 2014 m. liepos 23 d. pirkimo sutartys dėl TP „Volvo FH440“ patvirtina, kad UAB „J“ įsigijusi UAB „xxx“ akcijas, 2014 m. liepos 23 d. įsigijotransporto priemones (t. 29, b.l. 1–51). Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. birželio 4 d. pavedimo paskirtyje nurodyta, jog įmonei „xxxx“ pervedamas avansas ne už automobilį ,,Volvo FH“, o už medienos transportą (t. 1, b. l. 97). Be to, pavedimas įmonei „xxxx“ buvo padarytas daugiau negu prieš pusantro mėnesio iki 2014 m. liepos 23 d. dėl TP „Volvo FH440“ pirkimo sutarčių sudarymo. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad pagal 2014 m. liepos 23 d. pirkimo sutartis už transporto priemonių „Volvo FH440“ įsigijimą buvo mokama ne iš bendrovės „xxx“ SEB banko sąskaitos, o iš kitų naujųjų bendrovės akcininkų atidarytų banko sąskaitų, tam buvo apiformintas lizingas, be to, transporto priemonės buvo įgytos iš Latvijos bendrovės ,,xxx“, o ne iš „xxxx“. Jokių duomenų, kad naujieji UAB „xxx“ savininkai turėjo kokius nors ūkinius finansinius ryšius su „xxxx“ nėra, jau labiau, kaip jau minėta šiame nuosprendyje anksčiau, naujieji savininkai neturėjo prisijungimo prie UAB „xxx“ elektroninės banko sąskaitos SEB banke. Kita vertus, pats nuteistasis parodė, kad UAB „xxx“ užsiėmė medienos perdirbimu ir medienos eksportu į kitas šalis, o šios bendrovės naujųjų savininkų tikslas buvo užsiimti iš bankrutuojančių įmonių turto pirkimu ir jo perpardavimu, t. y. jokių sąsajų su mediena. Liudytoja L. R. nelabai prisiminė, ar buvo padaryti pavedimai įmonei „xxxx“, nes visus pavedimus darydavo pats nuteistasis R. S., tačiau patvirtino, kad direktorius buvo 2–3 savaitėms išvykęs į Ameriką, taip pat ptvirtino, kad buvo pervedami iš Amerikos pinigai. Taigi, išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pavedimas į įmonės „xxxx“ sąskaitą Amerikos banke ir transporto priemonių įsigijimas iš Latvijos įmonės yra visiškai tarpusavyje nesusiję sandoriai.

15235.

153Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakydama į apeliacinio skundo teiginius dėl neišsamaus tyrimo (netirtos aplinkybės, susijusios su įmonės „xxxx“ egzistavimu, nesiaiškinta iš kokių lėšų buvo mokamos įmokos Latvijos banko lizingo bendrovei ir pan.) pažymi, kad teismo išvados daromos kai tam tikrai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Pakankamumo reikalavimas reiškia, jog baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškų naujų rezultatų gali neduoti. Teismo teisė atlikti bet kokį BPK numatytą proceso veiksmą nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek konkretūs proceso veiksmai turi įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų duomenų įvertinimą.

15436.

155Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino R. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog R. S. padarė nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent R. S., o ne kiti asmenys atliko 24 000 JAV dolerių (17 644,11 Eur) pavedimą į įmonės „xxxx“ sąskaitą ir tokiu būdu iššvaistė didelės vertės svetimą UAB „xxx“ turtą, padarydamas bendrovei 17 644,11 Eur turtinę žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo UAB ,,xxx“ turto iššvaistymas.

156Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos)

15737.

158Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde nurodė teismą nepagrįstai nusprendus, jog jis padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai R. S. nepadarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. S. kaltės pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tyčia.

159Dėl UAB ,,xxx“ buhalterinių apskaitos dokumentų paslėpimo

16038.

