Byla 2K-25-693/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 15 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Vytauto Masioko (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, išteisintajam J. S., jo gynėjui advokatui Valdui Grendeliui, išteisintojo A. T. gynėjui advokatui Egidijui Bičkauskui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 15 d. nutarties.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu:

4A. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 208 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 209 straipsnį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5J. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 208 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

6Civilinių ieškovių bendrovės „S. O.“ ir BUAB „J.“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, o prašymai priteisti iš A. T. ir J. S. patirtas proceso išlaidas atmesti.

7Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi išteisintųjų gynėjų, išteisintojo J. S., prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

9I. Bylos esmė

101.

11A. T. ir J. S. buvo kaltinami tuo, jog iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, A. T. organizuojant, padarė sukčiavimą: A. T. nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., būdamas UAB ,,J.“ (į. k. ( - ), buveinė ( - )) vienintelis akcininkas ir faktiškai valdydamas įmonę, pasinaudodamas tuo, kad turimų akcijų pagrindu galėjo priiminėti vienasmenius sprendimus, bei faktiškai valdydamas įmonę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 1 dalies („Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“), 2 dalies („Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo“), 3 dalies („Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams“) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus („Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“), UAB „J.“ įstatų 6.1 punkto reikalavimus (toliau – Įstatai) („Bendrovės veiklos tikslas – pelno gavimas tenkinant fizinių ir juridinių asmenų poreikį bendrovės prekėms (paslaugoms)“), 6.2 punkto reikalavimus (efektyvus pelno panaudojimas bendrovės veiklai užtikrinti ir plėtoti), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su J. S., kuris nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. kovo 25 d. dirbo UAB ,,J.“ komercijos direktoriumi ir 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-4 turėjo įgaliojimą veikti įmonės direktoriaus vardu, o nuo 2014 m. kovo 25 d. dirbo įmonės direktoriumi, siekdamas išvengti UAB „J.“ didelės vertės turtinės prievolės – atsiskaityti už patiektą kurą, žinodamas realią sunkią įmonės finansinę padėtį, kad bendrovė 2012 m. ir 2013 m. dirbo nuostolingai, nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2013 m. spalio 31 d., iš anksto žinodamas, kad neatsiskaitys už patiektą kurą, nurodė J. S. sudaryti su Latvijos įmone „S. O.“ sutartis: 2013 m. liepos 31 d. sutartį Nr. 01-31-07/13 JULD-LTO, 2013 m. rugpjūčio 9 d. sutartį Nr. 01-09-08/13 JULD-LTO ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. sutartį Nr. 01-22-08/13 JULD-LTO dėl prekių – dyzelinio kuro DT-L-K5, rūšis C, (DT-L-K5 grade C) pirkimo, pagal kurias pardavėja įmonė „S. O.“ pagal sutartyse nustatytas sąlygas nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. patiekė pirkėjai UAB ,,J.“ sutartyse nustatytą bendrą 2835,947 metrinės tonos (mt) kiekį dyzelinio kuro, kuris buvo iškrautas UAB ,,M.“ kuro talpyklose Nr. 464182013 ir Nr. 464182014, esančiose ( - ), ir kuris J. S. ir A. T. sprendimu buvo parduotas užsienio įmonėms „R. L.“ (į. k. ( - )), „P. (į. k. ( - )), „S. L.“ (į. k. ( - ) „S. S.“ (į. k. ( - )), S. (į. k. ( - )), „Z.“ (į. k. ( - )), po ko, pastarosioms su UAB ,,J.“ atsiskaičius, UAB „J.“, turėdama galimybę atsiskaityti su Latvijos bendrove „S. O.“, tyčia su ja neatsiskaitė už nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. įmonės patiektą 707,505 metrinės tonos (mt) kiekį dyzelinio kuro, kurio bendra vertė 739 570,77 JAV dolerio (pagal 2015 m. lapkričio 19 d. valiutos kursą 693 390,93 Eur), o siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės, vykdydamas bendrą susitarimą daryti nusikalstamą veiką, nurodė J. S. gautus pinigus panaudoti ne atsiskaitymui už pirktą kurą, nors susidariusį įsiskolinimą patvirtino 2013 m. spalio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu, bet kitiems tikslams: 2013 m. rugsėjo 24 d. sugrąžinti 350 000 JAV dolerių (pagal 2013 m. liepos 11 d. paskolos sutartį Nr. KM/S-13/4 UAB ,,K.“ (būdamas UAB „K.“ akcininkas)), nors pagal paskolos sutartį įsipareigojo sugrąžinti iki 2013 m. rugsėjo 30 d.; 2013 m. rugsėjo 24 d. sugrąžinti 200 000 JAV dolerių pagal paskolos sutartį Nr. KM/S-13/2 UAB „K.“, nors pagal paskolos sutartį įsipareigojo paskolą sugrąžinti iki 2013 m. gruodžio 31 d.; 2013 m. rugsėjo 24 d. sugrąžinti 270 000 JAV dolerių savo sutuoktinei J. T. pagal 2012 m. spalio 2 d. paskolos sutartį Nr. JUL/S-12/1, nors pagal paskolos sutartį įsipareigojo paskolą sugrąžinti iki 2014 m. gruodžio 31 d.; 2013 m. spalio 15 d. sugrąžinti 150 000 Eur paskolą pačiam A. T. pagal 2011 m. spalio 19 d. paskolos sutartį Nr. 2011/10/1, nors pagal paskolos sutartį įsipareigojo paskolą sugrąžinti iki 2014 m. gruodžio 31 d.; tokiu būdu A. T., veikdamas kartu su J. S., nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2013 m. spalio 31 d. UAB ,,J.“ naudai išvengė didelės vertės – 739 570,77 JAV dolerio (pagal 2015 m. lapkričio 19 d. valiutos kursą 693 390,93 Eur) turtinės prievolės ir tokiais veiksmais padarė bendrovei „S. O.“ 739 570,77 JAV dolerio (pagal 2015 m. lapkričio 19 d. valiutos kursą 693 390,93 Eur) turtinę žalą.

122.

13Be to, A. T. ir J. S. buvo kaltinami, jog iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, A. T. organizuojant, padarė BK 208 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. A. T. nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., būdamas UAB ,,J.“ vienintelis akcininkas ir faktiškai valdydamas įmonę, pasinaudodamas tuo, kad turimų akcijų pagrindu galėjo priiminėti vienasmenius sprendimus, bei faktiškai valdydamas įmonę, pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 dalies („Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“), 2 dalies („Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo“), 3 dalies („Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams“) reikalavimus, ABĮ (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus („Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“), UAB „J.“ įstatų 6.1 punkto reikalavimus („Bendrovės veiklos tikslas – pelno gavimas tenkinant fizinių ir juridinių asmenų poreikį bendrovės prekėms (paslaugoms)“), 6.2 punkto reikalavimus (efektyvus pelno panaudojimas bendrovės veiklai užtikrinti ir plėtoti), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su J. S., kuris nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. kovo 25 d. dirbo UAB ,,J.“ komercijos direktoriumi ir 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-4 turėjo įgaliojimą veikti įmonės direktoriaus vardu, o nuo 2014 m. kovo 25 d. dirbo įmonės direktoriumi, vykdydamas bendrą susitarimą daryti nusikalstamą veiką, esant sunkiai ekonominei įmonės padėčiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas ir įmonė neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pažeidžiant CK 6.923 straipsnio, galiojusio iki 2013 m. spalio 1 d., nustatančio lėšų nurašymo eiliškumą, 2 dalies 5 punktą, kur nurodyta, jog ,,penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka“, 3 dalį, kur nurodyta, kad ,,lėšos pagal reikalavimus, priklausančius tai pačiai eilei, nurašomos mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka“, ir CK 6.9301 straipsnio, galiojusio nuo 2013 m. spalio 1 d., nustatančio atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 5 punktą, kur nurodyta „penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka“, davė J. S. nurodymus neatsiskaityti su kreditore bendrove „S. O.“, dėl to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. spalio 15 d. J. S. nurodė vyriausiajai finansininkei I. Š. sugrąžinti susijusių su pačiu A. T. fizinių ir su juo susijusių juridinių asmenų kaip kreditorių reikalavimus, t. y. 2013 m. rugsėjo 24 d. sugrąžinti 350 000 JAV dolerių pagal 2013 m. liepos 11 d. paskolos sutartį Nr. KM/S-13/4 UAB ,,K.“, kurios vienas akcininkų iki 2013 m. spalio 15 d. buvo UAB „J.“ akcininkas A. T., nors pagal paskolos sutartį įsipareigojimas sugrąžinti iki 2013 m. rugsėjo 30 d.; 2013 m. rugsėjo 24 d. sugrąžinti 200 000 JAV dolerių pagal paskolos sutartį Nr. KM/S-13/2 UAB „K.“, nors pagal paskolos sutartį įsipareigojimas paskolą sugrąžinti iki 2013 m. gruodžio 31 d.; 2013 m. rugsėjo 24 d. sugrąžinti 270 000 JAV dolerių UAB „J.“ akcininko A. T. sutuoktinei J. T. pagal 2012 m. spalio 2 d. paskolos sutartį Nr. JUL/S-12/1, nors pagal paskolos sutartį įsipareigojimas paskolą sugrąžinti iki 2014 m. gruodžio 31 d.; 2013 m. spalio 15 d. sugrąžinti 150 000 Eur UAB ,,J.“ akcininkui A. T. pagal 2011 m. spalio 19 d. paskolos sutartį Nr. 2011/10/1, nors pagal paskolos sutartį įsipareigojimas paskolą sugrąžinti iki 2014 m. gruodžio 31 d., kurie galėjo būti pateikti kreditorės bendrovės „S. O.“ skolai padengti, po ko, įvykdžius nurodymą ir pervedus lėšas pagal minėtas paskolos sutartis, įmonė, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino keleto kreditorių reikalavimus, dėl ko kreditoriams padarė turtinę žalą: bendrovei „S. O.“ – 598 273,22 Eur; VĮ T., kuri Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtinta Vilniaus teritorinės muitinės procesinių teisių perėmėja, – 50 278,96 Eur; UAB ,,S. C.“ – 319,73 Eur; UAB ,,S. V. P.“, kuri 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtinta UAB ,,L. A.“ procesinių teisių perėmėja, –4648,08 Eur; UAB ,,K. G.“ – 17 760,23 Eur; UAB ,,K.“ – 20 002,80 Eur; UAB ,,Sk.“ – 56 497,46 Eur.