161Skundžiamu nuosprendžiu R. S. nuteistas už UAB ,,xxx“buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą. Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487-693/2015). Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis nėra šio nusikaltimo subjektas, nes bendrovės dokumentai buvo priėmimo–perdavimo aktais perduoti D. U., pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta, ir apie tai jau pasisakyta pirmiau šiame nuosprendyje, kad jokie buhalteriniai dokumentai D. U. perduoti realiai nebuvo. Po bendrovės pardavimo uždarajai akcinei bendrovei ,,J“, R. S. buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė. Tai, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pas nuteistąjį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė remdamasis buvusios bendrovės buhalterės liudytojos L. R. parodymais, jog kai bendrovė buvo parduota, ji visus UAB „xxx“ buhalterinius dokumentus – 6 segtuvus perdavė R. S., t. y. pirkimo–pardavimo sąskaitas, darbo užmokesčio dokumentai ir deklaracijos, ilgalaikis turtas, SEB banko dokumentai (t. 3, b. l. 24). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pas nuteistąjį. Kur jie dingo, byloje nenustatyta, tačiau veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį reikšmės tai neturi, svarbu nustatyti, kad būtent R. S. juos paslėpė. Dėl tokių jo veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „xxx“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam inkriminuotų buhalterinių dokumentų paslėpimas negali sukelti tokių padarinių, nes pagal specialistei tyrimui pateiktuspirminius buhalterinius dokumentus galima nustatyti, ne tik tuos dokumentus išrašiusias įmones, bet ir tikslias sumas. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014,

1622K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė I. V. L. parodė, kadšioje byloje ji atliko UAB ,,xxx“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Pati bendrovė tyrimui pateikė tik 44 lapus dokumentų, kurių didesnė dalis buvo ne buhalteriniai, o bendrieji bendrovės dokumentai. Visi kiti dokumentai buvo tyrėjos surinkti priešpriešiniu būdu ir pateikti tyrimui. Specialistė teisme patvirtino, kad bendrovės tyrimas buvo atliktas pagal priešpriešiniu būdu surinktus dokumentus, pačioje bendrovėje šių dokumentų nebuvo. Taigi, darytina išvada, jog buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, kaip vienas iš alternatyvių šios nusikalstamos veikos padarymo būdų, pats savaime yra nusikalstamas, nes užkerta kelią buhalterinės apskaitos padariniams nustatyti, nes jų tiesiog nustatyti neįmanoma. Skunde nurodoma aplinkybė, kad visi bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, šiuo atveju neturi reikšmės, nesapeliantas nuteistas už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, kita alternatyvi veika (apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas) jam nebuvo inkriminuota. Apeliacinio skundo argumentai, kad pardavus bendrovę, naujasis savininkas teikė ir tikslino UAB „xxx“ PVM mokesčio deklaracijas, gavo finansavimą Latvijos lizingo bendrovėje SIA „SEB Lizings“, nepaneigia teismo išvados, kad būtent apeliantas paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus. Todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas R. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

163Dėl UAB ,,xxx“ buhalterinių apskaitos dokumentų sunaikinimo

16439.

165Skundžiamu nuosprendžiu R. S. taip pat nuteistas už UAB ,,L“ buhalterinių apskaitos dokumentų sunaikinimą. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde teigia, jog teismo išvada, kad būtent jis sunaikino UAB ,,L“ buhalterinius dokumentus grindžiama vien tik nenuosekliais bei prieštaringais liudytojo M. K. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė išvadas dėl R. S. kaltės, remdamasis ne vien šio liudytojo parodymais, bet ištyręs įrodymų visetą ir motyvavęs, kodėl netiki tam prieštaraujančiais nuteistojo parodymais. Liudytojas M. K. teisme patvirtino matęs, kaip prieš akcijų pardavimą R. S. degino UAB ,,L“ dokumentus, ant kelių dokumentų matė bendrovės ,,L“ antspaudą, matė, jog sudegino keturias dėžes dokumentų, kiekvienoje dėžėje buvo gal 4–5 segtuvai.Šie liudytojo parodymai savo esme atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 175–177). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. K. parodymai nuoseklūs, jokių prieštaravimų juose nenustatyta, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti. Be to, priešingai negu skunde teigia apeliantas, liudytojo M. K. parodymus, kad R. S. degino dokumentus patvirtina liudytojo