143.

15Be to, A. T. ir J. S. buvo kaltinami, jog iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, A. T. organizuojant, padarė BK 209 straipsnyje nurodytą nusikaltimą. A. T. nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., būdamas UAB ,,J.“ vienintelis akcininkas ir faktiškai valdydamas įmonę, pasinaudodamas tuo, kad turimų akcijų pagrindu galėjo priiminėti vienasmenius sprendimus, bei faktiškai valdydamas įmonę, pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 dalies („Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“), 2 dalies („Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo“), 3 dalies („Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams“) reikalavimus, ABĮ (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus („Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“), UAB „J.“ įstatų 6.1 punkto reikalavimus („Bendrovės veiklos tikslas – pelno gavimas tenkinant fizinių ir juridinių asmenų poreikį bendrovės prekėms (paslaugoms)“), 6.2 punkto reikalavimus (efektyvus pelno panaudojimas bendrovės veiklai užtikrinti ir plėtoti), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su J. S., kuris nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. kovo 25 d. dirbo UAB ,,J.“ komercijos direktoriumi ir 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-4 turėjo įgaliojimą veikti įmonės direktoriaus vardu, o nuo 2014 m. kovo 25 d. dirbo įmonės direktoriumi, pažeidžiant 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX –216 2 straipsnio 8 dalį („Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“), žinodamas, kad UAB „J.“ turi 739 570,77 JAV dolerio įsiskolinimą (pagal 2015 m. lapkričio 19 d. valiutos kursą 693 390,93 Eur) Latvijos bendrovei „S. O.“ ir yra nemoki, realiai valdydamas buvusį UAB „J.“ turtą, esant sunkiai ekonominei įmonės padėčiai, nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. spalio 31 d. nurodė J. S. neatsiskaityti su kreditore bendrove „S. O.“, o sugrąžinti susijusių su pačiu A. T. fizinių ir su juo susijusių juridinių asmenų kaip kreditorių reikalavimus – tai yra grąžinti 820 000 JAV dolerių ir 150 000 Eur paskolas, taip sąmoningai blogai valdydamas įmonę, atitraukęs bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti, apsunkino atsiskaitymą laiku su įmonės kreditoriais ir padarė lemiamą įtaką įmonės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, dėl ko A. T., veikdamas kartu su J. S., tokiu būdu nulėmė UAB ,,J.“ bankrotą ir dėl to padarė didelę – 747 780,48 Eur – turtinę žalą kreditorėms bendrovei „S. O.“ , VĮ T., UAB ,,S. C.“, UAB ,,S. V. P.“, UAB ,,K. G.“, UAB ,,K.“, UAB ,,Sk.“.

164.

17Taip pat J. S. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 25 d. būdamas UAB „J.“, buveinė ( - ), direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, sąmoningai tvarkė buhalterinę apskaitą pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, būtent, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pažeisdamas BAĮ Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus“, pažeisdamas BAĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“, į UAB „J.“ buhalterinę apskaitą įtraukė 2014 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija JDJ, Nr. 0001153, kurioje nurodyta, kad UAB „J.“ suteikė rinkodaros paslaugų UAB „C.“ už 3087,01 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 10 658,83 Lt) ir 648,27 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 2238,35 Lt) PVM, iš viso sąskaitos suma 37 352,28 Eur (12 897,18 Lt tuo metu galiojusi valiuta) pagal sudarytą 2014 m. spalio 1 d. Marketingo paslaugų teikimo sutartį Nr. 1-01-10/14 C.-JUL, sudarytą tarp UAB „J.“ ir UAB „C.“, kurios vadovas taip pat J. S., dėl rinkodaros paslaugų suteikimo, nors realiai rinkodaros paslaugos atliktos nebuvo, tokiu būdu J. S. atvaizdavo įmonės buhalterinėje apskaitoje realiai neįvykusią ūkinę operaciją. Be to, J. S., nuo 2014 m. kovo 25 d. būdamas UAB „J.“ direktorius, į apskaitą įtraukė 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija JDJ, Nr. 0001152, kurioje nurodyta, kad UAB „J.“ suteikė rinkodaros paslaugų už 59 000 JAV dolerių (tuo metu galiojusia valiuta 149 429,30 Lt) bendrovei „F. I.“ (į. k. ( - ), adresas ( - )) pagal 2014 m. gegužės 6 d. sutartį Nr. 1-26-05-14, nors realiai rinkodaros paslaugos atliktos nebuvo, tokiu būdu J. S. atvaizdavo įmonės buhalterinėje apskaitoje realiai neįvykusią ūkinę operaciją, dėl ko iš dalies nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. negalima nustatyti UAB „J.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

18II. Kasacinio skundo argumentai

195.

20Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

215.1.

22Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus (nevertino įrodymų visumos), kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Šio teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

235.2.

24Kasaciniame skunde analizuojamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti duomenys ir teigiama, kad A. T. ir J. S. nepagrįstai išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kasatorius analizuoja liudytojo A. I. (A. I.) parodymus, kitus bylos duomenis ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas minėto liudytojo parodymus įvertino netinkamai. Šioje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų konstatuoti, kad pardavėja bendrovė „S. O.“ buvo suklaidinta dėl kaltininko ketinimo visiškai atsiskaityti už perkamą kurą visą pinigų sumą. Šiuo atveju pardavėja bendrovė „S. O.“ pasitikėjo pirkėjo sąžiningumu – jie buvo pažįstami, juos siejo komerciniai ryšiai ir jau kurį laikė vykdė kuro pirkimo ir pardavimo sandorius. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių visumos matyti, kad, atsiradus sunkumų su įmone „Ko.“ dėl jos neatsiskaitymo už patiektą kurą, buvo suplanuotas mechanizmas, kaip išvengti nuostolių, sukurtos dirbtinės sąlygos, tuo tikslu prie sutarčių atsirado neegzistuojantys priedai Nr. 2 ir Nr. 3, tariamas A. I. laidavimas ir skolos perkėlimas iš vienos įmonės į kitą, nesant tam nei juridinio, nei faktinio pagrindo. Akivaizdu ir tai, kad, pasirašant kaltinime nurodytas sutartis, jau buvo nuspręsta atsiskaityti už tokį kuro kiekį, kad liktų UAB „J.“ tokia pati skola įmonei „S. O.“, kaip ir įmonės „Ko.“ skola UAB „J.“. Pagal kaltinime nurodytas sutartis UAB „J.“ gavo visą jose nurodytą kurą ir neatsiskaitė tik už paskutinius vežimus, tyčia sulyginus sumą su „Ko.“ skola. Byloje faktiniai duomenys patvirtina, kad, 2013 m. rugsėjo 27 d. UAB „J.“ neatsiskaičius su bendrove „S. O.“, A. I. pradėjo reikalauti atsiskaityti ir buvo vedamos derybos dėl skolos ir tariamo tolesnio bendravimo; A. I. parodymais ir kitais bylos duomenimis nustatyta, kad derybos buvo tik „laiko tempimas“. A. T. ir J. S. pagal 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. sutartis įsigytą kurą pardavus užsienio įmonėms ir pastarosioms su UAB „J.“ atsiskaičius, gautus pinigus jie panaudojo ne atsiskaityti už pirktą kurą, nors susidariusį įsiskolinimą patvirtino tarpusavio skolų suderinimo aktu, o pinigų sumas sugrąžino su jais susijusiems asmenims ir įmonėje nepaliko nei turto, nei lėšų, kas nulėmė įmonės bankrotą, ir taip kreditorei bendrovei „S. O.“ apsunkino ir padarė problemišką pažeistos teisės atkūrimą civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis. Taigi apeliacinės instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog bendrovės „S. O.“ teisė gintis civilinio proceso tvarka nebuvo esmingai pasunkinta ir šioje baudžiamojoje byloje nagrinėti teisiniai santykiai nevertintini kaip peržengiantys civilinių santykių ribas. Prokuroro nuomone, bylos metu surinktų duomenų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje nagrinėti teisiniai santykiai vertintini kaip peržengiantys civilinių santykių ribas, kadangi J. S. bei A. T. veiksmuose yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji sukčiavimo sudėties požymiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertindamas bylos metu suriktus duomenis padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

255.3.