166T. K. parodymai. Liudytojas T. K. teisme parodė, kad jis su M. K. matė, kaip R. S. prie katilinės atsivežė kažkokius dokumentusaplankaluose ir juos rūšiavo. Nors jis teigė tiesiogiai nematęs, ar R. S. sudegino dokumentus, tačiau tokią prielaidą padarė, nes dokumentai buvo rūšiuojami šalia katilinės durų, jis nematė, kad R. S. būtų su tais dokumentais vėliau išvažiavęs; pats R. S. poelgis – automobilio bagažinėje iš Klaipėdos atsivežti kelias dėžes dokumentų ir prie katilinės sustojus, juos rūšiuoti ir nešti į gamybines patalpas (katilinę), jam atrodė gana keistas, todėl liudytojas padarė išvadą, kad tuos dokumentus sudegino. Analogiškus parodymus liudytojas T. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 75–76, 80–81) bei patvirtino akistatos su R. S. metu (t. 6, b. l. 147–148). Pats nuteistasis teigė nebuvo atvažiavęs prie katilinės ir jokių dokumentų nebuvo atsivežęs, tačiau tokius jo parodymus paneigia aukščiau išdėstyti liudytojų M. K. ir T. K. parodymai, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo.

16740.

168Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam negali kilti atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes visus bendrovės dokumentus 2016 m. gegužės 4 d. jis perdavė M. Ž., kaip naujajam UAB ,,L“ direktoriui. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad UAB ,,L“ direktoriai buvo: R. S. nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2016 m. balandžio 19 d., M. Ž. nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. gegužės 13 d., T. P. nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. Bendrovėje apskaitą tvarkė UAB ,,xxx“ buhalterė L. G., kuri 2016 m. balandžio 8 d. R. S. perdavė visus UAB ,,L“ buhalterinius dokumentus. Nuteistojo R. S. parodymus, kad visus dokumentus jis perdavė naujajam UAB ,,L“ direktoriui M. Ž. paneigia ne tik liudytojo M. Ž., bet ir kitų liudytojų M. K. bei T. P. parodymai. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad R. S. jam perrašė UAB ,,L“ akcijas ir paprašė kurį laiką pabūti akcininku, atsakinėti į telefonų skambučius, raminti klientus, kad su jais bus atsiskaityta. Po to R. S. jam davė adresą ir liepė nuvažiuoti į Mažeikius pas M. Ž., kuriam buvo perrašytos bendrovės akcijos. Liudytojas M. Ž. teisme parodė, kad pas jį atvažiavo M. K., telefonu davė pakalbėti su R. S. ir sutarė, kad M. K. jam perrašys akcijas. Nei akcijų perrašymo metu, nei laikotarpiu kuomet jis buvo bendrovės direktorius, jam niekas jokių bendrovės dokumentų neperdavė ir jis jokių dokumentų neturėjo. Už akcijas niekam jokių pinigų nemokėjo, priešingai, jam pačiam buvo pasiūlytas atlygis už tai, kad taptų direktoriumi. Liudytojas M. Ž. taip pat parodė, kad po kurio laiko R. S. norėjo atgauti savo firmą „L“. Kai jau turėjo perrašyti firmą kitam žmogui (T. P.), tai R. S. jam davė pasirašyti kelis lapus ir pasakė, kad viskas tvarkoje, jis jau nėra direktorius. T. P. nepažįsta, jam neperdavė jokių dokumentų. Liudytojas T. P. teisme parodė, kad už atlygį jam buvo pasiūlyta keliems mėnesiams tapti UAB ,,L“ direktoriumi. Pasiūlymą gavo iš R. T., jam buvo paduoti kažkokie dokumentai, kuriuos jis pasirašė. Jokių bendrovės dokumentų ar segtuvų nėra turėjęs. Liudytojas R. T. teisme parodė, kad T. P. vardu jis iš R. S. nupirko bendrovę UAB ,,L“, nes tuo metu jam pačiam teismo sprendimu buvo uždrausta užimti vadovo pareigas. Liudytojo R. T. parodymai dėl UAB ,,L“ buhalterinių dokumentų yra prieštaringi: teisme jis kategoriškai teigė, kad visi dokumentai buvo perduoti T. P., tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad to nebuvo padaryta, nes T. P. buvo fiktyvus direktorius, visus dokumentus R. S. jam perdavė asmeniškai. Pirmosios instancijos teismas tokius R. T. parodymus pagrįstai vertino kritiškai ir jais nesivadovavo, nes išskyrus apeliantą, R. T. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Taigi, išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad R. S. bendrovės buhalterinių dokumentų fiktyviems direktoriams M. Ž. ir T. P. neperdavė, o juos sunaikino. Dėl tokių jo veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. S. pasirinktas būdas atsiriboti nuo UAB „L“ ją fiktyviai parduodant vis kitiems asmenims (bendrovės akcininkais buvo: M. K. vos daugiau negu mėnesį, M. Ž. beveik du mėnesius, T. P. vos daugiau negu keturis mėnesius, R. S. virš mėnesio) buvo ne kas kita, o aiškus, sąmoningas, kryptingas siekis nuslėpti bendrovės veiklą bei įsipareigojimus atspindinčius buhalterinius apskaitos dokumentus. Skunde nurodomi argumentai, kad visi UAB ,,L“ buhalteriniai dokumentai buvo įtraukti į apskaitą, byloje žinomos įmonės ir konkrečios sumos, kurios atsispindi pirminiuose dokumentuose, kurių tyrimui nepavyko rasti, yra analogiški skundo argumentams į kuriuos teismas atsakė šio nuosprendžio 38 punkte, todėl dar kartą tie matys motyvai nekartojami. Dėl išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas R. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