26Kasaciniame skunde analizuojamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti duomenys ir teigiama, kad A. T. ir J. S. nepagrįstai išteisinti pagal BK 208 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad UAB „J.“ finansinė padėtis tiriamuoju laikotarpiu buvo nepatenkinama, todėl bendrovė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. buvo nemoki, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek J. S., tiek A. T. žinojo apie įmonės skolą bendrovei „S. O.“. Tai, kad UAB „J.“ ekonominė padėtis buvo sunki ir akivaizdžiai grėsė bankrotas, patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „J.“. Bankrotas iškeltas remiantis kreditorės bendrovės „S. O.“ pareiškimu, kuriuo įmonė 2014 m. gegužės mėnesį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Neturėjimą galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patvirtina specialisto išvados. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog paskolų sutartys su UAB „K.“, A. T. ir J. T. UAB „J.“ sudarė tik tam, kad atsiskaičius pagal jas būtų tyčia pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas, esant skolininko nesąžiningumui, pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės normų uždavinys. Tačiau vertinant bylos duomenis nustatyta, kad UAB ,,J.“ kai kuriems susijusiems asmenims sugrąžino pinigus, kurie galėjo būti pateikti kreditorių skoloms padengti. Šios aplinkybės patvirtina skolininko nesąžiningumą. UAB „J.“ nesivadovavo Civilinio kodekso 6.923 straipsniu, galiojusiu iki 2013 m. spalio 1 d., nustatančiu lėšų nurašymo eiliškumą, 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi ir 6.9301 straipsnio, galiojusio nuo 2013 m. spalio 1 d., nuostatomis. Aplinkybė, jog kreditinių reikalavimų, susijusių su paskolomis, patenkinimo metu dar nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos UAB „J.“ iškėlimo bei nebuvo nustatytas kreditorių eiliškumas, neturi reikšmės kaltinamųjų veiksmų vertinimui ir kvalifikavimui. Byloje konstatuoti įmonės direktoriaus J. S. veiksmai, siekiant visiško vienintelio įmonės akcininko ir su juo susijusių fizinių bei juridinių asmenų kaip kreditorių reikalavimo įmonei patenkinimo, akivaizdžiai neatitinka visų UAB „J.“ kreditorių interesų ir juos pažeidžia, padarydami didelę žalą, o BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektas yra būtent socialinė vertybė – kreditorių interesai, papildomu objektu pripažįstami ir sąžiningo ūkininkavimo principai, kurie J. S. ir A. T. bendrais veiksmais buvo pažeisti. Aplinkybes dėl skolininko nesąžiningumo ir būtent nepagrįstų iš anksto paskolų grąžinimo patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimas, kuriuo UAB „J.“ naudai iš atsakovės J. T. buvo priteista suma, kuri buvo išmokėta kaip paskolų grąžinimas ir palūkanos. Šiuo atveju matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, padarė faktinėmis bylos aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog paskolų sutartys su UAB „K.“, A. T. ir J. T. UAB „J.“ sudarė tik tam, kad atsiskaičius pagal jas būtų tyčia pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai. Kadangi minėtų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad A. T., būdamas įmonės UAB „J.“ vienintelis akcininkas ir faktiškai valdydamas įmonę, pasinaudodamas tuo, kad turimų akcijų pagrindu galėjo priiminėti vienasmenius sprendimus, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su J. S., kuris tuo laikotarpiu dirbo įmonėje UAB „J.“ komercijos direktoriumi ir turėjo įgaliojimą veikti įmonės direktoriaus vardu, o nuo 2014 m. kovo 25 d. dirbo įmonės direktoriumi, vykdydamas bendrą susitarimą daryti nusikalstamą veiką, esant sunkiai ekonominei įmonės padėčiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas ir įmonė neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, tyčia sąmoningai patenkino išimtinai tik susijusių su įmonės akcininku A. T. fizinių ir su juo susijusių juridinių asmenų kaip kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė didelę žalą kitiems kreditoriams, ir tokių padarinių norėjo. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip netinkamai vertindamas bylos metu surinktus duomenis padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

275.4.

28Kasaciniame skunde analizuojamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti duomenys ir teigiama, kad A. T. ir J. S. nepagrįstai išteisinti pagal BK 209 straipsnį. Faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad remiantis specialistų išvadose nustatytais duomenimis, specialistės paaiškinimais, teismų sprendimais civilinėse bylose nustatyta, jog bendrovės UAB „J.“ komercijos direktorius J. S., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su vieninteliu įmonės akcininku A. T., esant sunkiai bendrovės ekonominei būklei bei turint 1 856 174 Lt įsiskolinimą, pažeisdami CK 6.923 straipsnio, galiojusio iki 2013 m. spalio 1 d., ir 6.9301 straipsnio, galiojusio nuo 2013 m. spalio 1 d., nuostatas, priėmė akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingą sprendimą – kaltinime nurodytu laikotarpiu sugrąžino su pačiu akcininku A. T. susijusių fizinių ir su juo susijusių juridinių asmenų kaip kreditorių reikalavimus, t. y. grąžino 820 000 JAV dolerių ir 150 000 Eur paskolas. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad toks didelis apyvartinių lėšų atitraukimas nulėmė bendrovės bankrotą ir didelės – 747 780,48 Eur turtinės žalos kreditorėms bendrovei „I. N.“, „U.“, UAB „S. C.“, UAB „S. V. P.“, UAB „K. G.“, UAB „K.“, UAB „Sk.“ atsiradimą. J. S., kaip laikinas bendrovės direktorius, turėdamas patirties įmonių valdymo srityje, t. y. būdamas ir kitų įmonių direktorius, ir priimdamas UAB „J.“ finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus, kai įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga, negalėjo nesuvokti, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei suteiktas prekes, numatė, kad dėl jo veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

295.5.

30Kasaciniame skunde analizuojamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti duomenys ir teigiama, kad J. S. nepagrįstai išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamasis J. S. teigia, kad kaltinime nurodytos sutartys buvo realios, paslaugos buvo suteiktos ir už jas atsiskaityta, tačiau faktiniais duomenimis nustatyta, kad buvo atvaizduotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad J. S., būdamas įmonės UAB „J.“ direktorius ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, sąmoningai tvarkė buhalterinę apskaitą pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2 dalies nuostatas, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, į UAB „J.“ buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras dėl UAB „J.“ suteiktų rinkodaros paslaugų UAB „C.“ ir bendrovei „F. I.“, nors realiai rinkodaros paslaugos atliktos nebuvo, tokiu būdu J. S. atvaizdavo įmonės buhalterinėje apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „J.“ nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. J. S. teikdamas parodymus patvirtino, kad įmonėms buvo suteiktos rinkodaros paslaugos, tai yra perduoti klientų duomenys, tačiau jau tos pačios apklausos metu jis nurodė, kad UAB „J.“ veikloje dalis klientų buvo jo asmeniniai klientai, o dalis – A. I.. Todėl nesuprantamas jo, kaip fizinio asmens, turimų klientų duomenų pardavimas įmonės „J.“ vardu, kadangi sėkmingai veikiant ekonominiu principu jis pats asmeniškai galėjo parduoti šiuos duomenis ir iš to gauti asmeninės naudos.

315.6.

32Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėti teisiniai santykiai nevertintini kaip peržengiantys civilinių santykių ribas, yra nepagrįstos. Šios išvados prieštarauja ir kasacinio teismo teisės aiškinimo praktikai. A. T. ir J. S. veiksmai peržengia civilinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinami, požymius.

33III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

346.

35Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

36Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

377.

38Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai ginčijant įrodymų vertinimą ir teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Dėl šių argumentų kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis). Todėl kasatoriaus skundo argumentai, kuriais ginčijamas liudytojo A. I. parodymų, kitų bylos duomenų vertinimas ir nesutinkama su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis (jog nenustatyta jokios apgaulės, tarp įmonių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir kt.), prašoma atsižvelgiant į atskirus įrodymus daryti kitokias išvadas, nei padarė teismai savo sprendimuose, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, paliekami nenagrinėti.

39Dėl kasatoriaus skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

408.

41Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir vertindamas įrodymus, esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nevertino jų visumos, todėl padarė neteisingas išvadas ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Šie kasatoriaus skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

429.

43Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

4410.

45Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018).

4611.

47Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, o jo skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos.

4812.

49Pirmosios instancijos teismas, ištyręs, įvertinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, kaltinamuosius A. T. ir J. S. dėl jiems inkriminuotų kaltinimų išteisino kaip nepadariusius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5013.

51Ar teisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai ir tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu, prokuroras teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prokuroras neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išsamiai išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs pažeidimų, konstatavo, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Šios instancijos teismas, remdamasis ir kasacinės instancijos teismo suformuota teismų praktika, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal šias nustatytas aplinkybes nebuvo teisinio pagrindo kaltinamųjų pripažinti kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

5214.

53BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016 ir kt.).

5415.

55Kasaciniame skunde, kuriame iš esmės pakartojami apeliacinio skundo argumentai, net neteigiama, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus neatsakyta, o iš skundo turinio išplaukia, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir padarytomis teismo išvadomis, o tai, kaip jau minėta, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.

5616.

57Skundžiamoje nutartyje į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo, baudžiamojo įstatymo taikymo) motyvuotai atsakyta.

5817.

59Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje, 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

60Dėl BK 182 straipsnio taikymo

6118.

62Pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio straipsnio dispozicijoje sukčiavimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 182 straipsnis taikomas padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų.

6319.

64Šioje byloje yra aktuali veika – turtinės prievolės išvengimas apgaule, todėl tik ji bus aptariama. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš sukčiavimo požymių – turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-265/2011, 2K-7-304-976/2016, 2K-305-693/2017 ir kt.).

6520.

66Išteisintieji A. T. ir J. S. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrai, sukčiavo: A. T. organizuojant, nes buvo UAB ,,J.“ vienintelis akcininkas ir faktiškai valdė įmonę, o J. S. buvo šios įmonės vadovas, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – žinodami sunkią įmonės finansinę padėtį, nes ji 2012 ir 2013 metais dirbo nuostolingai, tyčia neatsiskaitė pagal sutartis už patiektą kurą su Latvijos įmone „S. O.“ ir liko jai skolinga 739 570,77 JAV dolerio, nors gautą kurą pardavė kitoms įmonėms, kurios už parduotą kurą su UAB ,,J.“ atsiskaitė. A. T., siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės, nurodė J. S. UAB „J.“ dalį pinigų – 838 704,82 Eur, gautų pardavus dyzelinį kurą, gautą iš bendrovės „S. O.“, panaudoti ne atsiskaitymui su šia įmone, o atsiskaitymams (2013 m. rugsėjo 24 d., spalio 15 ir 21 d.) su kreditoriais (UAB „K.“, A. T. ir J. T.), kurie susiję su A. T., nors atsiskaitymo pagal paskolų sutartis terminai dar nebuvo pasibaigę. Šie veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimų daugetas dar ir pagal BK 208 straipsnio 1 dalį bei 209 straipsnį.

6721.