169Dėl nuteistajam R. S. paskirtos bausmės

17041.

171Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas už kiekvieną nusikalstamą veiką R. S. skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas bausmių dydį, atsižvelgė į tai, kad R. S. padarė du sunkius nusikaltimus nuosavybei (BK 183 straipsnio 2 dalis ir 184 straipsnio 2 dalis) bei du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai (BK 222 straipsnio 1 dalyje). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą sumokėjo tik teismo paragintas 2019 m. birželio 25 d., baustas administracine tvarka. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.

17242.

173Įstatymų leidėjas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 papildė BK 60 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu, kuriame atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad veiką padarė recidyvistas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodė jokių motyvų aptardamas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą byloje, tik konstatavo, kad ,,atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas)“. Iš tokio parašymo galima spręsti, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė taikoma visiems R. S. padarytiems nusikaltimams. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada ne visiškai atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės skyrimo reikalavimus, o, būtent, reikalavimo visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertinti dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje R. S. laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, 2014 m. birželio 4 d. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2014 liepos 2 d. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „xxx“) ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. padarė nusiklstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB ,,L“). Taigi, nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „xxx“) padarytos iki 2015 m. kovo 24 d. įstatymo įsigaliojimo, kuriuo papildyta BK 60 straipsnio 1 dalis nauju 13 punktu. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas (BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „xxx“)) jis padarė būdamas recidyvistas, iš skundžiamo nuosprendžio šalinama, pakeičiant nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

17443.

175Apeliaciniame skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad jis yra dirbantis, augina ir rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą bei pirmiau aptartą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, skundžiamu nuosprendžiu R. S. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „xxx“), padarymą paskirtos bausmės švelninamos baudžiamųjų įstatymų, nustatančių atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose.

17644.

177Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi (priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554) BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 ir šios teisės normos taikymas nuo 2017 m. spalio 6 d. sugriežtintas, tačiau nagrinėjamu atveju galioja BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

17845.

179Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas taikant BK75 straipsnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės rūšis yra tinkama, tačiau realus jos vykdymas šiuo konkrečiu atveju nebūtų teisingas. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu R. S. nuteistas už sunkius ir apysunkius nusikaltimus, tačiau jie nesmurtinio pobūdžio. Nuteistasis šiuo metu dirba, augina ir išlaiko nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo R. S. padarytų nusikalstamų veikų iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Aptartų aplinkybių visuma, apibūdinanti padarytas nusikalstamas veikas, duomenys apie nuteistojo asmenybę teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta, teisiamiam asmeniui pritaikius BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų

180R. S. socialinius ryšius. Kita vertus, jam nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas numato griežtas pasekmes.

18146.

182Vertinant visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, teisėjų kolegija mano, kad R. S. yra apribota galimybė daryti nusikalstamas veikas, jis jau pakankami nubaustas, yra pagrindo tikėti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip bus užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat pažymėtina, kad šio instituto taikymas nereiškia, jog skatinamas nebaudžiamumas ir nepagarba baudžiamajam įstatymui. Teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, įvertino ir teisingumo, ir humanizmo principų pusiausvyrą, nesuteikdamas nė vienam iš jų dominuojančio vaidmens.

18347.

184Dėl išdėstytų motyvų, atsižvelgus į nusikaltimais sukeltų padarinių mastą, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam laikui. Be to, jam skiriama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir pareiga tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokios priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

185Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

186326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

187Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo R. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo ir dėl nuteistajam R. S. paskirtų bausmių pakeisti.

188Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „xxx“) padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).

189Nuteistajam R. S. paskirti bausmes: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „xxx“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,L“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. S. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

190Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 71 straipsniu, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Paskirti R. S. pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę: 1) tęsti darbą, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) sumokėti 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

191Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

192Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo Persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ didelės vertės turto... 4. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,xxx“ didelės vertės turto... 5. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos... 6. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,xxx“ buhalterinės apskaitos... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes... 8. R. S. pagal BK 209 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti... 9. R. S. taip pat išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta... 10. Iš nuteistojo R. S. priteista 17 644,11 Eur žalos atlyginimo bankrutavusios... 11. Teisėjų kolegija,... 12. I.... 13. Bylos esmė... 14. 1.... 15. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m.... 16. ( - ) ( - ), 2014 m. birželio 1 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m.... 17. ATM7 ( - ), 2014 m. birželio 4 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m.... 18. (9 470,57 Eur);... 19. ATM84 ( - ), 2014 m. birželio 8 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m.... 20. ( - ) ( - ), 2014 m. birželio 18 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt (579,24Eur);... 21. ATM5 ( - ), 2014 m. birželio 20 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m.... 22. ( - ) ( - ), 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m.... 23. ( - ) ( - ), 2014 m. birželio 22 d., kortelė 4362, suma 1 400 Lt, 2014 m.... 24. Dokumentų, pagrindžiančių UAB „xxx“ priklausančių piniginių lėšų... 25. 2.... 26. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iššvaistė jo žoje... 27. (17 644,11 Eur) į įmonės „xxx“ banko sąskaitą Nr. xxxx banke „Bank... 28. 3.... 29. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia tinkamai neorganizavo... 30. 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako... 31. UAB „xxx“ 8 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. vasario 28 d., ser. FS Nr.... 32. UAB „xxx“ 6 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 28 d., serija TD Nr.... 33. UAB saugos tarnyba „xxx“ 6 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 31 d.,... 34. UAB „xxx“ 3 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. vasario 5 d., serija FOR Nr.... 35. R. G. įmonės 1 PVM sąskaitą faktūrą: 2014 m. sausio 23 d., serija GIB Nr.... 36. UAB „xxx“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 10 d., serija TK Nr.... 37. UAB „xxx“ 5 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 6 d., serija EGD1401... 38. UAB „xxx“ 12 PVM sąskaitų faktūrų: 2014 m. sausio 15 d., serija JŽ Nr.... 39. UAB „xxx“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. kovo 4 d., serija IŽ Nr.... 40. UAB „xxx“ 3 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. vasario 6 d., serija VYT Nr.... 41. UAB „xxx“ 4 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 24 d., serija KUMB Nr.... 42. UAB „xxx“ 1 PVM sąskaitą faktūrą: 2014 m. kovo 31 d., serija VKL Nr.... 43. UAB „N. E.“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 30 d., serija NOV... 44. UAB „xxx“ 18 PVM sąskaitų faktūrų: 2014 m. sausio 6 d., serija BTS Nr.... 45. UAB „xxx“ 7 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 24 d., serija TBXS... 46. UAB „xxx“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. vasario 25 d., serija ASH Nr.... 47. UAB „xxx“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. vasario 5 d., serija SKY Nr.... 48. UAB „xxx“ 5 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 18 d., serija EB Nr.5,... 49. UAB „xxx“ 1 PVM sąskaitą faktūrą: 2014 m. vasario 25 d., serija EKOF... 50. UAB „xxx“ 11 PVM sąskaitų faktūrų: 2014 m. sausio 4 d., serija DZM Nr.... 51. UAB „S.B. K.“ 1 PVM sąskaitą faktūrą 2014 m. sausio 6 d., serija SBK... 52. UAB „xxx“ 1 PVM sąskaitą faktūrą 2014 m. sausio 11 d., Nr.... 53. UAB „xxx“ 2 PVM sąskaitos faktūros: 2014 m. vasario 21 d., Nr.GRL002962,... 54. 4.... 55. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia tinkamai neorganizavo... 56. Taip pat 26 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų juridinių asmenų: UAB... 57. 20 333,81 Eur; 2016 m. sausio 12 d. UAB „xxx“ išrašytos PVM sąskaitos... 58. 5.... 59. R. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014... 60. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į prokurorės apeliacinį skundą... 61. 6.... 62. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 63. Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „xxx“ buvo... 64. Iš specialisto išvados Nr. 30-(Gl-39)ISl-291 matyti, kad pagal UAB „xxx“... 65. Prokurorės nuomone, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme... 66. Prokurorės nuomone, teismas taip pat padarė nepagrįstą, nustatytoms... 67. Nr. eB2- 1613-794/2017 matosi, jog šia nutartimi buvo patvirtintas galutinis... 68. Skunde pažymima, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistojo R. S.... 69. 7.... 70. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį... 71. Nurodo, kad skundžiama nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo yra nepagrįsta... 72. Nuteistasis nurodo, kad liudytojo M. S. parodymai patvirtina, kad D. U. turėjo... 73. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra duomenys, jog UAB „xxx“... 74. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad grynųjų pinigų išėmimas iš... 75. Akistatos metu su D. U. liudytojas M. S. nurodė, kad aplinkybių, kai D. U.... 76. Apeliantas teigia, jos skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad... 77. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas negalėjo perduoti buhalterinius... 78. D. U. 2014 m.birželio 1 d., nes pats juos gavo tik 2014 m. birželio 27 d.... 79. D. U., o tuo pačiu ir D. U. parodymų prieštaringumą patvirtina ir tai, jog... 80. Apeliantas nurodo, jog dėl jo nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį... 81. Iš 2014 m. birželio 27 sutarties su Latvijos įmone „xxx“, kurią sudarė... 