68Siekiant tinkamai įvertinti susidariusią situaciją tikslinga glaustai paminėti nustatytas faktines aplinkybes: UAB „J.“ pagal 2013 m. sausio 30 d. ir kovo 13 d. kuro pirkimo–pardavimo sutartis iš Latvijos įmonės „L. O. L.“ įsigijo dyzelinį kurą, už kurį visiškai atsiskaitė, o kurą pagal 2013 m. kovo 19 d. sutartį pardavė Lenkijos įmonei „Ko.“ (vėliau paaiškėjo, kad pastaroji iš esmės buvo fiktyvi įmonė), kuri neatsiskaitė už dalį kuro ir liko skolinga 739 570,77 JAV dolerio; UAB „J.“ pagal 2013 m. liepos 31 d., rugpjūčio 8 d. ir rugsėjo 9 d. kuro pirkimo–pardavimo sutartis (sandorių vertė siekė beveik 6 milijonus JAV dolerių) iš Latvijos įmonės „S. O.“ įsigijo dyzelinį kurą, kurį pardavė kitoms įmonėms, kurios už parduotą kurą su UAB „J.“ atsiskaitė, o ši iki galo neatsiskaitė su įmone „S. O.“ už dalį pagal sutartis jai patiekto dyzelinio kuro ir liko skolinga 739 570,77 JAV dolerio; nors Latvijos įmonės „L. O. L.“ ir „S. O.“ juridiškai buvo atskiros, tačiau užsiėmė ta pačia veikla – prekyba naftos produktais, o jų veiklai realiai vadovavo, ją organizavo ir įmones kontroliavo A. I.. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinio skundo argumentus, padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, jog nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad UAB „J.“ parduoti kurą Lenkijos įmonei „Ko.“ rekomendavo su A. I. susiję asmenys, jie aiškinosi, kodėl Lenkijos įmonė neatsiskaito, bei pats A. I. siekė taikiai išspręsti skolos klausimą (vyko derybos), ir tik nesutarus prasidėjo teisminiai procesai, dėl to kreditorė Latvijos įmonė „S. O.“ žinojo, kodėl su ja neatsiskaitoma. Neatsiskaitydami už dalį pagal sutartis UAB „J.“ patiekto dyzelinio kuro jokios esminės apgaulės A. T. ir J. S. nenaudojo, todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad vien neatsiskaitymas laiku negali būti pripažįstamas turtinės prievolės išvengimu apgaule ir kvalifikuojamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

6922.

70Kasatorius skunde nurodo, kad A. T. ir J. S. suplanavo mechanizmą, kaip išvengti nuostolių, sukūrė dirbtines sąlygas, tuo tikslu prie sutarčių atsirado neegzistuojantys priedai Nr. 2 ir Nr. 3, tariamas A. I. laidavimas, tačiau kaltinamajame akte šios aplinkybės kaltinamiesiems apskritai nebuvo inkriminuotos, todėl tai nebuvo įrodinėtinos aplinkybės bylos teisminio proceso metu.

71Dėl BK 208 straipsnio 1 dalies ir 209 straipsnio taikymo

7223.

73Dėl kaltinimų padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje nurodytus nusikaltimus – anot kasatoriaus, nustatytos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad A. T. ir J. S. veiksmuose yra šių nusikaltimų sudėtys. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

7424.

75Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant padaryti teisingą išvadą, ar A. T. ir J. S. veiksmuose yra BK 208 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje nustatytų nusikaltimų sudėtys, turi būti vertinama visų nustatytų bylos aplinkybių visuma. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų sprendimų turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė BK 208 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtis bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą juos išteisinti.

7625.

77BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta: tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

7826.

79Objektyviai BK 208 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas pasireiškia vieno ar keleto iš kreditorių reikalavimų patenkinimu ar šių reikalavimų užtikrinimu, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal šio straipsnio 1 dalį kaip skolininko nesąžiningumą, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai bendrovė ar kitas ūkio subjektas yra atitinkamoje – sunkioje ekonominėje – padėtyje ar yra nemokūs, kai jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. Būtinasis šio nusikaltimo požymis yra didelės turtinės žalos padarymas kreditoriams. Vienas iš esminių teismų teisinių argumentų išteisinant kaltinamuosius dėl šio kaltinimo – jog didelė turtinė žala padaryta ne keliems, o tik vienam kreditoriui tuo laiku, kai su juo turėjo atsiskaityti. Toks įstatymo aiškinimas nėra tikslus, nes prieštarauja BK 1 straipsnio nuostatai ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (negali būti apibrėžiama tik grupės asmenų gynyba). Tačiau teismai pagrįstai pažymėjo, kad kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas, esant skolininko nesąžiningumui, pirmiausia yra ne baudžiamieji, bet civiliniai teisiniai santykiai, kurie ginami civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ir tik nesant galimybės tokiai teisinei gynybai ar dėl kaltininko tyčinių veiksmų esmingai ją apsunkinant yra taikoma kraštutinė (ultima ratio) priemonė. Bylos duomenys patvirtina, jog kreditoriaus ir skolininko tarpusavio santykiai proceso metu buvo išspręsti, todėl minėta (ultima ratio) priemonė – kaltinimas pagal BK 208 straipsnį – buvo perteklinė.