82. Nuteistasis R. S. neabejoja, kad iš priėmimo–perdavimo akto Nr. 001 D. U.... 83. Nuteistasis R. S. nurodo, kad šiame skunde jau nurodyti BPK 20 straipsnio 5... 84. Apeliantas teigia, jog byloje esantys priėmimo–perdavimo aktai Nr. 001, 002... 85. Nuteistasis nurodo, kad jo kaltė sunaikinus UAB „xxx“ buhalterinius... 86. Skirdamas bausmę teismas nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad Klaipėdos... 87. Nuteistasis R. S. nurodo, kad anksčiau nėra teistas už sunkų ar labai... 88. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę... 89. BK įsiteisėjo tik 2015 m. kovo 24 d. Be to, teismas nevertino, kad apeliantas... 90. 8.... 91. Nuteistasis R. S. ir jo gynėjas atsiliepime į Klaipėdos apygardos... 92. Atsiliepime nesutinkama su prokurorės apeliaciniame skunde dėstomais... 93. R. S. nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d. buvo juridiniu ir... 94. Nurodoma, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2014 m. birželio 1 d. R.... 95. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje liko nepaaiškintos aplinkybėsuž... 96. 9.... 97. Teismo posėdyje prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros... 98. II.... 99. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 100. 10.... 101. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Klaipėdos... 102. 11.... 103. Nagrinėjamoje byloje R. S. buvo kaltinamas pagal BK 209 straipsnį už tai,... 104. 12.... 105. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus... 106. 13.... 107. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus... 108. 14.... 109. BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą... 110. 15.... 111. Taigi, blogas įmonės valdymas yra aktyvūs kaltininko veiksmai arba jo... 112. 16.... 113. Prokurorė, apeliaciniame skunde ginčydama skundžiamą nuosprendį dėl R. S.... 114. 17.... 115. Vienas iš veiksnių, kuris pagal kaltinimą lėmė UAB ,,xxx“ bankrotą, o... 116. 18.... 117. Kitas veiksnys, kurį prokurorė nurodo apeliaciniame skunde, lėmusį UAB... 118. 19.... 119. Prokurorė apeliaciniame nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio... 120. 20.... 121. Būtinasis aptariamo nusikaltimo požymis yra didelės turtinės žalos... 122. 21.... 123. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde ginčija jo nuteisimą pagal BK 183... 124. Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį... 125. 22.... 126. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 127. 23.... 128. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą... 129. 24.... 130. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. S. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2... 131. 25.... 132. Kaip jau minėta, pagrindinis apelianto argumentas, kuris neva paneigia... 133. 26.... 134. Byloje esančiame 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. 001... 135. 27.... 136. Priešingai negu teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, liudytojo D. U.... 137. 28.... 138. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad D.... 139. 29.... 140. Aplinkybės, kad piniginės lėšos buvo išgrynintos bankomatuose Klaipėdoje,... 141. 30.... 142. Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikė naują versiją, jog laikotarpiu, kai... 143. 31.... 144. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad... 145. Dėl nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį... 146. 32.... 147. BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 148. 33.... 149. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog 2014 m. birželio 1 d.... 150. 34.... 151. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybė, jog naujieji UAB... 152. 35.... 153. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakydama į apeliacinio... 154. 36.... 155. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 156. Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos)... 157. 37.... 158. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde nurodė teismą nepagrįstai nusprendus,... 159. Dėl UAB ,,xxx“ buhalterinių apskaitos dokumentų paslėpimo... 160. 38.... 161. Skundžiamu nuosprendžiu R. S. nuteistas už UAB ,,xxx“buhalterinės... 162. 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Pirmosios instancijos teisme apklausta... 163. Dėl UAB ,,xxx“ buhalterinių apskaitos dokumentų sunaikinimo... 164. 39.... 165. Skundžiamu nuosprendžiu R. S. taip pat nuteistas už UAB ,,L“ buhalterinių... 166. T. K. parodymai. Liudytojas T. K. teisme parodė, kad jis su M. K. matė, kaip... 167. 40.... 168. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam negali kilti atsakomybė pagal... 169. Dėl nuteistajam R. S. paskirtos bausmės... 170. 41.... 171. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas už kiekvieną nusikalstamą veiką... 172. 42.... 173. Įstatymų leidėjas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 papildė BK 60... 174. 43.... 175. Apeliaciniame skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad teismas visiškai... 176. 44.... 177. Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi (priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr.... 178. 45.... 179. Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad nuteistajam paskirtos laisvės... 180. R. S. socialinius ryšius. Kita vertus, jam nepateisinus parodyto pasitikėjimo... 181. 46.... 182. Vertinant visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, teisėjų kolegija mano,... 183. 47.... 184. Dėl išdėstytų motyvų, atsižvelgus į nusikaltimais sukeltų padarinių... 185. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 186. 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2... 187. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį dėl... 188. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo R. S. atsakomybę sunkinančia... 189. Nuteistajam R. S. paskirti bausmes: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės... 190. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo... 191. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 192. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo Persekiojimo skyriaus...