8027.

81BK 209 straipsnio dispozicijoje nustatyta: „Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.“ Nusikalstamo bankroto normos dispozicija apibrėžta taip, kad pati savaime suponuoja tyčinės kaltės buvimą asmens veikoje: „Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas <...>“, kitaip tariant, tyčia. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).

8228.

83Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis, įtraukia įmonę į nusikalstamą veiklą ir pan. Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Šios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais.

8429.

85Pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2014). Šioje byloje nustatyta, kad UAB „J.“ bankrotą lėmė ne blogas įmonės valdymas, o objektyvios aplinkybės – kai už patiektą kurą iki galo neatsiskaitė Lenkijos įmonė „Ko.“ (vėliau paaiškėjo, kad tai fiktyvi įmonė), kuri liko skolinga 739 570,77 JAV dolerio.

86Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

8730.

88J. S. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 25 d. būdamas UAB „J.“ direktorius, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, į šios įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė dvi fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, nes paslaugos nebuvo suteiktos, dėl to iš dalies nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. negalima nustatyti UAB „J.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

8931.

90Kasatorius ginčija įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teigdamas, kad į įmonės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos dvi fiktyvios PVM sąskaitos faktūros. Minėta, kad įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra apeliacinio nagrinėjimo dalykas.

9132.

92Teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad į UAB „J.“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos dvi PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias paslaugos buvo suteiktos, todėl nėra sąmoningo teisės aktų reikalavimų pažeidimo jas įtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą, bei nekilo padarinių – negalima nustatyti UAB „J.“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi nustatę minėtas faktines bylos aplinkybes teismai padarė pagrįstą išvadą, kad J. S. veikoje nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties.

93Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

94Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu:... 4. A. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –... 5. J. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24... 6. Civilinių ieškovių bendrovės „S. O.“ ir BUAB „J.“ civiliniai... 7. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi išteisintųjų gynėjų, išteisintojo J. S.,... 9. I. Bylos esmė... 10. 1.... 11. A. T. ir J. S. buvo kaltinami tuo, jog iš anksto susitarę ir veikdami... 12. 2.... 13. Be to, A. T. ir J. S. buvo kaltinami, jog iš anksto susitarę ir veikdami... 14. 3.... 15. Be to, A. T. ir J. S. buvo kaltinami, jog iš anksto susitarę ir veikdami... 16. 4.... 17. Taip pat J. S. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis,... 18. II. Kasacinio skundo argumentai... 19. 5.... 20. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 21. 5.1.... 22. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies... 23. 5.2.... 24. Kasaciniame skunde analizuojamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti... 25. 5.3.... 26. Kasaciniame skunde analizuojamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti... 27. 5.4.... 28. Kasaciniame skunde analizuojamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti... 29. 5.5.... 30. Kasaciniame skunde analizuojamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti... 31. 5.6.... 32. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados, kad šioje baudžiamojoje... 33. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 34. 6.... 35. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 36. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 37. 7.... 38. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 39. Dėl kasatoriaus skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais... 40. 8.... 41. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas... 42. 9.... 43. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 44. 10.... 45. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 46. 11.... 47. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu,... 48. 12.... 49. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs, įvertinęs ir išanalizavęs byloje... 50. 13.... 51. Ar teisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai ir tinkamai nustatytos... 52. 14.... 53. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek... 54. 15.... 55. Kasaciniame skunde, kuriame iš esmės pakartojami apeliacinio skundo... 56. 16.... 57. Skundžiamoje nutartyje į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus... 58. 17.... 59. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje,... 60. Dėl BK 182 straipsnio taikymo... 61. 18.... 62. Pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo... 63. 19.... 64. Šioje byloje yra aktuali veika – turtinės prievolės išvengimas apgaule,... 65. 20.... 66. Išteisintieji A. T. ir J. S. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrai,... 67. 21.... 68. Siekiant tinkamai įvertinti susidariusią situaciją tikslinga glaustai... 69. 22.... 70. Kasatorius skunde nurodo, kad A. T. ir J. S. suplanavo mechanizmą, kaip... 71. Dėl BK 208 straipsnio 1 dalies ir 209 straipsnio taikymo... 72. 23.... 73. Dėl kaltinimų padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje... 74. 24.... 75. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant padaryti teisingą išvadą, ar A. T. ir... 76. 25.... 77. BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta: tas, kas dėl savo sunkios... 78. 26.... 79. Objektyviai BK 208 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas pasireiškia... 80. 27.... 81. BK 209 straipsnio dispozicijoje nustatyta: „Tas, kas sąmoningai blogai... 82. 28.... 83. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas... 84. 29.... 85. Pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių... 86. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 87. 30.... 88. J. S. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, laikotarpiu... 89. 31.... 90. Kasatorius ginčija įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines aplinkybes,... 91. 32.... 92. Teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą... 93. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 94. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus...